Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

Mums rašykite leidykla@versme.lt


Kviečiame skaityti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas ir kitas „Versmės“ leidyklos knygas elektroniniu formatu!

DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I – IV nuo 9.00 iki 13.00 val. Penktadieniais nedirbame.


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Trakuose

2017 m. spalio 18 d. Trakų rajono viešosios bibliotekos bendruomenė, direktorė Danguolė Banevičienė pakvietė prof. Bronislovą Genzelį pristatyti bibliotekoje savo knygą „Politikos laisvamanio užrašai“. Į knygos sutiktuves Trakuose atvyko bibliotekininkai, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai, Lietuvos Politinių kalinių ir Tremtinių sąjungos Trakų skyriaus nariai (toliau LPKTS), Trakų visuomenės nariai ir bibliotekos bičiuliai. Kartu su prof. Br. Genzeliu į renginį atvyko prof. Bronislovas Juozas Kuzmickas ir filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius. Šie garbingi vyrai jau tapo mūsų darnios komandos nariais, kurie negailėdami savo brangaus laiko važinėja po Lietuvą, analizuoja ir vertina to laiko įvykius su šiandiena, dalijasi savo įžvalgomis su LR piliečiais.
Pirmoje renginio dalyje bibliotekos darbuotoja Irena Jocienė pasveikino ir pristatė renginio svečius. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė „Versmės“ leidyklos knygą „Politikos laisvamanio užrašai“, papasakojo kuriose vietose 2017 m. ši knyga buvo pristatyta, kas labiausiai domisi Br. Genzelio knyga ir pranešė renginio dalyviams, kad 1-asis knygos tiražas jau baigiasi.
<...> 2017 10 23


Gauta parama

2017 m. spalio 16 d. leidyklą pasiekė Rimanto Rutkausko 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 10 18


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Šiauliuose

2017 m. spalio 11 d. Šiaulių universiteto bendruomenė pakvietė prof. Bronislovą Genzelį pristatyti „Versmės“ leidyklos išleistą knygą „Politikos laisvamanio užrašai“ universiteto bibliotekoje. Į knygos pristatymą susirinko Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė, pirmininkas Algimantas Baublys, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus bendruomenė, pirmininkė Valerija Jokubauskienė, ŠU bendruomenė, rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, bibliotekininkai, mokytojų klubo „Šviesa“, Literatų susivienijimo atstovai, Šiaulių krašto inteligentai ir kiti. Renginį pradėjo ir sveikinimo žodį tarė ŠU bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Vida Steponavičienė, kuri pristatė atvykusius svečius, Kovo 11-osios Signatarą prof. Br. Genzelį, Kovo 11-osios Akto Signatarą prof. Bronislovą Juozą Kuzmicką, filosofijos mokslų daktarą, kultūrologą Vytautą Rubavičių ir leidyklos „Versmė“ atstovą ats. plk. Arūną Dudavičių. Renginio vedėjas trumpai pristatė išleistą leidyklos knygą „Politikos laisvamanio užrašai“ ir pakvietė kalbėti ŠU rektorių prof. dr. D. Jurgaitį. Prof. D. Jurgaitis padėkojo svečiams už atvykimą, linkėjo ir toliau plėsti savąsias bibliografijas bei džiuginti skaitytojus. <...> 2017 10 16


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Kretingoje

2017 m. spalio 5 d. į susitikimą su prof. Bronislovu Genzeliu Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje atvyko Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, mokytojai, kultūros darbuotojai, bibliotekininkai ir kita pažangi Kretingos krašto inteligentija. Sveikinimo žodį tarė vyskupo Motiejaus Valančiaus bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė ir pristatė renginio svečius Kovo 11-osios Akto signatarą Zigmą Vaišvilą, politologą, socialinių mokslų daktarą Algimantą Jankauską ir leidyklos „Versmė“ atstovą ats. plk. Arūną Dudavičių. Vėliau kalbėjo Zigmas Vaišvila, kuris prisiminė Sąjūdžio nueitą kelią, darbus, kuriuos turėjo atlikti Kovo 11-osios Signatarai, Lietuvos visuomenė. „Dažnai užmirštame Rusijos disidentus, politikus, visuomenės veikėjus, kurie tuo metu mums labai padėjo įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę. Matome, kad pati Rusija dabartiniu metu sunkiai žengia demokratijos keliu, todėl reikalingas artimesnis bendradarbiavimas su Rusijos aktyviais visuomenės ir politikos veikėjais“,- kalbėjo Zigmas Vaišvila. Po jo kalbėjo Algimantas Jankauskas, kuris nubrėžė prof. Br. Genzelio nueitą kelią, jo darbus, citavo pranešimų tekstus, minėjo Br. Genzelio mokinius, bendražygius. Ypatingai A. Jankauskas pabrėžė Br. Genzelio tokias vertybes kaip teisingumas, atsakomybė, sąžiningumas, analitinis mąstymas, patriotizmas, bendradarbiavimas. <...> 2017 10 16  


Rimanto Dichavičiaus knygos-albumo „Laisvės paženklinti“ III tomas pristatytas Anykščiuose

2017 m. rugsėjo 23 d. į susitikimą su dailininku, fotografu Rimantu Dichavičiumi atvyko Anykščių mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius, švietimo ir kultūros įstaigų mokytojai bei darbuotojai, miesto (muziejų naktis ir Obelinės) svečiai, menininkai, Anykštėnai.
Pirmoje renginio dalyje menų centro vedėja Rita Tulušienė pristatė renginio svečius ir pakvietė sveikinimo žodį tarti vicemerą S. Obelevičių. S. Obelevičius pasveikino atvykusį R. Dichavičių ir Anykščių savivaldybės vardu perdavė mero Kęstučio Tubio sveikinimą. Po to renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius pristatė leidyklą „Versmė”, jos leidinius ir R. Dichavičiaus tritomį „Laisvės paženklinti”.
Antroje renginio dalyje kalbėjo dailininkas, fotografas R. Dichavičius. Jis susirinkusiems papasakojo politinių kalinių ir tremtinių vargus Sibiro platybėse, pristatė III tomą „Laisvės paženklinti”, jame sudėtus dailininkų, menininkų darbus, papasakojo keletos menininkų istorijas, gyvenimo nutikimus. Savo pasakojime išskyrė tuos, kurie rūpinasi savo tėvų – dailininkų įamžinimu ir tuos, kuriems visiškai tėvų įamžinimas, jų darbai nerūpi arba tie darbai tiesiog išmetami į šiūkšlyną. „ Kiekviena diena, kiekvienas darbas, tai kova už mūsų Nepriklausomą Lietuvą. <...> 2017 10 04


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Kaišiadoryse

2017 rugsėjo 21 d. į susitikimą Brazauskų namuose-muziejuje Kaišiadoryse rinkosi a.a. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir prof. Bronislovo Genzelio artimieji, bendraminčiai, švietimo ir kultūros darbuotojai, muziejininkai, bibliotekos atstovai. Renginio tema: prof. Br. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, sąjūdis, nūdiena“ pristatymas ir 85-osios a.a. LR Prezidento A. Brazausko gimimo metinės. Renginio svečius Nepriklausomybės Akto signatarus prof. Br. Genzelį, Bronislovą Kuzmicką, filosofijos mokslų daktarą Vytautą Rubavičių, politologą, socialinių mokslų daktarą Algimantą Jankauską,  a.a. Prezidento A. Brazausko brolį Gerardą Brazauską ir Prezidento dukrą Laimą Mertinienę, pristatė Kaišiadorių muziejaus muziejininkės Asta Sabonytė ir Eglė Staninaitė-Popova. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė „Versmės“ leidyklą, jos leidinius ir pakvietė kalbėti renginyje dalyvaujančius svečius. Br. Kuzmickas prisiminė Sąjūdžio laikus, Nepriklausomybės Akto paskelbimą,  signatarus, valstybės įtvirtinimo darbus. V. Rubavičius kalbėjo apie knygos įtaką Lietuvybės išsaugojimo prasme, kvietė puoselėti kalbą ir kultūrą ir didžiuotis, kad esame lietuviai...<...> 2017 10 04


Įžanginė monografija „Pabradė“ jau leidykloje

2017 m. rugsėjo 7 d. iš spaustuvės gauta „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Pabradė“ įžanginė knyga; serijoje nenumeruojama. Knygą sudaro 12 straipsnių, iš kurių du moksliniai, įvertinti Lietuvos valsčių serijos Mokslo darbų komisijos. Straipsniuose aprašytas Baliulių pilkapynas, Laisvės kova Pabradės valsčiuje 1941 metais, 1943–1953 metų Pabradės krašto istorijos ir kultūros paveldas, Pabradės miesto bendruomenės „Domus“ veikla, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorija ir dabartis, Pabradės miesto biblioteka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pabradės grupės veikla ir Pabradės savivalda. Taip pat nagrinėjama lenkų kalbos vartosenos raida Pabradėje, Pabradės tiltų užrašų sociolingvistinis aspektas ir Pabradės sąsajos su J. Pilsudskiu. Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2017 09 12


Gauta parama

2017 m. rugsėjo 7 d. leidyklą pasiekė Vytauto Dalangausko ir Edmundo Leparsko 197,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „NAUJAMIESTIS“ (vyr. redaktorė Stasė Raudonienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Naujamiestis.2017 09 11


Gauta parama

2017 m. rugsėjo 7 d. leidyklą pasiekė Jurbarko šventės dalyvių 46,00 Eur ir Irenos ir Algirdo Vaznelių 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 09 11


Apie mus rašo

2017 m. rugpjūčio 26 d. interneto svetainėje www.panskliautas.lt skelbiamas Linos Rušėnienės straipsnis Darbą pakeitė, kad medžiotų pasakojimus. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 09 26


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 25 d. leidyklą pasiekė Mindaugo Tamošaičio 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 28


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 21 d. leidyklą pasiekė Tomos Kucinaitės ir jos sūnų Aaron Etombo Ngva ir Samuel Ebule Ngva 150,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 22


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 17 d. leidyklą pasiekė Viešvilės Kristaus atsimainymo bažnyčios klebono Kęstučio Pajaujio 100,00 Eur, Gintauto Navicko 30,00 Eur, Gracijos ir Antano Janikauskų 30,00 Eur, Česlovo Stasio Juškos 10,00 Eur ir Antano Blažaičio 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 22


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 16 d. leidyklą pasiekė bendruomenės ,,Tvarkau Jurbarko kraštą“ ir laikraščio ,,Šviesa“ organizuoto labdaros žygio Viešvilės monografijos leidybai paremti dalyvių 270,00 Eur, Dalios Mačiežienės 200,00 Eur, Irenos Petrošienės 200,00 Eur ir Kęstučio Masaičio 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 21


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 8 d. leidyklą pasiekė Adolfo Kondratenkos 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 21


Elektroniniu formatu išleista monografija „KARTENA“ 

2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu formatu išleista monografija „KARTENA“ tapo jau 30-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti elektroninių knygų parduotuvėje, kaina 8,68 Eur. Monografijos „KARTENA“1484   puslapių popierinė laida 480 egz. tiražu buvo išleista 2012 m.  2017 09 25


Monografija „Onuškis“ jau leidykloje

2017 m. liepos 11 d. iš spaustuvės gauta „Lietuvos valsčių“ monografija „Onuškis“. „Lietuvos valsčių“ serijos 34-oje monografijoje „Onuškis“ aprašyta Onuškio (Trakų r.), Grendavės, Dusmenų, Žilinų ir Vytautavos apylinkių gamta; svarbiausi šio krašto istorijos raidos etapai, parapijų, kaimų, giminių istorijos, partizanų kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės, tremtinių atsiminimai, švietimas ir kultūra, papročiai, tradicijos; Onuškio krašto kalbos ypatybės, tarmės ir tautosakos lobiai; įamžinti žmonės, kurie paliko šiame krašte ryškius pėdsakus. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis bei dabarties nuotraukomis, brėžiniais, žemėlapiais, jame publikuojama 116 straipsnių, kuriuos parašė 77 autoriai. Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2017 07 12


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 12-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Joanos Gruodytės „Pabradės tiltų užrašai: sociolingvistinis aspektas“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-12/30-263/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PABRADĖ“ kalbotyros skyriui.

Straipsnyje aptariami dviejų labiausiai aprašinėtų Pabradės tiltų užrašai. Kadangi tema Lietuvoje menkai tirta, stengtasi tiriamąją medžiagą pristatyti visapusiškai: objekto apibrėžimas, pateikimo forma, turinys. Tiltų užrašų analizė rodo, kad nelegalių viešųjų užrašų autoriai yra abiejų lyčių mokyklinio amžiaus jaunuoliai, siekiantys įsiamžinti, išreikšti teigiamą arba neigiamą aprašomo asmens vertinimą, pranešti apie meilę, intymius santykius, susipažinti, užrašyti mėgstamas muzikos grupes ar atlikėjus. Daugiausia užrašų lietuvių kalba, mažiausia – lenkų. Galima manyti, kad užrašų pasiskirstymas kalbomis rodo rašančiųjų supratimą apie tai, kokia kalba tinkamiausia (mokama ir suprantama, prestižiška, vadinasi, įsimintina ir daranti įspūdį) viešosios vietos užrašams.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 12-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 263-iasis bei 30-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 08 04


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 11-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Eligijaus Juvencijaus Morkūno ir Gražinos Teodoros Morkūnienės „Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-11/61-262/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje apžvelgti Babtų apylinkių vandens, vėjo, garo ir motoriniai malūnai, nagrinėjant malūnų projektus, jų realizavimą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą, malūnų raidą. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne ekonominiams rodikliams, bet techniniams sprendimams. Seniausios žinios yra apie XVIII a. vandens malūnus dvaruose. XX a. pasiekusių vandens malūnų ant Nevėžio užtvankos buvo labai paprastos, malūnų galingumas nedidelis, tačiau tų nedidelių galingumų pakako to meto Babtų krašto ūkiui. Techninis progresas skynėsi kelią ir malūnininkystėje – jau prieš I pasaulinį karą pradėta vandens ratus keisti turbinomis, kiek vėliau diegiamos ir kitos inovacijos – garo mašinos ir vidaus degimo varikliai. Kai kurie malūnai kombinuoti su kitomis verslo rūšimis – lentpjūvėmis, milo vėlyklomis. Iš daugiau nei 20 apžvelgtų malūnų mūsų laikais dar galima pamatyti trijų tarpukario malūnų – Vandžiogaloje, Maleikoniuose ir Stabaunyčiuje – liekanas, bet įrangos likę tik pėdsakai. Įmonių technikos asortimentas nebuvo itin didelis. Naujų malūnų projektuose ar senų rekonstrukcijos ar apmatavimo brėžiniuose mazgai parodyti schemiškai, tiksliai nenurodytos ir medžiagos.

Vidaus degimo varikliai stūmė iš malūnų garo mašinas, tačiau jos buvo nepakeičiamos lentpjūvėse. Kadangi lokomobiliai kėlė gaisrų pavojų, tai šia aplinkybe buvo pasinaudota konkurencinėje kovoje. Žiaurių konkurencinės kovos formų tiriamame plote neužfiksuota, bet ekonominė kova vyko. Vienok valdžia rūpinosi, kad gamybiniai pajėgumai veiktų ekonomiškai, kad nebūtų bereikalingų finansinių išlaidų. Kylant karo grėsmei buvo stengiamasi atsisakyti priklausomybės nuo importinio kuro.

Verslo liudijimai malūnams, 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo išduodami lengvai. Vėliau gi reikalavimai vis griežtėjo, dažniausiai kliento ir malūno darbininkų naudai. Malūnininkystės vystymasis baigėsi krašto žemės ūkį sovietizavus – visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 11-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 262-asis bei 61-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 08 02


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 2 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA 7 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 08 04


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 10-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 26 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Jono Mardosos „Atlaidai ir Verbų sekmadienis Babtų parapijoje liaudiškojo pamaldumo perspektyvoje XX a. I pusėje“  (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-10/60-261/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje liaudiškojo pamaldumo perspektyvoje nagrinėjami atlaidai ir Verbų sekmadienio papročiai Babtų apylinkėse XX a. I pusėje. Keliamas tikslas išnagrinėti šių švenčių eigą, papročius, jų kaitą laike ir reikšmę Babtų žmonių gyvenime. Straipsniui parašyti naudojama 2012 m atlikto lauko tyrimo Babtų apylinkėse medžiaga, taip įvairūs etnologų darbai. Pagrindiniais uždaviniais pasirinkti siekiai aptarti Babtų bažnyčioje vykstančių atlaidų religinius ir liaudiškus papročius, jų raiškos formas. Nagrinėjama skirtingų visuomenių grupių dalyvavimo atlaiduose specifika. Aprašomas Verbų sekmadienyje šventinamų medžių šakelių – verbų žaliava, jos įvairovė, analizuojami susiję su verbomis papročiai.

Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, jog išanalizuoti atlaidų ir verbų papročiai, apeiginiai veiksmai nėra sankcionuoti Bažnyčios, bet gyvavo liturginiame švenčių kontekste kaip esminė jų dalis, turėjusi svarbią reikšmę socialiniame ir kultūriniame žmonių gyvenime. Liaudiško pamaldumo kontekste XX a. I pusėje gyvavę atlaidai, tapdavo pagrindine parapijos švente ir į pasiruošimą jiems buvo įtraukiami parapijos gyventojai. Socialinės atlaidų funkcijos apėmė pasiruošimą ir kelionę į bažnyčią, aktyvų asmeninį gyventojų dalyvavimą šventėje ir siekį suteikti paramą elgetoms. Tačiau atskiroms gyventojų grupėms dalyvavimo tikslai buvo nevienodi. XX a. 3-4 dešimtmetyje atsirado socialinės atskirties požymiai kaime, kurie stebimi skirtinguose atlaidų momentuose: vykimo į atlaidus būduose, maldininkų bendravimo formose bei dalyvavime poatlaidinėse atrakcijose. Pagal gyventojų amžių skiriasi komunikacinės šventės funkcijos. Vyresnės kartos žmonėms svarbesnis giminių bendravimas šventėje ir žmonių namuose, o jaunesniems aktualesni susitikimai su bendraamžiais miesteliuose ir poatlaidinių pasilinksminimų metu.

Nagrinėjamos Verbų sekmadienyje šventinamų medžių šakelių ypatybės ir jų panaudojimas gyventojų kasdienėje praktikoje XX a. I pusėje rodo, kad kadagio šakelių vyravimas Babtų apylinkėse įsikomponuoja į Vakarų Lietuvos regionui būdingą simbolio turinio arealą. Verbų sekmadienio apeigų metu šventinamos kadagio ir daug rečiau gluosnio šakelės kartais papildomos suteikiančiais dekoratyvumo priedais. Šis požymis atsiranda artėjant XX a. viduriui ir prie medžių šakelių pradedami dėti sausų gėlių ar kambario gėlių priedai. Todėl vienos šventinamos verbos įgauna sakramentalijos prasmę, kitos tampa daugiau dekoratyviniu Velykinio laikotarpio simboliu. Tiriame laikotarpyje užtinkami krikščioniškoji sakramentalijos reikšmės pošventiniame laike derinimai su maginiais siekiais. Tokiame kontekste gyvavo sakralizuotų verbų panaudojimas pastatų apsaugos sistemoje, plakimo verbomis papročiai, kurie sovietmečio pradžioje su pokyčiais visuomenėje palaipsniui praranda buvusią reikšmę ir tradicinius panaudojimo būdus. Todėl straipsnyje nagrinėjamų atlaidų ir Verbų sekmadienio bei su verbomis susiję papročiai rodo kintančią laike, tačiau išsaugotą kasdienybėje religinių ir socialinių siekių tradiciją Babtų apylinkių žmonių gyvenime XX a. I pusėje.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 10-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 261-asis bei 60-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 07 27


Gauta parama

2017 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 02


Apie mus rašo

2017 m. liepos 21 d. laikraštyje „Trakų žemė“ skelbiamas Kristinos Kanevičiūtės straipsnis Monografijos „Onuškis“ pristatymas. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 08 02


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 9-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 21 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Marijos Rupeikienės ir Antano Rupeikos „Babtų apylinkių dvarų sodybų architektūra“  (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-9/82-260/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ istorijos skyriui.

Buvusiame Babtų valsčiuje (apylinkėse) tyrinėta 18 vietovių, kuriose buvo įkurtos dvarų sodybos. Šiose vietovėse ir jų apylinkėse stovėjo ar tebestovi išlikę dvarų sodybų pastatai. Seniausi ir didžiausi buvo Babtyno, Muniškių, Pagynės ir Panevėžiuko dvarai. Daugiau dvarų sodybų įkurta XVIII–XIX a.; 1940 m., be minėtų senųjų dvarų, buvo užregistruoti Antagynės, Bukolainių, Gailiušių pirmasis ir antrasis, Janogrodo, Juodonių, Krivėnų, Lazdynės, Naujatriobių, Pastrebės, Rebzdžių, Šašių, Vareikonių ir Zacišiaus dvarai.

Dvarų sodybos išsidėsčiusios abipus magistralinio kelio Kaunas–Klaipėda. Šiuo metu kelios buvusios dvarų sodybos jau išnykusios, o išlikusiose nebėra daugumos pastatų arba jie gerokai pakitę ir praradę autentiškumą. Svarbiausios vakarinės pusės sodybos, kuriose išliko įdomiausi pastatai, – Žemaitkiemio (Babtyno) ir Zacišiaus dvaro sodybos, o rytų pusėje – Panevėžiuko dvaras.

Žemaitkiemio (Babtynės) dvaras buvo vienas didžiausių dešiniajame Nevėžio krante (dabar – vakarinėje magistralinio kelio pusėje) įkurtų Babtų apylinkės dvarų. Dabar Žemaitkiemio dvaro sodyboje stovi rūmai, svirnas, lobynas, kluonas, tvarto liekanos, yra šulinys. Sodyba įkurta vaizdingoje landšaftinėje aplinkoje; jos pastatai gerai apžvelgiami iš atsiveriančių tolimesnių perspektyvų: nuo Nevėžio šlaitų ir nuo vakarų pusėje esančio vieškelio. Rūmai su senais XVI–XVII a. rūsiais, eklektiški: fasaduose dominuoja tarpukario geometrinių linijų stilistika, naudotos istorinių stilių detalės – barokui būdingi užapvalinti kampai, orderis, romantizmui artimi elementai, yra šiuolaikinės architektūros apraiškų (plačios įstiklintos plokštumos). Svirnas – originalus romantizmo laikotarpio statinys, būdingas stambiems ūkiams. Lobynas nesudėtingos architektūros, turi vėlyvojo klasicizmo stiliaus bruožų su originaliais langų apvadais. Kluono tūris autentiškas, būdingas stambių dvarų sodybų trobesiams. Netoli dvaro XIX a. statytas medinis koplytstulpis – originalus smulkiosios etninės architektūros statinys su stilizuotais, būdingais vėlyvajam klasicizmui, dekoro elementais.

Krivėnų dvaro sodyboje yra du pastatai, šulinys ir trys tvenkiniai. Vareikonių dvaro sodyboje yra rūmų liekanos, svirnas ir buvusio ūkinio trobesio vieta. Zacišiaus dvaro sodyboje yra rūmai, išliko medžių alėja ir tvenkinys. Dvaro rūmai – sudėtingos kompozicijos, originalaus tūrio pastatas, kurio architektūra išliko vientisa ir autentiška, atspindinti XIX a. pab.–XX a. pr. stilistiką.

Panevėžiuko dvaro sodyboje buvo daugiau nei 20 pastatų, kurių orientacinis išdėstymas teritorijoje atkurtas iš B. Korevos užfiksuotų prisiminimų. Dabar buvusioje dvaro sodyboje stovi rūmai, kumetynas, ledainė, yra šulinys ir tvenkinys. Rūmai nugyventi, praradę buvusį tūrį ir daugelį autentiškų detalių. Jų architektūra buvo originali, atspindėjo XX a. pradžios provincijos dvarams būdingą stilistiką. Kumetynas būdingo šios paskirties statiniams ištęsto plano ir architektūros, kurią menkina įvairūs mediniai laikini priestatai.

Lazdynės dvaro sodyboje yra du pastatai (namas ir tvartas) ir tvenkinys. Puidinės dvaro sodyboje stovi rūmai (K. Puidos namas), du namai ir ūkinis trobesys. K. Puidos namo architektūra nevientisa, chaotiška, su vėlesniais priestatais. Ūkinis trobesys – tradicinės architektūros, būdingos sublokuotiems skirtingos paskirties ūkiniams pastatams. Pagynės dvaro sodyboje liko tik apgriuvęs tvartas. Jis labai nugyventas, vietomis likę tik molio ir medinių sienų fragmentai su baltų silikatinių plytų intarpais. Išliko dvaro sodybos medžių alėja.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 9-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 260-asis bei 82-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


Gauta parama

2017 m. liepos 20 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA suteikta 5000,00 Eur parama „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KAMAJAI“ (vyr. redaktorius Venantas Mačiekus). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Išleistos knygos“, pasirenkamoje eilutėje Kamajai.  ▲2017 08 02


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 8-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 20 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Lauryno Kurilos ir Vidos Kliaugaitės „Baliulių pilkapyno tyrinėjimai“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-8/25-259/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PABRADĖ“ archeologijos skyriui.

Straipsnyje pristatomi Baliulių pilkapyno (Švenčionių r.) archeologinių tyrinėjimų 1999–2000 m. rezultatai, pateikiamos naujausios jų interpretacijos Rytų Lietuvos pilkapių kultūros kontekste bei IV a. pabaigos–VI a. pradžios kultūrinių, socialinių ir politinių procesų fone, aptariama pilkapyną palikusios bendruomenės demografinė struktūra. Baliulių pilkapynas yra unikalus Tautų kraustymosi laikotarpio laidojimo paminklas, kuriame užfiksuota regionui nebūdingų laidojimo papročių pėdsakų bei aptikta radinių, siejančių jį su Vidurio ir Pietų Europa. Ištirtuose kapuose atsispindi anuometiniai ideologijos ir socialinės organizacijos pokyčiai – mirusiųjų deginimo papročio plitimas, vyrų ir moterų visuomeninės padėties kaita.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 9-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 259-asis bei 25-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 7-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 19 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Marijos Rupeikienės ir Antano Rupeikos „Babtų apylinkių sakralinių pastatų architektūra“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-7/81-258/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ istorijos skyriui.

Sakralinių statinių kompleksai su parapijų trobesiais stovi Babtuose, Muniškiuose ir Panevėžiuke; esama smulkiųjų sakralinių ir memorialinių statinių.

Babtai yra buvusio valsčiaus vidurinėje dalyje. Svarbiausi Babtų kultūros paveldo objektai – bažnyčios statinių kompleksas ir parapijos trobesiai. Sakralinių statinių kompleksas, apsuptas šventoriaus, įsikūręs tarp Nevėžio, Beržų ir Šilo gatvių. Klebonijos sodyba įkurta Nevėžio ir Beržų gatvių sankirtoje, o du parapijai priklausantys namai stovi prie Nevėžio gatvės. Bažnyčia bebokštė, trinavė, halinė, suręsta iš sienojų. Tai liaudiškojo romantizmo pavyzdys, turįs neorenesanso bruožų: išorėje ir viduje ryški romantizmui būdinga neorenesansinė „arkadų“ stilistika. Varpinė etninės architektūros, primityvių formų. Šventoriuje stovi du mediniai koplytstulpiai, medinis stogastulpis ir paminklas. Tyrimo metais buvusioje klebonijos sodyboje yra klebono namas ir ūkinis trobesys; vidurinėje sodybos dalyje išliko tvenkinys. Bažnyčiai priklauso dar du mediniai namai, stovintys šalia šventoriaus, Nevėžio gatvėje. Pirmasis namas vientiso tūrio, vienaukštis, su pastoge, ištęsto stačiakampio plano. Antrasis namas sudėtinio tūrio, su dvišlaičiu mezoninu; jo architektūra būdinga tradiciniams miestelių namams. Kieme yra medinis ūkinis trobesys. Babtuose iki XX a. vidurio buvo sinagoga, stovėjusi miestelio pietinėje dalyje, į šiaurę nuo Teškupio upelio; kitoje upelio pusėje įrengtos žydų senosios kapinės. Sinagogos architektūra buvo nesudėtinga, artima medinių gyvenamųjų namų architektūrai. Pietinėje Babtų dalyje, ant Stabaunyčiaus kalno, stovi Babtų koplytstulpis – paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą atminti. Jis buvo pastatytas 1933 m. pagal inžinieriaus A. Šalkauskio projektą.

Muniškiai – kaimas buvusio Babtų valsčiaus pietinėje dalyje, 10 km į pietus nuo Babtų. Bažnyčia, apsupta šventoriaus, stovi tarp K. Zaleskienės ir Šaltinių gatvių, šalia buvusios dvaro sodybos. Bažnyčia bebokštė, trinavė, halinė, suręsta iš sienojų ir išorėje apmūryta raudonomis plytomis. Planas netaisyklingo kryžiaus formos, užbaigtas trisiene apside. Medinė bažnytėlė pasižymėjo nesudėtinga eklektine architektūra, kuriai įtaką darė XIX a. plitęs romantizmo stilius (šio stiliaus požymis – smailėjančių arkų langai). Vėliau, remontuojant ar padidinant bažnyčią, atsirado langai, užbaigti pusapskritėmis sąramomis.

Panevėžiukas – kaimas Kauno rajone, buvusio Babtų valsčiaus šiaurinėje dalyje, 6 km į šiaurę nuo Babtų. Bažnyčios statinių kompleksas ir parapijos trobesiai įsikūrę tarp Nevėžio ir Striūnos gatvių; pietinėje šventoriaus pusėje yra klebonijos sodyba, o į šiaurę nuo šventoriaus stovi špitolės trobesiai. Bažnyčia pasižymi unikalia plano forma, barokinės eksterjero architektūros sąveika su etninės architektūros detalėmis, santūriu interjeru, kuriame dominuoja liaudiškajam barokui ir klasicizmui būdingi dekoro elementai ir originalios, erdvę pagyvinančios detalės. Varpinė – paprastų formų, lakoniškos funkcionalios architektūros. Šventoriaus pakraščiuose yra palaidojimų, kairėje didžiųjų vartų pusėje pastatytas medinis kryžius. Šventorius aptvertas plytų tvora, sudaryta iš mišraus mūro (raudonų plytų ir akmenų) tinkuotų sienelių ir raudonų plytų stulpelių. Didieji vartai simetriški, trijų atvirų angų, kurias rėmina netinkuoti raudonų plytų stulpeliai. Klebonijos sodyba įkurta už pietinės tvoros linijos, atokiau nuo Nevėžio gatvės. Dabar joje yra klebonija, svirnas, ūkinis trobesys, rūsys ir šulinys. Klebonijos architektūra tradicinė, būdinga bažnytkaimių parapijos trobesiams. Svirnas prarado autentiškumą ir svarbiausius savo architektūros elementus. Daržinės tūris autentiškas, būdingas nedidelių klebonijų sodybų ūkiniams trobesiams. Špitolė nugyventa ir praradusi daugelį autentiškų architektūros elementų; ypač trobesį gadina mūrinis prieangis ir kiti priestatai, disonuojantys su medine architektūra.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 7-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 258-asis bei 81-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


Gauta parama

2017 m. liepos 13 d. leidyklą pasiekė Valentino Setkausko 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 10 23


Gauta parama

2017 m. liepos 12 d. leidyklą pasiekė Indrės Joffytės 100,00 Eur, J. Prano 50,00 Eur ir O. Lumanienės 50 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KULIAI“ (vyr. redaktorius Petras Gediminas Sriebalius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Kuliai.  ▲2017 07 13


Gauta parama

2017 m. liepos 12 d. leidykla pasiekė Vladislovo Bartkaus 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 07 13


Gauta parama

2017 m. liepos 11 d. leidykla pasiekė Danutės Lapinskienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 07 13


Gauta parama

2017 m. birželio 30 d. leidyklą pasiekė Pilviškių miestelio bendruomenės 4344,62 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „PILVIŠKIAI“ (vyr. redaktorius Venantas Mačiekus). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Pilviškiai.  ▲2017 07 10


Elektroniniu formatu išleista monografija „KUPIŠKIS: NAUJAUSI MOKSLINIAI LOKALINIAI TYRIMAI“ 

2017 m. birželio 28 d. elektroniniu formatu išleista monografija „KUPIŠKIS: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ tapo jau 29-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti elektroninių knygų parduotuvėje, kaina 8,68 Eur. Monografijos „KUPIŠKIS: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ 1256  puslapių popierinė laida 600 egz. tiražu buvo išleista 2016 m.  2017 07 25


Gauta parama

2017 m. birželio 28 d. leidyklą pasiekė Jono LInkevičiaus 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 30


Gauta parama

2017 m. birželio 26 d. leidyklą pasiekė Nijolės Pranckūnienės 25,00 Eur ir Herminos Marcinkevičienės 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjoms! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 27


Monografija „Onuškis“ atiduota į spaustuvę

2017 m. birželio 22 d. atiduota į spaustuvę 34-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Onuškis“ (1572 psl., 116 straipsnių, 77 autoriai).
Išleidus „Onuškio“ monografiją, bendra „Lietuvos valsčių“ serijos apimtis perkopė 50 tūkst. puslapių (50 742 p.), serijoje publikuojami 4008 straipsniai, kuriuos parašė 1784 autoriai. ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 21 d. leidyklą pasiekė Jurbarko Trečiojo amžiaus universiteto 20,00 Eur, Onos ir Antano Barštanų 20,00 Eur ir Audronės Saladienės 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 19 d. leidyklą pasiekė Viliaus Šumino 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ONUŠKIS“ (vyr. redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Onuškis.  ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 13 d. leidyklą pasiekė Arūno Janikausko 20,00 Eur, Liudmilos Bardaševos 10,00 Eur ir Genovaitės Kuniauskienės 5,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 13 d. leidykla pasiekė Vladislovo Bartkaus 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 12 d. leidyklą pasiekė Ausmos Palujauskienės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „NAUJAMIESTIS“ (vyr. redaktorė Stasė Raudonienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Naujamiestis.2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 12 d. leidyklą pasiekė Vytauto Ramoškos 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. liepos 11 d. leidykla pasiekė Danutės Lapinskienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 07 13


Gauta parama

2017 m. birželio 9 d. leidyklą pasiekė Dumiko UAB 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


Gauta parama

2017 m. birželio 7 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA suteikta 6000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ONUŠKIS“ (vyr. redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Onuškis.  ▲2017 06 09


Gauta parama

2017 m. birželio 5 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Rimos Majoravičienės 15,52 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2015 metus) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 09


© „Versmės“ leidykla                 

     Mums rašykite leidykla@versme.lt