Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

Mums rašykite leidykla@versme.lt


Kviečiame skaityti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas ir kitas „Versmės“ leidyklos knygas elektroniniu formatu!

DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I – IV nuo 9.00 iki 13.00 val. Penktadieniais nedirbame.



Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 19-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Ilonos Vaškevičiūtės „Ramygala: seniausioji krašto praeitis“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-19/27-270/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ archeologijos skyriui.

Ramygala – miestas Panevėžio rajono savivaldybėje, išsidėstęs prie kelio Panevėžys–Kėdainiai, 24 km į pietus nuo Panevėžio. Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante. Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose buvo minimas nuo XIII amžiaus (Remigale). Tačiau pirmieji gyventojai į šiandienines Ramygalos apylinkes atsikraustė ženklai anksčiau. Vėlyvojo paleolito laikotarpio pabaigoje, šylant klimatui ir negrįžtamai traukiantys ledynui tolyn į šiaurę, paskui besiganančias šiaurės elnių bandas, atkeliauja ir pirmieji jų medžiotojai. Jie greičiausiai čia buvo įsikūrę tik laikinai, o jau mezolite – apsigyvena pastoviau. Nuo to laiko mes ir galime pradėti skaičiuoti Ramygalos istoriją.

Šio straipsnio tikslas – remiantis archeologinių paminklų medžiaga ir muziejuose išlikusiais radiniais, atskleisti Ramygalos krašto proistorę, panagrinėti šio krašto apgyvendinimo raidą, susisteminti išlikusius archeologinius paminklus, įvertinti jų svarbą atskleidžiant senąją krašto praeitį.

Ramygalos apylinkės buvo apgyvendintos tik mezolito laikotarpiu (t. y. VIII–V tūkst. pr. Kr.). Tą aiškiai liudija rasta mezolito laikotarpiu datuojama stovyklavietė Mikališkyje. Stovyklavietė priklausytų mezolitinei Nemuno kultūrai ir tai būtų labiausiai į šiaurę nutolęs šios kultūros paminklas. Neolito pabaigą ir žalvario amžiaus pradžią mena Pašiliuose, Ramygalos miestelio apylinkėse ir Masiokų kaime rasti akmeniniai kirviai datuojami III tūkstantm. pr. Kr. pabaiga – žalvario amžiumi. (Pav. 1–4).

Kiek turtingesnės Ramygalos apylinkės geležies amžiaus paminklais. Nors čia nėra piliakalnių, dar neaptiktos ir to laikotarpio gyvenvietės, tačiau čia žinomi net 9 laidojimo paminklai t.y. kapinynai: Aukštadvario, Drulupio, Gabulų, Griniūnų, Naujadvario, Rimaisių, Pašilių, Uliūnų ir Užkalnių.(Pav. 5–18). Laidojimo paminklai yra tiesioginiai liudytojai, jog Ramygalos apylinkės tuo metu jau buvo tankiai gyvenamos. Plačiau tyrinėti yra tik keli kapinynai – Griniūnai, Rimaisiai ir Uliūnai, bei žvalgomojo pobūdžio tyrinėjimai atlikti Pašilių ir Užkalnių kapinynuose. Kiti pažįstami tik iš atsitiktinai surinktų radinių ar žvalgomųjų ekspedicijų. Griniūnų kapinynas yra aukštaičių genties paliktas paminklas. Jame ištirtas 912 m2 plotas, surasti 36 nedegintų bei 2 sudegintų mirusiųjų kapai. Palaidojimai pagal rastuosius radinius datuojami III/IV–VI a. Vėlyviausi degintiniai kapai. Šis kapinynas parodė, kad jau VI a mirusiųjų deginimo paprotys plito į šiaurę ir siekė dab. Panevėžio r. pietinę dalį. (Pav. 19–46).

Rimaisių kapinyne laidoti ir žmonės, ir žirgai. Šiaurinėje kapinyno dalyje surasti ir ištirti 5 degintiniai žmonių kapai bei viena laužavietė, o pietinėje – 12 inhumaciniu būdu palaidotų žirgų kapai. Kapinynas remiantis įkapėmis datuotas IX–XII a. Sprendžiant iš negausaus kapų skaičiaus aišku, jog čia surasta ir ištirta tik nedidelė kapinyno dalis. (Pav. 47–52).

Ūliūnų kapinyne ištirtas 3600 m2 plotas, rasta 70 inhumaciniu būdu palaidotų XVI–XVII a. čia gyvenusios bendruomenės narių.

Taigi Ramygalos apylinkės įsikūrusios draugiškoje žmogui gyventi gamtinėje aplinkumoje, čia yra (o reikia manyti ir buvo) reikiamos sąlygos visų istorinių epochų bendruomenių ekonominei veiklai vystyti – pradedant pasisavinamuoju ūkiu ir baigiant gamybiniu. Vėlyvojo paleolito medžiotojai čia turėjo palankias sąlygas šiaurės elnių medžioklei, mezolito ir ankstyvojo neolito bendruomenes maistu aprūpinti pajėgė lygumos slėniuose plytintis miškai. Viduriniajame neolite pradėtas kultivuoti gamybinis ūkis čia rado itin palankias sąlygas žemdirbystei ir sėsliai gyvulininkystei plėtoti.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 19-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 270-asis bei 27-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2017 11 23


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 18-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Ingos Pečeliūnienės „Kultūrinė veikla Ramygaloje“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-18/63-269/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje analizuojama kultūrinė veikla Ramygalos krašte, kultūrinės veiklos ypatumai įvairiais istoriniais laikotarpiais, pristatomi Ramygalos vardą išgarsinę žmonės, šiuolaikinė ramygaliečių kultūrinė veikla, pateikus gyventojams klausimyną, atlikus apklausą, nustačius dabartinius jų kultūrinius poreikius.

Straipsnis parengtas remiantis Ramygalos gimnazijos Kraštotyros muziejaus archyve, Panevėžio rajono laikraščiuose („Tėvynė“, „Sekundė“, „Panevėžio balsas“), sovietmečio respublikinėje spaudoje (žurnaluose „Tarybinė moteris“, „Moksleivis“, „Liaudies kultūra“ ir kt.) pateikta medžiaga.

Straipsnį sudaro trys skyriais. Pirmame skyriuje apžvelgiama Ramygalos krašto geografinė padėtis, vardo kilmė, istorinė, kultūrinė krašto aplinka, žmonių tarpusavio santykiai, XX a. pradžioje Ramygaloje veikusios kultūros įstaigos, organizacijos, aptariamas Ramygalos kultūrinis gyvenimas sovietmečiu. .Antrame skyriuje pristatomas Ramygalos miesto kultūrinis savitumas, kultūrinio gyvenimo pokyčiai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, aptariama šiuolaikinė kultūrinė aplinka Ramygaloje, pristatomi Ramygalą išgarsinę žmonės. Trečiame skyriuje pateikiami apklausos duomenys, atskleidžiami dabarties Ramygalos gyventojų kultūriniai poreikiai.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 18-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 269-asis bei 63-iasis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 11 23


Gauta parama

2017 m. lapkričio 23 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Valentino Kucino 27,62 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.), Daivos Puidienės 32,28 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) ir Kęstučio Korniko 38,24 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 23


Atspausdinta Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys“ 7-oji laida

2017 m. lapkričio 20 d. iš spaustuvės gauta Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys“ 7-oji laida. Šios, 7-osios laidos tiražas 500 egz., visas knygos tiražas jau net 9000 egz. Tai paties didžiausio tiražo „Versmės“ leidyklos leidinys. ▲2017 11 20

 


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 17-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 21 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Arūno Astramsko „Ramygalos parapija ir valsčius ilgajame XIX–ame amžiuje“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-17/84-268/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ istorijos skyriui.

Šis tyrimas yra skirtas Ramygalos valsčiaus ir parapijos lokalinės bendruomenės raidai XIX amžiuje. Nagrinėjami įvairūs praeities kaitos aspektai: ekonominis, socialinis, politinis, kultūrinis. Pastebimos įvairios pokyčių tendencijos: valstiečių luomo emancipacija ir jos dalyvavimo politiniame gyvenime pradžia, bajorų luomo nuosmukis ir transformacija, įvairiomis formomis vykusi visuomenės modernizacija. Pastebima, kad lokalinė visuomenė buvo sudaryta iš labai skirtingų socialinių grupių, bet nežiūrint į tai, vykstant žymiems vidiniams virsmams, esant nuolatiniam konfliktui su carine valdžia, išorės ekonominiam, kultūriniam ir socialiniam spaudimui, jai visą šimtmetį pavyko išsaugoti savo integraciją. Daroma išvada, kad Ramygalos valsčius buvo tarp aktyviausiųjų lietuvių nacionalinio judėjimo židinių. Lietuvių tautinės savimonės įsitvirtinimas masėse ir jų mobilizacija tautinės valstybės sukūrimui, bendrai šiuolaikinės lietuvių tautos gimimas yra svarbiausias XIX a. Ramygalos parapijos raidos rezultatas.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 17-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 268-asis bei 84-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 11 21


Gauta parama

2017 m. lapkričio 16 d. leidyklą pasiekė Elenos, Zitos ir Viktoro Sakavičių 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 20


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 16-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Violetos Meiliūnaitės „Pietiniai panevėžiškiai: bendrieji Ramygalos šnektos bruožai“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-16/31-267/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ kalbotyros skyriui.

Panevėžiškiai – didžiausia rytų aukštaičių patarmė. Ji aiškiai skyla į dvi gerokai besiskiriančias dalis – pietinę ir šiaurinę. Ramygalos šnekta, esanti centrinėje pietų panevėžiškių dalyje, gali būti laikoma viena iš tipiškiausių patarmės šnektų. Kaip ir visa pietų panevėžiškių patarmė, ji negausi specifinių ypatybių, brėžiančių aiškią ribą tarp patarmės ir bendrinės kalbos. Tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl palyginti lengvai perimami kitų kalbinių sistemų – gretimų tarmių arba bendrinės kalbos – bruožai. Straipsnyje trumpai pristatomi pagrindiniai Ramygalos šnektos bruožai, jų sistemingumas, tarminių ypatybių nevartojimo kalbant priežastys. Taip pat pateikiama keletas tarminių tekstų pavyzdžių.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 16-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 267-asis bei 31-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 11 17


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 15-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės „Ramygalos apylinkių šeimos papročiai: vestuvės, gimtuvės, vaikų auklėjimas ir socializacija“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-15/62-266/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ etnologijos skyriui.

Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti XIX a. pab.–XX a. Ramygalos apylinkių šeimos papročius ir jų lokalinį savitumą. Pagrindinis darbo šaltinis – etnografinių lauko tyrimų medžiaga, autorės surinkta 1985–2012 m. individualiose ekspedicijose Ramygaloje ir jos apylinkėse. Etnografinė medžiaga rinkta pagal autorės sudarytą etnografinį klausimyną „Moters vaidmuo šeimos papročiuose“ apie gimties, krikštynų, vaikų auklėjimo ir socializacijos bei vestuvių papročius. Renkant medžiagą, naudoti lauko tyrimo metodai: pokalbis, struktūruotas ir išsamusis interviu, vyresnio amžiaus ir gerai informuotų pateikėjų apklausa. Surinktos medžiagos analizei taikytas istorinis – lyginamasis ir interpretacinis metodas.

Apibendrinus surinktą medžiagą, galima buvo išskirti lokalius Ramygalos apylinkių šeimos papročių ypatumus.

Aptartos vaikų auklėjimo ir auginimo priemonės išryškino Ramygalos apylinkių liaudies pedagogikos ir vaikų socializacijos ypatybes. Minėtos priemonės padėjo ugdyti darbštų, jautrų, teisingą, dorą žmogų, formuoti bendražmogiškomis ir krikščioniškomis vertybėmis paremtą asmens pasaulėžiūrą.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 15-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 266-asis bei 62-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 11 17


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 14-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 13 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Manvydo Vitkūno „Onuškio apylinkių archeologiniai paminklai“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-14/26-265/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ONUŠKIS“ archeologijos skyriui.

Straipsnyje apžvelgiamas Onuškio apylinkių (buvusio Onuškio valsčiaus teritorijos, esančios dalyje dabartinių Trakų, Varėnos bei Alytaus rajonų) archeologinis paveldas ir bandoma rekonstruoti šio krašto raidą proistorėje ir viduramžiais bei naujaisiais laikais.

Akmens ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologinis paveldas Onuškio apylinkėse nėra gausus. Turimi pavieniai archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad šiose apylinkėse buvo gyvenama jau mezolito laikotarpyje (8000–4000 m. pr. Kr.).

Kol kas Onuškio apylinkėse nėra tirtas nei vienas senuoju geležies amžiumi (I–IV a.) datuojamas archeologinis paminklas, nėra žinoma ir pavienių šio laikotarpio archeologinių radinių. Sprendžiant pagal išorinius požymius, I tūkstantmečio pradžia gali būti datuojami Mirgelių, Nupronių piliakalnis bei Žuklijų II piliakalnis. Panašu, kad gyvenviečių ir kapinynų šiame krašte ėmė gausėti tik nuo I tūkstantmečio vidurio. Gausiausia archeologinių paminklų grupė Onuškio apylinkėse yra viduriniojo bei vėlyvojo geležies amžiaus pilkapynai. Pamusių pilkapynas yra iki šiol geriausiai ištirtas šio krašto archeologinis objektas. Jame aptikti V–X a. datuojami degintiniai žmonių kapai, būdingi lietuvių genties laidojimo paminklams. Be to, sprendžiant pagal rašytinių šaltinių duomenis, į pietus nuo Vilkokšnio ežero, Grendavės ir Gudakiemio apylinkėse galėjo būti geležies amžiaus arba viduramžių gyvenviečių ir kapinynų, priskirtinų jotvingiams.

Viduramžių ir naujųjų laikų laikotarpio archeologinis paveldas Onuškio apylinkėse ištirtas labai menkai. Mažos apimties archeologiniai tyrimai atlikti tik Dusmenų dvarvietėje ir Miciūnų senosiose kapinėse. Taip pat rasti keli monetų lobiai. Dvejuose iš jų aptiktos XVI a. kaldintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių kraštų monetos.

Onuškio apylinkėse yra keletas padavimais ir legendomis apipintų mitologinių vietų, šventviečių, alkviečių. Kai kurios jų ilgus amžius turėjo sakralinę reikšmę vietos gyventojams.

Gilesnis istorinių laikų Onuškio apylinkių raidos pažinimas, remiantis archeologijos duomenimis, bus galimas tik atlikus platesnius tyrimus.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 14-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 265-asis bei 26-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2017 11 13


Gauta parama

2017 m. lapkričio 9 d. leidyklą pasiekė buvusio Viešvilės katalikų parapijos klebono  Romualdo Gečo 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 20


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 13-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 8 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Vytauto Jokubausko „Lietuvos Nepriklausomybės kovų epizodai Ramygalos apylinkėse“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-13/83-264/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ istorijos skyriui.

Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919–1920 m. epizodai Ramygalos krašte, vykstant karui su sovietais, bermontininkais, Lenkija, analizuojamos tik sukurtos Lietuvos kariuomenės pajėgos, partizanų, šaulių, savanorių ir mobilizuotų šauktinių kova. Šimtai šio krašto vyrų stojo į kariuomenę kaip savanoriai. Jie vadinami kariais savanoriais. Kai kurių jų likimas labai tragiškas: jie žuvo mūšiuose, dingo be žinios. Nepriklausomybės kovų metu Ramygalos krašto vyrai aktyviai būrėsi ir į partizanų šaulių būrius, priešinosi priešų invazijai, rėmė Lietuvos kariuomenę. Tai buvo unikali kovos forma. Taip Lietuvos kariai savanoriai, partizanai šauliai, dažniausiai bežemiai valstiečiai, apgynė Lietuvos Nepriklausomybę.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 13-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 264-asis bei 83-iasis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 11 09


Gauta parama

2017 m. lapkričio 8 d. leidyklą pasiekė Vilijos Platonovienės 35,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 09


Apie mus rašo

2017 m. lapkričio 4 d. laikrašytyje „Žeimenos krantai“ paskelbtas Galinos Romanovos straipsnis Pabradės „Ryto“ gimnazijoje pristatyta knyga „Pabradė“. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 11 09


Gauta parama

2017 m. lapkričio 7 d. leidyklą pasiekė Jurgitos Viknaitytės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 09


Gauta parama

2017 m. lapkričio 2 d. leidyklą pasiekė VŠĮ Smalininkų senjorų namai 50,00 Eur ir Lenos ir Broniaus Urbikų 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 06


Gauta parama

2017 m. spalio 31 d. leidyklą pasiekė Viešvilės Kristaus atsimainymo parapijos klebono Kęstučio Pajaujo 70,00 Eur ir Aušrelės Onos Pociuvienės 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 02


Gauta parama

2017 m. spalio 30 d. leidyklą pasiekė Irenos Viknaitienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 02


Monografija „Babtai“ atiduota į spaustuvę

2017 m. spalio 24 d. atiduota į spaustuvę 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Babtai“ (1572 psl., 115 straipsnių, 89 autoriai).
2017 11 23


Gauta parama

2017 m. spalio 24 d. leidyklą pasiekė Rokiškio rajono savivaldybės 5000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „PANDĖLYS“ (vyr. redaktorius Albinas Jasiūnas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Pandėlys.  ▲2017 11 02


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Trakuose

2017 m. spalio 18 d. Trakų rajono viešosios bibliotekos bendruomenė, direktorė Danguolė Banevičienė pakvietė prof. Bronislovą Genzelį pristatyti bibliotekoje savo knygą „Politikos laisvamanio užrašai“. Į knygos sutiktuves Trakuose atvyko bibliotekininkai, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai, Lietuvos Politinių kalinių ir Tremtinių sąjungos Trakų skyriaus nariai (toliau LPKTS), Trakų visuomenės nariai ir bibliotekos bičiuliai. Kartu su prof. Br. Genzeliu į renginį atvyko prof. Bronislovas Juozas Kuzmickas ir filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius. Šie garbingi vyrai jau tapo mūsų darnios komandos nariais, kurie negailėdami savo brangaus laiko važinėja po Lietuvą, analizuoja ir vertina to laiko įvykius su šiandiena, dalijasi savo įžvalgomis su LR piliečiais.
Pirmoje renginio dalyje bibliotekos darbuotoja Irena Jocienė pasveikino ir pristatė renginio svečius. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė „Versmės“ leidyklos knygą „Politikos laisvamanio užrašai“, papasakojo kuriose vietose 2017 m. ši knyga buvo pristatyta, kas labiausiai domisi Br. Genzelio knyga ir pranešė renginio dalyviams, kad 1-asis knygos tiražas jau baigiasi.
<...> 2017 10 23


Gauta parama

2017 m. spalio 16 d. leidyklą pasiekė Rimanto Rutkausko 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 10 18


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Šiauliuose

2017 m. spalio 11 d. Šiaulių universiteto bendruomenė pakvietė prof. Bronislovą Genzelį pristatyti „Versmės“ leidyklos išleistą knygą „Politikos laisvamanio užrašai“ universiteto bibliotekoje. Į knygos pristatymą susirinko Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė, pirmininkas Algimantas Baublys, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus bendruomenė, pirmininkė Valerija Jokubauskienė, ŠU bendruomenė, rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, bibliotekininkai, mokytojų klubo „Šviesa“, Literatų susivienijimo atstovai, Šiaulių krašto inteligentai ir kiti. Renginį pradėjo ir sveikinimo žodį tarė ŠU bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Vida Steponavičienė, kuri pristatė atvykusius svečius, Kovo 11-osios Signatarą prof. Br. Genzelį, Kovo 11-osios Akto Signatarą prof. Bronislovą Juozą Kuzmicką, filosofijos mokslų daktarą, kultūrologą Vytautą Rubavičių ir leidyklos „Versmė“ atstovą ats. plk. Arūną Dudavičių. Renginio vedėjas trumpai pristatė išleistą leidyklos knygą „Politikos laisvamanio užrašai“ ir pakvietė kalbėti ŠU rektorių prof. dr. D. Jurgaitį. Prof. D. Jurgaitis padėkojo svečiams už atvykimą, linkėjo ir toliau plėsti savąsias bibliografijas bei džiuginti skaitytojus. <...> 2017 10 16


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Kretingoje

2017 m. spalio 5 d. į susitikimą su prof. Bronislovu Genzeliu Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje atvyko Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, mokytojai, kultūros darbuotojai, bibliotekininkai ir kita pažangi Kretingos krašto inteligentija. Sveikinimo žodį tarė vyskupo Motiejaus Valančiaus bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė ir pristatė renginio svečius Kovo 11-osios Akto signatarą Zigmą Vaišvilą, politologą, socialinių mokslų daktarą Algimantą Jankauską ir leidyklos „Versmė“ atstovą ats. plk. Arūną Dudavičių. Vėliau kalbėjo Zigmas Vaišvila, kuris prisiminė Sąjūdžio nueitą kelią, darbus, kuriuos turėjo atlikti Kovo 11-osios Signatarai, Lietuvos visuomenė. „Dažnai užmirštame Rusijos disidentus, politikus, visuomenės veikėjus, kurie tuo metu mums labai padėjo įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę. Matome, kad pati Rusija dabartiniu metu sunkiai žengia demokratijos keliu, todėl reikalingas artimesnis bendradarbiavimas su Rusijos aktyviais visuomenės ir politikos veikėjais“,- kalbėjo Zigmas Vaišvila. Po jo kalbėjo Algimantas Jankauskas, kuris nubrėžė prof. Br. Genzelio nueitą kelią, jo darbus, citavo pranešimų tekstus, minėjo Br. Genzelio mokinius, bendražygius. Ypatingai A. Jankauskas pabrėžė Br. Genzelio tokias vertybes kaip teisingumas, atsakomybė, sąžiningumas, analitinis mąstymas, patriotizmas, bendradarbiavimas. <...> 2017 10 16  


Rimanto Dichavičiaus knygos-albumo „Laisvės paženklinti“ III tomas pristatytas Anykščiuose

2017 m. rugsėjo 23 d. į susitikimą su dailininku, fotografu Rimantu Dichavičiumi atvyko Anykščių mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius, švietimo ir kultūros įstaigų mokytojai bei darbuotojai, miesto (muziejų naktis ir Obelinės) svečiai, menininkai, Anykštėnai.
Pirmoje renginio dalyje menų centro vedėja Rita Tulušienė pristatė renginio svečius ir pakvietė sveikinimo žodį tarti vicemerą S. Obelevičių. S. Obelevičius pasveikino atvykusį R. Dichavičių ir Anykščių savivaldybės vardu perdavė mero Kęstučio Tubio sveikinimą. Po to renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius pristatė leidyklą „Versmė”, jos leidinius ir R. Dichavičiaus tritomį „Laisvės paženklinti”.
Antroje renginio dalyje kalbėjo dailininkas, fotografas R. Dichavičius. Jis susirinkusiems papasakojo politinių kalinių ir tremtinių vargus Sibiro platybėse, pristatė III tomą „Laisvės paženklinti”, jame sudėtus dailininkų, menininkų darbus, papasakojo keletos menininkų istorijas, gyvenimo nutikimus. Savo pasakojime išskyrė tuos, kurie rūpinasi savo tėvų – dailininkų įamžinimu ir tuos, kuriems visiškai tėvų įamžinimas, jų darbai nerūpi arba tie darbai tiesiog išmetami į šiūkšlyną. „ Kiekviena diena, kiekvienas darbas, tai kova už mūsų Nepriklausomą Lietuvą. <...> 2017 10 04


Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Kaišiadoryse

2017 rugsėjo 21 d. į susitikimą Brazauskų namuose-muziejuje Kaišiadoryse rinkosi a.a. Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir prof. Bronislovo Genzelio artimieji, bendraminčiai, švietimo ir kultūros darbuotojai, muziejininkai, bibliotekos atstovai. Renginio tema: prof. Br. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, sąjūdis, nūdiena“ pristatymas ir 85-osios a.a. LR Prezidento A. Brazausko gimimo metinės. Renginio svečius Nepriklausomybės Akto signatarus prof. Br. Genzelį, Bronislovą Kuzmicką, filosofijos mokslų daktarą Vytautą Rubavičių, politologą, socialinių mokslų daktarą Algimantą Jankauską,  a.a. Prezidento A. Brazausko brolį Gerardą Brazauską ir Prezidento dukrą Laimą Mertinienę, pristatė Kaišiadorių muziejaus muziejininkės Asta Sabonytė ir Eglė Staninaitė-Popova. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė „Versmės“ leidyklą, jos leidinius ir pakvietė kalbėti renginyje dalyvaujančius svečius. Br. Kuzmickas prisiminė Sąjūdžio laikus, Nepriklausomybės Akto paskelbimą,  signatarus, valstybės įtvirtinimo darbus. V. Rubavičius kalbėjo apie knygos įtaką Lietuvybės išsaugojimo prasme, kvietė puoselėti kalbą ir kultūrą ir didžiuotis, kad esame lietuviai...<...> 2017 10 04


Įžanginė monografija „Pabradė“ jau leidykloje

2017 m. rugsėjo 7 d. iš spaustuvės gauta „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Pabradė“ įžanginė knyga; serijoje nenumeruojama. Knygą sudaro 12 straipsnių, iš kurių du moksliniai, įvertinti Lietuvos valsčių serijos Mokslo darbų komisijos. Straipsniuose aprašytas Baliulių pilkapynas, Laisvės kova Pabradės valsčiuje 1941 metais, 1943–1953 metų Pabradės krašto istorijos ir kultūros paveldas, Pabradės miesto bendruomenės „Domus“ veikla, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorija ir dabartis, Pabradės miesto biblioteka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pabradės grupės veikla ir Pabradės savivalda. Taip pat nagrinėjama lenkų kalbos vartosenos raida Pabradėje, Pabradės tiltų užrašų sociolingvistinis aspektas ir Pabradės sąsajos su J. Pilsudskiu. Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2017 09 12


Gauta parama

2017 m. rugsėjo 7 d. leidyklą pasiekė Vytauto Dalangausko ir Edmundo Leparsko 197,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „NAUJAMIESTIS“ (vyr. redaktorė Stasė Raudonienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Naujamiestis.2017 09 11


Gauta parama

2017 m. rugsėjo 7 d. leidyklą pasiekė Jurbarko šventės dalyvių 46,00 Eur ir Irenos ir Algirdo Vaznelių 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 09 11


Apie mus rašo

2017 m. rugpjūčio 26 d. interneto svetainėje www.panskliautas.lt skelbiamas Linos Rušėnienės straipsnis Darbą pakeitė, kad medžiotų pasakojimus. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 09 26


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 25 d. leidyklą pasiekė Mindaugo Tamošaičio 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 28


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 21 d. leidyklą pasiekė Tomos Kucinaitės ir jos sūnų Aaron Etombo Ngva ir Samuel Ebule Ngva 150,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 22


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 17 d. leidyklą pasiekė Viešvilės Kristaus atsimainymo bažnyčios klebono Kęstučio Pajaujio 100,00 Eur, Gintauto Navicko 30,00 Eur, Gracijos ir Antano Janikauskų 30,00 Eur, Česlovo Stasio Juškos 10,00 Eur ir Antano Blažaičio 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 22


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 16 d. leidyklą pasiekė bendruomenės ,,Tvarkau Jurbarko kraštą“ ir laikraščio ,,Šviesa“ organizuoto labdaros žygio Viešvilės monografijos leidybai paremti dalyvių 270,00 Eur, Dalios Mačiežienės 200,00 Eur, Irenos Petrošienės 200,00 Eur ir Kęstučio Masaičio 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 21


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 8 d. leidyklą pasiekė Adolfo Kondratenkos 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 21


Elektroniniu formatu išleista monografija „KARTENA“ 

2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu formatu išleista monografija „KARTENA“ tapo jau 30-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti elektroninių knygų parduotuvėje, kaina 8,68 Eur. Monografijos „KARTENA“1484   puslapių popierinė laida 480 egz. tiražu buvo išleista 2012 m.  2017 09 25


Monografija „Onuškis“ jau leidykloje

2017 m. liepos 11 d. iš spaustuvės gauta „Lietuvos valsčių“ monografija „Onuškis“. „Lietuvos valsčių“ serijos 34-oje monografijoje „Onuškis“ aprašyta Onuškio (Trakų r.), Grendavės, Dusmenų, Žilinų ir Vytautavos apylinkių gamta; svarbiausi šio krašto istorijos raidos etapai, parapijų, kaimų, giminių istorijos, partizanų kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės, tremtinių atsiminimai, švietimas ir kultūra, papročiai, tradicijos; Onuškio krašto kalbos ypatybės, tarmės ir tautosakos lobiai; įamžinti žmonės, kurie paliko šiame krašte ryškius pėdsakus. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis bei dabarties nuotraukomis, brėžiniais, žemėlapiais, jame publikuojama 116 straipsnių, kuriuos parašė 77 autoriai. Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2017 07 12


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 12-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Joanos Gruodytės „Pabradės tiltų užrašai: sociolingvistinis aspektas“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-12/30-263/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PABRADĖ“ kalbotyros skyriui.

Straipsnyje aptariami dviejų labiausiai aprašinėtų Pabradės tiltų užrašai. Kadangi tema Lietuvoje menkai tirta, stengtasi tiriamąją medžiagą pristatyti visapusiškai: objekto apibrėžimas, pateikimo forma, turinys. Tiltų užrašų analizė rodo, kad nelegalių viešųjų užrašų autoriai yra abiejų lyčių mokyklinio amžiaus jaunuoliai, siekiantys įsiamžinti, išreikšti teigiamą arba neigiamą aprašomo asmens vertinimą, pranešti apie meilę, intymius santykius, susipažinti, užrašyti mėgstamas muzikos grupes ar atlikėjus. Daugiausia užrašų lietuvių kalba, mažiausia – lenkų. Galima manyti, kad užrašų pasiskirstymas kalbomis rodo rašančiųjų supratimą apie tai, kokia kalba tinkamiausia (mokama ir suprantama, prestižiška, vadinasi, įsimintina ir daranti įspūdį) viešosios vietos užrašams.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 12-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 263-iasis bei 30-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 08 04


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 11-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Eligijaus Juvencijaus Morkūno ir Gražinos Teodoros Morkūnienės „Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-11/61-262/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje apžvelgti Babtų apylinkių vandens, vėjo, garo ir motoriniai malūnai, nagrinėjant malūnų projektus, jų realizavimą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą, malūnų raidą. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne ekonominiams rodikliams, bet techniniams sprendimams. Seniausios žinios yra apie XVIII a. vandens malūnus dvaruose. XX a. pasiekusių vandens malūnų ant Nevėžio užtvankos buvo labai paprastos, malūnų galingumas nedidelis, tačiau tų nedidelių galingumų pakako to meto Babtų krašto ūkiui. Techninis progresas skynėsi kelią ir malūnininkystėje – jau prieš I pasaulinį karą pradėta vandens ratus keisti turbinomis, kiek vėliau diegiamos ir kitos inovacijos – garo mašinos ir vidaus degimo varikliai. Kai kurie malūnai kombinuoti su kitomis verslo rūšimis – lentpjūvėmis, milo vėlyklomis. Iš daugiau nei 20 apžvelgtų malūnų mūsų laikais dar galima pamatyti trijų tarpukario malūnų – Vandžiogaloje, Maleikoniuose ir Stabaunyčiuje – liekanas, bet įrangos likę tik pėdsakai. Įmonių technikos asortimentas nebuvo itin didelis. Naujų malūnų projektuose ar senų rekonstrukcijos ar apmatavimo brėžiniuose mazgai parodyti schemiškai, tiksliai nenurodytos ir medžiagos.

Vidaus degimo varikliai stūmė iš malūnų garo mašinas, tačiau jos buvo nepakeičiamos lentpjūvėse. Kadangi lokomobiliai kėlė gaisrų pavojų, tai šia aplinkybe buvo pasinaudota konkurencinėje kovoje. Žiaurių konkurencinės kovos formų tiriamame plote neužfiksuota, bet ekonominė kova vyko. Vienok valdžia rūpinosi, kad gamybiniai pajėgumai veiktų ekonomiškai, kad nebūtų bereikalingų finansinių išlaidų. Kylant karo grėsmei buvo stengiamasi atsisakyti priklausomybės nuo importinio kuro.

Verslo liudijimai malūnams, 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo išduodami lengvai. Vėliau gi reikalavimai vis griežtėjo, dažniausiai kliento ir malūno darbininkų naudai. Malūnininkystės vystymasis baigėsi krašto žemės ūkį sovietizavus – visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 11-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 262-asis bei 61-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 08 02


Gauta parama

2017 m. rugpjūčio 2 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA 7 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 08 04


© „Versmės“ leidykla                 

     Mums rašykite leidykla@versme.lt