Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

Mums rašykite leidykla@versme.lt


Kviečiame skaityti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas ir kitas „Versmės“ leidyklos knygas elektroniniu formatu!

DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I – IV nuo 9.00 iki 13.00 val. Penktadieniais nedirbame.



Gauta parama

2018 m. sausio 15 d. leidykla pasiekė UAB KONVERSITA 5 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2018 01 16


Gauta parama

2018 m. sausio 10 d. leidyklą pasiekė Almos Foktaitės 60,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2018 01 11


Gauta parama

2018 m. sausio 9 d. leidyklą pasiekė Auksės Kuklieriūtės 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2018 01 11


Skirtas finansavimas

Lietuvos kultūros tarybos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu paskirtas dalinis finansavimas (3000 Eur) Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos srities „Etninė kultūros“ projektui „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „SALDUTIŠKIS“ (sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė).   ▲2018 01 04


Gauta parama

2018 m. sausio 3 d. leidyklą pasiekė R. A. Petrauskų 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2018 01 04


Gauta parama

2018 m. sausio 3 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Joanos Miliauskienės 32,24 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.2018 01 04


Gauta parama

2017 m. gruodžio 27 d. leidykla pasiekė UAB KONVERSITA 5 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2018 01 04


Gauta parama

2017 m. gruodžio 22 d. leidyklą pasiekė Valentino Kucino 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 27


Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Ukmergėje

2017 m. gruodžio 13 d. į naujai rekonstruotą Ukmergės kraštotyros muziejų rinkosi Ukmergės miesto visuomenė, mokytojai, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai, vietinių laikraščių korespondentai, muziejininkai, tremtiniai ir kita.

Į knygos „Politikos laisvamanio užrašai“ pristatymą atvyko Kovo 11-osios signatarai, profesoriai Bronislovas Genzelis ir Bronislovas Juozas Kuzmickas. Knygos autorius B. Genzelis, dar prieš renginį kalbėjosi su atvykusiais Ukmergiškiais bei pasirašinėjo knygose.

Muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė pasveikino visus atvykusius ir pristatė renginio svečius B. Genzelį, B. J. Kuzmicką ir „Versmės“ leidyklos atstovą ats. plk. Arūną Dudavičių. Renginio vedėjas A. Dudavičius pristatė „Versmės“ leidyklą, jos leidinius, knygų autorius ir pakvietė kalbėti B. J. Kuzmicką. <...> 2017 12 27


Apie mus rašo

2017 m. gruodžio 14 d. laikrašytyje „Ūkininko patarėjas“ paskelbtas straipsnis „Monografiją finansavo ir ūkininkai“. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 12 22


Gauta parama

2017 m. gruodžio 19 d. leidyklą pasiekė Violetos Tamulytės 40,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 22


Antnemunio valsčiaus gyvenamieji interjerai pristatyti konferencijoje

2017 m. gruodžio 5–8 dienomis vyko Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos dailės muziejaus organizuota Lietuvos valstybingumo 100-osioms metinėms skirta mokslinė konferencija „VAKARYKŠČIO PASAULIO ATGARSIAI“. Jos metu dr. Lina Preišegalavičienė savo pranešime „Kultūrinės atminties artefaktai šiuolaikiniame interjere“ greta populiarių ir žinomų Lietuvos interjero atvejų pristatė ir Antnemunio valsčiaus gyvenamuosius interjerus, su konferencijos klausytojais pasidalino 2016 m. vasarą įvykusios ekspedicijos foto medžiaga ir pagrindinėmis atlikto tyrimo įžvalgomis. Pastarųjų argumentai nuodugniai pateikti „Versmės“ leidyklai įteiktame straipsnyje „Antnemunio gyvenamasis interjeras: etniškumo netektys ir išlikimai“.

2017 12 19


Babtiečiai sulaukė savos monografijos

Gruodžio 8 d. Babtų kultūros centre pristatyta kolektyvinė monografija „Babtai“, kurios vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas, o taip pat 27 (iš 116) straipsnių autorius – žurnalistas Damijonas Šniukas. Tai 35-oji „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija, pirmoji Kauno rajone, turinti 1572 puslapius, apie 1200 žemėlapių, planų, dokumentų kopijų. Ji pasakoj apie visas krašto, praeityje valsčiaus, gyvenimo sritis nuo seniausių laikų iki šiandienos, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Tiražas – 600 egzempliorių.

Knygą į iškilmes atvežė „Versmė“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, D. Šniukas, maketuotoja Violeta Barkauskaitė, redaktorė Sonata Jonušaitė. Susirinko gausi auditorija – monografijos autoriai, rėmėjai, vietos bendruomenės atstovai. Iš Gargždų atvykusios Rūtos Raudienės tėvas Jonas Virbickas prieš Antrąjį pasaulinį karą vadovavo Babtų šešiametei mokyklai. Šeima 1941 m. buvo ištremta į Sibirą, tėvai kentėjo ir mirė prie Laptevų jūros. Atsilankė nemažas garsios Barzdų-Bradauskų giminės palikuonių būrys, ir pan. <...> 2017 12 11


Gauta parama

2017 m. gruodžio 8 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Modesto Gvildžio 2,02 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 12


Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Prienuose

2017 m. gruodžio 6 d. Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos renginių salėje šurmuliavo Prienų miesto ir rajono visuomenė, laukdama Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Bronislovo Genzelio, prof. Bronislovo Juozo Kuzmicko ir mokslų daktaro Zigmo Vaišvilos. Gimnazistai, mokytojai, III amžiaus universiteto klausytojai, žurnalistai, savivaldybės darbuotojai, bibliotekininkai, susirinko paklausyti atvykusių svečių, susipažinti su B. Genzelio knyga, padiskutuoti ir pabendrauti.
Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė pristatė renginio svečius ir perdavė žodį renginio vedėjui ats. plk. Arūnui Dudavičiui. Renginio vedėjas trumpai pristatė „Versmės“ leidyklą, jos knygas ir autorius bei pakvietė pirmą kalbėti Prienų krašto žemietį B. Kuzmicką. B. Kuzmickas priminė susirinkusiems, kad jau Sąjūdžio priešaušryje, Lietuvoje daugėjo rusiškos literatūros. Tuomet gimė idėja iš įvairių kalbų, įvairią literatūrą versti į lietuvių kalbą. Tiražai buvo milžiniški nuo 15 iki 30 tūkstančių egzempliorių. Vyko plati kultūrinė veikla, Tomo Mano festivaliai, kūrėsi būreliai, judėjimai, visa tai pažadino lietuvių tautą. Preligentas kalbėjo apie Pozityvaus ir Negatyvaus mąstymo technologijas, tyrimus, balansą su savo kaimynais gimtąjame krašte ir šalia Lietuvos sienų. <...> 2017 12 12


Sveikiname konkurso nugalėtoją dr. Tomą Petreikį

2017 m. gruodžio 6 d. pristatytame leidinyje „VIlniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Bibliografijos rodyklė: 1940–1943, 1990–2015“, VIlnius, 2017 m., pateikiama informacija apie buvusį ilgametį leidyklos bendradarbį dr. Tomą Petreikį, tapusį Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurso „Geriausios disertacijos 2014“ laureatu.
Nuoširdžiai džiaugiamės, didžiuojamės ir linkime buvusiam kolegai visokeriopos sėkmės!

Nuotrauka iš leidinio „VIlniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Bibliografijos rodyklė. 1940–1943, 1990–2015“


Monografija „Babtai“ jau leidykloje

2017 m. lapkričio 30 d. iš spaustuvės gauta „Lietuvos valsčių“ monografija „Babtai“. „Lietuvos valsčių“ serijos 35-oji monografija „Babtai“ – tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, brėžiniais, žemėlapiais gausiai iliustruotas bendras devynių
dešimčių autorių pasakojimas apie dabartinio Kauno rajono Babtų miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, materialųjį ir dvasinį paveldą, švietimą, kultūrą, iškilius žmones; apie nacių ir sovietų okupacijų suteiktas skriaudas, aktyvų dalyvavimą tautos Atgimimo įvykiuose, ginant Sitkūnų radijo stotį nuo sovietų kariuomenės, savanorių veiklą.
Atskiras skyrius nušviečia miestelyje įsikūrusio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklą, supažindina su jo mokslininkais.
Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2017 11 30


Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Anykščiuose

2017 m. lapkričio 30 d. į Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ sutiktuves Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje atvyko Kovo 11-osios Akto signatarai prof. Br. Genzelis, Zigmas Vaišvila ir VU TSPI dėstytojas, politikos mokslų doc. dr. Algimantas Jankauskas. Renginyje dalyvavo mokytojai, III amžiaus universiteto Anykščių skyriaus klausytojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai ir B. Genzelio draugai, bičiuliai.
Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius džiaugėsi, kad „Versmės“ leidykla išleido B. Genzelio antrą knygos tiražą 500 egzempliorių ir padėkojo knygos remėjams Kovo 11-osios Akto signatarams Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Audriui Butkevičiui. Bibliotekos renginių organizatorė V. Jucienė pasveikino visus susirinkusius bei palinkėjo turiningo pokalbio ir diskusijos. <...> 2017 12 07


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 23-iasis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. gruodžio 4 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Jono Satkūno „Viekšnių apylinkių geologinio paveldo pažinimo takais“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-23/26-274/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „VIEKŠNIAI“ geologijos skyriui.

Viekšnių apylinkių reljefą ir betarpiškąją geologinę aplinką suformavo paskutinysis ledynas, poledynmečio procesai, upių erozija. Remiantis naujais geologinių tyrimų duomenimis (geologinio kartogafavimo, atodangų tyrimų ir kitų) geologinio paveldo požiūriu atliktas Viekšnių apylinkių geologinių objektų vertinimas. Konstatuota, kad Viekšnių apylinkių įdomiausi geologiniai bruožai susiformavo prieš pat pat paskutinį ledlaikį (Ventos paleoežero buvimo laiku), ledyno antslinkio metu (reljefo susiformavimas) ir po jo, kada formavosi upių slėniai, atodangos ir atragiai. Neginčijami ledynų liudininkai – Skleipių, Juodasis ir Velnio pėdos – rieduliai turi ne tik geologinio paveldo bet ir kraštovaizdinę ir mitologinę vertę. Nustatyta, kad Viekšnių apylinkių pačios svarbiausios geologinio paveldo vertybės yra vaizdingi Ventos ir Virvytės upių slėniai, juose esantys Avižlio ir Kaukolinės atragiai, Purvių ir Svirkančių atodangos. Pastarosios atodangos yra tarptautinės mokslinės svarbos.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 23-iasis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 274-asis bei 26-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2017 12 06


Gauta parama

2017 m. gruodžio 5 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Redos Šašienės 24,02 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 06


Gauta parama

2017 m. gruodžio 4 d. leidyklą pasiekė Rasos Stonienės, Vietos veiklos grupės Pagėgių kraštas administracijos vadovės, ir Sigito Stonio, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo, 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 05


Gauta parama

2017 m. gruodžio 4 d. leidyklą pasiekė Modesto Gvildžio 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 05


Gauta parama

2017 m. gruodžio 1 d. leidyklą pasiekė Dainiaus Kepenio 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „PALANGA“ (vyr. redaktorius Stanislovas Balčiūnas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Palanga.  ▲2017 12 06


Gauta parama

2017 m. lapkričio 28 d. leidyklą pasiekė Kazio Čepio 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 12 01


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 22-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Algirdo Gaigalo „Gandingos piliakalnio geologinis pjūvis“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-22/25-273/GI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PLUNGĖ“ geologijos skyriui.

Gandingos piliakalnio geologiniame pjūvyje slūgso 5-ių skirtingo amžiaus pleistoceno morenų sluoksniai. Jie užpildo ir perdengia prekvartero juros sistemos uolienų ir nuogulų paviršiuje įrėžtą senslėnį. Morenų sluoksniai darniai yra palinkę į šiaurės vakarus palaidoto slėnio gilėjimo kryptimi.

Babrungo atodangose slūgso viršutinio pleistoceno Nemuno apledėjimo Grūdos ir Baltijos stadijų ir vidurinio pleistoceno Medininkų apledėjimo morenų sluoksniuota storymė. Morenų sluoksniai, išskirti atodangose, priklauso dugninių ir pagrindinių morenų genetinėms atmainoms, taip pat fazinėms ir osciliacinėms bei ledyno plaštakų morenoms. Sukloję moreninius sluoksnius, ledynai atslinko iš Baltijos jūros duburio, slinkdami iš vakarų į rytus arba iš šiaurės vakarų į pietų rytus.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 22-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 273-iasis bei 25-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2017 11 30


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 21-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Jono Mardosos „Religiniai papročiai ir bendruomeninės religinės apeigos XX a. pirmojoje pusėje“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-21/64-272/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje nagrinėjama Ramygalos apylinkių gyventojų religiniai papročiai ir bendruomeninės religinės apeigos XX a. pirmojoje pusėje. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į du temos aspektus: 1) namų aplinkoje gyvuojančius religinio pobūdžio papročius ir 2) kaimo bendruomenėje vykstančias religines apeigas, jų formas bei turinį. Straipsnio medžiagos pagrindą sudaro autoriaus ir pagal esamus religiniam gyvenimui kaime tirti klausimynus 2011 m. atlikti lauko tyrimai. Iš viso apklausta per 30 vyresnio amžiaus Ramygalos apylinkių gyventojų. Liturginiam kontekstui pažinti naudojamasi teologinio pobūdžio literatūra. Kai kurių duomenų aptinkama etnologinio pobūdžio darbuose, atsiminimų knygose. Todėl straipsnio pagrindinis uždavinys –aptarti religinius simbolius namų aplinkoje ir jų reikšmę individualiame žmonių gyvenime. Tuo tarpu kaimo bendruomenėje vykstančių apeigų pagrindu bandoma nustatyti, kokią reikšmę kaimo religiniam gyvenimui turi bendruomenėje gyventojų savarankiškai ir taip pat dalyvaujant kunigui atliekamos religinės apeigos.

Atliktas tyrimas parodė, kad kasdienybėje, namų aplinkoje, religiniam žmonių gyvenimui veiksmingiausios buvo įvairios sakramentalijos, su kuriomis sudarė svarbų religinių papročių turinio aspektą ir lėmė jų raiškos būdų įvairovę. Svarbiausia sakramentalija, kuriai kasdienybėje nuolat skirdavo dėmesį, buvo kryžiaus ženklas ir kryžius. Žegnojimasis, maldos, pagarbūs santykiai su šventais paveikslais sudarė religinio pobūdžio veiksmų pagrindą. Šventintos žvakės, duona, vanduo, kaip ir augalai bei žolynai, buvo svarbūs liturginėje praktikoje, o liaudies pamaldume laikomi valstiečių namuose, be sakramentalijos sampratos, išreiškė ir įvairius maginius siekius. Suteikdami sakramentalijoms dažniausiai apsaugines funkcijas, jomis sakralizuodami namų ir net valdų erdvę, žmonės tikėjosi Dievo pagalbos nelaimių ir įvairių blogybių akivaizdoje. Sakramentalijų naudojimas individualiame žmonių gyvenime vyko be tiesioginio Bažnyčios kišimosi į žmonių gyvenimą. Tačiau religingumu pasižymėję kaimo gyventojai sakralizuotus daiktus veiksmuose panaudodavo atsiradus progai ar iškilus pavojui žmonių gyvenimui, ūkiui, tikėdamiesi Dievo pagalbos.

Kaimo bendruomenėje vykstantis religinis gyvenimas XX a. pirmojoje pusėje susidėjo iš keleto formų. Reikšmingiausios buvo savarankiškai žmonių bendruomenėje atliekamos apeigos ir tokios apeigos, kai dalyvavo kunigai. Svarbiausias veiksnys, stimuliavęs apeigų vyksmą, buvo žmonių religingumas, lėmęs religinio gyvenimo intensyvumą apskritai. Vieni kaimai apeigas rengdavo dažniau, kiti rečiau. Tai priklausė nuo kaimo dydžio, sodybų išsidėstymo, žmonių tarpusavio santykių. Plačiausiai praktikuotas kasmetis kunigų kalėdojimas buvo kaip pačios Bažnyčios santykių su tikinčiaisiais palaikymo būdas ir gyventojų pareigos išlaikyti Bažnyčią bei namų ir jų gyventojų palaiminimo siekis. Didesnė Bažnyčios įtaka jaučiama bendruomeniniam religiniam kaimo gyvenimui. Tačiau apskritai religija ir Bažnyčia, naudodamasi vos ne iki XX a. vidurio išlikusiu giliu kaimo žmonių religingumu, turėjo išskirtinę reikšmę kasdienėje žmonių veikloje, ūkiniame ir šeimyniniame gyvenime.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 21-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 272-asis bei 64-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 11 30


Gauta parama

2017 m. lapkričio 27 d. leidyklą pasiekė Ligitos ir Kęstučio Kuniauskų 100,00 Eur ir Marijos Šimkevičienės 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 28


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 20-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Antano Svetiko „Kooperacija Ramygaloje ir jos apylinkėse“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-20/85-271/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ istorijos skyriui.

Straipsnyje nagrinėjama kooperacija Ramygaloje ir jos apylinkėse.

Žodis kooperacija yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio cooperatio ir reiškia bendradarbiavimas. Tačiau svarbiausia – kooperacija – tai yra šiuolaikinė ūkio sistema. Pagrindinis kooperacijos bruožas yra tas, kad jos, kaip ūkio sistemos, turinys yra akivaizdžiai socialinis; tikslai taip pat socialiniai, tik specifiniai.

Kas yra kooperatyvas? Į šį klausimą galima atsakyti įvairiai. Tai priklauso nuo to, kurioje šalyje klausimas pateikiamas, kokie toje šalyje kooperacijos įstatymai, kokių tikslų siekiama, kokios priemonės ir metodai naudojami tikslui pasiekti.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 20-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 271-asis bei 85-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 11 29


Rimanto Dichavičiaus dviejų albumų: knygos-albumo „Laisvės paženklinti“ III tomo ir Giedriaus Kazimierėno „Žalgiris“ pristatymas Trakuose

2017 m. lapkričio 14 d. į susitikimą su dailininku prof. Giedriumi Kazimierėnu ir dailininku fotografu Rimantu Dichavičiumi Trakų salos pilies Didžiojoje menėje susirinko gausybė svečių iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Alytaus, Lazdijų, Elektrėnų, Panevėžio, Trakų ir kt. Šia proga R. Dichavičius parengė naują leidinį pagal G. Kazimierėno paveikslą „ŽALGIRIS”. Pirmą kartą Lietuvoje vienam kūriniui „ŽALGIRIS” išleistas atskiras albumas-knyga. Tarp garbingų albumo „ŽALGIRIS” svečių įvadinio žodžio autorius habilituotas mokslų daktaras Juozas Algimantas Krikštopaitis, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Operos ir baleto teatro orkestro muzikantas Andrius Pleškūnas, dailininkas Virginijus Stančikas, kiti menininkai, dailininkai, fotografai Jonas Kliučius, Juozas Valiušaitis, Stasys Paškevičius, „ROTARY” klubo Trakų skyriaus nariai, Politiniai kaliniai ir tremtiniai ir dar daugelis kitų mylinčių ir gerbiančių mūsų Lietuvos istoriją žmonių. Tą vakarą Trakų salos pilies Didžiojoje menėje buvo pristatyti du meno šedevrai – albumai „ŽALGIRIS” ir „Laisvės paženklinti” III tomas. <...> 2017 11 28


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 19-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Ilonos Vaškevičiūtės „Ramygala: seniausioji krašto praeitis“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-19/27-270/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ archeologijos skyriui.

Ramygala – miestas Panevėžio rajono savivaldybėje, išsidėstęs prie kelio Panevėžys–Kėdainiai, 24 km į pietus nuo Panevėžio. Miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante. Ramygalos vardas istoriniuose šaltiniuose buvo minimas nuo XIII amžiaus (Remigale). Tačiau pirmieji gyventojai į šiandienines Ramygalos apylinkes atsikraustė ženklai anksčiau. Vėlyvojo paleolito laikotarpio pabaigoje, šylant klimatui ir negrįžtamai traukiantys ledynui tolyn į šiaurę, paskui besiganančias šiaurės elnių bandas, atkeliauja ir pirmieji jų medžiotojai. Jie greičiausiai čia buvo įsikūrę tik laikinai, o jau mezolite – apsigyvena pastoviau. Nuo to laiko mes ir galime pradėti skaičiuoti Ramygalos istoriją.

Šio straipsnio tikslas – remiantis archeologinių paminklų medžiaga ir muziejuose išlikusiais radiniais, atskleisti Ramygalos krašto proistorę, panagrinėti šio krašto apgyvendinimo raidą, susisteminti išlikusius archeologinius paminklus, įvertinti jų svarbą atskleidžiant senąją krašto praeitį.

Ramygalos apylinkės buvo apgyvendintos tik mezolito laikotarpiu (t. y. VIII–V tūkst. pr. Kr.). Tą aiškiai liudija rasta mezolito laikotarpiu datuojama stovyklavietė Mikališkyje. Stovyklavietė priklausytų mezolitinei Nemuno kultūrai ir tai būtų labiausiai į šiaurę nutolęs šios kultūros paminklas. Neolito pabaigą ir žalvario amžiaus pradžią mena Pašiliuose, Ramygalos miestelio apylinkėse ir Masiokų kaime rasti akmeniniai kirviai datuojami III tūkstantm. pr. Kr. pabaiga – žalvario amžiumi. (Pav. 1–4).

Kiek turtingesnės Ramygalos apylinkės geležies amžiaus paminklais. Nors čia nėra piliakalnių, dar neaptiktos ir to laikotarpio gyvenvietės, tačiau čia žinomi net 9 laidojimo paminklai t.y. kapinynai: Aukštadvario, Drulupio, Gabulų, Griniūnų, Naujadvario, Rimaisių, Pašilių, Uliūnų ir Užkalnių.(Pav. 5–18). Laidojimo paminklai yra tiesioginiai liudytojai, jog Ramygalos apylinkės tuo metu jau buvo tankiai gyvenamos. Plačiau tyrinėti yra tik keli kapinynai – Griniūnai, Rimaisiai ir Uliūnai, bei žvalgomojo pobūdžio tyrinėjimai atlikti Pašilių ir Užkalnių kapinynuose. Kiti pažįstami tik iš atsitiktinai surinktų radinių ar žvalgomųjų ekspedicijų. Griniūnų kapinynas yra aukštaičių genties paliktas paminklas. Jame ištirtas 912 m2 plotas, surasti 36 nedegintų bei 2 sudegintų mirusiųjų kapai. Palaidojimai pagal rastuosius radinius datuojami III/IV–VI a. Vėlyviausi degintiniai kapai. Šis kapinynas parodė, kad jau VI a mirusiųjų deginimo paprotys plito į šiaurę ir siekė dab. Panevėžio r. pietinę dalį. (Pav. 19–46).

Rimaisių kapinyne laidoti ir žmonės, ir žirgai. Šiaurinėje kapinyno dalyje surasti ir ištirti 5 degintiniai žmonių kapai bei viena laužavietė, o pietinėje – 12 inhumaciniu būdu palaidotų žirgų kapai. Kapinynas remiantis įkapėmis datuotas IX–XII a. Sprendžiant iš negausaus kapų skaičiaus aišku, jog čia surasta ir ištirta tik nedidelė kapinyno dalis. (Pav. 47–52).

Ūliūnų kapinyne ištirtas 3600 m2 plotas, rasta 70 inhumaciniu būdu palaidotų XVI–XVII a. čia gyvenusios bendruomenės narių.

Taigi Ramygalos apylinkės įsikūrusios draugiškoje žmogui gyventi gamtinėje aplinkumoje, čia yra (o reikia manyti ir buvo) reikiamos sąlygos visų istorinių epochų bendruomenių ekonominei veiklai vystyti – pradedant pasisavinamuoju ūkiu ir baigiant gamybiniu. Vėlyvojo paleolito medžiotojai čia turėjo palankias sąlygas šiaurės elnių medžioklei, mezolito ir ankstyvojo neolito bendruomenes maistu aprūpinti pajėgė lygumos slėniuose plytintis miškai. Viduriniajame neolite pradėtas kultivuoti gamybinis ūkis čia rado itin palankias sąlygas žemdirbystei ir sėsliai gyvulininkystei plėtoti.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 19-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 270-asis bei 27-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2017 11 23


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 18-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Ingos Pečeliūnienės „Kultūrinė veikla Ramygaloje“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-18/63-269/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje analizuojama kultūrinė veikla Ramygalos krašte, kultūrinės veiklos ypatumai įvairiais istoriniais laikotarpiais, pristatomi Ramygalos vardą išgarsinę žmonės, šiuolaikinė ramygaliečių kultūrinė veikla, pateikus gyventojams klausimyną, atlikus apklausą, nustačius dabartinius jų kultūrinius poreikius.

Straipsnis parengtas remiantis Ramygalos gimnazijos Kraštotyros muziejaus archyve, Panevėžio rajono laikraščiuose („Tėvynė“, „Sekundė“, „Panevėžio balsas“), sovietmečio respublikinėje spaudoje (žurnaluose „Tarybinė moteris“, „Moksleivis“, „Liaudies kultūra“ ir kt.) pateikta medžiaga.

Straipsnį sudaro trys skyriais. Pirmame skyriuje apžvelgiama Ramygalos krašto geografinė padėtis, vardo kilmė, istorinė, kultūrinė krašto aplinka, žmonių tarpusavio santykiai, XX a. pradžioje Ramygaloje veikusios kultūros įstaigos, organizacijos, aptariamas Ramygalos kultūrinis gyvenimas sovietmečiu. .Antrame skyriuje pristatomas Ramygalos miesto kultūrinis savitumas, kultūrinio gyvenimo pokyčiai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, aptariama šiuolaikinė kultūrinė aplinka Ramygaloje, pristatomi Ramygalą išgarsinę žmonės. Trečiame skyriuje pateikiami apklausos duomenys, atskleidžiami dabarties Ramygalos gyventojų kultūriniai poreikiai.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 18-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 269-asis bei 63-iasis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 11 23


Gauta parama

2017 m. lapkričio 23 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Valentino Kucino 27,62 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.), Daivos Puidienės 32,28 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) ir Kęstučio Korniko 38,24 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 23


Atspausdinta Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys“ 7-oji laida

2017 m. lapkričio 20 d. iš spaustuvės gauta Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys“ 7-oji laida. Šios, 7-osios laidos tiražas 500 egz., visas knygos tiražas jau net 9000 egz. Tai paties didžiausio tiražo „Versmės“ leidyklos leidinys. ▲2017 11 20

 


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 17-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 21 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Arūno Astramsko „Ramygalos parapija ir valsčius ilgajame XIX–ame amžiuje“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-17/84-268/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ istorijos skyriui.

Šis tyrimas yra skirtas Ramygalos valsčiaus ir parapijos lokalinės bendruomenės raidai XIX amžiuje. Nagrinėjami įvairūs praeities kaitos aspektai: ekonominis, socialinis, politinis, kultūrinis. Pastebimos įvairios pokyčių tendencijos: valstiečių luomo emancipacija ir jos dalyvavimo politiniame gyvenime pradžia, bajorų luomo nuosmukis ir transformacija, įvairiomis formomis vykusi visuomenės modernizacija. Pastebima, kad lokalinė visuomenė buvo sudaryta iš labai skirtingų socialinių grupių, bet nežiūrint į tai, vykstant žymiems vidiniams virsmams, esant nuolatiniam konfliktui su carine valdžia, išorės ekonominiam, kultūriniam ir socialiniam spaudimui, jai visą šimtmetį pavyko išsaugoti savo integraciją. Daroma išvada, kad Ramygalos valsčius buvo tarp aktyviausiųjų lietuvių nacionalinio judėjimo židinių. Lietuvių tautinės savimonės įsitvirtinimas masėse ir jų mobilizacija tautinės valstybės sukūrimui, bendrai šiuolaikinės lietuvių tautos gimimas yra svarbiausias XIX a. Ramygalos parapijos raidos rezultatas.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 17-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 268-asis bei 84-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 11 21


Gauta parama

2017 m. lapkričio 16 d. leidyklą pasiekė Elenos, Zitos ir Viktoro Sakavičių 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 20


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 16-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Violetos Meiliūnaitės „Pietiniai panevėžiškiai: bendrieji Ramygalos šnektos bruožai“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-16/31-267/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ kalbotyros skyriui.

Panevėžiškiai – didžiausia rytų aukštaičių patarmė. Ji aiškiai skyla į dvi gerokai besiskiriančias dalis – pietinę ir šiaurinę. Ramygalos šnekta, esanti centrinėje pietų panevėžiškių dalyje, gali būti laikoma viena iš tipiškiausių patarmės šnektų. Kaip ir visa pietų panevėžiškių patarmė, ji negausi specifinių ypatybių, brėžiančių aiškią ribą tarp patarmės ir bendrinės kalbos. Tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl palyginti lengvai perimami kitų kalbinių sistemų – gretimų tarmių arba bendrinės kalbos – bruožai. Straipsnyje trumpai pristatomi pagrindiniai Ramygalos šnektos bruožai, jų sistemingumas, tarminių ypatybių nevartojimo kalbant priežastys. Taip pat pateikiama keletas tarminių tekstų pavyzdžių.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 16-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 267-asis bei 31-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 11 17


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 15-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės „Ramygalos apylinkių šeimos papročiai: vestuvės, gimtuvės, vaikų auklėjimas ir socializacija“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-15/62-266/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ etnologijos skyriui.

Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti XIX a. pab.–XX a. Ramygalos apylinkių šeimos papročius ir jų lokalinį savitumą. Pagrindinis darbo šaltinis – etnografinių lauko tyrimų medžiaga, autorės surinkta 1985–2012 m. individualiose ekspedicijose Ramygaloje ir jos apylinkėse. Etnografinė medžiaga rinkta pagal autorės sudarytą etnografinį klausimyną „Moters vaidmuo šeimos papročiuose“ apie gimties, krikštynų, vaikų auklėjimo ir socializacijos bei vestuvių papročius. Renkant medžiagą, naudoti lauko tyrimo metodai: pokalbis, struktūruotas ir išsamusis interviu, vyresnio amžiaus ir gerai informuotų pateikėjų apklausa. Surinktos medžiagos analizei taikytas istorinis – lyginamasis ir interpretacinis metodas.

Apibendrinus surinktą medžiagą, galima buvo išskirti lokalius Ramygalos apylinkių šeimos papročių ypatumus.

Aptartos vaikų auklėjimo ir auginimo priemonės išryškino Ramygalos apylinkių liaudies pedagogikos ir vaikų socializacijos ypatybes. Minėtos priemonės padėjo ugdyti darbštų, jautrų, teisingą, dorą žmogų, formuoti bendražmogiškomis ir krikščioniškomis vertybėmis paremtą asmens pasaulėžiūrą.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 15-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 266-asis bei 62-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 11 17


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 14-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 13 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Manvydo Vitkūno „Onuškio apylinkių archeologiniai paminklai“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-14/26-265/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ONUŠKIS“ archeologijos skyriui.

Straipsnyje apžvelgiamas Onuškio apylinkių (buvusio Onuškio valsčiaus teritorijos, esančios dalyje dabartinių Trakų, Varėnos bei Alytaus rajonų) archeologinis paveldas ir bandoma rekonstruoti šio krašto raidą proistorėje ir viduramžiais bei naujaisiais laikais.

Akmens ir ankstyvojo metalų laikotarpio archeologinis paveldas Onuškio apylinkėse nėra gausus. Turimi pavieniai archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad šiose apylinkėse buvo gyvenama jau mezolito laikotarpyje (8000–4000 m. pr. Kr.).

Kol kas Onuškio apylinkėse nėra tirtas nei vienas senuoju geležies amžiumi (I–IV a.) datuojamas archeologinis paminklas, nėra žinoma ir pavienių šio laikotarpio archeologinių radinių. Sprendžiant pagal išorinius požymius, I tūkstantmečio pradžia gali būti datuojami Mirgelių, Nupronių piliakalnis bei Žuklijų II piliakalnis. Panašu, kad gyvenviečių ir kapinynų šiame krašte ėmė gausėti tik nuo I tūkstantmečio vidurio. Gausiausia archeologinių paminklų grupė Onuškio apylinkėse yra viduriniojo bei vėlyvojo geležies amžiaus pilkapynai. Pamusių pilkapynas yra iki šiol geriausiai ištirtas šio krašto archeologinis objektas. Jame aptikti V–X a. datuojami degintiniai žmonių kapai, būdingi lietuvių genties laidojimo paminklams. Be to, sprendžiant pagal rašytinių šaltinių duomenis, į pietus nuo Vilkokšnio ežero, Grendavės ir Gudakiemio apylinkėse galėjo būti geležies amžiaus arba viduramžių gyvenviečių ir kapinynų, priskirtinų jotvingiams.

Viduramžių ir naujųjų laikų laikotarpio archeologinis paveldas Onuškio apylinkėse ištirtas labai menkai. Mažos apimties archeologiniai tyrimai atlikti tik Dusmenų dvarvietėje ir Miciūnų senosiose kapinėse. Taip pat rasti keli monetų lobiai. Dvejuose iš jų aptiktos XVI a. kaldintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių kraštų monetos.

Onuškio apylinkėse yra keletas padavimais ir legendomis apipintų mitologinių vietų, šventviečių, alkviečių. Kai kurios jų ilgus amžius turėjo sakralinę reikšmę vietos gyventojams.

Gilesnis istorinių laikų Onuškio apylinkių raidos pažinimas, remiantis archeologijos duomenimis, bus galimas tik atlikus platesnius tyrimus.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 14-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 265-asis bei 26-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2017 11 13


Gauta parama

2017 m. lapkričio 9 d. leidyklą pasiekė buvusio Viešvilės katalikų parapijos klebono  Romualdo Gečo 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 20


Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 13-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. lapkričio 8 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Vytauto Jokubausko „Lietuvos Nepriklausomybės kovų epizodai Ramygalos apylinkėse“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-13/83-264/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ istorijos skyriui.

Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919–1920 m. epizodai Ramygalos krašte, vykstant karui su sovietais, bermontininkais, Lenkija, analizuojamos tik sukurtos Lietuvos kariuomenės pajėgos, partizanų, šaulių, savanorių ir mobilizuotų šauktinių kova. Šimtai šio krašto vyrų stojo į kariuomenę kaip savanoriai. Jie vadinami kariais savanoriais. Kai kurių jų likimas labai tragiškas: jie žuvo mūšiuose, dingo be žinios. Nepriklausomybės kovų metu Ramygalos krašto vyrai aktyviai būrėsi ir į partizanų šaulių būrius, priešinosi priešų invazijai, rėmė Lietuvos kariuomenę. Tai buvo unikali kovos forma. Taip Lietuvos kariai savanoriai, partizanai šauliai, dažniausiai bežemiai valstiečiai, apgynė Lietuvos Nepriklausomybę.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 13-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 264-asis bei 83-iasis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 11 09


Gauta parama

2017 m. lapkričio 8 d. leidyklą pasiekė Vilijos Platonovienės 35,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 09


Apie mus rašo

2017 m. lapkričio 4 d. laikrašytyje „Žeimenos krantai“ paskelbtas Galinos Romanovos straipsnis Pabradės „Ryto“ gimnazijoje pristatyta knyga „Pabradė“. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 11 09


Gauta parama

2017 m. lapkričio 7 d. leidyklą pasiekė Jurgitos Viknaitytės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 09


Gauta parama

2017 m. lapkričio 2 d. leidyklą pasiekė VŠĮ Smalininkų senjorų namai 50,00 Eur ir Lenos ir Broniaus Urbikų 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 11 06


© „Versmės“ leidykla                 

     Mums rašykite leidykla@versme.lt