Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

Mums rašykite leidykla@versme.lt


Kviečiame NEMOKAMAI ĮSIGYTI ir skaityti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas bei visas kitas „Versmės“ leidyklos knygas
ELEKTRONINIU FORMATU!

DARBO LAIKAS

Leidyklos darbo laikas I – IV nuo 9.00 iki 13.00 val. Penktadieniais nedirbame.



Gauta parama

2019 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Jūros Šiaulienės (Bubelytės), vyro Ričardo Šiaulio, dukros Juditos Šiaulytės ir Giedrės Šiaulytės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2019 02 13


Išleista monografijos „SENDVARIS“ įžanginės knygos signalinė elektroninė versija

2019 m. sausio 30 d. išleista nuo 2013 m. rengtos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SENDVARIS“ įžanginės knygos netiražuojama signalinė elektroninė versija, leidinio bibliografinė informacija dar nepateikta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų bankui (NBDB).

Tai rengiamos monografijos įžanginės knygos baigiamasis etapas, kol dar nesukauptos lėšos tiražo spausdinimui: nevisiškai išbaigta knygos versija pristatoma skaitytojams ir kraštiečiams, kurie susipažinę galėtų pareikšti savo pageidavimus ir pastabas.

Knygos vyriausioji redaktorė sudarytoja Liucija Kyguolytė-Šeputė, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė, maketuotoja Sigrida Juozapaitytė.

Knygos leidimą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, UAB „Mida LT“, UAB „Vitransa“, Baukštininkų bendruomenė, Loreta Kuprienė, Birutė Tamušauskienė, Antanas Simonas Tamušauskas, UAB „Konversita“, „Versmės“ leidykla.

Knygą sudaro 30 straipsnių, 385 puslapiai, pratarmę knygai parašė Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.

Knygą kviečiame skaityti ČIA.

Atsiliepimus ir pastabas dėl knygos turinio prašome siųsti leidyklos adresu leidykla@versme.lt, iš anksto dėkojame.

2019 01 30


Ilgai laukta monografija „VAIGUVA“ – jau leidykloje

2018 m. gruodžio 31 d. išleista „VAIGUVA“ – 36-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija. Tai net 13 metų rengtas, archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, žemėlapiais, brėžiniais gausiai iliustruotas bendras daugiau kaip šešių dešimčių autorių išsamus pasakojimas apie dabartinio Kelmės rajono Vaiguvos miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, švietimą, kultūrą, kalbą, iškilius žmones.

Rengiant knygą „Versmės“ leidykla Vaiguvos apylinkėse surengė dvi monografijos autorių lauko tyrimų ekspedicijas.

Išleidus „Vaiguvos“ monografiją, nuo 1994 m. rengiamą šimtatomę „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro jau 48 tomai, 54 278 puslapiai, 4271 straipsnis, kuriuos parašė 1947 autoriai.

Kviečiame įsigyti ir skaityti. Knyga skiriama Vaiguvos 625-osioms metinėms, jos apimtis 1484 p., knygoje minimi arba plačiau aprašomi 3 205 asmenys, jų nuveikti darbai (žr. Asmenvardžių rodyklė), knygos kaina leidykloje 45 Eur.

Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2019 01 28


Gauta parama

2019 m. sausio 9 d. leidyklą pasiekė Irenos Šliuožaitės 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 01 14


Gauta parama

2019 m. sausio 7 d. leidykla buvo informuota apie Petro Tomkaus 52,12 Eur paramą (2% pajamų mokesčio sumos už 2017 m.) rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė dr. Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.2019 01 14


Gauta parama

2019 m. sausio 7 d. leidyklą pasiekė Dariaus Mališausko 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2019 01 14


Išleista knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“

2018 m. gruodžio 28 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Leonoros Žukienės sudaryta knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“.

Ši knyga – tai atsiminimai apie violončelininką, žinomą folkloristą, „Versmės“ leidyklos bendradarbį, vieną „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PAŠVITINYS“ sudarytoją Kazimierą Kalibatą, jo visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Knygoje pateikiami ir jo paties užrašyti įspūdžiai iš vaikystės, artimųjų gyvenimo, pokario laikotarpio, su meile ir įdomiai aprašytas niekuo neišsiskiriantis iš tūkstančio kitų Žiemgalos krašto Vilūnaičių kaimas. Tam reikia turėti folkloristo gyslelę (panašiai kaip Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“), skirti dėmesio ir iškelti kaip vertybę. K. Kalibato gyvenimas padalintas tarp violončelės ir liaudies dainos, susidūrimai su netoli nuo mūsų nutolusia okupacijos prievarta, kova su ja sklinda iš atsiminimų puslapių ir tampa aktualūs bei gali sudominti neabejingą skaitytoją.

Knygos sudarytoja Leonora Žukienė, vyriausiasis redaktorius Robertas Jurgaitis, atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, korektorė Rasa Kašėtienė, dailininkė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 352 psl., tiražas 500 egz..

Kviečiame įsigyti, knygos kaina leidykloje 12 Eur.
2019 01 07


Netektis

2018 m. gruodžio 10 d. mirė Aloyzas Petrašiūnas, istorikas, ilgametis „Versmės“ leidyklos fotografas ir bičiulis, daug metų dalyvavęs vasaros kraštotyros ekspedicijose, rinkęs istorinę medžiagą, fotografavęs etnografinius eksponatus, fotografavęs mus renginiuose.

„Lietuvos valsčių“ serijos  kūrėjų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą žmonai, trims sūnums, artimiesiems.


Knygos „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“ pristatymas Rokiškyje

2018 m. gruodžio 1 d. Rokiškyje minint Rokiškio gimnazijos 100 metų jubiliejų, buvo pristatyta Venanto Mačiekaus parengta knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“. Knygos pristatymas buvo įterptas į konferenciją „Mokyklos šimtmetis: istoriniai aspektai“. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Diana Guzienė ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis. Po jų pagrindiniam pranešimui „Rokiškio gimnazija iki pirmosios sovietų okupacijos“ žodis buvo suteiktas knygos rengėjui V. Mačiekui. Nors pranešėjui buvo skirta pusė valandos, bet dėl informacijos gausumo pranešimui skirtas laikas buvo viršytas.

Toliau apie gimnazijos darbą atkūrus nepriklausomybę pasakojo buvęs gimnazijos direktorius ir buvęs meras bei vicemeras Egidijus Vilimas, apie Rokiškio 3-iąją vidurinę mokyklą – lituanistė, Kaliningrado srities lietuviškų mokyklų steigėja ir mokytoja Vanda Vasiliauskienė, apie Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos atsikūrimą – Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, apie gimnazijos dabartį – gimnazijos direktorė D. Guzienė.

2019 01 07


Išleista knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“

2018 m. lapkričio 29 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Venanto Mačiekaus sudaryta knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“.

Knygoje apžvelgiama šimtametė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos istorija. Ši gimnazija (sovietmečiu – vidurinė mokykla) kartu su kitomis trimis Rokiškio miesto vidurinio mokslo įstaigomis išleido į gyvenimą per 12 000 abiturientų. Kai kurie iš jų tapo žinomais mokslininkais, menininkais, politikais, verslininkais. Gimnazija dirbo sudėtingu laikotarpiu, pergyveno dvi okupacijas, bet nepaisant ideologinių suvaržymų, išliko šviesos ir gėrio nešėja. Tai didelis joje dirbusių mokytojų nuopelnas.

Knygos redakcinė komisija: Venantas Mačiekus (pirmininkas), Gediminas Matiekus, Vida Pauparėlienė, Egidijus Vilimas. Kalbą redagavo Juozas Misevičius, maketavo Sigrida Juozapaitytė, viršelio autorė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 840 p., tiražas 1500 egz.
2018 11 30


Mirė prof. dr. Antanas Tyla (1929-2018)

2018 m. lapkričio 23 d., Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė ilgametis „Versmės“ leidyklos bičiulis ir „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos bendradarbis, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narys, garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.

„Lietuvos valsčių“ serijos  kūrėjų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.


Apie mus rašo

2018 m. lapkričio 26 d. interneto svetainėje www.alkas.lt paskelbtas Daivos Červokienės straipsnis apie „Versmės“ leidyklos redaktorių Venantą Mačiekų „V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko“. Straipsnį skaitykite čia.  ▲2018 11 27


Venanto Mačiekaus pranešimas konferencijoje „Šimtmečio etnografija“

2018 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko konferencija „Šimtmečio etnografija“, kurioje kalbėta apie etninės kultūros daiktų rinkinius, archyvus, etnografus tyrinėtojus ir etnologus.

Konferencijoje pranešimą „Etnografinė medžiaga „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose“ skaitė ir „Versmės“ leidyklos redaktorius Venantas Mačiekus. Pranešimą galite skaityti ČIA.   ▲2018 11 27


Išleista Lino Poniškaičio eilėraščių knyga „Akmuo šuliny“

2018 m. lapkričio 14 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Lino Poniškaičio eilėraščių knyga „Akmuo šuliny“.

Architekto Lino Poniškaičio (gim. 1963 m.), Dievo Gailestingumo metams skirto respublikinio eilėraščių konkurso laureato (2011 m.) sakralinės poezijos rinkinys, atspindintis autoriaus tikėjimo kelionės patirtis ir įžvalgas, knyga iliustruota autoriaus fotografijomis ir paraščių piešinėliais iš rankraščių.

Tos eilės iš mano Tikėjimo kelionės. Jų šaltinis – meilė, o tekėjimas – iš Tikėjimo. Keliaudamas kaip piligrimas, toje kelionėje esu ne vienas...

Mielas skaitytojau, linkiu palaimingos kelionės neatrastais eilėraščių takais. Jei juose sutiksi Tą, kuris pirmas tave ir mane pamilo, mylinčioj širdy išsvajojo ir ištikimai lydi į Tėvo Namus, būsiu laimingas.

Linas Poniškaitis – lašasdangaus

Lino Poniškaičio eilėraščių knyga – didelis turtas religinės poezijos lietuviškuose aruoduose... 

 Alfredas Guščius, rašytojas, poetas, literatūros kritikas

Tikiuosi, kad autoriaus knyga padės visiems skaitytojams įžvelgti Didžiojo Kūrėjo pėdsakus gamtoj ir žmogaus širdy.

 Juozas Elijas, išeivis (JAV) biblistas, poliglotas

 

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, dailininkė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 224 p., tiražas 500 egz., leidyklos kaina 6,99 €.
2018 11 15


Simono Daukanto atminimo metų pagerbimo diena

2018 m. lapkričio 7 d. įvyko dar viena Simono Daukanto atminimo metų pagerbimo diena Šilalės ir Skuodo rajonuose.

Skuodo meno mokykloje (Gedimino g. 4, Skuodas) įvyko konferencija, skirta Lietuvos istoriko ir švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) gimimo 225-mečiui paminėti. Atidengtas atminimo ženklas (stogastulpis ) Simonui Daukantui Gulbių kaime (Bilionių sen., Šilalės r.) N. Vėliaus ir L.R. Ivinskio istoriniame etnokultūriniame pažinimo kelyje. Nusilenkta prie Simono Daukanto mamos kapo Lenkimuose, aplankyta jo gimtinės sodybos klėtelė Kalvių kaime. Surengta konferencija „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.“

Pranešimus skaitė: prof. dr. Giedrius Subačius, prof. dr. Deimantas Karvelis, Gražina Kadžytė, Virginijus Jocys, Juozas Šorys, doc. Rūta Vildžiūnienė, Juozas Vyšniauskas, Donatas Simėnas, Algimantas Jucevičius. Vyko Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivių ir mokytojų parengta teatralizuota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“. <...> 2018 11 13


Kovo 9-osios įrašymas į Atmintinų dienų sąrašą aptartas Prezidentūroje

2018 m. lapkričio 6 d. akademinės bendruomenės atstovų ir visuomenininkų iniciatyvinė grupė dalyvavo Kovo 9-osios – Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo dienos – įrašymo į Atmintinų dienų sąrašą aptarime Prezidentūre. Dalyvavo Respublikos Prezidentės patarėjos Gaja Šavelė, Marija Dautartaitė, akad. prof. Romualdas Grigas, signataras prof. Bronislovas Genzelis su žmona Mėnule Muldaryte-Genzele, prof. Ona Voverienė, prof. Libertas Klimka, iniciatyvinės grupės koordinatorius Vytautas Navaitis, „Versmės“ leidyklos atstovai Petras Jonušas ir Sonata Jonušaitė.

2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės vadovams įteiktas žinomų mokslininkų kreipimasis dėl Lietuvos paminėjimo rašytiniame šaltinyje 1010 metinių iškilmingo minėjimo kitąmet.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – rašoma grupės žinomų mokslininkų kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Šiame 2018 m. rugsėjo 27 d. šalies vadovams įteiktame akademinės bendruomenės atstovų kreipimesi, pasirašytame Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo signatarų, akademikų, aukštosios mokyklos rektoriaus ir įvairių mokslo sričių profesorių primenama, kad pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje, tačiau kovo 9 d. ligi šiol nėra įtraukta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo 2017–2020 m. minėtinų datų sąrašą. Čia taip pat pasigendama ir seniausio rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos paminėjimo 1010-ųjų metinių iškilmingo valstybinio minėjimo kitąmet kovo 9-ąją.

Siekdami skatinti visuomenės dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinime istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimo srityje bei skatinti Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, taip pat ugdyti pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, grupė inteligentijos atstovų kreipimesi pasiūlė kovo 9-ąją paskelbti LIETUVOS DIENA, ją įrašyti į Atmintinų datų sąrašą ir nuo šiol minėti kasmet, o 2019 metų kovo 9 d. iškilmingai valstybės mastu paminėti Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

Ši data ir diena mūsų istoriografijoje ir valstybės gyvenime yra išties išskirtinė. Dar 1997 metais, t. y. likus 12 metų iki didelės svarbos valstybės įvykio, grupė istorikų ir inteligentijos atstovų kreipėsi į Prezidentą Algirdą Brazauską ir informavo jį apie artėjančią itin svarbią mūsų tautai sukaktį – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį 2009-aisiais. Tuomečiam Seimui teiktame aiškinamajame rašte „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ pabrėžta, kad „Ši data turėtų tapti svarbiu reiškiniu mūsų tautos valstybės gyvenime“. Vėliau Prezidento dekretu buvo įkurta speciali valstybinė komisija bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcija parengusi įsimintiną Lietuvos tūkstantmečio programą. Pagal ją buvo atstatyti Valdovų rūmai, visus 2009-uosius metus visoje šalyje vyko gausybė prasmingų Lietuvos 1000-mečio minėjimo renginių. Tačiau nei jubiliejiniais 2009 metais, nei vėliau moksliniais tyrimais pagrįsta Lietuvos seniausio dabar žinomo rašytinio paminėjimo diena – kovo 9-oji – nebuvo įprasminta, ji iki šiol nėra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą. Todėl mokslininkai sunerimo dėl abejingumo vienai iš svarbiausių Lietuvos istorijai datų.

 

 


 

2018 11 06


„Versmės“ leidyklos atstovai dalyvavo mitinge prieš cenzūrą LRT

2018 m. spalio 22 d., pirmadienį, „Versmės“ leidykos vadovas P. Jonušas, leidyklos redaktoriai istorikas Kazys Misius ir kalbininkas dr. Artūras Judžentis kartu su dideliu būriu žinomų Lietuvos visuomenininkų, intelektualų, signatarų, Sąjūdžio pirmeivių dalyvavo 12 val. prasidėjusiame mitinge prieš cenzūrą LRT: SUGRIAUKIME PROPAGANDOS SISTEMĄ!, vykusiame prie LRT, skverelyje prie obelisko sausio 13-osios aukoms atminti.

Kartu su kitais iškiliais kalbėtojais į susirinkusiuosius kreipėsi dr. A. Judžentis:

Gerbiamieji,
Kalba reiškiasi tautos dvasia. Jos rodikliu galima laikyti ir valstybinio radijo be televizijos laidų kalbą. Svarbu, kokia kalba sklinda jų bangomis. Bet dar svarbiau, kas apie ją sakoma, kaip ji pateikiama.
Bendrinė kalba yra vieninga, bendra visai tautai. Ji toli gražu nėra vien susikalbėjimo priemonė. Bendrine kalba skleidžiasi tautą įtvirtinantis bendras reikšmių ir vertybių laukas. Ja reiškiasi tautos kūrybinės galios, ji yra pačios tautos savikūros įrankis. Tik iš esmės sukūrusi bendrinę kalbą tauta gali imtis tautinės valstybės steigimo. Taigi, bendrinė kalba – tautos brandos savam valstybingumui rodiklis ir būtina sąlyga.
Tai suvokę Lietuvos šviesuoliai – ne vien kalbininkai – XIX amžiaus pabaigoje ėmėsi sąmoningai, valingai ir sutelktai kurti bendrinę lietuvių kalbą. Bendrinė kalba negyvuoja savaime, kaip įvairios tarmės ar žargonas. Kartą sukūrus, ją reikia nuolat palaikyti, taikyti prie laiko ir tautos gyvenimo aplinkybių. Tai atlieka kūrybinė šviesuomenė, padedama dalyką išmanančių kalbininkų. Bendrinę kalbą palaikyti turi ir tautinė politika, ją skleisti privalo valstybinis radijas ir televizija.

Naikinti bendrinę kalbą reiškia kirsti tautos šaknis. Abejoti lietuvių kalbos bendrinimo, arba norminimo, būtinumu reiškia abejoti tautos valstybingumu. Visi vieši pasisakymai apie būtinybę išlaisvinti kalbą nuo kalbininkų priežiūros, leisti ja laisvai skleistis, kalbėti, kaip kas nori ir moka, yra nukreipti prieš lietuvių tautą kaip bendros praeities, papročių ir bendros kalbos vienijamą bendriją. Tokios yra laidos, kuriose nepagrįstai šmeižiami bendrinę kalbą prižiūrintys, jai naujų raiškos galimybių ieškantys kalbininkai, pavyzdžiui, neseniai Ritos Miliutės rengta „Laisvės TV“ laida R.I.T.A. Tokie yra nuolatiniai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puolimai.
Tokios laidos ir jose skleidžiamos nuomonės yra nukreiptos ir prieš lietuvių tautos įsteigtą tautinę Lietuvos valstybę. Reikia suprasti, kad jos nėra atsitiktinės, o apgalvotas, sistemingas liberalmarksistinės ideologijos skleidimas siekiant pakirsti tautos šaknis, nusilpninti ją, suskaidyti į individų bendruomenę ir tokiu būdu paversti globalios euražmogių bendruomenės dalimi.
Neleiskime niekinti ir naikinti bendrinės lietuvių kalbos! Neleiskime tyčiotis iš ją prižiūrinčių kalbininkų, šmeižti juos, menkinti jų darbą! Lietuvos radijas ir televizija neturi tapti kalbos griovėjų prieglobsčiu ir jų pažiūrų skleidimo tribūna. Neleiskime silpninti lietuvių tautos ir tautinės valstybės!

Gražų saulėtą rudens vidurdienį tarp susirinkusių į mitingą taip pat buvo galima matyti filosofą prof. Vytautą Radžvilą, visuomenininką Algimantą Rusteiką, europarlamentarą Valentiną Mazuronį, psichologę, kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atstovę Eglę Mirončikienę, filosofą, doktorantą Vytautą Sinicą, seimo narį, kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį, filosofą dr. Laisvūną Šopauską, skulptorę Joaną Noreikaitę, filosofą prof. Krescencijų Stoškų, istoriką dr. Tomą Baranauską, žmogaus teisių gynėją prof. Romualdą Povilaitį, filosofą dr. Vytautą Rubavičių, tautininką dr. Marių Kundrotą ir daugelį kitų.

Mitingas baigėsi LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei skirtu garsiu GĖDA, GĖDA, GĖDA!

MITINGO REZOLIUCIJA

Mitinge prie obelisko kalbą sako dr. A. Judžentis Mitingo akimirka: „Versmės“ leidyklos redaktorius istorikas K. Misius (kairėje) ir filosofas prof. V. Radžvilas
Rankose laikomi plakatai atspindėjo mitingo dalyvių nuotaikas Filosofas dr. L. Šopauskas
Daug kritikos už tendencingai pateikiamą ir cenzūruojamą informaciją mitinge susilaukė LRT naujienų tarnybos redaktorius, žurnalistas Vykintas Pugačiauskas

Daugiau apie mitingą:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/viseo-reportazas-is-tautos-forumo-steigeju-ir-pilietiniu-organizaciju-mitin
http://www.ekspertai.eu/visuomeniniu-organizaciju-mitingo-prie-lrt-rezoliucija/
https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/prie-lrt-vyksta-du-mitingai-pries-cenzura-lrt-ir-uz-lrt-laisve-56-1048182
https://www.alfa.lt/straipsnis/50336173/prie-lrt-bustiniu-vilniuje-ir-klaipedoje-piketai
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytauto-radzvilo-mintys-po-mitingo-prie-lrt
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kaip-lrt-atspindejo-visuomeninku-mitinga-pries-joje-isigalejusia-neteisingu
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/231277/dvi-protesto-prie-lrt-stovyklos-ir-vieni-ir-kiti-uz-zodzio-laisve-tik-visiskai-skirtingai#wowzaplaystart=520000&wowzaplayduration=204000
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/tautos-forumo-informacinis-pranesimas-po-mitingo-del-lrt-kova-uz-laisva-lrt

Vilniaus forumo laiškas (2018 11 06):

Š. m. spalio 22 d. įvyko  protesto mitingas, kuriame pabrėžta, jog dėl vykdomos cenzūros ir laidų šališkumo žodžio laisvė LRT varžoma labiau, negu gorbačiovinės „pertvarkos“ laikais. Tęsiant blogiausias sovietmečio tradicijas, mitingui mėgino sutrukdyti provokatoriai. Tautos Forumo informacinis pranešimas, įvertinantis mitingo prie LRT rezultatus:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/10/tautos-forumo-informacinis-pranesimas.html

Daugėja palaikančių reikalavimą naikinti cenzūrą LRT laidose:
http://www.pozicija.org/daugeja-palaikanciuju-reikalavima-naikinti-cenzura-lrt-laidose/

Prof. B. Genzelio įžvalgos apie LRT vykdomą cenzūrą ir žodžio laisvės varžymą:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos lietuvos_zinios/zmones nenori vienos tiesos televizijoje/

Kun. disidento R. Grigo pastabos apie ideologinę cenzūrą, taikliai dekonstruojančios ir demaskuojančios  „dvaro politologijos“ vartojamo pseudomokslinio žargono prasmę ir propagandinę paskirtį:
http://www.propatria.lt/2018/10/kun-robertas-grigas-ideologine-cenzura.html

V. Sinicos straipsnis, anatomiškai analizuojantis E. Jakelaičio vestos televizijos laidos propagandinį pobūdį:
http://www.propatria.lt/2018/10/vytautas-sinica-propagandos-anatomija.html

A. Švarplio straipsnis, atskleidžiantis R. Miliūtės ideologinį angažuotumą ir jos vedamoms laidoms būdingą sovietmečio stiliaus propagandinį šališkumą:
http://www.propatria.lt/2018/10/andrius-svarplys-miliutes-ekvilibristika.html

Tautos Forumo kreipimasis į LRT Generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę, kuriame smerkiamas gūdžiausią sovietmetį primenantis spalio 30 d. prie Seimo vykusio  protesto mitingo prieš vaikų atėminėjimą nušvietimas ir reikalaujama parodyti mitingo vaizdą įrašą:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/11/reikalavimas-lrt-parodyti-mitinga-pries.html

Tautos Forumo ir kitų visuomeninių organizacijų protestai ir kiti veiksmai bus tęsiami tol, kol bus parodytas mitingo vaizdo įrašas ir LRT įvyks demokratijai, viešumui ir žodžio laisvei užtikrinti būtinos permainos.

2018 10 22, 11 28


V. Mačiekui – Juozo Keliuočio premija

2018 m. spalio 20 d. įteikta literatūrinė Juozo Keliuočio premija „Versmės“ leidyklos patriarchui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, redaktoriui Venantui Mačiekui. Nuoširdžiausi sveikinimai nominantui! 

Daugiau skaitykite ČIA.

2018 10 22, 11 07


Išleista prof. Alfonso Vaišvilos knyga „Nenusilenkusi Šiluva“

2018 m. rugsėjo 20 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė prof. Alfonso Vaišvilos monografija „NENUSILENKUSI ŠILUVA“.

Knygoje, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis. Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado Povilo Morkūno-Drako, Rimanto laisvės kovų biografija (nuo Raseinių Rinktinės II kuopos iki Maironio brigados, Prisikėlimo apygardos, Jūros srities ir Kęstučio apygardos vado), taip pat Šiluvos regione veikusių V. Daukanto-Ryto, V. Bakanausko-Sauliaus, A. Stoškaus-Dainoto, J. Šukio-Gulbino, L. Caporkaus-Žirgūno, F. Kokštos-Rūstemo, P. Lušo-Rolando ir kitų partizanų būrių laisvės kovos 1944–1953 m. Daug dėmesio skiriama įvairiems laivės kovų klausimams, kritikuojama „sovietinių partizanų Lietuvoje“ sąvoka, atskleidžiamas „civilinio asmens“ sąvokos santykinumas partizaninio karo sąlygomis. MGB agentūra aptariama kaip nusikalstamas civilių asmenų įtraukimas į kovos veiksmus. Atskleidžiamas nomenklatūrinės SSSK, jos padalinio LKP CK kaip pagrindinio okupacijos, diktatūrinio rėžimo įgyvendinimo ir represijų taikymo organizatoriaus vaidmuo, sovietinių „įstatymų“ priešingumas teisei ir kita.

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, redaktorė Agnė Iešmantaitė, maketuotojas Saulius Juozapaitis. Apimtis 520 p., tiražas 250 egz., leidyklos kaina 19,99 €.
2018 09 21


Sadūnaitei – 80

Sesei Nijolei  Felicijai Sadūnaitei šį sekmadienį, 2018 m. liepos 22 d. sukanka 80 metų.
Ta proga 12 val. mūsų mylima jubiliatė maloniai visus kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje, Antakalnio g. 27.
O iš karto po Šv.Mišių 13 val. kviečia paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“, Nemenčinės pl. 2 (IKI parduotuvės pastatas, įėjimas iš šono).
Maloniai Jūsų laukiame, dalyvavimas laisvas. ▲2018 07 19


Apdovanota istorikė Vida Girininkienė

2018 m. liepos 6 d. – Valstybės dieną — Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis įteiktas ir ilgametei „Versmės“ leidyklos redaktorei istorikei Vidai Girininkienei. Sveikiname!

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr., fot. Robertas Dačkus

2018 07 09


Damijonas Šniukas – Babtų „Metų žmogus“

Eglės Patinskaitės nuotr.

Nežiūrint atšiauraus oro, babtiečiai pakiliai atšventė savo svarbiausią vasaros šventę – Petrines. Pagal tradiciją jos išvakarėse seniūnas Jonas Praškevičius paskelbė „Metų žmogų“, – asmenį, nuo Petrinių iki Petrinių labiausiai nusipelniusį seniūnijos bendruomenei. Šį kartą tokia garbė atiteko žurnalistui Damijonui Šniukui, parengusiam 1572 puslapių monografiją „Babtai“ (išleido „Versmės“ leidykla). Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas laureatui įteikė šiai nominacijai įsteigtą ir Edmundo Unguraičio sukurtą didžiulį stiklinį Obuolį.
D. Šniukas padėkojo Babtų seniūnijos bendruomenei už parodytą pagarbą, pasidžiaugė kūrybingu šešerių metų bendravimu su ja, trumpai priminė, kaip bendromis autorių, „Versmės“ leidyklos ir babtiečių-rėmėjų pastangomis buvo išleista ši fundamentali knyga.

2018 07 03


© „Versmės“ leidykla                 

     Mums rašykite leidykla@versme.lt