Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 


Monografijos „Aukštadvaris“ naujienos

 

2018 07 23

Gauta parama

2018 m. liepos 23 d. leidyklą pasiekė Valės Violetos Augustinavičienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2018 07 25


2018 07 12

Gauta parama

2018 m. liepos 12 d. leidyklą pasiekė Gražinos ir Vaciaus Mališauskų 200,00 Eur ir Enriko Mališausko 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2018 07 17


2013 06 03

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO 2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS. 2013 m. birželio 3 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo dr. Aleksandro Šliaupos, geologo habil. dr. Valentino Baltrūno ir geologo dr. Bronislavo Karmazos straipsnis „Aukštadvario apylinkių geologinė sandara“ (LLT:2013-7/18-212/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „AUKŠTADVARIS“ gamtos skyriui. 

Aukštadvario apylinkės buvo kelis kartus geologiškai kartografuotos, todėl šiuo metu yra palankios sąlygos apibendrinti visą sukauptą geologinę informaciją ir pirmą kartą detaliai aprašyti buvusio valsčiaus teritorijos geologinę sandarą. Buvo sudaryti prekvarterinių (ikikvarterinių) uolienų paviršiaus geologinis ir struktūrinis žemėlapiai, geologiniai pjūviai, kiti brėžiniai, vaizduojantys gelmių struktūros ypatumus. Žinios apie Aukštadvario apylinkių sandarą papildytos duomenimis ir iš naujausių literatūrinių šaltinių. Gręžinių, taip pat gravimetrinės bei magnetometrinės nuotraukos duomenimis nustatyta, kad šiose apylinkėse kristalinis pamatas didžiąja dalimi sudarytas iš metamorfinių uolienų (pirminių nuosėdinių bei vulkaninių) ir yra dengiamas apie 650–750 m storio nuosėdinių uolienų danga. Pastarojoje nustatyti vendo, kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, juros, kreidos, neogeno ir kvartero perioduose suklostyti sluoksniai. Nuosėdinės dangos susiformavimą lėmė stambių Žemės plutos struktūrų – Baltijos sineklizės ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės raida. Aukštadvario apylinkėse detaliausiai yra ištirti kvartero ir kreidos sistemų sluoksniai. Pagal apatinės kreidos sluoksnių padą išryškintos nedidelės deformacijos, atsiradusios dėl nedidelių Žemės plutos blokų diferencijuotų judėjimų paleogeno, neogeno ir kvartero perioduose. Šie nedideli judėjimai turėjo įtakos jau palaidotų ir dabar esančių slėnių atsiradimui, ledynų atsitraukimui, kuris didele dalimi lėmė Aukštadvario apylinkių paviršiaus ypatybes. Kvartero tarpmoreniniai smėlio, žvirgždo ir žvyro sluoksniai yra vandeningi, perspektyvūs geros kokybės požeminio vandens gavybai.

Tai jau 212-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 18-asis iš geologijos dalykinės srities ir 7-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 06 03


2010 08 09

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „AUKŠTADVARIO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2010 m. rugpjūčio 9 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „AUKŠTADVARIO“ monografijos (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė) straipsnio rankraštis – Ritos Balsevičiūtės „Gedanonys kaimo žmonių prisiminimuose“. ▲2012 10 09


 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt