Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos. 2017 metai

2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007     2005
2004     2001–2003

2017 08 03

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 12-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Joanos Gruodytės „Pabradės tiltų užrašai: sociolingvistinis aspektas“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-12/30-263/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PABRADĖ“ kalbotyros skyriui.

Straipsnyje aptariami dviejų labiausiai aprašinėtų Pabradės tiltų užrašai. Kadangi tema Lietuvoje menkai tirta, stengtasi tiriamąją medžiagą pristatyti visapusiškai: objekto apibrėžimas, pateikimo forma, turinys. Tiltų užrašų analizė rodo, kad nelegalių viešųjų užrašų autoriai yra abiejų lyčių mokyklinio amžiaus jaunuoliai, siekiantys įsiamžinti, išreikšti teigiamą arba neigiamą aprašomo asmens vertinimą, pranešti apie meilę, intymius santykius, susipažinti, užrašyti mėgstamas muzikos grupes ar atlikėjus. Daugiausia užrašų lietuvių kalba, mažiausia – lenkų. Galima manyti, kad užrašų pasiskirstymas kalbomis rodo rašančiųjų supratimą apie tai, kokia kalba tinkamiausia (mokama ir suprantama, prestižiška, vadinasi, įsimintina ir daranti įspūdį) viešosios vietos užrašams.

Šis „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 12-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 263-iasis bei 30-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 08 04


2017 08 02

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 11-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Eligijaus Juvencijaus Morkūno ir Gražinos Teodoros Morkūnienės „Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-11/61-262/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje apžvelgti Babtų apylinkių vandens, vėjo, garo ir motoriniai malūnai, nagrinėjant malūnų projektus, jų realizavimą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą, malūnų raidą. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne ekonominiams rodikliams, bet techniniams sprendimams. Seniausios žinios yra apie XVIII a. vandens malūnus dvaruose. XX a. pasiekusių vandens malūnų ant Nevėžio užtvankos buvo labai paprastos, malūnų galingumas nedidelis, tačiau tų nedidelių galingumų pakako to meto Babtų krašto ūkiui. Techninis progresas skynėsi kelią ir malūnininkystėje – jau prieš I pasaulinį karą pradėta vandens ratus keisti turbinomis, kiek vėliau diegiamos ir kitos inovacijos – garo mašinos ir vidaus degimo varikliai. Kai kurie malūnai kombinuoti su kitomis verslo rūšimis – lentpjūvėmis, milo vėlyklomis. Iš daugiau nei 20 apžvelgtų malūnų mūsų laikais dar galima pamatyti trijų tarpukario malūnų – Vandžiogaloje, Maleikoniuose ir Stabaunyčiuje – liekanas, bet įrangos likę tik pėdsakai. Įmonių technikos asortimentas nebuvo itin didelis. Naujų malūnų projektuose ar senų rekonstrukcijos ar apmatavimo brėžiniuose mazgai parodyti schemiškai, tiksliai nenurodytos ir medžiagos.

Vidaus degimo varikliai stūmė iš malūnų garo mašinas, tačiau jos buvo nepakeičiamos lentpjūvėse. Kadangi lokomobiliai kėlė gaisrų pavojų, tai šia aplinkybe buvo pasinaudota konkurencinėje kovoje. Žiaurių konkurencinės kovos formų tiriamame plote neužfiksuota, bet ekonominė kova vyko. Vienok valdžia rūpinosi, kad gamybiniai pajėgumai veiktų ekonomiškai, kad nebūtų bereikalingų finansinių išlaidų. Kylant karo grėsmei buvo stengiamasi atsisakyti priklausomybės nuo importinio kuro.

Verslo liudijimai malūnams, 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo išduodami lengvai. Vėliau gi reikalavimai vis griežtėjo, dažniausiai kliento ir malūno darbininkų naudai. Malūnininkystės vystymasis baigėsi krašto žemės ūkį sovietizavus – visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 11-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 262-asis bei 61-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 08 02


2017 07 26

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 10-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 26 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Jono Mardosos „Atlaidai ir Verbų sekmadienis Babtų parapijoje liaudiškojo pamaldumo perspektyvoje XX a. I pusėje“  (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-10/60-261/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ etnologijos skyriui.

Straipsnyje liaudiškojo pamaldumo perspektyvoje nagrinėjami atlaidai ir Verbų sekmadienio papročiai Babtų apylinkėse XX a. I pusėje. Keliamas tikslas išnagrinėti šių švenčių eigą, papročius, jų kaitą laike ir reikšmę Babtų žmonių gyvenime. Straipsniui parašyti naudojama 2012 m atlikto lauko tyrimo Babtų apylinkėse medžiaga, taip įvairūs etnologų darbai. Pagrindiniais uždaviniais pasirinkti siekiai aptarti Babtų bažnyčioje vykstančių atlaidų religinius ir liaudiškus papročius, jų raiškos formas. Nagrinėjama skirtingų visuomenių grupių dalyvavimo atlaiduose specifika. Aprašomas Verbų sekmadienyje šventinamų medžių šakelių – verbų žaliava, jos įvairovė, analizuojami susiję su verbomis papročiai.

Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, jog išanalizuoti atlaidų ir verbų papročiai, apeiginiai veiksmai nėra sankcionuoti Bažnyčios, bet gyvavo liturginiame švenčių kontekste kaip esminė jų dalis, turėjusi svarbią reikšmę socialiniame ir kultūriniame žmonių gyvenime. Liaudiško pamaldumo kontekste XX a. I pusėje gyvavę atlaidai, tapdavo pagrindine parapijos švente ir į pasiruošimą jiems buvo įtraukiami parapijos gyventojai. Socialinės atlaidų funkcijos apėmė pasiruošimą ir kelionę į bažnyčią, aktyvų asmeninį gyventojų dalyvavimą šventėje ir siekį suteikti paramą elgetoms. Tačiau atskiroms gyventojų grupėms dalyvavimo tikslai buvo nevienodi. XX a. 3-4 dešimtmetyje atsirado socialinės atskirties požymiai kaime, kurie stebimi skirtinguose atlaidų momentuose: vykimo į atlaidus būduose, maldininkų bendravimo formose bei dalyvavime poatlaidinėse atrakcijose. Pagal gyventojų amžių skiriasi komunikacinės šventės funkcijos. Vyresnės kartos žmonėms svarbesnis giminių bendravimas šventėje ir žmonių namuose, o jaunesniems aktualesni susitikimai su bendraamžiais miesteliuose ir poatlaidinių pasilinksminimų metu.

Nagrinėjamos Verbų sekmadienyje šventinamų medžių šakelių ypatybės ir jų panaudojimas gyventojų kasdienėje praktikoje XX a. I pusėje rodo, kad kadagio šakelių vyravimas Babtų apylinkėse įsikomponuoja į Vakarų Lietuvos regionui būdingą simbolio turinio arealą. Verbų sekmadienio apeigų metu šventinamos kadagio ir daug rečiau gluosnio šakelės kartais papildomos suteikiančiais dekoratyvumo priedais. Šis požymis atsiranda artėjant XX a. viduriui ir prie medžių šakelių pradedami dėti sausų gėlių ar kambario gėlių priedai. Todėl vienos šventinamos verbos įgauna sakramentalijos prasmę, kitos tampa daugiau dekoratyviniu Velykinio laikotarpio simboliu. Tiriame laikotarpyje užtinkami krikščioniškoji sakramentalijos reikšmės pošventiniame laike derinimai su maginiais siekiais. Tokiame kontekste gyvavo sakralizuotų verbų panaudojimas pastatų apsaugos sistemoje, plakimo verbomis papročiai, kurie sovietmečio pradžioje su pokyčiais visuomenėje palaipsniui praranda buvusią reikšmę ir tradicinius panaudojimo būdus. Todėl straipsnyje nagrinėjamų atlaidų ir Verbų sekmadienio bei su verbomis susiję papročiai rodo kintančią laike, tačiau išsaugotą kasdienybėje religinių ir socialinių siekių tradiciją Babtų apylinkių žmonių gyvenime XX a. I pusėje.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 10-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 261-asis bei 60-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2017 07 27


2017 07 24

Gauta parama

2017 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 08 02


2017 07 21

Apie mus rašo

2017 m. liepos 21 d. laikraštyje „Trakų žemė“ skelbiamas Kristinos Kanevičiūtės straipsnis Monografijos „Onuškis“ pristatymas. Sstraipsnį skaitykite čia. ▲2017 08 02


2017 07 21

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 9-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 21 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Marijos Rupeikienės ir Antano Rupeikos „Babtų apylinkių dvarų sodybų architektūra“  (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-9/82-260/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ istorijos skyriui.

Buvusiame Babtų valsčiuje (apylinkėse) tyrinėta 18 vietovių, kuriose buvo įkurtos dvarų sodybos. Šiose vietovėse ir jų apylinkėse stovėjo ar tebestovi išlikę dvarų sodybų pastatai. Seniausi ir didžiausi buvo Babtyno, Muniškių, Pagynės ir Panevėžiuko dvarai. Daugiau dvarų sodybų įkurta XVIII–XIX a.; 1940 m., be minėtų senųjų dvarų, buvo užregistruoti Antagynės, Bukolainių, Gailiušių pirmasis ir antrasis, Janogrodo, Juodonių, Krivėnų, Lazdynės, Naujatriobių, Pastrebės, Rebzdžių, Šašių, Vareikonių ir Zacišiaus dvarai.

Dvarų sodybos išsidėsčiusios abipus magistralinio kelio Kaunas–Klaipėda. Šiuo metu kelios buvusios dvarų sodybos jau išnykusios, o išlikusiose nebėra daugumos pastatų arba jie gerokai pakitę ir praradę autentiškumą. Svarbiausios vakarinės pusės sodybos, kuriose išliko įdomiausi pastatai, – Žemaitkiemio (Babtyno) ir Zacišiaus dvaro sodybos, o rytų pusėje – Panevėžiuko dvaras.

Žemaitkiemio (Babtynės) dvaras buvo vienas didžiausių dešiniajame Nevėžio krante (dabar – vakarinėje magistralinio kelio pusėje) įkurtų Babtų apylinkės dvarų. Dabar Žemaitkiemio dvaro sodyboje stovi rūmai, svirnas, lobynas, kluonas, tvarto liekanos, yra šulinys. Sodyba įkurta vaizdingoje landšaftinėje aplinkoje; jos pastatai gerai apžvelgiami iš atsiveriančių tolimesnių perspektyvų: nuo Nevėžio šlaitų ir nuo vakarų pusėje esančio vieškelio. Rūmai su senais XVI–XVII a. rūsiais, eklektiški: fasaduose dominuoja tarpukario geometrinių linijų stilistika, naudotos istorinių stilių detalės – barokui būdingi užapvalinti kampai, orderis, romantizmui artimi elementai, yra šiuolaikinės architektūros apraiškų (plačios įstiklintos plokštumos). Svirnas – originalus romantizmo laikotarpio statinys, būdingas stambiems ūkiams. Lobynas nesudėtingos architektūros, turi vėlyvojo klasicizmo stiliaus bruožų su originaliais langų apvadais. Kluono tūris autentiškas, būdingas stambių dvarų sodybų trobesiams. Netoli dvaro XIX a. statytas medinis koplytstulpis – originalus smulkiosios etninės architektūros statinys su stilizuotais, būdingais vėlyvajam klasicizmui, dekoro elementais.

Krivėnų dvaro sodyboje yra du pastatai, šulinys ir trys tvenkiniai. Vareikonių dvaro sodyboje yra rūmų liekanos, svirnas ir buvusio ūkinio trobesio vieta. Zacišiaus dvaro sodyboje yra rūmai, išliko medžių alėja ir tvenkinys. Dvaro rūmai – sudėtingos kompozicijos, originalaus tūrio pastatas, kurio architektūra išliko vientisa ir autentiška, atspindinti XIX a. pab.–XX a. pr. stilistiką.

Panevėžiuko dvaro sodyboje buvo daugiau nei 20 pastatų, kurių orientacinis išdėstymas teritorijoje atkurtas iš B. Korevos užfiksuotų prisiminimų. Dabar buvusioje dvaro sodyboje stovi rūmai, kumetynas, ledainė, yra šulinys ir tvenkinys. Rūmai nugyventi, praradę buvusį tūrį ir daugelį autentiškų detalių. Jų architektūra buvo originali, atspindėjo XX a. pradžios provincijos dvarams būdingą stilistiką. Kumetynas būdingo šios paskirties statiniams ištęsto plano ir architektūros, kurią menkina įvairūs mediniai laikini priestatai.

Lazdynės dvaro sodyboje yra du pastatai (namas ir tvartas) ir tvenkinys. Puidinės dvaro sodyboje stovi rūmai (K. Puidos namas), du namai ir ūkinis trobesys. K. Puidos namo architektūra nevientisa, chaotiška, su vėlesniais priestatais. Ūkinis trobesys – tradicinės architektūros, būdingos sublokuotiems skirtingos paskirties ūkiniams pastatams. Pagynės dvaro sodyboje liko tik apgriuvęs tvartas. Jis labai nugyventas, vietomis likę tik molio ir medinių sienų fragmentai su baltų silikatinių plytų intarpais. Išliko dvaro sodybos medžių alėja.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 9-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 260-asis bei 82-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 07 20

Gauta parama

2017 m. liepos 20 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA suteikta 5000,00 Eur parama „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KAMAJAI“ (vyr. redaktorius Venantas Mačiekus). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Išleistos knygos“, pasirenkamoje eilutėje Kamajai.  ▲2017 08 02


2017 07 20

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 8-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 20 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Lauryno Kurilos ir Vidos Kliaugaitės „Baliulių pilkapyno tyrinėjimai“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-8/25-259/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PABRADĖ“ archeologijos skyriui.

Straipsnyje pristatomi Baliulių pilkapyno (Švenčionių r.) archeologinių tyrinėjimų 1999–2000 m. rezultatai, pateikiamos naujausios jų interpretacijos Rytų Lietuvos pilkapių kultūros kontekste bei IV a. pabaigos–VI a. pradžios kultūrinių, socialinių ir politinių procesų fone, aptariama pilkapyną palikusios bendruomenės demografinė struktūra. Baliulių pilkapynas yra unikalus Tautų kraustymosi laikotarpio laidojimo paminklas, kuriame užfiksuota regionui nebūdingų laidojimo papročių pėdsakų bei aptikta radinių, siejančių jį su Vidurio ir Pietų Europa. Ištirtuose kapuose atsispindi anuometiniai ideologijos ir socialinės organizacijos pokyčiai – mirusiųjų deginimo papročio plitimas, vyrų ir moterų visuomeninės padėties kaita.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 9-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 259-asis bei 25-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 07 19

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 7-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. liepos 19 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Marijos Rupeikienės ir Antano Rupeikos „Babtų apylinkių sakralinių pastatų architektūra“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-7/81-258/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ istorijos skyriui.

Sakralinių statinių kompleksai su parapijų trobesiais stovi Babtuose, Muniškiuose ir Panevėžiuke; esama smulkiųjų sakralinių ir memorialinių statinių.

Babtai yra buvusio valsčiaus vidurinėje dalyje. Svarbiausi Babtų kultūros paveldo objektai – bažnyčios statinių kompleksas ir parapijos trobesiai. Sakralinių statinių kompleksas, apsuptas šventoriaus, įsikūręs tarp Nevėžio, Beržų ir Šilo gatvių. Klebonijos sodyba įkurta Nevėžio ir Beržų gatvių sankirtoje, o du parapijai priklausantys namai stovi prie Nevėžio gatvės. Bažnyčia bebokštė, trinavė, halinė, suręsta iš sienojų. Tai liaudiškojo romantizmo pavyzdys, turįs neorenesanso bruožų: išorėje ir viduje ryški romantizmui būdinga neorenesansinė „arkadų“ stilistika. Varpinė etninės architektūros, primityvių formų. Šventoriuje stovi du mediniai koplytstulpiai, medinis stogastulpis ir paminklas. Tyrimo metais buvusioje klebonijos sodyboje yra klebono namas ir ūkinis trobesys; vidurinėje sodybos dalyje išliko tvenkinys. Bažnyčiai priklauso dar du mediniai namai, stovintys šalia šventoriaus, Nevėžio gatvėje. Pirmasis namas vientiso tūrio, vienaukštis, su pastoge, ištęsto stačiakampio plano. Antrasis namas sudėtinio tūrio, su dvišlaičiu mezoninu; jo architektūra būdinga tradiciniams miestelių namams. Kieme yra medinis ūkinis trobesys. Babtuose iki XX a. vidurio buvo sinagoga, stovėjusi miestelio pietinėje dalyje, į šiaurę nuo Teškupio upelio; kitoje upelio pusėje įrengtos žydų senosios kapinės. Sinagogos architektūra buvo nesudėtinga, artima medinių gyvenamųjų namų architektūrai. Pietinėje Babtų dalyje, ant Stabaunyčiaus kalno, stovi Babtų koplytstulpis – paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą atminti. Jis buvo pastatytas 1933 m. pagal inžinieriaus A. Šalkauskio projektą.

Muniškiai – kaimas buvusio Babtų valsčiaus pietinėje dalyje, 10 km į pietus nuo Babtų. Bažnyčia, apsupta šventoriaus, stovi tarp K. Zaleskienės ir Šaltinių gatvių, šalia buvusios dvaro sodybos. Bažnyčia bebokštė, trinavė, halinė, suręsta iš sienojų ir išorėje apmūryta raudonomis plytomis. Planas netaisyklingo kryžiaus formos, užbaigtas trisiene apside. Medinė bažnytėlė pasižymėjo nesudėtinga eklektine architektūra, kuriai įtaką darė XIX a. plitęs romantizmo stilius (šio stiliaus požymis – smailėjančių arkų langai). Vėliau, remontuojant ar padidinant bažnyčią, atsirado langai, užbaigti pusapskritėmis sąramomis.

Panevėžiukas – kaimas Kauno rajone, buvusio Babtų valsčiaus šiaurinėje dalyje, 6 km į šiaurę nuo Babtų. Bažnyčios statinių kompleksas ir parapijos trobesiai įsikūrę tarp Nevėžio ir Striūnos gatvių; pietinėje šventoriaus pusėje yra klebonijos sodyba, o į šiaurę nuo šventoriaus stovi špitolės trobesiai. Bažnyčia pasižymi unikalia plano forma, barokinės eksterjero architektūros sąveika su etninės architektūros detalėmis, santūriu interjeru, kuriame dominuoja liaudiškajam barokui ir klasicizmui būdingi dekoro elementai ir originalios, erdvę pagyvinančios detalės. Varpinė – paprastų formų, lakoniškos funkcionalios architektūros. Šventoriaus pakraščiuose yra palaidojimų, kairėje didžiųjų vartų pusėje pastatytas medinis kryžius. Šventorius aptvertas plytų tvora, sudaryta iš mišraus mūro (raudonų plytų ir akmenų) tinkuotų sienelių ir raudonų plytų stulpelių. Didieji vartai simetriški, trijų atvirų angų, kurias rėmina netinkuoti raudonų plytų stulpeliai. Klebonijos sodyba įkurta už pietinės tvoros linijos, atokiau nuo Nevėžio gatvės. Dabar joje yra klebonija, svirnas, ūkinis trobesys, rūsys ir šulinys. Klebonijos architektūra tradicinė, būdinga bažnytkaimių parapijos trobesiams. Svirnas prarado autentiškumą ir svarbiausius savo architektūros elementus. Daržinės tūris autentiškas, būdingas nedidelių klebonijų sodybų ūkiniams trobesiams. Špitolė nugyventa ir praradusi daugelį autentiškų architektūros elementų; ypač trobesį gadina mūrinis prieangis ir kiti priestatai, disonuojantys su medine architektūra.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 7-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 258-asis bei 81-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 07 12

Gauta parama

2017 m. birželio 12 d. leidyklą pasiekė Indrės Joffytės 100,00 Eur, J. Prano 50,00 Eur ir O. Lumanienės 50 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KULIAI“ (vyr. redaktorius Petras Gediminas Sriebalius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Kuliai.  ▲2017 07 13


2017 07 12

Gauta parama

2017 m. liepos 12 d. leidykla pasiekė Vladislovo Bartkaus 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 07 13


2017 07 11

Monografija „Onuškis“ jau leidykloje

2017 m. liepos 11 d. iš spaustuvės gauta „Lietuvos valsčių“ monografija „Onuškis“. „Lietuvos valsčių“ serijos 34-oje monografijoje „Onuškis“ aprašyta Onuškio (Trakų r.), Grendavės, Dusmenų, Žilinų ir Vytautavos apylinkių gamta; svarbiausi šio krašto istorijos raidos etapai, parapijų, kaimų, giminių istorijos, partizanų kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės, tremtinių atsiminimai, švietimas ir kultūra, papročiai, tradicijos; Onuškio krašto kalbos ypatybės, tarmės ir tautosakos lobiai; įamžinti žmonės, kurie paliko šiame krašte ryškius pėdsakus. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis bei dabarties nuotraukomis, brėžiniais, žemėlapiais, jame publikuojama 116 straipsnių, kuriuos parašė 77 autoriai. Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2017 07 12


2017 07 11

Gauta parama

2017 m. kiepos 11 d. leidykla pasiekė Danutės Lapinskienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 07 13


2017 06 30

Gauta parama

2017 m. birželio 30 d. leidyklą pasiekė Pilviškių miestelio bendruomenės 4344,62 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „PILVIŠKIAI“ (vyr. redaktorius Venantas Mačiekus). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Pilviškiai.  ▲2017 07 10


2017 06 28

Elektroniniu formatu išleista monografija „KUPIŠKIS: NAUJAUSI MOKSLINIAI LOKALINIAI TYRIMAI“ 

2017 m. birželio 28 d. elektroniniu formatu išleista monografija „KUPIŠKIS: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ tapo jau 29-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti elektroninių knygų parduotuvėje, kaina 8,68 Eur. Monografijos „KUPIŠKIS: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“1256  puslapių popierinė laida 600 egz. tiražu buvo išleista 2016 m.  2017 07 25


2017 06 28

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 6-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. birželio 28 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Daivos Vaišnienės „Vaiguvos šnektos priskyrimo problema: raseiniškiai ar varniškiai?“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-6/29-257/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „VAIGUVA“ kalbos skyriui.

Straipsnyje aptariama Vãiguvos šnektos priskyrimo problema – šnekta vienuose šaltiniuose priskiriama pietų žemaičiams raseiniškiams, kituose – varniškiams. Konstatuotina, kad dabartinėje šnektoje dominuoja raseiniškių patarmės ypatybės, taigi sinchroniniu požiūriu šnekta priskirtina raseiniškiams. Kartais, kaip ir visame paribio plote, fakultatyviai gali būti vartojamos gretiminės varniškių formos, bet vargu ar jos kada nors taps vyraujančiomis. Gali būti, kad ir nosinių dvigarsių siaurinimo, kaip ryškios skiriamosios varniškių ir raseiniškių ypatybės, taip pat buvo kažkada atsisakyta, išplečiant raseiniškių patarmės plotą. Tik sunku rasti patikimų įrodymų – siaurinimas visą laiką buvęs itin nenuoseklus (tai galėtų rodyti ir nykstančią senąją ypatybę, ir įgytą iš kitos patarmės). Be to, priskyrimą varniškiams nurodo tik pavieniai tyrėjai, bet ir tie linkę laikyti šį plotą pereinamuoju.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 6-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 257-asis bei 29-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 06 28

Gauta parama

2017 m. birželio 28 d. leidyklą pasiekė Jono LInkevičiaus 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 30


2017 06 26

Gauta parama

2017 m. birželio 26 d. leidyklą pasiekė Nijolės Pranckūnienės 25,00 Eur ir Herminos Marcinkevičienės 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjoms! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 27


2017 06 22

Monografija „Onuškis“ atiduota į spaustuvę

2017 m. birželio 22 d. atiduota į spaustuvę 34-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Onuškis“ (1572 psl., 116 straipsnių, 77 autoriai).
Išleidus „Onuškio“ monografiją, bendra „Lietuvos valsčių“ serijos apimtis perkopė 50 tūkst. puslapių (50 742 p.), serijoje publikuojami 4008 straipsniai, kuriuos parašė 1784 autoriai. ▲2017 06 22


2017 06 21

Gauta parama

2017 m. birželio 21 d. leidyklą pasiekė Jurbarko Trečiojo amžiaus universiteto 20,00 Eur, Onos ir Antano Barštanų 20,00 Eur ir Audronės Saladienės 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


2017 06 19

Gauta parama

2017 m. birželio 19 d. leidyklą pasiekė Viliaus Šumino 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ONUŠKIS“ (vyr. redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Onuškis.  ▲2017 06 22


2017 06 15

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 5-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. birželio 15 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Auksuolės Čepaitienės „Vaikai ir vaikų auginimas Babtų apylinkėse“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-5/59-256/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ etnologijos skyriui.

Antropologų požiūriu, kūdikystė ir vaikystė yra vienas iš žmogaus gyvenimo etapų, apibūdinamas tam tikromis fizinėmis, socialinėmis, mentalinėmis ypatybėmis ir savitu santykiu su suaugusiais žmonėmis, šeima ir bendruomene. Turėti vaikų ir taip save reprodukuoti – yra visų visuomenių fiziologinė neišvengiamybė ir socialinis tikslas savajai būčiai pratęsti. Visuomenės ir bendruomenės lavina vaikus taip, kad jie būtų visapusiškai pasirengę atlikti jų laukiančius vaidmenis.

Šis straipsnis yra tėvų ir suaugusiųjų elgsenos su vaikais – jų priežiūros, maitinimo, rengimo, lavinimo ir socialinės elgsenos – etnografinis aprašymas. Jo pagrindas yra Babtų vidurinės mokyklos IX–XI klasių moksleivių jaunųjų kraštotyrininkų 1979–1980 m. surinkta etnografinė medžiaga. Joje užrašyti Babtų apylinkių gyventojų pasakojimai ir atsiminimai apie vaikų auginimą XX a. pradžioje ir pirmoje pusėje. Metodologinės šios medžiagos rinkimo gairės yra etnografinių klausimų lapas sudarytas Angelės Vyšniauskaitės, etnologės, vienos pirmųjų ėmusios tyrinėti elgseną ir idėjas apie vaikų auginimą Lietuvoje.

Straipsnyje aprašomi kūdikio gimimas ir pirmosios valandos; vardo suteikimas; krikštas; kasdienė kūdikio priežiūra ir priemonės; moterų darbas ir kūdikio priežiūra; liaudiški tikėjimai, prietarai ir apsauga; vaiko augimas; apranga; vaikų socializacija ir suaugusiųjų pasaulis; auklėjimas, normos ir metodai; mokykla, vaikų užsiėmimai ir žaislai. Etnografinė medžiaga klasifikuojama įvertinant fizinio ir emocinio rūpinimosi, amžiaus ir lyties, santykio su tėvais, šeimos nariais ir suaugusiaisiais aspektus, vietines idėjas apie vaikų auginimą ir jo papročius. Žymi etnografinės medžiagos dalis talpina materialinių vaikystės kultūros aspektų ir objektų – kūdikio ir vaiko priežiūros priemonių, lopšių ir lovų, vaikų vežimėlių, drabužių ir žaislų – aprašymus.

Straipsnyje pateikiama etnografinė medžiaga leidžia teigti, kad kaimo šeimoje vaikas ateidavo laukiamas ir abiejų tėvų – motinos ir tėvo – vaidmuo rūpinantis ir lavinant vaiką buvo pagrindinis nepaisant jo skirtumų. Kita vertus, etnografinis aprašymas pateikia ir įvairovę vietinių etnografinių smulkmenų apie tai, kaip atskiros šeimos supranta vaiko auginimą. Tačiau apibendrinančiu požiūriu vietinės idėjos ir elgsena liudija (dera su) bendrąjį vaiko ir vaikystės supratimą, vyraujantį tradicinėje agrarinėje visuomenėje.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 5-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 256-asis bei 59-asis iš etnologijos dalykinės srities.  ▲2017 07 21


2017 06 13

Gauta parama

2017 m. birželio 13 d. leidykla pasiekė Vladislovo Bartkaus 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 06 22


2017 06 13

Gauta parama

2017 m. birželio 13 d. leidyklą pasiekė Arūno Janikausko 20,00 Eur, Liudmilos Bardaševos 10,00 Eur ir Genovaitės Kuniauskienės 5,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


2017 06 12

Gauta parama

2017 m. birželio 12 d. leidyklą pasiekė Ausmos Palujauskienės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „NAUJAMIESTIS“ (vyr. redaktorė Stasė Raudonienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Naujamiestis.2017 06 22


2017 06 12

Gauta parama

2017 m. birželio 12 d. leidyklą pasiekė Vytauto Ramoškos 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


2017 06 09

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 4-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. birželio 9 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Povilo Krikščiūno „Vietinės realijos ramygališkių sakmėse ir padavimuose“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-4/8-255/FL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ tautosakos skyriui.

Straipsnio objektas – Ramygalos krašto padavimai ir sakmės. Aptariami šio žanro tautosakos kūrinių siužetai: beveik visose sakmėse ir padavimuose pasakojama apie gyvenviečių vardų ir kitų vietovardžių kilmę, apie gamtos paminklus, apie vandens telkinių atsiradimą, apie gamtos objektų kilmę, vietinį reljefą, apie įvairiausius asmens išgyvenimus, matant stebuklingus gamtos ar kitus reiškinius. Labai paslaptingi padavimai apie varpus, bevežant iškritusius iš ratų ir nuskendusius upėse, ežeruose ar prasmegusius kartu su bažnyčiomis. Šalia gausios fantazijos tokiuose siužetuose kai kada šmėkšteli realių istorinių įvykių atbalsių. Žinoma, pasitaiko ir tik kažkuriai vietovei būdingų tekstų. Tai kupletai apie kaimų ar valsčių gyventojus ir jų būdo bruožus, tačiau jie plačiai neišplitę, kaip ir bet kuris kultūros kūrinys, sukurtas, priimtas ir neužmirštas tik ten, kur jis yra aktualus. Visi šie Ramygalos krašto padavimų ir sakmių siužetai rodo glaudžius ir neatsiejamus vietinės ir bendrosios šalies folklorinės tradicijos ryšius.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 4-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 255-asis bei 8-asis iš tautosakos dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 06 09

Gauta parama

2017 m. birželio 9 d. leidyklą pasiekė Dumiko UAB 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 22


2017 06 08

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 3-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. birželio 8 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Gintarės Judžentytės „Savitos sangrąžinio veiksmažodžio formos Babtų apylinkių šnektose“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-3/28-254/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ kalbotyros skyriui.

Pirmasis savitą sangrąžinių veiksmažodžių vartoseną Babtų apylinkių šnektose pastebėjo Kazys Morkūnas 1963 m. Savo rankraštyje aprašydamas svarbiausias tarmės ypatybes jis atkreipė dėmesį, kad joje vartojamos „įdomios sangrąžinės veiksmažodžių formos: juokasis, džaugasis, skirstėsis.“

Per 2012 m. liepos mėnesį Babtuose ir Babtų apylinkėse vykusią ekspediciją užfiksuota, kad savitos sangrąžinės veiksmažodžių formos vis dar gyvos ir plačiai tebevartojamos, pvz.: tam vaikui reikėjo pasą išsiimtis; koks guzas darosis; o čia tai perkasis tą kavą ir t. t.

„Lietuvių kalbos atlaso“ trečiajame tome pateikti veiksmažodžiai įvardijami kaip turintys sudvejintą sangrąžos dalelytę (LKA 1991, 98), teigiama, kad paprastai jie vartojami lygiagrečiai su kitomis sangrąžinėmis formomis (žr. ten pat). Z. Zinkevičius minėtąsias formas įvardija kaip formas su du kartus pakartota dalelyte (Zinkevičius 1966, 322). Kalbamieji žodžiai taip pat minimi „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje“. Knygoje rašoma, kad pietinėje šiauliškių patarmės dalyje mėgstamos „dvigubos“ sangrąžinės veiksmažodžių formos, pvz.: nešasis ʽnešasiʼ, kabinasis ʽkabinasisʼ, matosis ʽmatosiʼ, darosis ʽdarosiʼ (LKTCH 2004, 64).

Šiame straipsnyje aptariama, kokiomis kalbinėmis aplinkybėmis savitos sangrąžinių veiksmažodžių formos galėjo susiformuoti Babtų apylinkių šnektose, ir svarstoma, ar šias formas galima įvardyti kaip nurodyta aptartoje literatūroje, t. y. laikyti formomis su du kartus pakartota dalelyte, kitaip tariant, „dvigubomis“ sangrąžinės veiksmažodžių formomis.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 3-iasis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 254-asis bei 28-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 06 07

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 2-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. birželio 7 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Ilonos Vaškevičiūtės „Iš seniausios Babtų praeities“ (www.llt.lt; straipsnio kodas LLT:2017-2/80-253/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BABTAI“ istorijos skyriui.

Pirmieji gyventojai Babtų apylinkes turėjo pasiekti jau vėlyvojo paleolito laikotarpyje. Akmens amžiaus stovyklavietė Babtų apylinkėse žinoma viena,– Pakapių kaime. Ji datuota mezolito laikotarpiu. Atsitiktinai rastų akmens amžiumi datuotų radinių žinoma daugiau: tai 2 titnaginiai kirviai, raginis kirvelis ir 8 akmeniniai kirviai su skyle kotui (laiviniai, dviašmeniai, keturkampe ir apvalia pentimi). Ankstyvųjų metalų laikotarpiu datuotų gyvenviečių nerasta, tačiau atsitiktinių to laikotarpio radinių yra. Kai kurie jau minėti akmeniniai kirveliai (rasti Vosiškių, Šašių, Dirvinių km.) dar buvo naudoti ir žalvario amžiuje. Babtų apylinkėse rasti du žalvariniai kirviai: atkraštinis, rytų Pabaltijo tipo, ir įmovinis, Žygaičių tipo (Melareno tipo kirvių, gamintų vietoje, atmaina). Geležies amžiaus laikotarpio paminklams priskiriami du piliakalniai – Piepalių ir Vikūnų, bei Kaniūkų, Pakapių, Panevėžiuko ir Vareikonių kapinynai. Tačiau iš jų tik Pakapių kapinynas tyrinėtas. Be to, Babtų apylinkėse – Gailišiuose, Panevėžiuke, Kaniūkuose, Karalgiryje, Jugintuose, Vareikoniuose ir prie Striūnos upelio –yra surinkta atsitiktinai rastų geležies amžiumi datuojamų radinių iš ardomų ar jau suardytų to laikotarpio paminklų.

Piepalių piliakalnis įrengtas Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, Nevėžio ir bevardžio upelio kairiajame krante. R piliakalnio papėdėje 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Netyrinėtas. Vikūnų piliakalnis įrengtas lygioje vietoje supiltoje kalvelėje, Aluonos dešiniajame krante. Netyrinėtas.

Pakapių kapinyne 1939 ir 1988 m. ištirtas 636 m2 plotas, surasti 25 nedeginti ir vienas sudeginto žmogaus kapai, bei 30 žirgų kapų su 32 žirgų palaidojimais. Dėl neišlikusių brėžinių, negalime konkrečiai pasakyti, kurioje kapinyno dalyje buvo laidojami žirgai, kurioje – žmonės. Žirgų ir žmonių kapų chronologija skirtinga t.y. žirgai ir rastieji žmonių palaikai priklauso ne tam pačiam istoriniam laikotarpiui. Žirgų kapai datuojami XI–XIV a., o žmonių – XIV/XV a. pr. – XVII amžiais. Manoma, jog čia surastas ir tirtas tik pats kapinyno pakraštys – nerasta ta jo dalis, kurioje buvo laidoti rastų žirgų šeimininkai, o taip pat ir žirgų skaičius yra gerokai mažesnis, nei įprastai randama kaimyniniuose kapinynuose (Graužiai, Marvelė, Rimaisiai).

Rastieji žmonių palaidojimai yra keletą šimtmečių vėliau Pakapių kaime gyvenusių žmonių palaikai, palaidoti seniau įrengtose kapinaitėse. Žirgų kapai, jų laidojimo būdas ir rastosios įkapės (balno kilpos, žąslai, kamanos, karčių įvijos ir kt.) rodo, jog Pakapių kaimo bendruomenė tiek savo materialine, tiek ir dvasine kultūra buvo adekvati kitoms to meto aukštaičių genties bendruomenėms gyvenusioms tarp Nevėžio aukštupio iki jo santakos su Nemunu ir siauru ruožu abipus Nemuno, iki dabartinio Jurbarko.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 2-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 253-asis bei 80-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 06 07

Gauta parama

2017 m. birželio 7 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA suteikta 6000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ONUŠKIS“ (vyr. redaktorė Živilė Driskiuvienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Onuškis.  ▲2017 06 09


2017 06 05

Gauta parama

2017 m. birželio 5 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Rimos Majoravičienės15,52 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2015 metus) paramą rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 09


2017 05 30

Gauta parama

2017 m. gegužės 30 d. leidykla pasiekė Stefanijos Burbienės 100,00 Eur parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 06 09


2017 05 27

Apie mus rašo

2017 m. gegužės 27 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ skelbiamas Evelinos Joteikaitės straipsnis Vilniaus rokiškėnas kaupia etninės kultūros paveldą, skirtą 2017 m. gegužės 13 d. 80 metų jubiliejų minėjusio leidyklos vyr. redaktoriaus Venenato Mačiekaus darbams etninės kultūros srityje apžvelgti. Visą straipsnį skaitykite čia. ▲2017 06 08


2017 05 29

Gauta parama

2017 m. gegužės 29 d. leidyklą pasiekė Ritos ir Remigijaus Šukių 100,00 Eur, Rasiaus Šakaičio 20,00 Eur ir Juanos Glinskienės 5,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 05 30


2017 05 25

Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Aukštadvaryje

2017 m. gegužės 25 d. profesoriaus Bronislovo Genzelio gimtinėje, Aukštadvaryje, vyko knygos „Politikos laisvamanio užrašai“ pristatymas ir diskusija. Į susitikimą su savo žemiečiu atvyko Kovo 11-osios signatarai Romualdas Rudzys, Zigmas Vaišvila, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzidzevičienė, Aukštadvario gimnazijos direktorius Arūnas Valančiauskas, Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė, knygos autoriaus giminės, artimieji, Aukštadvario inteligentai, gyventojai ir kiti. Nuoširdžiai ir svetingai visus pasitiko Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė, kuri aprodė biblioteką ir pristatė Br. Genzelio padovanotų knygų ekspoziciją. Renginį pradėjo ir svečius pristatė bibliotekos vedėja R. Jarmalavičiūtė, kuri padėkojo visos Aukštadvario bendruomenės vardu Br. Genzeliui už dovanotas itin vertingas knygas. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė knygą „Politikos laisvamanio užrašai“, knygos sudarytojus, redaktorius, leidėjus. Jis taip pat paminėjo leidyklos „Versmė“ išleistas ir kitas Kovo 11-osios signatarų knygas. Po to kalbėjo signataras R. Rudzys, kuris labai šiltai atsiliepė apie Br. Genzelį, savo bendražygį, papasakojo apie jo atliktus didelius darbus Lietuvai Sąjūdžio metu, atkūrus Nepriklausomybę bei ženkliai prisidėjusį, kad Islandija pirmoji pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę. Vėliau kalbėjo signataras Z. Vaišvila, kuris citavo knygos autoriaus mintis, vadino jį savo mokytoju, bendražygiu. Z. Vaišvila prisiminė įvykius Rusijoje, Amerikoje ir kitose valstybėse, taip pat pabrėžė, kad tų valstybių piliečiai ženkliai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo ir pripažinimo pasaulyje. Antroje renginio dalyje kalbėjo prof. Br. Genzelis, kuris įdomiai prisiminė sovietmečio laikus, Sąjūdžio pirmeivius ir jų pasiaukojamą veiklą bei Nepriklausomybės atkūrimo darbus. Susirinkusiems papasakojo apie savo keliones, paskaitas, parašytas knygas, bendravimą su savo studentais (dabartiniai profesoriai Vytautas Radžvila, Juozas Mureika, Jonas Vaičenonis, Algimantas Jankauskas ir kiti). „Daugelyje Afrikos šalių bandymas sukurti parlamentinę visuomenę patyrė krachą. Mūsų šalis ant ribos. Kas mąsto kitaip – žodžio ir veiksmų laisvės priešas. Partijos, deja, pas mus gina ne tam tikrų socialinių sluoksnių interesus, o virsta draugų sambūriais, kurių tikslas – tenkinti ne dvasinius, o biologinius draugų poreikius. Ši iškreipta demokratijos forma ugdo stiprias autoritarizmo nuotaikas“,- kalbėjo knygos autorius. Po to vyko knygos autoriaus sveikinimai, renginio dalyviai knygos autoriui turėjo daug klausimų, dalis išsakė savo nuomonę vienais ar kitais valstybės aktualiais klausimais (aukštojo mokslo pertvarka, alkoholio draudimais, dideliais emigracijos skaičiais, patriotizmo stoka visuomenėje ir kitais). Dar ilgai bibliotekoje netilo diskusijos, renginio dalyviai gėrė skanią kavą, vaišinosi bibliotekos suruoštomis vaišėmis, kalbėjosi su knygos autoriumi, mėgavosi puikiu vakaru.

Atvykusius svečius sveikina bibliotekos vedėja R. Jarmalavičiūtė

Renginio dalyviai

Kovo 11-osios signatarai: R. Rudzys, B. Genzelis, Z. Vaišvila
Autoriaus dalija autografus B. Genzelio giminės ir artimieji

2017 06 09


2017 05 24

KNYGOS PRISTATYMAS IR DISKUSIJA

Dalyvauja: knygos autorius Bronislovas Genzelis, Kovo 11-osios Akto signatarai, seimo ir vyriausybės nariai, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos autoriaus bendraminčiai.

Organizatoriai: Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir „Versmės“ leidykla.   ▲2017 05 24


2017 05 22

Gauta parama

2017 m. gegužės 22 d. leidyklą pasiekė UAB KONVERSITA 3 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 05 24


2017 05 19

Elektroniniu formatu išleista monografija „KAMAJAI“ 

2017 m. gegužės 19 d. elektroniniu formatu išleista monografija „KAMAJAI tapo jau 28-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti elektroninių knygų parduotuvėje, kaina 8,68 Eur. Monografijos „KAMAJA“1580 puslapių popierinė laida 600 egz. tiražu buvo išleista 2016 m.  2017 07 27


2017 05 18

Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Panevėžyje

2017 m. gegužės 18 d. į susitikimą su knygos autoriumi prof. Bronislovu Genzeliu Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atvyko Seimo narys Povilas Urbšys, Berčiūnų parapijos kunigas Algirdas Dauknys, Sausio 13-osios draugijos Panevėžio skyriaus nariai, švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų pedagogai ir darbuotojai, Panevėžio miesto ir rajono tarybos nariai, Panevėžio miesto inteligentai, visuomenės nariai, Sąjūdžio pirmeiviai ir autoriaus buvę studentai. Atvykusius svečius prof. Br. Genzelį, Signatarą Zigmą Vaišvilą, socialinių mokslų dr. doc. Algimantą Jankauską, ats. plk. Arūną Dudavičių pristatė bibliotekos viešųjų ryšių specialistė Elvyra Požemeckaitė ir pakvietė sveikinimo žodžiui bibliotekos direktorę Rimą Maselytę. Bibliotekos direktorė labai šiltai pasveikino atvykusius svečius, ypatingai knygos autorių bei prisiminė kartu su Br. Genzeliu padarytą puikų darbą, dirbant komisijoje ir teikiant G. Petkevičaitės-Bitės apdovanojimams pasižymėjusius asmenis. Apdovanojimas vadinamas „Tarnaukime Lietuvai“, kuriuo apdovanoti iškiliausi Lietuvos Šviesuoliai, savo darbais stiprinę Lietuvą. Po jos muzikinį sveikinimą atliko Karo prievolės administravimo tarnybos Biržų poskyrio viršininkas štabo seržantas Donatas Voveris. Pirmoje renginio dalyje kalbėjo doc. dr. Algimantas Jankauskas. Jisai teigė, kad knyga „Politikos laisvamanio užrašai“ puikus pavyzdys, kad Sąjūdžio metais Lietuvos žmonės troško knyginės minties, polėkio bei troško žinių. Po jo kalbėjo Kovo 11-osios Signataras Zigmas Vaišvila. Jisai pavadino Br. Genzelį savo gyvenimo mokytoju, savo bendražygiu kuriant Sąjūdį. Jis teigė : „Ši knyga yra atsakas visiems, kurie sako, kad yra savi arba priešai. Knyga pilna to meto įvykių, ryškių asmenybių, diplomatinių susitikimų atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę“,- sakė Z. Vaišvila. Antrojoje renginio dalyje keletą muzikinių kūrinių atliko štabo srž. D. Voveris. Po to renginio vedėjas ats. plk. A. Dudavičius susirinkusiems pristatė prof. Br. Genzelį ir pakvietė jį kalbėti. Knygos autorius prisiminė Sąjūdžio laikus, asmenybes, kurios padarė jam didžiausią įtaką, visuomet išlikti teisingu bei idealistu politikoje. Jis kalbėjo „Didžiausią pavojų pasauliui ir Lietuvai kelia liberalai bei laisvė be atsakomybės ir pareigos. Jeigu mūsuose valdžią užvaldys gėjai ir lesbietės, bus sugriauta šeimos institucija ir iškils pavojus Tautai. Kai tu prisikvieti svetimšalių atlikti vienų ar kitų darbų, jie praėjus laikui padeda griauti valstybės pamatus, kaip tai vyksta Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kitur, tuomet didėja priešiškumas, susikaldymas visuomenėje ir iškyla tiesioginis pavojus valstybės egzistencijai. Tai rodo pasaulinės istorijos įvykiai“,- teigė knygos autorius. Po jo kalbėjo Seimo narys P. Urbšys, kuris pateikė įdomių dalykų, apie tai, kodėl Br. Genzelis pasirinko filosofines studijas. Jisai pažymėjo „Br. Genzelis, Romualdas Ozolas, Algirdas Patackas ir kiti valstybę traktavo kaip stiprią organizaciją, paremtą socialiniu teisingumu ir demokratija. Valstybė tiems šviesuoliams, buvo tarsi idėja, kurią jie kūrė ir puoselėjo vėliau dirbdami Parlamente, lankydamiesi svetur ir bendraudami su tautiečiais“,- sakė Seimo narys. Pasibaigus renginio oficialiai daliai, žmonės lūkuriavo Br. Genzelio autografų, mėgavosi skania kava, toliau diskutavo knygos ir dabartinės valstybės temomis, dalijosi savo potyriais ir kita.

Atvykusius svečius sveikina E. Pažemeckaitė

B. Genzelis su renginio svečiais
Renginio dalyviai  
Muzikuoja štabo srž. D. Voveris Kalba A. Jankauskas
Kalba Z. Vaišvila Kalba P. Urbšys
Knygos autorius dalija autografus

2017 05 26


2017 05 15

  ▲2017 05 15


2017 05 13

Venantui Mačiekui – 80

2017 m. gegužės 13 d. „Lietuvos valsčių“ monografijos serijos pirmeiviui, produktyviausiam monografijų vyriausiajam redaktoriui, parengusiam daugiausia serijos monografijų – net 10 iš 33 šiuo metu išleistų – Venantui Mačiekui sukako 80 metų. Nuoširdžiai sveikindami jubiliatą ir džiaugdamiesi ilgamečiu bendradarbiavimu, linkime ilgiausių metų ir visokeriopos sėkmės! 2017 05 15


2017 05 11

Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Kaune

Į susitikimą su knygos autoriumi prof. Br. Genzeliu 2017 m. gegužės 11 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune sugužėjo didelis būrys Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetų dėstytojų, profesorių, studentų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų, Kauno Saulės bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijų mokytojų, moksleivių, Kovo 11-osios signatarų, miesto inteligentų, visuomeninių organizacijų, Kauno Sąjūdžio narių ir t.t. Renginį vedė VDU prof. Jonas Vaičenonis, kuris pristatė renginio svečius – prof. Br. Genzelį, dr. doc. Algimantą Jankauską, dr. doc. Aušrą Jurevičiūtę, ats. plk. Arūną Dudavičių, Signatarą Egidijų Klumbį, Kauno Sąjūdžio atstovą Raimundą Kaminską ir kitus svečius. Renginys prasidėjo S. Dariaus ir St. Girėno gimnazijos gimnazisto Dominyko Pukvyčio muzikiniu sveikinimu. Jis muzikavo saksafonu. Ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė knygą „Politikos laisvamanio užrašai“, knygos rengėjus, redaktorius, maketuotojus bei leidėją, pagrindinius knygos skyrius, knygoje minimas asmenybes, citavo knygos autoriaus pagrindines mintis. Po to kalbėjo socialinių mokslų  dr. doc. A. Jankauskas, kuris atskleidė prof. Br. Genzelio asmenybę, jo nuveiktus darbus Lietuvos moksle, Persitvarkymo Sąjūdyje, puikius ir nuoširdžius politinius ir kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, valstybėmis įtvirtinant Lietuvos vardą Europos žemėlapyje (moksliniai darbai apie aušrininką Joną Šliūpą, 200 tomų filosofinio mąstymo veikalų, įkurtas diskusijų klubas „Kultūra ir istorija“, inicijuotas pirmasis Vasario 16-osios minėjimas ir t.t.). Vėliau kalbėjo prof. Jonas Vaičenonis apie prof. Br. Genzelio veiklą kuriant VDU, jo pasiaukojamą darbą su studentais, aspirantais, puikią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Prof. J. Vaičenonis pateikė keletą klausimų knygos autoriui: Kas jums yra Vasario 16-oji? Kas jums padarė didžiausią įtaką gyvenimo kelyje? Kas paskatino parašyti šią knygą? Renginio antroje dalyje savo muzikinius sveikinimus skyrė Kauno „Saulės“ gimnazijos jaunuolių choras, vadovas mokytojas Ugnius Ciprisevičius. Po to kalbėjo Br. Genzelis. Savo kalboje jis minėjo knygoje išsakytas mintis apie socialinį teisingumą, Tautos sąmonėjimą per istoriją ir kultūrą, mokslo svarbą valstybės vystymuisi, valstybės brandą ar nebrandą po 27 Nepriklausomybės metų. Autorius trumpai apžvelgė mūsų visų idealus atkūrus valstybę. „Lietuvių Tauta, kol bus gyva, toje pačioje gretoje, kurioje stovi M. Mažvydas, S. Daukantas, M. Valančius, V. Kudirka, J. Basanavičius, regės J. Marcinkevičių“,- sakė knygos autorius. Knygos autoriui iš salės buvo užduoti sekantys klausimai : Ar pritariat numatomai švietimo ir mokslo reformai? Ar manote, kad buvo būtinybė priimti Desovietizacijos įstatymą? Ką manote apie autoritarizmo apraiškas Europoje? Salėje diskutuota ir kalbėta apie dabartinės valdžios atstovų visišką nekompetenciją, apie inteligentijos tylėjimą, kuomet valstybė eina į pražūtį dėl masinės emigracijos, apie dvigubos Lietuvos pilietybės klausimus ir kita. Pasibaigus renginiui Istorinėje Prezidentūroje dar ilgai girdėjosi diskusijos apie valstybės ateitį ir jos nueitą kelią. Žmonės lūkuriavo prof. Br. Genzelio autografų, individualių pokalbių, gėrė kvapnią kavą bei toliau diskutavo apie knygą.

Br. Genzelį kalbina Kauno Sąjūdžio atstovas R. Kaminskas

Prof. J. Vaičenonis, dr. doc. A. Jankauskas ir prof. Br. Genzelis
Muzikuoja S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos moksleivis D. Pukvytis Dainuoja „Saulės" gimnazijos jaunuolių choras.
Knygos autorius dalija savo autografus.

2017 05 22


2017 05 10

  ▲2017 05 10


2017 05 09

Elektroniniu formatu išleista monografija „ŠEDUVA“ 

2017 m. gegužės 9 d. elektroniniu formatu išleista monografija „ŠEDUVA“ tapo jau 27-ąja „Lietuvos valčių“ serijos knyga, kurią viso pasaulio skaitytojai nuo šiol galės įsigyti ir skaityti ne tik popieriuje išspausdintuose tomuose, bet ir moderniomis skaityklėmis. Monografiją, kaip ir visas mūsų elektronines knygas, elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos elektroninių knygų rengimo centras. Monografiją galima įsigyti elektroninių knygų parduotuvėje, kaina 8,68 Eur. Monografijos „ŠEDUVA“ 1388  puslapių popierinė laida 400 egz. tiražu buvo išleista 2016 m.  2017 06 26


2017 05 05

Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas

2017 m. gegužės 5 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje buvo pristatyta nauja B. Genzelio knyga „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmeits, Sąjudis, nūdiena“. Į susitikimą su prof. Bronislovu Genzeliu atvyko daug garbingų svečių, bendražygių, mokslo draugų, Sąjūdžio pirmeivių bei jaunuomenės iš Vilniaus universiteto. Atvyko profesoriai Romualdas Grigas, Juozas Muzreika, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas, Kovo 11-osios Akto Signatarai Bronius Kuzmickas, Romas Gudaitis, Zigmas Vaišvila, Birutė Valionytė, disidentas, politinis kalinys Antanas Terleckas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvė, dabartiniu metu LR Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir daugelis kitų. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius trumpai pristatė Broniaus Genzelio knygą „ Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis ir nūdiena“. Buvo paminėti knygos redaktoriai, dailininkė, šaržų kūrėjas, knygos leidėjas, spaustuvė, knygos tiražas bei numatomi renginiai Lietuvoje pristatant minėtą knygą. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos mokslų akademijos skyriaus Mokslininkų rūmai vedėja Aldona Daučiūnienė, kuri džiaugėsi dar vieno Kovo 11-osios signataro, prof. Broniaus Genzelio knyga. Ji minėjo knygos lengvą stilių, temų aktualumą šiandienos visuomenei bei knygos autoriaus nuoširdžias ir teisingas mintis. Vėliau kalbėjo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Jisai džiaugėsi, kad „Versmės“ leidykla paruošė signatarų Broniaus Kuzmicko, Algirdo Patacko knygas, o dabar ir Broniaus Genzelio knygą bei palinkėjo, kad ši knyga kuo plačiau pasklistų Lietuvoje. Po to renginio vedėjas pakvietė kalbėti Vytautą Radžvilą, Romą Gudaitį, Antaną Terlecką, kurie prisiminė Bronislovo Genzelio gyvenimo kelią, jo kūrybą, dalyvavimą Sąjūdžio veikloje ir Lietuvos politiniame, visuomeniniame gyvenime. Prof. Bronius Genzelis parašė apie 100 mokslinių straipsnių, su vertimais į anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, latvių, estų kalbas, skaitė pranešimus JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse, monografijų „Kultūrų sąveika“ autorius, daugelio monografijų bendraautorius. Bronius Genzelis rašo straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bando nušviesti ryškiausias praeities ir dabarties filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją. Renginio metu prof. Bronius Genzelis prisiminė Sąjūdžio laikus, ryžtą kurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę, įvairius susitikimus su to meto pasaulio politikais ir kultūros veikėjais, kariškiais parlamentinių partijų atstovais. Savo kalbos pabaigoje jis teigė, „apsisuko ratas ir Lietuva panašioje situacijoje kaip 18 a. pabaigoje: vėl dalis priskiriančių save elitui jaučia alergiją savo valstybei, savajai tautai, trokšta būti globalios visuomenės nariais. Valstybės ir tautos gyvybingumą išlaiko kultūros brandumas, įtakojimas istorinės atminties“,- kalbėjo knygos autorius. Renginio pabaigoje kalbėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo Prezidentė Birutė Valionytė, kuri dėkojo Bronislovui Genzeliui už puikią, istorinių faktų, įvykių pilną knygą ir įteikė gėlių. Visi renginio dalyviai buvo pakviesti kavos puodeliui ir pokalbiams bei autografams su knygos autoriumi prof. Br. Genzeliu. Akademijos vestibiulyje girdėjosi renginio dalyvių prisiminimai apie knygos autorių, vyravo gera dalyvių nuotaika, padėkos už gražų ir šiltą renginį. 2017 05 12


2017 04 25

  ▲2017 04 21


2017 04 22

Apie mus rašo

2016 m. balandžio 22 d. Kupiškio rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ skelbiamas Banguolės Aleknienės-Andrijauskės straipsnis Pagerbti darbuotojai, nusipelnę krašto kultūrai. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 06 30


2017 04 21

Gauta parama

2017 m. balandžio 21 d. leidyklą pasiekė Rasos ir Audriaus Sasnauskų 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 04 25


2017 04 21

B. Kačkaus knyga „Gurmano žinynas“ pristatyta Panevėžyje

2017 m. balandžio 21 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta B. Kačkaus knyga „Gurmano žinynas“. Renginyje dalyvavo autorius Bronius Kačkus, prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, prof. Antanas Kiveris, koncertavo solistas Regimantas Matulevičius ir Medardo Čobato trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis.  

Kalba bibliotekos dir.pav. Edmundas Breive Kalba buvęs Juozo Miltinio dramos teatro direktorius Rimantas Teresas
Kalba Juozas Bečelis Autoriaus žmoną sveikina seimo narys Povilas Urbšys
Salės vaizdas Kalba knygos autorius Bronius Kačkus
Dainuoja akademikas Antanas Kiveris Groja Regimantas Matulevičius

Straipsnyje naudotos nuotraukos iš laikraščio „Sekundė“

2017 05 04


2017 04 18

Gauta parama

2017 m. balandžio 18 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Dainiaus Antanaičio 18,62 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2014 ir 2015 metus) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 04 21


2017 04 03

Gauta parama

2017 m. balandžio 3 d. leidyklą pasiekė Nijolės Ralytės 100,00 Eur, Ramutės ir Skirmanto Mockevičių 50,00 Eur, Reginos ir Vido Rašimų 20,00 Eur, Antano Žalgevičiaus 20,00 Eur, Elenos Vizbarienės 20,00 Eur, Aldonos Kucinienės 20,00 Eur, Kazimiero Kucino 10,00 Eur, Sandros Žilinskienės 10,00 Eur ir Antano Domeikos 10,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 04 04


2017 03 31

Gauta parama

2017 m. kovo 31 d. leidyklą pasiekė Nerijaus Jarilino 40,00 Eur ir Juozo Laugalio 20,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 04 04


2017 03 30

Gautas finansavimas

2017 m. kovo 30 d. leidyklą pasiekė Lietuvos kultūros tarybos dalinis finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „BABTAI“ (3 000 Eur), „ONUŠKIS “ (3 000 Eur) ir  „VAIGUVA“ (3 000 Eur) leidybai.  ▲2017 04 04


2017 03 29

Pristatyta B. Kačkaus knyga „Gurmano žinynas“

2017 m. kovo 29 d. Vilniaus karininkų įgulos ramovėje pristatyta B. Kačkaus knyga „Gurmano žinynas“. Renginyje dalyvavo autorius B. Kačkus, prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, prof. Antanas Kiveris, koncertavo Medardo Čobato trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis.  

Renginį vedė prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Kalbėjo leidyklos ,,,Versmė“ vadovas
Kalbėjo Sigitas Saladžinskas Juozas Stepšys
Knygos autorius – Bronius Kačkus Salės vaizdas
Dainuoja M.Čobato universiteto vokalinis ansamblis

Nuotraukos Eglės Marijos Kačkutės

2017 05 03


2017 03 28

Mieli „Versmės“ leidyklos bičiuliai, bendraminčiai, skaitytojai,

Dėkojame, kad esate su mumis. Mums labai reikia Jūsų palaikymo ir paramos tam, kad kartu galėtume nuveikti dar daugiau darbų Tėvynės labui, o svarbiausia - toliau rengti ir leisti „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją.
Paremti mus galite pasinaudodami įstatymo suteikta teise - dalį (iki 2%) sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirdami „Versmės“ leidyklai.

Kaip pervesti 2 proc. pajamų mokesčio?

Paramą galite pervesti užpildę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo formą FR0512 v.3 (rasite čia):

- elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt;

- užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;

- voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu į VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, 66257 Druskininkai.

- prašymų blankus galite užpildyti leidykloje.

Pastaba: nusprendus pajamų mokesčio dalį skirti paramos gavėjui ilgiau kaip vienerius metus, pildomas E5 laukelis, prašymo formoje įrašant paramos laikotarpio pabaigos metus.
Prašymus galite teikti iki š. m. gegužės 1 d.
Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už Jūsų supratingumą, pasiaukojimą ir prisidėjimą. ▲2017 03 28


2017 03 27

Kviečiame rinkti patikusį darbą

Senajame metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta Lietuva. Šiemet – 2017-aisiais - sukako jau 1008-eri nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo. Maloniai kviečiame pasigrožėti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtam jau 8-ajam šiemet vykusiam konkursui  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ atsiųstais dalyvių darbais.

Taip pat kviečiame aktyviai balsuoti už Jums labiausiai patikusius darbus ir išrinkti geriausius. Jūsų laiškų adresu su geriausių darbų autoriais ir jiems Jūsų skirtomis vietomis bei Jūsų komentarais ir atsiliepimais nekantriai lauksime iki 2017 m. balandžio 7 d. Laiškus siųskite adresu lietuvai1000@versme.lt.

Konkurso nugalėtojus ir jų apdovanojimus paskelbsime balandžio 28 d.2017 03 27


2017 03 24

Gauta parama

2017 m. kovo 24 d. leidyklą pasiekė Danutė Povilaitienė 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KULIAI“ (vyr. redaktorius Petras Gediminas Sriebalius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Kuliai.  ▲2017 03 27


2017 03 22

Gauta parama

2017 m. kovo 22 d. leidyklą pasiekė Sauliaus Lapėno 50,00 Eur, Justino Stonio 20,00 Eur ir Stanislovo Merkevičiaus 15,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 03 27


2017 03 21

Gauta parama

2017 m. kovo 21 d. leidyklą pasiekė UAB „Paper fantasies“ 3000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ŽARĖNAI“ (vyr. redaktorius Juozas Girdvainis). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Žarėnai. ▲2017 03 27


2017 03 20

Gauta parama

2017 m. kovo 20 d. leidyklą pasiekė Rimanto Šidlausko 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 03 21


2017 03 20

Gauta parama

2017 m. kovo 20 d. leidyklą pasiekė Stanislovo Merkevičiaus 5,00 Eur parama rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 03 21


2017 03 18

Apie mus rašo

2016 m. kovo 18 d. Panevėžio rajono laikraštyje „Tėvynė“ skelbiamas Loretos Kubiliūnienės straipsnis Ramygala. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 03 29


2017 03 16

Gauta parama

2017 m. kovo 16 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Alvydo Aleksandravičiaus 32,92 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2014 ir 2015 metus) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 03 20


2017 03 15

Gauta parama

2017 m. kovo 15 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 03 16


2017 03 13

Gauta parama

2017 m. kovo 13 d. leidyklą pasiekė Irinos Fiodorovos 52,00 Eur, Kazimiero Šlepečio 20,00 Eur, Valės ir Kazio Kairaičių 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 03 14


2017 03 11

Kovo 11-oji Ramygaloje

Didinga šventė ramygaliečiams buvo ši diena: ir Lietuvos  Nepriklausomybės atkūrimo šventė, ir monografijos  „Ramygala“ sutikimo iškilmės. Ramygalos kultūros centre susirinkę miesto gyventojai, ramygaliečiai, gyvenantys kitur, bet niekada neužmirštantys savo gimtinės, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, mero pavaduotojas Antanas Pocius, Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv, Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas, Ramygalos bažnyčios klebonas Edmundas Rinkevičius, Lietuvos partizanas, Vyčio apygardos „Vėtros” partizanų būrio vadas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys Bronislovas Juospaitis, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijos  „Ramygala“ sudarytoja, vyriausioji redaktorė Gražina Navalinskienė, Lietuvos edukologijos universiteto ansamblis  „Šviesa“ ir jo vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė ir kt.

Šventės metu kalbėjusieji Valdas Chirv, Povilas Žagunis,  „Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas, Bronislovas Juospaitis, Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, Kauno technologijos universiteto profesorius Aleksandras Targamadzė, rašytojas Jeronimas Laucius, dr. Vytautas Miškinis, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė prof.dr. Vilija Targamadzė ir kt. pažymėjo šimtatomės  „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų reikšmę Lietuvos istorijai, aptarė monografijai  „Ramygala“ parašytų straipsnių tematiką, papasakojo savo įdomiausias gyvenimo Ramygaloje akimirkas, neužmirštamus įvykius.

Monografijos „Ramygala“ sudarytoja, vyriausioji redaktorė Gražina Navalinskienė pateikė monografijos „Ramygala“ anotaciją, vietovardžio Ramygala reikšmės aiškinimus, pateiktus lietuvių kalbininko Aleksandro Vanago ir kt., dėkojo  „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui, straipsnių autoriams, parašiusiems daug straipsnių monografijai (Irenai Zubauskienei, Vincui Šidlauskui, Linai Budreikaitei, Loretai Kubiliūnienei, Marijai Sereikienei, Julijai Samsonaitei, Jonui Nemaniui, Liudvikai Marijai Basijokienei, kun. Edmundui Rinkevičiui, Mantui Masiokui, Stasei Mikeliūnienei, Elenai Augulienei, Alvydui Samėnui, Petrui Juknevičiui, Joanai Jakienei, Alvydui Malinauskui, Donatui Pilkauskui, Elenai Markuckytei, Vytautui Adomaičiui, prof. Stanislovui  Masiokui, Danutei Gaškaitei, Reginai Samsonienei, Astai Žemkauskienei, Daivai Leckienei, mokslinių straipsnių autoriams: prof. Ilonai Vaškevičiūtei, dr. Rimvydui Kunskui, prof. Daivai Vyčinienei, dr. Arūnui Astramskui, dr. Algirdui Baliuliui, dr. Marijai Rupeikienei, dr. Antanui Rupeikai, prof. Antanui Svetikui, dr. Vytautui Jokubauskui, Ingai Pečeliūnienei, prof. Rasai Račiūnaitei - Paužuolienei, dr. Tojanai Račiūnaitei, dr. Jonui Mardosai, dr. Kazimierui Garšvai, dr. Violetai Meiliūnaitei, Povilui Krikščiūnui ir kt.

Ji reiškė padėką ir labai įdomiai savo gimtinę aprašiusiems dr. Juliui Gvergždžiui, dr. Viliui Misevičiui, Vytautui Masiokui, Jeronimui Lauciui, daug vertingų nuotraukų pateikusiems ramygaliečiams: Irenai Zubauskienei, Joanai Jakienei, Liudvikai Marijai Basijokienei, Danutei Dovydėnaitei - Einikienei, uliūniečiui Vytautui Adomaičiui, finansuotojams ir rėmėjams, entuziastingai monografijos  „Ramygala“ rėmimo akciją organizavusioms ramygalietėms Liudvikai Marijai Basijokienei ir Reginai Narsutienei.

Ypač ramygaliečius pradžiugino nuotaikingas iš Vilniaus atvykusių Lietuvos edukologijos universiteto ansamblio  „Šviesa“ koncertas. Visi žavėjosi gražiomis lietuviškomis ansamblio choristų dainomis, gražiais, linksmais, ritmingais ansambliečių šokiais, muzikantų atliekama malonia ir kiekvienam lietuviui brangia lietuviška muzika.

Šventės pradžia: Ramygalos kultūros centro direktorė, renginio vedėja Loreta Kubiliūnienė (I eilėje, pirma dešinėje), Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv (I eilėje, pirmas kairėje), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU), „ Šviesos“ ansambliečiai ir Ramygalos moterų ansamblis (III eil.)

Ramygaliečiai:  prof. Stanislovas Masiokas (iš Janionių km., gyvena Kaune), dr. Vytautas Miškinis (iš Dubarų km., gyvena Vilniuje), monografijos „Ramygala“ sudarytoja, vyriausioji redaktorė Gražina Navalinskienė (iš Ramygalos, gyvena Vilniuje)

  

„Šviesos“ ansamblio koncertas 2017 m. Kovo 11-ąją Ramygalos kultūros centre

2017 03 28


2017 03 09

Gauta parama

2017 m. kovo 9 d. leidyklą pasiekė Juozo ir Rasos Balaišių 1005,50 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „SKAPIŠKIS“ (vyr. redaktorė Aušra Jonušytė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Skapiškis.  ▲2017 03 13


2017 03 06


Maloniai kviečiame kovo 11-ą dieną į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginius Ramygaloje:

11.30 val. Šv. Mišios Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje;

12.20 val. Vėliavos pakėlimo ceremonija Laisvės aikštėje prie Laisvės ir genocido aukoms skirto paminklo;

13.00 val. Kultūros centre:
Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Ramygala“ sutiktuvės.
Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“šventinis koncertas.

Organizatoriai

2017 03 06

 


2017 03 01

Kviečia kasmetinis konkursas „Rašau Lietuvos vardą“

Senajame metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta Lietuva. Šiemet – 2017-aisiais – sukako jau 1008-eri nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo. Maloniai kviečiame dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame konkurse  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ”.

Savo užrašyto žodžio LIETUVA nuotraukas ar pačius kūrinius kartu su palinkėjimais ir atsiliepimais maloniai prašome atsiųsti mums iki kovo 15 d. adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius.2017 03 01


2017 03 01

Gauta parama

2017 m. kovo 1 d. leidyklą pasiekė Rūtos Kulvinskienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 03 03


2017 02 28

Gauta parama

2017 m. vasario 28 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Irenos Petrošienės 45,54 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2015 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 03 03


2017 02 23–26

Dalyvavome Vilniaus knygų mugėje

2017 m. vasario 23–26 d. Vilniaus parodų rūmuose LITEXPO vyko 18-oji Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – Lietuviški ženklai pasaulyje – ypač tiko naujausių monografijų pristatymui.
Pirmąją mugės dieną buvo pristatytos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Šeduva“ (redaktorius sudarytojas dr. Jonas Linkevičius), „Kamajai“ (redaktorius sudarytojas Venantas Mačiekus), „Kupiškis“ (redaktorė sudarytoja Aušra Jonušytė), „Ramygala“ (redaktorė sudarytoja Gražina Navalinskienė). Įžanginį žodį tarė leidyklos vadovas Petras Jonušas. Renginyje gausiai dalyvavo „Versmės“ leidyklos redaktoriai, straipsnių autoriai, pristatomų monografijų savivaldybių ir seniūnijų atstovai, kraštiečiai, mugės lankytojai.

2017 03 02


2017 02 21

Išleista Ievos Švarcaitės knyga „Gyvenimo tarpsniai“

2017 m. vasario 21 d. išleista Ievos Švarcaitės knyga „Gyvenimo tarpsniai“.

Leidinys skiriamas Ievos Švarcaitės 75 metų jubiliejui ir kūrybinio darbo 50-mečiui (1964–2014) paminėti.

Artėjant 80-mečio jubiliejui, apžvelgiau savo, kaimo vaiko (mergiūkštės), nueitą gyvenimo kelią su visais klystkeliais ir vingiais, nuklotą erškėčių spygliais, kopiant į aukštuosius mokslus bei jų viršūnes.

2017 03 08


2017 02 20

Išleista Jono Noreikos knyga „Brydė ryto šerkšne: rašiniai, išspausdinti žurnaluose „Karys“, „Kardas“, „Kariūnas“

2017 m. vasario 20 d. kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija išleista Jono Noreikos knyga „Brydė ryto šerkšne“.

Tarpukario Lietuvos karo mokyklos karininko, žurnalo „Kariūnas“ redaktoriaus, prozininko, novelisto ir publicisto, žymaus Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatoriaus ir vado kpt. Jono Noreikos-Generolo Vėtros (1910–1947) publikuojami knygoje rašiniai pirmiausia skirti Lietuvos karo akademijos kariūnams, Lietuvos kariuomenės šauktiniams kariams, šalies bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, licėjų vyresniųjų klasių mokiniams ir kadetams, jauniesiems šauliams, visiems tiems, kurie svajoja rinktis Lietuvos karininko kelią, domisi Lietuvos kariuomenės istorija, kario tarnyba ir kasdieniu jo gyvenimu.

2017 03 07


2017 02 17

Gauta parama

2017 m. vasario 17 d. leidyklą pasiekė Algirdo Žemaitaičio 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 02 28


2017 02 15

Gauta parama

2017 m. vasario 15 d. leidyklą pasiekė Danutės Joffienės 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KULIAI“ (vyr. redaktorius Petras Gediminas Sriebalius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Kuliai.  ▲2017 02 28


2017 02 14

Gauta parama

2017 m. vasario 14 d. leidyklą pasiekė Laimos Skukauskienės 150,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 07


2017 02 14

Gauta parama

2017 m. vasario 14 d. leidyklą pasiekė Daivos ir Vytauto Bertašių 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 06 07


2017 02 13

Monografija „Ramygala“ jau leidykloje

2017 m. vasario 13 d. iš spaustuvės gauta 33-ioji „Lietuvos valsčių“ monografija „Ramygala“. Monografijos gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, Ramygalos krašto žmonių skyriuose pasakojama apie šio krašto praeitį nuo seniausių priešistorinių laikų, apie karių savanorių ir partizanų kovas dėl Lietuvos Ne­priklausomybės, jų žygdarbius ir aukojimąsi Tėvynei, skelbiama lauko tyrimų ekspedicijų metu surinkta medžiaga, dokumentai, ramygališkių praeities prisiminimai, aprašomi kalendorinių, tautinių ir religinių švenčių papročiai, apeigos, apžvelgiama šio krašto dainuojamoji ir pasakojamoji tautosaka, analizuojamos tarmės ypatybės, pateikiami žymiausių Ramygalos krašto žmonių veiklos, darbų ir gyvenimo aprašai. Ši monografija – tai ir rašto paminklas unikaliai Ramygalos krašto – šiuo metu didžiausios Panevėžio rajono seniūnijos – kultūrai, kalbai, praeičiai. Daugiau informacijos rasite čia.  ▲2017 02 13


2017 02 10

Kviečiame dalyvauti

2017 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo Kupiškyje metu, 15.30 val Vitražų salėje vyks monografijos „KUPIŠKIS: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ pristatymas. Maloniai kviečiame dalyvauti. Visą vasario 16-osios renginių Kupiškyje programą galite rasti čia.   ▲2017 02 10


2017 02 08

Išleista Alfonso Vaišvilos knygos „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ II tomas

2017 m. vasario 8 d. išleista Alfonso Vaišvilos knygos „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ II tomas.

Knygoje, remiantis Žemaičių žemės teismo, Žemaičių pilies teismo, Vyriausiojo Tribunolo XVI–XVIII a. knygomis ir kitais pirminiais istoriniais šaltiniais, atskleidžiamas XVI–XX a. socialinis, ekonominis, teisinis, asmeninis gyvenimas, vykęs daugiau kaip dvidešimtyje Šiluvos regiono dvarų. Pats dvaras tiriamas kaip regiono ekonominį, politinį, religinį, kultūrinį gyvenimą ilgą laiką kūręs ir integravęs centras. Tai darė priimdamas įvairius steigiamuosius ir civilinės teisės aktus, kurie šiandien yra pagrindiniai regioninės istorijos ir genealogijos šaltiniai. Regiono istorijos suvokimas per dvaro istoriją traktuojamas kaip metodas pereiti nuo tradicinio, paralelinio įvairių regiono socialinio gyvenimo sričių aprašymo prie jų integracijos, atrandant tos integracijos pagrindinį iniciatorių ir vykdytoją – dvarą. Kompleksinis požiūris į konkrečių dvarų istoriją kartu pristatomas ir kaip būdas sujungti „didžiąsias“ istorijas su „mažosiomis“, kur „didžiosios“ istorijos randa savo sukonkretinimą, užbaigimą, o „mažosios“ – istorinį kontekstą. Knyga gausiai iliustruota senųjų dokumentų faksimilėmis, nuotraukomis, tekstas papildomas dvarų inventorių, statistinių suvestinių, giminių genealogijų priedais, vardų ir vietovardžių rodyklėmis. Skiriama istorikams, teisininkams ir visiems besidomintiems dvarų istorijos ir genealogijos problemomis.  ▲2017 02 22


2017 02 08

Gauta parama

2017 m. vasario 9 d. leidyklą pasiekė Adelijos Murzienės 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „KULIAI“ (vyr. redaktorius Petras Gediminas Sriebalius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Kuliai.  ▲2017 02 28


2017 02 08

Gauta parama

2017 m. vasario 8 d. leidyklą pasiekė Antano Norkevičius 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ANTNEMUNIS“ (vyr. redaktorė Monika Gineikienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Antnemunis.  ▲2017 02 09


2017 02 08

Gauta parama

2017 m. vasario 8 d. leidyklą pasiekė Antano Bertulio 50,00 Eur ir Madesto Gvildžio 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 02 09


2017 02 06

Gauta parama

2017 m. vasario 6 d. leidyklą pasiekė Povilo Kymanto 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 02 09


2017 02 02

Gauta parama

2017 m. vasario 2 d. leidyklą pasiekė Juozo, Valdo ir Rimutės Berūkščių 250,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 02 06


2017 02 02

2017 02 02


2017 01 31

Gauta parama

2017 m. sausio 31 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 02 02


2017 01 27

Gauta parama

2017 m. sausio 27 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Redos Šašienės 18,82 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2015 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 01 30


2017 01 27

Gauta parama

2017 m. sausio 27 d. leidyklą pasiekė Dariaus ir Raimundo Pažėrų 1 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 01 30


2017 01 26

Gauta parama

2017 m. sausio 26 d. leidyklą pasiekė Ritos Baltrukienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 01 30


2017 01 26

Mokslo darbų rinkinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas 1-asis 2017 metų tomo straipsnis

2017 m. sausio 26 d. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas naujausias mokslinis straipsnis: Rimvydo Kunsko „Ramygalos gūbrėtosios kraštovės sandara ir raida“  (LLT:2017-1/13-252/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „RAMYGALA“ geografijos skyriui.

Straipsnyje šiaurinės Nevėžio lygumos dalies, istorinio kraštovaizdžio, arba kraštovės, struktūrinė ir raidos specifika siejama su Lietuvos geologijos ir geografijos problemomis, geologijos žinios dedukuojamos į regioną ir vietovę, naudojama nauja autoriaus ekspedicijų geomorfologinė ir stratigrafinė medžiaga, kritiškai vertinami kitų tyrinėtojų skelbti raidos modeliai, aptariami dirvožemio, pelkėdaros, upelių kaitos aspektai.

Straipsnio autorius, remdamasis atliktais moksliniais tyrimais, atskleidžia, kad Ramygalos kraštovės ir visos Nevėžio lygumos nuosėdinės dangos klodai gana įspūdingi, kad apačioje stūkso uolinis kristalinis pamatas iš granito ir granito gneisų. Straipsnyje pateikiamas Ramygalos–Uliūnų gūbrio rytinės pusės išilginės sandaros aprašas, didelis dėmesys skiriamas Ramygalos kraštovės pelkėmis, ežerams, upynui, dirvožemiui, miškams, kraštovę supantiems kaimams.

Šis anksčiau nepublikuotas, „Versmės“ leidyklos spaudai parengtas Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas mokslo darbas yra 1-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2017 metų tomo mokslinis straipsnis, o bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje – 252-asis bei 130-asis iš geografijos dalykinės srities. ▲2017 07 21


2017 01 24

Gauta parama

2017 m. sausio 24 d. leidyklą pasiekė Lijanos ir Lauryno Straukų 50,00 Eur bei Noros, Martyno ir Domanto Straukų 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BABTAI“ (vyr. redaktorius Domijonas Šniukas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Babtai. ▲2017 01 25


2017 01 23

Gauta parama

2017 m. sausio 23 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Dalios Bagdonienės 92,47 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2013, 2014 ir 2015 m.) paramą rengiamai monografijai„VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 01 25


2017 01 23

Gauta parama

2017 m. sausio 23 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Valentino Kucino 25,82 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2015 m.) paramą rengiamai„Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 01 25


2017 01 19

Gauta parama

2017 m. sausio 19 d. leidyklą pasiekė UAB „TIKRESTA“ 1000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „SKAPIŠKIS“ (vyr. redaktorė Aušra Jonušytė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Skapiškis.  ▲2017 01 25


2017 01 19

Gauta parama

2017 m. sausio 19 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Alvydo Lukošiaus 82,80 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2012, 2013 ir 2015 m.) paramą rengiamai monografijai„VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 01 20


2017 01 18

Užpaliai: kas į knygą nesudėta

2017 m. sausio 18 d. „Vermės“ leidyklos interneto svetainėje paskelbti monografijos „UŽPALIAI“ straipsniai ir kita informacija, kuri netilpo į spausdintą knygos leidimą. Straipsnius galite rasti čia. Gero skaitymo! ▲2017 01 19


2017 01 14

Apie mus rašo

2016 m. sausio 14 d. Kupiškio rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ skelbiamas Banguolės Aleknienės-Andrijauskės straipsnis Krašto biblioteką papildė solidi monografija. Straipsnį skaitykite čia. ▲2017 01 20


2017 01 11

Skirtas finansavimas

2017 m. sausio 11 d. Lietuvos kultūros taryba skyrė dalinį finansavimą „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „BABTAI“ (3 000 Eur), „ONUŠKIS “ (3 000 Eur) ir  „VAIGUVA“ (3 000 Eur) leidybai.  ▲2017 01 13


2017 01 11

Išleista Broniaus Kačkaus knyga „Gurmano žinynas“

2017 m. sausio 11 d. išleista Broniaus Kačkaus knyga „Gurmano žinynas“.

„Gurmano žinyne“ pateikimas daugiau kaip 2200 žodžių, susijusių su žmogaus mityba, reikšmių paaiškinimas. Čia rasite ne tik populiarių, tradicinių, bet ir mažiau žinomų valgių, gėrimų aprašymus, maisto gamyboje naudojamų žaliavų charakteristikas, įvairių organinių ir mineralinių medžiagų apibūdinimus, kai kurių valgių ir gėrimų gamybos principų aprašymus, ingredientų tarpusavio derinimo principus, taip pat kitų žinių, kurios gali būti naudingos propaguojant sveiką ir saikingą mitybą.

Ši knyga, kurios rašymas, kruopštus medžiagos rinkimas, rengimas spaudai truko ne vieną dešimtmetį, yra pirmasis bandymas išleisti kulinarijos terminų žinyną lietuvių kalba. Ji skirta plačiam skaitytojų ratui – ir profesionalams, ir mėgėjams, valgymo ceremoniją vertinantiems kaip tradiciją ir šventę.

 ▲2017 01 18


2017 01 10

Išleista 32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Kupiškis“

2017 m. sausio 10 d. leidykloje sutikta 32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „KUPIŠKIS: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“. Monografijoje publikuojamame 41-ame moksliniame straipsnyje aprašomas Kupiškio geologinis pamatas, augmenija, ichtiologiniai tyrimai, archeologiniai radiniai, istorija, meno kūriniai, architektūra, tautosaka, etninis paveldas, leksika. Dalis straipsnių skiriama įžymiems Kupiškio krašto žmonėms, dariusiems įtaką ne tik Kupiškio, bet ir Lietuvos bei pasaulio kultūriniam ir moksliniam gyvenimui, kaip antai, semiotikos profesorius Algirdas Julius Greimas, Unė, Petras, Vytautas ir Kazys Babickai, Juozas Baltušis ir Henrikas Orakauskas, taip pat kultūros bei kitų įstaigų ir visuomeninių organizacijų veiklai. 2017 01 11


2017 01 09

Gauta parama

2017 m. sausio 9 d. leidyklą pasiekė Eglės Žegulytės ir Kastyčio Sinkevičiaus 50,00 Eur bei Gintaro Kulikausko 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 01 13


2017 01 06

Gauta parama

2017 m. sausio 6 d. leidyklą pasiekė Teklės Kucinaitės 50,00 Eur, Aidos ir Paolo Sperandio 23,00 Eur ir Danutės Rašimienės 5,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 01 09


2017 01 04

Gauta parama

2017 m. sausio 4 d. leidyklą pasiekė Jūratės Grėbliūnaitės-Mačkinienės 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2017 01 05


2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007     2005
2004     2001–2003