Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos, 2019 metai

2019   2018   2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007 
2005    2004     2001–2003

2019 08 30

Gauta parama

2019 m. rugpjūčio 30 d. leidyklą pasiekė Rasos Beskajevienės 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 09 04


2019 08 20

Išleista Janinos Kiušaitės knyga „Balso sutrikimai ir jų įveikimas“

2019 m. rugpjūčio 20 d. iš spaustuvės gauta Janinos Kiušaitės knyga „Balso sutrikimai ir jų įveikimas“ (su kompaktiniu disku). Ne vieną dešimtmetį darbuodamasi balso sutrikimų šalinimo srityje gydytoja doc. dr. Janina Kiušaitė praktiškai išbandė daugybę metodų ir sukūrė savo sistemą, padedančią sėkmingai, per optimaliai trumpiausią laiką įveikti balso sutrikimus. monografijoje išsamiai apibūdinti balso sutrikimai, pateiktas sutrikimų vertinimas su konkrečių atvejų pavyzdžiais, plačiai aprašyta balso sutrikimo įveikimo metodika ir prevencija.

Leidinys skirtas fonopedams, logopedams, studentams, visiems susiduriantiems su balso sutrikimais. Autorės aiškiai ir išsamiai išdėstyta pratybų sistema galės savarankiškai pasinaudoti ir patys balso sutrikimų turintys pacientai.

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė , redaktorė Vida Kasparavičienė, korektorė Rasa Kašėtienė, dailininkė ir maketuotoja Ona Liugailienė.

Knygos apimtis 240 p., tiražas 300 egz., kaina leidykloje 29,00 Eur. Knygą galima įsigyti Vilniaus „Versmės“ knygyne, esančiame prie pat Rotušės, telefonas pasiteirauti +3705 2626410, taip pat kituose knygynuose. Kviečiame įsigyti ir skaityti.

2019 08 22


2019 08 13

Gauta parama

2019 m. rugpjūčio 13 d. leidyklą pasiekė Rasos Valatkevičienės 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VALKININKAI“ (vyr. redaktorė Irena Regina Merkienė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Valkininkai.  ▲2019 09 04


2019 08 10

Monografija „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ pristatyta Skapiškyje

2019 m. rugpjūčio 10-11 dienomis Kupiškio rajono Skapiškio miestelyje vyko Šv. Lauryno kankinio bažnyčios paminėjimo 500 metų ir dabar esančios Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios 200 metų jubiliejams skirti renginiai ir Šv. Lauryno atlaidai. Buvo pristatyta 37-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija „Skapiškis. Senovė ir dabartis“, vyko konferencija, buvo atidengtas jubiliejams skirtas paminklas, mišias Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Pirmą dieną renginiui persikėlus į Skapiškio kultūros namus, renginio sumanytojus, konferencijos pranešėjus, monografijos straipsnių autorius vietinius ir atvykusius svečius iš toliau sveikino: LR Seimo narys Raimundas Martinėlis, Kupiškio rajono mero pavaduotojas Algirdas Notkus, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio rajono Tarybos narys Dainius Bardauskas, Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius.

Dr. A. Vasiliauskienė, moderuodama renginį, pristatė iš Vilniaus „Versmės“ leidyklos atvykusį direktorių Petrą Jonušą, sakydama, kad šis žmogus rengia svarbius Lietuvos istorijai, švietimui ir kultūrinai leidinius. Daug savo asmeninių lėšų pats vadovas skiria jiems leisti.

Leidyklos vadovas P. Jonušas džiaugėsi, kad monografijai parinktos kokybiškos medžiagos kurios tokios liks ir po šimto metų, o jos visos gamintos užsienyje: popierius iš Švedijos, siūlai Italijoje, kartonas viršeliams gamintas Niderlanduose, tik Skapiškio monografijos turinys sudarytas iš Lietuvos mokslininkų, tyrinėtojų ir vietinių kraštotyrininkų straipsnių.

A. Jonušytei dirbant prie tokio solidaus leidinio, teko atlikti didžiulį organizacinį darbą suburiant autorius, juos vis paraginant laiku parašyti straipsnius. Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros ministerijas dalinai finansuotas leidinys jau pasklido po šešiasdešimt šešias Lietuvos bibliotekas ir tai didžiulis nuopelnas Kupiškio etnografijos muziejaus istorikės Aušros Jonušytės ir direktorės Violetos Aleknienės“ - sakė „Versmės“ leidyklos vadovas P. Jonušas pridurdamas, kad ir dr. A. Vasiliauskienė, ruošiant 37-tą „Lietuvos valsčių“ serijos Skapiškio monografiją buvo nuolatinė leidyklos lankytoja, atvykdavusi su saldžiomis dovanomis.

Monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ sudarytoja A. Jonušytė papasakojo apie leidinyje publikuojamas įdomesnes nuotraukas, kurių 1 088 puslapių leidinyje yra apie 482 o jis papildytas 69 lentelėmis, žemėlapiais, planais, daigramomis, piešinais ir ruoštas 7-erius metus. Pasakojo, kad monografijoje publikuojamuose 33-uose straipsniuose aprašomas Skapiškio geologinis pamatas, krašto gamtinė aplinka, dirvožemiai, archeologiniai radiniai, istorija, architektūra, meno kūriniai, etninis paveldas.

Leidinio sudarytoja prisiminė nuoširdų ir kruopštų, šviesios atminties atsakingos redaktorės Sonatos Jonušaitės darbą.

Buvo dėkota monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ rėmėjams: UAB „Konversita“ (direktorius Vaidas Juška), Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kultūros ministerijai, UAB „Magnolija“ (direktorius Petras Jonušas), Rasai ir Juozui Balaišiams, UAB „Tikresta“ (direktorė Birutė Stanienė), LR Seimo nariams Audriui Šimui ir Jonui Jaručiui, Vytai ir Juliui Vytautui Semėnams, UAB „Vilava“ (direktorius Antanas Vilūnas), Vilniaus kupiškėnų klubui (prezidentas Vilius Bartulis), Antanui Šimėnui ir Genovaitei Žilinskienei.

Kupiškio rajono SkapiškioHiacinto (Jackaus) bažnyčios administratoriaus ir renginio organizatorius kunigas Albertas Kasperavičius „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui už Skapiškiui ir visam Kupiškio kraštui svarbios monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ išleidimą įteikė padėką. Padėka buvo apdovanota ir monografijos redaktorė sudarytoja Aušra Jonušytė.

„Versmės“ leidyklos vadovas P. Jonušas apžiūrėjo dr. A. Vasiliauskienės sodybą Skapiškyje, kurioje įrengtas muziejus skirtas arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimui ir ukrainistikai.

Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios administratorius kunigas Albertas Kasperavičius džiaugiasi Šv. Lauryno kankinio bažnyčios paminėjimo 500 metų ir dabar esančios Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios 200 metų jubiliejais. Aušros Jonušytės nuotr.

Konferencijos skirtos Skapiškio bažnyčių istorijai ir „Lietuvos valsčių“ serijos 37-os monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ straipsnių autorius, rengėjus, pranešėjus ir dalyvius sveikina Seimo narys Raimundas Martinėlis. Aušros Jonušytės nuotr. Konferencijos skirtos Skapiškio bažnyčių istorijai ir „Lietuvos valsčių“ serijos 37-os monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ straipsnių autorius, rengėjus, pranešėjus ir dalyvius sveikina Kupiškio rajono mero pavaduotojas Algirdas Notkus. Aušros Jonušytės nuotr.

Įsimintino ir prasmingo renginio metu. Iš kairės: monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ vieno straipsnių autorė Irena Ramaneckienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios administratorius kunigas Albertas Kasperavičius, Kupiškio rajono mero pavaduotojas Algirdas Notkus, Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius. Aušros Jonušytės nuotr.

„Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui padėką įteikęs Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios administratorius kunigas Albertas Kasperavičius (centre), sveikina Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė ir Skapiškio teatrų įkūrėja bei režisierė Vita Vadoklytė. Aušros Jonušytės nuotr.

Renginio organizatoriai su Kupiškio rajono ir Skapiškio seniūnijos vadovais, konferencijos pranešėjais bei „Lietuvos valsčiai“ serijos 37-tos monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ leidėjais bei straipsnių autoriais. Pirmoje eilėje iš kairės: dailėtyrininkas ir žurnalistas Vidmantas Jankauskas, monografijos dviejų straipsnių autorė, konferencijos ir monografijos pristatymo organizatorė dr. Aldona Vasiliauskienė, konferencijos ir monografijos pristatymo organizatorius Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios administratorius kunigas Albertas Kasperavičius, Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė, Skapiškio teatrų įkūrėja bei režisierė, vieno iš monografijos straipsnių autorė Vita Vadoklytė. Antroje eilėje iš kairės: Skapiškio bendruomenės pirmininkė, Skapiškio bibliotekininkė ir vieno iš monografijos straipsnių autorė Roma Bugailiškienė, vieno iš monografijos straipsnių autorė Irena Ramaneckienė, Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė monografijos sudarytoja Aušra Jonušytė, Kupiškio rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Kupiškio rajono mero pavaduotojas Algirdas Notkus ir Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos seniūnas Valdas Juškevičius. Rimvido Jankevičiaus nuotr.

Skapiškėnams koncertuoja Kupiškio kultūros centro Naivių laisvalaikio salės kolektyvas „Obelėlė“. Aušros Jonušytės nuotr.

Dr. Aldonos Vasiliauskienės (centre) sodyboje-muziejuje Skapiškyje „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas susipažįsta su Mečislovo Reinio ir ukrainiečių tautos bei religijos istorija. Dešinėje – monografijos „Skapiškis. Senovė ir dabartis“ vieno iš straipsnių autorė Irena Ramaneckienė. Aušros Jonušytės nuotr.

2019 08 22


2019 08 08

Gauta parama

2019 m. rugpjūčio 8 d. leidyklą pasiekė Almos Foktaitės 90,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 08 20


2019 08 05

Gauta parama

2019 m. rugpjūčio 2 d. leidyklą pasiekė Gintaro Zaleckio 20,00 Eur ir Egitos Lyneburgienės 30,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 08 20


2019 08 02

Gauta parama

2019 m. rugpjūčio 2 d. leidyklą pasiekė Laimono Sajono 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 08 20


2019 07 29

Gauta parama

2019 m. liepos 29 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Irenos Petrošienės 53,80 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2016 m.) paramą rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.2019 08 02


2019 07 29

Gauta parama

2019 m. liepos 29 d. leidyklą pasiekė Kęstučio Naujoko 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 08 02


2019 07 26

Gautas finansavimas

2019 m. liepos 26 d. Utenos r. savivaldybės administracija skyrė 3 000,00 Eur finansavimą rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „SALDUTIŠKIS“ (vyr. redaktorė Jūratė Baltrukaitienė). Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Saldutiškis.  ▲2019 08 02


2019 07 24

Gauta parama

2019 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė Valdo Urbonavičiaus 200,00 Eur, Vytauto, Kęstučio ir Mindaugo Kavaliauskų 100,00 Eur bei Indrės ir Edgaro Ulevičių 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 26


2019 07 23

Gauta parama

2019 m. liepos 23 d. leidyklą pasiekė Salomėjos Ramutės Bakaitienės 40,00 Eur, Irenos Julijos Foktienės 40,00 Eur, Aidos ir Paolo Sperandio 50,00 Eur bei Simonos Sagaitytės ir Jono Puišio 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 26


2019 07 18

Gauta parama

2019 m. liepos 18 d. leidyklą pasiekė Almos Foktaitės 300,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 22


2019 07 17

Gauta parama

2019 m. liepos 17 d. leidyklą pasiekė Loretos ir Algirdo Rimkų 20,00 Eur ir Dariaus Zaicovo 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 18


2019 07 15

Gauta parama

2019 m. liepos 15 d. leidyklą pasiekė Rykarto Abukovo 25,00 Eur ir Vido Počo 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 17


2019 07 11

Sedos Vytauto Mačernio gimnazija dėkoja už padovanotas knygas

2019 m. liepos 11 d. leidykla sulaukė padėkos laiško iš Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos. Birželio 7 d. gimnazijoje vykusio Padėkos vakaro metu buvo apdovanoti gimnaziją garsinantys mokiniai ir jiems įteikti Padėkos raštai bei „Versmės“ leidyklos dovanotos knygos.

2019 07 18


2019 07 11

Gauta parama

2019 m. liepos 11 d. leidyklą pasiekė Irenos ir Antano Gvildžių 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 15


2019 07 10

Apie mus rašo

2019 m. liepos 10 d. Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“ paskelbtas Jurbarko r. Garbės piliečio, habil. dr. prof. Arnoldo Piročkino straipsnis „Ar sulauksime Viešvilės istorinės monografijos?“. Straipsnį skaitykite čia.▲2019 07 15


2019 07 10

Gauta parama

2019 m. liepos 10 d. leidyklą pasiekė Janinos Lakickienės 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 15


2019 07 09

Gauta parama

2019 m. liepos 9 d. leidyklą pasiekė Vilmos Atkočiūnienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 09


2019 07 05

Gauta parama

2019 m. liepos 5 d. leidyklą pasiekė Astos ir Antano Vaitkų 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 09


2019 07 03

Gauta parama

2019 m. liepos 3 d. leidyklą pasiekė Gedimino Tamošaičio 20,00 Eur ir Janinos Skilinskienės 5,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 09


2019 06 19

Gauta parama

2019 m. birželio 19 d. leidyklą pasiekė Pranciškaus Sviderskio 80,00 Eur ir Valerijaus Zakarausko 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 07 03


2019 06 19

Kviečiame į Skapiškį

2019 m. rugpjūčio 10 d. maloniai kviečiame į Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios jubiliejines iškilmes ir „Lietuvos valsčių“ serijos 37-osios monografijos „SKAPIŠKIS“ pristatymą Skapiškyje.

Dalyvaus „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijos sudarytoja Aušra Jonušytė, autorė dr. Aldona Vasiliauskienė, redaktorė Jūratė Baltrukaitienė.

Renginio metu bus galima įsigyti monografijų. Kaina 45 eurai.

Šventės programą rasite čia.

2019 06 19


2019 06 18

Gauta parama

2019 m. birželio 18 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Alvydo Aleksandravičiaus 18,61 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2017 m.) paramą rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.2019 06 18


2019 06 14

Gedulo ir vilties diena Ramygaloje

2019 m. birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną, „Versmės“ leidyklos redaktorė ir monografijos „Ramygala“ sudarytoja Gražina Navalinskienė minėjo kartu su Ramygalos krašto žmonėmis, išgyvenusiais sovietų okupacijos režimo žiaurumus. Redaktorė G. Navalinskienė paruošė ir surengė nukentėjusių ramygaliečių pavardžių skaitymą, taip prisidėdama prie politinių kalinių ir tremtinių visoje Lietuvoje vykdomos atminimo akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Daugiau skaitykite čia ir čia.
2019 07 09


2019 06 07

Gauta parama

2019 m. birželio 7 d. leidyklą pasiekė Audvydo Šukausko 15,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 06 10


2019 06 05

Apie mus rašo

2019 m. birželio 5 d. laikraštyje „Voruta“ paskelbtas Onos Gaidamavičiūtės straipsnis „Aukštadvario apylinkių (ir iš čia kilę) tautodailininkai“. Straipsnį skaitykite čia. ▲2019 08 02


2019 05 20

Monografija „SKAPIŠKIS“ – jau leidykloje

Gegužės 20 d. monografija „SKAPIŠKIS“ užbaigė savo 7 metus trukusią kelionę pas skaitytoją: šią dieną Vilniaus Standartų spaustuvėje buvo užbaigti gaminti pirmieji 206 signaliniai „Skapiškio“ monografijos egzemplioriai, iš kurių 106 egz. tuojau pat buvo perduoti monografijos leidybos partneriui Kupiškio etnografijos muziejui, gavusiam Kultūros ministerijos Kultūros tarybos finansavimą šiam leidiniui. Atlikus išleistuose signaliniuose egzemplioriuose pastebėtų klaidų atitaisymą ir įklijavus atitaisymo lapus į įrišamus egzempliorius, likusieji 194 egz. bus užbaigti maždaug po mėnesio. Visas monografijos tiražas 400 egz.

„SKAPIŠKIS“ – 37-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Skapiškio (Mituvos) 500 metų jubiliejui (2019), taip pat Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (2020).

Monografijoje publikuojamuose 33-uose straipsniuose
aprašomas Skapiškio geologinis pamatas, krašto gamtinė aplinka, dirvožemiai, archeologiniai radiniai, istorija, architektūra, meno kūriniai, etninis paveldas. Atskiri išsamūs straipsniai skiriami žymiems Skapiškio krašto žmonėms: paskutiniam tarpukario Lietuvos ministrui pirmininkui Antanui Merkiui, aktorei Eugenijai Bajorytei- Adomaitienei ir istorikei Aldonai Pajedaitei-Vasiliauskienei. Knygoje iš viso rašoma apie bemaž 5 tūkst. asmenų, taip pat paminėti 1169 vietovardžiai, atskirai papildomai nurodyti asmenvardžių ir vietovardžių rodyklėse.

Išleidus „Skapiškio“ monografiją, nuo 1994 m. rengiama šimtatomė „Lietuvos valsčių“ serija pasiekė 50 tomų pusiaukelę: dabar seriją sudaro 55 785 puslapiai, 4326 straipsniai, kuriuos parašė 1998 autoriai.

Kviečiame įsigyti ir skaityti. Knygos apimtis 1088 p., kaina leidykloje 45 Eur.

PASTABA. Prašome visus skaitytojus, įsigijusius signalinius egzempliorius, atidžiai perskaityti aktualius straipsnius ir pastebėjus juose netikslumų ar klaidų, nedelsiant susisiekti su leidykla el. paštu leidykla@versme.lt ir parašyti visus savo pastebėtus netikslumus, nurodant knygos puslapį, eilutę ir klaidos atitaisymą. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.

2019 05 22


2019 04 30

Atsakingosios redaktorės Sonatos Jonušaitės netekus

Su didele širdgėla dalinamės liūdna žinia...

2019 m. balandžio 30 d., eidama 29-uosius metus, savo namuose netikėtai mirė jauniausia „Versmės“ leidyklos kolegė, leidyklos vadovo dukra, atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė.

Visų mylima geraširdė redaktorė ir bendradarbė jau nebeišvys prieš kelias dienas į spaustuvę jos rūpestingai išlydėtos paskutiniosios savo rengtos „Skapiškio“ monografijos, nebeatsivers, nebesklaidys jos puslapių, kaip ir dešimčių kitų daugelį metų savo kruopščiai rengtų knygų, nebepamatys savo 10 metų su meile regto konkurso „Rašau Lietuvos vardą“ darbų

 


2019 04 25

Gauta parama

2019 m. balandžio 25 d. leidyklą pasiekė Jolantos ir Juozo Gabrilaičių 10,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 05 20


2019 04 25

Gauta parama

2019 m. balandžio 25 d. leidyklą pasiekė Stasės Juškevičiūtės-Sabaliauskienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ŽARĖNAI“ (vyr. redaktorius Juozas Girdvainis). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjUI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Žarėnai.   ▲2019 04 29


2019 04 24

Gauta parama

2019 m. balandžio 24 d. leidyklą pasiekė Zigmo Juškevičiaus 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „ŽARĖNAI“ (vyr. redaktorius Juozas Girdvainis). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjUI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Žarėnai.   ▲2019 04 29


2019 04 19

Vaiguvoje pristatyta monografija „Vaiguva“

Balandžio 19 d. Vaiguvos kultūros namuose vyko monografijos „Vaiguva“ pristatymas. Dalyvavo knygos vyriausioji redaktorė ir autorė, gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė ir kiti bendraautoriai. Drauge paminėta Ievos Švarcaitės 80 metų sukaktis.

Knygos autorę monografijos pristatymo vaiguviškiams proga ir su garbingu jubiliejumi pasveikino Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius, Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė, daug kitų svečių ir bičiulių.

„Vaiguva“ – tai 36-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms, Vaiguvos 625-osioms rašytinio paminėjimo metinėms, kitoms svarbiausioms Lietuvos istorijos sukaktims.
Tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, žemėlapiais, brėžiniais gausiai iliustruotas bendras daugiau kaip šešių dešimčių autorių pasakojimas apie dabartinio Kelmės rajono Vaiguvos miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, švietimą, kultūrą, kalbą, iškilius žmones.

Informaciją parengė ir renginį fotografavo Vaida Sutkienė

Eugenijus Šaltis Monografijos vyr. redaktorė sudarytoja dr. Ieva Švarcaitė
Sveikina Viaguvos bendruomenės pirmininkė Zosė Radžiuvienė, bibliotekos direktorė Rita Rimeikienė ir Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius
Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis
Renginio akimirkos
Istorikė doc. Vida Kniūraitė Autografų dalinimas

  ▲2019 04 29


2019 04 19

Vilniaus įgulos karininkų ramovės sveikinimas
Šv. Velykų proga

2019 04 19


2019 04 18

Gauta parama

2019 m. balandžio 18 d. leidyklą pasiekė LR Seimo nario Audrio Šimo 1 000,00 Eur, Vytos ir Juliaus Semėnų 250,00 Eur, Vilniaus kupiškėnų klubo 160,00 Eur, Antano Šimėno 100,00 Eur ir Genovaitės Žilinskienės 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „SKAPIŠKIS“ (vyr. redaktorė Aušra Jonušytė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Skapiškis.   ▲2019 04 23


2019 04 17

Gauta parama

2019 m. balandžio 17 d. leidyklą pasiekė UAB „Magnolija“ 10 000,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „BALNINKAI“ (vyr. redaktorius Julius Aukštaitis). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Balninkai.   ▲2019 04 23


2019 04 11

Kviečiame rinkti konkurso „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ nugalėtojus

Maloniai kviečiame visus pasigrožėti konkursui „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ atsiųstais darbais ČIA ir balsuoti už labiausiai Jums patikusį darbą. Jūsų laiškų adresu lietuvai1000@versme.lt su geriausių darbų numeriais bei Jūsų komentarais ir atsiliepimais nekantriai lauksime iki balandžio 23 d., o nugalėtojus paskelbsime iki balandžio 26 d.    ▲2019 04 11


2019 04 10

Baigiama rengti spaudai monografija "SKAPIŠKIS"

Maloniai informuojame savo skaitytojus ir bičiulius, kad šiuo metu atliekami baigiamieji „Skapiškio“ monografijos rengimo spaudai darbai.
Didelės apimties 1000 puslapių perkopusios šios Kupiškio rajono miestelio ir jo apylinkių istoriją bei kultūrą aprašančios mokslinės monografijos rengimą spaudai numatome užbaigti iki 2019 m. balandžio 15-20 d., o knygos tiražą atspausdinti iki gegužės 15 d.
Su būsimos „Skapiškio“ monografijos straipsnių turiniu kviečiame susipažinti ČIA.
Pastaba: Turinys dar šiek tiek pasipildys įrašais apie knygos baigiamųjų puslapių priedus – žemėlapius, rodykles, kt.   ▲2019 04 10


2019 04 08

Gauta parama

2019 m. balandžio 8 d. leidyklą pasiekė Halinos Rudzianskaitės (JAV) 300,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „JIEZNAS. STAKLIŠKĖS“ (vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Jieznas. Stakliškės.   ▲2019 04 15


2019 03 25

Gauta parama

2019 m. kovo 25 d. leidyklą pasiekė UAB „Vilava“ 200,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „SKAPIŠKIS“ (vyr. redaktorė Aušra Jonušytė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Skapiškis.  ▲2019 04 05


2019 03 25

Mieli „Versmės“ leidyklos bičiuliai, bendraminčiai, skaitytojai,

Nuoširdžiai dėkojame visiems mus parėmusiems 2% savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Mums labai reikia Jūsų palaikymo ir paramos tam, kad kartu galėtume nuveikti dar daugiau darbų Tėvynės labui, o svarbiausia – toliau rengti ir leisti „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją.
Paremti mus galite pasinaudodami įstatymo suteikta teise  dalį (iki 2%) sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirdami „Versmės“ leidyklai.
Kaip pervesti 2 proc. pajamų mokesčio?
Paramą galite pervesti užpildę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo formą FR0512 v.4 (prašymo forma priede) šiais būdais:

  • Elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt;
  • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;
  • Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu į VMI Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai;
  • Prašymo formą galima užpildyti „Versmės“ leidykloje.

Prašymus galite teikti iki 2019 m. gegužės 1 d.: Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:

  • Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje) – 2
  • Gavėjo identifikacinis numeris (kodas), E2 laukelis formoje – 122732630.

Pastaba: nusprendus pajamų mokesčio dalį skirti paramos gavėjui ilgiau kaip vienerius metus, pildomas E5 laukelis prašymo formoje įrašant paramos laikotarpio pabaigos metus. E5 laukelyje įrašomas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.

Maloniai prašom paprašyti, kad paremtų artimieji, draugai ar pažįstami.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už Jūsų supratingumą, pasiaukojimą ir prisidėjimą.
2019 03 25


2019 03 19

Kviečiame dalyvauti knygos „Nenusilenkusi Šiluva“ pristatyme Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

knyga NENUSILENKUSI SILUMA 2019 ALFONSAS VAISVILA.jpg

2019 m. kovo 20 d. 17.30 val. Nacionalinėje Martyno  Mažvydo  bibliotekoje (Gedimino  pr. 51, Vilnius) vyks prof. Alfonso Vaišvilos monografijos „NENUSILENKUSI ŠILUVA“ pristatymas.

„Atimkite iš žmonių atmintį, ir jie neišvengiamai taps kitokie“, – šia Friedricho Nietzsche’s mintimi teisės teoretikas ir teisės filosofas prof. Alfonsas Vaišvila pradeda istoriją apie gimtojo krašto laisvės kovotojus. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta prof. A. Vaišvilos knyga „Nenusilenkusi Šiluva“ („Versmės“ leidykla, 2018). Tai ne vien istoriografinis aprašas, sutelkęs daug vertingų faktografinių žinių apie to meto žmones ir įvykius. Knyga svarbi dar ir tuo, kad svariai pagrindžia teisinius laisvės kovos pagrindus, ko dažnai pasigendama kitų istorikų darbuose.

„Lietuvių tauta, būdama vos 3 milijonų, beveik dešimtmetį (1944–­­1953 m.) kovojo nelygią ginkluotą kovą su itin grėsminga pavergėja Sovietų Sąjunga, – rašo prof. A. Vaišvila, – kuri, su Vakarų pagalba sutriuškinusi ne mažesnę blogybę – nacistinę Vokietiją, buvo savo­­­ karinės galios ir pasitikėjimo viršūnėje.“ Autorius pažymi, kad Vakarų valstybės, bijodamos A. Hitlerio, užaugino kitą ne mažiau pavojingą totalitarinį režimą. Drebėdamos prieš jį tos pačios Vakarų valstybės paliko lietuvių ir kitas Baltijos tautas vienui vienas kovoti su jokių žmoniškumo principų nepripažįstančia Sovietų Sąjunga.
Laisvė visais laikais branginama todėl, kad ji yra prigimtinė kiekvienos tautos teisė būti pačia savimi, savarankiškai spręsti savo likimą. Todėl sąmoningoji tautos dalis dalyvavo nuolatinėje išlikimo ir išsilaisvinimo kovoje. Pasak autoriaus, patys enkavėdistai pripažino, kad partizanai kovėsi „beatodairiškai, kaip pasmerktieji“, „dažnai sau pasilikdami paskutinę kulką arba granatą“.

Alfonsas Vaišvila yra Šiluvos krašto sūnus, 1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1977 m. – filosofijos daktaras, nuo 2001 m. teisės habilituotas daktaras ir profesorius. Dešimties knygų, per 150 mokslinių straipsnių autorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės filosofijos katedros vedėjas, MRU Garbės (H.C.) profesorius.

Knygos pristatyme dalyvaus knygos autorius prof. Alfonsas Vaišvila, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis ir rašytojas Eugenijus Ignatavičius. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

2019 03 19


2019 03 15

Prof. Alfonso Vaišvilos knyga „Nenusilenkusi Šiluva“ išleista elektroniniu formatu

2019 m. kovo 15 d. „Versmės“ leidyklos Elektroninių knygų rengimo centras elektroniniu formatu išleido prof. Alfonso Vaišvilos monografiją „Nenusilenkusi Šiluva“, ISBN 978-609-8148-76-3.

Knygoje, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis. Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado Povilo Morkūno-Drako, Rimanto laisvės kovų biografija (nuo Raseinių Rinktinės II kuopos iki Maironio brigados, Prisikėlimo apygardos, Jūros srities ir Kęstučio apygardos vado), taip pat Šiluvos regione veikusių V. Daukanto-Ryto, V. Bakanausko-Sauliaus, A. Stoškaus-Dainoto, J. Šukio-Gulbino, L. Caporkaus-Žirgūno, F. Kokštos-Rūstemo, P. Lušo-Rolando ir kitų partizanų būrių laisvės kovos 1944–1953 m. Daug dėmesio skiriama įvairiems laivės kovų klausimams, kritikuojama „sovietinių partizanų Lietuvoje“ sąvoka, atskleidžiamas „civilinio asmens“ sąvokos santykinumas partizaninio karo sąlygomis. MGB agentūra aptariama kaip nusikalstamas civilių asmenų įtraukimas į kovos veiksmus. Atskleidžiamas nomenklatūrinės SSSK, jos padalinio LKP CK kaip pagrindinio okupacijos, diktatūrinio rėžimo įgyvendinimo ir represijų taikymo organizatoriaus vaidmuo, sovietinių „įstatymų“ priešingumas teisei ir kita.

„Atimkite iš žmonių atmintį, ir jie neišvengiamai taps kitokie“, – šia Friedricho Nietzsche’s mintimi teisės teoretikas ir teisės filosofas prof. Alfonsas Vaišvila pradeda istoriją apie gimtojo krašto laisvės kovotojus. Tai ne vien istoriografinis aprašas, sutelkęs daug vertingų faktografinių žinių apie to meto žmones ir įvykius. Knyga svarbi dar ir tuo, kad svariai pagrindžia teisinius laisvės kovos pagrindus, ko dažnai pasigendama kitų istorikų darbuose.

„Lietuvių tauta, būdama vos 3 milijonų, beveik dešimtmetį (1944–1953 m.) kovojo nelygią ginkluotą kovą su itin grėsminga pavergėja Sovietų Sąjunga, – rašo prof. A. Vaišvila, – kuri, su Vakarų pagalba sutriuškinusi ne mažesnę blogybę – nacistinę Vokietiją, buvo savo – karinės galios ir pasitikėjimo viršūnėje.“ Autorius pažymi, kad Vakarų valstybės, bijodamos A. Hitlerio, užaugino kitą ne mažiau pavojingą totalitarinį režimą. Drebėdamos prieš jį tos pačios Vakarų valstybės paliko lietuvių ir kitas Baltijos tautas vienui vienas kovoti su jokių žmoniškumo principų nepripažįstančia Sovietų Sąjunga.
Laisvė visais laikais branginama todėl, kad ji yra prigimtinė kiekvienos tautos teisė būti pačia savimi, savarankiškai spręsti savo likimą. Todėl sąmoningoji tautos dalis dalyvavo nuolatinėje išlikimo ir išsilaisvinimo kovoje. Pasak autoriaus, patys enkavėdistai pripažino, kad partizanai kovėsi „beatodairiškai, kaip pasmerktieji“, „dažnai sau pasilikdami paskutinę kulką arba granatą“.

Alfonsas Vaišvila yra Šiluvos krašto sūnus, 1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1977 m. – filosofijos daktaras, nuo 2001 m. teisės habilituotas daktaras ir profesorius. Dešimties knygų, per 150 mokslinių straipsnių autorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės filosofijos katedros vedėjas, MRU Garbės (H.C.) profesorius.

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, redaktorė Agnė Iešmantaitė, maketuotojas Saulius Juozapaitis.

2019 m. kovo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko monografijos „Nenusilenkusi Šiluva“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo knygos autorius prof. Alfonsas Vaišvila, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis, rašytojas Eugenijus Ignatavičius. Renginį moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Knygos popierinę laidą 2018 m. rugsėjo 20 d. išleido „Versmės“ leidykla , ISBN 978-609-8148-63-3, apimtis 520 p., tiražas 250 egz., leidyklos kaina 19,99 €.

2019 03 22


2019 03 12

Gauta parama

2019 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė Donato Daunoriaus 10,00 Eur ir Arūno Stankaičio 5,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 04 05


2019 03 12

Išleista Alfonso Čekausko knyga „Blaivybės keliu“

2019 m. kovo 12 d. iš spaustuvės gauta Alfonso Čekausko knyga „Blaivybės keliu“. Knyga skiriama apžvelgti Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ veiklą, joje atskleidžiami labai dažni ir gražūs draugijos bendradarbiavimo ryšiai su Lietuvos katalikų bažnyčia, aprašomi draugijos rengti vyskupo M. Valančiaus blaivybės, o vėliau ir filosofo bei kultūros veikėjo Vydūno konkursai, blaivybės konferencijos ir tarptautiniai kongresai, kuriuose dalyvavo daug įžymių mokslininkų, meno žmonių, politikų, kunigų, vyskupų, buvo matoma, kad blaivybė neatsiejama nuo kultūros.

Knygos autorius Alfonsas Čekauskas gimė 1937 m. kovo 11 d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiaus Šalnų kaime, Trakų vienkiemyje, Kazimieros Čekauskienės (Strielčiūnaitės) ir Vlado Čekausko šeimoje, buvo septintas ir paskutinis vaikas. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, jų namuose visada veikė pradžios mokykla, kaimo biblioteka, gyveno mokytojos. Šioje tėvų namuose veikusioje mokykloje, būdamas 5 metų amžiaus, pradėjo lankyti pradinę mokyklą.

Nuo 1966 m. dirbo Vilniaus 3-ioje vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1971 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto 13-osios vidurinės mokyklos direktoriumi, 1974 m. tapo Aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų respublikinio švietimo komiteto Organizacinio skyriaus vedėju, 1975 m. pradėjo eiti Lietuvos profesinių sąjungų Centro tarybos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.

1985 m. buvo išrinktas Lietuvos respublikinės savarankiškosios kovos už blaivybę draugijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1992 m. tapo Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininku. 2001 m. įkūrė Nacionalinę žalingų įpročių prevencijos tarybą bei kraštiečių draugiją „Kur tas šaltinėlis“, 2015 m. įkūrė asociaciją „Mūsų tautos atmintis“ ir joms vadovavo.

Antrasis autoriaus pašaukimas – dainavimas. Gana anksti buvo pastebėtas geras balsas, polinkis dainuoti, dar tarnaudamas kariuomenėje tapo Simferopolio miesto karininkų šeimų choro solistu. Vėliau daug koncertavo, apkeliavo daug šalių, surengė per 400 koncertų, pasirodymų, daugiausia Lietuvoje.

Daugiau apie autorių skaitykite knygoje pateikiamoje autobiografijoje „Mano gyvenimo štrichai“. 

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorius dr. Artūras Judžentis, maketuotojas Saulius Juozapaitis.

Knyga išleista autoriaus lėšomis, apimtis 208 p., tiražas 200 egz., kaina leidykloje 6,99 Eur. Kviečiame skaityti.

2019 03 12


2019 03 12

Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės pagerbtos konferencijoje Kaune

2019 m. kovo 9 d. Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje įvyko konferencija –pirmasis oficialus renginys, skirtas Kovo 9-ąjai – Lietuvos vardo dienai ir Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osioms metinėms.

Konferenciją savo dalyvavimu pagerbė ir sveikinimo žodį tarė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio vardu konferencijos dalyvius pasveikino mero pavaduotoja dr. Jūratė Elena Norvaišienė. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą „Lietuvos diena. Pavadinimo prasmingumas ir minėjimo ištakos“ perskaitė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Konferencijos rengėjai – Kauno įgulos karininkų ramovė (vedėjas plk. Gediminas Macijauskas) ir Lietuvos moterų lyga (pirmininkė prof. Ona Voverienė, Kauno skyriaus pirmininkė Meilutė Asanavičienė).

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į akademinės bendruomenės Kovo 9-osios iniciatyvinės grupės 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipimąsi, šių metų pradžioje Atmintinų dienų sąraše Kovo 9-ąją – Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje dieną – įtvirtino kaip „Lietuvos vardo dieną“, todėl oficialiai ši atmintina diena minima pirmą kartą.

Konferencijoje nagrinėtas klausimas, ar Lietuvos paminėjimas Kvedlinburgo metraštyje gali būti laikomas žinomu seniausiu faktiniu Lietuvos valstybės pripažinimu, pasisakyta apie Netimero kariuomenę, Netimero ir Zabedeno genus lietuviškoje tautiškumo istorijoje, Jotvingių piliakalnių ypatumus, apie atmintinos Kovo 9-osios dienos pavadinimo prasmingumą ir jos minėjimo ištakas bei Lietuvos paminėjimo senajame metraštyje loginę semantiką.

Nagrinėjant pirminį Kvedlinburgo metraščio tekstą, konfrencijoje atkreiptas dėmesys, kad metraštyje neabejotinai minimos tarpusavyje besiribojančios vienodo statuso valstybės Rusia [Rusciae] ir Lietuva [Lituae], bet ne jų vardai, nes valstybės gali ribotis tik su kitomis valstybėmis arba su jūromis ar vandenynu. Todėl neabejotinai klaidingu tampa manymas, kad metraštyje pamineta ne Lietuva (šalis, valstybė), o tik jos vardas, o šiuo klaidingu teiginiu pagrįstas atmintinos dienos „Lietuvos vardo diena“ pavadinimas taip pat yra klaidingas. Be to, neįmanoma minėti šios dienos metinių, kadangi pagal susiklosčiusią daugiametę tradiciją jokia vardo diena neskaičiuojama metais ir neminimos vardadienių metinės. Todėl yra neįmanoma minėti nei „Lietuvos vardo“ tūkstantmečio, nei 1010-ųjų metinių.

Konferencijoje išreikštas susirūpinimas, kad Seimo priimtame įstatyme yra likusi akį rėžianti klaida, nes Atmintinų dienų įstatyme įtvirtintas pavadinimas „Lietuvos vardo diena“ yra iš esmės klaidingas. Jis neatitinka kitų atmintinų dienų pavadinimų suteikimo praktikai, nes iš šiuo metu Atmintinų dienų sąraše esančių 68-ių dienų nėra nei vienos kitos atmintinos dienos, kurios pavadinime būtų vartojami žodžiai „vardo diena“. Tačiau, bene svarbiausia yra tai, kad lietuvių kalboje žodžiai „vardo diena“ gali būti vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nėra vartojami su daiktų pavadinimais (vardais).

Konferencijoje priimta rezoliucija siūlyti kaip galima greičiau atitaisyti šią klaidą – keisti Atmintinų dienų įstatymą ir atmintiną Kovo 9-ąją dieną vadinti „LIETUVOS DIENA“, t. y. taip, kaip siūlė akademinė bendruomenė savo pradiniame 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipimesi.

Nagrinėjant Lietuvos valstybingumo ištakų problematiką, istoriko atsakomybę, vertinant Lietuvos praeitį, konferencijos dalyviai pastebėjo, kad pastarųjų metų Lietuvos istorikų darbai, dažnai paremti ideologizuotais užsienio autorių vertinimais, yra viena iš priežasčių, skatinančių daryti Lietuvos istoriją niekinančias ar net klastojančias išvadas. Konferencijoje priimta rezoliucija, kad siekiant įveikti minėtus neigiamus polinkius, artimiausiu metu būtina sukurti valstybinės, pozityvios ir objektyvios Lietuvos istorijos koncepcijos gaires, kartu pasitelkiant jau esamas visuomenines iniciatyvas ir projektus.

Kvietimas į konferenciją

Konferencijos programa

Konferencijos rezoliucija „Dėl atmintinos dienos pavadinimo „LIETUVOS DIENA“

Konferencijos rezoliucija „Dėl valstybinio požiūrio į LIetuvos istoriją“

Pranešimas apie rezoliucijų perdavimą komisijai


Kita susijusi informacija:

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/letas-palmaitis.-lietuvos-vardas-rusia-ir-premjeras-netimeras

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/gincai-del-lietuvos-vardo-dienos-siulo-priesintis-istorijos-iskraipymams-905441

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=263893

https://www.facebook.com/LRSeimas/posts/2242021572735076

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kovo-9-oji-paskelbta-lietuvos-vardo-diena.d?id=80084793

https://welovelithuania.com/kovo-9-oji-paskelbta-lietuvos-vardo-diena/

http://alkas.lt/2019/01/12/lietuvos-vardo-diena-itraukta-i-atmintinu-dienu-sarasa/

https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/01/12/lietuvoje/kovo-9-aja-nuo-siol-bus-minima-nauja-svente/

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/723187/lietuvos-vardo-diena-trispalve-nusvito-izymios-vilniaus-vietos

https://www.facebook.com/kulturosministerija/?tn-str=k%2AF

http://mokslolietuva.lt/2019/03/sveikiname-su-1010-osiomis-lietuvos-vardo-paminejimo-metinemis/

2019 03 12, 03 22


2019 03 08

Konferencijos programa

 


2019 03 08

Apie mus rašo

2019 m. kovo 8 d. interneto svetainėje www.propatria.lt paskelbtas Z. Tamakausko straipsnis „Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą“, kuriame aprašomas „Versmės“ leidyklos išleistos knygos „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“ (sudarytoja Leonora Žukienė) pristatymas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje . Straipsnį skaitykite čia.  ▲2019 03 22


2019 03 07

Apie mus rašo

2019 m. kovo 7 d. interneto svetainėje www.alkas.lt paskelbtas Z. Tamakausko straipsnis „Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą“, kuriame aprašomas „Versmės“ leidyklos išleistos knygos „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“ (sudarytoja Leonora Žukienė) pristatymas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje . Straipsnį skaitykite čia.  ▲2019 03 22


2019 03 06

Gauta parama

2019 m. kovo 6 d. leidyklą pasiekė Ramintos ir Evaldo Šimaičių 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 04 05


2019 03 05

Kviečia – šiemet jau 10-ą kartą – konkursas
„RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“


 

Senajame Kvedlinburgo vienuolyno metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta Lietuva. Šiemet – 2019-aisiais – sukako jau 1010 metų nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo. Labai džiaugiamės, kad šiemet Kovo 9-oji bus pirmą kartą minima oficialiai, nes 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ji buvo įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą.

Maloniai kviečiame visus – ir vyresnius, ir jaunesnius – dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame „Versmės“ leidyklos rengiamame kasmetiniame – šiemet jau 10-ame – konkurse  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ”. Konkurso ir Kovo 9-osios atmintinos dienos paminėjimo esmė yra tokia: Kovo 9-ąją – Lietuvos pirmojo paminėjimo dieną – kur tuo metu bebūtume, prasmingai ir gražiai užrašykime vieną vienintelį žodį – LIETUVA ir pasidalinkime tuo su kitais.

Konkursui skirtas Jūsų užrašo LIETUVA nuotraukas, filmukus ar pačius užrašų kūrinius kartu su trumpu palydimuoju tekstuku maloniai prašome iki kovo 25 d. atsiųsti mums adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius.

Ankstesnių 9 konkursų „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ darbais – o jų bemaž 3 000 (!) – kviečiame pasigrožėti ČIA.
2019 03 05

2019 03 01

Gauta parama

2019 m. kovo 1 d. leidyklą pasiekė Birutės Ripinskienės 30,00 Eur ir Vytauto Dabulskio 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 03 06


2019 02 26

Išleista Baltasaro Graciano legendų ir filosofinių alegorijų knyga „Fortūna ant medžio“

2019 m. vasario 22 d. išleistas legendų ir filosofinių alegorijų rinkinys iš Baltasaro Graciano romano „Kritikonas“, apie žmogaus kelią nuo jaunystės iki mirties žmonių visuomenėje. Knyga „Fortūna ant medžio“ pavadinta pagal romano 2-oje dalyje 6 skirsnyje esančią legendą.

Baltasaras Gracianas gimė ir gyveno Ispanijoje (krikštytas 1601 m.), jį auklėjo dėdė kapelionas iš Toledo. Jėzuitų kolegijoje gavęs pradinį pasirengimą, vėliau jis studijavo filosofiją Kalatajudoje ir teologiją Saragosoje, po to dėstė lotynų kalbos gramatiką Kalatajudoje, filosofiją Valensijos kolegijoje. Literatūrinė jo veikla prasideda 1636 metais, kai Gracianas persikėlė į Ueską ir tapo vietinės jėzuitų kolegijos dėstytoju ir nuodėmklausiu. Čia jį globojo kolegijos rektorius, išsilavinęs didikas Vincencijus Lastanosa, garsus bibliofilas, kolekcininkas, literatas. Čia buvo išleistas ir pirmasis Graciano kūrinys „Herojus“, tipiškas ispaniškojo europietiškojo baroko pavyzdys. Pagrindinėmis didžių darbų kūrėjo savybėmis Gracianas įvardina įžvalgumą, susivaldymą, išlavintą skonį ir t.t. (iš viso 20). 1670 m. Saragosoje išėjo antrasis veikalas „Politikas“, o dar vėliau – traktatai „Sąmojis“ ir „Išmintingasis“ bei originalių, kandžių, sąmojingų aforizmų rinkinys „Parankinis orakulas“. Baltasaras Gracianas vis labiau tampa neparankus jėzuitų ordino hierarchams, su kuriais jis nederino nei knygų idėjų, nei jų išleidimo, prisidengdamas lengvai iššifruojamu pseudonimu.

Paskutiniuosius 10 metų (1647–1657), grįžęs į Aragoną ir dėstydamas Šventojo Rašto katedroje, Gracianas sukūrė monumentalų filosofinį romaną „Kritikonas“ apie žmogaus kelią nuo jaunystės iki mirties žmonių visuomenėje. Žvėrių oloje užaugęs naivus jaunuolis Andrenijus susitinka subrendusį vyrą Kritilą ir kartu eina per Gyvenimą. Andrenijus pamažu ima praregėti ir kritiškai įvertinti aplinką, taip formuodamasis kaip asmenybė. Abu keliauninkus per Gyvenimą veda ir moko įvairūs mitologiniai ir paties Graciano sugalvoti personažai. Gyvenimo pabaigoje Gracianas jėzuitų buvo kaltinamas stiliaus manieringumu, nepamatuotos satyros gausa, netikusiais barbarizmais. 1658 m. jis buvo ištremtas, jam uždrausta turėti popieriaus ir rašalo, net pereiti iš jėzuitų į kitą ordiną. Mirė Gracianas užmaršty ir ligotas, tesulaukęs 58 metų.

Knygos sudarytoja ir vertėja prof. Aleksandra Teresė Veličkienė, dailininkė Ona Liugailienė, apimtis 116 p., kaina leidykloje 5,99 Eur.   ▲2019 02 26


2019 02 24

„Vaiguvos“ pristatymas Kelmėje

2019 m. vasario 24 d. Kelmės krašto muziejuje įvyko koncertas „Iš Žemaitijos į Žemaitiją“ ir kamerinis „Vaiguvos“ monografijos pristatymas. Šis šventinis renginys skirtas Žemaitijos ir Vietovardžių metams paminėti. Renginį pradėjo muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, pristatydama šio vakaro dalyvius. Programoje skambėjo Simono Daukanto XIX a. rinktos ir XXI a. tebeskambančios dainos, kurias atliko „Visi“ folkloro ansamblis (vad. doc. Evaldas Vyčinas). Jis klausytojams papasakojo apie pirmąsias lauko tyrimo ekspedicijas Kelmės, Šilalės, Raseinių, Tauragės ir kitose Žemaitijos vietose. Kai kurių surinktų liaudies dainų tekstai, tik be melodijų, aptinkami ir S. Daukanto 1846 m. išleistame rinkinyje. Apie ekspedicijose rinktas dainas ir nutikimus prisiminė buvę „Visi“ ansambliečiai Aidas Bernatonis, Valdas Rutkūnas. Įžvalgomis pasidalino prof. dr. Daiva Vyčinienė, Virginijus Jocys.

Antroje, kamerinėje vakaro dalyje buvo pristatyta vyr. redaktorės ir sudarytojos dr. Ievos Švarcaitės bei talkininkų parengta, „Versmės“ leidyklos išleista, solidi „Lietuvos valsčių“ serijos „Vaiguvos“ monografija. Knygos pristatymo proga dr. Ieva Švarcaitė muziejaus direktorei Danutei Žalpieniai įteikė savo parengtą leidinį. Istorikas Virginijus Jocys, plačiau pristatydamas šio leidinio sudarytoją dr. Ievą Švarcaitę, atkreipė dėmesį, kad autorė, pati būdama geografė, reikšdama didelę pagarbą ir meilę žemaičių tarmei ir vaiguviškių šnektai, kartu su bendraautoriais sudarė ir parašė didelį (14 str.) šio leidinio „Kalbos“ skyrių. Sudarytojai perduoti didžiuliai linkėjimai nuo negalėjusių atvykti dr. Albinos Auksoriūtės ir dr. Filomenos Kavoliūtės. Šio leidinio pristatymas ir dedikavimas Vietovardžių atmintiniems metams, suteikė progą vakaro auditorijai dar kartą priminti apie būtinybę saugoti istorinius vietovardžius nuo juridinio išbraukimo, nes jie, tai paminklas ir atmintis apie gyvenusias ir kūrusias vietos bendruomenes, tarmes, kalbą. Vietovardžiams išsaugoti nereikia nei betono, nei armatūros, jų nereikia nei laistyti nei ravėti. Jie liūdis apie kraštą, vietoves, bendruomenes net tada, kai mūsų nebus.

Nuo Kelmės savivaldybės administracijos, knygos sudarytoją dr. Ievą Švarcaitę pasveikinęs Kelmės r. savivaldybės mero pavaduotojas Albertas Brazas, padėkojo jai už didžiulį darbą ir dovaną Vaiguvos žmonėms. Sveikinimo žodį tarė vaiguviškis Eugenijus Šaltis, pats būdamas plataus kultūros lauko purentojas, taip įvertino sudarytojos triūsą.: „Titano darbą nuveikė vyriausioji redaktorė kraštietė daktarė Ieva Švarcaitė, jos duktė Stefanija Švarcaitė - Kundrotienė. Žemai joms nusilenkti reikia. Tą ir darau. Monografija VAIGUVA - lobis vaiguviškiams, Lietuvai, man, mano vaikams ir vaikaičiams, mano visai šeimai ir giminei, kurios šaknys giliai, giliai VAIGUVOS žemėje.“ Pasisakymą baigdamas pakvietę į tikrąjį knygos pristatymą Vaiguvoje balandžio 19 dieną, Ieva Švarcaitei švenčiant savo 80-ąjį gimtadienį. Sudarytoją gražiai pasveikino viešnia ir talkininkė iš Panevėžio Stefanija Burbienė, prisidėjusi prie knygos gimimo. „Dievui dėkoju ir Joms brangiosioms, kad man leido nors mažu trupinėliu prisidėti prie knygos. Nesužinosime kiek kilometrų pravažinėjom ir kiek kelių takelių pravaikščiojom, kol surinkome įdomios medžiagos knygai? Ačiū žmonėms, kurie buvo geranoriški, savo pasakojimais ir nuotraukomis pasitikėjo, pasidalinti su mumis.“

Renginio pabaigoje susirinkusius su Žemaitijos metais pasveikino Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Alvydas Strička, visą kelionę su fotoaparatu gaudęs, istoriškai svarbiausias ir meniškai gražiausias, renginių akimirkas. Jis papasakojo apie Vilniaus žemaičių veiklą, turiningus renginius, paskaitas, koncertus, pilietines atminties akcijas ir ateities planus. Vėliau susirinkusius pasveikino Kauno žemaičių kultūros bendrijos pirmininkas Jonas Vitkauskas, palinkėjęs saugoti ir puoselėti žemaitišką tapatybę visur, kur begyventume.

 

  ▲2019 03 12


2019 02 13

Gauta parama

2019 m. vasario 13 d. leidyklą pasiekė Ingridos Malinauskas (Vokietija) 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 02 27


2019 02 13

  ▲2019 02 13


2019 02 12

Gauta parama

2019 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Jūros Šiaulienės (Bubelytės), vyro Ričardo Šiaulio, dukros Juditos Šiaulytės ir Giedrės Šiaulytės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2019 02 13


2019 01 30

Išleista monografijos „SENDVARIS“ įžanginės knygos signalinė elektroninė versija

2019 m. sausio 30 d. išleista nuo 2013 m. rengtos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SENDVARIS“ įžanginės knygos netiražuojama signalinė elektroninė versija, leidinio bibliografinė informacija dar nepateikta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų bankui (NBDB).

Tai rengiamos monografijos įžanginės knygos baigiamasis etapas, kol dar nesukauptos lėšos tiražo spausdinimui: nevisiškai išbaigta knygos versija pristatoma skaitytojams ir kraštiečiams, kurie susipažinę galėtų pareikšti savo pageidavimus ir pastabas.

Knygos vyriausioji redaktorė sudarytoja Liucija Kyguolytė-Šeputė, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė, maketuotoja Sigrida Juozapaitytė.

Knygos leidimą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, UAB „Mida LT“, UAB „Vitransa“, Baukštininkų bendruomenė, Loreta Kuprienė, Birutė Tamušauskienė, Antanas Simonas Tamušauskas, UAB „Konversita“, „Versmės“ leidykla.

Knygą sudaro 30 straipsnių, 385 puslapiai, pratarmę knygai parašė Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.

Knygą kviečiame skaityti ČIA.

Atsiliepimus ir pastabas dėl knygos turinio prašome siųsti leidyklos adresu leidykla@versme.lt, iš anksto dėkojame.

2019 01 30


2019 01 29

2019 01 29


2019 01 19

Gauta parama

2019 m. sausio 19 d. leidyklą pasiekė Vilijos Briedienės ir Vytauto Salduko 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 05 20


2019 01 09

Gauta parama

2019 m. sausio 9 d. leidyklą pasiekė Irenos Šliuožaitės 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 01 14


2019 01 07

Gauta parama

2019 m. sausio 7 d. leidykla buvo informuota apie Petro Tomkaus 52,12 Eur paramą (2% pajamų mokesčio sumos už 2017 m.) rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė dr. Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.2019 01 14


2019 01 07

Gauta parama

2019 m. sausio 7 d. leidyklą pasiekė Dariaus Mališausko 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2019 01 14


2019   2018   2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007 
2005    2004     2001–2003