Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos

2018   2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007 
2005    2004     2001–2003

2019 03 12

Išleista Alfonso Čekausko knyga „Blaivybės keliu“

2019 m. kovo 12 d. iš spaustuvės gauta Alfonso Čekausko knyga „Blaivybės keliu“. Knyga skiriama apžvelgti Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ veiklą, joje atskleidžiami labai dažni ir gražūs draugijos bendradarbiavimo ryšiai su Lietuvos katalikų bažnyčia, aprašomi draugijos rengti vyskupo M. Valančiaus blaivybės, o vėliau ir filosofo bei kultūros veikėjo Vydūno konkursai, blaivybės konferencijos ir tarptautiniai kongresai, kuriuose dalyvavo daug įžymių mokslininkų, meno žmonių, politikų, kunigų, vyskupų, buvo matoma, kad blaivybė neatsiejama nuo kultūros.

Knygos autorius Alfonsas Čekauskas gimė 1937 m. kovo 11 d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiaus Šalnų kaime, Trakų vienkiemyje, Kazimieros Čekauskienės (Strielčiūnaitės) ir Vlado Čekausko šeimoje, buvo septintas ir paskutinis vaikas. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, jų namuose visada veikė pradžios mokykla, kaimo biblioteka, gyveno mokytojos. Šioje tėvų namuose veikusioje mokykloje, būdamas 5 metų amžiaus, pradėjo lankyti pradinę mokyklą.

Nuo 1966 m. dirbo Vilniaus 3-ioje vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1971 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto 13-osios vidurinės mokyklos direktoriumi, 1974 m. tapo Aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų respublikinio švietimo komiteto Organizacinio skyriaus vedėju, 1975 m. pradėjo eiti Lietuvos profesinių sąjungų Centro tarybos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.

1985 m. buvo išrinktas Lietuvos respublikinės savarankiškosios kovos už blaivybę draugijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1992 m. tapo Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininku. 2001 m. įkūrė Nacionalinę žalingų įpročių prevencijos tarybą bei kraštiečių draugiją „Kur tas šaltinėlis“, 2015 m. įkūrė asociaciją „Mūsų tautos atmintis“ ir joms vadovavo.

Antrasis autoriaus pašaukimas – dainavimas. Gana anksti buvo pastebėtas geras balsas, polinkis dainuoti, dar tarnaudamas kariuomenėje tapo Simferopolio miesto karininkų šeimų choro solistu. Vėliau daug koncertavo, apkeliavo daug šalių, surengė per 400 koncertų, pasirodymų, daugiausia Lietuvoje.

Daugiau apie autorių skaitykite knygoje pateikiamoje autobiografijoje „Mano gyvenimo štrichai“. 

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorius dr. Artūras Judžentis, maketuotojas Saulius Juozapaitis.

Knyga išleista autoriaus lėšomis, apimtis 208 p., tiražas 200 egz., kaina leidykloje 6,99 Eur. Kviečiame skaityti.

2019 03 12


2019 03 12

Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės pagerbtos konferencijoje Kaune

2019 m. kovo 9 d. Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje įvyko konferencija –pirmasis oficialus renginys, skirtas Kovo 9-ąjai – Lietuvos vardo dienai ir Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osioms metinėms.

Konferenciją savo dalyvavimu pagerbė ir sveikinimo žodį tarė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio vardu konferencijos dalyvius pasveikino mero pavaduotoja dr. Jūratė Elena Norvaišienė. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą „Lietuvos diena. Pavadinimo prasmingumas ir minėjimo ištakos“ perskaitė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Konferencijos rengėjai – Kauno įgulos karininkų ramovė (vedėjas plk. Gediminas Macijauskas) ir Lietuvos moterų lyga (pirmininkė prof. Ona Voverienė, Kauno skyriaus pirmininkė Meilutė Asanavičienė).

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į akademinės bendruomenės Kovo 9-osios iniciatyvinės grupės 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipimąsi, šių metų pradžioje Atmintinų dienų sąraše Kovo 9-ąją – Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje dieną – įtvirtino kaip „Lietuvos vardo dieną“, todėl oficialiai ši atmintina diena minima pirmą kartą.

Konferencijoje nagrinėtas klausimas, ar Lietuvos paminėjimas Kvedlinburgo metraštyje gali būti laikomas žinomu seniausiu faktiniu Lietuvos valstybės pripažinimu, pasisakyta apie Netimero kariuomenę, Netimero ir Zabedeno genus lietuviškoje tautiškumo istorijoje, Jotvingių piliakalnių ypatumus, apie atmintinos Kovo 9-osios dienos pavadinimo prasmingumą ir jos minėjimo ištakas bei Lietuvos paminėjimo senajame metraštyje loginę semantiką.

Nagrinėjant pirminį Kvedlinburgo metraščio tekstą, konfrencijoje atkreiptas dėmesys, kad metraštyje neabejotinai minimos tarpusavyje besiribojančios vienodo statuso valstybės Rusia [Rusciae] ir Lietuva [Lituae], bet ne jų vardai, nes valstybės gali ribotis tik su kitomis valstybėmis arba su jūromis ar vandenynu. Todėl neabejotinai klaidingu tampa manymas, kad metraštyje pamineta ne Lietuva (šalis, valstybė), o tik jos vardas, o šiuo klaidingu teiginiu pagrįstas atmintinos dienos „Lietuvos vardo diena“ pavadinimas taip pat yra klaidingas. Be to, neįmanoma minėti šios dienos metinių, kadangi pagal susiklosčiusią daugiametę tradiciją jokia vardo diena neskaičiuojama metais ir neminimos vardadienių metinės. Todėl yra neįmanoma minėti nei „Lietuvos vardo“ tūkstantmečio, nei 1010-ųjų metinių.

Konferencijoje išreikštas susirūpinimas, kad Seimo priimtame įstatyme yra likusi akį rėžianti klaida, nes Atmintinų dienų įstatyme įtvirtintas pavadinimas „Lietuvos vardo diena“ yra iš esmės klaidingas. Jis neatitinka kitų atmintinų dienų pavadinimų suteikimo praktikai, nes iš šiuo metu Atmintinų dienų sąraše esančių 68-ių dienų nėra nei vienos kitos atmintinos dienos, kurios pavadinime būtų vartojami žodžiai „vardo diena“. Tačiau, bene svarbiausia yra tai, kad lietuvių kalboje žodžiai „vardo diena“ gali būti vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nėra vartojami su daiktų pavadinimais (vardais).

Konferencijoje priimta rezoliucija siūlyti kaip galima greičiau atitaisyti šią klaidą – keisti Atmintinų dienų įstatymą ir atmintiną Kovo 9-ąją dieną vadinti „LIETUVOS DIENA“, t. y. taip, kaip siūlė akademinė bendruomenė savo pradiniame 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipimesi.

Nagrinėjant Lietuvos valstybingumo ištakų problematiką, istoriko atsakomybę, vertinant Lietuvos praeitį, konferencijos dalyviai pastebėjo, kad pastarųjų metų Lietuvos istorikų darbai, dažnai paremti ideologizuotais užsienio autorių vertinimais, yra viena iš priežasčių, skatinančių daryti Lietuvos istoriją niekinančias ar net klastojančias išvadas. Konferencijoje priimta rezoliucija, kad siekiant įveikti minėtus neigiamus polinkius, artimiausiu metu būtina sukurti valstybinės, pozityvios ir objektyvios Lietuvos istorijos koncepcijos gaires, kartu pasitelkiant jau esamas visuomenines iniciatyvas ir projektus.

Kvietimas į konferenciją

Konferencijos programa

Konferencijos rezoliucija „Dėl atmintinos dienos pavadinimo „LIETUVOS DIENA“

Konferencijos rezoliucija „Dėl valstybinio požiūrio į LIetuvos istoriją“

Pranešimas apie rezoliucijų perdavimą komisijai

2019 03 12


2019 03 08

Konferencijos programa

 


2019 03 05

Kviečia – šiemet jau 10-ą kartą – konkursas
„RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“


 

Senajame Kvedlinburgo vienuolyno metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta Lietuva. Šiemet – 2019-aisiais – sukako jau 1010 metų nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo. Labai džiaugiamės, kad šiemet Kovo 9-oji bus pirmą kartą minima oficialiai, nes 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ji buvo įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą.

Maloniai kviečiame visus – ir vyresnius, ir jaunesnius – dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame „Versmės“ leidyklos rengiamame kasmetiniame – šiemet jau 10-ame – konkurse  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ”. Konkurso ir Kovo 9-osios atmintinos dienos paminėjimo esmė yra tokia: Kovo 9-ąją – Lietuvos pirmojo paminėjimo dieną – kur tuo metu bebūtume, prasmingai ir gražiai užrašykime vieną vienintelį žodį – LIETUVA ir pasidalinkime tuo su kitais.

Konkursui skirtas Jūsų užrašo LIETUVA nuotraukas, filmukus ar pačius užrašų kūrinius kartu su trumpu palydimuoju tekstuku maloniai prašome iki kovo 25 d. atsiųsti mums adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius.

Ankstesnių 9 konkursų „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ“ darbais – o jų bemaž 3 000 (!) – kviečiame pasigrožėti ČIA.
2019 03 05

2019 03 01

Gauta parama

2019 m. kovo 1 d. leidyklą pasiekė Birutės Ripinskienės 30,00 Eur ir Vytauto Dabulskio 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 03 06


2019 02 26

Išleista Baltasaro Graciano legendų ir filosofinių alegorijų knyga „Fortūna ant medžio“

2019 m. vasario 22 d. išleistas legendų ir filosofinių alegorijų rinkinys iš Baltasaro Graciano romano „Kritikonas“, apie žmogaus kelią nuo jaunystės iki mirties žmonių visuomenėje. Knyga „Fortūna ant medžio“ pavadinta pagal romano 2-oje dalyje 6 skirsnyje esančią legendą.

Baltasaras Gracianas gimė ir gyveno Ispanijoje (krikštytas 1601 m.), jį auklėjo dėdė kapelionas iš Toledo. Jėzuitų kolegijoje gavęs pradinį pasirengimą, vėliau jis studijavo filosofiją Kalatajudoje ir teologiją Saragosoje, po to dėstė lotynų kalbos gramatiką Kalatajudoje, filosofiją Valensijos kolegijoje. Literatūrinė jo veikla prasideda 1636 metais, kai Gracianas persikėlė į Ueską ir tapo vietinės jėzuitų kolegijos dėstytoju ir nuodėmklausiu. Čia jį globojo kolegijos rektorius, išsilavinęs didikas Vincencijus Lastanosa, garsus bibliofilas, kolekcininkas, literatas. Čia buvo išleistas ir pirmasis Graciano kūrinys „Herojus“, tipiškas ispaniškojo europietiškojo baroko pavyzdys. Pagrindinėmis didžių darbų kūrėjo savybėmis Gracianas įvardina įžvalgumą, susivaldymą, išlavintą skonį ir t.t. (iš viso 20). 1670 m. Saragosoje išėjo antrasis veikalas „Politikas“, o dar vėliau – traktatai „Sąmojis“ ir „Išmintingasis“ bei originalių, kandžių, sąmojingų aforizmų rinkinys „Parankinis orakulas“. Baltasaras Gracianas vis labiau tampa neparankus jėzuitų ordino hierarchams, su kuriais jis nederino nei knygų idėjų, nei jų išleidimo, prisidengdamas lengvai iššifruojamu pseudonimu.

Paskutiniuosius 10 metų (1647–1657), grįžęs į Aragoną ir dėstydamas Šventojo Rašto katedroje, Gracianas sukūrė monumentalų filosofinį romaną „Kritikonas“ apie žmogaus kelią nuo jaunystės iki mirties žmonių visuomenėje. Žvėrių oloje užaugęs naivus jaunuolis Andrenijus susitinka subrendusį vyrą Kritilą ir kartu eina per Gyvenimą. Andrenijus pamažu ima praregėti ir kritiškai įvertinti aplinką, taip formuodamasis kaip asmenybė. Abu keliauninkus per Gyvenimą veda ir moko įvairūs mitologiniai ir paties Graciano sugalvoti personažai. Gyvenimo pabaigoje Gracianas jėzuitų buvo kaltinamas stiliaus manieringumu, nepamatuotos satyros gausa, netikusiais barbarizmais. 1658 m. jis buvo ištremtas, jam uždrausta turėti popieriaus ir rašalo, net pereiti iš jėzuitų į kitą ordiną. Mirė Gracianas užmaršty ir ligotas, tesulaukęs 58 metų.

Knygos sudarytoja ir vertėja prof. Aleksandra Teresė Veličkienė, dailininkė Ona Liugailienė, apimtis 116 p., kaina leidykloje 5,99 Eur.   ▲2019 02 26


2019 02 24

„Vaiguvos“ pristatymas Kelmėje

2019 m. vasario 24 d. Kelmės krašto muziejuje įvyko koncertas „Iš Žemaitijos į Žemaitiją“ ir kamerinis „Vaiguvos“ monografijos pristatymas. Šis šventinis renginys skirtas Žemaitijos ir Vietovardžių metams paminėti. Renginį pradėjo muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, pristatydama šio vakaro dalyvius. Programoje skambėjo Simono Daukanto XIX a. rinktos ir XXI a. tebeskambančios dainos, kurias atliko „Visi“ folkloro ansamblis (vad. doc. Evaldas Vyčinas). Jis klausytojams papasakojo apie pirmąsias lauko tyrimo ekspedicijas Kelmės, Šilalės, Raseinių, Tauragės ir kitose Žemaitijos vietose. Kai kurių surinktų liaudies dainų tekstai, tik be melodijų, aptinkami ir S. Daukanto 1846 m. išleistame rinkinyje. Apie ekspedicijose rinktas dainas ir nutikimus prisiminė buvę „Visi“ ansambliečiai Aidas Bernatonis, Valdas Rutkūnas. Įžvalgomis pasidalino prof. dr. Daiva Vyčinienė, Virginijus Jocys.

Antroje, kamerinėje vakaro dalyje buvo pristatyta vyr. redaktorės ir sudarytojos dr. Ievos Švarcaitės bei talkininkų parengta, „Versmės“ leidyklos išleista, solidi „Lietuvos valsčių“ serijos „Vaiguvos“ monografija. Knygos pristatymo proga dr. Ieva Švarcaitė muziejaus direktorei Danutei Žalpieniai įteikė savo parengtą leidinį. Istorikas Virginijus Jocys, plačiau pristatydamas šio leidinio sudarytoją dr. Ievą Švarcaitę, atkreipė dėmesį, kad autorė, pati būdama geografė, reikšdama didelę pagarbą ir meilę žemaičių tarmei ir vaiguviškių šnektai, kartu su bendraautoriais sudarė ir parašė didelį (14 str.) šio leidinio „Kalbos“ skyrių. Sudarytojai perduoti didžiuliai linkėjimai nuo negalėjusių atvykti dr. Albinos Auksoriūtės ir dr. Filomenos Kavoliūtės. Šio leidinio pristatymas ir dedikavimas Vietovardžių atmintiniems metams, suteikė progą vakaro auditorijai dar kartą priminti apie būtinybę saugoti istorinius vietovardžius nuo juridinio išbraukimo, nes jie, tai paminklas ir atmintis apie gyvenusias ir kūrusias vietos bendruomenes, tarmes, kalbą. Vietovardžiams išsaugoti nereikia nei betono, nei armatūros, jų nereikia nei laistyti nei ravėti. Jie liūdis apie kraštą, vietoves, bendruomenes net tada, kai mūsų nebus.

Nuo Kelmės savivaldybės administracijos, knygos sudarytoją dr. Ievą Švarcaitę pasveikinęs Kelmės r. savivaldybės mero pavaduotojas Albertas Brazas, padėkojo jai už didžiulį darbą ir dovaną Vaiguvos žmonėms. Sveikinimo žodį tarė vaiguviškis Eugenijus Šaltis, pats būdamas plataus kultūros lauko purentojas, taip įvertino sudarytojos triūsą.: „Titano darbą nuveikė vyriausioji redaktorė kraštietė daktarė Ieva Švarcaitė, jos duktė Stefanija Švarcaitė - Kundrotienė. Žemai joms nusilenkti reikia. Tą ir darau. Monografija VAIGUVA - lobis vaiguviškiams, Lietuvai, man, mano vaikams ir vaikaičiams, mano visai šeimai ir giminei, kurios šaknys giliai, giliai VAIGUVOS žemėje.“ Pasisakymą baigdamas pakvietę į tikrąjį knygos pristatymą Vaiguvoje balandžio 19 dieną, Ieva Švarcaitei švenčiant savo 80-ąjį gimtadienį. Sudarytoją gražiai pasveikino viešnia ir talkininkė iš Panevėžio Stefanija Burbienė, prisidėjusi prie knygos gimimo. „Dievui dėkoju ir Joms brangiosioms, kad man leido nors mažu trupinėliu prisidėti prie knygos. Nesužinosime kiek kilometrų pravažinėjom ir kiek kelių takelių pravaikščiojom, kol surinkome įdomios medžiagos knygai? Ačiū žmonėms, kurie buvo geranoriški, savo pasakojimais ir nuotraukomis pasitikėjo, pasidalinti su mumis.“

Renginio pabaigoje susirinkusius su Žemaitijos metais pasveikino Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Alvydas Strička, visą kelionę su fotoaparatu gaudęs, istoriškai svarbiausias ir meniškai gražiausias, renginių akimirkas. Jis papasakojo apie Vilniaus žemaičių veiklą, turiningus renginius, paskaitas, koncertus, pilietines atminties akcijas ir ateities planus. Vėliau susirinkusius pasveikino Kauno žemaičių kultūros bendrijos pirmininkas Jonas Vitkauskas, palinkėjęs saugoti ir puoselėti žemaitišką tapatybę visur, kur begyventume.

 

  ▲2019 03 12


2019 02 13

Gauta parama

2019 m. vasario 13 d. leidyklą pasiekė Ingridos Malinauskas (Vokietija) 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 02 27


2019 02 13

  ▲2019 02 13


2019 02 12

Gauta parama

2019 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Jūros Šiaulienės (Bubelytės), vyro Ričardo Šiaulio, dukros Juditos Šiaulytės ir Giedrės Šiaulytės 100,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2019 02 13


2019 01 30

Išleista monografijos „SENDVARIS“ įžanginės knygos signalinė elektroninė versija

2019 m. sausio 30 d. išleista nuo 2013 m. rengtos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SENDVARIS“ įžanginės knygos netiražuojama signalinė elektroninė versija, leidinio bibliografinė informacija dar nepateikta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų bankui (NBDB).

Tai rengiamos monografijos įžanginės knygos baigiamasis etapas, kol dar nesukauptos lėšos tiražo spausdinimui: nevisiškai išbaigta knygos versija pristatoma skaitytojams ir kraštiečiams, kurie susipažinę galėtų pareikšti savo pageidavimus ir pastabas.

Knygos vyriausioji redaktorė sudarytoja Liucija Kyguolytė-Šeputė, atsakingoji redaktorė Živilė Driskiuvienė, maketuotoja Sigrida Juozapaitytė.

Knygos leidimą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, UAB „Mida LT“, UAB „Vitransa“, Baukštininkų bendruomenė, Loreta Kuprienė, Birutė Tamušauskienė, Antanas Simonas Tamušauskas, UAB „Konversita“, „Versmės“ leidykla.

Knygą sudaro 30 straipsnių, 385 puslapiai, pratarmę knygai parašė Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.

Knygą kviečiame skaityti ČIA.

Atsiliepimus ir pastabas dėl knygos turinio prašome siųsti leidyklos adresu leidykla@versme.lt, iš anksto dėkojame.

2019 01 30


2019 01 29

2019 01 29


2019 01 09

Gauta parama

2019 m. sausio 9 d. leidyklą pasiekė Irenos Šliuožaitės 20,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VIEŠVILĖ“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė.  ▲2019 01 14


2019 01 07

Gauta parama

2019 m. sausio 7 d. leidykla buvo informuota apie Petro Tomkaus 52,12 Eur paramą (2% pajamų mokesčio sumos už 2017 m.) rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „VAIGUVA“ (vyr. redaktorė dr. Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.2019 01 14


2019 01 07

Gauta parama

2019 m. sausio 7 d. leidyklą pasiekė Dariaus Mališausko 50,00 Eur parama rengiamai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „AUKŠTADVARIS“ (vyr. redaktorė Ona Gaidamavičiūtė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Aukštadvaris.  ▲2019 01 14


2018 12 31

Ilgai laukta monografija „VAIGUVA“ – jau leidykloje

2018 m. gruodžio 31 d. išleista „VAIGUVA“ – 36-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija. Tai net 13 metų rengtas, archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, žemėlapiais, brėžiniais gausiai iliustruotas bendras daugiau kaip šešių dešimčių autorių išsamus pasakojimas apie dabartinio Kelmės rajono Vaiguvos miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, švietimą, kultūrą, kalbą, iškilius žmones.

Rengiant knygą „Versmės“ leidykla Vaiguvos apylinkėse surengė dvi monografijos autorių lauko tyrimų ekspedicijas.

Išleidus „Vaiguvos“ monografiją, nuo 1994 m. rengiamą šimtatomę „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro jau 48 tomai, 54 278 puslapiai, 4271 straipsnis, kuriuos parašė 1947 autoriai.

Kviečiame įsigyti ir skaityti. Knyga skiriama Vaiguvos 625-osioms metinėms, jos apimtis 1484 p., knygoje minimi arba plačiau aprašomi 3 205 asmenys, jų nuveikti darbai (žr. Asmenvardžių rodyklė), knygos kaina leidykloje 45 Eur.

Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2019 01 28


2018 12 28

Išleista knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“

2018 m. gruodžio 28 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Leonoros Žukienės sudaryta knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“.

Ši knyga – tai atsiminimai apie violončelininką, žinomą folkloristą, „Versmės“ leidyklos bendradarbį, vieną „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PAŠVITINYS“ sudarytoją Kazimierą Kalibatą, jo visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Knygoje pateikiami ir jo paties užrašyti įspūdžiai iš vaikystės, artimųjų gyvenimo, pokario laikotarpio, su meile ir įdomiai aprašytas niekuo neišsiskiriantis iš tūkstančio kitų Žiemgalos krašto Vilūnaičių kaimas. Tam reikia turėti folkloristo gyslelę (panašiai kaip Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“), skirti dėmesio ir iškelti kaip vertybę. K. Kalibato gyvenimas padalintas tarp violončelės ir liaudies dainos, susidūrimai su netoli nuo mūsų nutolusia okupacijos prievarta, kova su ja sklinda iš atsiminimų puslapių ir tampa aktualūs bei gali sudominti neabejingą skaitytoją.

Knygos sudarytoja Leonora Žukienė, vyriausiasis redaktorius Robertas Jurgaitis, atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, korektorė Rasa Kašėtienė, dailininkė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 352 psl., tiražas 500 egz..

Kviečiame įsigyti, knygos kaina leidykloje 12 Eur.
2019 01 07


2018 12 19


2018 12 07

Netektis

2018 m. gruodžio 10 d. mirė Aloyzas Petrašiūnas, istorikas, ilgametis „Versmės“ leidyklos fotografas ir bičiulis, daug metų dalyvavęs vasaros kraštotyros ekspedicijose, rinkęs istorinę medžiagą, fotografavęs etnografinius eksponatus, fotografavęs mus renginiuose.

Velionis antradienį (12.11) bus pašarvotas Vilniuje, greta Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios esančių laidojimo namų 1-oje salėje (M.. K. Paco g. 4). Norintys atsisveikinti ir pabūti su artimaisiais galės tai padaryti antradienį nuo 16 iki 21 val. ir trečiadienį nuo 8.30 val.
Šv. Mišios bus aukojamos trečiadienį 7.30 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Laidotuvės trečiadienį, gruodžio 12 d., į Rokantiškių kapines išlydima 13 val.

„Lietuvos valsčių“ serijos  kūrėjų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą žmonai, trims sūnums, artimiesiems.

2018 12 11


2018 12 01

Knygos „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“ pristatymas Rokiškyje

2018 m. gruodžio 1 d. Rokiškyje minint Rokiškio gimnazijos 100 metų jubiliejų, buvo pristatyta Venanto Mačiekaus parengta knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“. Knygos pristatymas buvo įterptas į konferenciją „Mokyklos šimtmetis: istoriniai aspektai“. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Diana Guzienė ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis. Po jų pagrindiniam pranešimui „Rokiškio gimnazija iki pirmosios sovietų okupacijos“ žodis buvo suteiktas knygos rengėjui V. Mačiekui. Nors pranešėjui buvo skirta pusė valandos, bet dėl informacijos gausumo pranešimui skirtas laikas buvo viršytas.

Toliau apie gimnazijos darbą atkūrus nepriklausomybę pasakojo buvęs gimnazijos direktorius ir buvęs meras bei vicemeras Egidijus Vilimas, apie Rokiškio 3-iąją vidurinę mokyklą – lituanistė, Kaliningrado srities lietuviškų mokyklų steigėja ir mokytoja Vanda Vasiliauskienė, apie Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos atsikūrimą – Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, apie gimnazijos dabartį – gimnazijos direktorė D. Guzienė.


2019 01 07


2018 11 30

KVIEČIAME DALYVAUTI

Mieli bičiuliai, 2018 m. gruodžio 1 d. (šeštadienį) kviečiame Jus dalyvauti Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Šimtmečio renginiuose.

Konferencije bus pristatoma gimnazijos šimtmečiui išleista monografija „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai - 100“ (sudarytojas Venantas Mačiekus).
Knyga yra 840 psl., renginio metu ją bus galima įsigyti.

2018 11 30

 


2018 11 29

Išleista knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“

2018 m. lapkričio 29 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Venanto Mačiekaus sudaryta knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“.

Knygoje apžvelgiama šimtametė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos istorija. Ši gimnazija (sovietmečiu – vidurinė mokykla) kartu su kitomis trimis Rokiškio miesto vidurinio mokslo įstaigomis išleido į gyvenimą per 12 000 abiturientų. Kai kurie iš jų tapo žinomais mokslininkais, menininkais, politikais, verslininkais. Gimnazija dirbo sudėtingu laikotarpiu, pergyveno dvi okupacijas, bet nepaisant ideologinių suvaržymų, išliko šviesos ir gėrio nešėja. Tai didelis joje dirbusių mokytojų nuopelnas.

Knygos redakcinė komisija: Venantas Mačiekus (pirmininkas), Gediminas Matiekus, Vida Pauparėlienė, Egidijus Vilimas. Kalbą redagavo Juozas Misevičius, maketavo Sigrida Juozapaitytė, viršelio autorė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 840 p., tiražas 1500 egz.
2018 11 30


2018 11 26

Apie mus rašo

2018 m. lapkričio 26 d. interneto svetainėje www.alkas.lt paskelbtas Daivos Červokienės straipsnis apie „Versmės“ leidyklos redaktorių Venantą Mačiekų „V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko“. Straipsnį skaitykite čia.  ▲2018 11 27


2018 11 23

Mirė prof. dr. Antanas Tyla (1929-2018)

2018 m. lapkričio 23 d., Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė ilgametis „Versmės“ leidyklos bičiulis ir „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos bendradarbis, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narys, garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.

„Lietuvos valsčių“ serijos  kūrėjų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.


2018 11 20

Venanto Mačiekaus pranešimas konferencijoje „Šimtmečio etnografija“

2018 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko konferencija „Šimtmečio etnografija“, kurioje kalbėta apie etninės kultūros daiktų rinkinius, archyvus, etnografus tyrinėtojus ir etnologus.

Konferencijoje pranešimą „Etnografinė medžiaga „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose“ skaitė ir „Versmės“ leidyklos redaktorius Venantas Mačiekus. Pranešimą galite skaityti ČIA.   ▲2018 11 27


2018 11 14

Išleista Lino Poniškaičio eilėraščių knyga „Akmuo šuliny“

2018 m. lapkričio 14 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Lino Poniškaičio eilėraščių knyga „Akmuo šuliny“.

Architekto Lino Poniškaičio (gim. 1963 m.), Dievo Gailestingumo metams skirto respublikinio eilėraščių konkurso laureato (2011 m.) sakralinės poezijos rinkinys, atspindintis autoriaus tikėjimo kelionės patirtis ir įžvalgas, knyga iliustruota autoriaus fotografijomis ir paraščių piešinėliais iš rankraščių.

Tos eilės iš mano Tikėjimo kelionės. Jų šaltinis – meilė, o tekėjimas – iš Tikėjimo. Keliaudamas kaip piligrimas, toje kelionėje esu ne vienas...

Mielas skaitytojau, linkiu palaimingos kelionės neatrastais eilėraščių takais. Jei juose sutiksi Tą, kuris pirmas tave ir mane pamilo, mylinčioj širdy išsvajojo ir ištikimai lydi į Tėvo Namus, būsiu laimingas.

Linas Poniškaitis – lašasdangaus

Lino Poniškaičio eilėraščių knyga – didelis turtas religinės poezijos lietuviškuose aruoduose... 

 Alfredas Guščius, rašytojas, poetas, literatūros kritikas

Tikiuosi, kad autoriaus knyga padės visiems skaitytojams įžvelgti Didžiojo Kūrėjo pėdsakus gamtoj ir žmogaus širdy.

 Juozas Elijas, išeivis (JAV) biblistas, poliglotas

 

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, dailininkė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 224 p., tiražas 500 egz., leidyklos kaina 6,99 €.
2018 11 15


2018 11 07

Simono Daukanto atminimo metų pagerbimo diena

2018 m. lapkričio 7 d. įvyko dar viena Simono Daukanto atminimo metų pagerbimo diena Šilalės ir Skuodo rajonuose.

Skuodo meno mokykloje (Gedimino g. 4, Skuodas) įvyko konferencija, skirta Lietuvos istoriko ir švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) gimimo 225-mečiui paminėti. Atidengtas atminimo ženklas (stogastulpis ) Simonui Daukantui Gulbių kaime (Bilionių sen., Šilalės r.) N. Vėliaus ir L.R. Ivinskio istoriniame etnokultūriniame pažinimo kelyje. Nusilenkta prie Simono Daukanto mamos kapo Lenkimuose, aplankyta jo gimtinės sodybos klėtelė Kalvių kaime. Surengta konferencija „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.“

Pranešimus skaitė: prof. dr. Giedrius Subačius, prof. dr. Deimantas Karvelis, Gražina Kadžytė, Virginijus Jocys, Juozas Šorys, doc. Rūta Vildžiūnienė, Juozas Vyšniauskas, Donatas Simėnas, Algimantas Jucevičius. Vyko Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivių ir mokytojų parengta teatralizuota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“.

Konferencijos metus veikė Vidos Girininkienės kilnojama paroda „Simonui Daukantui 225. Laikas ir asmenybė“ bei S. Daukanto asmenybę ir jo veiklą pristatančių leidinių paroda, kurioje buvo pristatyta naujausia prof. dr. Giedriaus Subačiaus knyga „Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“, Juozo Vyšniausko ir Vsevolodo Cvetkovo knyga „Vargo pelės ainiai“ kitos knygos ir leidiniai.

Konferencijos organizatoriai: Etninės kultūros globos taryba, Skuodo r. savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka, Skuodo r. savivaldybė, Bilionių sen., Šilalės r., Vilniaus Simono Daukanto gimnazija. Partneriai: Šilalės kraštiečių draugija, Skuodo meno mokykla, Vilniaus žemaičių kultūros draugija ir kt.

Simonas Daukantas pagal tradicinį pasakojimą pėsčias atėjo į Vilnių, mes drauge iš Vilniaus per Gulbių kaimą važiavome į Jo tėviškę, Kalvių kaimą, Lenkimų miestelį, Skuodą. Vieni kitus praturtinome iš S. Daukanto palikimo naujais savo pastebėjimais ir tyrimais iš naujo patirdami šios iškilios ir Lietuvai nusipelnusios asmenybės atliktų darbų mąstą ir jo laikmečio kasdienybės iššūkius. Kas verčia permastyti prieš du  šimtus metų Jo išsakytas mintis ir iš naujo suvokti prieš šimtmetį atkurtos modernios  Lietuvos kertinius jos stiprybės ir ateities pamatinius, dvasinius kūlius.

Konferencijos dalyvių vardu dėkojame pagrindiniams organizatoriams, pranešėjams, vaidintojams, tautodailininkams, talkininkams, rėmėjams. Už informacinę sklaidą dėkojame EKGT, Šilalės, Skuodo savivaldybių spaudai, Vilniaus žemaičių kultūros draugijai, „Versmės“ leidyklai ir kt.

Virginijus Jocys

Pranešimą konferencijoje „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“ skaito prof. dr. Giedrius Subačius Giedriaus Subačiaus knyga „Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“

Atminimo ženklo (stogastulpio) Simonui Daukantui Gulbių kaime (Bilionių sen., Šilalės r.) atidengimas

Alvydo Stričkos nuotraukos

2018 11 15


2018 11 12

2018 11 12


2018 11 06

Kovo 9-osios įrašymas į Atmintinų dienų sąrašą aptartas Prezidentūroje

2018 m. lapkričio 6 d. akademinės bendruomenės atstovų ir visuomenininkų iniciatyvinė grupė dalyvavo Kovo 9-osios – Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo dienos – įrašymo į Atmintinų dienų sąrašą aptarime Prezidentūre. Dalyvavo Respublikos Prezidentės patarėjos Gaja Šavelė, Marija Dautartaitė, akad. prof. Romualdas Grigas, signataras prof. Bronislovas Genzelis su žmona Mėnule Muldaryte-Genzele, prof. Ona Voverienė, prof. Libertas Klimka, iniciatyvinės grupės koordinatorius Vytautas Navaitis, Versmės leidyklos atstovai Petras Jonušas ir Sonata Jonušaitė.

2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės vadovams įteiktas žinomų mokslininkų kreipimasis dėl Lietuvos paminėjimo rašytiniame šaltinyje 1010 metinių iškilmingo minėjimo kitąmet.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – rašoma grupės žinomų mokslininkų kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Šiame 2018 m. rugsėjo 27 d. šalies vadovams įteiktame akademinės bendruomenės atstovų kreipimesi, pasirašytame Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo signatarų, akademikų, aukštosios mokyklos rektoriaus ir įvairių mokslo sričių profesorių primenama, kad pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje, tačiau kovo 9 d. ligi šiol nėra įtraukta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo 2017–2020 m. minėtinų datų sąrašą. Čia taip pat pasigendama ir seniausio rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos paminėjimo 1010-ųjų metinių iškilmingo valstybinio minėjimo kitąmet kovo 9-ąją.

Siekdami skatinti visuomenės dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinime istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimo srityje bei skatinti Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, taip pat ugdyti pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, grupė inteligentijos atstovų kreipimesi pasiūlė kovo 9-ąją paskelbti LIETUVOS DIENA, ją įrašyti į Atmintinų datų sąrašą ir nuo šiol minėti kasmet, o 2019 metų kovo 9 d. iškilmingai valstybės mastu paminėti Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

Ši data ir diena mūsų istoriografijoje ir valstybės gyvenime yra išties išskirtinė. Dar 1997 metais, t. y. likus 12 metų iki didelės svarbos valstybės įvykio, grupė istorikų ir inteligentijos atstovų kreipėsi į Prezidentą Algirdą Brazauską ir informavo jį apie artėjančią itin svarbią mūsų tautai sukaktį – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį 2009-aisiais. Tuomečiam Seimui teiktame aiškinamajame rašte „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ pabrėžta, kad „Ši data turėtų tapti svarbiu reiškiniu mūsų tautos valstybės gyvenime“. Vėliau Prezidento dekretu buvo įkurta speciali valstybinė komisija bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcija parengusi įsimintiną Lietuvos tūkstantmečio programą. Pagal ją buvo atstatyti Valdovų rūmai, visus 2009-uosius metus visoje šalyje vyko gausybė prasmingų Lietuvos 1000-mečio minėjimo renginių. Tačiau nei jubiliejiniais 2009 metais, nei vėliau moksliniais tyrimais pagrįsta Lietuvos seniausio dabar žinomo rašytinio paminėjimo diena – kovo 9-oji – nebuvo įprasminta, ji iki šiol nėra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą. Todėl mokslininkai sunerimo dėl abejingumo vienai iš svarbiausių Lietuvos istorijai datų.

 


 

2018 11 06

 


2018 10 22

„Versmės“ leidyklos atstovai dalyvavo mitinge prieš cenzūrą LRT

2018 m. spalio 22 d., pirmadienį, „Versmės“ leidykos vadovas P. Jonušas, leidyklos redaktoriai istorikas Kazys Misius ir kalbininkas dr. Artūras Judžentis kartu su dideliu būriu žinomų Lietuvos visuomenininkų, intelektualų, signatarų, Sąjūdžio pirmeivių dalyvavo 12 val. prasidėjusiame mitinge prieš cenzūrą LRT: SUGRIAUKIME PROPAGANDOS SISTEMĄ!, vykusiame prie LRT, skverelyje prie obelisko sausio 13-osios aukoms atminti.

Kartu su kitais iškiliais kalbėtojais į susirinkusiuosius kreipėsi dr. A. Judžentis:

Gerbiamieji,
Kalba reiškiasi tautos dvasia. Jos rodikliu galima laikyti ir valstybinio radijo be televizijos laidų kalbą. Svarbu, kokia kalba sklinda jų bangomis. Bet dar svarbiau, kas apie ją sakoma, kaip ji pateikiama.
Bendrinė kalba yra vieninga, bendra visai tautai. Ji toli gražu nėra vien susikalbėjimo priemonė. Bendrine kalba skleidžiasi tautą įtvirtinantis bendras reikšmių ir vertybių laukas. Ja reiškiasi tautos kūrybinės galios, ji yra pačios tautos savikūros įrankis. Tik iš esmės sukūrusi bendrinę kalbą tauta gali imtis tautinės valstybės steigimo. Taigi, bendrinė kalba – tautos brandos savam valstybingumui rodiklis ir būtina sąlyga.
Tai suvokę Lietuvos šviesuoliai – ne vien kalbininkai – XIX amžiaus pabaigoje ėmėsi sąmoningai, valingai ir sutelktai kurti bendrinę lietuvių kalbą. Bendrinė kalba negyvuoja savaime, kaip įvairios tarmės ar žargonas. Kartą sukūrus, ją reikia nuolat palaikyti, taikyti prie laiko ir tautos gyvenimo aplinkybių. Tai atlieka kūrybinė šviesuomenė, padedama dalyką išmanančių kalbininkų. Bendrinę kalbą palaikyti turi ir tautinė politika, ją skleisti privalo valstybinis radijas ir televizija.

Naikinti bendrinę kalbą reiškia kirsti tautos šaknis. Abejoti lietuvių kalbos bendrinimo, arba norminimo, būtinumu reiškia abejoti tautos valstybingumu. Visi vieši pasisakymai apie būtinybę išlaisvinti kalbą nuo kalbininkų priežiūros, leisti ja laisvai skleistis, kalbėti, kaip kas nori ir moka, yra nukreipti prieš lietuvių tautą kaip bendros praeities, papročių ir bendros kalbos vienijamą bendriją. Tokios yra laidos, kuriose nepagrįstai šmeižiami bendrinę kalbą prižiūrintys, jai naujų raiškos galimybių ieškantys kalbininkai, pavyzdžiui, neseniai Ritos Miliutės rengta „Laisvės TV“ laida R.I.T.A. Tokie yra nuolatiniai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puolimai.
Tokios laidos ir jose skleidžiamos nuomonės yra nukreiptos ir prieš lietuvių tautos įsteigtą tautinę Lietuvos valstybę. Reikia suprasti, kad jos nėra atsitiktinės, o apgalvotas, sistemingas liberalmarksistinės ideologijos skleidimas siekiant pakirsti tautos šaknis, nusilpninti ją, suskaidyti į individų bendruomenę ir tokiu būdu paversti globalios euražmogių bendruomenės dalimi.
Neleiskime niekinti ir naikinti bendrinės lietuvių kalbos! Neleiskime tyčiotis iš ją prižiūrinčių kalbininkų, šmeižti juos, menkinti jų darbą! Lietuvos radijas ir televizija neturi tapti kalbos griovėjų prieglobsčiu ir jų pažiūrų skleidimo tribūna. Neleiskime silpninti lietuvių tautos ir tautinės valstybės!

Gražų saulėtą rudens vidurdienį tarp susirinkusių į mitingą taip pat buvo galima matyti filosofą prof. Vytautą Radžvilą, visuomenininką Algimantą Rusteiką, europarlamentarą Valentiną Mazuronį, psichologę, kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atstovę Eglę Mirončikienę, filosofą, doktorantą Vytautą Sinicą, seimo narį, kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį, filosofą dr. Laisvūną Šopauską, skulptorę Joaną Noreikaitę, filosofą prof. Krescencijų Stoškų, istoriką dr. Tomą Baranauską, žmogaus teisių gynėją prof. Romualdą Povilaitį, filosofą dr. Vytautą Rubavičių, tautininką dr. Marių Kundrotą ir daugelį kitų.

Mitingas baigėsi LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei skirtu garsiu GĖDA, GĖDA, GĖDA!

MITINGO REZOLIUCIJA

Mitinge prie obelisko kalbą sako dr. A. Judžentis Mitingo akimirka: „Versmės“ leidyklos redaktorius istorikas K. Misius (kairėje) ir filosofas prof. V. Radžvilas
Rankose laikomi plakatai atspindėjo mitingo dalyvių nuotaikas Filosofas dr. L. Šopauskas
Daug kritikos už tendencingai pateikiamą ir cenzūruojamą informaciją mitinge susilaukė LRT naujienų tarnybos redaktorius, žurnalistas Vykintas Pugačiauskas

Daugiau apie mitingą:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/viseo-reportazas-is-tautos-forumo-steigeju-ir-pilietiniu-organizaciju-mitin
http://www.ekspertai.eu/visuomeniniu-organizaciju-mitingo-prie-lrt-rezoliucija/
https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/prie-lrt-vyksta-du-mitingai-pries-cenzura-lrt-ir-uz-lrt-laisve-56-1048182
https://www.alfa.lt/straipsnis/50336173/prie-lrt-bustiniu-vilniuje-ir-klaipedoje-piketai
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytauto-radzvilo-mintys-po-mitingo-prie-lrt
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kaip-lrt-atspindejo-visuomeninku-mitinga-pries-joje-isigalejusia-neteisingu
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/231277/dvi-protesto-prie-lrt-stovyklos-ir-vieni-ir-kiti-uz-zodzio-laisve-tik-visiskai-skirtingai#wowzaplaystart=520000&wowzaplayduration=204000

Vilniaus forumo laiškas (2018 11 06):

Š. m. spalio 22 d. įvyko  protesto mitingas, kuriame pabrėžta, jog dėl vykdomos cenzūros ir laidų šališkumo žodžio laisvė LRT varžoma labiau, negu gorbačiovinės „pertvarkos“ laikais. Tęsiant blogiausias sovietmečio tradicijas, mitingui mėgino sutrukdyti provokatoriai. Tautos Forumo informacinis pranešimas, įvertinantis mitingo prie LRT rezultatus:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/10/tautos-forumo-informacinis-pranesimas.html

Daugėja palaikančių reikalavimą naikinti cenzūrą LRT laidose:
http://www.pozicija.org/daugeja-palaikanciuju-reikalavima-naikinti-cenzura-lrt-laidose/

Prof. B. Genzelio įžvalgos apie LRT vykdomą cenzūrą ir žodžio laisvės varžymą:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos lietuvos_zinios/zmones nenori vienos tiesos televizijoje/

Kun. disidento R. Grigo pastabos apie ideologinę cenzūrą, taikliai dekonstruojančios ir demaskuojančios  „dvaro politologijos“ vartojamo pseudomokslinio žargono prasmę ir propagandinę paskirtį:
http://www.propatria.lt/2018/10/kun-robertas-grigas-ideologine-cenzura.html

V. Sinicos straipsnis, anatomiškai analizuojantis E. Jakelaičio vestos televizijos laidos propagandinį pobūdį:
http://www.propatria.lt/2018/10/vytautas-sinica-propagandos-anatomija.html

A. Švarplio straipsnis, atskleidžiantis R. Miliūtės ideologinį angažuotumą ir jos vedamoms laidoms būdingą sovietmečio stiliaus propagandinį šališkumą:
http://www.propatria.lt/2018/10/andrius-svarplys-miliutes-ekvilibristika.html

Tautos Forumo kreipimasis į LRT Generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę, kuriame smerkiamas gūdžiausią sovietmetį primenantis spalio 30 d. prie Seimo vykusio  protesto mitingo prieš vaikų atėminėjimą nušvietimas ir reikalaujama parodyti mitingo vaizdą įrašą:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/11/reikalavimas-lrt-parodyti-mitinga-pries.html

Tautos Forumo ir kitų visuomeninių organizacijų protestai ir kiti veiksmai bus tęsiami tol, kol bus parodytas mitingo vaizdo įrašas ir LRT įvyks demokratijai, viešumui ir žodžio laisvei užtikrinti būtinos permainos.

2018 10 22, 11 28


2018 10 22


2018 10 20

V. Mačiekui – Juozo Keliuočio premija

2018 m. spalio 20 d. įteikta literatūrinė Juozo Keliuočio premija „Versmės“ leidyklos patriarchui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, redaktoriui Venantui Mačiekui. Nuoširdžiausi sveikinimai nominantui!  ▲2018 10 22


2018 10 16

V. Mačiekui – Juozo Keliuočio premija

2018 m. spalio 20 d. (šeštadienį) 11 val. Vilniaus karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) bus įteikta literatūrinė Juozo Keliuočio premija „Versmės“ leidyklos patriarchui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, redaktoriui Venantui Mačiekui.
Maloniai kviečiame dalyvauti ir pasveikinti nominantą.   ▲2018 10 16


2018 09 24


2018 09 24


2018 09 20

Išleista prof. Alfonso Vaišvilos knyga „Nenusilenkusi Šiluva“

2018 m. rugsėjo 20 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė prof. Alfonso Vaišvilos monografija „NENUSILENKUSI ŠILUVA“.

Knygoje, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis. Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado Povilo Morkūno-Drako, Rimanto laisvės kovų biografija (nuo Raseinių Rinktinės II kuopos iki Maironio brigados, Prisikėlimo apygardos, Jūros srities ir Kęstučio apygardos vado), taip pat Šiluvos regione veikusių V. Daukanto-Ryto, V. Bakanausko-Sauliaus, A. Stoškaus-Dainoto, J. Šukio-Gulbino, L. Caporkaus-Žirgūno, F. Kokštos-Rūstemo, P. Lušo-Rolando ir kitų partizanų būrių laisvės kovos 1944–1953 m. Daug dėmesio skiriama įvairiems laivės kovų klausimams, kritikuojama „sovietinių partizanų Lietuvoje“ sąvoka, atskleidžiamas „civilinio asmens“ sąvokos santykinumas partizaninio karo sąlygomis. MGB agentūra aptariama kaip nusikalstamas civilių asmenų įtraukimas į kovos veiksmus. Atskleidžiamas nomenklatūrinės SSSK, jos padalinio LKP CK kaip pagrindinio okupacijos, diktatūrinio rėžimo įgyvendinimo ir represijų taikymo organizatoriaus vaidmuo, sovietinių „įstatymų“ priešingumas teisei ir kita.

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, redaktorė Agnė Iešmantaitė, maketuotojas Saulius Juozapaitis. Apimtis 520 p., tiražas 250 egz., leidyklos kaina 19,99 €.
2018 09 21


2018 09 07

Sulaukus prasmingų darbų rezultatų gausos jubiliejaus

Sveikinant plačią mokslinę-kultūrinę-dvasinę veiklą, kaip trupinėlius kaupiančią į monografijas „Lietuvos valsčiai“ asmenybę – gerbiamą PETRĄ, būtina prisiminti šv. apaštalo Pauliaus laiško Tesalonikiečiams ištrauką:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą:
jei turėčiau visą tikėjimą, kad
galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas...

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai,
neieško  savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga...

Ji viską pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia (1 Kor13, 1-8).

Tik tokia meilė, apie kurią kalba šv. Paulius savo giesmėje „Himnas meilei“, bujojanti plačioje PETRO širdyje, manau, geriausiai charakterizuoja mūsų vadovo asmenybę.
Tik tokia meilė leidžia JAM visus pastebėti, gebėti nuoširdžiai pasidžiaugti menkiausia kitų sėkme, pamatyti, kad kažką užgriuvo sunkumai ir stengtis padėti išspręsti visas problemas... Tai ir yra šv. Pauliaus apdainuota MEILĖ, kurios sklidina šešiasdešimtmečio jaunuolio širdis.
Linkėdama DIEVO PALAIMOS ilgiems ilgiems metams dirbant prie Lietuvos ateities istorijai reikalingo ir prasmingo darbo, linkiu gerbiamam PETRUI kuo sėkmingesnio grandiozinių planų ir didžiulių užmojų įgyvendinimo.

Pagarbiai dėkingi

Istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė ir „Versmės“ leidyklos kolektyvas, 2018 09 07

2018 07 19

Sadūnaitei – 80

Sesei Nijolei  Felicijai Sadūnaitei šį sekmadienį, 2018 m. liepos 22 d. sukanka 80 metų.
Ta proga 12 val. mūsų mylima jubiliatė maloniai visus kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje, Antakalnio g. 27.
O iš karto po Šv.Mišių 13 val. kviečia paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“, Nemenčinės pl. 2 (IKI parduotuvės pastatas, įėjimas iš šono).
Maloniai Jūsų laukiame, dalyvavimas laisvas. ▲2018 07 19


2018 07 06

Apdovanota istorikė Vida Girininkienė

2018 m. liepos 6 d. – Valstybės dieną — Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis įteiktas ir ilgametei „Versmės“ leidyklos redaktorei istorikei Vidai Girininkienei. Sveikiname!

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr., fot. Robertas Dačkus

2018 07 09


2018 07 03

Damijonas Šniukas – Babtų „Metų žmogus“

Eglės Patinskaitės nuotr.

Nežiūrint atšiauraus oro, babtiečiai pakiliai atšventė savo svarbiausią vasaros šventę – Petrines. Pagal tradiciją jos išvakarėse seniūnas Jonas Praškevičius paskelbė „Metų žmogų“, – asmenį, nuo Petrinių iki Petrinių labiausiai nusipelniusį seniūnijos bendruomenei. Šį kartą tokia garbė atiteko žurnalistui Damijonui Šniukui, parengusiam 1572 puslapių monografiją „Babtai“ (išleido „Versmės“ leidykla). Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas laureatui įteikė šiai nominacijai įsteigtą ir Edmundo Unguraičio sukurtą didžiulį stiklinį Obuolį.
D. Šniukas padėkojo Babtų seniūnijos bendruomenei už parodytą pagarbą, pasidžiaugė kūrybingu šešerių metų bendravimu su ja, trumpai priminė, kaip bendromis autorių, „Versmės“ leidyklos ir babtiečių-rėmėjų pastangomis buvo išleista ši fundamentali knyga.


2018 07 03


2018 06 27

2018 06 27


2018 05 26

Moksleivių meninio skaitymo šventė

2018 m. gegužės 26 d. vyko 25-oji  moksleivių M. Valančiaus raštų ir kūrinių meninio skaitymo šventė, kurioje dalyvavo 20  skaitovų  iš Klaipėdos miesto, Kretingos, Skuodo, Šalčininkų rajonų.  Meninio  skaitymo šventė buvo skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Šventės dalyviai skaitė ne tik vyskupo Motiejaus Valančiaus kūrybą , bet ir rinkosi J. Marcinkevičiaus, K. Bradūno, S. Parulskio, B. Brazdžionio, J. Vaičiūnaitės, Vytauto V. Landsbergio kūrybą. Muzikinę programą dovanojo Monika (smuikas) ir   Ernestas (violončelė) Dargiai iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro. Šventės dalyvius sveikino ir vyskupas Motiejus Valančius (profesorius Petras Bielskis).  Jį iškilmingai su karieta ir raitelių palyda į gimtąją sodybą atvežė raitieji skautai „Raitija“.

Šventę iš dalies finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Rėmėjai: Klaipėdos Rotary klubas „Maris“, „Versmės“‘ leidykla, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

2018 06 04


2018 05 23

Vaikų knygos šventė

Gegužės 23 d. 13 val. Marijampolės apskrityje, Zomčinėje, Anzelmo Matučio gimtinėje, vyko Tarptautinio poezijos festivalio – XXIII vaikų knygos šventė. Atsiliepdama į šventės rengėjų prašymą ir siekdama prisidėti prie gražios iniciatyvo, „Versmės“ leidykla dovanojo knygas (dovanojimo aktą žiūrėkite čia).

XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru rengia tradicines vaikų knygos šventes, kurios vyksta Anzelmo Matučio gimtinėje Zomčinėje jau penkti metai. Kaune prieš 23 metus sumanyta Vaikų knygos šventė išaugo į tarptautinę, įrašoma į Tarptautinio poezijos pavasario festivalio programą. Kasmet šventėje dalyvauja jaunieji Lietuvos poetai, rašytojai vaikams, dailininkai. Šventėje dalyvauja vaikų meniniai kolektyvai.

Šiais metais šventė skiriama Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, žymių kultūros, istorijos žmonių atminimui.  

Vaikų knygos šventės - poezijos pavasario festivalio svečiai, dalyviai

Svečiai iš Punsko valsčiaus su geradarių dovanomis

„Versmės“ leidyklos dovanos Vidugirių mokyklai

Su geradarių dovanomis

2018 05 28


2018 05 07

Rengiama knyga

Maloniai informuojame, kad dar šiais metais pasirodys leidykloje parengta atsiminimų knyga apie garsų etninės kultūros puoselėtoją, vieną iš folkloro judėjimo pradininkų Lietuvoje, etnomuzikologą, violončelininką,  „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Pašvitinys“ sudarytoją Kazimierą Kalibatą - Etninės kultūros puoselėtojas Kazimieras Kalibatas: nuo etnomuzikologijos iki regioninės tapatybės paieškų“.
Knygą parengė K. Kalibato bendražygis dr. Robertas Jurgaitis.

2018 05 09


2018 04 20

Išleistas dr. A. Liekio monografijos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ 1-asis tomas

2018 m. balandžio 20 d. iš Standartų spaustuvės gavome džiugią žinią: išspausdintas monografijos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ 1-asis tomas „Tautos prisikėlimas“. Knygos dailininkė Ona Liugailienė, apimtis 564 p.

Šiame žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 įvairių šaltinių, apžvelgiami iškiliausio Lietuvos politiko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos biografijos bruožai, kūrybinis palikimas, skelbiami įvairiuose leidiniuose publikuoti Prezidento darbai, kalbos.
Leidinys dedikuojamas tautinės Lietuvos kūrėjui ir stiprintojui, pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, 2019 metais sukankančioms Jo gimimo 145-osioms metinėms, prezidentavimo pradžios 100-osioms ir žūties 75-osioms metinėms bei Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Rinkinio I tomą palydi tokie Prezidento Rolando Pakso žodžiai:
„Didžiulė garbė prisidėti ir žodžiu palydėti pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos darbų rinkinio išleidimą.
Ir amžininkai, ir istorikai iškilius asmenis paprastai apdalija įvairiais epitetais. Nebūtinai visuomet teisingais.
Žiūrėdamas į šią asmenybę, aš matau vyrą, tvėrusį Lietuvos valstybingumą. Matau žmogų, kuriam buvo svarbi tauta ir Tėvynė, lietuvybės išsaugojimas ir sutvirtinimas.
Tai buvo žmogus, į lietuvių kalbą vertęs Platoną. Žmogus, su kurio valdymu siejami įspūdingi prieškario Lietuvos ekonomikos, švietimo ir nacionalinės kultūros pasiekimai. Tai – tarpukario Lietuvos valstybės laikotarpio sinonimas.
Antanas Smetona buvo vienas iš nedaugelio to meto intelektualų ir politikų, supratęs, kad valstybė yra daugiau nei gyventojai, teritorija ir suverenumas. Jis buvo politikas, ją kūręs savo kasdieniniu pasišventimu darbui.
Lietuvos pašauktas. Ir pašauktas Lietuvai.
Tikiu, kad pajusime tai skaitydami.
Jausime, apie tai galvodami.
Tikėsime, mylėdami mūsų Lietuvą.“

 

Seimo nutarimais paskelbti atmintini metai: nutarimu Nr. XI – 1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ ir nutarimu Nr. XIII – 865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos pirmininko Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.

Sekdama prisidėti ir tinkamai paminėti šias svarbias valstybės sukaktis, „Versmės“ leidykla kartu su Mokslotyros institutu rengia spaudai Algimanto Liekio parengtą Prezidento Antano Smetonos 6-ių tomų darbų rinkinį „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“, per jubiliejinius 2018-uosius ir 2019-uosius metus „Versmės“ leidykla numato parengti ir išleisti visus 6 tomus.

Šiuo metu rengiami spaudai rinkinio tomai:
II tomas „Tautos vienybė“,
III tomas „Nepriklausomybės pamatai“,
IV tomas „Tautinė Lietuva“,
V tomas „Lietuvos šviesa“,
VI tomas „Tautos valia“.

Maloniai kviečiame įsigyti ir skaityti. Vieno tomo leidyklos kaina 15 Eur.

2018 04 24


2018 03 19

Mieli „Versmės“ leidyklos bičiuliai, bendraminčiai, skaitytojai,

Nuoširdžiai dėkojame visiems mus parėmusiems 2% savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Mums labai reikia Jūsų palaikymo ir paramos tam, kad kartu galėtume nuveikti dar daugiau darbų Tėvynės labui, o svarbiausia – toliau rengti ir leisti „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją.
Paremti mus galite pasinaudodami įstatymo suteikta teise  dalį (iki 2%) sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirdami „Versmės“ leidyklai.
Kaip pervesti 2 proc. pajamų mokesčio?
Paramą galite pervesti užpildę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo formą FR0512 v.3 (prašymo forma priede) šiais būdais:

  • Elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt;
  • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;
  • Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu į VMI Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai;
  • Prašymo formą galima užpildyti „Versmės“ leidykloje.

Prašymus galite teikti iki 2018 m. gegužės 1 d.: Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:

  • Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje) – 2
  • Gavėjo identifikacinis numeris (kodas), E2 laukelis formoje – 122732630.

Pastaba: nusprendus pajamų mokesčio dalį skirti paramos gavėjui ilgiau kaip vienerius metus, pildomas E5 laukelis prašymo formoje įrašant paramos laikotarpio pabaigos metus. E5 laukelyje įrašomas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.

Maloniai prašom paprašyti, kad paremtų artimieji, draugai ar pažįstami.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už Jūsų supratingumą, pasiaukojimą ir prisidėjimą.
2018 03 19


2018 03 14


2018 03 14


2018 03 14

Mirė Marija Markauskienė

2018 m. kovo 12 d. Babtuose mirė istorikė, kraštotyrininkė, vietos kraštotyros muziejaus kūrėja, knygos „Babtai istorijos vingiuose“ autorė, Gedimino ordino medalininkė Marija Markauskienė (g. 1926 m.). Palaidota kovo 14 d. Babtų kapinėse.
M. Markauskienės rūpesčiu surinkti krašto materialaus ir dvasinio paveldo lobiai buvo tvirtas pamatas, ant kurio „Versmės“ leidyklos parengta ir 2017 m. išleista „Babtų“ monografija. Velionė buvo aktyvi monografijos autorė, konsultantė, recenzentė.
„Versmės“ leidyklos darbuotojai reiškia gilią užuojautą M. Markauskienės šeimai ir visai Babtų seniūnijos bendruomenei.
2018 03 14


2018 03 13

Jūratės Statkutės de Rosales Vasario 16-osios sveikinimas iš Venesuelos

Venesueloje gyvenanti didžiausio opozicinio leidinio „Zeta“ vyriausioji redaktorė, „Versmės“ leidyklos 9 000 egz. tiražu išleisto mokslinio istorinio bestselerio „Europos šaknys“ autorė  Jūratė Statkutė de Rosales Vasario 16-osios proga sveikina savo skaitytojus ir bičiulius.
Visą straipsnį (ispanų k.) skaitykite čia: https://on.lt/100vasario16venesueloje. 2018 03 13


2018 03 07

Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Signatarų namuose

2018 m. kovo 7 d. į knygos „Politikos laisvamanio užrašai“ pristatymą Signatarų namuose, Vilniuje, atvyko knygos autorius, Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas prof. Bronislovas Genzelis, signataras, fizikos mokslų daktaras Zigmas Vaišvila, kultūrologas, publicistas, filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius, Pirmosios Lietuvos Vyriausybės narių klubo Prezidentas Albertas Sinevičius, Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius Eugenijus Skrupskelis, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Puchovičienė, Užupio gimnazijos atstovai, studentai, visuomeninių organizacijų nariai, B. Genzelio bendraminčiai ir draugai.
Įžanginį žodį renginyje tarė Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė, kuri pristatė renginio svečius. Po jos renginio vedėjas Arūnas Dudavičius pristatė knygą, jos tiražą, redaktorius bei remėjus ir pakvietė kalbėti Vytautą Rubavičių. V. Rubavičius remdamasis B. Genzelio knygoje minimomis asmenybėmis ir jų darbais puoselėjant Lietuvybę, kritiškai įvertino dabartinę situaciją valstybėje ir ministerijose švietimo ir mokslo, kultūros, istorijos, lietuvių kalbos klausimais. „Mūsų kalba, kultūra, istorija ne puoselėjama, bet nepagrįstai nuvertinama, suvulgarinama, tiek viešuose pasisakymuose, tiek ir informacinėse priemonėse“, - kalbėjo V. Rubavičius. Vėliau kalbėjo Z. Vaišvila. Jisai džiaugėsi knyga ir kalbėjo, kad pats skaitytojas galės įvertinti sovietmečio laiką ir tuo metu kūrusius žmones, Sąjūdžio pakilimą ir drąsą bei nūdienos paklydimus, valstybės nuopolius vykdant teisingumą, istorijos klastojimus. „Europos Sąjunga bando ištrinti tautų kultūrinius, kalbinius ir istorinius savitumus bei tradicijas“, - sakė Z. Vaišvila.
Antrojo renginio dalyje kalbėjo P. Jonušas, kuris siūlė Kovo 11-osios signatarams kreiptis į Europarlamentarus ir iškelti pavadinimo Europos Sąjunga pakeitimą į Europos Tautų Sąjungą. Tuomet visi klausimai susiję su tautiškumu, kalbos ir kultūros identitetu savaime išsispręstų.
„Girdžiu ir girdėjau daug kritikos dabartinės valdžios atžvilgiu, kuri atsakinga už netinkamą Lietuvos valstybės valdymą. Reikėtų Kovo 11-osios Akto signatarams paruošti oficialų raštą Prezidentei, Ministrui Pirmininkui, Seimo Pirmininkui su argumentacija, pagal Sąjūdžio priimtą programinį dokumentą ir kritiškai įvertinti dabartinę situaciją valstybėje – emigracijos, teisėsaugos, švietimo, kultūros srityse ir kita, šį dokumentą išplatinti visose informacinėse priemonėse“, – labai emocingai ir taktiškai kalbėjo P. Jonušas. Po jo kalbėjo B. Genzelis, kuris trumpai apžvelgė knygos esminius klausimus – veiksmus pačioje imperijoje, asmenybių kovą už Lietuvybę ir nūdienos reiškinius, kuomet visiškai nesirūpinama kultūros, kalbos ir švietimo klausimais, o esantys tose institucijose ministrai neturi kompetencijos, žinių ir bendros kultūros. B. Genzeliui iš auditorijos buvo užduota keletas klausimų, vėliau buvo diskutuota asmeniškai su kalbėjusiais V. Rubavičiumi, Z. Vaišvila ir P. Jonušu. A. Sinevičius prisiminė Pirmosios Vyriausybės žingsnius įtvirtinant ekonominę nepriklausomybę bei pirmąsias kliūtis bandant Lietuvos ekonomiką atskirti nuo Sovietų Sąjungos planinės ekonomikos ir nukreipti Vakarų Europos kryptimi.
Renginio pabaigoje sveikinimo žodį tarė Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė ir įteikė puokštę gėlių, sveikindama B. Genzelį su praėjusiu gimtadieniu. B. Genzelį taip pat sveikino Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė D. Puchovičienė ir kartu klausė: „kodėl negalime pastatyti Jonui Basanavičui paminklo ant Tauro kalno. J. Basanavičius rinko pinigus ir nupirko ten žemės sklypą, turėdamas tikslą toje vietoje pastatyti Tautos namus“, – kalbėjo D. Puchovičienė. Kovo 11-osios signatarai pasižymėjo šį direktorės pasiūlymą. Dar gerą pusvalandį kalbėjosi bendraminčiai ir renginio svečiai apie Tautos ir valstybės pamatines vertybes – tikėjimą, šeimą, tautiškumą, kalbos puoselėjimą, teisingumą ir kitas.

Knygos autorius B. Genzelis

Knyga ,,Politikos laisvamanio užrašai"

2018 03 15


2018 03 06

Monografijai „Jieznas. Stakliškės“ finansinė parama neskirta

2018 m. kovo 6 d. gautas Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko raštas DĖL FINANSINĖS PARAMOS MONOGRAFIJAI „JIEZNAS. STAKLIŠKĖS“, kuriame informuojama apie finansinės paramos neskyrimą.

2018 03 06


2018 03 06

 

2018 03 06


2018 03 01

Leidykloje lankėsi Vytautas Venckūnas

Pirmąją kalendorinio pavasario dieną leidykloje lankėsi Jonavos rajono savivaldybės viešosios leidyklos bendradarbis Vytautas Venckūnas.

Autorius leidyklai padovanojo savo 2017 m. išleistą knygą „Jonavos krašto karžygiai. 1919–1920 m.“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Knygos parengimą inicijavo Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“, finansavo Jonavos rajono savivaldybė.

 

2018 03 01


2018 02 22–25

Dalyvavome Vilniaus knygų mugėje

2018 m. vasario 22–25 d. Vilniaus parodų rūmuose LITEXPO vyko 19-oji Vilniaus knygų mugė. 2018 metų knygų mugės tema – Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį. Versmės leidykla turėjo savo stendą 3-ioje salėje.

Pirmąją mugės dieną leidykla pristatė visą leidžiamą „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją (iš viso išleistos 35 monografijos) renginyje: Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ – rašto paminklas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.  Renginyje kalbėjo leidyklos vadovas Petras Jonušas, prof. Romualdas Grigas, redaktoriai Venantas Mačiekus, Damijonas Šniukas (kalbą galite skaityti čia), Virginijus Jocys.

  ▲2018 03 06


2018 02 21

Dr. Aldonai Vasiliauskienei įteiktas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis

2018 m. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio "Tarnaukite Lietuvai"  laureate išrinkta „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos bendradarbė, istorikė Aldona Vasiliauskienė. Iškilmingas medalio laureatų apdovanojimas vyks kovo 30 d. J. Miltinio dramos teatre Panevėžyje.  Daugiau galite skaityti čia ir čia.▲2018 02 21


2018 02 15

Susitikime knygų mugėje!

Mieli „Versmės“ leidyklos bičiuliai, skaitytojai, bendraminčiai,

Dėkojame už Jūsų pagalbą, gražų bendradarbiavimą, buvimą kartu visą tą ketvirtį amžiaus, taip greitai pralėkusį nuo pirmųjų „Lietuvos valsčių“ serijos darbų.

Džiaugsimės ir būsime labai Jums dėkingi, jei galėsime su Jumis pasimatyti knygų mugėje vasario 22–25 dienomis „Versmės“ leidyklos stende 3-ioje salėje bei eidyklos renginyje „Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ – rašto paminklas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui“ vasario 22 d., ketvirtadienį, 11 val. – iš karto po mugės
atidarymo. Renginys vyks konferencijų salėje 5.3 (II aukšte).

Maloniai Jūsų laukiame.

2018 02 15


2018 02 14

Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Druskininkuose

2018 m. vasario 14 d. į knygos „Politikos laisvamanio užrašai“ sutiktuves bibliotekoje atvyko Kovo 11-osios signatarai prof. Bronislovas Genzelis, fizikos mokslų daktaras Zigmas Vaišvila, Seimo narys Zenonas Streikus ir istorikė, mokslų daktarė Ignė Lukšaitė. Renginio dalyvių sugužėjo labai daug, tarp kurių buvo literatas, rašytojas Aleksandras Mažrimas, „Mūsų miesteliai“ laidos režisierius Romas Jarašauskas, „Žodžio meno klubo“ vadovė Audronė Padegimaitė (buvusi B. Genzelio studentė), Vyskupo M. Valančiaus Blaivystės Sąjūdžio Druskininkų skyriaus vadovas Saulius Gražys, buvusi Seimo narė Kristina Miškinienė, III a. universiteto Druskininkų skyriaus rektorius Jonas Valskys, pagyvenusių žmonių ansamblis „Bočiai“ ir ansamblio  vadovė  Zita Jančiauskienė. Bibliotekos salė vos talpino atvykusius renginio dalyvius, kurie atvyko su trispalvėmis, gera nuotaika ir dainos posmais. Renginį pagerbė Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra, Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas ir Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos istorijos mokytojas Eimantas Vitkauskas (visuomet dalyvaujantis „Versmės“ leidyklos knygų pristatymuose Varėnoje). Bibliotekos direktorė Laima Žėkienė tarė įvadinį žodį ir visus pakvietė renginį pradėti LR Himnu. Sugiedojus LR Himną, renginio vedėjas Arūnas Dudavičius pakvietė sveikinimo žodį tarti Seimo narį Zenoną Streikų, kuris džiaugėsi knygos pristatymu bibliotekoje ir knygos autoriui linkėjo dar daug kūrybinių minčių ateityje. Jis padovanojo bibliotekai knygą „Vergai ir didikai“, Vydūnas 1919 m., Tilžė.

Po jo kalbėjo B. Genzelio studentė A. Padegimaitė, kuri labai šiltai ir įdomiai papasakojo koks buvo dėstytojas B. Genzelis – laisvų pažiūrų, savarankiško mąstymo, gebantis sudominti jaunuomenę filosofinėmis įžvalgomis. Vėliau kalbėjo Druskininkų sąjūdžio pirmeivis, žemės ūkio mokslų daktaras Algirdas Valavičius, kuris priminė, kad Sąjūdis Druskininkuose buvo įkurtas 1988 m. rugpjūčio 4 d., o pirmasis didelis mitingas įvyko 1988 m. rugpjūčio 25 d. prie muziejaus „Girios aidas“, kuriame kalbėjo Sąjūdžio tarybos nariai: atvykęs iš Vilniaus Kazimieras Motieka ir Druskininkietis Vytautas Janonis. Mitinge dalyvavo apie 3000 Druskininkų krašto žmonių. Renginio vedėjas perskaitė Druskininkų skyriaus Sąjūdį kūrusių pirmeivių pavardes : A. Valavičius, Vytautas Valentukevičius, Vincas Juškevičius, Virginijus Skaburskis, Kazys Barniškis, Gintaras Žilys, Jonas Bilinskas, Vytautas Janonis.
Antroje renginio dalyje kalbėjo I. Lukšaitė - „Susipažinome su B. Genzeliu, kai aš buvau studenčiokė, tiesiog einant gatvėje. Šventėme jo gimtadienius Vasario 16-ąją. Bronislovas Genzelis yra savarankiška asmenybė, girdi aplinkinius, dirbo partijos viduje, kad partija taptų lietuviška. Jisai mato procesus Lietuvoje, kuriems daro įtaką žmonės ir valstybinės institucijos. Toliau Ingė perėjo prie Sąjūdžio ištakų (beje jinai 36 Sąjūdžio tarybos narė, kuri pati atsisakė šio mandato dėl savo motinos Meilės Lukšienės, kaip giminaitės sąsajos, nes kažkas paminėjo, kad Taryboje negali būti du ar daugiau asmenų susietų artima giminyste). Jinai sakė :“Sąjūdžio pradžioje visas mintis, istorinius faktus labai gerai pasitikrindavome, o dabar tarsi vaikai viskuo tikime, ką mums sako. Mokykimės analizuoti, sugretinti įvykius, nusistatykime prioritetus. Atgaivinkime tautinės-demokratinės mokyklos idėją, kuri buvo trečios kadencijos Seimo ir Vyriausybės numarinta. Žmonės už „seksualinį priekabiavimą“ jau yra nuteisiami, viskas eskaluojama informacinėse priemonėse be jokios kultūros, pagarbos teisingumui“,- kalbėjo I. Lukšaitė.

Po jos kalbėjo Z. Vaišvila, jisai priminė, kad 2018 m. yra paskelbti Sąjūdžio metais, kad būtina prisiminti Sąjūdžio pirmeivius, Aukščiausiosios Tarybos veiklą bei džiaugėsi, kad tarybos nariai, kaip prof. B. Genzelis, prof. B. Kuzmickas, prof. Vytautas Radžvilas ir kiti palieka svarų indėlį šioje veikloje rašydami knygas ir diskutuodami su tautiečiais, jaunuomene.
Trečioje renginio dalyje kalbėjo B. Genzelis. Jis sakė :“Po Liublino unijos 1569 m. prasidėjo lietuvių tautos nykimas. Tauta formavosi tarsi iš naujo, bet nebuvo valstybės. Per 123 okupacijos metus Tautinė savimonė nebuvo išnykusi, kurią žadino Vyskupas Motiejus Valančius, Simonas Daukantas, kunigas Juozas Tumas Vaižgantas ir daugelis mūsų Tautos šviesuolių. Skelbdami Nepriklausomybę mes puikiai žinojome kas gali mūsų laukti (1956 m. įvykiai Vengrijoje, 1968 m. įvykiai Čekoslovakijoje, 1980 m. įvykiai Lenkijoje ir t.t.). Tačiau kol kas demokratinių tradicijų neturime“,- kalbėjo B. Genzelis. Kalbėtojams buvo užduota daug klausimų šiandienos aktualiais klausimais, ypatingai – švietimo ir kultūros. Po renginio dar ilgai girdėjosi „Bočių“ kolektyvo dainos, netilo diskusijos prie kavos puodelio, knygos autorius dalijo autografus, vyravo pakili nuotaika, žmonės neskubėjo į namus, bet rodė didelį norą pasikalbėti su atvykusiais svečiais.

Renginio dalyvius sveikina bibliotekos direktorė L. Žėkienė

Kalba Z. Vaišvila

Dainuoja ansamblis „Bočiai“

Kalba I. Lukšaitė

Knygos autorius B. Genzelis

2018 03 06


2018 02 12

Kviečia kasmetinis konkursas „Rašau Lietuvos vardą“

Senajame metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta Lietuva. Šiemet – 2018-aisiais – sukako jau 1009-eri nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo. Maloniai kviečiame dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame konkurse  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ”.
Savo užrašyto žodžio LIETUVA nuotraukas ar pačius kūrinius kartu su palinkėjimais ir atsiliepimais maloniai prašome atsiųsti mums adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius.
2018 02 12


2018 02 12

Gautas finansavimas

2018 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Lietuvos kultūros tarybos 3 000,00 Eur dalinis finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SALDUTIŠKIS“ leidybai. 2018 02 19


2018 02 09


2018 02 09


2018 02 07

Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Alytuje

Vasario 16-osios renginiai jau prasidėjo visoje Lietuvoje, prie kurių prisidėjo Alytaus kolegija ir „Versmės“ leidykla, 2017 m. vasario 7 d. pristatydami prof. Bronislovo Genzelio knygą „Politikos laisvamanio užrašai“ Alytaus visuomenei. Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto auditorijoje vyko knygos pristatymas ir diskusija. Į susitikimą atvyko keturi Kovo 11-osios Akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, prof. Bronislovas Juozas Kuzmickas, mokslų daktaras Zigmas Vaišvila ir Vytautas Kolesnikovas Alytaus Sąjūdžio pradininkas. Renginyje dalyvavo Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis, Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas, Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, Alytaus Sąjūdžio pradininkas Aivaras Vyšniauskas, Sąjūdžio sekretorė Nijolė Kolesnikovienė, Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėja Rimvyda Ališauskienė, Kolegijos dekanai, studentai, bibliotekininkai, III amžiaus universiteto klausytojai, Politinių kalinių ir tremtinių atstovai ir kiti aktyvūs žmonės – knygų mylėtojai. Atvykusius svečius pristatė Kolegijos bibliotekos vedėja Valė Zdanavičienė.

Pirmoje renginio dalyje renginio vedėjas Arūnas Dudavičius trumpai supažindino su „Versmės“ leidykla, knygos rėmėjais, redaktoriais, dizaino ir šaržo kūrėjais ir pakvietė kalbėti muziejininką V. Budvytį. V. Budvytis pristatė susirinkusiems prof. B. Genzelį kaip žmogų, dėstytoją, inteligentą, filosofą ir kovotoją už teisingumą, kultūros, kalbos ir istorijos puoselėtoją.

Apie knygą savo įspūdžiais dalijosi Jotvingių gimnazijos direktorius K. Miliauskas. Jam patiko knygos pavadinime žodis – laisvamanis, laisvai mąstantis, savikritiškas, analizuojantis. Jisai sielojosi, kad į Lietuvą sugrįžta konstitucinės monarchijos laikai, o didelė socialinė atskirtis lemia valstybės silpnumą, kalbėjo mokyklos direktorius.
Vėliau kalbėjo V. Kolesnikovas, kuris prisiminė Sąjūdžio pradžią Alytuje. „Tai buvo 1988 metų birželio 13 diena, kai mes susirinkome prie Dailės mokyklos į mitingą, ko pasekoje, gimė Alytaus Sąjūdis“,- sakė V. Kolesnikovas. Jisai prisiminė savo bendražygius Vytautą Ledą, Gintarą Gibą, Algimantą Valatkevičių, Aivarą Vyšniauską ir daugelį kitų. Po jo kalbėjo A. Vyšniauskas, kuris prisimindamas Sąjūdžio veiklą Alytuje kalbėjo „Sąjūdis mumyse išaugino drąsą, ryžtą, susivokimą kas esame ir atsakomybę už Lietuvą“,– sakė A. Vyšniauskas.

Antroje renginio dalyje kalbėjo Z. Vaišvila, kuris sakė „šią knygą reikia skaityti, kad suprastumėme Lietuvos nueitą kelią. Bet knyga dar nebaigta, kadangi reikia aprašyti Aukščiausiosios Tarybos laikotarpį ir jos nuveiktus darbus“. Po jo kalbėjo B. J. Kuzmickas. Jis susirinkusiems uždavė labai sunkų klausimą – „Kokiomis vertybėmis žmonės gyvens dar po 100 metų Lietuvoje?“ „Reikia suvokti pačią Vasario 16-osios šventę, galvokite kaip gyvenate šiandien, skaitykite knygas, galvokite apie ateitį, supraskite laisvo žmogaus savitumą“,–kalbėjo B. J. Kuzmickas.
Trečioje renginio dalyje kalbėjo knygos autorius B. Genzelis. „Mano knygos tikslas – ugdyti visuomenę mąstyti, įvertinti gerą ir blogą mūsų jaunos valstybės patirtį, analizuoti įvykius ir įsiklausyti ką kalba apie mus mūsų kaimynai. Galima šalį okupuoti, bet negalima uždrausti būti laisviems“,- emocingai dėstė savo mintis B. Genzelis. Renginį apibendrino A. Dudavičius, kuris sudarė kalbėjusių apie žmogaus gyvenimo prasmę, vertybes, moralę – žodžių arba trumpų išsireiškimų sąvadą. Tai – drąsa, ryžtas, susivokimas, atsakomybė, knygų skaitymas, noras pakeisti esamą padėtį, žingeidumas, galvojimas kaip gyvensime ateityje, laisvo žmogaus saviraiška, požiūris į ankstesnius ir dabartinius įvykius, taisyklingas kalbos vartojimas, šeimos stiprinimas ir kita. Pasibaigus renginiui dalyviai uždavė keletą klausimų : Kaip jaunuomenę pripratinti skaityti knygas? Kaip jaunuomenei įdomiai ir jiems suprantamai perpasakoti Sąjūdžio ir Valstybės kūrimosi istoriją? Kolegijos bibliotekos vedėja V. Zdanavičienė knygos autoriui padėkojo, įteikė gėlių, norintieji galėjo gauti B. Genzelio autografą ir padiskutuoti su Kovo 11-osios signatarais. Už apskrito stalo dar valandą diskutavo Signatarai, Sąjūdžio pirmeiviai, dėstytojai, bendruomenių atstovai, aktyvioji Alytaus visuomenės dalis.

Renginio svečius pristato V. Zdanavičienė

Alytiškiai yra aktyvūs naujų knygų pristatymų dalyviai

Leidyklą ir knygą pristato renginio vedėjas A. Dudavičius

Alytaus Sąjūdžio pirmeiviai  V. Kolesnikovas ir N. Kolesnikovienė (antroje eilėje iš dešinės)

Muziejininkas V. Budvytis ir B. Genzelis

Kalba prof. B. J. Kuzmickas

2018 02 13


2018 02 05


2018 02 01


2018 02 01

Knyga-kalendorius „Simonui Daukantui 225“

Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviai, Skuodo r. – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilė, Akmenės r.), istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas. Pirmosios Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros istorijos lietuvių kalba autorius, didaktinių, publicistinių, ūkinių patarimų knygelių, žodynų, vadovėlių sudarytojas, rengėjas ir leidėjas, organizuotos tautosakos rinkimo pradininkas. Istorikės Vidos Girininkienės sudarytame kalendoriuje-knygoje „Simonui Daukantui 225“ (dailininkė Ona Liugailienė) stabtelsime S. Daukanto gyvenimo vietose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, prisiminsime darbus Asmenybės, dėjusios pamatus moderniai lietuvių tautai kelyje į Lietuvos valstybės atkūrimą. Jo raštuose pirmą kartą atsiveria laisvos lietuvių tautos galimybės ir ateities savo valstybėje perspektyvos.
Šį leidinį galite įsigyti „Versmės“ leidykloje. Kaina – 8,00 Eur. ▲2018 02 01


2018 01 24

Signataro Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas Elektrėnuose

2018 m. sausio 24 d. prisimindamos sovietmečio kovas už lietuvybę, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio užgimimą ir nūdienos požiūrį į tautiškumą, kalbą, kultūrą, Elektrėnų viešoji biblioteka ir „Versmės“ leidykla organizavo prof. B. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai“ pristatymą Elektrėnų visuomenei. Kartu su B. Genzeliu atvyko Kovo 11-osios Signataras Zigmas Vaišvila ir Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto socialinių mokslų dakataras Algimantas Jankauskas. Pagerbti garbingų svečių į renginį atvyko miesto meras Kęstutis Vaitukaitis, mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, „Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas, Sąjūdžio pirmeivė Ona Šakienė, buvusi ilgametė bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė, bibliotekininkai, mokytojai, Elektrėnų inteligentai.
Bibliotekos atstovė Vida Baranauskienė pasveikino visus susirinkusius ir trumpai pristatė atvykusius svečius. Leidyklos „Versmė“ atstovas ats. plk. Arūnas Dudavičius pristatė leidyklą, jos išleistą knygą „Politikos laisvamanio užrašai“, knygos remėjus, redaktorius ir kita.
Pirmasis renginyje kalbėjo B. Genzelio buvęs aspirantas A. Jankauskas, kuris nubrėžė B. Genzelio gyvenimo mokslo kelią. Anot A. Jankausko B. Genzelis yra kultūrininkas, rezistentas, rengęs dirvą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Paklaustas apie dabartinius studentus – trumpai referavo, kad pagal naujausius sociologinius tyrimus, jaunimas apolotiškiausias Lietuvos visuomenėje.
Antrasis renginyje kalbėjo Z. Vaišvila. Jisai prisiminė Sąjūdžio metus, būtent filosofai žadino lietuvių tautą, analizavo, vertino įvykius ir brėžė kelią į Nepriklausomybę. Prelegentas bandė vertinti 1926 metų įvykius Lietuvoje, 4 komunarų mirties atgarsius, 1989 metų TSRS deputatų suvažiavimo Maskvoje rezultatus. Z. Vaišvila klausė susirinkusiųjų „Kur mūsų jaunimas, juk tai galėjo būti įdomi istorijos pamoka, diskusija, susivokimas kas esame ir kur einame“,- sakė Z. Vaišvila.
Trečiasis kalbėjo knygos autorius B. Genzelis, kuris trumpai prisiminė savaitgalį vykusį Lietuvos idealistų iš Molėtų krašto susitikimą – konferenciją. Jisai džiaugėsi idealistų nuotaikomis, jų požiūriu į tautiškumą, leidžiamomis knygomis ir naujais vertinimais apie istorijos dėstymą mokslo įstaigose. Anot profesoriaus B. Genzelio Klaipėdos universitete darbuojasi dėstytojai, kurie dėsto studentams, kad Klaipėdos kraštas nepriklauso Lietuvai ir uždavė retorinį klausimą susirinkusiems, kaip tokie dėstytojai gali dirbti universitete.
Renginio eigoje trumpai pasveikino knygos autorių miesto meras K. Vaitukaitis, o renginio pabaigoje sveikino ir įteikė knygą „Kazokiškių Marija – Dievo Malonės pilnoji“ mero pavaduotojas A. Vyšniauskas. Daug klausimų svečiams uždavė renginio dalyviai – Kaip išrinkti nekorumpuotus Seimo narius? Kaip stabdyti emigraciją? Kaip pareikalauti atsakomybės už finansinius, ekonominius ir kitus nusikaltimus? Pasibaigus renginiui svečiams suvenyrus įteikė l. e. direktorės pareigas Kristina Partikienė bei pakvietė diskusijai prie kavos puodelio. Dar ilgai bibliotekoje už apvalaus stalo kalbėjosi ir diskutavo renginio svečiai ir dalyviai. Už teisingą, išsilavinusią ir moraliai stiprią Lietuvos visuomenę pasisakė daugelis susirinkusių ir diskutavusių.

Renginio dalyvius ir svečius sveikina V. Baranauskienė

Kalba A. Jankauskas

Kalba Z. Vaišvila

Knygą pristato autorius B. Genzelis

Knygos autorių sveikiną meras K. Vaitukaitis

Renginio dalyviai

2018 01 30


2018 01 16


2018   2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007 
2005    2004     2001–2003