Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo jos įkūrimo 2001 11 07

 


„Versmės“ leidyklos naujienos. 2013 metai

2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007     2005     2004     2001–2003

2013 12 23

Gauta parama

2013 m. gruodžio 23 d. leidyklą pasiekė Bronislovo Politos 100 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis.
2014 01 02


2013 12 20

Gauta parama

2013 m. gruodžio 20 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos 25 000 Lt parama rengiamai monografijai „UŽPALIAI“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 12 22


2013 12 19

Pradėta rengti monografija „Naujamiestis“

2013 m. gruodžio 19 d. leidykloje lankėsi p. Stasė Raudonienė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „NAUJAMIESTIS“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo autorinių darbų sutartis. ▲2014 03 03


2013 12 18

Paduotos paraiškos Lietuvos kultūros tarybos leidybos finansavimo konkursui

Leidykla padavė 8 paraiškas Lietuvos kultūros tarybos 2014 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis numatomų finansuoti leidybos projektų konkursui dėl šių 8 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų leidybos finansavimo: „Babtai“, „Daujėnai “, „Kamajai“, „Onuškis“, „Ramygala“, „Saldutiškis“, „Šeduva“, „Užpaliai“. ▲2014 01 08


2013 12 17

Naujausios A. Terlecko ir A. Patacko knygos – jau leidykloje

Šiandien, 2013 m. gruodžio 17 d., į leidyklą iš spaustuvės atsivežėme ilgai lauktas dvi puikias knygas – Antano Terlecko „Ne pats pasirinkau savo dalią“ ir Algirdo Patacko „LITUA“.

Kol knygos pasieks knygynus, maloniai kviečiame jas įsigyti leidykloje. Abiejų knygų kalėdinė kaina vienoda – 30 Lt. 

Dar ne vėlu jomis pradžiuginti ir savo artimuosius šv. Kalėdų proga! 

Telefonas pasiteirauti (8 5) 213 06 23. 

   

2013 12 17


2013 12 17

Gauta parama

2013 m. gruodžio 17 d. leidyklą pasiekė Jolantos Alavočienės 200 Lt parama rengiamai monografijai „VIŠTYTIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2013 12 19


2013 12 14

Įsisteigė Slavikų valsčiaus monografijos rengimo iniciatyvinė kraštotyros grupė

Slavikų seniūnijoje, Šakių r., jau senokai dirbama renkant medžiagą senojo Slavikų valsčiaus monografijai. Yra sudarytas išsamus monografijos planas-prospektas (12 psl.) ir dalinis straipsnių planas, į kurį įrašyti šiuo metu rengiami ar numatyti parengti straipsniai. Daliniame plane yra 57 straipsniai. Slavikų kraštotyrininkų aplankuose jau sudėta apie 60 straipsnių. Jų apimtis – labai nevienoda: nuo 20 ar daugiau iki 1–2 psl. Nevienodas ir straipsnių išbaigtumas. Kai kuriuos geriau tiktų vadinti tik straipsnių ruošiniais. Prie jų, matyt, dar teks dirbti labiau įgudusiems bendraautoriams.

Visuose rašomuose ir jau parašytuose straipsniuose kol kas naudojama vietinė medžiaga, kurios resursai Slavikų krašte tikrai gausūs. Panaudoti archyvinę medžiagą dar nėra kam, nes mokslininkai (istorikai, kalbininkai ir kt.) prie Slavikų valsčiaus monografijos sudarymo dar neprisijungė. Išimtis gal tik istorikas Arūnas Borisas, jau sudaręs 14-os Slavikų krašto kaimų Sibiro tremtinių sąrašą.

Slavikų monografijai bus panaudota ir gausi medžiaga iš įvairių knygų ir periodikos.

Suprasdami, kad pasiekti rezultatai nėra dideli, Slavikų kraštotyrininkai, patarti „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo, nusprendė suburti iniciatyvinę grupę ir bendromis jėgomis spartinti medžiagos rinkimą. 2013 m. lapkričio 21 d. Slavikų bibliotekoje susirinko kraštotyrininkų aktyvas, kuris nutarė steigti „Slavikų valsčiaus kraštotyros grupę“. Jos nariais būtų visi, kas renka ar padeda rinkti informacinę medžiagą būsimai monografijai, rašo ar įsipareigoja parašyti jai straipsnius arba kitais būdais prisideda prie monografijos sudarymo, remia jos išleidimą. Grupė taip pat domėsis ir kitais Slavikų kraštotyros ir kraštotvarkos reikalais.

Susirinkimo dalyviai tapo įsteigtos „Slavikų valsčiaus kraštotyros grupės“ nariais ir bendru sutarimu pasiskirstė pareigomis: projekto vadovas Vidmantas Sprainaitis (Slavikų seniūnas); vadovo pavaduotoja Renata Baltrušaitienė (Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė); laikinai einantis monografijos sudarytojo pareigas dr. Zigmas Naujokaitis (Kurynės dendrologinio parko augintojas); kraštotyrinės medžiagos saugotoja Algimanta Kuncaitytė (Slavikų bibliotekininkė).

Vidmantas Sprainaitis turi didelę organizacinio darbo patirtį. Daug metų vadovauja ne tik seniūnijai, bet ir Slavikų saviveikliniam muzikos ansambliui. Kartu su Renata Baltrušaitiene 2013 m. lapkričio 15 d. suorganizavo Slavikų ansamblio koncertą LRT televizijos laidoje „Duokim garo“. Zigmas Naujokaitis Šakių rajone yra pelnęs metų kraštotyrininko nominaciją. Algimanta Kuncaitytė yra aktyvi kraštotyrininkė.

Reikia tikėtis, kad kraštotyrinė veikla Slavikuose palaipsniui taps dar aktyvesnė.

2013 12 19


2013 12 10

Monografija „Veliuona“ išleista ir elektroniniu formatu

2013 m. gruodžio 10 d. „Lietuvos valsčių“ 7-oji monografija „Veliuona“, kurios popierinė laida 1200 egz. tiražu buvo išleista dar 2001 metais, išleista ir elektroniniu formatu. Elektroninę knygos versiją pagal Inos Budrytės kurtą maketą parengė EKRC (Elektroninių knygų rengimo centras).

Šią elektroninę knygą galima įsigyti elektroninių knygų knygynuose, kaina 29,98 Lt. Šiuose knygynuose taip pat galima įsigyti ir 3 anksčiau elektroniniu formatu išleistas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas: „Žeimelis“ (2 tomai), „Gruzdžiai“ (2 tomai), „Juodupė. Onuškis“ (2 tomai). ▲2013 12 10


2013 12 09

Gauta parama

2013 m. gruodžio 9 d. leidyklą pasiekė Palmiros Pečiuliauskienės (540,32 Lt), Daivos Balbierienės (437,16 Lt, už 2011 m.) ir Eugenijaus Čeponio (20,02 Lt)  2% pajamų mokesčio sumos už 2012 metus parama monografijos „RAMYGALA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2014 01 09


2013 12 09

Gauta parama

2013 m. gruodžio 9 d. leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4 000 Lt parama rengiamai monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2013 12 16


2013 12 09

Gauta parama

2013 m. gruodžio 9 d. leidyklą pasiekė Aldonos Tupčiauskienės 100 Lt parama rengiamai monografijos „VIŠTYTIS“. Dėkojame Reginai Mecutienei padėjusiai šiai paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2013 12 16


2013 11 27

Algirdo Patacko „Litua“ skaitytoją pasieks iki šv. Kalėdų

Tokios knygos, kaip ši, vadinamos gyvenimo knygomis. Joje skelbiami Algirdo Patacko pirmieji tekstai, spausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pogrindžio savilaidoje, paskutinieji – dabartyje. Jų esmę nusako pavadinimas – Litua, Lietuva tėvynė. Tai baltistikos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant pačia plačiąja prasme – nuo studijų apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją ir jos sąlytį bei sąsajas su krikščionybe, apie kalbą, istoriją, iki grožinės literatūros tekstų. Apie kalbą – ypač, nes kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, kurią paradę mes jau nesame tauta.

Autorius, būdamas pogrindžio kultūros, „Pastogės Lietuvos“ žmogumi, savo tekstuose nesiekė akademinio pripažinimo, rašė eseistiniu stiliumi, leisdamas sau „laisvai kvėpuoti“, už ką buvo giriamas žymaus baltisto Vladimiro N. Toporovo.

Knygos atsakingoji redaktorė Violeta Baltušytė, dailininkė Karina Adamonienė.

Kviečiame dalyvauti šios puikios knygos pristatymuose. Informacija apie pristatymus skelbsime leidyklos interneto svetainėje, žiniasklaidoje.

2013 11 27


2013 11 27

Antano Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ – jau spaustuvėje

Leidykla nekantriai laukia žinių iš „Petro ofseto“ spaustuvės, kurioje šiuo metu spausdinama Antano Terlecko „Ne pats pasirinkau savo dalią“. Ši knyga leidyklą pasieks prieš pat šv. Kalėdas – gruodžio 20 d. 

Žinomo rezistento, politiko, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo, nenuilstančio Lietuvos laisvės šauklio Antano Terlecko knyga „Ne pats pasirinkau savo dalią“ tarytum apibendrina ilgą ir sudėtingą autoriaus gyvenimo kelią, jo išgyvenimus, apmąstymus, lūkesčius ir gyvenimo patirtį.

Pirmojoje knygos dalyje, remdamasis artimųjų ir draugų pasakojimais, liudijimais, dokumentais, laiškais ir savo patvaria atmintimi, autorius užrašė atsiminimus. Antroji dalis – gūdaus sovietmečio 1963–1965 metų dienoraštis, ilgai slėptas ir, anot paties A. Terlecko, kadaise rašytas tik „į stalčių“, be vilties kada nors vėliau paskelbti.

Šiame leidinyje nėra vietos pagyrūniškumui ar pozuojančiai beletristikai. Nepagražintu tikroviškumu, kartais net šokiruojančiu atvirumu alsuojančioje knygoje skaitytojui atskleidžiamas autoriaus gyvenimas nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, vėlesniu nepaprastai sudėtingu ir dramatišku sovietų ir nacių okupacijų bei vėl ją pakeitusios sovietų reokupacijos laikotarpiu. Nepaisydamas netekčių, patirtos neteisybės ir nuoskaudų, į daugelį dramatiškų situacijų autorius žvelgia su įgimtu humoru.

Knygos atsakingoji redaktorė Auksė Gasperavičienė, dailininkė Ona Liugailienė.

Kviečiame skaityti, knyga tikrai puiki, ir dalyvauti jos pristatymuose.

  2013 11 27


2013 11 21

Profesoriaus R. Grigo knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ sutiktuvės Šiauliuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“ pristatymą 2013 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atvyko miesto meras Justinas Sartauskas, Šiaulių gimnazijų bendruomenių atstovai, Šiaulių universiteto, Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliai, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, mokytojų klubo ,,Šviesa“, Literatų susivienijimo, skaitytojų klubo nariai, 3-iojo amžiaus universiteto klausytojai, Šiaulių miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai ir kiti dalyviai. Renginio organizatorius ir vedėjas knygos mylėtojas ats. plk. Arūnas Dudavičius pristatė dalyvius ir svečius: prof. Romualdą Grigą, Šiaulių universiteto Istorijos fakulteto prof. Arūną Gumuliauską ir magistrantę Veroniką Gudaitę. Muzikinį sveikinimą renginio dalyviams atliko Kariuomenės karaliaus Mindaugo MPB karys vyr. srž. Donatas Voveris. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas padėkojo knygą išleidusioms leidykloms – ,,Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui ir ,,Diemedžio“ leidyklos vadovui Danui Kaukėnui už puikią knygą, įteikė miesto suvenyrus atvykusiems svečiams. Vėliau prof. R. Grigas sakė: ,,Kalbėkime tiesiai: savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenei perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab, kai pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti – tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykti, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos.“ Autorius kalbėjo apie nedovanotinai užmirštas 1655-ųjų Vilniaus gyventojų žudynes, kaimų tuštėjimą, nepelnytai liaupsinamo Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą, Lietuvos piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Vėliau renginio dalyviai knygos autoriui uždavė daug klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė, kuri padėkojo abiem leidėjams už įdomią ir prasmingą knygą ir pakvietė toliau bendradarbiauti leidžiant bei pristatant knygas. Po renginio norintieji galėjo gauti prof. R. Grigo autografą ir padiskutuoti.

Kalba knygos autorius prof. R. Grigas

Renginio dalyviai diskutuoja su knygos autoriumi

„Versmės“" leidyklos pristatoma knyga

Autoriaus R. Grigo autografas renginio dalyviui

2013 11 26


2013 11 21

Gauta parama

2013 m. lapkričio 21 d. leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4 000 Lt parama monografijos „PAŠVITINYS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. 2013 11 21


2013 11 15

Pradėta rengti monografija „Rokiškis“

2013 m. lapkričio 15 d. leidykloje lankėsi p. Donatas Juozapas Papaurėlis. Buvo aptarti jo pradedamos rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ROKIŠKIS“ pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios monografijos parengimo autorinių darbų sutartis. ▲2013 11 18


2013 11 14

Profesoriaus Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama” iškilmingai sutikta Telšiuose

Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama” sutiktuves 2013 m. lapkričio 14 d. Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatre gausiai rinkosi Telšių rajono gyventojai, visuomeninių organizacijų, savivaldybės atstovai, Žemaičių kolegijos Telšių fakulteto studentai, dėstytojai, Telšių gimnazistai, pedagogai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios Telšių brolijos nariai, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai, atsargos karininkai, kariai, ir kt. Renginio organizatorius ir vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius padėkojo Žemaitės teatro direktoriui Arūnui Butkui už galimybę šį renginį organizuoti teatro salėje. „Versmės” ir „Diemedžio” leidyklų išleistą prof. R. Grigo knygą aptarė VDU Humanitarinio fakulteto magistrantas Simonas Jazavita, Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto  dr. Aušros Rimkutės parengtą knygos vertinimą perskaitė kolegijos dėstytoja Milda Ulkštinaitė. Vėliau žodį tarė knygos autorius prof. R. Grigas: „Kas mums, lietuviams, atsitiko? Kodėl toks ryškus moralinis nuosmukis, persiduodantis valstybei? Kodėl kasdien mums akis bado net valstybinis LRT radijo ir televizijos kanalas? Atkreipiu skaitytojo dėmesį: tą nuosmukį savaip rodo ir „pašalintas” Lietuvos televizijos ar Lietuvos radijo įvardijimas. Neabejotina, kad bendrą nuosmukį, jo sklaidą palaiko ir net didina išaugę tautai ir jos valstybei nieko gero nežadantys bėgimo iš Tėvynės (emigracijos) tempai.” Po R. Grigo kalbos visi salėje esantys renginio dalyviai atsistojo ir garsiais plojimais išreiškė pagarbą knygos autoriui. Vėliau renginio dalyviai uždavė profesoriui daugybę klausimų, dalijosi savo įžvalgomis apie Tautos dvasingumą. Baigiamojoje renginio dalyje Telšių apskrities atsargos kariams buvo įteikti dokumentai – „Liudijimai”. Šiuo dokumentu liudijama, kad LR pilietis atsiliepė į tėvynės kvietimą ir stojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę. Pasibaigus dokumentų įteikimui, kalbėjo Telšių vicemeras Petras Kuizinas, bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė. Abu padėkojo leidykloms „Versmė”, „Diemedis” (vadovas Danas Kaukėnas) ir knygos autoriui prof. R. Grigui už puikią knygą. Oficialiajai renginio daliai pasibaigus, Žemaitės dramos teatre vis dar vyravo gera nuotaika, vyko įdomios diskusijos su knygos autoriumi prie kavos ir arbatos puodelio.

Kalba knygos autorius prof. Romuladas Grigas

Kalba VDU magistrantas Simonas Jazavita

Kalba Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto dėstytoja Milda Ulkštinaitė

2013 11 18


2013 11 08

Leidyklos atstovai lankėsi LR Vyriausybėje

Lietuvos Respublikos Vyriausybėje „Versmės“ leidyklos atstovus priėmė Vyriausybės Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorius Linas Vingelis. Susitikime dalyvavo Ministro Pirmininko patarėjas Vilius Kavaliauskas, leidyklos vadovas Petras Jonušas, redaktoriai Venantas Mačiekus, Damijonas Šniukas, Neringa Balčiūnaitė ir Živilė Driskiuvienė.

Buvo aptarta 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio valstybinės minėjimo programos gairės, „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos, dedikuojamos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, dalyvavimo šioje programoje galimybės, kiti klausimai.

2013 11 08


2013 11 07

Gauta parama

2013 m. lapkričio 7 d. leidyklą pasiekė UAB Račkausko AGROTECH 1 000 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva. 2013 11 08


2013 11 05

2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta Marijai ir Martynui Purvinams, aktyviai bendradarbiaujantiems „Lietuvos valsčių“ serijoje

Už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta nuolatiniams „Lietuvos valsčių“ serijos autoriams, „Versmės“ leidyklos ekspedicijų dalyviams, monografijos „Šilutė. Gaideliai“ sudarytojams ir vyriausiems redaktoriams, architektams Marijai Purvinienei ir dr. Martynui Purvinui.

Premija bus įteikiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje lapkričio 22 dieną, J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse.

„Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė džiaugiasi ir nuoširdžiai sveikina gerbiamus nominantus ir kolegas su garbinga premija. 

Marija ir Martynas Purvinai „Versmės“ leidyklos lokalinėje ekspedicijoje Gražiškiuose (Vilkaviškio r.) 2012 metais. Foto Klaudijaus Driskiaus

2013 11 07


2013 11 01

Lietuvos radijo laidoje kalbėjo istorikė Vida Girininkienė

2013 m. lapkričio 1 d. Lietuvos radijo laidos „Gyvoji istorija“ metu transliuotas pokalbis su „Versmės“ leidyklos vyriausiąja redaktore sudarytoja, istorike, senųjų kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene. Laidoje kalbėta apie seniausių kapinių Vilniuje – Rasų ir Bernardinų – istoriją, išskirtinumą bei svarbą. Radijo laidos įrašo galite pasiklausyti čia. ▲2013 12 16


2013 10 29

Televizijos laida su J. Statkute de Rosales

2012 m. ispanų kalba Valensijos universiteto išleistame Jūratės Statkutės de Rosales leidinyje „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Levino“ („Lituania philosophica: de Kant a Lévinas“) autorė pristato savo tyrimus ir įžvalgas apie lietuvių kalbos įtaką filosofams Imanueliui Kantui ir Emanueliui Levinui. Taip pat pateikiami svarbūs filosofo Andriaus Valevičiaus atsiminimai apie tai, kaip jis su E. Levinu bendravo lietuviškai, kas patvirtina autorės hipotezę, kad savita E. Levino galvosena galėjo susiformuoti lietuvių kalbos įtakoje. Anot autorės, ypatinga vidinė lietuvių kalbos filosofija buvo tiek I. Kanto, tiek E. Levino filosofijos teorijų pagrindas. Šis veikalas yra ispaniškų knygų apie filosofiją serijos dalis, patenkantis tarp kitų serijos leidinių apie JAV kritiką ir filosofą Haroldą Blumą (Harold Bloom) bei Sioreną Kierkegorą (Søren Kierkegaard), vieną svarbiausių XX amžiaus filosofų. Viešnagės 2013 m. vasarą Lietuvoje metu J. Statkutė de Rosales davė interviu „Init“ televizijos laidai „Mūsų praeities beieškant“, kur pasidalino savo įžvalgomis apie I. Kantą ir E. Leviną. Laidos įrašą galite pasižiūrėti čia, o knygą „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Levino“ lietuvių kalba galima perskaityti svetainėje on.lt. 2013 10 29


2013 10 24

Kaune sutikta Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“

Į prof. Romualdo Grigo knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ sutiktuves 2013m. spalio 24 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atvyko Kauno gimnazijų mokytojai ir moksleiviai, Vytauto Didžiojo, Kauno Technologijos universitetų dėstytojai ir studentai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus atstovai, Seimo nariai, Lietuvos studentų sąjungos nariai, Sąjūdžio atstovai, atsargos karininkai, spaudos ir žiniasklaidos atstovai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, bibliotekininkai ir kiti Kauno visuomenės nariai.

Renginio organizatorius ir vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius pristatė atvykusius svečius bei padėkojo vadovei Renatai Mikalajūnaitei už galimybę organizuoti šį renginį ir trumpai apibūdino „Versmės“ ir „Diemedžio“ leidyklų išleistą knygą ir jos vertinimus iš mokslinės ir visuomenės pusės. Po to kalbėjo Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas („Versmės“ leidyklos rengiamos knygos „Litua“ autorius). Jis nuoširdžiai padėkojo knygos autoriui R. Grigui už baltiškosios kultūros ištakų paieškas, tautos dvasios stiprinimą, už savasties paieškas ir naujas įžvalgas. Jis kalbėjo apie šių dienų kai kuriuos istorikus, kurie apdovanojami kitų valstybių ordinais už savo valstybės, jos kultūros, kalbos, papročių bei istorijos menkinimą.

Vėliau kalbėjo VDU istorikų klubo nariai, studentai Simonas Jazavita, Gediminas Kasparavičius ir Deimantas Ramanauskas. Jie padėkojo leidyklų vadovams Petrui Jonušui ir Danui Kaukėnui bei knygos autoriui R. Grigui už puikią knygą. Šie studentai atėjo į renginį jau perskaitę knygą ir įdomiai polemizavo su autoriaus knygoje išsakytomis mintimis ir naujomis įžvalgomis. Renginio pabaigoje R. Grigas kalbėjo  apie šios knygos atsiradimą, rašymo sunkumus ir pagalbininkus redaguojant jo parengtus tekstus. Kvietė susimąstyti susirinkusius apie lietuvių tautos likimą nuo Karaliaus Mindaugo iki šių dienų.

Pagrindiniai teiginiai ir klausimai susirinkusiems: kaip mes, lietuviai, iš istorijos mokomės? Ir ar iš viso ko nors esmingo mokomės? Kuo grindžiamas valstybės ir tautos tvarumas? Kas yra valstybės integralumą užtikrinanti strategija, kas jos autoriai? Kalbos saugojimas, paprotinės kultūros praktikavimas, savasties paieškos ir savitesnio mąstymo puoselėjimas, esminės sąlygos, užtikrinančios žmogaus, piliečio, tautiečio vidinę būseną.

Po R. Grigo kalbos renginio dalyviai turėjo daugybę klausimų bei samprotavimų apie iškeltus naujus teiginius knygoje.

Pasibaigus renginiui autorius dalino autografus, diskutavo asmeniškai knygos temomis su renginio dalyviais. Istorinėje LR Prezidentūros salėje vyravo puiki atmosfera ir gera nuotaika.

 
Kalba Algirdas Patackas
Studentai pristato savo nuomonę apie knygą
Bendras salės vaizdas
Autorius dėkoja studentams
Po renginio

2013 10 29


2013 10 23

Gauta parama

2013 m. spalio 23 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos  3 600 Lt parama monografijos „BABTAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2013 10 24


2013 10 22

Pradėta rengti monografija„Veiveriai“ 

2013 m. spalio 22 d. leidykloje lankėsi monografijos „Veiveriai“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Inga Stepukonienė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus darbų sutartis. 2013 11 18


2013 10 18

Pradėta rengti monografija„Sendvaris“ 

2013 m. spalio 18 d. leidykloje lankėsi monografijos „Sendvaris“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Liucija Kyguolytė-Šeputė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus darbų sutartis. 2013 11 18


2013 10 17

Utenoje įvyko knygų „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“ ir dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ pristatymas

Į susitikimą Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje su dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ kūrėju Stasiu Petkumi ir knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autoriumi prof. Romualdu Grigu, kuris taip pat pristatė Jūratės Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, atvyko patriotiškai nusiteikusi, intelektuali Utenos rajono visuomenė. Bibliotekos konferencijų salė, kurioje telpa 120 žmonių, buvo pilnutėlė – atvyko gimnazistų, mokytojų, studentų, dėstytojų, istorikų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių, šaulių, atsargos karininkų, savivaldybės, kraštotyros muziejaus darbuotojų, bibliotekininkų.

Renginį pradėjo Europos informacijos centro vadovė Sandra Žvirblytė. Buvo rodomas dokumentinis filmas„Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“, kalbėjo filmo kūrėjas S. Petkus.

Prof. R. Grigas pristatė J. Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ bei savo leidinį „Lietuvių tautos išlikimo drama“.

„Jūratė Statkutė de Rosales visą savo gyvenimą paskyrė istorinei „pėdsekystei“ – mūsų protėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros giminaičių paieškoms“, – sakė akademikas, tautotyrininkas, profesorius Romualdas Grigas. Jis pažymėjo Jūratės Statkutės de Rosales didelį indėlį atskleidžiant tikrąją tiesą apie mūsų protėvius, Vakarų Europos ištakas bei naujas įžvalgas iki Lietuvos krikšto. Pristatydamas savo knygą „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autorius sakė: „Yra manančiųjų: palikim protėvių istoriją, tą jos grandinės džeržgimą pačiai istorijai. Užsimirškime, gyvenkime įsiliedami į užliūliuojantį pasaulio triukšmą ir skubą. Nebesidairykime į pakelėse dar tebestovinčius kryžius ir atsiduokime juslėmis alsuojančiam gyvenimui. Koks mano atsakymas į minėtus teiginius? Jeigu tu nežinai ir nenori žinoti savo tautos istorijos, širdimi neišgyveni skaudaus jos aido – tu prarandi dalį žmogiškosios vertės.“

Knygos autorius kvietė susirinkusiuosius kartu pamąstyti ir padiskutuoti įvairiais jo knygoje iškeltais klausimais: kodėl valstybės dėmesys tautinėms mažumoms bene dažniausiai viršija dėmesį pagrindinei tautai? Kas lemia savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimą? Kokia yra intelektualinės kultūros padėtis Lietuvoje po 23 nepriklausomybės metų?

Baigiamojoje renginio dalyje savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė padėkojo už puikią istorijos pamoką S. Petkui, prof. R. Grigui, renginio vedėjui ats. plk. Arūnui Dudavičiui ir apdovanojo Utenos savivaldybės atminimo suvenyrais.

Pasibaigus renginio oficialiajai daliai S. Petkus ir R. Grigas dalijo autografus, diskutavo su renginio dalyviais, bibliotekos vadovais ir vaišinosi kvapia kava. Dalyvavusieji renginyje dėkojo ,,Versmės“ ir ,,Diemedžio“ leidykloms, jų vadovams Petrui Jonušui ir Danui Kaukėnui už puikias knygas ir dokumentinį filmą.

 
Dokumentinio filmo pristatymas, kalba Stasys Petkus. Nuotr. Airos Gurauskaitės
Kalba prof. Romualdas Grigas. Nuotr. Airos Gurauskaitės
Bendras salės vaizdas. Nuotr. Airos Gurauskaitės
Dalina autografus R. Grigas. Nuotr. Airos Gurauskaitės
Pasirašo R. Grigas ir S. Petkus. Nuotr. Airos Gurauskaitės

2013 10 28


2013 10 15

Gauta parama

2013 m. spalio 15 d. leidyklą pasiekė Broniaus Žemailos 50 Lt parama monografijos „VIEŠVILĖ“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė. ▲2013 10 22


2013 10 15

Gauta parama

2013 m. spalio 15 d. leidyklą pasiekė Genovaitės Norvaišienės 169,80 Lt parama monografijos „VIEŠVILĖ“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Viešvilė. ▲2013 10 22


2013 10 14

Gauta parama

2013 m. spalio 14 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos  5 300 Lt parama monografijos „BABTAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2013 10 14


2013 10 11

Gauta parama

2013 m. spalio 11 d. leidyklą pasiekė A. J. Naudžiūno inžinerinės konsultacinės firmos 1 000 Lt parama monografijos „ONUŠKIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Onuškis. 2013 10 14


2013 10 08

Pradėta rengti monografija „Žiežmariai“. 2013 m. spalio 8 d. leidykloje lankėsi monografijos „Žiežmariai“ vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas p. Algimantas Piliponis. Buvo aptarti jo pradedamos rengti  „Lietuvos valsčių“  serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus darbų sutartis. 2013 11 18


2013 10 04

Gauta parama

2013 m. spalio 4 d. leidyklą pasiekė Stepono Kairio fondo 5 000 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 10 15


2013 09 24

Gauta parama

2013 m. rugsėjo 24 d. leidyklą pasiekė Josef Jurkschat (Juozo Jurkšaičio) 520 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 09 26


2013 09 24

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugsėjo 24 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Rimutės Garnevičiūtės  straipsnis „Katalikiškų laidotuvių papročiai Biržų apylinkėse XX a. viduryje–XXI a. pradžioje“ (LLT:2013-28/53-233/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BIRŽAI“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje naudojant naują lauko tyrimų medžiagą apibūdinti katalikų laidotuvių papročiai, tradicijos kaita ir jos galimos priežastys Bíržų apylinkėse XX a. viduryje–XXI a. pradžioje. Išnagrinėtas platus santykių su mirtimi laukas: mirtį pranešantys ženklai, veiksmai prie mirštančio žmogaus, požiūris į mirtį, apsisaugojimas nuo galimo kenksmingo mirusiojo poveikio. Evangelikų ir latvių kultūros poveikis lėmė, kad Biržų krašte susiformavo tik šiam kraštui būdingi laidotuvių papročiai (kelias dienas trunkantis mirusiojo laikymas iki apsėdų; laidojamo karsto dengimas lovatiese; alus per gedulingus pietus laikytas būtinu), kai kurie šių papročių išsilaikė iki XX a. paskutinių dešimtmečių, kai kurie modifikuota forma išlieka ir šarvojimo salėse – tai apsėdų tradicija, laidojamo karsto dengimas metų juosta. Nepakitęs išlieka kvietimo į laidotuves paprotys. Giedojimo apsėduose tradicija išliko su būdingu giesmių repertuaru – giedamos šermeninės ir atsisveikinimo giesmės, mirusiojo Vardo minėjimo giesmė. Pakito giesmių atlikėjai: bendras giedojimas apsėduose, vadovaujamas giesmininko, virto giesmininkų giedojimo klausymu, dėl to šiuolaikinių profesionalių giesmininkų giedojimui būdingas koncertinis pobūdis. Kaitos tendencijos Biržų krašto laidotuvėse tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Kaitą lėmė laidotuvių erdvės persikėlimas iš mirusiojo gyvenamosios vietos į bendrai visų gyventojų naudojamas patalpas, laidotuvių paslaugų teikimas tapo verslu, o tai lemia bendruomenės atsakomybės už deramą nario palaidojimą ir jo pomirtinį likimą menkėjimą. Laidojimo naujovė – kremavimas – katalikams nėra priimtina.

Šis 28-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 233-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 53-iasis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 09 24


2013 09 21

Pristatyta „Sintautų“ monografijos 2-oji dalis

Rugsėjo 21 d. (šeštadienį) Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo Sintautuose iniciatyva ir pastangomis atidengtas paminklas poetui Pranui Vaičaičiui (skulpt. Juozas Šlivinskas). Prie paminklo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas kartu su vyriausiąją redaktore ir sudarytoja Vida Girininkiene pristatė monografijos „Sintautai“ antrąją dalį. Restauruotoje senojoje mokykloje fondo pirmininkas bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė retrospektyvinę leidinių parodą „Sintautų krašto šviesuoliai“. Šventėje dalyvavo atstovai iš Lietuvos Respublikos Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Šakių rajono meras Juozas Bertašius, JE vyskupas Juozas Žemaitis, kiti garbūs svečiai.

Reportažas apie renginį rodytas per LRT. Jį galite žiūrėti čia.

 
„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas Sintautų miestelio aikštėje pristato dviejų dalių monografiją „Sintautai“ . Šalia knygos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Vida Girininkienė. Gedimino Jokūbaičio nuotr

2013 10 08


2013 09 20

Apie mus rašo

2013 m. rugsėjo 20 d. interneto svetainėje www.aidas.lt paskelbtas Laimutės Vasiliauskaitės Rožukienės straipsnis „Leipalingio apylinkėse - mokslinė kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija“.  Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 09 30


2013 09 18

Apie mus rašo

2013 m. rugsėjo 18 d. interneto svetainėje www.respublika.lt paskelbtas Ferdinando Kauzono straipsnis „Kas kėsinasi į mūsų istoriją?“.  Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 09 30


2013 09 18

Įvyko Irenos Antaninos Suveizdienės knygos „Tikroji Kovalevskių-Kovaliauskų-Kavaliauskų giminės istorija“ pristatymas

2013 m. rugsėjo 18 d. 17 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Irenos Antaninos Suveizdienės knygos „Tikroji Kovalevskių-Kovaliauskų-Kavaliauskų giminės istorija“ pristatymas, į kurį susirinko pilna salė. Renginį vedė Gaudentas Aukštikalnis. Jį pradėjo pasakojimu apie knygą. Vėliau pasisakė ir autorę sveikino Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai bei jos vadas Jonas Ragauskas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, dailininkė Vija Tarabildienė, advokatas Vytautas Sviderskis, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos atstovės bei Irenos Suveizdienės giminaičiai.

Renginio metu grojo fleitų ansamblis ir buvo eksponuojami naujausi Irenos Suveizdienės tapybos darbai. Pasibaigus renginiui, autorė dalijo autografus, o svečiai vaišinosi saldumynais bei gėrimais.
Sklandžią renginio eigą užtikrino Gaudentas Aukštikalnis
Vytautas Sviderskis kalbėjo apie savo šaknų pažinimo svarbą
Irena Antanina Suveizdienė dėkoja už pasakytus gražius žodžius

2013 09 23


2013 09 17

Gauta parama

2013 m. rugsėjo 17 d. leidyklą pasiekė Janinos Mileikienės 200 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 09 17


2013 09 17

Apie mus rašo

2013 m. rugsėjo 17 d. interneto svetainėje www.lzs.lt paskelbtas Laimutės Vasiliauskaitės Rožukienės straipsnis „LŽS nariai – monografijos „Leipalingis“ autorių mokslinėje kompleksinėje lokalinių tyrimų ekspedicijoje“.  Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 09 30


2013 09 13

Vilniuje šiltai sutikta knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ papildyta 5-oji laida ir filmo apie įžymiąją knygos autorę premjera

Į knygos ir filmo pristatymą bei susitikimą Lietuvos nacionaliniame muziejuje su knygos autore Jūrate Statkute de Rosales, prof. Romualdu Grigu ir dokumentinio filmo kūrėju Stasiu Petkumi atvyko patriotiškai nusiteikusi, intelektualioji Vilniaus visuomenė. Sausakimšoje muziejaus salėje netrūko žurnalistų, istorikų, mokslo, kultūros ir meno, leidyklų ir politikos atstovų. Čia sugužėjo jaunimas iš Vytauto Didžiojo, Žvėryno, Užupio, Radvilų gimnazijų, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Krašto apsaugos bičiulių klubo nariai, atsargos karininkai, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos nariai, visi besidomintys J. Statkutės ir prof. R. Grigo naujomis baltų dalyvavimo Vakarų Europos kūrimosi procesuose įžvalgomis.

Dokumentinis filmas apie drąsią tyrinėtoją, išdrįsusią nuplėšti apgavysčių šydą nuo seniai palaidotos ir pamirštos baltų proistorės buvo apdovanotas gausiais aplodismentais. Filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ kūrėjas Stasys Petkus negailėjo padėkos ir nuostabos žodžių savo filmo herojei už svetingumą ir vaišingumą jo kelionės Venesueloje metu. Padėkos žodį filmo kūrėjui S. Petkui, knygos autorei J. Statkutei de Rosales ir naujai knygai „Lietuvių tautos išlikimo drama“, išleistai tą pačią dieną, kaip ir pristatomoji knyga, bei jos autoriui prof. R. Grigui tarė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Jis paminėjo, kad Jūratės Statkutės de Rosales darbai priartina Lietuvos visuomenę, ypač jaunąją kartą prie tikrosios tiesos apie baltus, mūsų protėvius ir ugdo jų pasididžiavimą. Vėliau savo apmąstymais pasidalijo tautoryrininkas, akademikas, prof. R. Grigas, kuris pacitavo slavų kalba parašytus senuosius metraščius, susijusius su Jūratės Statkutės de Rosales tyrimais. Beje 2011 m. būtent prof. R. Grigo pastangomis knygos autorė buvo pristatyta LEU garbės vardo daktaro nominacijai. Prof. Romualdas Grigas taip pat negailėjo kritikos žodžių daug žalos Lietuvai padariusių karalių Vazų dinastijai, iškeldamas Lietuvos, kaip valstybės, naikinimo aspektus, pradedant karais su švedais, o vėliau su rusais, kuriuos lydėjo grobiški atėjūnų žygiai, praradimai, maras...

Renginio kulminacija – Jūratės Statkutės de Rosales kalba apie jos 2-ąją „Europos šaknų“ dalį. Autorė pasidalijo savo tyrimų rezultatais, naujomis įžvalgomis bei papasakojo apie ruošiamą medžiagą baigiamajai trečiajai daliai. Ši knyga jau verčiama į ispanų ir prancūzų kalbas. „Ji neabejotinai atveria mūsų istorijos mokslui, jo diskusinei dvasiai didesnes erdves, o visiems žmonėms gilesnį savosios vertės pajautimą“, – citavo Lietuvos Edukologijos Universiteto rektorių prof. Algirdą Gaižutį renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius.

Pasibaigus renginio oficialiai daliai gimtadienių proga buvo sveikinami Stasys Petkus ir Jūratė Statkutė de Rosales, nes abu yra gimę rugsėjo pradžioje. Autoriai dalijo autografus, salėje ir už jos ribų girdėjosi diskusijos.

 
Muziejaus salė buvo sausakimša
„Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pabrėžė Jūratės Statkutės de Rosales tyrimų svarbą
Pristatytas filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“

2013 09 13


2013 09 10

Apie mus rašo

2013 m. rugsėjo 10 d. interneto svetainėje www.aidas.lt paskelbtas Lidijos Veličkaitės straipsnis „Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“.  Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 09 12


2013 09 09

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugsėjo 9 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas filologo, dr. Juozo Pabrėžos  straipsnis „Palangiškių šnekta“ (LLT:2013-27/24-232/LI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PALANGA“ kalbos skyriui. 

Straipsnyje aptartosios kalbinės ypatybės rodo, kad palangiškių šnekta yra tipiška vakarinės šiaurės žemaičių tarmės atstovė: vietoj bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie ir nosinių balsių ą, ę turimi tik šiaurės žemaičiams būdingi Ou, Ëi garsai, dažnai platinami trumpieji balsiai u, i dvibalsinami ilgieji balsiai o, ė, vienbalsinami dvibalsiai ai, ei, labai ryški yra galūnių redukcija, panaikinta č, ir t, d kaita ir linksniuojant visose formose tariami tik t, d garsai, turimas visuotinis kirčio atitraukimo dėsnis.

Šis 27-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 232-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 24-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2013 09 09


2013 09 09

Klaipėdoje įvyko knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ su naująja dalimi pristatymas

2013 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių didžiojoje salėje (H. Manto g. 25, Klaipėda) įvyko iškilios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios tautietės Jūratės Statkutės de Rosales naujausios knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“    5-osios laidos pristatymas, taip pat operatoriaus Stasio Petkaus dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ premjera.

Į susitikimą su knygos autore Jūrate Statkute de Rosales, prof. Vladu Žulkumi ir dokumentinio filmo kūrėju Stasiu Petkumi atvyko daug gimnazistų, mokytojų, studentų, dėstytojų, kariškių, istorikų, tremtinių, politinių kalinių, muziejininkų, taip pat besididžiuojančių Lietuvos istorija ir turinčių tvirtą nuomonę, kad „tauta, nesirūpinanti savo praeitimi, neturi ateities“ žmonių.

Salė buvo pilnutėlė. Bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio tartas įžanginis žodis susirinkusius ir atvykusius svečius nuteikė pasidalinti savo įžvalgomis. Dokumentinis filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ buvo sutiktas su nuostaba ir susižavėjimu. Renginio dalyviai jį įvertino kaip puikų moters – iškilios asmenybės – atsiskleidimą darbo, šeimos, draugų ir politikų aplinkoje.

Renginyje žodį tarė buvęs Kauno universiteto rektorius, mokslinis darbuotojas, archeologas prof. Vladas Žulkus. Jis iš archeologinės pusės apžvelgė Jūratės Statkutės de Rosales naująsias įžvalgas ir pasidalino mintimis apie šių dienų mokslinės bendruomenės požiūrį į knygos autorės darbus, tarsi nubrėždamas 10-mečio laikotarpį, kai Jūratės Statkutės de Rosales darbai įgis tikrą mokslinį įvertinimą.

Renginyje buvo pristatyta knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Tai – daugelio metų rinktos medžiagos apie indoeuropietiškos Vakarų Europos ištakas, seniausią ir didžiausią Europos valstybę, dabar baltais vadinamų tautų tėvynės reikšmę apibendrinimas. Knygos autorė pabrėžė naujų tyrimų ir atradimų proveržį tolesniuose darbuose, paminėjo prof. Eugenijaus Jovaišos, prof. Vlado Žulkaus tyrimus archeologijos srityje, tarsi patvirtindama savo atradimų, naujų įžvalgų tikrumą, kad baltai buvo plačiai paplitę po Vakarų, Pietų Europą ir darė įtaką Europos vystymosi procesams. Renginio pabaigoje apibendrinamąjį žodį tarė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, kuris akcentavo būtinumą pirmiausia gerai pažinti savo istoriją, tradicijas, papročius, didžiuotis, kad esi lietuvis, o tuomet jau bus lengviau domėtis ir kitų tautų kultūra, kalba, papročiais, lengviau bendrauti tarpusavyje.

Dalyviai ir svečiai akcentavo renginio aktualumą ir būtinybę diskutuoti apie Jūratės Statkutės de Rosales iškeltus faktus ir naujas įžvalgas.

 
Bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas
 Knygos autorė su savo vyru bendrame salės vaizde
Dokumentinio filmo kūrėjas Stasys Petkus ir knygos autorė Jūratė Statkutė de Rosales dalina autografus

2013 09 09


2013 09 06

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugsėjo 6 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas archeologės, dr. Andros Simniškytės  straipsnis „Užpalių apylinkių pilkapynai: nauji atradimai“ (LLT:2013-26/24-231/AL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ istorijos skyriui. 

Straipsnyje aptariami Užpalių valsčiaus geležies amžiaus pilkapynai. Ištisai nekartojant žinomos informacijos dėmesys sutelktas į naujausius duomenis apie geležies amžiaus pilkapynus. Straipsnio centre – Užpalių pilkapyno 1998 m. kasinėjimų medžiagos analizė. Pilkapyne išlikę 5 pilkapiai, iš kurių du buvo ištyrinėti 1998 m. Straipsnyje aptariama pilkapių konstrukcija, kapų juose įranga ir surastos įkapės.

Nustatyta, jog Užpalių pilkapyne sudeginti mirusieji laidoti V/VI–VIII a., galbūt ir kiek vėliau. Pilkapynas priklauso Rytų Lietuvos pilkapių kultūrinei sričiai, tačiau jame pastebėta ir nespecifinių požymių (pailgasis pilkapis, skydo formos apkalėliai), būdingų ilgųjų pilkapių kultūrai Padneprėje ir Padauguvyje.

Šis 26-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 231-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 24-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2013 09 06


2013 09 05

Dzūkijoje prasidėjo paskutinė 2013 m. „Versmės“ leidyklos ekspedicija

2013 m. rugsėjo 5 d. prasideda kompleksinė mokslinė ekspedicija Leipalingyje (Druskininkų sav., vadovė Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė). Iki rugsėjo 11 d. Leipalingyje ir jo apylinkėse dirbs 10 ekspedicijos dalyvių - žurnalistų, rašytojų, istorikų, etnologų.  ▲2013 09 05


2013 09 05

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugsėjo 5 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės, dr. Irenos Stonkuvienės  straipsnis „Vaikų socializacija XX amžiaus pirmosios pusės kaimo bendruomenėje (Kartenos valsčius)“ (LLT:2013-25/52-230/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KARTENA“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje, remiantis 2002 metais Kartenos apylinkėse užrašytais 1906-1946 metais gimusių pateikėjų pasakojimais, analizuojami vaikų socializacijos XX amžiaus pirmos pusės kaimo bendruomenėje ypatumai.

Pagrindinis dėmesys sutelkiamas bendraamžių bendriją ir įvairius socializacijos joje aspektus: žaidimus, tautosaką, tarpusavio santykius. Pažymima, kad tarp bendraamžių įgyta patirtis padėdavo susivokti pasaulyje ir savyje, žvelgiant kiek iš kitokios nei šeimos perspektyvos, formavo mokėjimus ir įgūdžius, būtinus toliau įsitraukti į bendruomeninį kaimo gyvenimą.

Vaikų socializaciją veikė ir kaimynų gyvenimo bei bendravimo pavyzdžiai. Svarbus buvo dalyvavimas tiek kasdienio bendruomeninio gyvenimo veiksmuose, tiek šventiniuose ritualuose. Įtaką vaikų socializacijai taip pat darė sėslumas, konservatyvumas, kolektyviškumas, uždarumas – bruožai, apibūdinantys valstietiškąją gyvenseną ir suformavę ypatingą kaimo bendruomenės savimonę.

Šis 25-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 230-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 52-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 09 05


2013 09 01

Apie mus rašo

2013 m. rugsėjo 1 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbtas Danutės Jonušienės straipsnis „Po pasaulį išsibarsčiusi Venesuelos lietuvės šeima susitiko jos gimtinėje“.  Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 09 01


2013 08 29

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 29 d. leidyklą pasiekė Elenos Mikučionienės 200 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis.

2013 08 29


2013 08 28

Panevėžiečiams pirmiesiems pristatyta knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ 5-oji papildyta laida

2013 m. rugpjūčio 28 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Venesueloje gyvenančia tautiete, iškilia baltų proistorės tyrinėtoja, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autore Jūrate Statkute de Rosales, buvo pristatytas Stasio Petkaus dokumentinis filmas „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“.

Renginyje dalyvavo prof. Romualdas Grigas, „Versmės“ leidyklos atstovai, Panevėžio miesto ir rajono mokytojai, dėstytojai, kariškiai, šauliai, istorikai, bibliotekininkai, tremtiniai ir politiniai kaliniai, jaunimo organizacijas vienijančios sąjungos „Apskritasis stalas“ atstovai, besidomintieji Lietuvos istorija ir kolekcionuojantieji istorines knygas. Salė buvo sausakimša.

Renginys prasidėjo dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ premjera, jį pristatė pats operatorius Stasys Petkus. Pasibaigus filmui, buvo trumpai aptarti filmo sukelti įspūdžiai. „Jūratė Statkutė de Rosales visą savo gyvenimą paskyrė istorinei „pėdsekystei“ – mūsų protėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros giminaičių paieškoms“, – sakė akademikas, tautotyrininkas, profesorius Romualdas Grigas.

Jūratė Statkutė de Rosales, pristatydama naująją knygą pabrėžė, kad jau tuo metu baltai turėjo valstybę ir buvo gerai kariškai organizuoti. Anų laikų karo strategija dar ir dabar studijuojama Venesueloje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Po trumpo knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ 5-osios laidos pristatymo knygos autorė buvo apipilta įvairiais klausimais apie baltų įtaką formuojantis Vakarų Europai, jų paplitimo ribas, didžiųjų valstybių nuslėptus istorinius faktus ir kt.

Pasibaigus renginiui, knygos autorė Jūratė Statkutė de Rosales, dokumentinio filmo režisierius Stasys Petkus ir ką tik dienos šviesą išvydusios knygos „Lietuvių tautos išlikimo drama“ autorius prof. R. Grigas noriai bendravo su renginio svečiais, dalijo autografus ir vaišinosi kvapia arbata.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės pavaduotojas Edmundas Breivė padėkojo renginio svečiams už dalyvavimą, o „Versmės“ leidyklos vadovui Petrui Jonušui – už dovanotas monografijų „Juodupė. Onuškis“ I, II dalis, kitas knygas ir įteikė suvenyrų.

Puiki nuotaika, naujos įžvalgos, kamerinė aplinka ir muzika lydėjo visą nuostabiai organizuotą renginį.

Stasys Petkus pristatė dokumentinį filmą „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“
Jūratė Statkutė de Rosales dalijo autografus
Puiki nuotaika vyravo viso renginio metu

2013 09 03


2013 08 28

Jūratė Statkutė de Rosales – „Versmės“ leidykloje

 

GĖLĖ ISTORIJOS ŽOLYNE

Skiriu Jūratei Statkutei de Rosales

 

Suskambo vėl Europoj varpas:
Kam pirmą grūdą subrandino varpos,
Kieno pirmasis laivas plaukė,
Kas Baltijos pakrantėj dainą traukė,
Kas tie istorijos pirmuonys,
Kur Skandija ir gudų palikuonys?

Visi, kam įroda – šaltiniai,
Prie tų versmių suskumba pirmutiniai.
Tik spekuliacijų nykštukai,
Kadangi nepadrožti jų pieštukai,
Praradę amą, galvas krato
Ir dedasi, kad nieko čia nemato.
 

O kiek istorijos klastočių!?
Gali jas semt ne samčiu, bet ąsočiu.
Toks apsimetėlių ansamblis,
Kad, rodos, pagimdytų jie net dramblį.
Kas tokiai publikai Jordanas,
Orosijus, Dionas ar Lukanas...

Tačiau Europos šaknys gyvos.
Jos mums vienintelis imperatyvas.

Iš Skandijos pakyla gudai –
Kapai su akmenų vaininkais juda...

Sausakimšos nuščiūva salės;
Prabilo Ji, STATKUTĖ DE ROSALES.

Jonas Šėla

2013 m. rugpjūčio 28 d. „Versmės“ leidykloje apsilankė iškili baltų proistorės tyrėja, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autorė Jūratė Statkutė de Rosales. Viešnia dalyvavo jau penktosios šios unikalios knygos laidos (su 2-ąja dalimi) sutiktuvėse. Brangią viešnią sveikino leidyklos vadovas Petras Jonušas, prof. Romualdas Grigas, redaktorius Danas Kaukėnas, operatorius, filmo apie garsią mokslininkę kūrėjas Stasys Petkus, leidyklos darbuotojai, svečiai. Eiles autorei skaitė kultūrologas Albinas Vaičiūnas. Garbinga viešnia išlydėta į Panevėžį, kur G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jos laukė gausus skaitytojų būrys.

Iš kairės: „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, prof. Romualdas Grigas, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autorė Jūratė Statkutė de Rosales, leidėjas Danas Kaukėnas

2013 08 29


2013 08 28

Naujausia tautotyrininko prof. Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ sutikta „Versmės“ leidykloje

2013 m. rugpjūčio 28 d. „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Diemedžio“ leidyklos vadovas Danas Kaukėnas džiaugėsi bendro darbo vaisiumi - naujausia prof. Romualdo Grigo knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“. Knygoje autorius atskleidžia dramatiškos lietuvių tautos istorijos „aštrių kampų“ nutylėjimus, skatina mąstyti apie lietuvių tautą ir ją supantį pasaulį. Knygos sutiktuvėse autorius pasidžiaugė naujausiais Lietuvos istorijos atradimais, garsių rusų tautos rašytojų Fiodoro Dostojevskio ir Levo Tolstojaus lietuviškomis šaknimis, dėkojo leidėjams.

2013 08 29


2013 08 27

Gauta parama

 2013 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė Dalios Fylerytės Raslavičienės 300 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 10 22


2013 08 27

Gauta parama

 2013 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė Laimos Stanevičienės 200 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 08 27


2013 08 27

Apie mus rašo

2013 m. rugpjūčio 27 d. interneto svetainėje www.aidas.lt paskelbtas Lidijos Veličkaitės straipsnis „Gyvenimo vingiai, slenksčiai ir svajonės“.  Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 09 11


2013 08 25

Monografijos „SINTAUTAI“ sutiktuvės tapo kraštiečių susitikimu

               

2013 m. rugpjūčio 25 d. Sintautuose vyko naujausios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ sutiktuvės. Sutiktuvių proga senojoje Sintautų mokykloje vyko mokslinė konferencija „Sintautai vakar ir šiandien“. Renginyje dalyvavo monografijos „Sintautai" vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, projekto „Sintautai-Goldap 2“ vadovas Vitas Girdauskas, vienas monografijos sudarytojų Raimondas Daniliauskas, archeologas, dr. Vygantas Juodagalvis, geografė, dr. Filomena Kavoliutė, kalbininkė, dr. Giedrė Čepaitienė, etnologas Vingaudas Baltrušaitis, folkloristas Povilas Krikščiūnas.

 

 

Renginio akimirkos:

 ▲2013 08 27


2013 08 21

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 21 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo,  dr. Aleksandro Šliaupos straipsnis „Žarėnų apylinkių Žemės gelmių sandara“ (LLT:2013-24/21-229/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ŽARĖNAI“ gamtos skyriui. 

Žarėnų valsčiaus teritorija plyti Žemaičių aukštumos dalyje, kurios dabartinio reljefo įvairovę sukūrė dvi paskutiniojo ledyno plaštakos, slinkusios iš Rygos įlankos pusės ir iš Baltijos jūros duburio. Apskritai Žemaičių aukštumos susidarymą nuo pat pradžių lėmė neotektoninė struktūra, besiformuojanti kvartero periode, ir kontinentinių ledynų daugkartinė veikla. Paskutiniojo kontinentinio ledyno dinamika (antslinkiai ir atsitraukimai), lydima nuogulų susidarymu ir reljefo formų sukūrimu, buvo sąlygota tokių neotektoninių struktūrų kaip Šiaulių pakiluma, Vakarų Lietuvos monoklina su Rietavo įlinkiu, Jelgavos įlinkis, Panevėžio balnas, Kauno struktūrinė terasa. Visos Žemaičių aukštumos struktūriniu pagrindu tapo Vakarų Žemaitijos struktūrinė terasa.

Žarėnų valsčiaus teritorija giluminės geologinės struktūros atžvilgiu patenka į labai sudėtingą kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos Telšių deformacijos zoną. Ši zona labai aktyviai pradėjo formuotis proterozojuje prieš 1,8 mlrd. metų ir tęsėsi iki ankstyvojo paleozojaus. Ramesnė paleogeografinė aplinka, nors ir permaininga (gana dažna kaita sedimentacijos ir denudacijos procesų), prasidėjo apatinio devono Viešvilės laikotarpiu ir tęsiasi iki šių dienų.

Šis 24-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 229-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 21-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2013 08 21


2013 08 20

Išleista Rožės Poškienės knygos „Tėviškės baladės“ antroji laida

2013 m. rugpjūčio 20 d. „Versmės“ leidykloje vyko Rožės Poškienės knygos „Tėviškės baladės“ sutiktuvės. Knygos autorė labai džiaugėsi jau antrą kartą išleista savo knygele, į kurią sudėjo gražiausias mintis apie savo tėviškę.

Rožė Poškienė yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, išleidusi keturiolika knygų, iš jų – septynias vaikams. Savo kūrybą taip pat spausdino periodinėje spaudoje ir rinkiniuose. Autorė apdovanota padėkos raštais, laureato diplomais, Panevėžio vysk. Jono Kaunecko padėka-palaiminimu. 2011 m. suteiktas Kaimo šviesuolės vardas.

„Tėviškės baladės“ gimė iš nostalgijos sunaikintai tėviškei.

Ievos, klevai, kūdra, akmenys gyvena kaip žmonės: liūdi ir džiaugiasi, dalina gėrį ir jaučiasi laimingi jį suteikę, miršta taip pat skausmingai. Jie ne tik mato sodyboje vykstantį gyvenimą – patys jame dalyvauja.

Autorė kalbasi su vaikystės akmenėliais, kurių ten nebėra, su ieva, kurios – tik sutrešusios kelmo liekanos. Pasakoja apie duonos kelionę į namus, apie ulyčią, pilną dulkių ar sniego, mamą, kurios kasdienis kryžius ir malda – parnešti vaikams duonos.

Žodžiai lyriškai graudūs, nevengiama tragiškumo, autentiškų pavadinimų.

Gausu liaudies papročių, dainų, posakių, net orų spėjimų...

2013 08 27


2013 08 20

Gauta parama

 2013 m. rugpjūčio 20 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos 20 000 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 08 26


2013 08 20

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 20 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas miškininko Mindaugo Ilčiuko straipsnis „Žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių bei vabzdžių įvairovė Užpalių apylinkėse“ (LLT:2013-23/17-228/BL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Machaonas (Papilio machaon)

Užpalių apylinkėse vykdyti ilgalaikiai faunos tyrinėjimai. Paukščiai pradėti stebėti 1999 m., drugiai – 2002 m., žirgeliai – 2005 m. Dėl labai įvairiaus biotopų išsidėstymo, Užpalių apylinkėse aptikta daug retų gyvūnų rūšių. Iš viso rastos net 48 saugomos rūšys, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Užpalių apylinkėse aptinkama labai daug vandens paukščių rūšių. Šiems paukščiams labai svarbus Užpalių hidroelektrinės tvenkinys, kur migracijų metu susirenka dideli būriai, susidedantys iš 100–200 individų įvairiausių ančių rūšių. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos paukščių rūšys, kurios ne kartą buvo aptiktos Užpalių hidroelektrinės tvenkinyje: žuvininkai (Pandion haliaetus), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), pilkosios žąsys (Anser anser), smailiauodegės antys (Anas acuta), šaukštasnapės antys (Anas clypeata), didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), tulžiai (Alcedo atthis), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), tikučiai (Tringa glareola) bei pilkosios gervės (Grus grus). Taigi šis hidroelektrinės tvenkinys labai svarbus tiek migruojantiems, tiek retiems paukščiams. Taip pat retoms ir saugomoms rūšims labai svarbi Lygamiškio kaimo apylinkėse esanti Šventosios upės senvagė, apsupta natūralių pievų ir pušyno. Ten aptinkama daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių: baltajuosčiai melsviai (Aricia eumedon), didieji auksinukai (Lycaena dispar), tamsiosios šaškytės (Melitaea diamina), mažosios šaškytės (Melitaea aurelia), machaonai (Papilio machaon), pleištiniai laumžirgiai (Ophiogomphus cecilia), geltonkojai laumžirgiai (Gomphus flavipes), karališkieji laumžirgiai (Anax parthenope), nendrinės rupūžės (Bufo calamita), raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) bei griežlės (Crex crex). Užpalių apylinkėse iš viso buvo aptiktos net 158 skirtingos paukščių (Aves), 385 drugių (Lepidoptera), 85 vabalų (Coleoptera), 34 žirgelių (Odonata), 11 varliagyvių (Amphibia), 3 roplių (Reptilia) ir 24 žinduolių (Mammalia) rūšys. Iš aptiktų retų rūšių galima spręsti, kad Užpalių apylinkės labai vertingos savo biologine įvairove.

Šis 23-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 228-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 17-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08 20


2013 08 19

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 19 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas dirvotyros ir agrochemijos specialistės, dr. Ievos Baužienės straipsnis „Užpalių valsčiaus dirvožemių ypatybės žemdirbystės raidos kontekste“ (LLT:2013-22/12-227/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Užpalių kraštas tradiciškai garsėja žemdirbyste, tačiau dirvožemio kokybė yra prasta. Norint išsiaiškinti šio prieštaravimo priežastis, buvo padaryta istorinių, socialinių ir gamtinių veiksnių apžvalga. Dirvožemių kokybė ir agrocheminės savybės palygintos su gretimų teritorijų rodikliais. Nustatyta, kad aukštą žemdirbystės lygį Užpaliuose lėmė ne gamtinis, o žmogaus veiksnys. Tačiau dirvožemiai pagal kokybę lemiančius rodiklius užima tarpinę vietą tarp gretimų aukštumų ir plynaukščių. Dirvožemių kokybę galėtų padidinti tausojančios žemdirbystės sistemos, numatančios minimalų žemės dirbimą, tarpinių pasėlių auginimą ir kt.

Šis 22-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 227-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 12-asis iš geografijos dalykinės srities. ▲2013 08 19


2013 08 16

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 16 d. leidyklą pasiekė Daivos Bylienės 200 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 26


2013 08 14

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 14 d. leidyklą pasiekė Egidijaus Politos 100 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 26


2013 08 14

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 14 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko Tomo Baranausko straipsnis „Kartena ir kuršių pilys prie Minijos – vakarinis Ceklio žemės pasienis“ (LLT:2013-21/72-226/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KARTENA“ istorijos skyriui. 

Kartenos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Pietų Kuršo dalybų akte, kuriame ne tik pirmą kartą paminėti daugelis dabartinės Žemaitijos vietovardžių, bet ir yra žinių apie to meto Kuršo teritorinę struktūrą. Išryškėja tam tikras Ceklio žemės žemesnio lygio teritorinis darinys (valsčius?), apimantis pilis, kurios sudaro Minijos – Salanto gynybinę liniją, ginančią Ceklio žemę nuo Baltijos jūros pusės, iš kurios įvairiu laiku veržėsi interventai. Šis junginys, matyt, susidėjo ne tiesiogiai iš atskirų pilių apygardų, o iš kelių mažesnių apygardų grupių, arba iš centrinės Paminijės grupės (Paminijė – Kartena – Ducinė) bei atskirų periferinių pilių apygardų (Gargždų pietuose ir Imbarės šiaurėje). Paminijės piliakalnių grupės išskyrimas, gretinant ją su XVI a. Paminijės vaitija, leidžia daryti prielaidą, kad Paminijė buvo ne eilinė pilies apygarda, o didesnės apygardų grupės centras. Jos centras galėtų būti Martynaičių ar Mišučių piliakalnis. Kačaičių piliakalnyje galima lokalizuoti Ducinės (Duzene) pilies apygardą, remiantis Ducinės dirvą Kačaičių kaime žyminčiu mikrotoponimu. Pati 1253 m. Kartena sietina su Kartenos piliakalniu. Galima spėti, kad Minijos – Salanto gynybinė linija galėjo būti naudojama ir XIV a. lietuvių kovose su kryžiuočiais, kuomet ji gal netgi buvo papildyta naujomis pilimis.

Šis 21-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 226-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 72-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2013 08 14


2013 08 13

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 13 d. leidyklą pasiekė Viktoro Kipro Uldinsko 150 Lt ir Birutės Kinderytės 172,64 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 26


2013 08 13

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 13 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Godos Povilaitytės straipsnis „Šventės Kartenoje ir jos apylinkėse“ (LLT:2013-20/51-225/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KARTENA“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje kalbama apie šventes Kartenoje ir jos apylinkėse (išskirtinas Budrių k.) XIX a. pabaigoje–XX a. 6–7 dešimtmečiais. Straipsnio tikslas yra atskleisti svarbiausias liaudies švenčių progas ir fiksuoti jų pokyčius. Akcentuojamas atlaidų ir įvairių pramoginių renginių, kurie buvo neatskiriama bažnytinių švenčių dalis, ryšys. Būtini šių švenčių elementai buvo: gegužinės, loterijos, kur galima laimėti tiek įvairių smulkmenų, tiek gyvulių. Kitas svarbus elementas, itin reikšmingas iki sovietinio laikotarpio – giminių lankymas, bendros vaišės. Pagrindiniai jų patiekalai – namie keptas pyragas, alus, kiaušinienė – laikomi senais apeiginiais valgiais. Per gegužines grojo dūdų orkestras. Tai buvo vienas iš pagrindinių skirtumų nuo paprastų vakarėlių. Kartenoje buvo nemažai švenčių, atlaidų, tačiau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais likę tik ketveri: Šeštinės, Sekminės, Šv. Petras ir Povilas bei Žolinė. Karteniškiai dalyvaudavo ir aplinkinių miestelių šventėse, tad atlaidų (ir pramogų) laikotarpis buvo išties intensyvus (nuo Šeštinių iki Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidų Budriuose rugsėjo 14 d.). Kartenoje tris kartus per metus vykdavo prekymečiai (rudenį, po Trijų karalių ir pavasarį). Jų metu taip pat buvo rengiamos įvairios pramogos. Šventėse XX a. 2–4 dešimtmečiais aktyviai dalyvaudavo ir jaunimo organizacijos (šauliai ir pavasarininkai). Tuo metu jie buvo pagrindiniai įvairių vaidinimų ir jau minėtų gegužinių organizatoriai.

Šis 20-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 225-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 51-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08 13


2013 08 13

Paskelbtas numatomas monografijos „Dūkštas“ turinys

2013 m. rugpjūčio 13 d. leidyklos svetainėje paskelbtas numatomas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Dūkštas“ turinys. Daugiau apie šią monografiją žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Dūkštas. ▲2013 08 13


2013 08 12

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 12 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo, prof. habil. dr. Valentino Baltrūno ir geologo, dr. Bronislavo Karmazos straipsnis „Semeliškių apylinkių geomorfologija, paleogeografija, geologiniai ištekliai ir geopaveldas“ (LLT:2013-19/20-224/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SEMELIŠKĖS“ gamtos skyriui. 

Atliktų tyrimų ir šios studijos tikslas – apibendrinti visą turimą Semeliškių krašto paviršiaus geologinių ir geomorfologinių tyrinėjimų medžiagą, ją pateikiant kartografinės schemos pavidalu bei aptariant vietovės paleogeografinę raidą poledynmečiu. Šiuo metu skiriami bent penki būdingi mikrorajonai, kai kurie iš jų tik savo pakraščiais patenkantys į buvusio Semeliškių valsčiaus teritoriją. Einant iš šiaurės pietų link, skirtini šie mikrorajonai: Juodelių-Laičių, Semeliškių-Dainių, Aukštadvario-Beižionių, Trakų-Bagdanonių ir Vilkokšnio-Tolkiškių. Pastarieji du tik savo rytiniu ir šiauriniu pakraščiu patenka į apibūdinamąją teritoriją. Apibūdinti mikrorajonai skiriasi savo geologine sandara, hidrogeologinėm, hidrologinėm ir geomorfologinėm ypatybėm, kraštovaizdžiu. Tai lėmė iš Pietų Lietuvos besitraukiančio paskutiniojo (Nemuno) ledyno tirpstantis pakraštys, jo liežuvinė konfigūracija, vietomis plūste plūdęs tirpsmo vanduo, palaidoti po sąnašom atskilę milžiniški ledo luistai, besiformuojantis Strėvos senslėnis, taip pat visų šių reiškinių amžius ir trukmė. Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų kol kas nėra, tačiau galinčių jais tapti yra net keletas. Visų pirma tai Strėvos ir Nečiūnų įgriuvos, Rudaukos šaltinis prie Semeliškių, nemažai įdomių ir vertingų riedulių – ledynmečio liudininkų pakelėse, taip pat Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinis ir Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio šiaurinis pakraštys.

Šis 19-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 224-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 20-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2013 08 12


2013 08 09

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 9 d. leidyklą pasiekė Ramutės Adomonienės 300 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 13


2013 08 09

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 9 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Auksės Noreikaitės straipsnis „Latviškoji tapatybė“ (LLT:2013-18/50-223/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BIRŽAI“ etninės kultūros skyriui. 

Biržų valsčius yra netoli Latvijos sienos, o tai lėmė glaudžius gyventojų ryšius su Latvija. Straipsnyje analizuojamos latvių gyvenimo Biržų valsčiuje ypatybės bei lietuvių ryšiai su Latvija.

Biržų valsčiuje nuo seno gyveno nemažai latvių, kurie prisidėjo prie krašto ekonominės gerovės ir prieškariu aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, stengdamiesi išsaugoti savo latviškąją tapatybę. Šiuo metu Biržų apylinkėse latvių likę nedaug – daug jų buvo ištremta į Sibirą, emigravo į Vakarus, išsikėlė gyventi į Latviją arba pasklido po kitus Lietuvos kaimus, miestelius ar miestus. Šiuo metu dauguma latvių ar latviškos kilmės Biržų apylinkių gyventojų save laiko daugiau lietuviais, o jų latvišką tapatybę primena latviškos kilmės pavardės ir vardai, šeimos relikvijos, kai kurių latviškų tradicijų laikymasis, priklausymas evangelikų liuteronų bendruomenei arba prisiminimai iš vaikystės. Latvišką savimonę stipriau išlaikę tik dar ne taip seniai į Lietuvą emigravę latviai.

Kita vertus, Biržų valsčiaus gyventojai buvo glaudžiai susiję su kaimynine Latvijos valstybe: nemažai jų ten dirbdavo kaimuose pas ūkininkus arba Rygos fabrikuose, veždavo parduoti prekes, o jaunimas važiuodavo mokytis. Beveik kiekvienas Biržų krašto žmogus yra vienaip ar kitaip susijęs su Latvija.

Taigi Biržų valsčius yra savitas kraštas, kuriame persipina lietuviškumas ir latviškumas, o tai formuoja ir savitą gyventojų pasaulėžiūrą. Biržų apylinkėse išaugo nemažai žymių žmonių, kultūros veikėjų, visuomenininkų, dvasininkų, kurių veikloje ir darbuose atsiskleidžia tiek lietuviškoji, tiek latviškoji tapatybė.

Šis 18-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 223-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 50-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08 09


2013 08 09

Apie mus rašo

2013 m. rugpjūčio 6 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ išspausdintas Neringos Butkevičiūtės straipsnis „Antroji ekspedicija į Skapiškį“ 2013 08 09


2013 08 08

Gauta parama

2013 m. rugpjūčio 8 d. leidyklą pasiekė Laimos Ragaišienės 100 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 09


2013 08 08

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 8 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Ingridos Šlepavičiūtės straipsnis „Tradicinės pasaulėžiūros reliktai Alantos senolių pasakojimuose“ (LLT:2013-17/49-222/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ALANTA“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje analizuojami Alantos krašto senolių pasakojimai apie jiems patiems ar jiems artimiems žmonėms pasirodžiusias mirusiųjų vėles ar vaiduoklius, išsipildžiusius ir reikšmingus sapnus bei įvairias burtų praktikas. Norima išryškinti archaiškus, iš tradicinės pasaulėžiūros perimtus ir naujoviškus dabartinių pasakojimų elementus. Prieinama išvada, jog Alantos senolių gyvenamas pasaulis tebėra glaudžiai susijęs su mitine pasaulėžiūra. Dabarties pasakojimuose išlaikoma samprata, kad mirusiųjų vėlės tam tikrą laiką po mirties ar dėl to, jog neatliktos reikalingos bažnytinės apeigos, vaikšto mitologiškai reikšmingose namų ir išorinio pasaulio erdvėse. Sapnuose regimi pomirtinio gyvenimo vaizdiniai sinkretiški, juose susilieja išpažįstamo tikėjimo tradicija, archaiškos pasaulėžiūros elementai bei individualios interpretacijos. Dar ir šiandien naudojamos prašymų, skirtų suvaldyti gamtos stichijas formulės artimos senesniems užkalbėjimų tekstams. Nepaprasti asmens sugebėjimai grindžiami vertikaliai perduodama, tačiau naujai interpretuojama tradicija. Baimės atmosfera ir tikslais mėgėjiški spiritizmai primena tradicinius žiemos laikotarpio švenčių metu merginų praktikuotus burtus. Nepaisant tradicinėje kultūroje egzistavusių draudimų ir griežtų bažnytinių mokymų, smerkiančių ieškančius kontaktų su anuo pasauliu, dalis žmonių vedini jaunatviško smalsumo, šį draudimą vis gi ryžtasi sulaužyti.

Šis 17-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 222-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 49-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08 08


2013 08 07

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 7 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas biologės, dr. Gražinos Adamonytės straipsnis „Biržų girios gleivainiai“ (LLT:2013-16/16-221/BL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BIRŽAI“ gamtos skyriui. 

Hemitrichia serpula vaisiakūnis; skalė – 3 cm. Gražinos Adamonytės nuotrauka

Straipsnyje pateikiami pradiniai gleivainių (Mycetozoa) tyrimų Biržų girioje rezultatai. Medžiaga surinkta 2005 m. Latvelių botaniniame draustinyje (LBD), Biržų girios botaniniame draustinyje (BGBD), taip pat uosynuose Latvelių girininkijos 425 kv., Būginių g-jos 298 kv. ir Tamošiūnų g-jos 110 kv. Iš viso rasta 40 rūšių gleivainių. Physarum diderma rasta Lietuvoje pirmą kartą (BDGB). Šalyje antrą kartą rasta pasaulyje reta Echinostelium arboreum buvo užauginta laboratorijos sąlygomis ant uosio žievės, surinktos BGBD. Daugiausia gleivainių rasta BGBD ir LBD, kitur tik pavieniai radiniai.

Šis 16-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 221-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 16-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08 07


2013 08 07

Apie mus rašo

2013 m. liepos 29 d. svetainėje www.alfa.lt paskelbtas Snieguolės Dovidavičienės straipsnis „Oželytė: žmonės „Facebook“ – tarsi šuniukai, gatvėje atliekantys meilės aktą“. Straipsnyje pateikiamas interviu su Nijole Oželyte apie jos knygą „Nuotrupos“, išleistą „Versmės“ leidykloje. Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 08 07


2013 08 06

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 6 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko, dr. Jono Mardosos straipsnis „Kamajiškių verbos XX a.–XXI a. pradžioje“ (LLT:2013-15/48-220/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KAMAJAI“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje nagrinėjamos Kamajų apylinkėse Verbų sekmadienį šventinamos medžių šakelės. Remiantis etnografiniais lauko tyrimo duomenimis, archyvines bei rašytine medžiaga, etnologų tyrinėjimais, siekiama atskleisti verbų sudėties ir jų panaudojimo gyventojų kasdienėje praktikoje XX a. antrojoje pusėje–XXI a. pradžioje ypatybes. Tyrimo metu nustatyta, kad Kamajų apylinkėse šventinamos gluosnių ir kadagio šakelės įsikomponuoja į Rytų Lietuvos regiono verbų turinį. Analogiški ir veiksmai su verbomis, tačiau plakimo maginėse formulėse yra ir vietinių Šiaurės Aukštaitijoje paplitusių motyvų – tai piemenų ir apskritai ganymo temos akcentavimas. Kamajų krašte pastebimas visoje Lietuvoje paplitęs tikėjimas sodybos ir pastatų apsauga verba ilgalaikiais ir momentiniais (situaciniais) tikslais. Apsauga užtikrinama verbas laikant pastatuose ir jomis smilkant ūkinį inventorių Verbų sekmadienį arba iškilus realiam pavojui artėjant audrai. Verbų saugojimas pastatuose bei smilkymas jomis audrai užėjus grįstas maginiais tikėjimais. Kartu konkretūs verbų vartojimo pastatų apsaugai tikslai ir būdai pirmiausia orientuojami į Dievo galias apskritai. Tokias pat funkcijas atlieka ir pasitaikantis žmonių bei gyvulių smilkymas. Todėl krikščioniškoji verbų prasmė susipina su maginiais siekiais ir šis derinys yra pagrindinė liaudiškojo pamaldumo tiriamojoje sferoje raiškos forma, kuri taip pat yra kaitos būsenos. Šiuolaikinė verbų traktuotė artima krikščioniškajai sampratai, nes, parneštos į namus, jos laikomos kaip šventės simbolis. Kita vertus, netiesiogiai per šį paprotį verbos nepraranda ryšio su liaudiškąja tradicija, nes išlieka jų saugojimo patalpose argumentavimas šventinto daikto buvimo konkrečioje erdvėje svarba. Ši pozicija sutampa su šiuolaikiniu krikščioniškuoju verbų vertinimu, kai jų laikymas siejamas su verbos kaip tikėjimo simbolio idėja.

Šis 15-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 220-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 48-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08 06


2013 08 06

Apie mus rašo

2013 m. birželio 25 d. „Lietuvos aido“ svetainėje www.aidas.lt paskelbtas dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Knygos „Sudeikiai ateities kartoms“ pristatymas– konferencija Utenoje“. Straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 08 06


2013 08 06

Apie mus rašo

2013 m. birželio 7 d. „Lietuvos aido“ svetainėje www.aidas.lt paskelbtas dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Konferencijos Lvove“. Visą straipsnį galima skaityti čia. ▲2013 08 06


2013 08 06

Apie mus rašo

2013 m. birželio 3 d. „Vorutos“ svetainėje www.voruta.lt paskelbtas dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Lietuvių mokykla Lvove“, kurį galima skaityti čia. ▲2013 08 06


2013 08 05

Prasidėjo trys „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos

2013 m. rugpūčio 5 d. prasidėjo kompleksinės mokslinės leidyklos ekspedicijos Dusetose (Zarasų r., vadovas Linas Balčiūnas), Leliūnuose (Utenos r., vadovas dr. Gintautas Zabiela) ir papildoma ekspedicija Gražiškiuose (Vilkaviškio r., vadovas Antanas Rupeika). Ekspedicijos tęsis iki rugpjūčio 11 d.

Be minėtų ekspedicijų, šįmet rudenį „Versmės“ leidykla numato surengti dar vieną „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspediciją (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje  Ekspedicijos). ▲2013 08 05


2013 08 01

Išleistas legendinio Generolo Vėtros romanas „Penki broliai“

2013 m. rugpjūčio 1 d. iš spaustuvės į leidyklą atsivežėme ilgai lauktą knygą „Penki broliai“.

Šį pirmą kartą išleidžiamą prieš 80 metų parašytą istorinį romaną Jonas Noreika, garsusis Generolas Vėtra, baigė rašyti 1934 m. balandžio 30 d., būdamas 23-ejų.

Romano išleidimu rūpinosi, jo rankraštį iššifravo ir kompiuteriu rinko Gediminas Stankevičius.

Romane puikiai dera panoraminiai ir vadinamieji kameriniai dalykai, tarpukario Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų vaizdai. Be virkavimų skleidžiasi nebanalus patriotizmas ir žmogaus psichologijos, giluminių būties prasmės, tikrojo tikėjimo, žmogiškų jausmų išmanymas.

Įspūdinga ir dramatiška knygos pradžia – visus herojus sukrečianti, suburianti ir tarsi sulydanti tragiška dėdės istorija, kai mirštančio iškankinto senuko lūpomis autorius išsako, jo nuomone, žmogui sunkiausius ir skaudžiausius dalykus – įtraukia į dramatišką pasakojimą, nuo kurio negali atsiplėšti iki pat knygos pabaigos.

„Kiekviename žmoguje glūdi Amžinosios gyvybės pajautimas“ ir „aš visada būsiu lietuvis“ – šie romano herojaus žodžiai galbūt įvardija tai, ko kiekvienas gali pasigesti šiais laikais – artimųjų, šeimos, savo šaknų. Romane puikiai atspindima tarpukario Lietuvos panorama, gausios Galinaičių šeimos – penkių brolių: teisininko, kunigo, ūkininko, kariškio, prekybininko – gyvenimo kelias. Romane greta būties klausimų nerimsta amžinoji moters ir vyro jausmų pynė. ▲2013 08 09


2013 07 31

Kas nuveikta per liepą

2013 m. liepos mėnesį leidykloje buvo gauta 70 naujų straipsnių (843 rankraščių puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 6 nauji moksliniai straipsniai (191 p.).

Vyko „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos Pagėgiuose, Viešvilėje, Tveruose, Skiemonyse, Skapiškyje, archeologinės ekspedicijos Viešvilėje bei Jurgionių (Trakų r.) kapinyne.

Išleista Nijolės Oželytės knyga „Nuotrupos“.

Buvo gauta 1 390,00 Lt asmeninė parama. ▲2013 08 13


2013 07 30

Aukštaitijoje prasidėjo dvi „Versmės“ leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos

2013 m. liepos 29 d. prasidėjo kompleksinės mokslinės ekspedicijos Skiemonyse (Anykščių r., vadovas Šarūnas Preikšas) ir Skapiškyje (Kupiškio r., vadovė Aušra Jonušytė). Ekspedicijos  tęsis iki rugpjūčio 4 d. 

Be minėtų ekspedicijų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 3 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje  Ekspedicijos). ▲2013 07 30


2013 07 25

Išleista Nijolės Oželytės knyga „Nuotrupos“

2013 m. liepos 25 d. leidykloje įvyko naujausios Nijolės Oželytės knygos „Nuotrupos“ sutiktuvės.

„Nuotrupos“ – tai pirmasis aktorės, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarės, politikos ir visuomenės veikėjos, televizijos ir laidų vedėjos Nijolės Oželytės eilių rinkinys.

Gyvenimo vertybes įvardija amžinybės žvilgsnio švystelėjimas – tikrosios „neištirps laike, nes jos – gyvasties ugnis“. Autorė stebėtinai paprastai ir netgi motiniškai šneka apie gyvenimo filosofiją ir žmogaus būtį. Kartkartėmis tarsi peržengiamos esė ribos ir patenkama į lyrikos plotmę.

Interviu su autore apie naująją jos knygą galite skaityti čia.

Nijolė Oželytė džiaugiasi išleista savo pirmąja poezijos knyga

2013 08 09


2013 07 25

Gauta parama

2013 m. liepos 25 d. leidyklą pasiekė Aldonos Stankevičienės 100 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 07


2013 07 24

Gauta parama

2013 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė Vyto Klimausko 300 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 08 07


2013 07 22

Prasidėjo „Versmės“ leidyklos ekspedicija Tveruose

2013 m. liepos 22 d. prasideda kompleksinė mokslinė ekspedicija Tveruose (Rietavo sav., vadovas Kazys Praeras). Ekspedicija tęsis iki liepos 28 d. 

Be minėtų ekspedicijų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 5 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje  Ekspedicijos). ▲2013 07 22


2013 07 19

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 19 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas muzikologo, etnologo, prof. habil. dr. Alfonso Motuzos straipsnis „Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių melodijos Kartenoje“ (LLT:2013-14/7-219/FL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „KARTENA“ tautosakos skyriui. 

Straipsnyje pristatomos Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldų ir giesmių instrumentinės melodijos Kartenoje, atskleidžiant jų kilmę. Atlikto tyrimo išvados pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Kartenos apylinkėse daugelį amžių veikia tam tikras kultūrinis faktorius, kuris, keičiantis laikams, neišbraukė iš žmonių atminties, kas jiems buvo šventa ir brangu, t. y. Kalnų muzikos melodikos. Šis faktorius – Kartenos liaudies pamaldumas.

Šis 14-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 219-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 7-asis iš tautosakos dalykinės srities. ▲2013 07 19


2013 07 16

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 16 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas folkloristo Povilo Krikščiūno straipsnis „Sintautiškių dainuojamosios tautosakos savitumai: keletas įžvalgų“ (LLT:2013-13/6-218/FL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ tautosakos skyriui. 

Straipsnyje siekiama aptarti sintautiškių dainuojamojo repertuaro ypatumus, ryškiau įsirėžusius autoriaus dėmesin dirbant su archyviniais šaltiniais. Dėmesys koncentruojamas į kai kuriuos dainų turinio, stilistikos savitumus, geografinio paplitimo ypatumus. Žiūrima, ar įgavo kokių vietinių bruožų visoje Lietuvoje žinomos dainos, kaip ir kodėl jos perprasminamos, ieškoma čia fiksuotų baladžių sąsajų su kitų tautų analogais.

Apibendrinant konstatuojama, kad apylinkės repertuaro savitumai nulemti ir subjektyvių, ir objektyvių veiksnių, veikiančių įvairiuose lygmenyse nuo kaimo bendruomenės iki tarptautinio repertuaro. Dainose pastebėta tekstų aktualizacija, paremta asmenvardžių ir toponimų kaita. Tai yra ne tik lietuviams būdingas reiškinys, sutinkamas įvairių bendruomenių (kaimo, rajono, etninio regiono) repertuaruose. Toks tekstui tarsi neesminis perprasminimas kūrėjui ar atlikėjui leidžia suvokti ir pabrėžti save kaip tam tikro sociumo narį. Čia pastebėtina, kad kuo gausesnė bendrija, kuriai aktualus konkretus tekstas, jų grupė ar ištisas žanras, tuo labiau tikėtina galima jo ekspansija gretimose teritorijose. Sakysime, kupletuose apie kaimo gyventojus ryškus improvizacinis pradas, dažnai lemiamas konkrečių bruožų, situacijų, čia nesukuriama universalių modelių, tad variantai nesugula į jokias gausesnes klasifikacijai pasiduodančias grupes, nors puikiausiai atspindi apdainuojamų bendrijų savitumus.

Minėtas sociumo bendrumo siekis ypač pastebimas literatūrinės tradicijos veikiamuose kūriniuose. Į tautosaką ši dažnai anonimine tampanti kūryba įsiveržė XIX a. pabaigoje, kurstydama nacionalinę savimonę ir nešdama naujus etinius imperatyvus visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime. Tai puikiai iliustruoja tekstai, susiję su Sintautų miesteliu, gyventojais, bažnyčia ir ypač jos gaisru 1907 m. Eiliuojamo kūrinio autorius, būdamas tam tikros ideologijos ar konkrečių pragmatinių siekių skleidėju, savo tikslus neretai realizuodavo folklorinei tradicijai būdingomis formomis.

Tarptautiniams dainų ryšiams iliustruoti pasirinkta baladė „Ponia poną nudaigojo“. Manoma, kad ir kitas slavų tautas ji pasiekė būtent iš lenkų, tad galime stebėti, kaip ji įsikomponavo į lietuvišką, kaip kaimyninį repertuarą be jokių tarpininkų. Straipsnyje teikiamuose statistiniuose duomenyse matome labai aiškų dainos paplitimą paribiniuose rajonuose, artimuose lenkų gyvenamoms teritorijoms. Tai tik patvirtina ankstesnių tyrėjų keltą hipotezę. Tačiau pasiekusi Lietuvą ši baladė kito. Remdamiesi turimais tekstais galime teigti, kad slavams būdingas epiškumas pas mus silpsta, paklusdamas lietuvių dainoms būdingesnei lyrinei tradicijai. Tai jau ne vietovės ar žanro, o viso lietuviškos dainuojamosios tautosakos masyvo lemiamas ypatumas.

Baigiant reikia pastebėti, kad sintautiškių tautosaka, veikiama iš karto kelių tradicijų, yra dėkinga medžiaga lokaliniams tyrimams. Prie jos, kaip ir viso suvalkiečių tautosakos klodo, derėtų dar ne kartą grįžti.

Šis 13-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 218-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 6-asis iš tautosakos dalykinės srities. ▲2013 07 16


2013 07 15

Prasidėjo „Versmės“ leidyklos ekspedicija Viešvilėje

2013 m. liepos 15 d. prasideda kompleksinė mokslinė ekspedicija Viešvilėje (Jurbarko r., vadovas Algirdas Sinkevičius). Ekspedicija tęsis iki liepos 21 d.

Be minėtų ekspedicijų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 6 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2013 07 15


2013 07 11

Gauta parama

2013 m. liepos 11 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos  690 Lt parama monografijos „BABTAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2013 08 07


2013 07 08

Prasidėjo „Versmės“ leidyklos ekspedicija Jurgonių kapinyne

2013 m. liepos 8 d. prasidėjo baigiamoji archeologinių kasinėjimų ekspedicija Jurgionių (Trakų r.) kapinyne. Ekspedicijos vadovas archeologas dr. Manvydas Vitkūnas. Archeologai Jurgionyse dirbs iki liepos 14 d.

Daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos. ▲2013 07 08


2013 07 05

Gauta parama

2013 m. liepos 5 d. leidyklą pasiekė Anelės Baškienės-Račiūnaitės 100 Lt, Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės 100 Lt bei Danutės Gritėnaitės-Račiūnienės ir Kazimiero Račiūno 100 Lt parama monografijos „RAMYGALA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2013 08 07


2013 07 05

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 5 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografo dr. Rimvydo Kunsko straipsnis „Sintautų lygumos kraštovės sandara ir raida“ (LLT:2013-12/11-217/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ gamtos skyriui. 

Suvalkijos tektoninę pakilumą, su kuria susietas Sintautų kraštovaizdis ir Šešupės lyguma, sukūrė diferencijuoti neotektoniniai judesiai. Blokinę pakopinę sistemą kristaliniame pamate paliko ortogoniniai ir diagoniniai (ypač PV–ŠR krypties) tektoniniai lūžiai. Jie buvo aktyvūs kelis tektoninius etapus.

Bendras limnoglacialinės lygumos dėsningumas: iškilūs viršutinės kreidos periodo liekaniniai gūbriai kaitaliojasi su dešimčių metrų gylio tarpugūbriais, užpildytais moreninio priemolio, fliuvioglacialinių smėlių bei žvyrų ir limnoglacialinių baseinėlių molio bei priemolio. Limnoglacialinėje lygumoje upių slėnių elementas yra bene svarbiausias ir orografine, ir kvartero darinių diferencijacijos prasme. Ledyno srautai ir upių slėniai genetiškai susiję. Plastiško ledo klimatinėse fazėse ingresiniai ledyno liežuviai čia buvo svarbus lygumos darybos faktorius.

Nedidelis Šešupės lygumos nuolaidumas į vakarus ir jos lygumas yra tik tariamo limnoglacialinio išlyginimo padarinys. Tikros priežastys slypi keliasluoksnėje išlyginančioje ledyno plaštakų sedimentacijoje ir, svarbiausia, poskydinių ežerų, buvusių po daugiamečio ledo danga, sedimentacijoje. Ledyno liežuvių pulsacija keitė aplinką ir nuosėdas: mažas ledyno poslinkis pirmyn (1), stagnacija (2), sauso šalto klimato periodas (3), ledyno tirpimas bei prieledyninio baseino kilimas (4). Dažniausia šių fazių metu apyvienodė nesustojanti sedimentacija vyko po daugiamečio ledo skydu.

Lygumoje kelių kilometrų pločio molynų arealai kaitaliojasi su panašaus dydžio heterogeniškos litologijos ledyno mezoliežuvių paliktais smėlio, priesmėlio arealais, susietais su nuotėkio ruožais, vėliau upių slėniais.

Jau priimtuose deglaciacijos modeliuose žemesnieji 80, 50–60 ir 40 m aukščio prieledyniniai baseinai buvo nuosekliai žemėjantis kaskadas. Pagal šio darbo autoriaus modelį ledyno plaštakų pulsacija kaskado žemėjimą komplikavo. Kita vertus, polediniai ežerai sedimentacinę pusiausvyrą pasiekdavo ne tiek hidrodinaminės ramybės laikotarpiais, kiek hidrocheminio optimumo, didelio šarmingumo periodais. Hidrocheminio faktoriaus svarbą patvirtina koaguliacijos procese pasiekta karbonatinių konkrecijų daryba molyje, ežero priedugnyje. Keliama hipotetinė tezė, jog ledynmečiais požeminių vandenų apykaita suintensyvėdavo, hidrokarbonatų srautai nuo negiliai gulinčių sluoksnių ar gūbrių padidėdavo. Poskydiniai ežerai buvo stipriai šarminiai. Vertikaliajai vandenų cirkuliacijai labai padėdavo Šešupės lygumai būdingi „hidrogeologiniai langai“.

Iš ankstesniųjų ledynmečių paveldėtas Nopaičio senslėnis taip pat yra tektoninės struktūros ir slėnių paveldimumo faktas.

Šešupės lygumos drenažo sistemos sukūrimas buvo priemonė molinių dirvožemių glėjėjimo procesui stabdyti – būtinas žingsnis kraštotvarkoje. Gana logiškas buvo Novos ir Aukspirtos slėnių gamtos draustinių kūrimas. Tai sudėtingos geomorfologijos ir didžiadebičių – mažadebičių upių hidrologinės sąveikos pavyzdys.

Tai jau 217-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 11-asis iš geografijos dalykinės srities ir 12-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 07 09


2013 07 04

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 4 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno straipsnis „Malūnai Sintautų apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje“ (LLT:2013-11/47-216/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ etninės kultūros skyriui. 

Stiebinis malūnas

Atsikūrus Lietuvos valstybei, Atstatymo komisija, siekdama pramonės augimo, ne taip reikliai žiūrėjo į projektuojamų ar veikiančių malūnų darbo saugą, priešgaisrinę apsaugą ar higieną. Iki 1925–1926 metų ir patys verslininkai nelabai kreipė dėmesį į palyginus silpnos ir net keliais frontais kovojančios valstybės administracijos nurodymus. Vėliau administracija buvo priversta imtis griežtesnių priemonių, net iki įmonės sustabdymo, kol nebus išsiimti patentai, atliktos reikiamos procedūros. Legalizavus malūno veiklą, tekdavo mokėti verslo mokesčius.

Jau nuo 1916 m. malūnai naudoti elektros gamybai. Pažymėtina, kad 1938 m. tiriamajame areale jau buvo du elektra varomi malūnai. Pirmasis priklausė R. Milerienei, antrasis – I. Skrinupskiui. Populiariausios šiame areale 4 pėdų (~1,22 m) girnos. Jas liedavo keliaujantys meistrai ar patys malūnininkai, arba malūno savininkai pirkdavo lietines girnas Kaune ar Karaliaučiuje. Architektūriniu požiūriu vėjo malūnai buvo Suvalkijos lygumų puošmena, ką vargu ar būtų galima pasakyti apie motorinius malūnus. Motoriniai malūnai neturi kokių nors ryškesnių bruožų, tai dažniausiai dviejų aukštų pastatas, aplipintas priestatėliais. Šiame regione jau esama elevatorių. Iš išorės toks malūnas skiriasi nuo kitų pastatų tik stogo paaukštinimais tose vietose, kur įrengtas plokščiasietis. Šiame areale buvo daugiau malūnų su ertikiais. Motoriniai malūnai dažnai paskęsta tarp kitų sodybos pastatų. Prie malūnų esančios lentpjūvės išsiskiria neaukštomis ilgomis stoginėmis, po kuriomis yra gateriai, obliavimo staklės, diskiniai pjūklai.

Ketvirtajame dešimtmetyje malūnuose daugėjo technikos, buvo labiau rūpinamasi darbo sauga, didesnis dėmesys kreipiamas į sanitariją ir higieną, gerinamos darbo sąlygos.

Sovietų Sąjungos visa naikinanti Lietuvos okupacija ir prasidėjęs karas sulėtino malūnininkystės vystymąsi. Tačiau amerikiečių 1944 m. šio regiono žemėlapyje dar pažymėti 75 malūnai.

Tai jau 216-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 47-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 11-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 07 04


2013 07 03

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 3 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės Aldonos Baubinienės straipsnis „Užpalių apylinkių vandenys ir jų hidrografiniai ypatumai“ (LLT:2013-10/10-215/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Straipsnyje apžvelgti skirtingoje litomorfogenetinėje aplinkoje išsidėsčiusių Užpalių valsčiaus vandens telkinių hidrografiniai ypatumai, jų pokyčiai per keturiasdešimt metų. Remiantis valsčiaus pavadinimu, patvirtintas faktas, kad teritorija įsikūrusi pelkių apsuptyje.

Visas valsčius yra Šventosios upės baseine. Šventoji valsčiaus teritorija teka apie 20 kilometrų, kurie yra vieni vingiuočiausių per visą Šventosios upės ilgį. Vingiuotumo koef. – 1,75. Nuo Lygiamiškio piliakalnio matosi septyni mistiniai Šventosios vingiai, kurie per šimtmetį pakito apie 50 metrų. Upės salpoje aptinkami vingių likučiai – senosios upės vagos dalys.

Tiesioginių kairiųjų ir dešiniųjų Šventosios intakų skaičius panašus, tačiau daugiau ežerų susitelkę aukštuminėje valsčiaus dalyje, kairiajame Šventosios krante. Ežerai daugiausia telkšo 99–135 m absoliutiniame aukštyje. Didžioji jų dalis turi intakus ir ištakus, daugelis sujungti protakomis.

Valsčiaus teritorijoje dominuoja žemapelkės. Didžiausias Bekinčių durpynas, esantis dešiniajame Šventosios krante. Jo plotas – 63 ha.

Tai jau 215-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 10-asis iš geografijos dalykinės srities ir 10-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 07 09


2013 07 01

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. liepos 1 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės dr. Reginos Morkūnaitės straipsnis „Užpalių apylinkių reljefo pagrindiniai bruožai“ (LLT:2013-9/9-214/GG), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „UŽPALIAI“ gamtos skyriui. 

Darbe pateikta Užpalių apylinkių reljefo, nuo kurio priklauso kraštovaizdis ir žmogaus ūkinė veikla, bruožai. Apie kvartero storymę sprendžiama iš gręžinių aplinkiniuose kaimuose. Viename jų (Bajorų) vidurinio devono moliai pasiskirsto 243 m gylyje.

Šiaurės rytinė Aukštaitijos aukštumos dalis, kuriai priklauso tiriama teritorija, dažnai vadinama Sėlių aukštuma, o vakarinė Užpalių valsčiaus dalis priklauso Šventosios plynaukštei. Moreniniai masyvai ir dubumos Sėlių aukštumoje tam tikra tvarka traukiasi iš vakarų į rytus ir yra paskutiniojo ledlaikio pakraštinės akumuliacijos dariniai. Kalvočiausias ir įspūdingas reljefas yra Vaiskūnų geomorfologiniame draustiny. Čia kalvų ir gūbrių ašys svyruoja nuo pietų-šiaurės krypties iki vakarų-rytų krypties.

Charakterizuota t.p. Šventosios plynaukštė, kur ledyno tirpimas ir paplovimas tirpimo vandenimis buvo greitesni, tad dominuoja paplautos bangos, lėkštos kalvos, lygumų plotai.

Darbe pateikti nuogulų granuliometrinės sudėties grafikai, kur pavaizduota Užpalių karjerų ir Šventosios slėnio aliuvinių nuogulų sudėties kreivės. Karjerų sluoksnių nuogulų kreivėms būdingas daugiau bimodalinis dalelių pasiskirstymas negu slėnio nuogulų kreivėms.

Apibūdintas gamtinis paveldas (Krokulės šaltiniai, Šeiminyškių konglomeratas, piliakalniai), kuris parodo ne tik tiriamos teritorijos geologinį-geomorfologinį svarbumą, bet ir istorinį išskirtinumą.

Tai jau 214-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 9-asis iš geografijos dalykinės srities ir 9-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 07 01


2013 07 01

Prasideda „Versmės“ leidyklos ekspedicija Pagėgiuose ir archeologinė ekspedicija Viešvilėje

2013 m. liepos 1 d. prasidėjo ketvirtoji šiais metais „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Pagėgiuose (vadovas – Edmundas Incius) ir archeologinės ekspedicijos Viešvilėje (Jurbarko r.). Viešvilės apylinkėse dirbs dvi archeologų grupės: viena – Viešvilėje (vadovas Ugnius Budvydas), kita – Smalininkuose ir Naudvaryje (vadovas Linas Tamulynas).

Be minėtų ekspedicijų, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 7 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2013 07 01


2013 06 28

Kas nuveikta per birželį

2013 m. birželio mėnesį leidykloje buvo gauti 59 nauji straipsniai (497 rankraščių puslapiai), parengtas 91 naujų straipsnių maketas (850 knygų puslapių), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 2 nauji moksliniai straipsniai (30 p.).

Vyko „Versmės“ leidyklos kompleksinės lokalinių tyrimų ekspedicijos Kiduliuose (Šakių r.) ir Neringoje.

Buvo gauta 950,00 Lt asmeninė parama. ▲2013 07 09


2013 06 27

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. birželio 27 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo, dr. Aleksandro Šliaupos, geologo, habil. dr. Valentino Baltrūno ir geologo, dr. Bronislavo Karmazos straipsnis „Onuškio apylinkių Žemės gelmių sandara ir raida“ (LLT:2013-8/19-213/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ONUŠKIS“ gamtos skyriui. 

Apie buvusio Onuškio valsčiaus ir gretimų apylinkių Žemės gelmių sandarą daug svarbios informacijos gauta 1961–1963 m., atlikus geologinio kartografavimo darbus masteliu 1:200 000 bei netoli Onuškio Taučionių kaime išgręžus gręžinį per visą nuosėdinę dangą iki kristalinio pamato. Apie šių apylinkių nuosėdinės dangos viršutinę dalį daug duomenų gauta 1975–1983 m., atlikus geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Onuškio apylinkėse mūsų planetos kristalinis pamatas yra 606 m gylyje, sudarytas iš amfibolitų, kilusių iš pirminių bazaltų bei diabazų. Ant jo slūgso tokio pat storio nuosėdinė danga, sudaryta iš vendo, kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, triaso, juros, kreidos ir kvartero periodų metu susidariusių sluoksnių. Tai lėmė didelę uolienų įvairovę krašto geologiniame pjūvyje. Nuosėdinės dangos struktūros susiformavimą nulėmė dvi stambios tektoniškai aktyvios Lietuvos Žemės gelmių struktūros – Baltijos sineklizė ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizė, į kurių kontaktinę zoną patenka Onuškio apylinkės. Žemės plutos blokiniai judėjimai tebevyksta ir pastaruoju geologiniu laikotarpiu pagal aktyvius lūžius. Šiuo metu žmogaus praktiniams poreikiams kol kas naudojama tik arčiausiai žemės paviršiaus esanti kvartero sistemos storymė, kurios storis svyruoja nuo 60 iki 207 m. Tarp ledynų suklostytų moreninio priemolio sluoksnių esantys vandeningi smėlio ir žvyro sluoksniai yra geri požeminio vandens rezervuarai ir plačiai naudojami geriamojo požeminio vandens gavybai arteziniais šuliniais. Ledynų tirpsmo vandenų suklostytas smėlis, žvirgždas, žvirgždingas smėlis ir žvyras, esantys nedideliame gylyje, detaliai išžvalgytas trijuose telkiniuose.

Tai jau 213-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 19-asis iš geologijos dalykinės srities ir 8-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 06 27


2013 06 13

Gauta parama

2013 m. birželio 13 d. leidyklą pasiekė Algimanto Antano Greimo 300 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 07 02


2013 06 13

Prasideda „Versmės“ leidyklos ekspedicija Neringoje

2013 m. birželio 17 d. prasideda trečioji šiais metais „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Neringoje. Ekspedicijos vadovas – monografijos „Neringa“ vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Stanislovas Balčiūnas. Iki birželio 26 d. Neringos mieste dirbs 20 ekspedicijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir vietiniai kultūros darbuotojai.

Be minėtosios, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 8 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos).

2013 06 13


2013 06 13

Istorikas Virginijus Jocys apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu

Gargždų miesto 760 metų sukakties minėjimo proga „Versmės“ leidyklos istorikas Virginijus Jocys už brangią dovaną Žemaičių krašto istorijai ir jo žmonėms – iniciatyvą išleidžiant monografiją „Endriejavas“, taip pat už nuolatinį dėmesį ir paramą šio krašto žmonių kultūrinei erdvei plėtoti bei ugdyti pasididžiavimą gimtuoju sodžiumi yra apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu. Šis garbus ženklas skiriamas asmenims, kurie savo darbais garsina Žemaitiją ir Mažosios Lietuvos kraštą.

2013 06 13


2013 06 11

Gauta parama

2013 m. birželio 11 d. leidyklą pasiekė Irenos Stanislauskienės 100 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 07 02


2013 06 10

Gauta parama

2013 m. birželio 10 d. leidyklą pasiekė Juliaus Aukštaičio 100 Lt parama monografijos „BALNINKAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Balninkai. 2013 07 02


2013 06 10

Prasidėjo „Versmės“ leidyklos ekspedicija Kiduliuose

2013 m. birželio 10 d. prasideda antroji šiais metais „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Kiduliuose (Šakių r.), kuri tęsis iki birželio 16 d. Ekspedicijos vadovas – monografijos „Kiduliai“ vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Kęstutis Vaičiūnas. Kiduliuose ir jo apylinkėse dirbs 16 ekspedicijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir vietiniai kultūros darbuotojai.

Be minėtosios, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 9 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos).

2013 06 10


2013 06 06

Gauta paramaA

2013 m. birželio 6 d. leidyklą pasiekė Jono Puodžiaus 150 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 07 02


2013 06 05

Gauta parama

2013 m. birželio 5 d. leidyklą pasiekė Valenso Puodžiaus 150 Lt ir Gerardo Jovaro  150 Lt parama monografijos „UŽPALIAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. 2013 07 02


2013 06 03

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio 2013 metų tomo straipsnis

2013 m. birželio 3 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo dr. Aleksandro Šliaupos, geologo habil. dr. Valentino Baltrūno ir geologo dr. Bronislavo Karmazos straipsnis „Aukštadvario apylinkių geologinė sandara“ (LLT:2013-7/18-212/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „AUKŠTADVARIS“ gamtos skyriui. 

Aukštadvario apylinkės buvo kelis kartus geologiškai kartografuotos, todėl šiuo metu yra palankios sąlygos apibendrinti visą sukauptą geologinę informaciją ir pirmą kartą detaliai aprašyti buvusio valsčiaus teritorijos geologinę sandarą. Buvo sudaryti prekvarterinių (ikikvarterinių) uolienų paviršiaus geologinis ir struktūrinis žemėlapiai, geologiniai pjūviai, kiti brėžiniai, vaizduojantys gelmių struktūros ypatumus. Žinios apie Aukštadvario apylinkių sandarą papildytos duomenimis ir iš naujausių literatūrinių šaltinių. Gręžinių, taip pat gravimetrinės bei magnetometrinės nuotraukos duomenimis nustatyta, kad šiose apylinkėse kristalinis pamatas didžiąja dalimi sudarytas iš metamorfinių uolienų (pirminių nuosėdinių bei vulkaninių) ir yra dengiamas apie 650–750 m storio nuosėdinių uolienų danga. Pastarojoje nustatyti vendo, kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, juros, kreidos, neogeno ir kvartero perioduose suklostyti sluoksniai. Nuosėdinės dangos susiformavimą lėmė stambių Žemės plutos struktūrų – Baltijos sineklizės ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės raida. Aukštadvario apylinkėse detaliausiai yra ištirti kvartero ir kreidos sistemų sluoksniai. Pagal apatinės kreidos sluoksnių padą išryškintos nedidelės deformacijos, atsiradusios dėl nedidelių Žemės plutos blokų diferencijuotų judėjimų paleogeno, neogeno ir kvartero perioduose. Šie nedideli judėjimai turėjo įtakos jau palaidotų ir dabar esančių slėnių atsiradimui, ledynų atsitraukimui, kuris didele dalimi lėmė Aukštadvario apylinkių paviršiaus ypatybes. Kvartero tarpmoreniniai smėlio, žvirgždo ir žvyro sluoksniai yra vandeningi, perspektyvūs geros kokybės požeminio vandens gavybai.

Tai jau 212-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 18-asis iš geologijos dalykinės srities ir 7-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 06 03


2013 05 31

KAS NUVEIKTA PER GEGUŽĘ

2013 m. gegužės mėnesį leidykloje buvo gauti 127 nauji straipsniai (1278 rankraščių puslapiai), parengti 53 naujų straipsnių maketai (529 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (14 p.).

Pradėta rengti monografija „Antnemunis“.

2013 m. gegužės 27 d. prasidėjo pirmoji šiais metais „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Saldutiškyje (Utenos r.). Ekspedicijos vadovė – monografijos „Saldutiškis“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė.

Žygių prie Juodosios jūros ir į Krokuvą dalyviai apsilankė Dusetose.

Aukštadvaryje pristatyta knyga „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais“.

Buvo gauta 450,00 Lt asmeninė parama. ▲2013 06 03


2013 05 29

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO 2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS

2013 m. gegužės 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo dr. Aleksandro Šliaupos, geologo habil. dr. Valentino Baltrūno ir geologo dr. Bronislavo Karmazos straipsnis „Semeliškių apylinkių geologinė sandara“ (LLT:2013-6/17-211/GL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SEMELIŠKĖS“ gamtos skyriui. 

Buvusio Semeliškių valsčiaus teritorija yra Dzūkų aukštumos šiauriniame pakraštyje. Pirmieji geologiniai tyrimai buvo pradėti dar praeito amžiaus pradžioje. Tai buvo darbai daugiau apie šio krašto paviršiaus geologinę sandarą bei reljefo ypatybes regioniniu aspektu. Tačiau tik po Antrojo pasaulinio karo pradėtas gilių gręžinių gręžimas atskleidė Žemės gelmių paslaptis. Artimiausių gręžinių duomenimis, Semeliškių apylinkėse mūsų planetos kristalinis pamatas slūgso 650–700 m gylyje. Jį dengia tokio pat storio nuosėdinių uolienų danga, susidariusi vendo, kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, juros, kreidos ir kvartero periodais. Šiaurinėje buvusio valsčiaus dalyje tarp silūro ir permo sluoksnių iš šiaurės pusės įsipleišėja devono periodo nestori sluoksniai. Toks ilgaamžis ir didelis nuosėdinių uolienų pjūvis turi didelę uolienų įvairovę. Arčiausiai žemės paviršiaus slūgsanti kvartero periodo metu susidariusi storymė dengia labai nelygų, palaidotų slėnių išvagotą seną pokvartero uolienų paviršių. Kvartero nuogulų storis – 120–200 m. Jį sudaro 5–6 apledėjimų palikti moreninio priemolio sluoksniai bei tarp jų slūgsančios vandeningos smėlio ir žvirgždingo smėlio (žvyro) nuogulos, iš kurių dažniausiai ir siurbiamas požeminis vanduo ūkio ir gyventojų poreikiams. Paviršiuje arba visai negiliai aptikti negausūs ir nedideli statybinių žaliavų (smėlio, žvyro) telkiniai. Dėl Žemės plutos blokų aktyvumo formavosi ikikvarterinių uolienų nelygus paviršius, ardytas slenkančių ledynų ir išraižytas senųjų upių. Šie palaidoti slėniai (paleoįrėžiai) orientuoti daugiausiai šiaurės vakarų kryptimi, rečiau – platumine kryptimi. Dabartinės Strėvos upės slėnis sutampa su vienu iš šiaurės vakarų krypties senuoju paleoįrėžiu, kuris pasikartoja ir kvartero nuogulų storymėje.

Tai jau 211-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 17-asis iš geologijos dalykinės srities ir 6-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 05 29


2013 05 27

PRASIDĖJO „VERSMĖS“ LEIDYKLOS 2013 METŲ EKSPEDICIJOS

2013 m. gegužės 27 d. prasidėjo pirmoji šiais metais „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Saldutiškyje (Utenos r.), kuri tęsis iki birželio 2 d. Ekspedicijos vadovė – monografijos „Saldutiškis“ vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė. Saldutiškyje ir jo apylinkėse dirbs 15 ekspedicijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Labanoro, Kirdeikių, Palūšės ir vietiniai kultūros darbuotojai.

Be minėtosios, šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 10 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2013 05 27


2013 05 30

GAUTA PARAMA

2013 m. gegužės 30 d. leidyklą pasiekė Nijolės Kažemėkaitė 150 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 05 30


2013 05 18

AUKŠTADVARYJE PRISTATYTA KNYGA „LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 1935–1939 METAIS“

2013 m. gegužės 18 d., šeštadienį, 12 val. Aukštadvario regioniniame parke įvyko prof. Stasio Biziulevičiaus knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais“ pristatymas.

Renginyje svečiavosi S. Biziulevičiaus duktė Živilė Jolanta Biziulevičiūtė su dukra, profesoriaus vaikaitis „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius su sūnumi, kuris jau neblogai skaito ir rašo, nors jam dar tik 3 metukai, laikraščio „Lietuvos aidas“ žurnalistė Lidija Veličkaitė, Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio „Voruta“ redaktorius ir žurnalistas Antanas Lesys, monografijos „Aukštadvaris“ redaktorė Ona Gaidamavičiūtė, Maltos ordino organizacijos Aukštadvario parapijos skyriaus vadovė Irena Beržinskienė, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialo renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Zencevičienė, Dzūkijos nacionalinio parko istorikė Virginija Pugačiauskienė, Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos miškininkas Liudas Pugačiauskas, tautodailininkas Vilmantas Ladyga, Aukštadvario apylinkės tautosakos žinovės Sofija Suchockienė bei Laima Monginaitė, Aukštadvario senjorų klubo atstovės ir kt.

Renginį vedė Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė žolininkė Rita Balsevičiūtė.

A. Biziulevičius susirinkusiuosius supažindino su prof. S. Biziulevičiaus knygos rankraščiu.

Renginio svečius linksmino Aukštadvario regioninio parko direkcijos etnografinio ansamblio „Leda“ (vad. R. Balsevičiūtė) artistai Liubov Vitašneva, Ieva Paškevičiūtė, vaikų darželio „Gandriukas“ auklėtiniai Nerijus Ignatavičius, Reda ir Rusnė Palionytės. Jie su Rita atliko iš vietinių žmonių užrašytas ir išmoktas senovines lietuvių liaudies dainas, pasakojo jų užrašytas legendas bei nutikimus.

Trakų viešosios bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė paruošė knygų parodėlę apie vaistinguosius augalus. Ji aktyviai ir kūrybingai bendradarbiauja su regioninio parko direkcija, dažnai talkina R. Balsevičiūtei, yra etnografinio ansamblio narė.

Renginio metu V. Ladyga organizavo savo dailės parodą „Prieverpstės“.

Aukštadvario seniūnė J. Dzencevičienė A. Biziulevičiui, O. Gaidamavičiūtei ir A. ir J. Lesiams įteikė knygą „Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 1913–2013“ (Vilnius, 2013 m.).

Istorikas A. Lesys susirinkusiems padeklamavo savo kūrybos eilėraštį „Dabartis“.

Raiteliai Skirmantė Naglytė ir Gintaras Kaltenis papasakojo apie dešimties Lietuvos raitelių būrį, kuris 2010-ųjų rudenį per 38 dienas buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą – nujojo beveik 2000 kilometrų. Po 600 metų buvo ryžtasi pakartoti legendinį Vytauto Didžiojo kelią nuo senosios Lietuvos sostinės Trakų iki Juodosios jūros ir taip Europoje aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros paveldą, skatinti jo išsaugojimą.

Kiekvienam etnografinio ansamblio „Leda“ nariui raiteliai dovanojo Egidijos Narmontienės knygelę „Alšis. Mano istorija“ (Šiauliai, 2012 m.), o A. Biziulevičius – savo senelio išleistą knygą.

Šventinio rytmečio metu dalyviai buvo vaišinami kava, arbata bei saldumynais.

Antanas Lesys

 2013 05 29


2013 05 17

GAUTA PARAMA

2013 m. gegužės 17 d. leidyklą pasiekė Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos 300 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 05 20


2013 05 14

PRADEDAMA RENGTI MONOGRAFIJA „ANTNEMUNIS“

2013 m. gegužės 14 d. leidykloje apsilankė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja Monika Gineikienė, kuri beieškodama muziejuje kitoms „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms medžiagos, užsidegė idėja parengti monografiją apie gimtąjį Antnemunio (Alytaus r.) valsčių. ▲2013 05 14


2013 05 11

PER ŽINIŲ RADIJĄ – APIE STASIO BIZIULEVIČIAUS KNYGĄ „LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 1935–1939 METAIS“

2013 m. gegužės 11 d. „Žinių radijas“ savo laidoje „Knygų lentyna“ pristatė „Versmės“ leidyklos ką tik išleistą Stasio Biziulevičiaus knygą „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais“.

Visą knygos pristatymą galite pasiklausyti čia:

Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.

  2013 05 14


2013 05 03

ŽYGIŲ PRIE JUODOSIOS JŪROS IR Į KROKUVĄ DALYVIAI APSILANKĖ DUSETOSE

2013 m. gegužės 3 d. Dusetų dailės galerijoje į susitikimą su žygio žemaitukais iki Juodosios jūros įveikusiais raiteliais Gintaru Kalteniu, Česlovu Marcinausku, Antanu Narmontu ir Skirmante Naglyte sugužėjo Zarasų krašto žmonės: moksleiviai, gimnazistai, mokytojai, šauliai, partizanai, tremtiniai ir politiniai kaliniai, bibliotekininkai, miškininkai, visuomeninių organizacijų atstovai ir tie, kurie neabejingi Lietuvos valstybės istorijai. Salė buvo pilnutėlė, visi nekantriai laukė renginio pradžios.

Sveikinimo žodį tarė Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Jurevičius ir Dusetų seniūnas Saulius Kėblys. Po sveikinimų susirinkusiems buvo pristatytas DVD filmas „2000 kilometrų istorijos“, parodytos kitos filmo ištraukos. Filmo leidėjai – VŠĮ Klajūnų klubas ir „Versmės“ leidykla.

Vėliau buvo organizuota diskusija, kurioje dalyvavo Zarasų Ąžuolo gimnazijos moksleiviai Tautvydas Černiauskas, Dominykas Druteika, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos moksleivis Pranas Gaidamavičius, Salako pagrindinės mokyklos moksleivė Odeta Žusinaitė ir LŠS Utenos apskrities 9-osios rinktinės Zarasų šaulių 7-osios kuopos jaunieji šauliai Edvinas Šakalys, Paulius Svetkovas ir Edvinas Maleckas. Moksleiviai ir šauliai buvo vienos nuomonės – reikia tokių žygių Lietuvai.

Renginyje žygio prisiminimais dalijosi raiteliai, pabrėžė žirgo ir raitelio dvasinį ryšį, minėjo Baltarusijos ir Ukrainos paveldo objektus, prisiminė emocijas pasiekus Juodąją jūrą. Raitelis Antanas Narmontas pristatė šunį Alšį ir papasakojo apie jo vaidmenį žygyje.

„Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius ir raitelis, dviejų knygų apie žygius autorius Gintaras Kaltenis trumpai pristatė rengiamą naują žygį senuoju pašto keliu, kuris driekėsi maršrutu Sankt Peterburgas–Varšuva, taip pat „Versmės“ leidyklos veiklą ir rengiamos „Dusetų“ monografijos redaktorių sudarytoją Liną Balčiūną.

Renginio pabaigoje Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas įteikė apdovanojimą dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentui Vladui Ščiavinskui. Pasibaigus susitikimui, renginio dalyviai noriai fotografavosi su raiteliais, šunimi Alšiu bei diskutavo apie žygius.

Daugiau renginio akimirkų rasite čia.

Renginio akimirkos. Vlado Ščiavinsko nuotr.

 ▲2013 05 07


2013 04 30

KAS NUVEIKTA PER BALANDĮ

2013 m. balandžio mėnesį leidykloje buvo gauti 99 nauji straipsniai (955 rankraščių puslapiai), parengti 72 naujų straipsnių maketai (502 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti 2 nauji moksliniai straipsniai (150 p.).

Vytauto Tamulaičio 100-mečiui išleistas jo apsakymas „Petriuko vėliava“.

Išleista Stasio Biziulevičiaus knyga „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais“.

Gautas pirmasis rengiamos „Skapiškio“ monografijos straipsnis – akad. prof. habil. dr. Vytauto Merkio „Blaivybės sąjūdžio sūkuryje“.

Gintaro Kaltenio knygos „Žygis žemaitukais iki juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ pristatytos Lazdijuose.

Buvo gauta 1 750,00 Lt asmeninė ir 5 000 Lt Radviliškio rajono savivaldybės administracijos parama. ▲2013 05 07


2013 04 30

BALANDŽIO MĖNESĮ VIDEOTEKA PAPILDYTA DEŠIMČIA DOKUMENTINIŲ FILMŲ IR LAIDŲ

Juose atskleidžiamos temos: pokario partizaninės kovos, tremties istorijos, lietuvių pabėgimai iš Sovietų Sąjungos, atgimimo metai ir perestroika, roko maršas per Lietuvą, ekonominės blokados periodas.

Naujausių filmų sąrašas:

Partizanų takais (2012)
Amžininkai. Lietuvos partizanai (2007)
Gintautas Kazlauskas. Dukart ištremtas į Sibirą (2011)
1941-ieji: tremtis vaikų akimis (2011)
Lagerių moterys. Adelė Dirsytė (2012)
Atgimimo kronika (1997)
Persitvarkymo barometras (1989)
Amžininkai. Roko maršas per Lietuvą (2008)
Amžininkai. Blokados auksas (2008)
Amžininkai. Išsiveržę iš SSSR (2007).

2013 05 07


2013 04 29

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „SKAPIŠKIO“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS

2013 m. balandžio 29 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „SKAPIŠKIO“ monografijos (vyr. redaktorė Aušra Jonušytė) straipsnio rankraštis – akad. prof. habil. dr.  Vytauto Merkio „Blaivybės sąjūdžio sūkuryje“. ▲2013 04 30


2013 04 29

GAUTA PARAMA

2013 m. balandžio 29 d. leidyklą pasiekė Vytauto Miškinio asmeninė 100 Lt parama monografijos „RAMYGALA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2013 04 30


2013 04 29

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO 2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS

2013 m. balandžio 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas mokslinio agronomo Raimondo Daniliausko straipsnis „Žemės ūkio raida Sintautų krašte XX amžiuje“ (LLT:2013-5/71-210/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ istorijos skyriui. 

Žemės ūkio raida Sintautų valsčiuje (vėliau – seniūnijoje) nėra tirta. Baudžiavos panaikinimas Užnemunėje 1807 m. ir 1864 m. Lenkijos karalystėje vykusi žemės reforma suteikė šio krašto valstiečiams asmeninę ir ūkinę laisvę, sudarė geresnes galimybes vystytis švietimui bei kultūrai. Prasidėjęs ankstyvas (nuo XIX a. 3-iojo dešimtmečio) skirstymasis į vienkiemius Sintautų valsčiuje užsibaigė 1913 metais.

Žemės ūkis Sintautų valsčiuje 1918–1940 m. vystėsi tokia pat kryptimi kaip ir visoje Šakių apskrityje ir Lietuvoje. Kadangi valsčiuje nebuvo dvarų ir stambiosios (100 ha ir daugiau) žemėvaldos, žemės ūkio raidą formavo 30–50 ha ūkiai. Remiantis unikaliu „Sąrašu paskirstymo taisiaus kelių Sintautų valsčiaus sulig žemės rūšių 1925 m.“, galima konstatuoti, jog tuo metu iš buvusių Sintautų valsčiuje 753 ūkių net 184 buvo nuo 30 iki 50 ha dydžio. 1930 m. visuotinio Lietuvos žemės ūkio surašymo duomenimis, iš bendro valsčiuje dirbamos 16 860,56 ha žemės ploto 30–50 ha ūkių savininkai valdė 6 812,40 ha, kas sudarė 40,4 procentus bendro žemės ploto. Tai buvo didžiausias tokio dydžio ūkių skaičius visoje Šakių apskrityje. Vadinasi, kur kas platesnis ūkininkų ratas galėjo užsiimti prekine žemės ūkio gamyba, lanksčiau reaguoti į besiformuojančią rinką, ūkiuose naudoti pažangesnes darbo priemones, su mažesnėmis darbo sąnaudomis apdirbti laukus, plėtoti gyvulininkystę. Kadangi Sintautų valsčiuje nebuvo dvarų, įprasta šiuos ūkius vadinti stambiais.

Pirmoji sovietinė ir vokiečių okupacijos nualino ūkį. Pokariu vykdyta sovietinė žemės reforma ir kolektyvizacija panaikino privatinę nuosavybę. Pagrindinis pragyvenimo šaltiniu tapo 0,6 ha sodybinis žemės sklypas, vadinamieji „arai“, iš kurio iki šeštojo dešimtmečio vidurio kolūkiečiai gaudavo net apie tris ketvirtadalius visų savo pajamų (iš visuomeninio ūkio tik 15–20 procentų). Senos žemdirbystės tradicijos persikėlė į naujas veikimo pakopas. Modernėjant ūkiams, individualūs ūkiniai poreikiai, buvo įgyvendinami asmeniniame sklype. Šių asmeninių ūkių dėka buvo neprarastas ryšys su senosiomis tradicijomis, vystėsi individualaus ir kolektyvinio ūkio patirtis, kuri pravertė ir ūkiams, įsikūrusiems atgavus Lietuvos Nepriklausomybę.

Vieno valsčiaus analizė leistų teigti, jog visais laikais Sintautų valsčiuje, nepaisant permainų ir pertvarkų, pagrindinė varomoji jėga buvo ir tebėra ūkininkas, nesvarbu, kokiu vardu vadintas. Jo triūso ir išmonės dėka tiek anksčiau, tiek ir dabar Lietuva – žemės ūkio kraštas, turi galimybę išlikti globaliniame pasaulyje kaip valstybė, o lietuviai – kaip tauta.

Tai jau 210-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 71-asis iš istorijos dalykinės srities ir 5-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 04 29


2013 04 26–27

VYKO LIETUVOS MOKINIŲ ISTORIJOS OLIMPIADA

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje 2013 m. balandžio 26, 27 d. vyko 23-iosios nacionalinės Lietuvos mokinių istorijos olimpiados III, finalinis, etapas. Čia susirinko gabiausi, kūrybiškiausi, smalsiausi Lietuvos jaunieji istorikai ir jų mokytojai iš visos šalies. Šių metų jaunųjų istorikų olimpiados tema buvo ,,Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940–1990 metais“. „Versmės“ leidykla, kaip ir kasmet, taip pat prisidėjo prie šio gražaus renginio ir kiekvienam finalinio etapo dalyviui bei jų mokytojams padovanojo savo 2012 m. išleistą Rasos Gečaitės knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“. Olimpiados nugalėtojams buvo įteiktos Algimanto Liekio knygos „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ I, II dalys. Daugiau apie renginį skaitykite čia. ▲2013 05 07


2013 04 26

IŠLEISTA STASIO BIZIULEVIČIAUS KNYGA „LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 1935–1939 METAIS“

Noras įamžinti gimtąjį Aukštadvario kraštą ir gilus domėjimasis liaudies medicina paskatino profesorių, gydytoją parazitologą, medicinos istoriką Stasį Biziulevičių imtis sudėtingo darbo – pakalbinti liaudies mediciną išmanančius, ją praktiškai naudojančius žmones ir taip surinkti unikalią medžiagą apie įvairių ligų gydymą, vaistažoles ir užkalbėjimus.

Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Dažnas galbūt pirmą kartą sužinos daugybę iki šiol negirdėtų senovinių receptų, kuriuos galima pritaikyti ir šiandien, apie vaistažolių gydomąsias savybes ir jų rinkimą atsižvelgiant į saulės padėtį danguje ir mėnulio fazes.

Knygoje pateikiama tarpukario kalbintų medžiagos pateikėjų kalba mažai taisyta, joje daug tada naudotų tarmybių, svetimybių. Ši knyga tai unikalus ne tik liaudies medicinos ir išminties, paprotinės teisės, bet ir dzūkų – pietų aukštaičių – tarmės liudijimas.

Atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius ir leidyklos vadovas Petras Jonušas linksmai sutiko naują knygą

 ▲2013 04 29


2013 04 26

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO 2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS

2013 m. balandžio 26 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės, fizinių mokslų daktarės, docentės Filomenos Kavoliutės straipsnis „Trys didžiausios kraštovaizdžio kaitos Sintautų krašte“ (LLT:2013-4/70-209/HI), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ istorijos skyriui. 

Sintautų apylinkės patyrė tris kraštovaizdžio kaitas. XVI a. pradėjus kolonizuoti itin retai apgyventus Šešupės limnoglacialinės lygumos miškus, agrariniai plotai ėmė dominuoti tik XVIII a., o kraštovaizdis išliko miškingas–agrarinis. Senųjų kaimų išsidėstymas rodo, kad upyno konfigūracija darė didelę įtaką teritorijos apgyvenimui. Intakų nebuvimas „vertė“ gyventojus kurtis tankiau palei Novą, susispaudžiant, o plačiai išsišakojęs Pentos upynas skatino skleistis po lygumą plačiau.

XIX a. viduryje – anksčiausiai visoje Lietuvoje – Užnemunėje įsivyravo pobaudžiaviniai vienkiemiai. Nors dirbamos žemės plotai gerokai padidėjo, kraštovaizdis išlaikė agrarinio–miškingo vaizdą. Jį formavo gausiai apželdintos vienkiemių sodybos ir išlikusios užpelkėjusios krūmuotos pievos.

XX a. antrojoje pusėje, sovietmečiu, nacionalizavus žemę ir turtą, sukūrus kolektyvinius ūkius ir atlikus melioraciją buvo suformuotas bemiškis agrarinis–pramoninis kraštovaizdis. Tik XX a. pradžios rašytiniuose šaltiniuose išlikę vietovardžiai liudija, kad Sintautų apylinkių mažose pelkaitėse buvo kasamos durpės. Vėliau nusausintos žemapelkinės durpės mineralizavosi ir šiandieninėje dirvožemio dangoje beveik neatsispindi.

Šakių rajone buvo 7 108 vienkiemių; tai buvo antrasis daugiausiai vienkiemių turėjęs rajonas Lietuvoje po Kapsuko (Marijampolės). Ėmusis priemonių (gyventojams buvo užmokama už sunaikintus vienkiemius), jų likvidavimas 1971–1975 m. vykdytas didžiausia sparta ir Šakių rajonas, per penkmetį nukėlęs 1 006 vienkiemius, atsidūrė tarp pirmaujančių. Sintautų kolūkyje buvo planuota palikti 4 vienkiemius, „Laisvės“ kolūkyje 10, Šakių sodininkystės tarybiniame ūkyje 14, Šešupės t. ū. 8, bet planus nepabaigta įvykdyti, nors sodybų nukėlimo sparta didele dalimi priklausė ir nuo ūkių vadovų pastangų vykdyti partijos ir vyriausybės iškeltus uždavinius. Vienkiemių sunaikinimas prilygo antrajai tremčiai, nes, nukėlus vienkiemius, išnyko ištisi kaimai; melioracijos laikotarpio antrojoje pusėje didesnė gyventojų dalis išvyko gyventi į miestus, nei kad į kolūkines gyvenvietes.

Melioruojant buvo reguliuojamos mažųjų upelių vagos, iškasant jų vietoje kanalus. Per visą krašto raidos istoriją Nova buvo itin svarbi gyvenimo arterija, traukos centras, palei kurį gausiai telkėsi kaimų senosios (kompaktiškos) ir vienkiemių sodybos, o XX a. antrojoje pusėje (sovietmečiu) nuo jos buvo nusigręžta. Gyventojus iškėlus iš jos pakrančių, panoviai tapo retai apgyventa, mažai lankoma apylinkių periferija su laukėjančia augalija (kultūrinio kraštovaizdžio gamtinė aplinka transformuojasi į natūralią).

Sovietmečiu propaguojama atvira panieka katalikiškai (tradicinei) kultūrai, brutalus elgesys su „klasinių priešų“ sodybų želdiniais išugdė daliai visuomenės abuojumą, kultūrinę nejautrą tiek gamtinei aplinkai, tiek krašto praeičiai apskritai.

Tai jau 209-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 70-asis iš istorijos dalykinės srities ir 4-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 04 26


2013 04 25

GINTARO KALTENIO KNYGŲ „ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI JUODOSIOS JŪROS: 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ IR „VALDOVŲ MEILĖS KELIU. ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ“ PRISTATYMAS LAZDIJŲ RAJONE

2013 m. balandžio 25-osios popietę į Lazdijų rajono viešosios bibliotekos renginių salę sugūžėjo bene visi šio krašto žirgų mylėtojai. Atvyko Lazdijų žirgininkų klubo nariai, Seirijų žirgyno auklėtiniai, Aštrios Kirsnos dvaro žirgyno atstovai, Lazdijų žirginio sporto mokyklos auklėtiniai ir Trakų r. Naujadvario žirginio sporto klubo nariai. Bene labiausiai laukiami buvo žygio žemaitukais iki Juodosios jūros ir į Krokuvą raiteliai Skirmantė Naglytė, Lina Petrilienė, Česlovas Marcinauskas, Algirdas Motiejūnas bei knygų „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorius Gintaras Kaltenis. Jie sutikti audringais plojimais.

Renginys prasidėjo Lazdijų rajono mero Artūro Margelio sveikinimo žodžiais „Versmės“ leidyklai, renginio organizatoriams bei atvykusiems raiteliams. Buvo parodyta filmo „2000 kilometrų istorijos“ ištrauka. Vėliau vyko diskusija apie potyrius žygyje, po kurios raitelis, dviejų knygų autorius Gintaras Kaltenis pristatė savo knygas Lazdijų visuomenei. Moksleiviai, perskaitę šias knygas, buvo pakviesti pasidalinti mintimis. Jie papasakojo, ką naujo sužinojo apie žirgų veislę žemaitukus, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Po diskusijų „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius pristatė leidyklos darbus ir naujus iššūkius, bibliotekai padovanojo monografijos „Žeimelis“ 2 tomus bei pakvietė Lazdijų visuomenę aktyviai dalyvauti rengiant monografiją apie savo kraštą.

Renginio pabaigoje bibliotekos direktorė Renata Rudienė ir Žirgininkų klubo viceprezidentas Valdas Žička padėkojo renginio dalyviams ir svečiams bei pakvietė puodelio kavos. Visi norintieji gavo knygų autoriaus ir raitelių autografus.

Kalba Lazdijų rajono mero Artūras Margelis
Diskusija su raiteliais apie žygio potyrius
Į Lazdijų rajono viešosios bibliotekos renginių salę sugūžėjo bene visi šio krašto žirgų mylėtojai...

2013 04 30


2013 04 17

APIE MUS RAŠO

2013 m. balandžio 17 d. Australijos lietuvių laikraštyje „Mūsų pastogė“ paskelbtas straipsnis „Kunigaikščio Algirdo pergalei skirta knyga išprovokavo diskusiją apie kultūrinį perversmą“. Visą straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 04 23


2013 04 17

GAUTA PARAMA

2013 m. balandžio 17 d. leidyklą pasiekė Algimanto Jono Ragelio asmeninė 100 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 04 18


2013 04 09

ŠAKIŠKIŲ KONFERENCIJA

Balandžio 9 d. Vilniaus mokytojų namų salėje vyko vilniečių, kilusių iš Šakių krašto, konferencija. Į ją atvyko Šakių rajono meras Juozas Bertašius, „Valsčiaus“ laikraščio redaktorė Giedrinė Didžiapetrienė, kiti garbūs rajono žmonės. Konferencijoje kalbėta apie Šakių rajono ateities perspektyvas: ekonomiką, verslą, kultūrą, emigraciją ir kt.

Įžanginį žodį tarė meras Juozas Bertašius. Jis nušvietė padėtį rajone, papasakojo apie rajono tarybos darbus ir ateities užmojus.

Zenonas Grigošaitis pateikė siūlymų, kaip atkurti Kudirkos Naumiesčio pramonės įmonių veiklą, kaip pagerinti socialinių patalpų skirstymą ir kt. Jonas Endriukaitis papasakojo, kaip kaimyninėse valstybėse vystomas verslas, kuriamos nedidelės įmonės.

Romas Treideris siūlė įsteigti jaunimo kultūros stovyklą ir organizuoti plaukimą baidarėmis bei valtimis Šešupe nuo Kudirkos Naumiesčio iki Sudargo, o ten įsteigti knygnešių centrą. Konferencija užtruko ištisas tris valandas.

„Versmės“ leidyklos atstovas Albinas Vaičiūnas pristatė neseniai leidyklos išleistą Vytauto Tamulaičio knygelę „Petriuko vėliava“: papasakojo apie kūrinį, jo rašymo aplinkybes, apie tai, kaip rašytojas Vytautas Tamulaitis pelnė pasaulinę šlovę, patekdamas į 30-ties geriausių vaikų literatūros klasikų gretas. Visi norintieji renginyje galėjo įsigyti šią knygą. Buvo užsiminta, kad šių metų Šakių kalendoriuje apie šį iškilų rašytoją yra tik vienas sakinys, o juk švenčiame jo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejų.

Šakių kraštas pamiršo ir kito žymaus rašytojo Kazio Puidos gimimo sukaktį. K. Puida buvo keliolikos knygų autorius, iš užsienio kalbų išvertė daugiau kaip 50 veikalų. Jis yra buvęs keleto periodinių leidinių redaktorius, spaudos bendradarbis.

Konferencijos dalyviai pripažino, kad renginyje sužinojo daug ką naujo. 2013 04 10


2013 04 05

VYTAUTO TAMULAIČIO 100-MEČIUI IŠLEISTAS JO APSAKYMAS „PETRIUKO VĖLIAVA“

„Lietuva turi pasaulinio masto vaikų rašytoją – Vytautą Tamulaitį“, – sausio 17 d. „Versmės“ leidykloje vykusiame V. Tamulaičio 100-ųjų gimimo metinių minėjime pakiliai pranešė kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas Albinas Vaičiūnas, o balandžio 5-ąją rankose jau  laikė tik ką iš spaustuvės gautą „Versmės“ leidyklos išleistą apsakymą „Petriuko vėliava“, kuris pirmą kartą išleistas atskiru iliustruotu leidiniu. Tai jau 13-oji Vytauto Tamulaičio knyga.

Daugiau apie V. Tamulaičio kūrybą skaitykite čia.

2013 04 09


2013 04 03

GAUTA PARAMA

2013 m. balandžio 3 d. leidyklą pasiekė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 5 000 Lt parama monografijos „ŠEDUVA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. 2013 04 10


2013 04 02

APIE MUS RAŠO

2013 m. balandžio 2 d. „Lietuvos žinių“ interneto svetainėje www.lzinios.lt paskelbtas Jūratės Mičiulienės straipsnis „Petriuko vėliava" grįžta į Lietuvą“. Straipsnyje rašoma apie „Versmės“ leidyklos leidžiamą rašytojo Vytauto Tamulaičio apsakymą „Petriuko vėliava"Straipsnį galima skaityti čia.  2013 04 03


2013 04 02

GAUTA PARAMA

2013 m. balandžio 2 d. leidyklą pasiekė Janės Čižiūnaitės 50 Lt parama monografijos „PANEMUNIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Panemunis. 2013 04 10


2013 04 02

GAUTA PARAMA

2013 m. balandžio 2 d. leidyklą pasiekė Rimanto Kazokevičiaus 500 Lt, Anatolij Šalgunov 500 Lt, Vlado Telksnio 400 Lt ir Alvydo Klevo 100 Lt parama monografijos „BALNINKAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Balninkai. 2013 04 02


2013 03 29

KAS NUVEIKTA PER KOVĄ

2013 m. kovo mėnesį leidykloje buvo gauta 112 naujų straipsnių (1281 rankraščių puslapis), parengti 52 naujų straipsnių maketai (597 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (26 p.).

Paskelbtas 2013 metais leidyklos numatomų surengti kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijų sąrašas.

Inicijuotas monografijos apie Liudvinavą rengimas.

Rokiškyje pristatyta naujausia leidyklos monografija „Juodupė. Onuškis“.

Knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatyta Medininkuose.

Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimų knyga „Likimo išbandymai“ pristatyta Kaune ir Klaipėdoje.

Vilniaus rotušėje pristatyta meno istorikės ir lituanistės dr. Rasos Gečaitės knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“.

 „Versmės“ leidykla pateikė paraišką Knygų vertimų skatinimo konkursui dėl Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ vertimo.

Buvo gauta 2 345,28 Lt asmeninė ir 5 000 Lt Radviliškio rajono savivaldybės administracijos parama. ▲2013 04 12


2013 03 29

PATEIKTA PARAIŠKA DĖL JOANOS ULINAUSKAITĖS-MUREIKIENĖS KNYGOS „LIKIMO IŠBANDYMAI“ VERTIMO

2013 m. kovo 29 d. „Versmės“ leidykla pateikė paraišką Knygų vertimų skatinimo konkursui dėl Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ vertimo. Knygos vertėja į anglų kalbą p. Vijolė Arbas. 2013 04 03


2013 03 29

GAUTA PARAMA

2013 m. kovo 29 d. leidyklą pasiekė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 5 000 Lt parama monografijos „ŠEDUVA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Šeduva. 2013 04 02


2013 03 26

JOANOS ULINAUSKAITĖS-MUREIKIENĖS KNYGA „LIKIMO IŠBANDYMAI“ PRISTATYTA KLAIPĖDOJE

2013 m. kovo 26 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje vyko Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, knygos sudarytojas prof. Juozas Mureika, istorikas Saulius Karalius, Politinių kalinių ir treminių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas Mickus, prof. Audronė Kaukienė, prof. Regimantas Gudelis. Muzikavo Rima Tamošiūnaitė-Moisejeva (smuikas) ir Narine Stepanjan (fortepijonas), tekstus skaitė aktorius Aleksandras Šimanskis.

2013 04 12


2013 03 20

KNYGA „KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. SU GIEDRIAUS KAZIMIERĖNO „ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“ PRISTATYTA GIEDRAIČIUOSE

2013 m. kovo 20 d. Giedraičių (Molėtų r.) Antano Jaroševičiaus vidurinėje mokykloje vyko istorijos pamoka, kurioje vyresnių klasių mokiniams, besidomintiems istorija ir daile, Rasa Gečaitė kartu su prof. Giedriumi Kazimierėnu pristatė knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“. Pamokos pabaigoje vyko entuziastingas konkursas knygai laimėti. Greičiausiai teisingai į profesoriaus klausimą atsakė ir knygą laimėjo, pasak kitų mokinių ir jų istorijos mokytojos, geriausia mokyklos istorikė!

Kelios knygos buvo padovanotos ir mokyklos bibliotekai. Vieną jų iškart pasiėmė istorijos mokytoja Donata Vertinskienė, pripažinusi, kad tokia knyga ne tik mokiniams, bet ir mokytojams suteikia naujų įžvalgų, padeda lengviau įsiminti Lietuvos istorijos žinias, nes greta faktų pateikta įvykio vizualizacija dailės kūriniais ir žemėlapiais.

 2013 04 15


2013 03 19

APIE MUS RAŠO

2013 m. kovo 19 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbtas Rūtos Mikšionienės straipsnis „Kunigaikščio Algirdo pergalei skirta knyga išprovokavo diskusiją apie kultūrinį perversmą“.

„Norėtųsi, kad šios knygos proga susidaręs kolektyvas – tapytojas Giedrius Kazimierėnas, meno istorikė Rasa Gečaitė ir fotografas Rimantas Dichavičius neišsiskirstytų, o duotų pradžią kokiam nors perversmui Lietuvoje. Nežinau, kaip jį pavadinti – Naujuoju Renesansu, Atgimimu ar kaip kitaip. Nes jie parodo, kad Lietuvoje galima kitokia kultūra, kitoks kultūros sričių bendradarbiavimas, kitokie santykiai nei iki šiol“, - karščiavosi filosofas Krescencijus Stoškus ir prisipažino, kad tos mintys jam net neleidę užmigti.“ (Straipsnio ištrauka.)

Visą straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 03 20


2013 03 18

VILNIAUS ROTUŠĖJE – LIETUVOS ISTORIJĄ IR MENĄ AKTUALIZUOJANČIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS

2013 m. kovo 18 d., Vilniaus rotušėje buvo pristatyta nauja meno istorikės ir lituanistės dr. Rasos Gečaitės knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“. Tai yra pirmoji knyga iš „Versmės“ leidyklos inicijuotos naujos leidinių serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“. Daugiau apie renginį skaitykite čia, .

Fotografo Kosto Šukevičiaus įamžintą Vilniaus rotušėje vykusio renginio panoraminį vaizdą žiūrėkite čia.

 2013 04 03


2013 03 15

MONOGRAFIJOS „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ SUTIKTUVĖS ROKIŠKIO KRAŠTE

2013 m. kovo 15 d. „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „JUODUPĖ. ONUŠKIS“ pristatyta Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinyje gimtojo krašto pažinimo pamokoje ir Juodupės (Rokiškio r.) kultūros namų salėje. Renginyje Juodupėje dalyvavo monografijos atsakingasis redaktorius, Rokiškio krašto garbės pilietis Venantas Mačiekus, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, monografijos sudarytojo a.a. Jono Šedžio našlė Vera Šedienė, Rokiškio rajono savivaldybės meras Vytautas Vilys, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius, gausybė knygos autorių, svečių. Plačiau apie renginį galite paskaityti čia. 2013 03 19


2013 03 14

GAUTA PARAMA

2013 m. kovo 14 d. leidyklą pasiekė UAB „Tauriga“ 1 000 Lt parama monografijos „BABTAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2013 03 15


2013 03 12

GAUTA PARAMA

2013 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė Juozo Staliūno asmeninė 1 000 Lt parama monografijos „BABTAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2013 03 12


2013 03 12

GAUTA PARAMA

2013 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė Walli Brokat asmeninė 100 EUR (345,28 Lt) parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 03 12


2013 03 11

GRAŽI IR PRASMINGA ŠVENTĖ

2013 m. kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kauno Aleksoto seniūnijoje įvyko minėjimas. Kartu buvo pristatyta kraštietės, politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimų knygos „Likimo išbandymai“ 2-oji laida. Rėmėjų, tarp kurių yra ir kauniečių verslininkų Dalios ir Augustino Rakauskų bei politinių kalinių Donatos ir Vytauto Švagždžių šeimos, lėšomis knygą išleido „Versmės “ leidykla. Minėjime dalyvavo autorė, jos vyras knygos sudarytojas, profesorius, habil. dr. Juozas Mureika, gausi seniūnijos bendruomenė ir būrys svečių.

Seniūnė Liukrecija Navickienė, supažindinusi su autorės biografija, paskaitė iš knygos keletą epizodų, menančių prieškario gyvenimą, dvasinę atmosferą, kultūros atminimą bei paminklus. Skaičiusieji knygą pasidalino įspūdžiais. Kauno botanikos sodo direktorė prof. habil. dr. Vida Mildažienė pabrėžė Joanos atsiminimų autentiškumą, nuoširdumą, teksto privalumus, aktualizavo istorinio atminimo svarbą patriotinei ir tautinei, dvasinei bei pilietinei jaunimo brandai. Pasikeista nuomonėmis apie apleisto bažnyčios pastato likimą Botanikos sodo teritorijoje. Apie šeimą, mokyklą, aplinką, kurioje augo ir mokėsi Joana Ulinauskaitė, kalbėjo nusipelnęs futbolo treneris Povilas Vytautas Grigonis, knygos svarbą jaunimui pabrėžė gydytojas Romas Žekas.

Sausakimša salė nuščiuvusi klausėsi autorės pasakojimų apie gyvenimą prieškariu Aleksoto parapijoje Julijanavoje, Lygiojoje gatvėje, ir beveik dešimt pragariškų metų, praleistų Šiaurės ir Sibiro lageriuose. Apie garsųjį Norilsko politinių kalinių sukilimą, sudrebinusį visą Sovietų Sąjungos lagerių sistemą. Nors sukilimas buvo žiauriai numalšintas, dvasios pergalė buvo pasiekta. Ją nulėmė lietuvių, ukrainiečių, latvių, estų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių žmonių vienybė bei laisvės troškimas.

Savo knygą autorė dovanojo Kauno J. Dobševičiaus ir Kauno šv. Pranciškaus mokyklų bibliotekoms.

Šventinę nuotaiką kūrė Birštono moterų choras „Aušrinė“, Aleksoto seniūnijos bendruomenės ansamblis „Svirbė“ ir moderniųjų šokių jaunimo grupė „Viena linija“.

Dar ilgai tęsėsi kaimynų, draugų, bendramokslių pašnekesiai apie praeitį, dabartį ir ateitį, viltingai nuskaidrindami ateities lūkesčius ir bendravimo akimirkų džiaugsmą.

Juozas Mureika

 2013 03 18


2013 03 07

KNYGOS ,,DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE“ PRISTATYMAS IR DISKUSIJA APIE SAUSIO 13-OSIOS ĮVYKIUS MEDININKUOSE

Knygos autorius pasirašo Rimantui Olšinskui, Sausio 13-osios nukentėjusių draugijos valdybos nariui

2013 m. kovo 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje (Medininkų kaimas, Vilniaus r.) vyko „Versmės“ leidyklos išleistos Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas ir diskusija apie Sausio 13-osios įvykius. Renginyje tylos minute buvo pagerbti žuvusieji 1991 m. sausio 13-ąją, rodomos jų nuotraukos. K. Bartkevičius rašo: „Kiekvienos knygos vienas tikslų yra pateikti kažką naujo skaitytojui. Ypač sudėtinga tai pasiekti toms knygoms arba jų autoriams, kurie ryžtasi kalbėti apie tą istoriją, kuri dar nėra istorija. Dėl šios priežasties naujausių Lietuvos istorijos įvykių tyrimai vangiai skinasi kelią. O tai gresia „baltosiomis dėmėmis“ ateityje. Ir dėl šios priežasties tokios knygos kaip ši savaime tampa vertingos, nes būtent tokios knygos yra „gyvosios istorijos“ paminklai. Būtent tokios knygos, kurių pagrindas – atsiminimai, pateikiami be autoriaus komentarų, savo nuomonės, refleksijos ir panašiai, ateityje taps istorikų darbo įrankiais. Tai yra šios knygos vertė.“

„Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius renginyje papasakojo apie „Versmės“ leidyklos pagrindinius darbus ir veiklą, susijusią su knygų pristatymu įvairiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Biržų monografijos vyriausiasis redaktorius Arvydas Valionis pasisakė tema „Kuo knyga sudomins šiandienos akademinį jaunimą?“. Jis atskleidė pagrindines knygos temas, joje aprašytus žmones pagal profesijas, susirinkusiems perteikė autentiškus to laikotarpio liudijimus.

Knygos autorius J. Girdvainis priminė susirinkusiesiems tuos skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius, laisvės gynėjus, barikadų statytojus, savivaldos atstovus ir kitus žmones, kuriuos jam pavyko prakalbinti. Autorius atskleidė knygos gimimo istoriją, bemieges naktis rengiant tekstus bei diskusijas dėl knygos apipavidalinimo.

Renginio metu vyko diskusija „Kuo reikšminga sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“.

Parengė ats. plk. Arūnas Dudavičius

Arvydas Valionis Andrius Biziulevičius
Renginio svečiai ir mokyklos vadovai. Viduryje signataras Nikolajus Medvedevas
Giedant Lietuvos himną...

2013 03 25


2013 03 07

INICIJUOJAMAS MONOGRAFIJOS „LIUDVINAVAS“ RENGIMAS

2013 m. kovo 7 d. į leidyklą iš Liudvinavo (Marijampolės sav.) atvyko p. Teresė Marijona Vizbarienė, kuri inicijuoja monografijos apie Liudvinavą rengimą. Viešnia yra surinkusi daug medžiagos apie savo krašto garsius žmones, papročius, istoriją. ▲2013 03 07


2013 03 07

APIE MUS RAŠO

2013 m. kovo 7 d. Pasieniečių mokyklos interneto svetainėje www.pasienietis.lt paskelbtas straipsnis „Pasieniečių mokykloje paminėta artėjanti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena“. Straipsnyje rašoma apie kovo 7 d. Pasieniečių mokykloje vykusį iškilmingą minėjimą artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Šventiniame renginyje buvo pristatyta ir „Versmės“ leidyklos išleista Juozo Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“Straipsnį galima skaityti čia.  2013 03 18


2013 03 06

APIE MUS RAŠO

2013 m. kovo 6 d. interneto svetainėje www.kamane.lt paskelbtas „Nemuno“ žurnale spausdintas straipsnis „Homeriško tapytojo iššūkis istorikams“. Straipsnyje pateikiamas Aušros Gudavičiūtės interviu su knygos autore menotyrininke dr. Rasa Gečaite.

Visą straipsnį prašome skaityti čia. ▲2013 03 20


2013 03 05

PASKELBTOS 2013 METŲ VASAROS EKSPEDICIJOS

2013 m. kovo 5 d. „Versmės“ leidyklos svetainėje paskelbtas 2013 metais leidyklos numatomų surengti kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijų sąrašas. ▲2013 03 05


2013 03 05

APIE MUS RAŠO

2013 m. kovo 5 d. „Lietuvos žinių“ interneto svetainėje www.lzinios.lt paskelbtas Jūratės Mičiulienės straipsnis „Lietuvos valsčiai“ spalvina baltas dėmes“. Straipsnyje rašoma apie naujausią „Versmės“ leidyklos monografiją „Juodupė. Onuškis“Jį galima skaityti čia.  2013 03 06


2013 03 01

LEIDYKLOS VIEŠNIA – VERTĖJA VIJOLĖ ARBAS

Vertėja Vijolė Arbas ir knygos „Likimo išbandymai“ sudarytojas, filosofas prof. Juozas Mureika. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Kovo 1 d. leidykloje viešėjo neseniai pasirodžiusios Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos „Likimo išbandymai“ sudarytojas, autorės vyras prof. Juozas Mureika ir vertėja, ilgus metus gyvenusi Havajuose, o 1990-aisiais grįžusi į Lietuvą, garsių išeivijos asmenybių rašytojos Alės Rūtos ir architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko dukra Vijolė Arbas.

V. Arbas iš lietuvių į anglų kalbą yra išvertusi keliolika solidžių mokslo leidinių, suredagavusi ne vieną knygą, parengusi ar išvertusi įvairių straipsnių. Penktadienį su „Versmės“ leidyklos vadovu Petru Jonušu ji kalbėjosi apie galimybę parengti knygos „Likimo išbandymai“ vertimą į anglų kalbą angliškai skaitančiajai pasaulio auditorijai.

Mintį apie knygos vertimą į užsienio kalbas iškėlė žymi Venesuelos lietuvė, baltų proistorės tyrinėtoja, žurnalistė, Joanos Ulinauskaitės bendraamžė Jūratė Statkutė de Rosales. Štai ką ji rašo specialiai šiai knygai skirtoje savo įžangoje: „Perskaičius Joanos knygą man tapo aišku, kad jos liudijimą būtina išversti į Vakarų pasaulio kalbas, o vertimą papildyti rimtu, istoriniu, dokumentiniu priedu, pažyminčiu Norilsko sukilimo svarbą subyrant Sovietų Sąjungai. Nors Joana nėra pirmoji lietuvė, aprašiusi Norilsko sukilimą, vis dėlto jos knyga turi nepamainomą privalumą: ji aprašo įvykius taip gyvai, kad įtraukia skaitytoją į savo pačios išgyvenimus, sukuria reljefą, kuris vaizdus pateikia kaip gyvus, prieš akis. O aprašydama Norilsko įvykius, ji kalba jau ne tik lietuviams, nes – kaip pati sako – ten buvo „rusės, ukrainietės, lietuvės, vokietės, lenkės, latvės, estės“. Jos pasakojimą susidomėję pasitiktų ne tik minėtos tautos, bet ir daugelis moterų teisių gynybos organizacijų pasaulyje. Joana aprašo tikrąją globalizaciją, kai tautas jungia universalus laisvės troškimas, – nepalyginti galingesnis ir vertingesnis saitas negu derybos dėl sviesto ar sūrių gamybos kvotų. (...) Pats laikas prabilti. Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knyga, išversta į anglų, prancūzų ir ispanų kalbas ir tinkamai išplatinta, galėtų daug ir naudingai pasitarnauti Lietuvai.“

Ar V. Arbas išvers „Likimo išbandymus“ į anglų kalbą, priklausys nuo knygos finansavimo.

2013 03 04


2013 02 28

KAS NUVEIKTA PER SAUSĮ. 2013 m. vasario mėnesį leidykloje buvo gauta 113 naujų straipsnių (1300 rankraščių puslapių), parengti 43 naujų straipsnių maketai (382 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (10 p.).

Vasario 16 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje įvyko Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knygos „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ pristatymas.

2013 m. vasario 16 d. Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos – proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo kraštotyrininką, ilgametį kraštotyrininkų klubo „Ramuva“ vadovą, aktyvų lietuvių etninės kultūros puoselėtoją, „Versmės“ leidyklos redaktorių Venantą Mačiekų.

Gautas pirmasis rengiamos „Grinkiškis. Pašušvys“ monografijos straipsnis.

Išleidome Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos „Likimo išbandymai“ antrąją laidą, kuria pradėjome memuaristikos seriją „Neparklupdyta Lietuva“. Remdamiesi tarptautinio bendradarbiavimo projektu „Sintautai–Gołdap 2“ (vadovas – Vitas Girdauskas), išleidome lenkų autorių parengtą monografiją „Grabowo“ apie jotvingių kraštą dabartinėje Lenkijoje, prie kurios darbavosi ir lietuviai.

Vilniaus knygų mugėje visuomenei pristatėme 24-ąją serijos „Lietuvos valsčiai“ monografiją „JUODUPĖ. ONUŠKIS“, kitus naujausius „Versmės“ leidyklos leidinius – dr. Rasos Gečaitės „Kelionę iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ ir Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ 2-ąją dalį, taip pat kiek anksčiau pasirodžiusią Sauliaus Stomos knygą „Politika maro metu“.
Vasario mėnesį laisvės kovų videoteka pasipildė dešimčia dokumentinių filmų ir TV laidų įrašų.

Buvo gauta 1 550 Lt asmeninė ir 970 Lt Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos parama. ▲2013 03 05


2013 02 28

VASARIO MĖNESĮ LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA PASIPILDĖ DEŠIMČIA DOKUMENTINIŲ FILMŲ IR TV LAIDŲ ĮRAŠŲ. Juose atsispindi temos: 1917 m. lietuvių konferencija, 1923 m. Klaipėdos sukilimas, Vasario 16-oji (1918 m. Nepriklausomybės aktas ir 1949 m. partizanų deklaracija), Lietuva Antrajame pasauliniame kare, partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimas, tremtinių vaikų likimai, 1990 m. situacija po Kovo 11-osios, 1991 m. Lietuvos radijo ir televizijos užgrobimas.

Naujausi videotekos filmai:
• Lietuva Antrajame pasauliniame kare (Kino dokumentai, 2006)
• Ketvirtasis prezidentas (dok. f. apie partizanų vadą J. Žemaitį-Vytautą, 1995)
• 1917-ais Vilniuje... (dok. f. apie 1917 m. lietuvių konferenciją, 2007)
• Vasario 16-oji – mįslės ir ieškojimai (1999)
• 1918 metų vasario 16-osios akto signatarai (2009)
• Agresija (dok. f. apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, 1990)
• Laužai prie Parlamento (7 dalių dok. f. apie 1991 m. sausio įvykius, 1991)
• Amžininkai. Pagrobtos 222 dienos (TV laida apie 1991 m. LRT užgrobimą, 2007)
• Ledo vaikai (dok. f. apie tremtinių vaikų likimus. Trumpa versija lietuvių/anglų k., 2011)
• Sukilimas (TV laida apie 1923 m. Klaipėdos sukilimą, 2013).

Maloniai kviečiame žiūrėti.

2013 03 04


2013 02 28

IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO 2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS. 2013 m. vasario 28 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istorikės Ritos Garškaitės straipsnis „Šeduvos apylinkių kapinės“ (LLT:2013-2/46-207/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „ŠEDUVA“ etninės kultūros skyriui. 

Kapinės, kaip kraštovaizdžio elementas, gimtojo krašto istorija, sakrali erdvė, yra viena labiausiai gerbiamų ir puoselėjamų vietų. Nykstant kaimams, keičiantis istorinėms ir politinėms sąlygoms, nyksta senosios miestelių ir kaimų kapinės. Todėl ypač svarbu ne tik aprašyti išlikusius neveikiančių senųjų kapinių elementus, bet ir nagrinėti kapines kaip sinkretinį kultūros reiškinį. 2001 metais UNESCO įtraukė Lietuvos kryždirbystę į nematerialių pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai skatina dar labiau domėtis ne tik kryžių statymo, jų kilmės ir puošybos klausimais, bet ir kapinėmis, kaip svarbia kultūros paveldo dalimi.

2011 metų ekspedicijos į Šeduvą ir jos apylinkes metu ištyrinėta aštuoniolika veikiančių ir neveikiančių Šeduvos valsčiaus teritorijoje esančių kapinių. Dėl kultūrinio daugiasluoksniškumo analizuoti kapines yra sudėtinga. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, oficialių dokumentų, Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenų ir faktinės medžiagos, surinktos eks¬pedicijos į Šeduvos apylinkių kapines metu, analizė. Šiame straipsnyje atskleidžiami Šeduvos apylinkių kapinių bruožai, išskiriami vyraujantys kapinių paminklai, apibūdinama kapų puošyba bei tekstai antkapiniuose paminkluose.

Tai jau 207-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 46-asis iš etnologijos dalykinės srities ir 2-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 02 28


2013 02 24

„BALNINKŲ“ MONOGRAFIJOS FINANSAVIMAS RŪPI NE TIK MOLĖTŲ RAJONO MERUI. 2013 m. sausio 16 d. monografijos „Balninkai“ vyr. redaktorius Julius Aukštaitis lankėsi Molėtų savivaldybėje pas merą Stasį Žvinį monografijos „Balninkai“ finansavimo klausimu. Merui S. Žviniui buvo perduotas monografijos leidybos sutarties projektas.

Finansavimo klausimus aptarti meras pakvietė Savivaldybės švietimo skyriaus vedėją Gintautą Matkevičių. Meras p. G. Matkevičiui nurodė paruošti monografijos „Balninkai“ finansavimo projektą ir pateikti jį savivaldybės posėdžiui, svarstant š. m. rajono biudžetą. Meras žadėjo posėdžio metu remti monografijos finansavimą.

Vasario 24 d. meras S. Žvinys atvyko į Balninkų seniūniją. Seniūnijoje, aptariant monografijos „Balninkai“ finansavimą, dalyvavo seniūnė Virginija Pusvaškienė ir Balninkų bendruomenės centro pirmininkė Jonė Maniuškienė. Posėdyje nutarta kreiptis į Balninkų krašto turtingesnius verslininkus raginant juos remti finansiškai monografijos „Balninkai“ išleidimą. Buvo paruoštas raštas-kreipimasis, kurį pasirašė meras S. Žvinys, Balninkų seniūnijos seniūnė Virginija Pusvaškienė ir Balninkų bendruomenės centro pirmininkė Jonė Maniuškienė:

Į kreipimąsi atsiliepė:
2013 02 13 verslininkas Rimantas Kazokevičius, skyrė 500 Lt paramą.
2013 02 20 verslininkas Alvydas Klevas, skyrė 100 Lt paramą.

Nuoširdžiai dėkojame skyrusiems paramą pirmiesiems kraštiečiams bei maloniai kviečiame ir kitus balninkiečius sekti šiuo gražiu pavyzdžiu.

 ▲2013 03 12


2013 02 22

PER LIETUVOS RADIJĄ – APIE „VERSMĖS“ KNYGĄ.

Knygos autorė menotyrininkė dr. Rasa Gečaitė. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

Vasario 22 d. per Lietuvos radijo laidą „Gyvoji istorija“ buvo kalbama apie „Versmės“ leidyklos naujausią knygą – Rasos Gečaitės „Kelionė iš XXI į XIVa. su G. Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų vandenų“.

Pirmajai leidinių serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“ knygai neatsitiktinai buvo pasirinktas garsaus tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno 2009 metais sukurtas įspūdingos apimties monumentalus paveikslas „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“. Būtent šis paveikslas ir nauja knyga pagarbiai ženklina ne tik Lietuvos, bet ir visai Europos istorijai lemtingai svarbią Lietuvos mūšio prie Mėlynųjų Vandenų prieš Aukso ordos mongolus-totorius 1362/1363 m. pergalę, kuri sustabdė du šimtmečius mirtiną grėsmę kėlusios Aukso ordos invaziją į Europos kraštus. Kodėl Lietuvos visuomenė nelabai domisi šiuo istoriniu įvykiu, o ir istorikai savo darbuose neakcentuoja šios pergalės? Laidoje kartu su knygos „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų vandenų“ autore, menotyrininke dr. Rasa Gečaite svarstoma, ar mokame žiūrėti istorinius paveikslus, o istoriko Tomo Baranausko klausiama, kodėl kai kurie istoriniai įvykiai, svarbūs pasauliniame kontekste, išsprūsta iš mūsų pačių akiračio. Laidos vedėja Inga Berulienė.

Laidos įrašą kviečiame klausytis čia.

2013 03 04


2013 02 22

DIDELIŲ DARBŲ NEGALIMA ATIDĖLIOTI, ARBA 24-OSIOS „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS MONOGRAFIJOS PRISTATYMAS „VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE–2013“.

Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje „Versmės“ leidykla pristatė naujausią monografiją „JUODUPĖ. ONUŠKIS“. Tai jau 24-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. Jos vyriausiasis redaktorius, daugelio straipsnių autorius – iš buvusio Juodupės valsčiaus kilęs a. a. dr. Jonas Šedys, deja, nebesulaukė apie penkerius metus kruopščiai rengto leidinio pasirodymo. Knygą iki spaustuvės palydėjo jos atsakingasis redaktorius, šiemet už viso gyvenimo darbus puoselėjant lietuvių etninę kultūrą pelnęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, kartu su šia „Versmės“ leidykloje parengęs iš viso jau 10 monografijų.

Sutinkant naują leidinį dalyvavo monografijos „Juodupė. Onuškis“ atsakingasis redaktorius V. Mačiekus, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera Šedienė, serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas, archeologinių straipsnių autorius dr. Gintautas Zabiela, „Kalbos“ skyriaus straipsnių autorius dr. Kazimieras Garšva, Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis ir straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena Blažienė. Pasitikti ilgai laukto leidinio iš Juodupės bei Onuškio buvo atvykę ir daugiau kraštiečių (skaitykite čia). Renginį vedė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Renginys pradėtas tylos minute pagerbiant 2009 m. išėjusį Joną Šedį. P. Jonušas, prisimindamas šviesios atminties monografijos vyriausiąjį redaktorių, sakė, kad šią knygą jis rengė kaip tikras mokslininkas, tikras savo krašto mylėtojas. Deja, iš 95 monografijos autorių jau bene 15-os pavardės turinyje apibrauktos juodu brūkšniu... Tai ženklas, anot P. Jonušo, kad ir didelius darbus reikia daryti suvokiant, jog laikas nelaukia. Kuo ši „Lietuvos valsčių“ serijos monografija išsiskiria iš savo pirmtakių? Pirmiausia – beveik 13 tūkst. asmenvardžių rodykle, gerokai pranokstančia ankstesniųjų monografijų asmenvardžių rodykles. Taigi paminėtus savo gimines, protėvius ar save pačius čia ras daugelis Juodupės ir Onuškio apylinkių gyventojų.

Monografijos turinį nuo geologinių krašto atradimų iki žymių žmonių išsamiai aptarė ats. red. V. Mačiekus, paminėdamas ir dar vieną išskirtinį šio leidinio bruožą: kad jame aprašyti visi buvusio Juodupio valsčiaus kaimai. Jis pristatė ir agrarinių mokslų daktaro Jono Šedžio straipsnius, iš kurių ypač svarbūs – nagrinėjantieji karo ir pokario valsčiaus aukas. Straipsnyje „Genocidai ir pasipriešinimas jiems“ J. Šedys, anot V. Mačiekus, žengė geroką žingsnį toliau nei nepriklausomos Lietuvos Generalinė prokuratūra, aiškindamasis Juodupės žudynių sumanytojus, organizatorius ir vykdytojus.

J. Šedžio žmona V. Šedienė tarė keletą žodžių apie savo vyrą. Pasak jos, archyvai monografijos vyr. redaktoriui buvo kaip namai. Ji pabrėžė ir savo vyro organizacinius, bendravimo įgūdžius, kurie padėjo mokslininkui suburti solidžių autorių gausų būrį.

G. Zabiela priminė, kuo „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos skiriasi nuo kitų leidinių apie įvairias vietoves, regionus – tuo, kad greta milžiniškos faktologinės medžiagos pateikiami ir moksliniai straipsniai. „Juodupės. Onuškio“ vyriausiasis redaktorius J. Šedys, anot G. Zabielos, pats būdamas mokslininkas, itin aukštai iškėlė „Lietuvos valsčių“ monografijų rengimo kartelę. Galvodamas apie ateitį ir galimus tolesnius šio krašto tyrinėjimus, archeologas paminėjo netyrinėtą Čedasų dvarvietę. Tai, kas nuveikta iki šiol, – daugiau nei 1 800 puslapių dviejų tomų fundamentalus leidinys, – yra paminklas visiems Juodupės ir Onuškio krašte gyvenusiems žmonėms.

Juodupės seniūnas V. Adomonis patvirtino, kad monografijos pasirodymas – neeilinis įvykis visiems jo kraštiečiams. Kartu su E. Blažiene jie įteikė atminimo dovanėlių Rokiškio krašto garbės piliečiui V. Mačiekui ir kitiems pristatymo dalyviams. Sutiktuvių pabaigoje V. Mačiekus įteikė dvitomių „Juodupės. Onuškio“ monografijų visiems, prisidėjusiems prie šio leidinio rengimo.

Šiuo metu „Versmės“ leidykloje yra rengiamos iš viso 102 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Jų rengimo būklė skirtinga: vienų dar tik užuomazga, kitos jau laukia savo eilės spaustuvėje. Artimiausiu metu turi pasirodyti „Pašvitinio“, Sintautų“ (2-oji laida), „Šeduvos“, „Užpalių“ ir „Vaiguvos“ monografijos.

Monografiją „Juodupė. Onuškis“ pristatė kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, šiemet apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Iš kairės sėdi: Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis, straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena Blažienė, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera Šedienė
Iš kairės sėdi: Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis, straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena Blažienė, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera Šedienė, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, kalba kraštotyrininkas V. Mačiekus, toliau sėdi archeologas dr. G. Zabiela, kalbininkas dr. K. Garšva
Į „Litexpo“ rūmų salę Vilniaus knygų mugėje susirinko nemažai savo krašto istorija, kultūra besidominčių žmonių

2013 02 27


2013 02 22

ISTORIJA, LAISVĖ IR KŪRYBA – „VERSMĖS“ TEMINIAI AKCENTAI ŠIŲMETĖJE VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE.

Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje visuomenei buvo pristatyta ne tik naujoji monografija „JUODUPĖ. ONUŠKIS“, bet ir kiti „Versmės“ leidyklos leidiniai – dr. Rasos Gečaitės „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ ir Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ 2-oji dalis.

R. Gečaitės knygos pristatymą leidyklos vadovas Petras Jonušas pradėjo sakydamas, kad tokie leidiniai ir tokie kūriniai, kaip kad G. Kazimierėno „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“, kuriam ir skirta aptariamoji knyga, gelbsti mūsų istoriją nuo užmaršties. Knygos autorė menotyrininkė dr. R. Gečaitė, dėkodama dailės mokytojai Reginai Koševskai už idėją ir leidyklos vadovui už galimybę turint visišką kūrybinę laisvę išplėtoti šitokio leidinio koncepciją ir ją įgyvendinti, prisiminė G. Kazimierėno paveikslo sukūrimo ir leidinio apie jį parengimo aplinkybes. 1362/1363 m. Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų, kurios jubiliejų šiemet minime, iki šiol nepakankamai nušviesta istorikų, tačiau pirmą kartą Lietuvos meno istorijoje nutapyta intelektualaus dailininko, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Giedriaus Kazimierėno. R. Gečaitė pabrėžė, kad leidinys, nors sumanytas kaip žurnalo pavidalo papildoma šviečiamoji priemonė moksleiviams, išaugo iki visiems sąmoningai Lietuvos istorija ir menu besidomintiems žmonėms skirtos knygos.

Paveikslo autorius G. Kazimierėnas, pasidalijęs savo pirmosios pažinties su istoriniu mūšiu prie Mėlynųjų Vandenų akimirkomis, trumpai apžvelgė 9 metrų ilgio tapybos darbo procesą, teigdamas, kad meno kūrinys – ne istorinių įvykių iliustracija, tačiau kontekstą prieš kurdamas ištyrinėjęs labai atsakingai. Tapytojo įsitikinimu, „Dailė – nepaprastai geras būdas susipažinti su istorija“, o pristatoma knyga – naujas reiškinys Lietuvos knygų leidyboje, savotiška dailės, istorijos ir menotyros mokslo jungtis.

Daugiau apie R. Gečaitės knygą prašom skaityti čia.

Fotomenininkas Rimantas Dichavičius knygą „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ teigė skiriąs Lietuvai ir jos simboliams, taip pat juos kūrusiems žmonėms. Knygų mugėje pristatyta albumo antroji dalis. Albumas skirtas Lietuvos dailininkams, savo kūryba prisidėjusiems prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, sukūrusiems Laisvės „rūbą“ ir juo paženklinusiems atkurtą Lietuvos valstybę. Tas „rūbas“ – tai simboliai ir raiškūs, prasmingi valstybingumo ženklai, heraldika, ordinai ir medaliai, pinigai ir monetos, paminklai, savarankiški visų žanrų meno kūriniai ir leidiniai, atskleidžiantys tautos savastį, jos istoriją, kalbą ir kultūrą.

Leidinio rengimo aplinkybes aptarė meno istorikė dr. Rasa Gečaitė
Įspūdžiais ir įžvalgomis apie perskaitytą knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ dalijosi vienas iš knygoje publikuojamų žodžių apie Meistrą G. Kazimierėną autorių prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis
R. Dichavičius „Versmės“ leidyklos stende dalijo autografus. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

 ▲2013 02 27


2013 02 20

„LIKIMO IŠBANDYMAI“ – PAKYLĖJANTI KNYGA APIE KANČIĄ IR DVASINĘ IŠTVERMĘ, MEILĘ IR GYVENIMO DOVANĄ.

„Versmės“ leidykla išleido Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos „Likimo išbandymai“ antrąją laidą, kuria pradėjo memuaristikos seriją „Neparklupdyta Lietuva“. Knygos sudarytojas – autorės vyras ir bendražygis, filosofas, prof. habil. dr. Juozas Mureika.

Pirmajai „Likimo išbandymų“ laidai (2011) sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, pasigirdo raginimų išleisti knygą didesniu tiražu, taip pat išversti ją į kitas kalbas – ne vien dėl sukrečiančių liudijimų iš rusų sovietų lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus pakylėto autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof. V. Daujotytės žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai pamirštamo Tėvynės pojūčio.

Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, atsiminimus pradėjusi rašyti dar sovietmečiu, jų skaitytojais pirmiausia matė savo vaikus ir anūkus. Švelniai ir tvirtai paėmusi už rankos, autorė ir mus veda per savo gyvenimą, o drauge – ir per visos mūsų Tėvynės tragišką likimą, vinguriuojantį geležinkeliu iš Kauno į Pečioros, Taišeto, Krasnojarsko, Norilsko ir kitas Rusijos platybėse pridygusias pasmerktųjų kalinimo vietas. Įsitraukusi į pasipriešinimo okupantams veiklą ir už tai suimta septyniolikmetė mergaitė, vilkėdama rudeniniu paltuku, patenka į ledinės šiaurės pūgos skrodžiamą poliarinę naktį ir į nužmogėjusių kalinių prižiūrėtojų nagus, kur, regis, tiesiog neįmanoma išgyventi. Bet ji nepalūžta, sugeba atsispirti nepakeliamiems sunkumams ir žiauriam, nežmoniškam elgesiui, tik vis labiau ilgisi Tėvynės. Pasakojimas aukščiausią įtampos tašką pasiekia aprašant 1953 m. Norilsko lagerių kalinių sukilimą, pasibaigusį baisiomis sukilėlių žudynėmis ir pasipriešinimo dvasios pergale.

Joana ir Juozas Mureikos per knygos „Likimo išbandymai“ sutiktuves „Versmės“ leidykloje. „Jeigu bus žmonių, kurie vertina tautos istoriją, brangina sunkiai iškovotą laisvę, tai mūsų Lietuvos niekas ir niekada neparklupdys“, – įsitikinusi J. Mureikienė

Buvusios politinės kalinės, gydytojos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimus gražiai išplečia idiliški autorės vaikystės, prabėgusios Kauno priemiestyje, vaizdai bei nelengvo gyvenimo grįžus iš lagerių aprašymas.

Knygos antroji laida papildyta autorės bendraamžės, žymiosios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios tautietės Jūratės Statkutės de Rosales įžanga, akademiko Algirdo Gaižučio, kitų pirmosios laidos skaitytojų atsiliepimais.

Leidinyje pateikta nuotraukų iš asmeninių archyvų, tarp kurių – ir per kratas lageriuose išsaugotos bei lageriuose darytos, ypač didelės dokumentinės vertės nuotraukos. Viršelio dailininkė ir knygos maketuotoja Danutė Šmitienė.

x x x

Iš žymių žmonių atsiliepimų apie knygą „Likimo išbandymai“:

Gavusi knygą Venesueloje, perskaičiau, su kiekvienu puslapiu patirdama vis didesnį susijaudinimą ir susidomėjimą, ką jau kalbėti apie neįkainojamą dokumentinę tokio veikalo svarbą. Ją turėtų ne tik kiekvienas lietuvis perskaityti, bet su ta knyga turėtų susipažinti visas pasaulis.

Jūratė Statkutė de Rosales, baltų proistorės tyrinėtoja, Venesuelos žurnalo „Zeta“ vyr. redaktorė, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė

Kalbame ne apie padarytą, o apie patirties tikrumu, autentiškumu paremtą knygą. Tai jos stiprybė. Skaičiau šią knygą jausdama kaip tik tą išskirtinę jos savybę, gyvenimo vertės ir prasmės liudijimą.

Viktorija Daujotytė, literatūrologė, akademikė, profesorė

Šioje knygoje glūdi stiprus, įtaigus emocinis užtaisas. Ji turėtų būti kiekvienos mokyklos bibliotekoje.

Artūras Flikaitis, Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas

Tai knyga apie kančią, kuri parašyta poetiškai. Autorės išgyvenimai persmelkia dvasinę problematiką, kuri aktuali nūdienos tautos gyvenime.

Romualdas Grigas, sociologas, tautotyrininkas, akademikas, profesorius

Knyga yra savalaikis priminimas tautai, kad reikia budėti ties valstybės pamatais ir nešti Tėvynės meilės šilumą per kančią į jaunų žmonių širdis.... Šią knygą skaitys ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų.

Naglis Kardelis, humanitarinių mokslų daktaras, docentas

x x x

Apie autorę

Gydytoja Joana Ulinauskaitė-Mureikienė – Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, buvusi politinė kalinė, Norilsko sukilimo dalyvė. Apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu (2003). Karė savanorė, apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008). Atsiminimų paskelbė knygose Norilsko vyčiai (1992), Esame. Stefanija Ladigienė (2003), Apie laiką, apie Norilską, apie save (2005, rusų k.), Likome kovos kelyje (2012) ir Likimo išbandymai (2011, 1-oji laida).

Knygos „Likimo išbandymai“ autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė su skaitytojais bendravo ir autografus dalijo vasario 23 d. „Versmės“ leidyklos stende Vilniaus knygų mugėje. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.

 ▲2013 02 27


2013 02 20

IŠLEISTA MONOGRAFIJA „GRABOWO“ APIE JOTVINGIŲ KRAŠTĄ DABARTINĖJE LENKIJOJE.

Remiantis tarptautinio bendradarbiavimo projektu „Sintautai–Gołdap 2“ (vadovas – Vitas Girdauskas), „Versmės“ leidykloje numatyta išleisti dvi knygas: lenkų autorių parengtą monografiją „Grabowo“ bei lietuvių autorių parengtą monografijos „Sintautai“ antrąją laidą. 2013 m. vasario 20 d. į leidyklą iš spaustuvės atkeliavo monografija „Grabowo“. Prie jos darbavosi ir lietuviai – santraukas lietuvių kalba tikslino ir redagavo Albinas Masaitis, viršelį sumaketavo Ona Liugailienė.

„Grabowo“ – tai 512 puslapių apimties straipsnių rinkinys apie Grabavos parapiją, kuri yra rytinėje Varmijos Mozūrų vaivadijos dalyje, Geldapės (Gołdap) paviete, Lenkijoje. Lietuvą su šiomis vietovėmis sieja tai, jog seniau čia gyveno jotvingių gentys, todėl knyga gali būti įdomi ir Lietuvos skaitytojui.

Šis straipsnių rinkinys nėra tipinė „Versmės“ leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, ji neturi serijai įprasto skyrių išdėstymo. Knygą sudaro 12 autorinių straipsnių, daug vietos skirta priedams – tai įvairi kultūrinio, literatūrinio, etninio bei istorinio pobūdžio medžiaga. Knyga yra gausiai papuošta iliustracijomis, skaitytojo patogumui gale pateiktos pavardžių ir vietovardžių rodyklės. Monografijos „Grabowo“ išleidimą finansuoja Europos Sąjungos Europos teritorinio bendradarbiavimo sutarties trečiojo tikslo „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa bei Geldapės kultūros centras.

Ši knyga yra tik vienas iš projekto „Sintautai–Gołdap 2“ rezultatų: pavasarį laukiame pasirodant dvitomės monografijos „Sintautai“ antrosios laidos.

 ▲2013 02 19


2013 02 19

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2013 m. vasario 19 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „GRINKIŠKIO. PAŠUŠVIO“ monografijos (vyr. redaktorius Aleksandras Šidlauskas) straipsnio rankraštis – Eligijaus Juvencijaus Morkūno „Malūnai Grinkiškio apylinkėse XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje“. ▲2013 02 19


2013 02 19

GAUTA PARAMA. 2013 m. vasario 19 d. leidyklą pasiekė Ramygalos krašto žmonių – Petro Zupkos (200 Lt), Kristinos Vaitkuvienės (100 Lt), Stanislovo Meškonio (10 Lt), Vitalijos Magelinskienės (10 Lt), Jadvygos Šatienės (20 Lt), Almos Petrauskienės (10 Lt), Petro Knizikevičiaus (30 Lt), Zuzanos Krotkutės (30 Lt), Danutės Smalenskienės (20 Lt), Elenos Kovaliovienės (20 Lt), Aušrinės Ulienės (10 Lt), Birutės Vaitkevičienės (10 Lt), Ingos Pažarskienės (10 Lt), Emilijos Strolienės (10 Lt), Aldonos Striškienės (10 Lt), Anelės Masiokienės (50 Lt) – 550 Lt parama monografijos „RAMYGALA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. 2013 02 19


2013 02 18

GAUTA PARAMA. 2013 m. vasario 18 d. leidyklą pasiekė Galinos Grinos asmeninė 1 000 Lt parama monografijos „KUPIŠKIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Kupiškis. 2013 02 19


2013 02 16

PAGERBTAS LIETUVIŲ KRAŠTOTYROS RITERIS VENANTAS MAČIEKUS.

Riterio kryžiaus ordininkas

Venantas Mačiekus

2013 m. vasario 16 d. Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos – proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo kraštotyrininką, ilgametį kraštotyrininkų klubo „Ramuva“ vadovą, aktyvų lietuvių etninės kultūros puoselėtoją, „Versmės“ leidyklos redaktorių Venantą Mačiekų.

Įteikdama valstybės apdovanojimus Prezidentė kalbėjo: „Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 95-ąsias metines pagerbiame žmones, kurių pasiaukojimas ir darbai stiprina Lietuvą. Jie savo pavyzdžiu rodo, kad laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės kovoti už savo valstybę ir rūpintis ja. Visi Jūs esate šiuolaikinės Lietuvos milžinai. Būtent į Jus galime atsiremti, ieškodami pavyzdžio, paguodos ar įkvėpimo. Jūsų entuziazmas, ryžtas ir drąsa skatina tobulėti.“

Iškilmėse prezidentūroje dalyvavo „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, redaktoriai, autoriai, bendradarbiai, rokiškėnai.

Nuoširdžiai sveikiname mūsų leidyklos patriarchą!

Venantas Mačiekus su žmona Margarita
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Venantą Mačiekų
Iš kairės: „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjai: Povilas Krikščiūnas, Vytautas Ikamas, Stanislovas Buchaveckas, Venantas Mačiekus, Živilė Driskiuvienė, Juozas Pugačiauskas, Albinas Vaičiūnas
Venantas Mačiekus su Prezidente ir atvykusiais pasveikinti bičiuliais, redaktoriais, rokiškėnais. Klaudijaus Driskiaus nuotr.

2013 02 18


2013 02 16

LIETUVYBĖS IŠSAUGOJIMO ŠALČIOS ŽEMĖJE ŽYGDARBIAI – KNYGOJE IR JĄ SKAITANČIŲJŲ ŠIRDYSE.

Vasario 16 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje įvyko Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knygos „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ pristatymas.

Sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbti Šalčininkų krašte dirbę, jam savo jėgas atidavę, čia mirę ar žuvę mokytojai. Renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius tarė įžanginį žodį, pasvarstydamas, kas yra pasiaukojimas savo tautai ir valstybei.

Apie knygos „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ pagrindinę idėją, jos atsiradimo priežastis kalbėjo šio leidinio atsakingasis redaktorius, „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius. Jis trumpai pristatė ir leidyklos pagrindinius darbus bei ateities planus.

Knygos autoriai Antanas Lesys ir Jovita Niūniavaitė-Lesienė susirinkusiems atskleidė savo paskatas parašyti šią knygą, papasakojo apie darbą Lietuvos archyvuose, ekspedicijose, kalbinant Šalčininkų krašto gyventojus.

Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniai, padedami istorijos mokytojos Lauros Valainienės, su dideliu įkvėpimu perteikė savo emocinius įspūdžius, perskaičius knygą „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“, sužinojus naujų Šalčios žemės istorijos faktų.

Renginio antroje dalyje užvirė diskusija tema „Ar tokio pobūdžio knygos skatina visuomenę kovoti už lietuvybės išsaugojimą savo žemėje ir ugdo patriotizmą?“ Mintimis apie perskaitytą A. ir J. Lesių knygą bei mokytojų pasiaukojamą darbą pasidalijo lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. Kodėl ir kaip kovota už lietuvišką žodį Šalčininkų krašte, pasakojo buvęs Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorius Vytautas Dailidka. Savo įžvalgas apie tai, ar ši knyga motyvuos Šalčininkų krašto lietuviškų mokyklų mokytojus branginti lietuvišką žodį, dėstė Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius.

Renginiui baigiantis diskusijos ir pokalbiai persikėlė į mažesnius ratelius, buvo galima išgerti kavos ir arbatos, gauti knygos autorių autografų. Atsk. plk. A. Dudavičius knygų „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ įteikė lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui A. Masaičiui, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ raidos centrui, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriui V. Žiliui, keturiems gimnazistams ir mokytojai Laurai Valainienei, „Lietuvos aido“ korespondentei Lidijai Veličkaitei, žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio mamai Aldonai Žagunienei, LŠS Karaliaus Mindaugo Vilniaus 10-osios šaulių rinktinės vadui Tomui Grabauskui, 11-osios kuopos vadui viršilai Eimantui Tamulynui, buvusiam Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktoriui V. Dailidkai, Dieveniškių klebonui Domui Valančiauskui, JAV lietuvių dienraščio „Draugas“ kultūros priedo redaktorei Renatai Šerelytei.

Kalbėjo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius
Į Vasario 16-osios minėjimo renginį atžygiavo kariai ir šauliai

2013 02 18


2013 02 15

APIE MUS RAŠO. 2013 m. vasario 15 d. Šakių rajono laikraštyje „Valsčius“ Nr. 13 (2051) paskelbtas straipsnis „Vytauto Tamulaičio šimtmečiui – atminimo renginiai“. Jį galima skaityti čia. 2013 03 20


2013 02 15

TĖVYNĖS PAŽINIMO PAMOKA MICKŪNŲ VIDURINĖJE MOKYKLOJE. Vasario 15 d. Valstybės atkūrimo dienos 95-ųjų metinių proga Mickūnų vidurinėje mokykloje (Vilniaus r.) lankėsi fotomenininkas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius Vytautas Ulevičius, Mykolo Romerio universiteto profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Antanas Kiveris, mėnraščio „Lietuvių godos“ redaktorė Marija Žarkauskaitė-Šaknienė, „Ryto“ švietimo draugijos pirmininkas, ilgametis Marijampolio vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Masaitis, Lietuvos Respublikos III, IV ir V vyriausybių ministras Jonas Rimas Klimas.

Mokyklos bendruomenė dalyvavo Tėvynės pažinimo pamokoje, kur buvo kalbėta ne tik apie valstybės šventę, bet ir įdomiai pateikta Mickūnų istorija bei informacija apie „Versmės“ leidykloje rengiamą monografiją „Mickūnai“.

Svečiai pasakojo apie vienbalsiai priimtą 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, apie Aktą pasirašiusius 20 Tarybos narių. Prof. dr. A. Kiveris pažymėjo, kad XXI a. pradžioje žmogus retai sustoja ir susimąsto. Bet jei tai pavyksta padaryti, tuomet supranti: svarbiausi ir reikšmingiausi dalykai yra labai aiškūs ir paprasti. Paprasti žodžiai buvo pasakyti ir 1918 m. vasario 16-ąją dieną Vilniuje, istorinėje Lietuvos sostinėje. Lietuvos Nepriklausomybę paskelbusiems žodžiams paaiškinti nereikia disertacijų, mokslo tiriamųjų darbų ar tūkstančio pranašų. Tie žodžiai išreiškė mūsų krašto viziją: turėti po Baltijos dangum laisvą savo Tėvynę.

Šiandien, po 95 metų, žvelgdami į Vasario 16-osios Akto politinės programos paskelbimą ir Lietuvos Valstybės atkūrimą kaip į istorinius įvykius, pirmiausia turėtume įvertinti tai, kad čia, savo šalyje, mes patys esame savo gyvenimo kūrėjai. Tegul visų mūsų rankomis tiesiamas Lietuvos kelias pateisina Lietuvos savanorių, pokario laisvės kovotojų, Sausio 13-osios parlamento gynėjų idealus.Turėkime drąsos savo kasdieniniais darbais siekti teisingumo, ginti asmens ir valstybės orumą bei garbę. Saugokime savo krašto istorinę atmintį ir visi kartu kurkime gražesnę Lietuvą. Tokios mintys buvo išreikštos per įsimintiną Tėvynės pažinimo popietę Mickūnų vidurinėje mokykloje.

Prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Mickūnų vidurinės mokyklos bendruomenė dalyvavo Tėvynės pažinimo pamokoje

2013 03 05


2013 02 13

APIE MUS RAŠO. Vasario 13 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko dailininko ir fotomenininko Rimanto Dichavičiaus knygos-albumo „Laisvės paženklinti“ antrojo tomo pristatymas ir fotografijos darbų parodos atidarymas. „Versmės“ leidykla prisidėjo rengiant šią knygą, kaip ir pirmąjį jos tomą, knygą spaudai. Interneto dienraštyje www.15min.lt – reportažas iš leidinio pristatymo su nuotraukomis. Prašom skaityti čia. ▲2013 02 19


2013 02 12

APIE MUS RAŠO. 2013 m. vasario 12 d. Kelmės rajono laikraštyje „Kelmiškiams“ publikuojamas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Kelmė“ vyriausiojo redaktoriaus Alfonso Alijošiaus straipsnis „Monografijoje „Kelmė“ – gimtojo krašto istorija“. Autorius aptaria rengiamą monografiją, būsimus jos straipsnius, pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti, užfiksuoti ir palikti ateities kartoms tai, kas dar yra išlikę. „Mes visur, kur bebūtume, prisimename savo gimtinę – reto grožio, savo istorine ir kultūrine praeitimi nepaprastai turtingą žemės kampelį. Tuo pačiu mes norime kuo daugiau sužinoti apie gimtojo krašto praeitį, žmones, svarbesnius įvykius, juos išsaugoti, palikti savo vaikams ir anūkams“, – rašo A. Alijošius, kviesdamas visus savo kraštiečius nelikti abejingus ir kuo gali prisidėti prie monografijos rengimo. Visą straipsnį skaitykite čia.▲2013 02 27


2013 02 12

GAUTA PARAMA. 2013 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos  970 Lt parama monografijos „BABTAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Babtai. 2013 02 19


2013 02 11

SAUSIO MĖNESĮ LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA PASIPILDĖ 13 NAUJŲ FILMŲ.  Juose atskleidžiamos temos – knygnešystės fenomenas, ginkluota rezistencija ir paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio likimas, išskirtinė disidento Antano Terlecko veikla, Romo Kalantos auka ir tuo metu vykę protestai prieš sovietų režimą, 1991 m. sausio įvykių drama, Lietuvos valstybingumo raida nuo 1940 m. iki Nepriklausomybės atgavimo 1990 m.

Maloniai kviečiame žiūrėti šiuos sausio mėnesio filmus ir laidas:

Paskutinis (dok. f. apie paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį, 2010, 55 min.)

Nesulaužyti priesaikos (dok. f. apie Žalgirio rinktinės partizaną Juozą Armonaitį-Triupą, 2007, I dalis – 27 min., II dalis – 26 min.)
Knygnešys (2011, vaid. f. apie lietuviškos spaudos draudimos metus ir knygnešystę, 36 min.)
Neokupuotas (dok. f. apie Antaną Terlecką, 2012, 49 min.)
Laisvės trajektorijos (dok. f. apie sudėtingą Lietuvos istorijos periodą 1940–1990 m., 2011, 54 min.)
Lietuva. Sausis (dok. f. apie 1991 m. sausio įvykių dramą, 1991, 27 min.)
Sausio mūšis. Lietuvos radijas ir televizija 1991.01.13 (2010, 43 min.)
Filmuoja Šiauliai. Sausio 13-osios įvykiai (2010, 23 min.)
Kai istorija buvo kuriama gatvėje... (2013, fotokorespondento Alfredo Girdziušo įamžinti kadrai iš Sausio 13-osios įvykių, 4 min.)

Žodžiai – Lietuva 1989 (dok. f. apie Lietuvos atgimimą 9 deš. pabaigoje, 1990, 1 val. 15 min.)
Šviesos blyksnis tamsoje: Romo Kalantos auka (2012, 30 min.)
XX amžiaus liudininkas: Juozas Jakavonis-Tigras (laida apie Dzūkijos partizaną Juozą Jakavonį, 2012, 36 min.)
Ištikimybė priesaikai: partizanų metraštininkas Andrius Dručkus (2012, 29 min.).
2013 02 11


2013 01 31

KAS NUVEIKTA PER SAUSĮ. 2013 m. sausio mėnesį leidykloje buvo gauti 136 nauji straipsniai (1386 rankraščių puslapiai), parengta 13 naujų straipsnių maketų (165 knygų puslapiai), „Lietuvos lokalinių tyrimų“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbtas 1 naujas mokslinis straipsnis (8 p.).

Pasirašyta „Versmės“ leidyklos ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis.

Leidykloje gauti pirmieji rengiamų spaudai „ŠILUTĖS“ (vyr. redaktorius dr. Martynas Purvinas) ir „VIEŠVILĖS“ (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius) monografijų straipsnių rankraščiai.

Išleidome Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumą „Verutės Lietuva“ ir dr. Rasos Gečaitės knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“.

„Versmės“ žygeiviai pakartojo 1923 metų Klaipėdos sukilėlių maršrutą.

„Versmės“ leidyklos biblioteka papildyta „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų kalbos redaktoriaus, žurnalisto, kalbininko Albino Masaičio daugelį metų kauptos asmeninės bibliotekos knygomis.

Interneto svetainėje www.skaityklė.lt patalpinta šįmet pirmoji, o iš viso dešimtoji „Versmės“ elektroninė knyga – prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“.

Kultūros rėmimo fondas neparėmė „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „Užpaliai“, „Vaiguva“ ir Gintaro Kaltenio knygos „3000 kilometrų istorijos“.  ▲2013 02 05


2013 01 31

LIETUVIŲ ŠVIETIMO DRAUGIJAI ,,RYTAS“ – 100 METŲ.

„Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius, knygų autorius ir Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio „Voruta‘‘ redaktorius Antanas Lesys, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius

2013 m. sausio 31 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje įvyko jubiliejinė konferencija, skirta lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečiui. Ją organizavo Algimanto Masaičio iniciatyva sudarytas penkių narių organizacinis komitetas: pirmininkas A. Masaitis, pavaduotoja dr. Aldona Vasiliauskienė, nariai –Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, Lietuvos istorijos laikraščio ,,Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius ir Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis.

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įsteigta 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje. Į pirmąją draugijos valdybą buvo išrinkti Jonas Basanavičius, kunigai Juozapas Kukta ir Vladas Mironas, Liudas Gira, Juozas Kairiūkštis, pirmininku – kunigas Jonas Steponavičius. Draugijos tikslas buvo vaikų ir suaugusiųjų švietimas, švietimo darbuotojų rengimas, lietuviškų mokyklų organizavimas ir išlaikymas. Jau po metų Vilniaus krašte veikė 37 „Ryto“ draugijos skyriai ir skaityklos, o 1927 – 1928 m. per 100 lietuviškų mokyklų.

Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, „Ryto‘‘ draugijos veikla buvo paralyžiuota. 1938 m. vasario 25 d. ji buvo uždaryta. Draugijos veikla atnaujinta 1939 m., prieš pat Lietuvai susigrąžinant Vilniaus kraštą, ir buvo tęsiama iki sovietinės okupacijos.

„Ryto“ draugijos veikla buvo atkurta 2004 m. balandžio 3 d. Jos pirmininku tapo buvęs Marijampolio (Vilniaus r.) vidurinės mokyklos direktorius A. Masaitis.

Konferencijos metu, 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Joje eksponuojamos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, dokumentai, senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos.

Konferencijos dalyviai pertraukų metu galėjo įsigyti Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knygą „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“, kurioje rašoma apie „Ryto“ draugijos veiklą, jos mokyklas ir skaityklas, mokytojus.

Konferencijoje svečiavosi Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, Vilniaus universiteto profesorius, politikas Zigmas Zinkevičius, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, lietuvių katalikų dvasininkas, disidentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Dr. Aldonos Vasiliauskienės žodžiais tariant: „Renginys lietuvių švietimo draugijos ,,Rytas“ šimtmečiui – tai pagarba ir padėka tiems, kurie, nepaisant laiko bei politinių trukdžių, pasiaukojamai ir pasišventusiai dirbo, apsaugodami Vilniaus kraštą nuo sulenkinimo – jų dėka skambėjo ir tebeskamba lietuviškas žodis ir bažnyčiose, ir mokyklose, skaityklose, knygynuose, renginiuose...“

Antanas Lesys

2013 01 29


2013 01 30

KRF NEPARĖMĖ „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS MONOGRAFIJŲ „UŽPALIAI“, „VAIGUVA“ IR GINTARO KALTENIO KNYGOS „3000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“. 2012 m. spalio 22 d. „Versmės“ leidykla pateikė paraiškas Kultūros rėmimo fondo paskelbtam 2013 metų kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „UŽPALIAI“, „VAIGUVA“ , taip pat Gintaro Kaltenio knygos „3000 kilometrų istorijos“ išleidimo finansavimui. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-17) iš 1 190 paremtų projektų, kuriems padalinta 17 422 000 Lt, „Versmės“ leidyklai unikalios šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos leidimui ir leidiniui apie Lietuvos tautinį paveldą žemaitukus finansavimas neskirtas. Galima tik apgailestauti, kad KRF neteikia prioriteto Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui. ▲2013 01 30


2013 01 30

DEŠIMTOJI „VERSMĖS“ ELEKTRONINĖ KNYGA – JAU SKAITYKLĖJE.

Interneto svetainėje www.skaityklė.lt jau galima rasti šįmet pirmąją, o iš viso dešimtąją „Versmės“ elektroninę knygą – prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės „Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“.

„Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas“ – tai knyga apie Lietuvos estrados fenomeną, populiariosios muzikos atlikėjų ir klausytojų pamėgtų dainų, instrumentinių pjesių kūrėją Vygandą Telksnį (1934–1991). Karo ir pokario paženklintas vaikas, gamtos nuskriaustas ir apdovanotas – kitoks nei bendraamžiai, klydęs ir sugebėjęs pakilti dvasia.

Knygos autorė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė siekia patyrinėti V. Telksnio fenomeną, jo, kūrėjo, transformacijas sudėtingoje epochoje – nuo prieškario iki mūsų dienų, atskleisti skaitytojui sudėtingas visuomenės kultūros kaitos paradigmas. Juk kalbėdami apie žmogų, jo kūrybos tendencijas, į istoriją žvelgiame kaip į patirtį, kuri mums atveria pasaulio įvairovę.

Monografijoje atgyja prieškario populiariosios muzikos atlikėjų veidai, Filharmonijoje pokariu dirbę įvairiausi artistai ir mėgėjai, suteikiama galimybė pajusti besikeičiančio XX amžiaus dvasią. Gausiose nuotraukose – buvusių populiarių, Lietuvoje pamėgtų solistų – Nijolės Ščiukaitės, Onos Valiukevičiūtės, Stasio Povilaičio, kurių koncertuose skambėjo V. Telksnio dainos, portretai. Ypatingą dėmesį autorė skiria didelės įtakos V. Telksnio kūrybai ir visuomenės meniniam skoniui turėjusiems Lietuvos radijo ir televizijos kolektyvams, kurių koncertai liko garso bei vaizdo juostose, taip pat žmonių atmintyje.

Ši knyga popieriniu formatu pasirodė pernai ir vasario mėnesį buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Renginyje dalyvavo Vygando Telksnio brolis profesorius, habilituotas daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Adolfas Telksnys, būrys giminaičių, dainininkė Ona Valiukevičiūtė, poetas Vytautas Barauskas, kompozitorius Algimantas Raudonikis, Krakių miestelio, kuriame kompozitorius augo ir mokėsi, gyventojai. Leidinys buvo sutiktas ir Panevėžio apskrities bibliotekoje, kitur. Daugiau apie pristatymus skaitykite čia ir čia.

Tik 9, 99 Lt kainuojančią monografiją elektroniniu formatu galima rasti ir įsigyti čia. 2013 01 30


2013 01 30

IŠĖJO PIRMASIS ELEKTRONINIO „LIETUVOS LOKALINIŲ TYRIMŲ“ MOKSLO DARBŲ RINKINIO 2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS. 2013 m. sausio 30 d. išėjo pirmasis elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos mokslų daktarės Daivos Patalauskaitės straipsnis „Sintautų apylinkių augmenija“ (LLT:2013-1/15-206/BL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SINTAUTAI“ gamtos skyriui. 

Sintautų apylinkių kraštovaizdis – upių ir upelių išraižyta lyguma. Agrariniame Sintautų apylinkių kraštovaizdyje išlikę natūralūs Novos, Šešupės, Siesarties slėniai leido išlikti nors ir nedideliems natūralių bendrijų fragmentams. Dauguma šių bendrijų buvo ir yra patyrusios intensyvią žmogaus įtaką.

Dabartiniai buvusio Sintautų valsčiaus augmenijos tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti esamą augmenijos būklę, surasti vietoves, kuriose dar yra išlikusių natūralių augmenijos bendrijų, jas ištirti, išaiškinti jų vertę.

Teritorija buvo tyrinėjama 2003 m. vasarą maršrutiniu būdu. Buvo naudojami rajono žemės naudojimo žemėlapiai (M 1: 10 000) ir Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Kartografijos centro darbuotojos Lidijos Kavaliauskienės parengtas Sintautų valsčiaus žemėlapis (M 1: 50 000).

Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos, taikant prancūzų–šveicarų mokyklos (Braun-Blanquet) augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus.

Dėl kirtimų šioje teritorijoje nėra brandžių miškų. Pentos slėnyje, kur nėra stačių šlaitų, yra įsikūrę pakrantiniai juodalksnynai su vešlia žoline danga, priklausantys žliūginių juodalksnynų (Stellario nemorum-Alnetum glutinosae Lohm. 1957) asociacijai. Novos slėnyje ties ganyklomis žliūginiai juodalksnynai tik siaura juosta driekiasi išilgai upės vagos. Dabartinė miškų floros sudėtis ir struktūra dar nenusistovėjusi, medyne gausiai auga pionierinės rūšys. Stačiuose Novos ir Šešupės šlaituose aptinkami plačialapių miškai, priklausantys liepinio skroblyno asociacijai (ass. Tilio-Carpinetum betuli Traczyk 1962), įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, o šlaitų raguvose – guobinio uosyno asociacijai (ass. Ulmo-Fraxinetum excelsioris Sjörgen 1971).

Pamiškės, miško aikštelės taip pat turi savitą augmeniją. Klepuose išlikusiuose didesniuose natūraliuose pamiškių plotuose yra įsikūrę dobiliniai dirvuolynai (Cl. Trifolio-Geranietea sanguinei Th. Müller 1961, O. Origanetalia vulgaris Th. Müller 1961, All. Trifolion medii Th. Müller 1961, Ass. Trifolio-Agrimonietum eupatoriae Th. Müller (1961) 1962). Tarp pamiškių dobilynų smulkiais ploteliais įsiterpia spalvingumu jiems nenusileidžiančios stepinės pievos (Cl. Festuco-Brometea erecti Br.-Bl. et Tx. 1943). Įvairaus dydžio plotus purienynų sąjungai priklausančių viksvameldynų (ass. Scirpetum sylvatici Ralski 1931) galima aptikti palei visas buvusio Sintautų valsčiaus upes. Upių krantuose daugelyje vietų aptinkami dryžutynai (ass. Phalaroidetum arundinaceae Libb. 1931) iš paprastųjų nendrynų klasės (Cl. Phragmitetea australis R. Tx. et Prsg 1942, O. Phragmitetalia australis Koch 1926, All. Magnocaricion Koch 1926).

Pievų, skirtingai nei miškų, bendrijoms palaikyti reikalinga pastovi žmogaus veikla – šienavimas arba ganymas. Tačiau šienaujamų pievų buvo aptikta tik Novos slėnyje ties Voveriais. Voverių pievose siauromis juostomis išilgai miško ir reljefo įdubimuose aptinkami žemažoliai sausieji briedgaurynai (Cl. Nardetea strictae Rivas Goday et Borja Carbonell 1961, O. Nardetalia strictae Oberdorfer ex Preissing 1949, All. Violion caninae Schwickerath 1944). Briedgaurynų kaimynystėje Novos slėnyje ties Voveriais išplitusios europinių trąšiųjų pievų avižuolynų sąjungos (Cl. Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx. 1937, O. Arrhenatheretalia elatioris Pawłowski 1928, All. Arrhenatherion elatioris (Br.Bl. 1925) W. Koch 1926) bendrijos. Kietavarpynų sąjungos (All. Cynosurion cristati R. Tx. 1947) bendrijos natūraliose Voverių ganyklose aptinkamos nedideliais ploteliais. Drėgnesnėse vietose yra nedideli fragmentai purienynų sąjungai priklausančių aukštažolių vingiorykštinių snaputynų (All. Calthion palustris R. Tx. 1937 em. Lebrun et al. 1949, ass. Filipendulo-Geranietum palustris W. Koch 1926). O didelės ir gražios Novos slėnio lankos ties Šurpauliais ir Rūgiais nebešienaujamos ir pradeda užkrūmyti.

Europos mastu svabios ir vertingos bendrijos yra išskiriamos ir saugomos kaip Europinės svarbos bendrijos. Sintautų apylinkės yra smarkiai sukultūrintos, tačiau maži sklypeliai tokių bendrijų yra išlikę:

6510 – Šienaujamos mezofitų pievos. Šiai buveinei priskiriamos žemyninės ir vidutinio drėgnumo trąšios Arrhenatherion elatioris sąjungos pievos. Sintautų apylinkėse šios Europinės svarbos pievų buveinės aptinkamos Novos slėnyje ties Voveriais;

6230 – Rūšių turtingi briedgaurynai. Šiai buveinei priskiriami rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augimviečių Violion caninae susivėrę briedgaurynai. Buvusio Sintautų valsčiaus teritorijoje šios buveinės pievos siauromis juostomis aptinkamos Novos slėnyje ties Voveriais.

Tai jau 206-asis mokslinis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. lapkričio 21 d., 15-asis iš biologijos dalykinės srities ir 1-asis 2013 metų tomo straipsnis. ▲2013 01 30


2013 01 29

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS LEIDINYJE „KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. SU GIEDRIAUS KAZIMIERĖNO „ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“ ATSISKLEIDŽIA UNIKALUS MENO, ISTORIJOS IR MOKSLO SUSILIEJIMAS.

„Versmės“ leidykla paskutinėmis 2013 metų sausio dienomis išleido dr. Rasos Gečaitės knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“. Tai pirmasis numatomos naujos serijos „Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje“ leidinys, kuriame pristatomas šiuolaikinio tapytojo Giedriaus Kazimierėno (g. 1948 m.) įspūdingas paveikslas „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“, nutapytas 2009 m. ir skirtas šlovingai Lietuvos pergalei prieš Aukso ordos mongolus-totorius 1362/1363 metais.

Knygos autorė dr. Rasa Gečaitė – meno istorikė, meno bei kultūros kritikė, publicistė. Dešimt metų dirbusi moksline darbuotoja Lietuvos dailės muziejuje, ji yra dalyvavusi bei skaičiusi pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų, nuolat kviečiama kaip ekspertė į įvairius tarptautinius festivalius, bendradarbiauja spaudoje, radijuje bei televizijoje. Šiuo metu jos kaip mokslininkės pagrindinė sritis yra XV–XVI amžiaus meno ir karališkieji ryšiai tarp Lietuvos ir Europos.

Pasitelkusi senuosius metraščius, miniatiūras, žemėlapius, nuojautą ir vaizduotę, naujojoje knygoje autorė kviečia keliauti iš XXI a. dailininko G. Kazimierėno dirbtuvės į XIV a. prie paslaptingų Mėlynųjų Vandenų.

Leidinyje publikuojami prof. Antano Andrijausko, prof. Krescencijaus Stoškaus, prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio, Rimanto Dichavičiaus, Liudviko Pociaus ir Jūratės Statkutės de Rosales tekstai apie monumentaliuosius dailininko darbus, skirtus Lietuvos tūkstantmečio sukakčiai paminėti. Knygos straipsnyje „Kviečiu į tapytojo dirbtuvę“ pats dailininkas suteikia unikalią progą sužinoti paveikslo „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“ gimimo istoriją.

Prof. Giedrius Kazimierėnas – tapytojas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, 2011 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, nuo 2005 m. kuria monumentalių paveikslų ciklą Lietuvos istorijos tema.

Knyga „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“ – tai vienu metu ir meno, ir šalies istorijos tyrinėjimų sintezė, kurioje publikuojami tekstai svarbūs ir svarūs tiek menotyros, tiek Lietuvos praeities tyrinėjimo, tiek edukaciniu požiūriu. Gilinimąsi į vieno autoriaus vieno paveikslo sukūrimą galima pavadinti savotiška kūrybos archeologija. Autorė kartu kelia daug drąsių hipotezių ir klausimų. Jaučiamas mokslininkės išmanymas ir užsidegimas, smalsumas ir tyrinėtojos aistra, kuria tikrai persiims ir knygos skaitytojai.

Kur G. Kazimierėno paveiksluose baigiasi istorija ir prasideda kūryba? Ką lemia šiųdviejų sričių darnus bendradarbiavimas ir pagarbus dialogas? Kodėl dailininko sukurtų paveikslų ciklas pribloškia ne vien savo išmatavimų didybe? Šie klausimai ragina Rasos Gečaitės knygos skaitytojus versti puslapį po puslapio ir patirti neprilygstamą intelektualinį bei estetinį malonumą.

Leidinys gausiai iliustruotas G. Kazimierėno tapybos darbų, eskizų reprodukcijomis (spaudai paruošė Daniel Samulevič), R. Dichavičiaus, J. Kliučiaus, S. Paškevičiaus, J. Valiušaičio fotografijomis, senųjų žemėlapių kopijomis, metraščių faksimilėmis. Knygos dailininkė Ona Liugailienė.

„Versmės“ leidykla skaitančiajai visuomenei knygą pristatys Vilniaus knygų mugėje vasario mėnesį.

2013 01 29


2013 01 28

„VERSMĖS“ LEIDYKLOS BIBLIOTEKOJE – NAUJI LEIDINIAI. Ilgametis mūsų leidyklos leidžiamų monografijų kalbos redaktorius, žurnalistas, kalbininkas Albinas Masaitis perleido „Versmės“ bibliotekai dar dalį savo daugelį metų kauptos asmeninės bibliotekos knygų.

A. Masaičio dovanojamų knygų sąrašas ir, žinoma, „Versmės“ leidyklos bibliotekos lentynos nuolat yra pildomos.

A. Masaičio dovanotų knygų sąrašą (iš viso jau 238 leidiniai) galite rasti čia. Sąraše nuo Nr. 197 išvardyti nauji gerb. Redaktoriaus dovanoti leidiniai.

Maloniai kviečiame monografijų redaktorius, leidyklos bičiulius užsukti į leidyklą paskaityti naujų gerb. p. A. Masaičio dovanotų knygų. ▲2013 01 29


2013 01 24–25

DAUGPILYJE PRISTATYTI LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI.

Mjr. G.Jakštys ir Daugpilio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto doktorantės

 „Versmės“ leidyklos neetatinis bendradarbis, Lietuvos generolo Jono Žemaičio karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Manvydas Vitkūnas ir šio centro viršininkas mjr. Gintautas Jakštys viešėjo Daugpilyje, kur sausio 24–25 dienomis dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „XXIII moksliniai skaitymai“ („XXIII Zinātniskie lasījumi“). Ši humanitarinių mokslų srities konferencija, jau daugelį metų rengiama Daugpilio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto, tradiciškai suburia istorikus bei filologus iš Rytų, Vidurio bei Šiaurės Europos šalių (Latvijos, Lietuvos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos), taip pat sulaukia svečių iš tolimesnių kraštų. Šiemet konferencijoje dalyvavo mokslininkai ir iš JAV, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Japonijos, Taivanio.

Dr. M.Vitkūnas ir mjr. G.Jakštys dirbo konferencijos istorijos sektoriuje „Šaltiniai ir žmonės“ („Sources and People“), kur skaitė mokslinius pranešimus. Abu istorikai taip pat dalyvavo Latgalos tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Henriko Somo (Henrihs Soms) surengtame moksliniame seminare „Lokalinės istorijos tyrimai“. Šiame seminare dalyvavo Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos atstovai, kurie pristatė jų šalyse vykdomus lokaliosios istorijos tyrimus.

Didelio užsienio kolegų dėmesio sulaukė dr. M. Vitkūno pranešimas apie „Lietuvos valsčių“ leidinių seriją bei elektroninį serialinį leidinį „Lietuvos lokaliniai tyrimai“. Tokios apimties kryptingi lokalinių tyrimų darbai, kolegų žiniomis, kaimyninėse šalyse nėra atliekami – dažniausiai leidžiamos pavienės knygos apie atskirų vietovių istoriją. Į „Lietuvos valsčių“ serijos projektą šiek tiek panašus yra tik Baltarusijoje vykdomas projektas „Knyga „Atmintis“ („Кніга „Памяць“). Pagal šį projektą beveik kiekvienam Baltarusijos rajonui yra išleistos lokalinės istorijos knygos, parengtos autorių kolektyvų. Tiesa, šiose knygose pagrindinis akcentas paprastai tenka Antrojo pasaulinio karo įvykiams, o kiti istorijos tarpsniai būna nušviesti labai nevienodai.

Užsienio kolegos uždavė nemažai klausimų apie „Versmės“ leidyklos veiklą, domėjosi finansavimo šaltiniais, autorių kolektyvų būrimo principais ir buvo labai nustebinti, sužinoję, jog toks didžiulis darbas Lietuvoje yra vykdomas ne valstybinės institucijos, bet privataus asmens, „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo iniciatyva.

Kaimyninių šalių istorikams taip pat buvo trumpai pristatyti kiti Lietuvoje vykdomi lokalinių tyrimų projektai, kuriuos inicijuoja muziejai, savivaldybės, kraštiečių klubai ir privatūs asmenys.

Tarp kitų leidinių buvo pristatytas ir karinės paskirties teritorijos Vilniuje, Antakalnyje, lokalus istorinis tyrimas, atliktas mjr. G. Jakščio ir LKA docentės dr. Nijolės Janulaitienės – 2010 m. išleista knyga „Nuo Sapiegų rezidencijos iki Lietuvos karo akademijos“.

Manvydas Vitkūnas

Latgalos tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Henriko Somo rankose – viena iš „Lietuvos valsčių“ serijos knygų Dr. M. Vitkūnas kolegoms iš kaimyninių kraštų pristatė „Lietuvos valsčių“ leidinių seriją bei elektroninį serialinį leidinį „Lietuvos lokaliniai tyrimai“.

Manvydo Vitkūno ir Valerijaus Nikulino (Rusija) nuotraukos

2013 02 18


2013 01 24

MAŽEIKIŠKIAI SPAUDĖ LETENĄ KELIAUNINKUI ALŠIUI. Šaltą sausio 24-osios vakarą mažeikiškiai gausiai susirinko į savo miesto kultūros centrą, kuriame vyko filmo „2000 kilometrų istorijos“ pristatymas. Didžiausią žiūrovų dalį sudarė gimnazistai ir senjorai.

Apie Antano Gluskino režisuotą filmą papasakojo „Klajūnų“ klubo vadovas Gintautas Babravičius. Raitelio patirtimi, paskatinusia parašyti jau dvi knygas apie žygius žemaitukais – „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – pasidalijo Gintaras Kaltenis. Žygio akimirkas prisiminė raitelis Antanas Normantas, kuris dabar yra ir prie Alšėnų pilies rasto ir raitelius visą kelią iki Juodosios jūros lydėjusio mišrūno Alšio šeimininkas.

Po filmo peržiūros žiūrovai pateikė svečiams klausimų, vyko neformalus bendravimas. Ypač daug aplodismentų pelnė legendinis šuo Alšis, kuris ir po renginio buvo apsuptas norinčiųjų paglostyti, nusifotografuoti ar netgi gauti keturkojo žygeivio autografą.

Šis renginys – tai tarptautinio socialinio-edukacinio projekto dalis, skirta iš naujo suaktualinti istorines Lietuvos šaknis ir suvokti jų reikšmę Europos mastu. Filmo „2000 kilometrų istorijos“ pristatymo Mažeikiškiams iniciatorius – aktyvus miestelėnas, verslininkas Vygantas Gross ir Mažeikių kultūros centras.

Vakarui baigiantis „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius įteikė 2012 metais pasirodžiusių G. Kaltenio knygų ir filmo „2000 kilometrų istorijos“ DVD plokštelių renginio organizatoriams.

2013 01 28


2013 01 24

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „VIEŠVILĖS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2013 m. sausio 24 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „VIEŠVILĖS“ monografijos (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius) straipsnio rankraštis – Jono Trinkūno „Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai“. ▲2013 01 29


2013 01 22

FILMO „2 000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ KELIONĖS PER LIETUVĄ STOTELĖ UKMERGĖJE.

Sausio 22 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje vyko Antano Gluskino filmo „2 000 kilometrų istorijos“ pristatymas ir peržiūra. Su ukmergiškiais susitiko „Klajūnų“ klubo vadovas Gintautas Babravičius, pasidalijęs žygių žemaitukais prisiminimais ir ateities planais, raitelis ir knygų „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“ bei „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ autorius Gintaras Kaltenis, atviravęs apie tai, kaip raitelio patirtis sugulė į dvi skaitytojų pamėgtas knygas. Žiūrovai pateikė svečiams klausimų. „Versmės“ leidyklos projektų vadovas Andrius Biziulevičius papasakojo apie leidyklos veiklą. Buvo galima įsigyti G. Kaltenio knygų apie žygius žemaitukais ir filmo „2 000 kilometrų istorijos“ DVD plokštelių. Knygų ir DVD plokštelių padovanota Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotojui Regimantui Baravykui, Ukmergės rajono viešajai bibliotekai ir Ukmergės kraštotyros muziejui.

Prašom žiūrėti renginio filmuotų vaizdų:

2013 01 23


2013 01 18–19

„VERSMĖS“ ŽYGEIVIAI PAKARTOJO 1923 METŲ KLAIPĖDOS SUKILĖLIŲ MARŠRUTĄ. LR Seimas, be kitų gausių 2013-aisiais minėtinų sukakčių, šiuos metus paskelbė ir Klaipėdos krašto atgavimo metais: šiemet švenčiame 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo bei prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines. Praėjusių metų gruodžio 10 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ąja rinktine pranešė, kad 2013 m. sausio 18–19 d. dvyliktą kartą organizuoja tradicinį nakties žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Plačiau žr. www.pesciujuzygiai.lt.

Ne vienas „Versmės“ leidyklos darbuotojas apie šią istorinę sukaktį buvo girdėjęs, tačiau dalykiškai dalyvauti pėsčiųjų žygyje pasiūlė projektų vadovas Andrius Biziulevičius ir ėmėsi organizacinių darbų. Tiesa, iš „Versmės“ leidyklos žygiuojančių atsirado negausiai, mat gąsdino sinoptikų pranašaujami 13–18 laipsnių šalčiai, o kiti nespėjo išsivaduoti nuo gripo.

Mažosios Lietuvos sukilėliai ir jų talkininkai inscenizuoto šturmo metu užėmė Klaipėdos prefektūrą. Prancūzų karių įgula su vadovybe, iškėlusi baltą vėliavą, pasidavė. 2013 01 19

Vis dėlto susirinko rimtai nusiteikusi „Versmės“ kuopa: tokiu pavadinimu mūsų būrelis buvo įregistruotas organizatorių žygio žurnale. Kuopos sudėtis: Andrius Biziulevičius, Virginijus Jocys, Rasa Jocienė, Gintaras Kaltenis, Vaidotas Digaitis, Skirmantė Naglytė, Algirdas Daujotis, Darius Daujotis. Į žygio trasą išėjome šešiese, o Algirdas ir Darius paskirti atsakingais už kuopos logistiką.

Penktadienio popietę „Versmės“ leidykloje kuopos branduolį išlydėjo vadovas Petras Jonušas, „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė ir kiti. Šio žygio proga leidykla sukomplektavo ir įpareigojo perduoti keturis naujausių leidinių siuntinius: Laukuvos, Endriejavo, Priekulės miestelių bibliotekoms bei Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ajai rinktinei.

Kelias iš Vilniaus link Žemaitijos neprailgo, kadangi du bendražygiai, žygių žemaitukų žirgais link Juodosios jūros ir Krokuvos dalyviai Gintaras Kaltenis ir Skirmantė Naglytė dalijosi neblėstančiais įspūdžiais, o Laukuvoje dar prisijungė ir Vaidotas Digaitis, kuris su dviem žemaitukų veislės žirgais 2012 m. apkeliavo Baltijos jūrą. Laukuvoje buvome trumpam išlipę ir prie Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918 – 1928 m.) skirto paminklo, uždegėme žvakutę. „Laukuvos“ monografijos skaitytojai gali sužinoti, kad Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1918–1920 m. dalyvavo trisdešimt savanorių, kilusių iš šių vietų, o laukuviškis, tuomet dar būsimas agronomas, Mečislovas Kaulakis 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime.

Dėl vėlaus meto ir gausaus sniego nerizikavome važiuoti į Priekulę rajoniniais keliais pro Švėkšną, o vykome pro Rimkus prie Klaipėdos. Atriedėję iki Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos, užsiregistravome naktinio žygio „Klaipėdos sukilėlių takais“ registravimosi centre ir, perdavę „Versmės“ leidyklos ir Šilalės kraštiečių draugijos Vilniuje dovanotas knygas, 22 val. 13 min. išžygiavome link Klaipėdos. Iš viso dalyvavo apie 1,5 tūkstančio žygeivių. 25,4 km ilgio maršrutas buvo padalintas į dvi dalis: nuėję pusę kelio turėjome gauti naktipiečių.

Nužygiavę 2,4 km sustojome prie NKVD nužudytų pokario partizanų palaidojimo vietos paminklo ir, pagerbę žuvusius tylos minute, patraukėme toliau.

Už 4, 5 km pasiekėme pirmąjį kontrolės postą, kur pasižymėję toliau tęsėme žygį. Įspūdingai atrodė miškas žiemą, ritmingai girgždėjo sniegas ir žibintuvėliai kaip jonvabaliai mirgėjo naktyje, aidint kareiviškoms žygio dainoms. Mūsų kuopa, susigrupavusi po kelis, eidama klausėsi keliautojo aplink Baltiją Vaidoto Digaičio gyvų įspūdžių. Jam antrino dviejų istorinių-kultūrinių žygių dalyvis Gintaras Kaltenis, jau parašęs dvi kelionių knygas, išleistas „Versmės“ leidyklos – „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“ bei „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ Keiksnojome Lietuvos oro prognozių skelbėjus, nes šalčio temperatūra nesiekė nė dešimt laipsnių, o prisirengę buvome storai.

Ties pusiaukele laukė rimtas istorinės Lietuvos–Vokietijos sienos sargybos postas, kuriame laukė sargybiniai su originaliomis karinėmis uniformomis ir ginkluote. Pabendravę prie laužų, gavę žymas dalyvių kortelėse, patraukėme prie palapinių, iš kur sklido grikių košės kvapas. Trumpai pailsinę kojas, susitikę pažįstamų žygio dalyvių, padrąsindami viens kitą patraukėme toliau Klaipėdos link.

Po kelių kilometrų, ties Vilhelmo kanalo pabaiga priėjome granitinį paminklą prancūzų belaisviams, 1871 m. kasusiems šį kanalą, čia ir mirusiems.

Gavę žymas netoli paminklo įrengtame kontrolės poste, patraukėme toliau, jau per dabartinės pramoninės Klaipėdos rajoną, kur 1923 m. buvo ūkininkų laukai ir vienas kitas vienkiemis, žvejų kaimelis. Perėjome Smeltalės tiltą ir jau žingsniavome naktinės Klaipėdos šaligatviais. Informavome savo logistikos dalinį (Algirdą ir Darių), kad pritrūkome arbatos ir pageidaujame pasikeisti vieną porą apsunkusių batų į lengvesnius. Po trumpo atokvėpio spartesniu žingsniu patraukėme link finišo: Lengvosios atletikos maniežo Taikos prospekte. Maniežą pasiekėme apie 5 val. ryto. Užsiregistravome, ir mums įteikė dalyvio diplomus! Organizatoriai priminė, kad įdienojus, 12 val., reikia „užimti“ Klaipėdos miesto prefektūrą. Su „Versmės“ kuopa nusifotografavome prie Maniežo ir nuvykome į dar vieną istorinio 1923 m. sukilimo dalyvių dislokacijos vietą – buvusį Gindulių kaimelį, dabar gyvenamųjų namų kvartalą. Ten mus nakvynei priglaudė geros valios būrų žemaičių palikuonys.

Kelias valandas pasnaudę, susiruošėme į jubiliejinio Klaipėdos sukilimo renginius mieste. Pirmiausia aplankėme Pilies muziejaus dvi ekspozicijos patalpas. Buvome maloniai buvome nustebę, kad eksponuojama daug ikonografinės medžiagos, piliavietės radinių, padirbintų miestelėnų figūrų.

Laikrodžio tikslumu, kelios minutės iki 12-os, rūkte nurūkome į uostamiesčio Teatro aikštę. O ten buvo rengiamasi inscenizuotam Prefektūros, kurioje 1921–1923 metais buvo Antantės šalių deleguota Prancūzijos vyriausiojo komisariato būstinė, šturmui. Su „Versmės“ operatoriumi Andriumi Biziulevičiumi, vilkinčiu XX a. ketvirtojo dešimtmečio šveicarų kariuomenės aprangos modelio pilka miline, įsitaisėme patogioje aikštės apžvalgos vietoje ir visą mūšio inscenizaciją galėjome filmuoti ir fotografuoti. Apie „mūšio“ eigą detaliai rašė ne vienas šio reginio stebėtojas (žr. www.lrytas.lt).

Teatro aikštėje apžiūrėjome 1923 m. dokumentinių nuotraukų stendus, pabendravome su bendražygiais, bičiuliais ir inscenizuoto mūšio dalyviais.

Pagal žygio ir kelionės programą nuskubėjome prie 1923 m. sukilėliams dar 1925 m. pastatyto paminklo (aut. Adomas Brakas) netoli buvusių senųjų miesto kapinių (dabar Skulptūrų parkas). Šis paminklas su dvigubo kryžiaus ženklu, atlaikęs Antrojo pasaulinio karo ir pokario negandas, pagal savo simbolinę prasmę Klaipėdos lietuviams buvo ne mažiau svarbus ir brangus kaip Vilniaus lietuviams Aušros vartų Vytis. Dar 1936 m. kalbininkas iš Endriejavo Andrius Ašmantas rašė: „Jei pavergto Vilniaus kiekvienas akmuo kalba apie garbingą mūsų praeitį, tai kiekviena jūros banga mums šnara apie didingą ateitį.“ Todėl ir sovietmečiu prie Klaipėdos sukilėliams skirto paminklo dažnai būdavo padedama gėlių, uždegamos žvakutės. 1989 metų balandžio 29-ąją, skambant dainai „Oi tu žirge, žirge...“, taip padarėme ir mes su vestuvininkais, kurių dauguma – „Visi“ folkloro ansamblio jaunesnioji karta...

Prie paminklo uždegę žvakutę pagerbėme Klaipėdos vaduotojus tylos minute. Kiekvienas susimąstėme apie sukilėlius, atidavusius savo gyvybę už Mažosios Lietuvos grąžinimą Didžiajai Lietuvai, o akyse dar mirgėjo šios dienos Prefektūros šturmo vaizdai.

Ir jau kulniavome į mašiną, nes mūsų telefonu teiravosi Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, laukė bibliotekininkė Rita Žadeikytė ir didelis „Versmės“ bičiulis, daugelio „Endriejavo“ monografijos straipsnių autorius Antanas Žemgulis. Dėl laiko stokos liko neaplankytas 1941 m. sovietų nebaigtas gynybinis dokas Pyktiškės kalno papėdėje ir Ablingos memorialas. Atvykę į miestelį ir pasilabinę su svetingais endriejaviškiais, nusifotografavome prie 1938 m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui pastatyto paminklo, kuris sovietmečiu buvo nugriautas, o Atgimimo metu atkurtas.

Lauke švietė saulutė, bet šaltis spaudė nesigailėdamas, todėl noriai sugužėjome į miestelio biblioteką. Vieni prigludo prie radiatorių, kiti apglėbė karštus arbatos puodelius. Pasidalijome žygio įspūdžiais, pakalbėjome apie istorinę atmintį, perdavėme „Versmės“ dovanotas knygas. Atsivertę bibliotekoje saugomą „Endriejavo“ monografiją galėjome pasitikrinti žinias apie 1923 m. sukilimo dalyvį endriejaviškį Kazimierą Venslauską. Maloniai pabendravę, padėkoję už karštą arbatą, pyragaičius bei seniūnės dovanotą sūrį, pajudėjome Vilniaus link.

O pakeliui, už Rietavo, mūsų dar laukė geradarių Vandos ir Vlado Galdikų pakurta pirtelė!.. Šeimininkų buvome pavaišinti net cepelinais (didžkukuliais), o mūsų, žygeivių, susitraukusiems skrandžiams jie buvo didelis džiaugsmas. Netrūko gražių pasakojimų, prisiminimų, geros nuotaikos. Truputį maudė kojų raumenys, bet visi buvome pakylėti. Padėkoję šeimininkams, atsilabinę, toliau tęsėme kelionę Žemaičių plentu link Laukuvos, kur išleidome bendražygį Vaidotą Digaitį. Tada pasukome į naująjį Žemaičių greitkelį ir paspaudėme Vilniaus link. Už mūsų nugarų liko Klaipėda, kurią tiek poetai, tiek ekonomistai vadina „Lietuvos plaučiais“. Tad vilniečiai ir kitų miestų bei miestelių gyventojai, ūkininkai, neužmirškime, kad Lietuva – jūrinė valstybė.

Virginijus Jocys

Naktinio žygio „1923 m. Klaipėdos sukilėlių keliais“ inscenizuotame tuometinio Lietuvos–Vokietijos pasienio kontrolės punkte. Iš dešinės projektų vadovas Andrius Biziulevičius, apsirengęs XX a. ketvirtojo dešimtmečio šveicarų kariuomenės aprangos modelio pilka miline, karo istorijos klubo „Grenadierius“ narys su vokiška minimo laikotarpio apranga, istorikas Virginijus Jocys. 2013 01 19 apie 02 val.
Prie 1938 m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui pastatyto paminklo Endriejave, kuris sovietmečiu buvo nugriautas, o Atgimimo metu atkurtas. „Versmės“ kuopos žygeiviai, iš kairės: Gintaras Kaltenis, Andrius Biziulevičius, Skirmantė Naglytė, Vaidotas Digaitis, Rasa Jocienė, Antanas Žemgulis, priekyje Virginijus Jocys. 2013 01 19 Prie 1923 m. sukilėliams dar 1925 m. pastatyto paminklo (aut. Adomas Brakas) netoli buvusių senųjų miesto kapinių (dabar Skulptūrų parkas). Naktinio žygio „Klaipėdos sukilėlių keliais“ „Versmės“ kuopos žygeiviai, iš kairės: Skirmantė Naglytė, Vaidotas Digaitis, Andrius Biziulevičius, Darius Daujotis, Gintaras Kaltenis, Virginijus Jocys, Rasa Jocienė. Klaipėda, 2013 01 19
Endriejavo miestelio bibliotekai įteikus „Versmės“ leidyklos ir Šilalės kraštiečių draugijos dovanotas knygas. Priekyje, iš kairės, žygeiviai: Skirmantė Naglytė, Vaidotas Digaitis. Antroje eilėje iš kairės: Rasa Jocienė, Gintaras Kaltenis, Algirdas Daujotis, bibliotekininkė Rita Žadeikytė, Virginijus Jocys, Gargždų miesto garbės pilietis Antanas Žemgulis, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, Andrius Biziulevičius. Endriejavas, 2013 01 19

2013 01 30


2013 01 18

APIE MUS RAŠO. 2013 m. sausio 18 d. „Lietuvos žinių“ interneto svetainėje www.lzinios.lt paskelbtas straipsnis „Vytauto Tamulaičio 100-mečiui bus išleistas jo apsakymas „Petriuko vėliava“. Jį galima skaityti čia.  2013 03 18


2013 01 17

VYTAUTO TAMULAIČIO 100-MEČIUI BUS IŠLEISTAS JO APSAKYMAS „PETRIUKO VĖLIAVA“.

Albinas Vaičiūnas pasakoja apie Vytauto Tamulaičio gyvenimą ir kūrybą

„Lietuva turi pasaulinio masto vaikų rašytoją – Vytautą Tamulaitį“, – sausio 17 d. „Versmės“ leidykloje vykusiame V. Tamulaičio 100-ųjų gimimo metinių minėjime pakiliai pranešė kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas Albinas Vaičiūnas, iškeldamas prieš susirinkusiųjų akis bibliografinę retenybꠖ 1970-aisiais Čikagoje išleistą almanachą „Children everywhere“, kuriame paskelbtas ir Vytauto Tamulaičio apsakymas „Petriuko vėliava“ („Little Peter‘s flag“, į anglų kalbą išverstas autoriaus sūnaus Vytauto Tamulaičio, o iliustruotas Zitos Sodeikos). Kodėl pasaulinio masto? Mat Jungtinių Tautų Organizacijai 1970-uosius paskelbus Vaikų metais, tuomet Toronte gyvenęs lietuvių rašytojas, poetui Bernardui Brazdžioniui pasiūlius, dalyvavo tarptautiniame vaikų literatūros konkurse, ir, jį laimėjęs, buvo pagerbtas kartu su kitais dvidešimt devyniais laureatais iš viso pasaulio. Pasak A. Vaičiūno, laureatų pagerbimo ceremonijoje, vykusioje JTO būstinėje Niujorke, stovėjo trisdešimt staliukų, ant kiekvieno – po vaikų rašytojo tėvynės vėliavėlę. Ant V. Tamulaičiui skirto staliuko tuomet, giliu sovietmečiu, puikavosi tikroji Lietuvos trispalvė – tokia, kokią į pilies bokštą iškėlė ir apsakymo „Petruko vėliava“ mažasis herojus. O sovietiniai LTSR ideologai per vėlai susigriebė, kad reikėjo į tą Niujorką siųsti tarybinį rašytoją su tarybine vėliava...

Išeivijos rašytoją asmeniškai pažinojęs, su juo susirašinėjęs, iš to paties zanavykų krašto kilęs A. Vaičiūnas „Versmėje“ surengė kilnojamąją V. Tamulaičio knygų parodėlę. Joje – ir vieno pirmųjų kūrinių „Kiškelio užrašai“ 1935-ųjų metų laidos (Kaunas, „Vyties“ bendrovė) egzempliorius, kurio tituliniame puslapyje atspausdinta žyma „Švietimo Ministerijos Knygų Tikrinimo Komisijos 445-jo posėdžio protokolu nutarta: rekomenduoti visų mokyklų knygynams“; ir išeivijoje – Tiubingene, Putname, Niujorke ir kitur – pasirodžiusios knygos, kai kurios su dedikacijomis; ir pirmosios „Vasaros pasakos“ laidos (Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2004) egzempliorius. Knygas su dedikacijomis ir ekslibrisais A. Vaičiūnas gavo dovanų iš rašytojo sesers Jadvygos Tamulaitytės-Penčylienės, poeto Bernardo Brazdžionio.

Sausio 17 d. Vytautui Tamulaičiui (1913 01 17– 1993 09 22) būtų suėję šimtas metų. Tą dieną šio garbingo jubiliejaus minėjimai vyko ne tik Vilniuje, „Versmės“ leidykloje, bet ir V. Tamulaičio tėviškės – Kriūkų – vidurinėje mokykloje, ir Marijampolės marijonų gimnazijoje, kurioje būsimasis rašytojas mokėsi.

V. Tamulaitis dar studijuodamas išgarsėjo pirmuoju savo kūriniu – „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“ (pirmoji laida 1935 m. Kaune), už kurį gavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos jaunimo literatūros premiją. Gyvenant Lietuvoje pasirodė dar penkios knygos, pelniusios jų autoriui literatūrinės pasakos kūrėjo bei vaikų prozininko autoritetą. Kaip rašė Jonas Linkevičius, V. Tamulaitis „atsistojo į vieną gretą su B. Buivydaite, K. Bajerčiumi, P. Cvirka, L. Dovydėnu, A. Vaičiulaičiu, S. Zobarsku. Iš jų V. Tamulaitis išsiskyrė kaip vienas iš nedaugelio lietuvių rašytojų, atsidavusių vien vaikų ir jaunimo literatūrai.“ Pasitraukęs į Vakarus rašytojas, nors ir nelengvomis sąlygomis, po fizinių darbų, kūrė toliau, ir taip susidarė dar pluoštas literatūrinių pasakų bei apsakymų. Iš jų plačiausio atgarsio ir palankiausio įvertinimo išeivijoje susilaukė „Svirplio Muzikanto kelionės“ (1960, Putnamas, JAV) – trečioji trilogijos apie vabalijos pasaulį dalis (pirmoji – „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“, antroji – „Auksinė pasaka“, 1946–1948, vėliau naujas jos variantas „Vasaros pasaka“). Aukštą įvertinimą pelnė ir jau minėta „Petruko vėliava“ (angliško vertimo publikacija 1970 m., Čikaga). O štai „Auksinės pasakos“, publikuotos „Saulutėje“, pagrindu perrašyta „Vasaros pasaka“, vabzdžių ir vabalų trilogijos dalis apie Bitelę, nors ir ketinta ją išleisti Čikagoje, bet ilgą laiką egzistavo tik rankraščio pavidalu, ir atskira knyga pasirodė tik Jono Linkevičiaus rūpesčiu 2004 m., jau laisvoje Lietuvoje.

„Šiandien istorinė diena“, – kalbėjo A. Vaičiūnas, –„Versmė“ pradeda V. Tamulaičio 100-mečio minėjimų seriją, kuri vėliau nusidrieks per visą Lietuvą“. Vasario 6 d. V. Tamulaitį renginiu pagerbs Martyno Mažvydo bibliofilų klubas, vasario 26 d. numatomas didysis minėjimas Lietuvos rašytojų sąjungoje, kovo mėnesį – Kaune, o birželį – tėviškėje netoli Kriūkų, kur ketinama įrengti medinių skulptūrų, vaizduojančių rašytojo kūrinių personažus, taką, kylantį nuo Nemuno iki išlikusios Tamulaičių sodybos Sutkiškių kaime. Renginius planuoja ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubas bei Lietuvos žurnalistų draugija, juk V. Tamulaitis buvo ne tik rašytojas, bet ir žurnalistas, buvo 13-os nepriklausomos Lietuvos laikraščių ir žurnalų bendradarbis, dviejų periodinių leidinių redaktorius.

A. Vaičiūnas, iki šiol palaikantis ryšius su V. Tamulaičio giminėmis, visiems susirinkusiems perdavė linkėjimus nuo rašytojo našlės Marijos Tamulaitienės, kuri kaskart, švenčiant vyro – vaikų rašytojo– sukaktį, pageidauja, kad ant vaišių stalo būtų saldainių... Buvo prisimintas ir apsakymo „Petruko vėliava“ personažo prototipas, kuris, A. Vaičiūno žiniomis, iki šiol ūkininkauja Šakių rajone. Jis, kadaise mažas berniukas, 1941 m. vasario 16-ąją esą išties iškėlė Lietuvos vėliavą į Raudonės pilies bokštą.

Pirmajame minėjime dalyvavo V. Tamulaičio kūrybos žinovas, literatūrologas Jonas Linkevičius, kraštietė dailininkė Laima Puodžiūnaitė-Ramonienė, žurnalistai Damijonas Šniukas ir Juozas Pugačiauskas, kraštotyrininkas, monografijų sudarytojas ir redaktorius Venantas Mačiekus, leidyklos vadovas Petras Jonušas ir kiti.

2013-uosius metus paženklins ne tik V. Tamulaičio 100-mečio minėjimai. „Versmės“ leidykla šiuo metu rengia spaudai apsakymą „Petriuko vėliava“, kuris bus pirmą kartą išleistas atskiru iliustruotu leidiniu. Tai bus jau 13-oji Vytauto Tamulaičio knyga.

A. Vaičiūno parengtą Vytauto Tamulaičio gyvenimo ir kūrybos apžvalgą „Metų“ mėnraštyje skaitykite čia.

Jonas Linkevičius ir jo sudaryta bei redaguota „Vasaros pasaka“

2013 01 22


2013 01 16

VERUTĖS DOVANA LIETUVAI.

Sausio 16 d. leidykloje vyko Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumo „Verutės Lietuva“ sutiktuvės. Albumą džiugiai pasitiko šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė, Verutės dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė. Dar pereitų metų vasarį, per Vilniaus knygų mugę, V. Baublienė kreipėsi į „Versmės“ leidyklos vadovą Petrą Jonušą, pasidalydama idėja vientisame leidinyje publikuoti žymios naiviojo meno atstovės Veronikos Juodagalvytės darbų reprodukcijas. Nuėjus ilgą rėmėjų paieškos kelią (visi rėmėjai išvardyti leidinio puslapiuose), knyga pagaliau išvydo dienos šviesą. Kaip sakė ponia Violeta, tai bus didelis džiaugsmas ir pačiai Verutei, kurios svajonė – išleisti savo kūrybos albumą – išsipildė.

Verutė gimė 1928 metais Ažušilės kaime, Vidiškių valsčiuje (dab. Ignalinos r.). Jos kūrybinė biografija prasidėjo jau vyresniame amžiuje, kai nenumaldomas troškimas piešti ir tapyti 50 metų slenkstį perkopusią Verutę atvedė į vakarinę dailės mokyklą.

Šiuo metu tautodailininkė jau yra surengusi 11 personalinių tapybos, grafikos parodų, yra aktyvi grupinių parodų, konkursų Lietuvoje ir kitose šalyse dalyvė. Jos darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, GALLUP centras Suomijoje, Karmelitų vienuolyno muziejus Krokuvoje, kitos įstaigos, kolekcininkai bei privatūs asmenys Lietuvoje ir už jos ribų – JAV, Australijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir kitur. Tautodailininkė apdovanota P. Galaunės (1996 m.), L. Meškaitytės (1996 m.) premijomis, respublikinių, rajoninių renginių geriausio meistro diplomais bei prizais, yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1984 m.).

Žinomos knygų dizainerės Vidos Kuraitės itin estetiškai apipavidalintas leidinys prasideda menotyrininkės Daivos Beliūnienės įžanga, vėliau pristatoma itin gausi ir spalvinga Verutės kūryba – tapyba, grafika, karpiniai, piešiniai – iš viso per 80 darbų. Knygos pabaigoje šiltais prisiminimais apie tautodailininkę dalijasi jos artimieji – šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė, Verutės dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė, sesuo Elena Lisauskienė, anūkas Argaudas Valiulis.

Daugiau apie albumą „Verutės Lietuva“ skaitykite čia.

Albumą džiugiai pasitiko šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė, Verutės dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė

2013 01 16


2013 01 16

PASKELBTOS „ŠEDUVOS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIŲ PUBLIKACIJOS. Leidyklos bendradarbis, „ŠEDUVOS“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Jonas Linkevičius pateikė kultūros ir istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ 2012 m. 2-ąjį (17-ąjį) numerį, kuriame yra net trys monografijoje atsidursiančios publikacijos. Tai prof. Egidijaus Jarašiūno straipsnis „Mokslininko, valstybininko, teisėjo keliai“ – pirmoji tęstinės publikacijos apie Šeduvoje gimusį iškilų kraštietį Praną Kūrį dalis (skaitykite čia), choreografės Genovaitės Juknevičienės tekstas apie savo gimtinę „Po Rokonių dangum“ (skaitykite čia) ir žurnalistės Veronikos Valavičiūtės pokalbis su Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros profesoriumi, habilituotu daktaru Juozu Ruževičiumi – Šeduvos vidurinės mokyklos auklėtiniu, pavadintas „Iš tėvų išmokau darbštumo ir atsakomybės...“ (skaitykite čia). ▲2013 01 16


2013 01 16

BŪSIMI „KELMĖS“ MONOGRAFIJOS SKAITYTOJAI – IR AMERIKOS LIETUVIAI.

Kelmės valsčiaus viršaitis Juozas Čėsna su žmona. 1932 metai, Kelmė

Leidykloje apsilankęs „KELMĖS“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Alfonsas Alijošius papasakojo, kad medžiagos išsamiam leidiniui sekasi rasti ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto.

Žinia apie ruošiamą monografiją, skirtą buvusiam Kelmės valsčiui, pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. Iš Kelmės kilusių prelato Stanislovo Jokūbauskio ir kanauninko dekano Nikodemo Čėsnos giminaičiai bei buvusio Kelmės valsčiaus viršaičio Juozo Čėsnos vaikai ir anūkai, dabar gyvenantys Čikagoje ir Floridoje, labai domisi savo tėvų ir anūkų gimtuoju kraštu. Jie dažnai lankosi Kelmėje, bendrauja su čia gyvenančia gydytojos E. Česnienės šeima ir kitais giminaičiais. Taip pat jie teikia paramą ir remia įvairias sveikatos programas ne tik Kelmėje, bet ir visoje Lietuvoje. Įvertindamas jų didelį indėlį Lietuvai, Virginiją ir Petrą Jokubauskus bei kitus Amerikos lietuvius 2011 m. liepos mėnesį priėmė prezidentas Valdas Adamkus ir jo žmona Alma, kai Vilniuje vyko Amerikos lietuvių labdaros organizacijos „Lithuanian Mercy Lift“ dvidešimtmečiui skirtas renginys.

Apie minėtus JAV gyvenančius mūsų kraštiečius, kurių šaknys Kelmės valsčiuje, „Versmės“ leidyklai pateikti trys išsamūs straipsniai, kuriuos paskaityti galėsime išleistoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoje „Kelmė“.

Prelatas Stanislovas Jokubauskis Kanauninkas Nikodemas Čėsna

2013 01 16


2013 01 16

GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS „ŠILUTĖS“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2013 m. sausio 16 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos spaudai  „ŠILUTĖS“ monografijos (vyr. redaktorius dr. Martynas Purvinas) straipsnio rankraštis – Martyno Purvino  „Įstaigos, verslai ir amatininkai Šilutėje XX a. pradžioje“. ▲2013 01 16


2013 01 14

GAUTA PARAMA. 2013 m. sausio 14 d. leidyklą pasiekė G. Plekaičio individualios įmonės „Elektra“ 3 000 Lt parama monografijos „VIŠTYTIS“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. 2013 03 25


2013 01 13

ANTANUI TERLECKUI ĮTEIKTA LAISVĖS PREMIJA. Sausio 13 d. minint Laisvės gynėjų dieną LR Seime, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija. „Versmės“ leidykla sveikina laureatą, kurio prisiminimus šiuo metu rengia spaudai, ir siūlo keletą vaizdų iš renginio.

Vyr. seržanto Romo Eidukevičiaus nuotr.

2013 01 16


2013 01 13

BIRŽŲ PILYJE IŠKILMINGAI PAMINĖTA LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA.

Kalbėjo knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autorius Juozas Girdvainis

Sausio 13 d., sekmadienį, Biržų pilies, kurioje yra įsikūręs ir „Sėlos“ muziejus bei Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, menėje vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas, kurį organizavo Biržų rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka ir „Versmės“ leidykla.

Renginio pradžioje iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas, perskaityti Sausio 13-osios žuvusiųjų ginant Tėvynės laisvę vardai ir pavardės, jie pagerbti tylos minute. Įžanginį žodį tarė, visus kviesdamas susimąstyti, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, klausęs: kas mums, budėjusiems prie Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos, Televizijos bokšto, įskiepijo tą laisvės troškimą? Kodėl kovojome? Kas padėjo per šitiek metų išsaugoti nenumirusią Nepriklausomybės viltį? Ar ne mūsų tėvai ir seneliai, Tėvynės meilę įrodę savo žodžiais ir darbais?..

A. Dudavičiaus mintis pratęsė Biržų rajono merė Irena Varzienė. Pranešimą „Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos studentas Simonas Jazavita.

Knygos „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE“ autorius, istorikas ir žurnalistas Juozas Girdvainis žodžiais pabandė perteikti leidinio rengimo procesą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Įžvalgomis apie šį gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais pagrįstą leidinį, rekonstruojantį skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą, pasidalijo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, žurnalistas, vertėjas, „BIRŽŲ“ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis.

Kaip ir ankstesniuose pristatymuose, A. Dudavičius pakvietė susirinkusiuosius padiskutuoti tema „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“ Į pokalbį įsitraukė ne tik Biržų „Aušros“ ir kitų mokyklų moksleiviai, bet ir Biržų savivaldybės tarybos nariai, buvę tremtiniai, šauliai ir kiti susirinkusieji. Muzikavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas Donatas Voveris.

Po renginio buvo daug norinčiųjų gauti knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autoriaus autografą. „Versmės“ leidykla įteikė leidinių Biržų rajono merei, Jurgio Bielinio bibliotekos direktoriui Vygantui Muraliui, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriui Gintarui Butkevičiui. Renginyje dalyvavo vietinių žiniasklaidos priemonių atstovai.

Kalbėjo Biržų rajono merė Irena Varzienė
Renginio metu buvo galima susipažinti ir su „Versmės“ leidžiamomis „Lietuvos valsčių“ serijos monografijomis
Muzikavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas Donatas Voveris
Iškilmingas minėjimas Biržų pilies menėje pradėtas Lietuvos himnu

2013 01 15


2013 01 11

TILTAS KARAKASAS–PARYŽIUS–VILNIUS PABUDINO SĄJŪDŽIO DVASIĄ.

B. Brazdžionio eilių paskaitė mokytoja lituanistė Asta Druskienė

Sausio 11 d., penktadienį, pasitinkant Laisvės gynėjų dieną, kurią minėjome Sausio 13-ąją, „Versmės“ leidykloje buvo parodytas Jono ir Luis Rosales bei Florence Borelly filmas „ŽODŽIAI – LIETUVA 1989“ (pranc. „Paroles. Lituanie – 1989“). Tai buvo praėjusio amžiaus pabaigoje sukurto dokumentinio filmo premjera Lietuvoje. Sekmadienį jis parodytas ir per LRT televiziją.

Filmo premjerą leidykloje pristatė LRT operatorius, filmų autorius Stasys Petkus. Dalyvavo Lietuvos laisvės gynėjo, vieno iš žuvusiųjų per Sausio 13-osios pasipriešinimą ginant Vilniaus televizijos bokštą, po mirties apdovanoto I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu Virginijaus Druskio žmona Asta Druskienė, kuri pasidalijo savo mintimis ir skaudžiais išgyvenimais. Po filmo peržiūros kalbėjęs fotomenininkas Rimantas Dichavičius įteikė jai savo parengtą ir „Versmės“ išleistą knygą „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“.

Peržiūrėjus dokumentinį Sąjūdžio laikų vaizdų liudijimą, S. Petkus elektroniniu būdu susisiekė su vienu iš filmo kūrėjų, Karakase (Venesueloje) gyvenančiu Luisu Rosalesu. Susirinkusieji dideliame ekrane galėjo matyti ir girdėti mūsų tautietį, žymiosios Jūratės Statkutės de Rosales sūnų, lūžio laikotarpiu gyvenusį Lietuvoje, čia turintį gausybę draugų, puikiai kalbantį lietuviškai. Renginyje dalyvavęs akademikas prof. Romualdas Grigas, kalbėdamas su Luisu Rosalesu, ką tik pamatytą anuometinių jaunų Lietuvos laisvės idėjos palaikytojų sukurtą filmą įvertino kaip itin literatūrišką, ir prisipažino esąs jo sukrėstas. R. Grigas sakė, kad „Žodžiai – Lietuva 1989“ padeda mums pildyti mūsų laisvės istorijos kontekstą, ir tokie autentiški liudijimai – nepaprastai vertingi.

Atsakydamas Luisas Rosalesas sakė, kad dėkoti reikia žmonėms, kuriems filme suteiktas žodis. „Mes tik turėjome kamerą ir su ja visur lindom“, – kalbėjo jis. Pasak filmo autoriaus, tada, 1989-aisiais, jie, trys Paryžiaus 8-ojo universiteto kinematografijos studentai, užfiksavo 25 valandas Sąjūdžio dienas liudijančių vaizdų, interviu, pokalbių su įvairiausiais žmonėmis. O sugrįžę į Paryžių ir įsisukę į įprastus darbus nufilmuotą medžiagą sumontavo tik po penkerių metų. „Filmą nedaug kas matė. Gaila, kad iškart jo neparodėme platesnei publikai. Kita vertus, dabar jis įgauna kitą vertę, į jį galima žiūrėti iš atstumo. Mes džiaugiamės, kad mūsų jaunystės darbas pagaliau pasiekė Lietuvos žiūrovus“ – nuoširdžiai bendravo L. Rosalesas.

Iš popietės „Versmės“ leidykloje visi skirstėsi sujaudinti, atpažinę savyje prabudusią Sąjūdžio laikų dvasią.

Daugiau skaitykite čia ir čia.

Rimantas Dichavičius įteikė Astai Druskienei knygą „Laisvės paženklinti“
Filmą „ŽODŽIAI – LIETUVA 1989“ pristatė LRT operatorius, filmų autorius Stasys Petkus
Žodį tarė leidyklos vadovas Petras Jonušas
Filmą „ŽODŽIAI – LIETUVA 1989“ žiūrėjo daug garbingų, Lietuvai nusipelniusių žmonių, „Versmės“ bičiulių

2013 01 15


2013 01 10

JUOZO GIRDVAINIO „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA“ MARIJAMPOLĖJE NEPALIKO ABEJINGŲ.

Sausio 10 d. 14 val. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko „Versmės“ leidyklos išleistos Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas.

Bibliotekos Parodų salėje vos sutilpo visi norintys pabūti, pabendrauti, pasidalyti prisiminimais ir išgyvenimais su knygos autoriumi ir kitais Sausio 13-osios įvykių liudininkais. Renginio pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, kurį traukė ir jaunas, ir senas. Paskui tylos minute pagerbtos Sausio 13-osios aukos, tarp kurių buvo ir du marijampoliečiai: Rimantas Juknevičius (1966 08 09–1991 01 13), žuvęs Sausio 13-ąją gindamas Televizijos bokštą, po mirties apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, ir po keleto mėnesių nuo žaizdų miręs Stasys Mačiulskas (1952 07 05–1991 04 14), po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Tėvynei svarbių objektų didvyriško gynimo nuo okupantų kariuomenės, visai tautai lemtingų įvykių įamžinimo ir minėjimo svarbą pabrėžė visi tą popietę kalbėjusieji: Marijampolės vicemeras Sigitas Valančius, pranešimą „Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?“ skaitęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos studentas Simonas Jazavita, VDU dėstytojas, Valstybės Nepriklausomybės stipendininkas dr. Kęstutis Bartkevičius. Apie 1991-ųjų Lietuvos Respublikos Parlamento gynybą pasakojo Lietuvos kariuomenės dimisijos majoras Vitalijus Edvardas Straleckas.

Knygos „DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE“ autorius, istorikas ir žurnalistas Juozas Girdvainis žodžiais pabandė perteikti leidinio rengimo procesą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Savo mintimis apie šį gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais pagrįstą leidinį, rekonstruojantį skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą, dalijosi Marijampolės kolegijos dėstytoja Vida Mickuvienė.

Diskusija, kurios temą suformulavo renginio vedėjas atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, „Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?“, nepaliko abejingų. Diskutavo susirinkę kariškiai, šauliai, Marijampolės studentai bei gimnazistai, Sausio 13-sios įvykių liudininkai, Parlamento gynėjai.

J. Girdvainis įteikė savo knygą Tautos didvyrio R. Juknevičiaus tėveliams Vandai ir Rimantui Juknevičiams. Minėjimo dalyviai ir svečiai turėjo galimybę pabendrauti grupelėmis ir individualiai, gauti autoriaus autografų.

Juozas Girdvainis atidavė pagarbą prie Televizijos bokšto žuvusio Rimanto Juknevičiaus tėvams Vandai ir Rimantui Juknevičiams
Minėjimo dalyviai ir svečiai turėjo galimybę gauti autoriaus Juozo Girdvainio autografų
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos moksleiviai atliko meninę programą
Renginio akimirkos. Vyr. seržanto Romo Eidukevičiaus nuotr.

 

2013 01 11


2013 01 09

„VERSMĖ“ IR NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS SUSITARĖ BENDRADARBIAUTI. Sausio 9 d. „Versmės“ leidyklos atstovai Vida Girininkienė, Jūratė Baltrukaitienė, Kęstutis Vaičiūnas ir Andrius Biziulevičius viešėjo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Ten, dalyvaujant muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui ir direktoriaus pavaduotojui investicinėms programoms ir plėtrai Kęstučiui Linkui, buvo pasirašyta „Versmės“ leidyklos ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis.

Pasirašyta sutartis leis „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų sudarytojams, redaktoriams ir autoriams naudotis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir jo padalinių (Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos, Mykolo Žilinsko dailės galerijos, Kauno paveikslų galerijos, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus, Velnių muziejaus, Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune, Keramikos muziejaus, Juozo Zikaro memorialinio muziejaus, Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės memorialinio muziejaus, Adelės ir Pauliaus Galaunių namų, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose ir Vytauto Kazimiero Jonyno galerijos Druskininkuose) fondais bei gauti pageidaujamus dokumentus, nuotraukas ir kitus muziejų eksponatus skaitmeniniu formatu. Tai labai palengvins monografijų rengėjų darbą.

Pagal šią sutartį „SINTAUTŲ“ monografijos vyriausioji redaktorė sudarytoja Vida Girininkienė jau gavo unikalaus 1793 metų Veliuonos seniūnijos, kuriai tuo metu priklausė ir Sintautai, žemėlapio kopiją. Šis žemėlapis istorikų buvo žinomas, tačiau pirmą kartą visas bus publikuotas ir aprašytas monografijoje „SINTAUTAI“.

„Versmės“ delegacija iš muziejaus vadovų gavo dovanų vertingų knygų: Aldonos Snitkuvienės „Lietuva ir senovės Egiptas XVI a. pab.–XXI a. pr.“ (2011 m.), „Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“ (2008 m.), Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) „Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės, Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinį“ (2012 m.) ir katalogą „Tarp dangaus ir žemės. Kuršių nerija XIX a. pab.–XX a. I pusės meno kūriniuose“. „Versmė“ muziejui savo ruožtu taip pat dovanojo knygų (dovanojimo aktas) ir užtikrino muziejų, kad visos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos muziejaus darbuotojus pasieks laiku.

„Versmės“ projektų vadovas Andrius Biziulevičius, monografijos „SINTAUTAI“ vyriausioji redaktorė sudarytoja Vida Girininkienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Linkus ir direktorius Osvaldas Daugelis prie 1793 m. Veliuonos seniūnijos žemėlapio

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai domisi „Lietuvos valsčių“ serijos monografijomis. Kęstučio Vaičiūno nuotr.

2013 01 11


2013 01 08

TARMIŲ METAIS „VERSMĖ“ IR TOLIAU TYRINĖS VALSČIŲ VIETOVARDŽIUS, PATARMES IR ŠNEKTAS.

Kalbininkas, „Versmės“ bendradarbis Kazimieras Garšva. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Sausio 8 d. leidykloje viešėjo kalbininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Etninės kultūros globos tarybos Tarmių metų organizavimo ekspertų grupės pirmininkas Kazimieras Garšva. Svečias yra ir ne vienos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų, tarp jų ir „PAŠVITINIO“, autorius, Kalbos skyrių redaktorius. Netoli Pašvitinio – ir kalbininko gimtoji Linkuva.

Sausio 5 d. Raudondvaryje prasidėjus Tarmių metų renginiams, K. Garšva ir „Versmei“ linkėjo plačiau prisistatyti visuomenei, parodant, kokį didelį tarmių tyrinėjimo darbą atlieka valsčių tarmes aprašantys autoriai.

Metraštyje „Gimtasai kraštas“ K. Garšva yra išsamiai aptaręs Tarmių metų programą. Straipsnį prašom skaityti čia.

2013 01 08


2013 01 07

APIE MUS RAŠO. 2013 m. sausio 7 d. „Respublikos“ interneto svetainėje www.respublika.lt paskelbtas Rimvydo Stankevičiaus straipsnis „Vienas kitam būkime Lietuva“. Straipsnyje pateikiamas interviu su Joana Ulinauskaite-Mureikiene apie jos knygą „Likimo išbandymai“. Straipsnį galima skaityti čia.  2013 03 18


2016    2015    2014    2013    2012    2011     2010     2009     2008     2006–2007     2005     2004     2001–2003