2018 12 31

Ilgai laukta monografija „VAIGUVA“ – jau leidykloje

2018 m. gruodžio 31 d. išleista „VAIGUVA“ – 36-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija. Tai net 13 metų rengtas, archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais paremtas, fotografijomis, žemėlapiais, brėžiniais gausiai iliustruotas bendras daugiau kaip šešių dešimčių autorių išsamus pasakojimas apie dabartinio Kelmės rajono Vaiguvos miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, švietimą, kultūrą, kalbą, iškilius žmones.

Rengiant knygą „Versmės“ leidykla Vaiguvos apylinkėse surengė dvi monografijos autorių lauko tyrimų ekspedicijas.

Išleidus „Vaiguvos“ monografiją, nuo 1994 m. rengiamą šimtatomę „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro jau 48 tomai, 54 278 puslapiai, 4271 straipsnis, kuriuos parašė 1947 autoriai.

Kviečiame įsigyti ir skaityti. Knyga skiriama Vaiguvos 625-osioms metinėms, jos apimtis 1484 p., knygoje minimi arba plačiau aprašomi 3 205 asmenys, jų nuveikti darbai (žr. Asmenvardžių rodyklė), knygos kaina leidykloje 45 Eur.

Daugiau informacijos žiūrėkite čia. ▲2019 01 28

2018 12 28

Išleista knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“

2018 m. gruodžio 28 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Leonoros Žukienės sudaryta knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą“.

Ši knyga – tai atsiminimai apie violončelininką, žinomą folkloristą, „Versmės“ leidyklos bendradarbį, vieną „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „PAŠVITINYS“ sudarytoją Kazimierą Kalibatą, jo visuomeninę ir kultūrinę veiklą. Knygoje pateikiami ir jo paties užrašyti įspūdžiai iš vaikystės, artimųjų gyvenimo, pokario laikotarpio, su meile ir įdomiai aprašytas niekuo neišsiskiriantis iš tūkstančio kitų Žiemgalos krašto Vilūnaičių kaimas. Tam reikia turėti folkloristo gyslelę (panašiai kaip Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė“), skirti dėmesio ir iškelti kaip vertybę. K. Kalibato gyvenimas padalintas tarp violončelės ir liaudies dainos, susidūrimai su netoli nuo mūsų nutolusia okupacijos prievarta, kova su ja sklinda iš atsiminimų puslapių ir tampa aktualūs bei gali sudominti neabejingą skaitytoją.

Knygos sudarytoja Leonora Žukienė, vyriausiasis redaktorius Robertas Jurgaitis, atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, korektorė Rasa Kašėtienė, dailininkė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 352 psl., tiražas 500 egz..

Kviečiame įsigyti, knygos kaina leidykloje 12 Eur.
▲2019 01 07

2018 12 19

2018 12 07

Netektis

2018 m. gruodžio 10 d. mirė Aloyzas Petrašiūnas, istorikas, ilgametis „Versmės“ leidyklos fotografas ir bičiulis, daug metų dalyvavęs vasaros kraštotyros ekspedicijose, rinkęs istorinę medžiagą, fotografavęs etnografinius eksponatus, fotografavęs mus renginiuose.

Velionis antradienį (12.11) bus pašarvotas Vilniuje, greta Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios esančių laidojimo namų 1-oje salėje (M.. K. Paco g. 4). Norintys atsisveikinti ir pabūti su artimaisiais galės tai padaryti antradienį nuo 16 iki 21 val. ir trečiadienį nuo 8.30 val.
Šv. Mišios bus aukojamos trečiadienį 7.30 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Laidotuvės trečiadienį, gruodžio 12 d., į Rokantiškių kapines išlydima 13 val.

„Lietuvos valsčių“ serijos  kūrėjų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą žmonai, trims sūnums, artimiesiems.

▲2018 12 11

2018 12 01

Knygos „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“ pristatymas Rokiškyje

2018 m. gruodžio 1 d. Rokiškyje minint Rokiškio gimnazijos 100 metų jubiliejų, buvo pristatyta Venanto Mačiekaus parengta knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“. Knygos pristatymas buvo įterptas į konferenciją „Mokyklos šimtmetis: istoriniai aspektai“. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Diana Guzienė ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis. Po jų pagrindiniam pranešimui „Rokiškio gimnazija iki pirmosios sovietų okupacijos“ žodis buvo suteiktas knygos rengėjui V. Mačiekui. Nors pranešėjui buvo skirta pusė valandos, bet dėl informacijos gausumo pranešimui skirtas laikas buvo viršytas.

Toliau apie gimnazijos darbą atkūrus nepriklausomybę pasakojo buvęs gimnazijos direktorius ir buvęs meras bei vicemeras Egidijus Vilimas, apie Rokiškio 3-iąją vidurinę mokyklą – lituanistė, Kaliningrado srities lietuviškų mokyklų steigėja ir mokytoja Vanda Vasiliauskienė, apie Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos atsikūrimą – Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, apie gimnazijos dabartį – gimnazijos direktorė D. Guzienė.

▲2019 01 07

2018 11 30

KVIEČIAME DALYVAUTI

Mieli bičiuliai, 2018 m. gruodžio 1 d. (šeštadienį) kviečiame Jus dalyvauti Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Šimtmečio renginiuose.

Konferencije bus pristatoma gimnazijos šimtmečiui išleista monografija „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai - 100“ (sudarytojas Venantas Mačiekus).
Knyga yra 840 psl., renginio metu ją bus galima įsigyti.

▲2018 11 30

2018 11 29

Išleista knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“

2018 m. lapkričio 29 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Venanto Mačiekaus sudaryta knyga „Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai – 100“.

Knygoje apžvelgiama šimtametė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos istorija. Ši gimnazija (sovietmečiu – vidurinė mokykla) kartu su kitomis trimis Rokiškio miesto vidurinio mokslo įstaigomis išleido į gyvenimą per 12 000 abiturientų. Kai kurie iš jų tapo žinomais mokslininkais, menininkais, politikais, verslininkais. Gimnazija dirbo sudėtingu laikotarpiu, pergyveno dvi okupacijas, bet nepaisant ideologinių suvaržymų, išliko šviesos ir gėrio nešėja. Tai didelis joje dirbusių mokytojų nuopelnas.

Knygos redakcinė komisija: Venantas Mačiekus (pirmininkas), Gediminas Matiekus, Vida Pauparėlienė, Egidijus Vilimas. Kalbą redagavo Juozas Misevičius, maketavo Sigrida Juozapaitytė, viršelio autorė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 840 p., tiražas 1500 egz.
▲2018 11 30

2018 11 26

Apie mus rašo

2018 m. lapkričio 26 d. interneto svetainėje www.alkas.lt paskelbtas Daivos Červokienės straipsnis apie „Versmės“ leidyklos redaktorių Venantą Mačiekų „V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko“. Straipsnį skaitykite čia.  ▲2018 11 27

2018 11 23

Mirė prof. dr. Antanas Tyla (1929-2018)

2018 m. lapkričio 23 d., Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė ilgametis „Versmės“ leidyklos bičiulis ir „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos bendradarbis, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narys, garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.

„Lietuvos valsčių“ serijos  kūrėjų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

2018 11 20

Venanto Mačiekaus pranešimas konferencijoje „Šimtmečio etnografija“

2018 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko konferencija „Šimtmečio etnografija“, kurioje kalbėta apie etninės kultūros daiktų rinkinius, archyvus, etnografus tyrinėtojus ir etnologus.

Konferencijoje pranešimą „Etnografinė medžiaga „Lietuvos valsčių“ serijos monografijose“ skaitė ir „Versmės“ leidyklos redaktorius Venantas Mačiekus. Pranešimą galite skaityti ČIA.   ▲2018 11 27

2018 11 14

Išleista Lino Poniškaičio eilėraščių knyga „Akmuo šuliny“

2018 m. lapkričio 14 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė Lino Poniškaičio eilėraščių knyga „Akmuo šuliny“.

Architekto Lino Poniškaičio (gim. 1963 m.), Dievo Gailestingumo metams skirto respublikinio eilėraščių konkurso laureato (2011 m.) sakralinės poezijos rinkinys, atspindintis autoriaus tikėjimo kelionės patirtis ir įžvalgas, knyga iliustruota autoriaus fotografijomis ir paraščių piešinėliais iš rankraščių.

Tos eilės iš mano Tikėjimo kelionės. Jų šaltinis – meilė, o tekėjimas – iš Tikėjimo. Keliaudamas kaip piligrimas, toje kelionėje esu ne vienas...

Mielas skaitytojau, linkiu palaimingos kelionės neatrastais eilėraščių takais. Jei juose sutiksi Tą, kuris pirmas tave ir mane pamilo, mylinčioj širdy išsvajojo ir ištikimai lydi į Tėvo Namus, būsiu laimingas.

Linas Poniškaitis – lašasdangaus

Lino Poniškaičio eilėraščių knyga – didelis turtas religinės poezijos lietuviškuose aruoduose... 

 Alfredas Guščius, rašytojas, poetas, literatūros kritikas

Tikiuosi, kad autoriaus knyga padės visiems skaitytojams įžvelgti Didžiojo Kūrėjo pėdsakus gamtoj ir žmogaus širdy.

 Juozas Elijas, išeivis (JAV) biblistas, poliglotas

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, kalbos redaktorė Vida Kasparavičienė, dailininkė Ona Liugailienė. Knygos apimtis 224 p., tiražas 500 egz., leidyklos kaina 6,99 €.
▲2018 11 15

2018 11 07

Simono Daukanto atminimo metų pagerbimo diena

2018 m. lapkričio 7 d. įvyko dar viena Simono Daukanto atminimo metų pagerbimo diena Šilalės ir Skuodo rajonuose.

Skuodo meno mokykloje (Gedimino g. 4, Skuodas) įvyko konferencija, skirta Lietuvos istoriko ir švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) gimimo 225-mečiui paminėti. Atidengtas atminimo ženklas (stogastulpis ) Simonui Daukantui Gulbių kaime (Bilionių sen., Šilalės r.) N. Vėliaus ir L.R. Ivinskio istoriniame etnokultūriniame pažinimo kelyje. Nusilenkta prie Simono Daukanto mamos kapo Lenkimuose, aplankyta jo gimtinės sodybos klėtelė Kalvių kaime. Surengta konferencija „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.“

Pranešimus skaitė: prof. dr. Giedrius Subačius, prof. dr. Deimantas Karvelis, Gražina Kadžytė, Virginijus Jocys, Juozas Šorys, doc. Rūta Vildžiūnienė, Juozas Vyšniauskas, Donatas Simėnas, Algimantas Jucevičius. Vyko Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivių ir mokytojų parengta teatralizuota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“.

Konferencijos metus veikė Vidos Girininkienės kilnojama paroda „Simonui Daukantui 225. Laikas ir asmenybė“ bei S. Daukanto asmenybę ir jo veiklą pristatančių leidinių paroda, kurioje buvo pristatyta naujausia prof. dr. Giedriaus Subačiaus knyga „Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“, Juozo Vyšniausko ir Vsevolodo Cvetkovo knyga „Vargo pelės ainiai“ kitos knygos ir leidiniai.

Konferencijos organizatoriai: Etninės kultūros globos taryba, Skuodo r. savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka, Skuodo r. savivaldybė, Bilionių sen., Šilalės r., Vilniaus Simono Daukanto gimnazija. Partneriai: Šilalės kraštiečių draugija, Skuodo meno mokykla, Vilniaus žemaičių kultūros draugija ir kt.

Simonas Daukantas pagal tradicinį pasakojimą pėsčias atėjo į Vilnių, mes drauge iš Vilniaus per Gulbių kaimą važiavome į Jo tėviškę, Kalvių kaimą, Lenkimų miestelį, Skuodą. Vieni kitus praturtinome iš S. Daukanto palikimo naujais savo pastebėjimais ir tyrimais iš naujo patirdami šios iškilios ir Lietuvai nusipelnusios asmenybės atliktų darbų mąstą ir jo laikmečio kasdienybės iššūkius. Kas verčia permastyti prieš du  šimtus metų Jo išsakytas mintis ir iš naujo suvokti prieš šimtmetį atkurtos modernios  Lietuvos kertinius jos stiprybės ir ateities pamatinius, dvasinius kūlius.

Konferencijos dalyvių vardu dėkojame pagrindiniams organizatoriams, pranešėjams, vaidintojams, tautodailininkams, talkininkams, rėmėjams. Už informacinę sklaidą dėkojame EKGT, Šilalės, Skuodo savivaldybių spaudai, Vilniaus žemaičių kultūros draugijai, „Versmės“ leidyklai ir kt.

Virginijus Jocys

Pranešimą konferencijoje „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“ skaito prof. dr. Giedrius Subačius	Giedriaus Subačiaus knyga „Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“

Atminimo ženklo (stogastulpio) Simonui Daukantui Gulbių kaime (Bilionių sen., Šilalės r.) atidengimas

Alvydo Stričkos nuotraukos

▲2018 11 15

2018 11 12

▲2018 11 12

2018 11 06

Kovo 9-osios įrašymas į Atmintinų dienų sąrašą aptartas Prezidentūroje

2018 m. lapkričio 6 d. akademinės bendruomenės atstovų ir visuomenininkų iniciatyvinė grupė dalyvavo Kovo 9-osios – Lietuvos pirmojo rašytinio paminėjimo dienos – įrašymo į Atmintinų dienų sąrašą aptarime Prezidentūre. Dalyvavo Respublikos Prezidentės patarėjos Gaja Šavelė, Marija Dautartaitė, akad. prof. Romualdas Grigas, signataras prof. Bronislovas Genzelis su žmona Mėnule Muldaryte-Genzele, prof. Ona Voverienė, prof. Libertas Klimka, iniciatyvinės grupės koordinatorius Vytautas Navaitis, „Versmės“ leidyklos atstovai Petras Jonušas ir Sonata Jonušaitė.

2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės vadovams įteiktas žinomų mokslininkų kreipimasis dėl Lietuvos paminėjimo rašytiniame šaltinyje 1010 metinių iškilmingo minėjimo kitąmet.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – rašoma grupės žinomų mokslininkų kreipimesi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Šiame 2018 m. rugsėjo 27 d. šalies vadovams įteiktame akademinės bendruomenės atstovų kreipimesi, pasirašytame Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo signatarų, akademikų, aukštosios mokyklos rektoriaus ir įvairių mokslo sričių profesorių primenama, kad pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje, tačiau kovo 9 d. ligi šiol nėra įtraukta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo 2017–2020 m. minėtinų datų sąrašą. Čia taip pat pasigendama ir seniausio rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos paminėjimo 1010-ųjų metinių iškilmingo valstybinio minėjimo kitąmet kovo 9-ąją.

Siekdami skatinti visuomenės dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinime istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimo srityje bei skatinti Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, taip pat ugdyti pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, grupė inteligentijos atstovų kreipimesi pasiūlė kovo 9-ąją paskelbti LIETUVOS DIENA, ją įrašyti į Atmintinų datų sąrašą ir nuo šiol minėti kasmet, o 2019 metų kovo 9 d. iškilmingai valstybės mastu paminėti Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

Ši data ir diena mūsų istoriografijoje ir valstybės gyvenime yra išties išskirtinė. Dar 1997 metais, t. y. likus 12 metų iki didelės svarbos valstybės įvykio, grupė istorikų ir inteligentijos atstovų kreipėsi į Prezidentą Algirdą Brazauską ir informavo jį apie artėjančią itin svarbią mūsų tautai sukaktį – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį 2009-aisiais. Tuomečiam Seimui teiktame aiškinamajame rašte „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ pabrėžta, kad „Ši data turėtų tapti svarbiu reiškiniu mūsų tautos valstybės gyvenime“. Vėliau Prezidento dekretu buvo įkurta speciali valstybinė komisija bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo direkcija parengusi įsimintiną Lietuvos tūkstantmečio programą. Pagal ją buvo atstatyti Valdovų rūmai, visus 2009-uosius metus visoje šalyje vyko gausybė prasmingų Lietuvos 1000-mečio minėjimo renginių. Tačiau nei jubiliejiniais 2009 metais, nei vėliau moksliniais tyrimais pagrįsta Lietuvos seniausio dabar žinomo rašytinio paminėjimo diena – kovo 9-oji – nebuvo įprasminta, ji iki šiol nėra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą. Todėl mokslininkai sunerimo dėl abejingumo vienai iš svarbiausių Lietuvos istorijai datų.

▲2018 11 06

2018 10 22

„Versmės“ leidyklos atstovai dalyvavo mitinge prieš cenzūrą LRT

2018 m. spalio 22 d., pirmadienį, „Versmės“ leidykos vadovas P. Jonušas, leidyklos redaktoriai istorikas Kazys Misius ir kalbininkas dr. Artūras Judžentis kartu su dideliu būriu žinomų Lietuvos visuomenininkų, intelektualų, signatarų, Sąjūdžio pirmeivių dalyvavo 12 val. prasidėjusiame mitinge prieš cenzūrą LRT: SUGRIAUKIME PROPAGANDOS SISTEMĄ!, vykusiame prie LRT, skverelyje prie obelisko sausio 13-osios aukoms atminti.

Kartu su kitais iškiliais kalbėtojais į susirinkusiuosius kreipėsi dr. A. Judžentis:

Gerbiamieji,
Kalba reiškiasi tautos dvasia. Jos rodikliu galima laikyti ir valstybinio radijo be televizijos laidų kalbą. Svarbu, kokia kalba sklinda jų bangomis. Bet dar svarbiau, kas apie ją sakoma, kaip ji pateikiama.
Bendrinė kalba yra vieninga, bendra visai tautai. Ji toli gražu nėra vien susikalbėjimo priemonė. Bendrine kalba skleidžiasi tautą įtvirtinantis bendras reikšmių ir vertybių laukas. Ja reiškiasi tautos kūrybinės galios, ji yra pačios tautos savikūros įrankis. Tik iš esmės sukūrusi bendrinę kalbą tauta gali imtis tautinės valstybės steigimo. Taigi, bendrinė kalba – tautos brandos savam valstybingumui rodiklis ir būtina sąlyga.
Tai suvokę Lietuvos šviesuoliai – ne vien kalbininkai – XIX amžiaus pabaigoje ėmėsi sąmoningai, valingai ir sutelktai kurti bendrinę lietuvių kalbą. Bendrinė kalba negyvuoja savaime, kaip įvairios tarmės ar žargonas. Kartą sukūrus, ją reikia nuolat palaikyti, taikyti prie laiko ir tautos gyvenimo aplinkybių. Tai atlieka kūrybinė šviesuomenė, padedama dalyką išmanančių kalbininkų. Bendrinę kalbą palaikyti turi ir tautinė politika, ją skleisti privalo valstybinis radijas ir televizija.
Naikinti bendrinę kalbą reiškia kirsti tautos šaknis. Abejoti lietuvių kalbos bendrinimo, arba norminimo, būtinumu reiškia abejoti tautos valstybingumu. Visi vieši pasisakymai apie būtinybę išlaisvinti kalbą nuo kalbininkų priežiūros, leisti ja laisvai skleistis, kalbėti, kaip kas nori ir moka, yra nukreipti prieš lietuvių tautą kaip bendros praeities, papročių ir bendros kalbos vienijamą bendriją. Tokios yra laidos, kuriose nepagrįstai šmeižiami bendrinę kalbą prižiūrintys, jai naujų raiškos galimybių ieškantys kalbininkai, pavyzdžiui, neseniai Ritos Miliutės rengta „Laisvės TV“ laida R.I.T.A. Tokie yra nuolatiniai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puolimai.
Tokios laidos ir jose skleidžiamos nuomonės yra nukreiptos ir prieš lietuvių tautos įsteigtą tautinę Lietuvos valstybę. Reikia suprasti, kad jos nėra atsitiktinės, o apgalvotas, sistemingas liberalmarksistinės ideologijos skleidimas siekiant pakirsti tautos šaknis, nusilpninti ją, suskaidyti į individų bendruomenę ir tokiu būdu paversti globalios euražmogių bendruomenės dalimi.
Neleiskime niekinti ir naikinti bendrinės lietuvių kalbos! Neleiskime tyčiotis iš ją prižiūrinčių kalbininkų, šmeižti juos, menkinti jų darbą! Lietuvos radijas ir televizija neturi tapti kalbos griovėjų prieglobsčiu ir jų pažiūrų skleidimo tribūna. Neleiskime silpninti lietuvių tautos ir tautinės valstybės!

Gražų saulėtą rudens vidurdienį tarp susirinkusių į mitingą taip pat buvo galima matyti filosofą prof. Vytautą Radžvilą, visuomenininką Algimantą Rusteiką, europarlamentarą Valentiną Mazuronį, psichologę, kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atstovę Eglę Mirončikienę, filosofą, doktorantą Vytautą Sinicą, seimo narį, kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį, filosofą dr. Laisvūną Šopauską, skulptorę Joaną Noreikaitę, filosofą prof. Krescencijų Stoškų, istoriką dr. Tomą Baranauską, žmogaus teisių gynėją prof. Romualdą Povilaitį, filosofą dr. Vytautą Rubavičių, tautininką dr. Marių Kundrotą ir daugelį kitų.

Mitingas baigėsi LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei skirtu garsiu GĖDA, GĖDA, GĖDA!

MITINGO REZOLIUCIJA

Mitinge prie obelisko kalbą sako dr. A. Judžentis	Mitingo akimirka: „Versmės“ leidyklos redaktorius istorikas K. Misius (kairėje) ir filosofas prof. V. Radžvilas
Rankose laikomi plakatai atspindėjo mitingo dalyvių nuotaikas	Filosofas dr. L. Šopauskas
Daug kritikos už tendencingai pateikiamą ir cenzūruojamą informaciją mitinge susilaukė LRT naujienų tarnybos redaktorius, žurnalistas Vykintas Pugačiauskas

Daugiau apie mitingą:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/viseo-reportazas-is-tautos-forumo-steigeju-ir-pilietiniu-organizaciju-mitin
http://www.ekspertai.eu/visuomeniniu-organizaciju-mitingo-prie-lrt-rezoliucija/
https://www.15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/prie-lrt-vyksta-du-mitingai-pries-cenzura-lrt-ir-uz-lrt-laisve-56-1048182
https://www.alfa.lt/straipsnis/50336173/prie-lrt-bustiniu-vilniuje-ir-klaipedoje-piketai
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytauto-radzvilo-mintys-po-mitingo-prie-lrt
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kaip-lrt-atspindejo-visuomeninku-mitinga-pries-joje-isigalejusia-neteisingu
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/231277/dvi-protesto-prie-lrt-stovyklos-ir-vieni-ir-kiti-uz-zodzio-laisve-tik-visiskai-skirtingai#wowzaplaystart=520000&wowzaplayduration=204000

Vilniaus forumo laiškas (2018 11 06):

Š. m. spalio 22 d. įvyko  protesto mitingas, kuriame pabrėžta, jog dėl vykdomos cenzūros ir laidų šališkumo žodžio laisvė LRT varžoma labiau, negu gorbačiovinės „pertvarkos“ laikais. Tęsiant blogiausias sovietmečio tradicijas, mitingui mėgino sutrukdyti provokatoriai. Tautos Forumo informacinis pranešimas, įvertinantis mitingo prie LRT rezultatus:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/10/tautos-forumo-informacinis-pranesimas.html

Daugėja palaikančių reikalavimą naikinti cenzūrą LRT laidose:
http://www.pozicija.org/daugeja-palaikanciuju-reikalavima-naikinti-cenzura-lrt-laidose/

Prof. B. Genzelio įžvalgos apie LRT vykdomą cenzūrą ir žodžio laisvės varžymą:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos lietuvos_zinios/zmones nenori vienos tiesos televizijoje/

Kun. disidento R. Grigo pastabos apie ideologinę cenzūrą, taikliai dekonstruojančios ir demaskuojančios  „dvaro politologijos“ vartojamo pseudomokslinio žargono prasmę ir propagandinę paskirtį:
http://www.propatria.lt/2018/10/kun-robertas-grigas-ideologine-cenzura.html

V. Sinicos straipsnis, anatomiškai analizuojantis E. Jakelaičio vestos televizijos laidos propagandinį pobūdį:
http://www.propatria.lt/2018/10/vytautas-sinica-propagandos-anatomija.html

A. Švarplio straipsnis, atskleidžiantis R. Miliūtės ideologinį angažuotumą ir jos vedamoms laidoms būdingą sovietmečio stiliaus propagandinį šališkumą:
http://www.propatria.lt/2018/10/andrius-svarplys-miliutes-ekvilibristika.html

Tautos Forumo kreipimasis į LRT Generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę, kuriame smerkiamas gūdžiausią sovietmetį primenantis spalio 30 d. prie Seimo vykusio  protesto mitingo prieš vaikų atėminėjimą nušvietimas ir reikalaujama parodyti mitingo vaizdą įrašą:
http://www.vilniausforumas.lt/2018/11/reikalavimas-lrt-parodyti-mitinga-pries.html

Tautos Forumo ir kitų visuomeninių organizacijų protestai ir kiti veiksmai bus tęsiami tol, kol bus parodytas mitingo vaizdo įrašas ir LRT įvyks demokratijai, viešumui ir žodžio laisvei užtikrinti būtinos permainos.

▲2018 10 22, 11 28

2018 10 22

2018 10 20

V. Mačiekui – Juozo Keliuočio premija

2018 m. spalio 20 d. įteikta literatūrinė Juozo Keliuočio premija „Versmės“ leidyklos patriarchui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, redaktoriui Venantui Mačiekui. Nuoširdžiausi sveikinimai nominantui!  ▲2018 10 22

2018 10 16

V. Mačiekui – Juozo Keliuočio premija

2018 m. spalio 20 d. (šeštadienį) 11 val. Vilniaus karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) bus įteikta literatūrinė Juozo Keliuočio premija „Versmės“ leidyklos patriarchui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, redaktoriui Venantui Mačiekui.
Maloniai kviečiame dalyvauti ir pasveikinti nominantą.   ▲2018 10 16

2018 09 24

▲2018 09 24

2018 09 20

Išleista prof. Alfonso Vaišvilos knyga „Nenusilenkusi Šiluva“

2018 m. rugsėjo 20 d. iš Standartų spaustuvės leidyklą pasiekė prof. Alfonso Vaišvilos monografija „NENUSILENKUSI ŠILUVA“.

Knygoje, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis. Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado Povilo Morkūno-Drako, Rimanto laisvės kovų biografija (nuo Raseinių Rinktinės II kuopos iki Maironio brigados, Prisikėlimo apygardos, Jūros srities ir Kęstučio apygardos vado), taip pat Šiluvos regione veikusių V. Daukanto-Ryto, V. Bakanausko-Sauliaus, A. Stoškaus-Dainoto, J. Šukio-Gulbino, L. Caporkaus-Žirgūno, F. Kokštos-Rūstemo, P. Lušo-Rolando ir kitų partizanų būrių laisvės kovos 1944–1953 m. Daug dėmesio skiriama įvairiems laivės kovų klausimams, kritikuojama „sovietinių partizanų Lietuvoje“ sąvoka, atskleidžiamas „civilinio asmens“ sąvokos santykinumas partizaninio karo sąlygomis. MGB agentūra aptariama kaip nusikalstamas civilių asmenų įtraukimas į kovos veiksmus. Atskleidžiamas nomenklatūrinės SSSK, jos padalinio LKP CK kaip pagrindinio okupacijos, diktatūrinio rėžimo įgyvendinimo ir represijų taikymo organizatoriaus vaidmuo, sovietinių „įstatymų“ priešingumas teisei ir kita.

Knygos atsakingoji redaktorė Sonata Jonušaitė, redaktorė Agnė Iešmantaitė, maketuotojas Saulius Juozapaitis. Apimtis 520 p., tiražas 250 egz., leidyklos kaina 19,99 €.
▲2018 09 21

2018 09 07

Sulaukus prasmingų darbų rezultatų gausos jubiliejaus

Sveikinant plačią mokslinę-kultūrinę-dvasinę veiklą, kaip trupinėlius kaupiančią į monografijas „Lietuvos valsčiai“ asmenybę – gerbiamą PETRĄ, būtina prisiminti šv. apaštalo Pauliaus laiško Tesalonikiečiams ištrauką:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą:
jei turėčiau visą tikėjimą, kad
galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas...

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai,
neieško  savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga...

Ji viską pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia (1 Kor13, 1-8).

Tik tokia meilė, apie kurią kalba šv. Paulius savo giesmėje „Himnas meilei“, bujojanti plačioje PETRO širdyje, manau, geriausiai charakterizuoja mūsų vadovo asmenybę.
Tik tokia meilė leidžia JAM visus pastebėti, gebėti nuoširdžiai pasidžiaugti menkiausia kitų sėkme, pamatyti, kad kažką užgriuvo sunkumai ir stengtis padėti išspręsti visas problemas... Tai ir yra šv. Pauliaus apdainuota MEILĖ, kurios sklidina šešiasdešimtmečio jaunuolio širdis.
Linkėdama DIEVO PALAIMOS ilgiems ilgiems metams dirbant prie Lietuvos ateities istorijai reikalingo ir prasmingo darbo, linkiu gerbiamam PETRUI kuo sėkmingesnio grandiozinių planų ir didžiulių užmojų įgyvendinimo.

Pagarbiai dėkingi

2018 07 19

Sadūnaitei – 80

Sesei Nijolei  Felicijai Sadūnaitei šį sekmadienį, 2018 m. liepos 22 d. sukanka 80 metų.
Ta proga 12 val. mūsų mylima jubiliatė maloniai visus kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje, Antakalnio g. 27.
O iš karto po Šv.Mišių 13 val. kviečia paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“, Nemenčinės pl. 2 (IKI parduotuvės pastatas, įėjimas iš šono).
Maloniai Jūsų laukiame, dalyvavimas laisvas. ▲2018 07 19

2018 07 06

Apdovanota istorikė Vida Girininkienė

2018 m. liepos 6 d. – Valstybės dieną — Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis įteiktas ir ilgametei „Versmės“ leidyklos redaktorei istorikei Vidai Girininkienei. Sveikiname!

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr., fot. Robertas Dačkus

▲2018 07 09

2018 07 03

Damijonas Šniukas – Babtų „Metų žmogus“

Eglės Patinskaitės nuotr.

Nežiūrint atšiauraus oro, babtiečiai pakiliai atšventė savo svarbiausią vasaros šventę – Petrines. Pagal tradiciją jos išvakarėse seniūnas Jonas Praškevičius paskelbė „Metų žmogų“, – asmenį, nuo Petrinių iki Petrinių labiausiai nusipelniusį seniūnijos bendruomenei. Šį kartą tokia garbė atiteko žurnalistui Damijonui Šniukui, parengusiam 1572 puslapių monografiją „Babtai“ (išleido „Versmės“ leidykla). Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas laureatui įteikė šiai nominacijai įsteigtą ir Edmundo Unguraičio sukurtą didžiulį stiklinį Obuolį.
D. Šniukas padėkojo Babtų seniūnijos bendruomenei už parodytą pagarbą, pasidžiaugė kūrybingu šešerių metų bendravimu su ja, trumpai priminė, kaip bendromis autorių, „Versmės“ leidyklos ir babtiečių-rėmėjų pastangomis buvo išleista ši fundamentali knyga.

▲2018 07 03

2018 06 27

▲2018 06 27

2018 05 26

Moksleivių meninio skaitymo šventė

2018 m. gegužės 26 d. vyko 25-oji  moksleivių M. Valančiaus raštų ir kūrinių meninio skaitymo šventė, kurioje dalyvavo 20  skaitovų  iš Klaipėdos miesto, Kretingos, Skuodo, Šalčininkų rajonų.  Meninio  skaitymo šventė buvo skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Šventės dalyviai skaitė ne tik vyskupo Motiejaus Valančiaus kūrybą , bet ir rinkosi J. Marcinkevičiaus, K. Bradūno, S. Parulskio, B. Brazdžionio, J. Vaičiūnaitės, Vytauto V. Landsbergio kūrybą. Muzikinę programą dovanojo Monika (smuikas) ir   Ernestas (violončelė) Dargiai iš Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro. Šventės dalyvius sveikino ir vyskupas Motiejus Valančius (profesorius Petras Bielskis).  Jį iškilmingai su karieta ir raitelių palyda į gimtąją sodybą atvežė raitieji skautai „Raitija“.

Šventę iš dalies finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Rėmėjai: Klaipėdos Rotary klubas „Maris“, „Versmės“‘ leidykla, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

▲2018 06 04

2018 05 23

Vaikų knygos šventė

Gegužės 23 d. 13 val. Marijampolės apskrityje, Zomčinėje, Anzelmo Matučio gimtinėje, vyko Tarptautinio poezijos festivalio – XXIII vaikų knygos šventė. Atsiliepdama į šventės rengėjų prašymą ir siekdama prisidėti prie gražios iniciatyvo, „Versmės“ leidykla dovanojo knygas (dovanojimo aktą žiūrėkite čia).

XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru rengia tradicines vaikų knygos šventes, kurios vyksta Anzelmo Matučio gimtinėje Zomčinėje jau penkti metai. Kaune prieš 23 metus sumanyta Vaikų knygos šventė išaugo į tarptautinę, įrašoma į Tarptautinio poezijos pavasario festivalio programą. Kasmet šventėje dalyvauja jaunieji Lietuvos poetai, rašytojai vaikams, dailininkai. Šventėje dalyvauja vaikų meniniai kolektyvai.

Šiais metais šventė skiriama Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, žymių kultūros, istorijos žmonių atminimui.  

Vaikų knygos šventės - poezijos pavasario festivalio svečiai, dalyviai
Svečiai iš Punsko valsčiaus su geradarių dovanomis	„Versmės“ leidyklos dovanos Vidugirių mokyklai
Su geradarių dovanomis

▲2018 05 28

2018 05 07

Rengiama knyga

Maloniai informuojame, kad dar šiais metais pasirodys leidykloje parengta atsiminimų knyga apie garsų etninės kultūros puoselėtoją, vieną iš folkloro judėjimo pradininkų Lietuvoje, etnomuzikologą, violončelininką,  „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Pašvitinys“ sudarytoją Kazimierą Kalibatą - „Etninės kultūros puoselėtojas Kazimieras Kalibatas: nuo etnomuzikologijos iki regioninės tapatybės paieškų“.
Knygą parengė K. Kalibato bendražygis dr. Robertas Jurgaitis.

▲2018 05 09

2018 04 20

Išleistas dr. A. Liekio monografijos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ 1-asis tomas

2018 m. balandžio 20 d. iš Standartų spaustuvės gavome džiugią žinią: išspausdintas monografijos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ 1-asis tomas „Tautos prisikėlimas“. Knygos dailininkė Ona Liugailienė, apimtis 564 p.

Šiame žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 įvairių šaltinių, apžvelgiami iškiliausio Lietuvos politiko, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos biografijos bruožai, kūrybinis palikimas, skelbiami įvairiuose leidiniuose publikuoti Prezidento darbai, kalbos.
Leidinys dedikuojamas tautinės Lietuvos kūrėjui ir stiprintojui, pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, 2019 metais sukankančioms Jo gimimo 145-osioms metinėms, prezidentavimo pradžios 100-osioms ir žūties 75-osioms metinėms bei Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Rinkinio I tomą palydi tokie Prezidento Rolando Pakso žodžiai:
„Didžiulė garbė prisidėti ir žodžiu palydėti pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos darbų rinkinio išleidimą.
Ir amžininkai, ir istorikai iškilius asmenis paprastai apdalija įvairiais epitetais. Nebūtinai visuomet teisingais.
Žiūrėdamas į šią asmenybę, aš matau vyrą, tvėrusį Lietuvos valstybingumą. Matau žmogų, kuriam buvo svarbi tauta ir Tėvynė, lietuvybės išsaugojimas ir sutvirtinimas.
Tai buvo žmogus, į lietuvių kalbą vertęs Platoną. Žmogus, su kurio valdymu siejami įspūdingi prieškario Lietuvos ekonomikos, švietimo ir nacionalinės kultūros pasiekimai. Tai – tarpukario Lietuvos valstybės laikotarpio sinonimas.
Antanas Smetona buvo vienas iš nedaugelio to meto intelektualų ir politikų, supratęs, kad valstybė yra daugiau nei gyventojai, teritorija ir suverenumas. Jis buvo politikas, ją kūręs savo kasdieniniu pasišventimu darbui.
Lietuvos pašauktas. Ir pašauktas Lietuvai.
Tikiu, kad pajusime tai skaitydami.
Jausime, apie tai galvodami.
Tikėsime, mylėdami mūsų Lietuvą.“

Seimo nutarimais paskelbti atmintini metai: nutarimu Nr. XI – 1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ ir nutarimu Nr. XIII – 865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos pirmininko Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.

Šiuo metu rengiami spaudai rinkinio tomai:
II tomas „Tautos vienybė“,
III tomas „Nepriklausomybės pamatai“,
IV tomas „Tautinė Lietuva“,
V tomas „Lietuvos šviesa“,
VI tomas „Tautos valia“.

▲2018 04 24

2018 03 19

Mieli „Versmės“ leidyklos bičiuliai, bendraminčiai, skaitytojai,

Nuoširdžiai dėkojame visiems mus parėmusiems 2% savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Mums labai reikia Jūsų palaikymo ir paramos tam, kad kartu galėtume nuveikti dar daugiau darbų Tėvynės labui, o svarbiausia – toliau rengti ir leisti „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją.
Paremti mus galite pasinaudodami įstatymo suteikta teise  dalį (iki 2%) sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirdami „Versmės“ leidyklai.
Kaip pervesti 2 proc. pajamų mokesčio?
Paramą galite pervesti užpildę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo formą FR0512 v.3 (prašymo forma priede) šiais būdais:

• Elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt;
• Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;
• Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu į VMI Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai;
• Prašymo formą galima užpildyti „Versmės“ leidykloje.

Prašymus galite teikti iki 2018 m. gegužės 1 d.: Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:

• Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje) – 2
• Gavėjo identifikacinis numeris (kodas), E2 laukelis formoje – 122732630.

Pastaba: nusprendus pajamų mokesčio dalį skirti paramos gavėjui ilgiau kaip vienerius metus, pildomas E5 laukelis prašymo formoje įrašant paramos laikotarpio pabaigos metus. E5 laukelyje įrašomas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.

Maloniai prašom paprašyti, kad paremtų artimieji, draugai ar pažįstami.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už Jūsų supratingumą, pasiaukojimą ir prisidėjimą.
▲2018 03 19

2018 03 14

▲2018 03 14

2018 03 14

Mirė Marija Markauskienė

2018 m. kovo 12 d. Babtuose mirė istorikė, kraštotyrininkė, vietos kraštotyros muziejaus kūrėja, knygos „Babtai istorijos vingiuose“ autorė, Gedimino ordino medalininkė Marija Markauskienė (g. 1926 m.). Palaidota kovo 14 d. Babtų kapinėse.
M. Markauskienės rūpesčiu surinkti krašto materialaus ir dvasinio paveldo lobiai buvo tvirtas pamatas, ant kurio „Versmės“ leidyklos parengta ir 2017 m. išleista „Babtų“ monografija. Velionė buvo aktyvi monografijos autorė, konsultantė, recenzentė.
„Versmės“ leidyklos darbuotojai reiškia gilią užuojautą M. Markauskienės šeimai ir visai Babtų seniūnijos bendruomenei.
▲2018 03 14

2018 03 13

Jūratės Statkutės de Rosales Vasario 16-osios sveikinimas iš Venesuelos

Venesueloje gyvenanti didžiausio opozicinio leidinio „Zeta“ vyriausioji redaktorė, „Versmės“ leidyklos 9 000 egz. tiražu išleisto mokslinio istorinio bestselerio „Europos šaknys“ autorė  Jūratė Statkutė de Rosales Vasario 16-osios proga sveikina savo skaitytojus ir bičiulius.
Visą straipsnį (ispanų k.) skaitykite čia: https://on.lt/100vasario16venesueloje. ▲2018 03 13

2018 03 07

2018 03 06

Monografijai „Jieznas. Stakliškės“ finansinė parama neskirta

2018 m. kovo 6 d. gautas Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko raštas DĖL FINANSINĖS PARAMOS MONOGRAFIJAI „JIEZNAS. STAKLIŠKĖS“, kuriame informuojama apie finansinės paramos neskyrimą.

▲2018 03 06

2018 03 06

▲2018 03 06

2018 03 01

Leidykloje lankėsi Vytautas Venckūnas

Pirmąją kalendorinio pavasario dieną leidykloje lankėsi Jonavos rajono savivaldybės viešosios leidyklos bendradarbis Vytautas Venckūnas.

Autorius leidyklai padovanojo savo 2017 m. išleistą knygą „Jonavos krašto karžygiai. 1919–1920 m.“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Knygos parengimą inicijavo Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“, finansavo Jonavos rajono savivaldybė.

▲2018 03 01

2018 02 22–25

Dalyvavome Vilniaus knygų mugėje

2018 m. vasario 22–25 d. Vilniaus parodų rūmuose LITEXPO vyko 19-oji Vilniaus knygų mugė. 2018 metų knygų mugės tema – Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį. Versmės leidykla turėjo savo stendą 3-ioje salėje.

Pirmąją mugės dieną leidykla pristatė visą leidžiamą „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją (iš viso išleistos 35 monografijos) renginyje: Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ – rašto paminklas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.  Renginyje kalbėjo leidyklos vadovas Petras Jonušas, prof. Romualdas Grigas, redaktoriai Venantas Mačiekus, Damijonas Šniukas (kalbą galite skaityti čia), Virginijus Jocys.

  ▲2018 03 06

2018 02 21

Dr. Aldonai Vasiliauskienei įteiktas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis

2018 m. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio "Tarnaukite Lietuvai"  laureate išrinkta „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos bendradarbė, istorikė Aldona Vasiliauskienė. Iškilmingas medalio laureatų apdovanojimas vyks kovo 30 d. J. Miltinio dramos teatre Panevėžyje.  Daugiau galite skaityti čia ir čia.▲2018 02 21

2018 02 15

Susitikime knygų mugėje!

Mieli „Versmės“ leidyklos bičiuliai, skaitytojai, bendraminčiai,

Dėkojame už Jūsų pagalbą, gražų bendradarbiavimą, buvimą kartu visą tą ketvirtį amžiaus, taip greitai pralėkusį nuo pirmųjų „Lietuvos valsčių“ serijos darbų.

Džiaugsimės ir būsime labai Jums dėkingi, jei galėsime su Jumis pasimatyti knygų mugėje vasario 22–25 dienomis „Versmės“ leidyklos stende 3-ioje salėje bei eidyklos renginyje „Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ – rašto paminklas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui“ vasario 22 d., ketvirtadienį, 11 val. – iš karto po mugės
atidarymo. Renginys vyks konferencijų salėje 5.3 (II aukšte).

Maloniai Jūsų laukiame.

▲2018 02 15

2018 02 14

2018 02 12

Kviečia kasmetinis konkursas „Rašau Lietuvos vardą“

Senajame metraštyje aprašant 1009-ųjų kovo 9-osios įvykius buvo pirmą kartą paminėta Lietuva. Šiemet – 2018-aisiais – sukako jau 1009-eri nuo šio pirmojo istorinio mūsų šalies paminėjimo. Maloniai kviečiame dalyvauti šiam svarbiam įvykiui ir sukakčiai skirtame konkurse  „RAŠAU LIETUVOS VARDĄ”.
Savo užrašyto žodžio LIETUVA nuotraukas ar pačius kūrinius kartu su palinkėjimais ir atsiliepimais maloniai prašome atsiųsti mums adresu lietuvai1000@versme.lt arba paprastu paštu – „Versmės" leidyklai, Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius. ▲2018 02 12

2018 02 12

Gautas finansavimas

2018 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Lietuvos kultūros tarybos 3 000,00 Eur dalinis finansavimas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „SALDUTIŠKIS“ leidybai. ▲2018 02 19

2018 02 09

▲2018 02 09

2018 02 07

2018 02 05

▲2018 02 01

2018 02 01

Knyga-kalendorius „Simonui Daukantui 225“

Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviai, Skuodo r. – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilė, Akmenės r.), istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas. Pirmosios Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros istorijos lietuvių kalba autorius, didaktinių, publicistinių, ūkinių patarimų knygelių, žodynų, vadovėlių sudarytojas, rengėjas ir leidėjas, organizuotos tautosakos rinkimo pradininkas. Istorikės Vidos Girininkienės sudarytame kalendoriuje-knygoje „Simonui Daukantui 225“ (dailininkė Ona Liugailienė) stabtelsime S. Daukanto gyvenimo vietose Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, prisiminsime darbus Asmenybės, dėjusios pamatus moderniai lietuvių tautai kelyje į Lietuvos valstybės atkūrimą. Jo raštuose pirmą kartą atsiveria laisvos lietuvių tautos galimybės ir ateities savo valstybėje perspektyvos.
Šį leidinį galite įsigyti „Versmės“ leidykloje. Kaina – 8,00 Eur. ▲2018 02 01

2018 01 24

2018 01 16