Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Pabradė

Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Pabradė“ įžanginė knyga: 10 autorių, 12 straipsnių, 480 puslapių, 600 egzempliorių. 2017 m.

Rengėjai

Finansuotojai ir rėmėjai

Pratarmė

Turinys

Contents

Apie straipsnių autorius

Asmenvardžių rodyklė

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

About the „Lietuvos valsčiai“ series

 

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Lietuvos savanoriai

Kas į knygą nesudėta... 

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS VALSTYBĖS – KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO 750 METŲ JUBILIEJUI 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO 25 METŲ SUKAKČIAI 1990–2015

LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO 30-MEČIUI 1988–2018
PABRADĖS 550 METŲ JUBILIEJUI XV A. II PUSĖ–XXI A. I PUSĖ

PABRADĖ – įžanginė to paties pavadinimo Lietuvos valsčių serijos monografijos knyga, dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui (1990–2015), Lietuvos Persitvarkymo Sajūdžio 30-mečiui (1988–2018), Pabradės 550 metų jubiliejui (XV a. II pusė–XXI a. I pusė), kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims.
Knygą sudaro 12 straipsnių, iš kurių du moksliniai, įvertinti Lietuvos valsčių serijos Mokslo darbų komisijos. Straipsniuose aprašytas Baliulių pilkapynas, Laisvės kova Pabradės valsčiuje 1941 metais, 1943–1953 metų Pabradės krašto istorijos ir kultūros paveldas, Pabradės miesto bendruomenės „Domus“ veikla, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorija ir dabartis, Pabradės miesto biblioteka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pabradės grupės veikla ir Pabradės savivalda. Taip pat nagrinėjama lenkų kalbos vartosenos raida Pabradėje, Pabradės tiltų užrašų sociolingvistinis aspektas ir Pabradės sąsajos su J. Pilsudskiu.

 

Rengėjai

Vyriausiasis redaktorius  
KĘSTUTIS MARCINKEVIČIUS

Sudarytojai
KĘSTUTIS MARCINKEVIČIUS, LAIMA MARKAUSKIENĖ

Atsakingoji redaktorė
SONATA JONUŠAITĖ

Redaktorius
PETRAS JONUŠAS

Kalbos redaktoriai
AUKSĖ GASPERAVIČIENĖ

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
ALOYZAS PRANAS KNABIKAS

Korektorės
DANGUOLĖ TUNKEVIČIENĖ, RASA KAŠĖTIENĖ

Viršelio dailininkė
ONA LIUGAILIENË

Principinio maketo dailininkas
ALVYDAS LADYGA

Kartografės
AIRA DUBIKALTIENĖ (UAB „Žemėlapių artelė“), LIDIJA KAVALIAUSKIENĖ

Maketuotoja
VIOLETA BARKAUSKAITĖ

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS (etnologija), prof. habil. dr. VA LENTINAS BALTRŪNAS (geologija), prof. habil. dr. GRASILDA BLAŽIEN Ė (kalbotyra), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. A LGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. A RTŪRAS JUDŽENTIS (kalbotyra), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. DARIUS STONČIUS (biologija), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija),
doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, komisijos pirmininkas)

Rengėjas ir leidėjas
VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas PETRAS JONUŠAS)

Pagrindiniai finansuotojai ir rėmėjai
UAB „Intersurgical“, Švenčionių rajono savivaldybė, UAB „Magnolija“, UAB „Pabradės kartonas“

Viršelyje
Pabradė. 2007 m. Vlado Šarėjaus nuotr.

Viršelio galinėje pusėje
Pabradiškiai Baltijos kelyje. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Knyga išleista 2017

Už knygoje spausdinamų straipsnių turinį ir visą juose pateiktą informaciją atsako straipsnių autoriai.

 

Pratarmė

„Versmės“ leidykla, „Lietuvos valsčių“ serijos sumanytoja ir leidėja, siekia per XIX a. viduryje susiformavusių valsčių, kurie iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs šalies administraciniai-teritoriniai vienetai, istoriją parašyti ir išleisti Didžiąją šimtatomę Lietuvos istoriją.

„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt.

1994 m. pradėta rengti „Lietuvos valsčių“ serija buvo įrašyta į Lietuvos tūkstantmečio programą, kuriai 1999 m. gruodžio 2 d. pritarė Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija, o 1998 m. pasirodžiusi pirmoji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Žagarė“ kartu yra ir pirmoji knyga Lie­tuvoje, išleista su oficialiu Lietuvos tūkstantmečio sukakties minėjimo jubiliejiniu ženklu.

2010 m. birželio 4 d. Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą renginio dalyvių vardu „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradºs seniūnė Marija Sadovskaja pasirašė Ketinimų parengti ir išleisti savo krašto knygą sutartį. Sutar­tyje įsipareigojama iki 2018 metų Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio – parengti ir išleisti šimtatomės „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos knygą „Pabradė“ – rašytinį Pabradės krašto žmonių, istorijos ir kultūros Lietuvos tūkstantmečio ir Nepriklausomybės paminklą.

2012 m. liepos 23–29 d. buvusio Pabradės valsčiaus teritorijoje vyko pirmoji „Versmės“ leidyklos surengta knygos autorių lokalinių tyrimų ekspedicija. Apie numatomą vykdyti ekspediciją maloniai sutiko informuoti parapijiečius Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimų karalienės, klebonas kun. Jan Černiavski, kviesdamas suteikti vertingos informacijos, ragindamas be baimės priimti ekspedicijos dalyvius. Rajono laikraštyje „Švenčionių kraštas“ (2012 m. liepos 21 d., Nr. 55 (1199) išspausdinta informacija apie „Versmės“ leidyklos rengiamą ir leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją ir įvyksiančią ekspediciją Pabradės krašte, parengtas buvusio valsčiaus žemėlapis, išspausdinta 200 lankstinukų apie Pabradės kraštą.

Ekspedicijos dalyviai (studentai, mokytojai, mokslo darbuotojai) domėjosi bažnyčių istorija, fiksavo seniausių Pabradės ir Magūnų seniūnijų gyventojų praeities prisiminimus, fotomenininkas Klaudijus Driskius įamžino buvusio Pabradės valsčiaus gamtos ir kultūros paminklus, žmones. Ekspedicijos dalyviai įsitikino, kad Pabradės, Prienų, Magūnų apylinkių vietovės labai margos gyventojų tautine sudėtimi, kultūra, vartojamų kalbų įvairove. Nemaža gyventojų dalis yra atvykę iš Baltarusijos. Tai kraštas, kuris iki šiol tebejaučia istorinių virsmų pasekmes.

Šioje „Pabradės“ monografijos įžanginėje knygoje, temų įvairove ir straipsnių kiekiu pasiekusioje tik maždaug trečdalį įprastos standartinės „Lietuvos valsčių“ monografijos apimties, sudėti straipsniai, atspindintys kalbų vystymosi tendencijas, prieštaringai vertinamų istorinių asmenybių gyvenimą ir įtaką šio krašto vysty­muisi, Atgimimo laikmetį, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą Pabradėje ir kt.

Pabradės „Domus“ bendruomenės surinkta faktinė istorinė medžiaga (www.pabradedomus.lt) liudija, kad XV antrojoje pusėje pirmą kartą rašytiniuose šalti­niuose minimas Pabradės pavadinimas, prie dviejų upių santakos įsikūręs iš molio plūktas užvažiuojamasis kiemas prie pašto kelio. Keleiviams tekdavo šioje vietoje keltis per upę brasta. Pavadinimo kilmė yra siejama su žodžiu brasta arba slavišku po brodu. Šiame kieme ilsėjosi keleiviai, vežėjai bei prekeiviai, kurie keldavosi į Kauną, Varšuvą ar į kitus Europos miestus. Remiantis lenkų literatūros šaltiniais, manoma, kad pirmas šių namų šeimininkas buvo Voicechas Nosilovskis. Po jo šios žemės ir užvažiuojamasis kiemas atiteko sūnums Andžėjui ir Ježiui Nosilovskiams. 1528 m. birželio 17 d. savo žemes Nosilovskiai pardavė Vilniaus pilininkui Jurgiui Radvilai (Barboros Radvilaitės tėvui). Po Jurgio Radvilos mirties Påbradę valdė jo sūnus Mykolas Radvila Rudasis. 1571 m. LDK valdovas ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas suteikė Pabradės miestui privilegiją, skiriamą trečio lygio miestams, kuriuose svarbus vaidmuo tekdavo žemdirbystei. 1722 m. balandžio 15 d. Tyzenhauzai prie Vilniaus vieškelio pasistatydino užvažiuojamuosius namus su pašto arklių pakaitos stotimi ir užvažiuojamuoju kiemu.
Tebūna ši knyga Pabradės krašto pažinimo vadovėlis, padėsiantis suvokti šio krašto istoriją. Tebūna ji ir paskata ateičiai kraštiečiams gilintis, atrasti, fiksuoti Pabradės ir jos apylinkių istoriją, kraštovaizdžio raidą, tradicinę kultūrą, senolių išmintį ir patirtį, tautų bendrystę bei skirtumus ir kt.

Mieli autoriai, gerbiami rėmėjai, Jūs pastatėte Pabradei rašto paminklą. Šioje knygoje Jūs įamžinote savo giminių, kitų šiam kraštui nusipelniusių žmonių var­dus ir pavardes, jų atvaizdus nuotraukose. Visa tai išliks ilgam ne tik Pabradės, bet ir mūsų tautos istorijoje.
Tikiu, kad perskaičius šią įžanginę „Pabradės“ monografijos knygą, atsiras darbų tęsėjų, kurie neilgai trukus pradėtą svarbų darbą išplėtos iki išsamaus turinio ir „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms būdingos tūkstantį puslapių perkopiančios apimties.

Kęstutis Marcinkevičius

 

Turinys

6

 

Turinys anglų kalba

7

 

Pratarmė

9

*

Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Baliulių pilkapyno tyrinėjimai

36

 

Valdas Striužas. Laisvės kova Pabradės valsčiuje 1941 metais, pasipriešinimo faktai 1943–1953 metais. 1943–1953 metų Pabradės krašto istorijos ir kultūros paveldas

59

 

Vaclovas Jasudas. Pabradės miesto bendruomenė „Domus“

79

 

Laima Markauskienė. Pabradės „Ryto“ gimnazija – praeitis ir dabartis

92

 

Gražina Dargytė. Pabradės miesto biblioteka

184

 

Kęstutis Marcinkevičius. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pabradės grupės veikla

293

 

Kęstutis Marcinkevičius. Pabradės savivalda

358

*

Joana Gruodytė. Pabradės tiltų užrašai: sociolingvistinis aspektas

367

 

Esmiralda Verikienė. Lenkų kalbos vartosenos raida Pabradėje (XX amžiaus pradžia–1989)

375

 

Bronius Lazaraitis. Maršalo Pilsudskio brolis Bronislovas Pilsudskis – taurus žmogus ir žinomas mokslininkas (1866–1918)

380

 

Bronius Lazaraitis. Maršalas iš Zalavo (1867–1935)

446

 

Kęstutis Marcinkevičius. Autobiografija, o gal prisiminimai

450

 

Straipsnių, įvertintų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos, santraukos (anglų k.)

451

 

Straipsnių autoriai

452

 

Santrumpos ir sutrumpinimai

455

 

Kęstutis Marcinkevičius. Leidinio finansuotojai ir rėmėjai

456

 

Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

458

 

Buvusių Lietuvos valsčių abėcėlinis sąrašas

460

 

Buvusių Lietuvos valsčių teritorinis sąrašas

462

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“

466

 

Rengiamų bei išleistų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų žemėlapis. Sudarė UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė

468

 

Apie seriją „Lietuvos valsčiai“ (anglų k.)

470

 

Asmenvardžių rodyklė. Sudarė Jūratė Baradinskienė, Kęstutis Marcinkevičius

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, įvertinti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos.

Contents

 

7

 

Introduction

9

*

Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Investigations of Baliuliai barrows

36

 

Valdas Striužas. Freedom fights in the area of Pabradė in 1941 the facts of resistance during the period of 1943– 1953 the historical and cultural heritage in Pabradė area in 1943–1953

59

 

Vaclovas Jasudas. The Domus Community in the town of Pabradė

79

 

Laima Markauskienė. The Rytas Gymnasium in Pabradė–its past and present

92

 

Gražina Dargytė. The Pabradė town library

184

 

Kęstutis Marcinkevičius. The activities of the Pabradė branch of the Reform Movement of Lithuania

293

 

Kęstutis Marcinkevičius. The Pabradė Self-government

358

*

Joana Gruodytė. Writings on the bridges of Pabradė: a sociolinguistic aspect

367

 

Esmiralda Verikienė. Evolution of Polish language usage in Pabradė (form the beginning of the 20th c. to 1989)

375

 

Bronius Lazaraitis. Marshal Piłsudski’s brother Bronisław Piłsudski–a noble man and famous scholar (1866–1918)

380

 

Bronius Lazaraitis. A marshal from Zalavas (1867–1935)

446

 

Kęstutis Marcinkevičius. Autobiography or maybe reminiscences

450

 

Summaries of the papers approved by the ‘Lietuvos valsčiai’ Monograph Series Lithuanian Local Researches Commission for Scientific Works

451

 

About the authors

452

 

Abbreviations

455

 

Kęstutis Marcinkevičius. The Funders and sponsors of the book

456

 

The map of former Lithuanian rural districts called Valsčiai. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

458

 

The alphabetic list of former Lithuanian Valsčiai

460

 

The territorial list of former Lithuanian Valsčiai

462

 

About the ‘Lietuvos Valsčiai’ series

466

 

The map of ‘Lietuvos Valsčiai’ series monographs to be published and those already published. Compiled by UAB Žemėlapių Artelė cartographer Aira Dubikaltienė

468

 

About the ‘Lietuvos Valsčiai’ series (in English)

470

 

The index of personal names. Compiled by Jūratė Baradinskienė and Kęstutis Marcinkevičius

* An asterisk in the contents marks the articles approved by the “Lietuvos valsčiai” Series Scientific Works Commission.

  Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

2017 09 12

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt