Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 


Monografijos „Vaiguva“ naujienos
 

2017 01 23

Gauta parama

2017 m. sausio 23 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Dalios Bagdonienės 92,47 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2013, 2014 ir 2015 m.) paramą rengiamai monografijai„VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 01 25


2016 12 27

Gauta parama

2016 m. gruodžio 27 d. leidykla buvo informuota apie jai skirtą Joanos Miliauskienės 33,86 Eur (2% pajamų mokesčio sumos už 2015 m.) paramą rengiamai monografijai„VAIGUVA“ (vyr. redaktorė Ieva Švarcaitė). Nuoširdžiai dėkojame rėmėjai! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. skirsnyje „Rengiamos monografijos“, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2017 01 02


2015 06 30

Gauta parama

2015 m. birželio 30 d. leidyklą pasiekė Juozo Bytauto 70,00 Eur parama monografijai „VAIGUVA“. Dėkojame rėmėjui! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Išleistų serijos knygų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2015 06 30


2014 10 21

Gauta parama

2014 m. spalio 21 d. leidyklą pasiekė Arūno Trilikausko 500 Lt  parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2014 10 27


2014 09 25

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 25 d. leidyklą pasiekė Ligitos Teresiūtės  200 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2014 09 30


2014 09 23

Gauta parama

2014 m. rugsėjo 23 d. leidyklą pasiekė Zosės Radžiuvienės  1400 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Nuoširdžiai dėkojame! Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.  ▲2014 09 24


2014 04 25

Gauta parama

2014 m. balandžio 25 d. leidyklą pasiekė Žeimelio žemės ūkio bendrovės 35 000 Lt parama rengiamai monografijai „VAIGUVA“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva. ▲2014 04 28


2013 11 07

Gauta parama

2013 m. lapkričio 7 d. leidyklą pasiekė UAB Račkausko AGROTECH 1 000 Lt parama monografijos „VAIGUVA“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva.▲2013 11 08


2013 01 30

KRF NEPARĖMĖ „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS MONOGRAFIJŲ „UŽPALIAI“, „VAIGUVA“ IR GINTARO KALTENIO KNYGOS „3000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“. 2012 m. spalio 22 d. „Versmės“ leidykla pateikė paraiškas Kultūros rėmimo fondo paskelbtam 2013 metų kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „UŽPALIAI“, „VAIGUVA“ , taip pat Gintaro Kaltenio knygos „3000 kilometrų istorijos“ išleidimo finansavimui. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-17) iš 1 190 paremtų projektų, kuriems padalinta 17 422 000 Lt, „Versmės“ leidyklai unikalios šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos leidimui ir leidiniui apie Lietuvos tautinį paveldą žemaitukus finansavimas neskirtas. Galima tik apgailestauti, kad KRF neteikia prioriteto Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui. ▲2013 01 30


2012 10 22

PATEIKĖME PARAIŠKAS KULTŪROS RĖMIMO FONDO KONKURSUI. 2012 m. spalio 22 d. „Versmės“ leidykla pateikė paraiškas Kultūros rėmimo fondo paskelbtam 2013 metų kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui. Prašome paramos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „UŽPALIAI“ (sud. Stanislovas Balčiūnas) ir „VAIGUVA“ (sud. dr. Ieva Švarcaitė) išleidimui 2013-aisiais metais, taip pat GintaroKaltenio knygų „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ bei „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ vertimo į anglų kalbą leidimui. Pastarieji du leidiniai turėtų būti išleisti anglų kalba viena knyga, pavadinta „3000 kilometrų istorijos“. ▲2012 10 23


2010 09 20

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugsėjo 20 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėje www.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijosįvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas etnografo, humanitarinių mokslų daktaro Jono Mardosos serijos monografijai „VAIGUVA“ parašytas straipsnis„Vaiguviškių talkos XX amžiaus pirmojoje pusėje“ (LLT:175-33/2010-38).

Talkos Vaiguvos apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje buvo gana dažna valstiečių bendruomeninio gyvenimo forma. Kai kurios jų artimiau susiję su žemaičių ūkio raidos ypatybėmis. Žemaitijoje būta daugiau stambių ūkių, į kuriuos pirmiausia pateko daugelis technikos naujovių. Antai kuliamosios mašinos, kaip ir prekinė linininkystė reikalavo gausesnio darbo rankų kiekio. Todėl talkos buvo gana organizuotos. Daugiausia talkų buvo skirtos svarbiausiems žemdirbystės darbams.

Arimo ir sėjos talkos dažniau būdavo rengiamos nesant namuose reikiamos darbo jėgos. Daug plačiau sutinkama mėšlavežio talka. Kadangi tai fiziškai sunkus ir sutelktinių pastangų reikalaujantis darbas, jį stengdavosi atlikti samdydami darbininkus arba kaimas sutardavo paeiliui iš kiekvieno ūkininko tvartų išvežti mėšlą. Talkų metu Vaiguvos apylinkėse buvo įvairių papročių ir maginių veiksmų, darbai buvo siejami su Dievo vardu ir jo pagalbos viltimi. Šių papročių tikslas buvo apsaugoti būsimą derlių ir gauti jį didesnį. Talkų papročiai taip pat dažniausiai buvo susiję su laukiamomis pabaigtuvėmis. 

Jeigu šienapjūtės talkos gana retos, tai rugiai stambesniuose ūkiuose dažnai pjauti su talka. Vieniems talkininkams už darbą atsilygindavo grūdais, kitiems – šienu ar pinigais. Vaiguviškių rugiapjūtei būdingi buvo visoje Lietuvoje esminiai jos momentai: pradėtuvės, rugių pjovimas ir pabaigtuvės. Žemaičiams būdingas rugių pjovimas poromis, kai vyrai dirba su dalgiais, o moterys riša nupjautą derlių į pėdus. Todėl porose dažnai būdavo tarpusavyje lenktyniaujama. Krikščioniški, kaip ir simboliniai bei apeiginę prasmę turintys papročiai, būdingi pradėtuvėms ir pabaigtuvėms. Rugiapjūtės pabaigtuvės susijusios su paskutinio pėdo pjovimu bei vainiko pynimu ir jo įteikimu. Pabaigtuvių papročiai turi įvairią paskirtį. Vieni yra pramoginiai, juose pabrėžiamas darbo pabaigos džiaugsmas ir gerų vaišių viltis, kitų – tikėjimas geru ateities derliumi. Bulviakasio, kaip ir linų rovimo, talkas ūkininkai rengdavo, norėdami greičiau nuimti derlių. Užtat naktimis arba dienomis vykęs linų mynimas, be darbo, apėmė ir įvairias aktualias darbui naktį pramogas. Kūlimo talkos dažniausia buvo telkiamos kuliant kuliamosiomis mašinomis, kurias aptarnauti reikėjo kaimynų pagalbos. Tai atodirbinės talkos ir papildomai už darbą paprastai atsilyginant geresniu maitinimu ir pabaigtuvių vaišėmis.

Kiaulių skerdimo specifika reikalavo į pagalbą kviesti skerdiką ir talkininkus. Kiaulių skerdimas susijęs su įvairiais tikėjimais, kurių tikslas – užtikrinti mėsos gausą ir kokybę. Skerdimo diena būdavo parenkama pagal savaitės dienas ir ypač pagal mėnulio fazes. Skerdimo talkoms taip pat būdingi skerstuvių mėsos nešimo kaimynams bei talkininkų vaišinimo papročiai.

Talkininkų maitinimas susijęs su tradiciniu gyvenimo būdu, kurį tvarkė religiniai papročiai ir mitybos tradicijos. Tačiau talkoms buvo parenkamas gausesnis ir įvairesnis maistas. Jis nemažai priklausė nuo darbo trukmės ir sunkumo. Mityboje mažiau dėmesio buvo skiriama valgyti pietus, o labiausiai į vakarienę, kuri dažniausiai buvo ir pabaigtuvių vaišės. Vaiguviškių talkoms būdingi tradiciniai žemaičių proginiai (kastinis) ir XX a. pirmojoje pusėje plintantys nauji (kugelis, cepelinai ir gaminiai iš maltos mėsos) patiekalai. Tačiau nevengiama buvo duoti ir žemaičiams būdingų košių bei kitų iš kasdienės mitybos atėjusių valgių.

Talkos, kaip valstiečių bendruomeninio darbo forma, buvo gyvybingos esant privačiam valstiečių ūkiui, todėl didžioji jų dalis išnyko kolektyvizuojant žemės ūkį.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę –kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 33-asis iš etnologijos srities ir 175-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 09 20


2010 09 06

PASKELBTAS NAUJAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. 2010 m. rugsėjo 6 d. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto  svetainėjewww.llt.lt paskelbtas naujas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas anksčiau nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės Reginos Venckutės serijos monografijai „VAIGUVA“ parašytas straipsnis „Būdingesnės Vaiguvos šnektos ypatybės“ (LLT:173-21/2010-36).

Lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje Vaiguvos šnekta priskiriama pietų žemaičių raseiniškių tarmei, tačiau būdama prie pat ribos, skiriančios raseiniškius nuo gretimos pietų žemaičių varniškių tarmės, šiek tiek turi ir jai būdingų ypatybių. Galimas dalykas, kad prieš keliasdešimt metų Vaiguvos šnekta buvo artimesnė varniškiams, bet tokiam spėjimui patvirtinti trūksta duomenų, nes anksčiau užrašytų tekstų beveik nėra. Šiandien galima teigti, kad varniškiams būdingi dvigarsiai un, in Vaiguvos šnektoje tariami kaip raseiniškių – an, en.

Straipsnyje remiamasi 2007 metais į magnetofono juostą įrašytais tekstais ir pagal juos aprašomos ryškiausios šios šnektos kirčiavimo, fonetikos, morfologijos ypatybės. Daugiausia dėmesio buvo skirta jos vokalizmo sistemai, nes būtent balsių izofonos leidžia tiksliau nustatyti paribio šnektų skirtumus. Kirčiavimo ir morfologijos ypatybės aprašytos fragmentiškiau. Sintaksės ir žodyno ypatybėms iliustruoti straipsnio gale pateiktas pluoštelis transkribuotų sakinių iš minėtų garso įrašų.

Straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus 2009-uosius – Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto ir vėliau sėkmingai tęsiamo šio jubiliejaus pilietinio minėjimo dalis: nuo praėjusių metų pradžios iki šio straipsnio paskelbimo, kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje www.llt.lt skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar nepažintos Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos (biologijos, geografijos, geologijos), archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių.

Šis straipsnis yra 21-asis iš kalbos srities ir 173-asis elektroniniame serialiniame „Lietuvos lokalinių tyrimų“ leidinyje nuo pirmojo mokslo darbo paskelbimo jame 2006 11 21. 

Maloniai kviečiame skaityti ir ... rašyti „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkiniui: įsipareigojame mokslo darbų komisijos įvertintus straipsnius paskelbti per 3 mėnesius nuo jų gavimo.  ▲2010 09 06


2009 03 02

PASKELBTAS MOKSLINIS STRAIPSNIS. Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje http://www.llt.lt/ paskelbtasMokslo darbų komisijos aprobuotas anksčiau niekur nepublikuotas leidyklos spaudai parengtas geologo, gamtos mokslų daktaro Aleksandro Šliaupos mokslinis straipsnisVaiguvos valsčiaus žemės gelmių sandara (LLT:94-26/2009-6).

Buvusio Vaiguvos valsčiaus teritorija įsprausta tarp Vidurio Žemaičių kalvyno, Šiaurės Rytų Žemaičių bei Rytų Žemaičių plynaukščių. Todėl ir reljefas, ir Žemės paviršiaus geologinė sandara čia gana permainingi. Permaininga čia ir visa Žemės gelmių sandara, kuri ištirta gręžiniais bei geofiziniais metodais. Žemės gelmių vystymosi istorijoje išskiriami du etapai. Tai kristalinių magminių ir metamorfinių uolienų susidarymo labai ilgas geologinis laikotarpis, siekiantis kelis milijardus metų, ir nuosėdinės dangos klostymosi etapas. Pastarasis truko vos apie 700 milijonų metų. Per tą laiką susiformavo 1800–1900 m nuosėdinių uolienų storymė. Kristalinės uolienos sudaro per 40 km storio Žemės plutą.

Magminės ir metamorfinės uolienos dėl savo įvairumo ir struktūrinių sąlygų sugrupuotos į atskirus blokus, zonas. Taip Vaiguvos apylinkės atsidūrė Vakarų Lietuvos granulių domeino (bloko) rytiniame pakraštyje, kuriame išskirtos Tauragės–Ogrės, Telšių, Mažeikių–Vilniaus ir Jurbarko zonos. Nuosėdinę dangą sudaro kambro, ordoviko, silūro, devono, viršutinio permo, apatinio triaso, vidurinės-viršutinės juros, apatinės kreidos ir kvartero sluoksniai, iš kurių straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pastariesiems. Kvartero nuogulos suformavo dabartinį reljefą. Pagal prekvarterų uolienų paviršių ar kvartero nuogulų padą išryškinta neotektoninė struktūra, kuri artimai siejasi su prekvartero sluoksnių struktūra ir kristalinio pamato blokine sandara. 

Šio straipsnio paskelbimas yra „Versmės“ leidyklos iniciatyva visus Lietuvos 1000-mečio metus vykdyto šio jubiliejaus minėjimo tęsinys: visus metus kartą per savaitę – kiekvieną pirmadienį svetainėje http://www.llt.lt/ skelbiame vis naują įdomų mokslinį, per praėjusius tūkstantmečius vis dar iki galo nepažintos, Lietuvos lokalinių tyrimų straipsnį iš gamtos, archeologijos, istorijos, etnologijos, kalbos, tautosakos ar sociologijos mokslo sričių. 

Šis straipsnis yra 26-asis iš gamtos (13-asis iš geologijos) srities ir 94-asis šiame lokalinių tyrimų rinkinyje.2009 03 02


2008 10 21

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ interneto svetainėje www.llt.lt paskelbti šie nauji, anksčiau nepublikuoti straipsniai: Mykolas Michelbertas. Vaiguvos apylinkių proistorė, Mindaugas Pocius. Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Valkininkų krašte 1944–1949 metais.  


2008 07 15

Gauta 500 Lt finansinė parama iš Jono Rimeikio monografijai „Vaiguva“.


2007 06 04

Prasidėjo „Versmės“ leidyklos pakartotinai rengiama monografijos „Vaiguva“ autorių kompleksinė tiriamoji ekspedicija į Vaiguvą ir jos apylinkes (Kelmės r.). Ekspedicijos vadovė monografijos „Vaiguva“ vyriausioji redaktorė sudarytoja Ieva Švarcaitė.  Plačiau apie 2007 m. leidyklos ekspedicijas žr. psl. 2007 m. ekspedicijos.


2005 08 16

Prasidėjo „Versmės“ leidyklos rengiama monografijos „Vaiguva“ autorių kompleksinė tiriamoji ekspedicija į Vaiguvą ir jos apylinkes (Kelmės r.). Ekspedicijos vadovė monografijos „Vaiguva“ vyriausioji redaktorė sudarytoja dr. Ieva Švarcaitė.  Plačiau apie 2005 m. leidyklos ekspedicijas žr. psl. 2005 m. ekspedicijos.


2004 10 12

Pradėta rengti monografija „Vaiguva“ (Kelmės r.). Vyriausioji redaktorė sudarytoja – Ieva Švarcaitė. Knygos parengimo terminas 2008 m. 2005 m. planuojama ekspedicija į buvusį Vaiguvos valsčių.


 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt