„Versmės“ leidykla

JONAS KADŽIONIS. MIŠKO PARTIZANAS
2011 m.
Autorius – Algis Kuzmickas.
Trukmė – 09:26.
Titrai anglų k.

Jonas Kadžionis partizanavo rezistencijos sovietų okupacijai metais. Slapyvardis – „Bėda“. 1948 m. sovietų rėžimui ištremus dalį šeimos, vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje, J. Kadžionis pabėgo ir prisijungė prie vietinių partizanų gretų. Jis tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanu. Pasipriešinime dalyvavo nuo 1948 iki 1953 m., kada buvo suimtas.
Praėjus pusei amžiaus, buvusių kovų vietose partizanas pasakoja, kaip teko kovoti su stribais ir gyventi besislapstant miško bunkeriuose.

▲2012 11 06

VIETINĖS RINKTINĖS PĖDSAKAIS
2011 m.
Autorius – Algis Kuzmickas.
Trukmė – 6:08

Vaizdo medžiagoje pateikiama trumpa istorija apie 1944 m. vasario 16 d. generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Vietinę savanorių rinktinę. Pasakojama apie buvusių Vietinės rinktinės karių, išsiųstų į Vokietiją, paieškas.

▲2012 11 06

LAISVĖS KRYŽKELĖS. PIETŲ LIETUVOS PARTIZANŲ SRITIS: APYBRAIŽA APIE ADOLFĄ RAMANAUSKĄ-VANAGĄ
2010 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Dalius Žygelis, Ričardas Čekutis (Bernardinai.lt, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)
Trukmė – 10:30

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, matydamas savo tautiečių kančias, kasdienius žmonių areštus, okupantų savivalę, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Apie jo partizaninį kelią byloja keli svarbiausi biografiniai faktai.

A. Ramanauskas, pasirinkęs Vanago slapyvardį, iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945-ųjų vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 metais – Merkio rinktinės vadu. 1947-ųjų rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o po D. Jėčio-Ąžuolio žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 m. spalio, kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizanų vienijimąsi.

▲2012 11 28

LAISVĖS KRYŽKELĖS. VAKARŲ (JŪROS) PARTIZANŲ SRITIS
2011 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis (Bernardinai.lt, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)
Trukmė – 04:33.

Vakarų (Jūros) partizanų srities įkūrimo ištakos – Kęstučio partizanų apygarda, rodžiusi daugiausia iniciatyvos ne tik dėl Žemaitijos laisvės kovotojų, bet ir visos Lietuvos partizanų susijungimo.

Įkuriant Vakarų Lietuvos (Jūros) sritį Prisikėlimo apygardai atstovavo Leonardas Grigonis-Užpalis ir jo adjutantas, apygardos štabo sekretorius Viktoras Šniuolis-Vitvytis. Jis vienintelis sulaukė šių dienų. Todėl yra unikali galimybė išgirsti jo prisiminimus apie srities įkūrimą.

▲2012 11 28

LAISVĖS KRYŽKELĖS. ŠIAURĖS RYTŲ (KARALIAUS MINDAUGO, KALNŲ) PARTIZANŲ SRITIS
2011 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis (Bernardinai.lt, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)
Trukmė – 06:27

Šiaurės Rytų (Karaliaus Mindaugo, Kalnų) partizanų srities įkūrimo ištakos – Vytauto partizanų apygarda.

1944 m. rudenį ir 1945 m. pradžioje būsimosios Vytauto apygardos teritorijoje Šiaurės Rytų Aukštaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, formavosi partizanų rinktinės, pavieniai būriai. 1945 m. pavasarį susikūrusios Sakalo, Šarūno ir Gedimino rinktinės buvo išblaškytos gausių NKVD pajėgų.

Apie tai pasakoja buvusios srities štabo bunkerio laikytojos, partizanų ryšininkės ir rėmėjos seserys Bronislava Jovaišaitė-Pačinskienė ir Leonora Jovaišaitė.

▲2012 11 28

LAISVĖS KRYŽKELĖS. LLKS VADOVYBĖS BUNKERIO MĖNAIČIUOSE ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI
2010 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis (Bernardinai.lt, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras)
Trukmė – 06:27

Reportaže pasakojama apie archeologinę ekspediciją, kurios metu buvo atkastas Lietuvos partizanų bunkeris – „Prisikėlimo“ apygardos vadavietė, kurioje buvo pasirašyta legendinė 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos partizanų vadų deklaracija.

Ekspedicijos dalyvius nustebino bunkeryje atrasti keli partizanams priklausę daiktai, žiūronai bei neblogai išsilaikiusios stalo, ant kurio buvo pasirašinėjama deklaracija, liekanos. Kita staigmena – paties bunkerio matmenys. Beveik visuose prisiminimuose minima kur kas didesnė ir erdvesnė bunkerio patalpa, tačiau atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad bunkeris tėra vos 2 m pločio, 3 m ilgio ir 1,35 m aukščio.

Tokiomis sąlygomis 8 vyrai iš visos Lietuvos nuo 1949 m. vasario 2 dienos posėdžiavo bei priėmė istorinius ir net unikalius visame pokario Europos kontekste sprendimus.

▲2012 11 28

LIETUVOS PARTIZANŲ FOTOGRAFIJOS
2010 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Autoriai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Trukmė – 24:01

„Tai, kuo mes dar abejojame, tampa akivaizdu pamačius fotografiją“, – sakė žymi medijų teoretikė amerikietė Susan Sontag, apibūdindama vieną svarbiausių fotografijų savybių: būti tiesos atvaizdu. Ar ne panašiai atsitiko su partizaninio karo fotografijomis?

Drąsių žmonių slapstytos neįtikėčiausiose vietose, keturiasdešimt metų jos gyvavo paralelinėje, tykiai vienas prie kito prigludusių, tarsi ko nors laukiančių, uždraustų tekstų „bendruomenėje“, apie kurią daugelis sužinojo tik per Atgimimą.

Filmą galite peržiūrėti čia.

▲2012 11 28

NESULAUŽYTI PRIESAIKOS
2007 m.
Scenarijaus autorė – Agnė Marcinkevičiūtė, prodiuseris ir idėjos autorius – Jonas Cimbolaitis. „A Propos“ studija.
I dalis. Trukmė – 27:47
II dalis. Trukmė – 26:09

Tai pasakojimas apie eilinį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizaną Juozą Armonaitį-Triupą. Pokario metais aktyviai su ginklu rankose kovojęs prieš Sovietų okupaciją, o sužeistas ir pakliuvęs į nelaisvę, jis ištvėrė žiaurius kankinimus, nesyk žvelgė mirčiai į akis, tačiau kario priesaikos nesulaužė. Filme savo prisiminimais dalinasi mons. Alfonsas Svarinskas ir Aldona Vilutienė, istorinius faktus komentuoja istorikai Dalia Kuodytė, Jonas Gustaitis ir žurnalistas Ričardas Čekutis. Filmo autoriai gilinasi ne tik į to meto įvykius, bet ir į nepalaužiamo žmogaus psichologiją, bandydami atskleisti šio partizano stiprybės fenomeną.

▲2013 01 16

XX AMŽIAUS LIUDININKAS: JUOZAS JAKAVONIS-TIGRAS
2012 m.
Autorius – Bernardinai.lt
Trukmė – 36:02

Juozas Jakavonis iš Kasčiūnų kaimo Dzūkijos šiluose, šalia Merkio, – vienas pokario laisvės kovų herojų, tragiško XX amžiaus liudininkas. Subrendęs Nepriklausomybės metais iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą, kuris neaplenkė ir jo šeimos. Vos devyniolikos davė partizano priesaiką, aktyviai dalyvavo ginkluotame pasipriešinime.

Dvejus metus trukusi aktyvi Juozo Jakavonio-Tigro partizaninė kova baigėsi 1946 metų gruodžio 8 dieną, kai savo gimtajame kaime, kaimyno namuose, enkavedistų buvo suimtas su partizanų spauda.

▲2013 01 16

IŠTIKIMYBĖ PRIESAIKAI: PARTIZANŲ METRAŠTININKAS ANDRIUS DRUČKUS
2012 m.
Autorius – Bernardinai.lt
Trukmė – 28:59

Andrius Dručkus partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika, po to, kai miške žuvo brolis. Tačiau netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno-Liubarto gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdo visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą.

Jo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinę, o daugiau nei šeši tūkstančiai jo sukauptų eksponatų tapo Obelių muziejaus, Rokiškio rajone, pagrindu. Ir šiandien šis muziejus ir A. Dručkaus archyvas vertinamas, kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių.

Filmą galite pažiūrėti čia.

▲2013 01 16

PASKUTINIS (DOK. F. APIE PASKUTINĮ AUKŠTAITIJOS PARTIZANĄ ANTANĄ KRAUJELĮ)
2010 m.
Režisierius – Algimantas Maceina, operatorius – Algimantas Mikutėnas, prodiuseris – Žilvinas Stravinskas.
Trukmė – 55:11

Dokumentinis filmas pasakoja apie išskirtinį kovotoją Antaną Kraujelį-Siaubūną – paskutinį aktyviai veikusį Lietuvos partizaną, kuris kovojo iki 1965 metų kovo, iki savo žūties.

Režisierius A. Maceina pasakojo: „Apie jį Aukštaitijoje tebesklando legendos, kaip jis, apsivilkęs sovietinę artilerijos kapitono uniformą, rodydavosi viešumoje, kaip kagėbistai jo ieškodavo miškuose, o jis tuo metu puotaudavo smuklėse ir arbatinėse, vėliau palikdavo raštelį, kad čia lankėsi partizanas Siaubūnas. Tai keliolika metų iš proto varė represinių struktūrų vadus ir Vilniuje, ir Maskvoje”.

▲2013 02 01

KETVIRTASIS PREZIDENTAS
1995 m.
Režisierius – Juozas Sabolius.
Trukmė – 63:30

J. Saboliaus filmas apie pokario metų partizaninio judėjimo vadą – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo tarybos pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą, kuris devynerius metus kovojo prieš bolševikinius okupantus, vadovavo ginkluotai pasipriešinimo kovai. Pagal LLKS nuostatus, iškovojus nepriklausomybę, iki Seimo rinkimų jis turėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas.

Filmą galite pažiūrėti čia.

▲2013 02 11

PARTIZANŲ TAKAIS
2012 m.
Autoriai – Gediminas Kajėnas, Kostas Kajėnas.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Trukmė – 33:42

Druskininkų urėdijos miškuose esančio muziejaus vadovas Gintautas Kazlauskas savo iniciatyva atstatė du bunkerius, atminimo ženklais įamžino ne vieną su pokario laisvės kovomis susijusią vietą, nuolatos rengia vakarus bei susitikimus, kuriuose mėgina šiuolaikiškai kalbėti apie rezistencinį lietuvių pasipriešinimą 1944–1953 metų laikotarpiu ir juose dalyvavusius Dainavos apygardos partizanus, jų ryšininkus bei rėmėjus.

▲2013 04 16

AMŽININKAI. LIETUVOS PARTIZANAI
2007 m.
Autorius – Rimas Bružas
Trukmė – 44:35

Šioje režisieriaus ir žurnalisto R. Bružo ciklo „Amžininkai“ dalyje kalbama apie siekiamybę istoriškai objektyviai įvertinti pokario partizanines kovas Lietuvoje. Laidoje pateikiami archyviniai vaizdai iš pokario, kalbinami istorikai K. Girnius, B. Gailius, A. Anušauskas, L. Truska.

Filmą galite pažiūrėti čia.

▲2013 04 16

DVYLIKOS ŽODŽIAI
2013 m.
Šaltinis – Bernardinai.lt
Režisierius – Justinas Lingys
Trukmė – 31:10

Režisieriaus J. Lingio dokumentinis filmas originaliai įamžina partizanų kovą. Filme buvę partizanai ir ryšininkai Elena Žilvytienė, Lionginas Meškauskas, Paulius Kirša- Vilkas, Alfonsas Indrelis- Algis, Juozas Algimantas Ruzgas-Nemunas, Jonas Adomonis, Adolfas Bulovas, Petras Čarna, Marijonas Mincė, Emilija Valonytė Zalagėnienė-Amazonė, Juozapas Šatas, Bronislovas Grigonis-Bijūnas dalijasi savo prisiminimais apie pokarį ir rezistenciją.

▲2013 08 13

Atgal Viršun