„Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašo garso takelio tekstas

11.1 filmas
Tiesa apie vakcinas, 1 serija, 1 dalis [11.1] [58:05]

[Tekstas ekrane:

„Vaikai yra vertingiausias pasaulio resursas ir jo didžiausia viltis ateičiai“ – Johnas F. Kennedy‘is]

Sveiki atvykę į „Tiesą apie vakcinas“. Aš – jūsų vedėjas Ty‘us Bollingeris. Galbūt mane prisimenate iš mano ankstesnių dokumentinių filmų „Tiesos apie vėžį“ tema. Buvo aiškus kitas žingsnis – ištirti tiesą apie vakcinas ir taip pat informuoti žmones šia tema, ir mes lygiai tą ir padarėme. Tikrai tikiu, kad septynios šio filmo serijos pakeis jūsų gyvenimą ir laukiu, kada prisijungsite prie šios kelionės. Taigi, pradėkime.

[Tekstas ekrane:

Vakcinų, raupų, vakcinų saugumo istorija ir dabartinis CDC grafikas]

Daugelis tiki, kad vieni žmonės, įskaitant gydytojus, yra už vakcinas, kitaip tariant, jie mano, kad visos vakcinos saugios ir veiksmingos visiems žmonėms, visą laiką. O kiti žmonės – prieš vakcinas, kitaip tariant jie yra 100 procentų prieš visas vakcinas, visą laiką. Bet ar tai tikslu? Ar tai yra vienintelės dvi priimtinos pozicijos vakcinų klausimu?

[Interviu su dr. Jennifer Margulis – apdovanojimus pelniusia mokslo žurnaliste ir „Vakcinoms palankaus plano“ bendraautore, 01:13]

Dr. Jennifer Margulis: Tiesiog naudoti terminus „už“ ar „prieš“ vakcinas yra visiškai absurdiška. Todėl, kad tai būtų tarsi naudoti terminus „už“ ar „prieš“ antibiotikus. Taigi, gali žinoti, kad yra nuostabu turėti prieigą prie antibiotikų, kai jums jų reikia, kai jie tinkamai naudojami, kada yra bakterinis užsikrėtimas, kurį antibiotikai tikrai galėtų padėti išgydyti. Tačiau tai nereiškia, kad išrašytumėte antibiotiką virusiniam užsikrėtimui. Bet jei kas nors – gydytojas ar tėvas, nenorintis antibiotikų virusiniam užsikrėtimui – niekada nesakytum, kad jie yra prieš antibiotikus, ar ne? Taigi, kai žmonės pradeda abejoti vakcinų saugumu, ar vakcinų veiksmingumu, ar vakcinų būtinumu – tai nereiškia, kad jie yra prieš vakcinas, tai reiškia, kad jie yra už mokslą ir už sveiką protą, ir už visuomenės sveikatą. Tiesa yra ta, kad mums visiems rūpi tas pats dalykas – mums rūpi, kad turėtume sveikus vaikus ir sveiką populiaciją. Niekas nėra prieš ar už vakcinas. Mes visi esame už vaikus ir už sveikatą. Ir abejoti kai kuriais mūsų dabartinio CDC vakcinų grafiko aspektais iš tikrųjų yra labai svarbu, jeigu norime užtikrinti, kad mūsų vaikai būtų saugūs ir sveiki.

[Interviu pabaiga]

Sutinku su dr. Margulis – mums visiems rūpi tas pats dalykas. Visi norime būti užtikrinti, kad mūsų vaikai yra saugūs ir sveiki. Tik tiek. Manau visi galime su tuo sutikti, ar ne? Šiame dokumentiniame mini seriale nagrinėsime vakcinų tyrimų mokslinį patikimumą, maždaug tuzino tam tikrų vakcinų, kurios yra dabartiniame CDC grafike, saugumą ir efektyvumą, ir gyvybiškai svarbią vakcinų pasirinkimo laisvės temą. Nenoriu, kad mano pažiūros įtakotų mokslinius faktus ir nenoriu nieko priversti daryti ką nors, kam priešinasi jų sąžinė. Mano siekis yra parodyti tiesą, kad jūs – žiūrovai – galėtumėte priimti informuotą sprendimą sau ir savo šeimai.

Kokia yra vakcinų teorija? Paklausiau šio klausimo dr. Paulo Thomaso, sertifikuoto pediatro iš Portlando, Oregano valstija.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu – sertifikuotu pediatru, autoriumi ir judėjimo „Gydytojai už informuotą sutikimą“ steigėju, 03:13]

Ty Bollinger: Kokia yra vakcinų teorija? Kodėl jos veikia, arba kokia jų veikimo teorija?

Dr. Paul Thomas: Na, prieš pradėdamas apie tai kalbėti tik noriu paminėti – ką praradome visoje šioje vakcinų diskusijoje, tai yra, kas iš tikrųjų palaiko mūsų sveikatą yra stipri imuninė sistema. Tą pasakius, ar yra įmanoma naudoti savo imuninę sistemą ir patobulinti kurį nors jos aspektą, kad sudarytumėte imunitetą prieš ką nors, kas gali sukelti žalą? Ir manau, kad vakcinacijos teorija prasideda nuo raupų, karvių raupų, [Edwardo] Jennerio ir visų kitų pionierių. Ir tuo metu jie sugebėjo paimti truputį kažko, kas sukėlė ligą ar kažką panašaus į tai, ir pakišti tai po oda, ir priversti žmogaus kūną sukelti imuninę reakciją, kad ateityje kai turėsite sąlytį su, tarkime, raupais, jūsų kūnas jau bus pasiruošęs. Taigi, paprastai tariant, manau, tą bandome daryti su vakcinomis – bandome paruošti imuninę sistemą su mikroorganizmu, kuris buvo nužudytas, arba jo dalelėmis – to užtenka kūnui jį atpažinti, ir jūs pagaminate antikūnių, kad kitą kartą, kai turėsite sąlytį, jūsų imuninė sistema greitai sureaguos ir jūs iš tikrųjų nesusirgsite. Taigi, turėsite stiprų imuninį atsaką. Tam tikru mastu, mums pasisekė, bet kai kur pralaimėjome – laimėjome mūšį, bet pralaimėjome karą – mano nuomone, tas pralaimėjimas yra šalutiniai poveikiai.

[Interviu pabaiga]

Kitoje serijoje domėsimės šalutiniais poveikiais, tiksliai kaip pasakė dr. Thomasas. Vakcinacijai paskiriamas kelių ligų paretinimo ar net panaikinimo nuopelnas, tokių kaip kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, tymai, kiaulytė, raudonukė, hepatitas B, raupai, meningitas ir gripas. Jeigu po skiepijimo sulaukiama teigiamos antikūnių reakcijos, tada ta vakcinacija laikoma sėkminga ir tikima, kad tas žmogus yra atsparus tai ligai. Nagrinėsime šią temą – antikūnius – kitoje serijoje.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu tęsinys, 05:39]

P. T.: Aš esu Pediatrų akademijos narys. Turėtume būti Pediatrų akademija – organizacija, sauganti vaikų sveikatą, ir kalbant apie vakcinas – apie ką kalbėsime – manau, kad Akademija nebuvo tokia kruopšti, kokia ji, mano nuomone, turėtų būti, tirdama kas vyksta.

[Interviu pabaiga]

Tai gerai apibendrina priežastį, dėl kurios sukūrėme šį dokumentinį mini serialą – mums reikia daugiau tyrimų, mums reikia daugiau pokalbių ir mums reikia daugiau nuoširdžių diskusijų. Bet dvi priešingos pozicijos – tų, kurie yra „už vakcinas“ ir tų, kurie yra „prieš vakcinas“ – sukūrė aplinką, kurioje civilizuoti pokalbiai praktiškai nevyksta, kur yra daug daugiau pravardžiavimo ir menkinimo. Tai sukūrė aplinką, kuri nėra palanki tikroms diskusijoms ar pokalbiams.

[Interviu su dr. Larry‘iu Palevsky‘iu – žinomu sertifikuotu pediatru, lektoriumi ir autoriumi, 06:28]

Dr. Larry Palevsky: Šiandienos atmosferoje, turime tą „Paskiepykite savo vaikus dabar!“. Ir dabar atsiranda vis auganti „Neskiepykite savo vaikų!“ atmosfera. Na, nei viena šių pozicijų neleidžia priimti tvirto sprendimo ir suprasti, kodėl jį priėmei.

[Interviu su dr. Toni Bark – Ligų prevencijos ir panaikinimo centro steigėja ir medicinos direktore, 06:54]

Dr. Toni Bark: Tą pačią sekundę, kai suabejojate vakcinų saugumu, jūs tampate šarlatanu. Tą pačią sekundę, kai pamini bet kokią problemą su vakcinų saugumu – galite būti „už vakcinas“, bet jeigu paminite vieną saugumo problemą, jūs automatiškai esate šarlatanas. Turime Nobelio premijos laureatus, kurie tai paviešino – tai yra Nobelio premijos laureatai ir staiga jie vadinami šarlatanais ir idiotais, ir pamišėliais, nes jie abejoja vakcinų saugumu.

[Interviu su Sayeru Ji – autoriumi, lektoriumi, Nacionalinės sveikatos federacijos tarybos nariu, 07:14]

Sayer Ji: Manau vienas baisiausių mūsų laikų faktų yra tas, kad net negali kalbėti apie pagrindinius dalykus, tokius kaip vakcinų komponentai, kurie tikrai kenkia ir tai buvo įrodyta. Ir apie juos net negali kalbėti, nes būsi apšauktas „antivakseriu“, kad ir ką tai reikštų.

[Interviu pabaiga]

Jeigu pažvelgsime į istoriją, pamatysime žmones, tokius kaip italų astronomas ir fizikas Galilėjas. Jis 1633 m. buvo nuteistas už paskelbimą įrodymų, remiančių Koperniko teoriją, kad Žemė iš tikrųjų sukasi aplink Saulę. Galilėjas buvo pavadintas eretiku už savo „nemokslines“, heliocentrines – kitaip tariant Saulės centriškumo – pažiūras ir buvo nuteistas namų areštui, kur jis liko visą likusį gyvenimą. Vėliau sužinojome, kad Galilėjaus mokslinės teorijos buvo teisingos ir kad visuotinai priimtos jo laikų mokslinės žinios buvo klaidingos. Septyniose šio filmo serijose pateiksime ekspertų parodymus, mokslinius tyrimus ir medicininius duomenis taip glaustai ir suprantamai, kiek tik įmanoma, kad galėtumėte priimti išmintingus sprendimus, paremtus informuotu pasirinkimu. Didelė išmintingų medicininių sprendimų priėmimo dalis yra informuoto sutikimo koncepcija.

[Interviu su dr. Jennifer Margulis tęsinys, 08:26]

J. M.: Pagrindinė informuoto sutikimo mintis yra ta, kad atlikdami bet kurią medicininę procedūrą, turite pasikalbėti su pacientu apie procedūros naudą, galimas procedūros komplikacijas ir kitus pasirinkimus, kuriuos turite. Taigi, vakcinų atveju, turite pasikalbėti apie tai, kokia yra jūsų vaiko vakcinavimo nauda, koks yra galimas neigiamas jūsų vaiko vakcinavimo poveikis ir kokios yra alternatyvos. Ir visada viena iš alternatyvų turi būti visai neskiepyti arba išretinti vakcinas. Problema yra ta, kad gydytojai yra neįtikėtinai užimti, jie turi mažiau nei 15 minučių kabinete su šeima. Jie tėvams paduoda CDC informacinį lapelį – ir tai nėra informuotas sutikimas. Jūs iš tikrųjų jiems nesakote „gerai, pažiūrėkite – čia yra tikrieji pliusai ir minusai.“ Ir problema yra ta, kad daugelis gydytojų Amerikoje iš tikrųjų nėra skyrę laiko pagrindiniam tyrimui, kuriuo reikia išsiaiškinti, kokios yra tikrosios tam tikros vakcinos rizikos ir naudos. Taigi, Amerikoje iš tikrųjų faktiškai neturime informuoto sutikimo vakcinų atžvilgiu.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu tęsinys, 09:31]

P. T.: Yra toks terminas, kurį gerai prisimenu, kai mane mokė medicinos universitete – tai yra „jatrogeninis“. Jatrogeninis, tai reiškia kad yra sukeltas gydytojo veiksmų.

T. B.: To, ką daro gydytojas.

P. T.: Būtent, taigi, jei gersite vaistus, kuriuos jums išrašiau, ir jie jus susargdins, ar sukes jums žalą – tai yra jatrogeninė žala. Ir aš manau, kad praradome sugebėjimą stebėti vakcinas ir žiūrėti, koks yra jų jatrogeninis poveikis? Kitaip tariant, kokią žalą sukelia mūsų vakcinavimo programa? Taigi, žinai, todėl ir parašiau šią knygą – „Vakcinoms palankus planas“ [„The Vaccine-Friendly Plan“).

T. B.: Tik patikslinkime klausytojams – tu nesi prieš vakcinas?

P. T.: Tikrai ne. 2008-aisiais buvau atsidūręs dilemoje po tų keturių atvejų vaikų, nugrimzdusių į sunkų autizmą, ir aš jau žinojau apie toksiškumą, skaičiau tyrimus apie tiomersalio ir aliuminio toksiškumą. Šia tema yra knygų. Tiesiog negalėjau toliau etiškai skiepyti kaip įprasta – pagal CDC grafiką. Ir dalykai, dėl kurių labiausiai rūpinausi, buvo hepatito B skiepo dozė naujagimiams – tada jie dar nedarė spaudimo skiepyti nėščias moteris, nuo tada jie tai pradėjo tai daryti – ir didžiulis leidžiamų skiepų skaičius, pavyzdžiui, per antro mėnesio vizitą leisdavome šešis skirtingus skiepus iš kurių trys turėjo per daug aliuminio. Taigi, dauginate siaubingus toksinus, dedate ant viršaus dar ir dar, ir tai buvo aiškiai moksliškai nepagrįstas metodas, jeigu supranti toksiškumą.

[Interviu su Neilu Z. Milleriu – medicinos tyrimų žurnalistu ir „Thinktwice“ globaliojo vakcinų instituto vadovu, 11:03]

Neil Z. Miller: Jeigu leisite tėvams duoti informuotą sutikimą prieš gaunant šiuos skiepus, nesakykite jiems tik tai, kad vakcinos yra atsakingos už tymų atvejų sumažinimą. Pasakykite jiems, kad yra tyrimų, kad jei gausite šį skiepą – kurie parodo, kad jeigu gausite šį tymų skiepą, jūs statistiškai gerokai didesnėje rizikoje atsidurti ligoninėje gavę šį skiepą. Jums kyla didesnė rizika sulaukti epilepsijos priepuolių. Jums padidėja rizika turėti alergijų dėl šios vakcinos. Tai yra gerai ištirta. Jums iškyla didesnė rizika susirgti vėžiu ir širdies ligomis vėliau gyvenime, jeigu gavote šį skiepą, nes jis sutrukdė jums išsivystyti natūralų apsauginį poveikį, kai jūs turite natūralų sąlytį su ta liga vaikystėje. Taigi, jeigu norite informuoto sutikimo, privalote turėti visą šią informaciją, prieigą prie visos šios informacijos, tam, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą. Ir tada turite turėti laisvę priimti arba atmesti vakcinas.

[Interviu pabaiga]

Pasak CDC, nėra jokio bendro federalinio informuoto sutikimo reikalavimo imunizacijai. Dėl valstijų ir vietinės reguliacijos, turite pasitikslinti su savo valstijos ar vietiniu sveikatos departamentu. Taigi, tai yra [JAV Konstitucijos] 10-osios pataisos problema, nes 10-ojoje pataisoje rašoma, kad visi įgaliojimai, kurie nėra konkrečiai suteikti federaliniai vyriausybei, yra valstijų atsakomybė.

[Interviu su Barbara Loe Fischer – autore ir Nacionalinio vakcinų informacijos centro (NVIC) prezidente, 12:32]

Barbara Loe Fischer: Bet kas, kas nebuvo apibrėžta Konstitucijoje kaip federalinės vyriausybės atsakomybė, tenka valstijoms. Visuomenės sveikatos įstatymai yra valstijų įstatymai. Vakcinų įstatymai yra valstijų įstatymai. Na, o federalinė vyriausybė turi saugoti sienas, taigi ji gali kurti įstatymus žmonėms, atvykstantiems į šalį, kurie serga užkrečiamomis ligomis arba nėra pasiskiepiję. Bet mūsų šalyje tą daro valstijos. Todėl turime skirtingus vakcinų įstatymus skirtingose valstijose. Skirtingos valstijos turi skirtingas išimtis. Šiuo metu 50 valstijų turi medicinines vakcinavimo išimtis, 47 valstijos turi religinių įsitikinimų vakcinavimo išimtis ir 16 valstijų turi medicinines, religinių įsitikinimų ir trečią išimtį, kuri vadinama arba moralinių įsitikinimų, filosofinių įsitikinimų arba asmeninių įsitikinimų išimtis.

[Interviu pabaiga]

Vakcinų įstatymai yra statutiniai. Kitaip tariant, jie sukuriami tam tikros valstijos, ne federalinės vyriausybės. Mano tyrimuose viena tema, kuri mane labiausiai sudomino iš pradžių, buvo vakcinų švietimo kiekis, kurį gauna vidutinis medicinos mokslų daktaras, ypač pediatras, mokydamasis medicinos. Štai ką turėjo pasakyti specialistai.

[Interviu su dr. Larry‘iu Palevsky‘iu tęsinys, 13:45]

L. P.: Vakcinos nebuvo dažnai diskutuojamos medicinos universitete, išskyrus „štai ką daro vakcinos – jos gelbsti gyvybes, jos apsaugo žmones nuo ligų ir čia yra grafikas, kurį turite naudoti savo pediatrijos klinikoje skiepydami vaikus“. Pradėjau mokytis medicinos 1983-aisiais, ir tik 1998-aisiais, t.y. po 15-os metų, kai prie manęs priėjo motina ir paklausė „Daktare Larry‘i, ar žinojai, kad vakcinose yra gyvsidabrio?“ Atsakiau „Ne.“ Ir vietoj to, kad tai tiesiog atmesčiau, sakydamas „Na, tai tik mažas kiekis, tai visai nesvarbu“, iš tikrųjų pradėjau domėtis, ko dar yra vakcinose. Ir supratau, kad vakcinose yra didžiulis kiekis medžiagų, kurios sutrikdo daugelį ląstelių struktūrų ir ląstelių funkcijų.

[Interviu su dr. Suzanne Humphries – autore, lektore ir sertifikuota vidaus ligų ir nefrologijos specialiste, 14:33]

Dr. Suzanne Humphries: Tikrai daug negalvodavau apie vakcinas per savo karjerą, nes – nežinau, ar tu tą žinai – bet medicinos mokslų daktarai praktiškai nėra mokomi apie tai, kas yra vakcinose ar jų sudedamąsias dalis, ar problemas, kurios atsitinka po vakcinacijos, mums praktiškai tiesiog duoda lapą popieriaus per pediatrijos rotaciją ir mums sako „Čia yra grafikas – vadovaukitės juo“, ir galvoji, kad reikia įsitikinti, kad visi gavo tai, ko reikia ir ko jiems reikia, ir apie tai iš tikrųjų visai negalvoji skeptiškai. Galvodavau, kad aš viena tokia, nes buvau suaugusi vidaus ligų gydytoja, bet kai pasižiūri į žmones, tokius kaip dr. Larry‘is Palevsky‘is ir dr. Toni Bark, kurie iš tikrųjų specializuojasi pediatrijoje ir iš jų išgirsti tą patį dalyką, tada supranti, kad medicinos universitetai nepateikia šios informacijos, ir nėra jokių paskatų tam išsiaiškinti – žinai, neturime tiek daug laiko rezidentūroje, taigi, nebent kyla rimta problema, tada nebandysi paneigti visiškai „įrodytos“ [kabutėse] teorijos ar praktikos. Niekas to nedaro.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu tęsinys, 15:28]

P. T.: Turiu dukrą, kuri studijuoja mediciną, ir labai gerą draugą, studijuojantį mediciną, ir aš jų paklausiau – nes juos jau moko, kad vakcinos yra saugios ir efektyvios, ir jos yra pats geriausias dalykas visuomenės sveikatos gerinimui – to juos jau moko. Ir manęs, studijuojant mediciną, niekas niekada nemokė, kas yra vakcinoje. Mus tik mokė, kad jos yra nuostabios ir kad reikia jas naudoti. Taigi, daugelis dabar ruošiamų gydytojų neturi žalio supratimo, kas yra vakcinose.

[Interviu su dr. Sherri Tenpenny – autore, lektore, tyrėja ir konsultante, 15:57]

Dr. Sherri Tenpenny: Kai mokiausi medicinos universitete – pabaigiau 1985-aisiais – tuo metu, kai pradėjau praktiką, tebuvo trys vakcinos, leidžiamos vaikams. Buvo DPT, MMR ir poliomielito vakcinos. Ir tik 1991-aisiais prasidėjo tas staigus padaugėjimas, pirmiausia su hepatito B vakcina iškart gimus. Tada jie pridėjo HIB, ir tada vėjaraupių vakciną ir Prevenar. Dabar turime 46-ias 16-os vakcinų dozes suleidžiamas vaikams iki jie sulaukia penkerių metų. Taigi, sakyčiau, kad man mokantis medicinos, nebuvo daug apie ką kalbėtis, tebuvo tos trys vakcinos, bet vėliau jų taip staiga padaugėjo. Taigi visi, pabaigę medicinos universitetą ir praėję rezidentūros programą nuo 1991-ųjų – taigi, pastaruosius 25 metus – vienintelis dalykas, kuris yra jiems sakomas, yra toks – štai grafikas ir štai kaip juo reiks vadovautis, ir jums tikrai reikės susitvarkyti su tais tėvais, kurie dabar paiso šitos „dvejojimo vakcinomis“ mados.

[Interviu pabaiga]

Dr. Tenpenny ką tik paminėjo terminą, kurį galbūt girdėjote anksčiau – „dvejojimas vakcinomis“. Apie tai dar pasikalbėsime, bet pirma, norėčiau atkreipti dėmesį akivaizdų vakcinų švietimo, gydytojų gaunamo medicinos universitetuose, trūkumą. Galbūt viskas pasikeitė nuo to laiko, kai dr. Palevsky‘is ir dr. Tenpenny, ir dr. Humphries lankė medicinos universitetą. Norėjau sužinoti apie dabartinius kursus, kuriuose dalyvautų vidutinis medicinos studentas besimokydamas, pavyzdžiui, Harvarde. Pirmaisiais metais iš viso dėstomi šie 13 kursų – Profesijos įvadas; molekulinis ir ląstelinis medicinos pagrindai; žmogaus kūnas; žmogaus genetika; paciento-gydytojo [santykiai]; socialinės medicinos ir pasaulio sveikatos įvadas; klinikinė epidemiologija ir populiacijos sveikata; sveikatos apsaugos politikos įvadas; erudicija medicinoje; gydytojas ir bendruomenė; integruota žmogaus fiziologija; imunologija, mikrobiologija ir patologija; ir medicinos etika ir profesionalumas. Atrodo, kad visa, ko mokoma apie vakcinas Harvardo penkių metų mokymo plane, yra viename kurse – imunologija, mikrobiologija ir patologija. Jeigu panagrinėtume dešimčių kitų medicinos universitetų Jungtinėse Valstijose mokymo planus išsiaiškintume, kad jie nedaug skiriasi nuo Harvardo. Akivaizdu, kad vakcinos ir vakcinacija paprasčiausiai nėra taip svarbu. Dabar, grįžkime prie to, ką dr. Tenpenny anksčiau pasakė. Ji minėjo terminą „dvejojimas vakcinomis“. Kas tiksliai tai yra? Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, „Dvejojimu vakcinomis vadinamas delsimas priimti ar atmesti vakcinas nepaisant vakcinavimo paslaugų prieinamumo.“ Dar kartą pasiklausykime dr. Tenpenny, kad suprastume visą jos teiginio kontekstą.

[Interviu su dr. Sherri Tenpenny tęsinys, 18:30]

S. T.: Vienintelis dalykas, kuris yra jiems sakomas – „štai grafikas, ir štai kaip juo reiks vadovautis, ir jums tikrai reikės susitvarkyti su tais tėvais, kurie dabar laikosi šitos „dvejojimo vakcinomis“ mados.“ Kas dabar skelbiama visur medicinos literatūroje – yra rašoma „Visi šie pamišę žmonės, kodėl jie nenori vakcinų?“ Iš tikrųjų jie net naršo Facebooke, ieško informacijos ir skaito diskusijų ginčus, kad sugalvotų vis naujų argumentų įtikinti vis daugiau žmonių, kodėl jiems reiktų skiepytis.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu tęsinys, 18:55]

P. T.: Siekdamas surasti saugesnį vakcinavimo būdą, kai ką padariau 2008-aisiais, pradėjęs mokytis integralios pediatrijos, kas buvo praktiškai negirdėta, kad tai darytų pediatras – tai yra akis į akį daviau pacientams tikruosius faktus apie vakcinas, vakcinų naudą, riziką ir alternatyvas. Taigi, informuotas sutikimas. Ir aš tvirtai įsitikinęs, kad gydytojai turėtų tai daryti. Turime prie to grįžti, jeigu ką nors darome sveikam žmogui. Priešais save turite sveiką vaiką ir sakote „Šitą tau suleisime, šitą vakciną – tai gera mintis.“ Ir jiems yra sakoma, kad tai daryti yra saugu ir efektyvu. Ir – „Beje, jeigu to nedarysite, turėsite išeiti iš mano klinikos.“ Štai kas dabar vyksta. Tai turėtų būti nelegalu. Jeigu turite gydytoją, kuris jums liepia išeiti iš jo klinikos, jeigu nedarote, ką jums gydytojas liepia, tai vadinama paternalizmu. Ir medicinos universitete mus mokė, kad tai yra blogiausias medicinos praktikos būdas. Tačiau Pediatrų akademija dabar sako, kad tai yra gerai. Šiomis dienomis pediatrai yra mokomi, kaip – naudočiau žodį „priversti“ – savo pacientus priimti visas vakcinas.

[Interviu pabaiga]

Kodėl pediatrai turi įtikinti ir priversti pacientus skiepytis? Ar tėvams neturėtų būti pateikti faktai ir leidžiama patiems apsispręsti? Ar žinojote, kad AAP – Amerikos pediatrų asociacija – iš tikrųjų turi visą tinklalapį skirtą mokyti gydytojus, kaip įtikinti vakcinomis dvejojančius tėvus? Kai kurie tėvai tiesiog nori išretinti vakcinas. Bet vaizdo įraše, pavadintame „Ar yra per daug vakcinų?“, kad įtikintų „motiną“ – kuri iš tikrųjų yra aktorė – kad nėra reikalo išretinti vakcinas ir kad tai tikrai neduoda jokios papildomos naudos, „gydytoja“ – kuri irgi yra aktorė – pamini 100 tūkst. vaikų tyrimą, kuriame – cituoju „Tyrėjai nerado jokių įrodymų, kad visų vakcinų gavimas kūdikystės metu būtų susijęs su bet kokiu raidos vėlavimu.“ Šis tyrimas, kurį ji minėjo, buvo paskelbtas žurnale „Pediatrija“ [„Pediatrics“] 2010-ųjų birželį. Iš tiesų, štai išvada – cituoju – „Vakcinacija numatytu laiku kūdikystės metu neturi jokio neigiamo poveikio neuropsichologinei baigčiai po 7-10 metų. Šie duomenys galėtų padrąsinti tėvus, kurie yra susirūpinę, kad jų vaikai gauna per daug vakcinų ir per anksti.“ Tai yra tikroji išvada. Na, tirti vaikai buvo gimę tarp 1993 ir 1997 m. Taigi, pasižiūrėkime į tikrąjį vakcinų grafiką tuo metu. 1995 m. iki 18 mėn. amžiaus vidutinis kūdikis gautų tris dozes hepatito B, DPT, HIB ir poliomielito vakcinų, taip pat MMR – iš viso 13 dozių. Tačiau pagal 2016-ųjų CDC grafiką iki 18 mėnesių amžiaus vidutinis vaikas gautų tris dozes hepatito B, tris dozes rotaviruso, keturias dozes DTaP, keturias dozes HIB, keturias dozes pneumokokinės, tris dozes poliomielito vakcinos, gripo ir MMR, vėjaraupių ir dvi dozes hepatito A – iš viso 26 dozes. Tai lygiai dukart daugiau, negu buvo tirta originaliame tyrime. Kaip AAP gali paimti tyrimą, parodžiusį, kad 13 dozių neturėjo jokio neigiamo poveikio neuropsichologiniam vystimuisi ir tada pritaikyti tą patį tyrimą 26 dozėms, ir prieiti tą pačią išvadą be jokių vėlesnių tyrimų? Leiskite man jūsų paklausti: ar įmanoma, kad kai kurios vakcinos veikia, o kai kurios – ne? Ar įmanoma, kad kai kurios vakcinos sukelia rimtus pašalinius poveikius, o kai kurios ne?

[Interviu su dr. Jennifer Margulis tęsinys, 22:31]

J. M.: Turime žiūrėti į vakcinas vieną po kitos. Taigi, sakyti, kad turite abejonių dėl hepatito B vakcinų, apie hepatito B vakciną naujagimiams, kuri nėra pagrįsta mokslu, nereiškia, kad norite „kartu su vandeniu iš vonios išpilti ir kūdikį“ [tokia idioma] ir kad visai niekada nenorite skiepyti vaikų – mes ne apie tai kalbame. Bet kas galiausiai atsitinka, yra tai, kad tėvai, sakantys kaip ir aš sakiau „Man reikia daugiau informacijos, nemanau, kad man reikia hepatito B vakcinos, aš nesergu hepatitu B, taip pat ir mano vyras, buvome monogaminė pora jau trejus metus, nėra jokios galimybės, kad mano vaikas susirgs šia liga.“ Jiems sako – „Jūs antivakseriai fanatikai, kaip drįstate abejoti mūsų mokslu.“ Ir tada jie yra šmeižiami ir išjuokiami, ir tada tas tėvas visai atsisako visų vakcinų, nes jie tam tikra prasme buvo atstumti konvencinės medicinos.

[Interviu su dr. Suzanne Humphries tęsinys, 23:23]

S. H.: Kita problema, kurią matau žmonėms kalbant apie vakcinas yra tai, kad yra labai patogu sulyginti visas vakcinas, tačiau to negalime daryti vien dėl to, kad yra labai skirtingų vakcinų tipų – kai kurios turi gyvus virusus, kai kurios turi žuvusius virusus, kai kurios turi žuvusias bakterijas, kai kurios turi bakterijų daleles, viruso daleles, taigi turime skirti, ar kalbame apie gyvą virusą, kaip gripo vakcinoje? Kalbėjome apie kokliušą, bet nekalbėjome apie vakciną, bet tai yra kita „nužudyta“ vakcina – dalinė vakcina, joje yra arba kokių toksinų dalelių, ar kokių bakterijos išorės dalelių. Taigi, tos vakcinos pačios nestimuliuoja imuniteto, turite į jas įdėti aliuminio. O gripo vakcina – į gripo vakciną nereikia dėti aliuminio, bet į daugelį kitų – „nužudytų“ vakcinų – reikia įdėti aliuminio. Kai tai padarote, ką padarote? Jūs stimuliuojate labiau antikūnių atsaką, negu ląstelių sukuriamą atsaką. Taigi, tie žmonės vėliau yra labiau linkę į alergiją – todėl jums reikia, kai esate naujagimis, keturių mėnesių, šešių mėnesių, vienerių metų ir tada, dar kai esate ketverių metų, ir dar mums sakoma, kad nėščioms moterims visada reikia kokliušo vakcinos – todėl, nes šių vakcinų sukuriamas imunitetas yra labai trumpalaikis.

Dr. Humphries ką tik paaiškino problemas, kurios kyla kai visos vakcinos yra sulyginamos. Kai kurioms vakcinoms reikia priedų, arba adjuvantų, kad sukeltų imuninį atsaką, ir yra skirtingų rūšių imuninių atsakų, kitaip tariant, antigeninis ir ląstelinis. Poliomielito ir leidžiamosios gripo vakcinos, ir DTaP yra sudarytos iš neaktyvuotų, nužudytų virusų, o MMR – tymų, kiaulytės ir raudonukės – vakcina yra sudaryta iš gyvo viruso. Svarbu prisiminti, kad yra įvairių vakcinų tipų ir visi jie yra skirtingi, su skirtingais ingredientais, skirtinga rizika, skirtingais pašaliniais poveikiais, skirtinga nauda. Bet grįžkime prie dabartinio CDC grafiko, kuris yra vienas dalykų, kurio medicinos universitete mokosi beveik kiekvienas gydytojas. Kai aš buvau kūdikis 1968-aisiais, man atrodo gavau iš viso tris ar keturias vakcinas ir buvau laikomas „pilnai paskiepytu“. Bet kad šiandien būčiau „pilnai paskiepytas“, reikia daug daugiau.

[Interviu su Barbara Loe Fischer tęsinys, 25:37]

B. L. F.: Ką turime dabar, yra 69-ios 16-os vakcinų dozės, kurias, pasak federalinės vyriausybės, visi vaikai turėtų gauti nuo gimimo iki 18-os metų amžiaus. Kai mano vaikai buvo skiepijami vėlyvajame aštuntame ir devintame dešimtmetyje, buvo 23 7-ių vakcinų dozės. Taigi, vakcinų dozių, kurias vaikai dabar gauna, skaičiai patrigubėjo. Ir tuo laikotarpiu, kai vyko šis ryškus vaikų vakcinavimo grafiko augimas, ką pamatėme? Ar matėme sveikesnius vaikus? Atvirkščiai. Turime chroninių ligų ir neįgalumo epidemiją. Vienas iš šešių vaikų Amerikoje dabar turi mokymosi negalią, vienas iš devynių serga astma, vienas iš 50-ies – autistai, vienam iš 400 vystosi diabetas, dar milijonai su uždegiminiais žarnyno sutrikimais, reumatoidiniu artritu, epilepsija. Epilepsija – epilepsijos daugėja. Turime vaikų – dabar 30 proc. jaunų suaugusiųjų diagnozuojama psichinė liga: nerimo sutrikimas, bipolinis sutrikimas, šizofrenija. Tai yra blogiausi visuomenės sveikatos požymiai Amerikos istorijoje. Ir tai puikiausiai sutapo su vakcinų skaičių patrigubėjimu.

[Interviu su Sayeru Ji tęsinys, 27:09]

S. J.: Jeigu pediatras neseka vakcinacijos standartų ir jų neplatina, tada jis tampa – na jam kyla rizika būti paduotam į teismą. Taigi, net jeigu jis atviras ir sako „Na, ji nenori skiepytis pagal grafiką“ ir tada kas nors susižeidžia ar užsikrečia, tada jis gali būti teisiškai atsakingas. O jeigu jie be jokio mąstymo vykdo vakcinavimo grafiką, jie yra visiškai nuplaunami nuo bet kokios atsakomybės.

[Interviu su Robertu F. Kennedy‘iu jaunesniuoju – radijo laidų vedėju, autoriumi, aktyvistu ir aplinkosaugos teisininku, nužudyto JAV prezidento Johno Kennedžio brolio Roberto Kennedžio sūnumi, 27:38]

Robert F. Kennedy Jr.: Vaikystėje aš gavau raupų vakciną ir gavau poliomielito vakciną – ir tai viskas. Mano vaikai gavo 69-ias 16-os vakcinų dozes.

[Interviu su dr. Janet Levatin – pediatre ir homeopate, 27:51]

Dr. Janet Levatin: Vidutinis 2 mėn. amžiaus kūdikis gaus iki devynių vakcinų vienu metu – gal tai nebus devynios injekcijos, bet tai devynios vakcinos.

T. B.: Vienu metu?

J. L.: Vienu metu! Jie gali gauti hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, HIB, pneumokokinę, rotaviruso vakcinas – ir dar vieną tikriausiai praleidau.

[Interviu su Robertu F. Kennedžiu jaunesniuoju tęsinys, 28:16]

R. F. K.: Aš esu už vakcinas, paskiepijau visus šešis savo vaikus, manau, kad vakcinos išgelbėjo milijonus gyvybių, ir tuo metu tiesiog priėmiau kaip faktą, kad jos yra saugios – tą rodė mokslas. Vėliau pradėjau domėtis tuo mokslu ir pradėjau skambinti žmonėms agentūrose. Paskambinau Paului Offitui, kuris aktyviai gynė vakcinas, ir paskambinau Kathleenai Shraten, dirbusiai CDC, ir kitiems žmonėms visokiose agentūrose, ir pradėjau jų klausinėti. Ir jų atsakymai – jie man pateikė standartinius atsakymus, kuriuos duodavo visuomenei, bet aš jau buvau pasidomėjęs mokslu. Ir kai užverčiau juos tuo mokslu, paaiškėjo ne tik tai, kad mokslas, kurį jie man citavo, buvo klaidingas, bet ir tai, kad jie žinojo, kad jis yra silpnas ir jie net nenorėjo jo ginti prieš informuotą kritiką. Ir tai mane šokiravo, nes tai nebuvo – aš buvau pripratęs prie to, kai aplinkosaugos agentūros tampa korumpuotos, bet visuomenės sveikatos agentūrai, kuriai yra paskirta saugoti mūsų vaikų sveikatą, meluoti apie mokslą ir manipuliuoti mokslu – tai yra ką jie darė – tiesiog atrodė nepateisinama.

[Interviu su dr. Jennifer Margulis tęsinys, 29:37]

J. M.: Žurnale „Pediatrija“ buvo paskelbtas tyrimas, kuris parodė, kad tėvai, kurie nusprendė atidėti ar atsisakyti kai kurių vakcinų, buvo tėvai, kurie uždirbo virš 70 tūkst. dolerių per metus ir buvo geriausiai išsilavinę. Taigi, kodėl geriausiai išsilavinę tėvai, turintys didžiausias socioekonomines pajams, renkasi atidėti kai kurias vakcinas? Ne todėl, kad kažkas yra negerai su tais tėvais – taip yra todėl, kad kažkas yra negerai su dabartiniu CDC vakcinavimo grafiku. Išduosiu tau šios industrijos paslaptį – daugelis gydytojų Amerikoje renkasi neskiepyti savo vaikų pagal dabartinį CDC grafiką. Beveik kiekvienas gydytojas, iš kurių ėmiau interviu, pasirinko alternatyvų grafiką savo vaikams, kuris yra paremtas geresne sveikata ir geresniu mokslu. Tai yra labai gerai saugoma paslaptis, kad net CDC darbuotojai taip pat keičia vakcinavimo grafiką savo vaikams. Kaip tai žinau? Tai žinau, nes aš su jais pasikalbėjau. Taigi, vienas labai labai aktyvus dabartinio vakcinavimo grafiko atstovas spaudai man prasitarė, kad jis [savo vaikams] nenaudojo hepatito B vakcinos, nes kai jis pasižiūrėjo į duomenis, jis suprato, kad tai nėra gera mintis. Taigi, turime sveikatos apsaugos pareigūnus, šaukiančius nuo stogų, kad tėvai turi tiksliai sekti šiuo vakcinavimo grafiku lygiai taip, kaip jį skelbia CDC, nors patys renkasi savo šeimoms jo nenaudoti. Visada, kai besikalbant su kokiu nors gydytoju jis man pasako „Aš keičiu grafiką“, paklausiu „Ar pasidalintum tuo, ar galiu naudoti tavo vardą?“, ir jis sako „Nenoriu prarasti savo darbo“ ar „Nenoriu, kad žmonės sužinotų“, ar „Renkuosi nenaudoti šių vakcinų, nes žinau, kad jos nėra efektyvios ar žinau, kad jos nebūtinos, bet negali niekam to pasakyti.“ Ir aš esu žurnalistė, esu varžoma žurnalistinės etikos, ir niekada negalėčiau atskleisti, kas tie žmonės yra, bet pati galiu tau pasakyti, kad pati su jais kalbėjausi ir jie man sakė tiesą ir tiesa yra ta, kad jie keičia grafiką savo šeimose, savo vaikams.

[Interviu pabaiga]

Kodėl CDC darbuotojai nesilaiko savo pačių vakcinavimo grafiko? Kodėl pediatrai nevykdo savo pačių vakcinavimo rekomendacijų savo pacientams? Medicinos universitetuose visame pasaulyje gydytojai yra mokomi, kad dabartinis CDC grafikas yra įrodytas kaip saugus ir efektyvus.

[Interviu su Barbara Loe Fischer ir dr. Larry‘iu Palevsky‘iu, 31:52]

B. L. F.: 2013-aisiais, Nacionalinės mokslų akademijos [National Academy of Sciences] Medicinos institutas [Intsitute of Medicine] paskelbė pranešimą, kad tuometinio federaliniu lygiu rekomenduojamo 49-ių 14-os vakcinų dozių vaikų vakcinavimo grafiko, vykdomo nuo gimimo iki šešerių metų amžiaus, saugumas nebuvo pakankamai ištirtas. Ir viena aptartų problemų buvo ta, kad vakcinos galbūt buvo ištirtos atskirai, bet jos nebuvo ištirtos bendrame grafike, įskaitant 8-ių ar 10-ies vakcinų suleidimą per vieną dieną. Taigi, Medicinos institutas tai pripažino. Federalinė vyriausybė nesutinka, bet manau visi turi suprasti – to vaikų vakcinavimo grafiko saugumas nebuvo pakankamai ištirtas. Mažiau kaip 40 atliktų tyrimų iš tikrųjų tyrė šį grafiką. Tai nepakankamas tyrimų skaičius, norint įrodyti, kad grafikas yra saugus ar efektyvus.

L. P.: Ir dar – nėra atlikta jokių tyrimų apie sinergetinį sudedamųjų dalių poveikį. Taigi, jeigu turite vieną metalą – ką jis daro kūnui? Jeigu turite vieną metalą ir kitą metalą – ką tai daro kūnui? Jeigu turite vieną metalą, kitą metalą ir dar antibiotikus – ką tai daro kūnui? Ir jau buvo parodyta, kad metalų detoksikacija vyksta lėčiau, esant antibiotikų, palyginus su metalų detoksikacija be antibiotikų. Turite metalą, metalą, antibiotiką, ir tada dar turite mikroorganizmą. Koks yra viso to sinergetinis poveikis? Taigi, nėra jokių poveikio stiprėjimo tyrimų, arba tyrimų apie vienos sudedamosios dalies sustiprininantį poveikį kitam komponentui niekada nebuvo atlikta.

[Interviu pabaiga]

[Interviu su Neilu Z. Milleriu tęsinys, 33:33]

N. Z. M.: Tyrimai šioje knygoje – Millerio svarbiausių vakcinų tyrimų apžvalga – šioje knygoje yra 400 tyrimų. Ir tai yra tyrimai – daugelis šių tyrimų yra nauji tyrimai. Visi šie tyrimai rodo problemas su vakcinomis. Nes aš pavargau girdėdamas medicinos mokslų daktarus sakant „Nėra jokių tyrimų, parodančių, kad vakcinos yra problematiškos, kad vakcinos yra nesaugios.“ Apie ką jūs kalbate? Tai yra akivaizdus melas. Yra šimtai, jei ne tūkstančiai tyrimų, paskelbtų recenzuotuose žurnaluose, parodančių saugumo ir efektyvumo problemas, susijusias su vakcinomis.

[Interviu pabaiga]

[Interviu su Delu Bigtree – buvusiu Emmy apdovanojimo laimėjusios laidos „The Doctors“ („Gydytojai“) prodiuseriu ir „Vaxxed“ („Vakcinuotieji“) koprodiuseriu, 34:16]

Del Bigtree: Sutarimas dėl vakcinų yra lygiai toks pats, kaip ir „tabako mokslas“. Žinai, ar būtume kovoję už tabako mokslą? Buvo laikas, kada kiekvienas gydytojas sakydavo „Rūkyti cigaretes yra sveika, ar bent jau nėra nesveika.“ Tai vyko ir industrija tiesiog mokėjo gigantiškas pinigų sumas, kad būtų atlikti tyrimai, paremiantys šią nuomonę. Štai kas dabar vyksta su vakcinomis.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu tęsinys, 34:35]

P. T.: 20 a. šeštame dešimtmetyje gydytojai reklamavo prekės ženklą – „Rūkykite „Camel“ ar ką nors tokio. Gydytojai mums sakė „Tai yra gerai, šios cigaretės jus atpalaiduos, jums padės.“ Tuo pat metu tabako kompanijos jau žinojo – jos turėjo savo duomenis – jos žinojo, kad tabakas yra [vėžį sukeliantis] kancerogenas, kad buvo problemų. Ir tik tada, kai atlikome didžiulius tyrimus, sekėme milijonus žmonių per keletą metų, dešimtmečių – dabar visi žino. Visi žino, kad tabakas yra vienas pagrindinių žudikų. Taigi, turėtume atlikti tokio paties pobūdžio tyrimus vakcinoms.

[Interviu pabaiga]

Turėtume atlikti daugiau tyrimų apie vakcinas ir daugiau testavimo. Nors CDC rekomenduoja poliomielito, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, rotaviruso, HIB ir pneumokokines vakcinas dviejų, keturių ir šešių mėn. amžiaus kūdikiams, šios aštuonių vakcinų kombinacijos, suleidžiamos per vieną vizitą, kurių saugumas niekada nebuvo ištirtas klinikiniuose tyrimuose. Be to, CDC pranešime, pavadinimu „Mišrių poveikių tyrimų darbotvarkė“, rašoma visiškai priešingai – priėjo išvadą, kad Mišrių chemikalų poveikiai – įskaitant vaistus – ir streso veiksniai gali sukelti netikėtus žalingus poveikius sveikatai. Galutinėje santrumpoje perskaitome šitai – ir čia yra citata – „Mišrių stresorių poveikiai gali sukelti sveikatos pasekmes kurios yra pridėtinės, sinergetinės, antagonistinės, arba gali sustiprinti tikėtiną atsaką individualiems komponentams.“ Ar žinojote, kad nuo vėlyvojo aštunto dešimtmečio vakcinų gamintojai negali būti paduoti į teismą?

[Interviu su dvasininku Tony‘iu Muhammadu – tarptautiniu lektoriumi ir vakcinų aktyvistu, 36:05]

Minister Tony Muhammad: Vakcinų gamintojai yra apsaugoti Kongreso priimtu Vakcinų sužalojimų įstatymu. Aš mačiau tokį pasipiktinimą ir įniršį tarp baltaodžių, juodaodžių ir lotynų Amerikos motinų mano auditorijose. Jos klausia – „Palaukite minutėlę – mes jų negalime paduoti į teismą?“ Netgi mano sutikti žmonės, kurie yra už vakcinas, kai jiems pasakai, kad vakcinų gamintojai negali būti paduoti į teismą, netgi jie sako „Palaukite minutėlę. Aš esu prieš tai, ką jūs čia skelbiate, bet ir nesu už tai. Jūs man sakote, kad negaliu paduoti į teismą vakcinų gamintojų, jeigu yra įrodyta, kad vakcina sužalojo mano vaiką?“ Sakau jiems „Ne, jie yra apsaugoti, jūs negalite jų paliesti.“

[Interviu su Ianu Clarku – lektoriumi, tyrėju ir „Activation Products“ steigėju, 36:50]

Ian Clark: Viena pirmųjų „raudonų vėliavų“, kuri mane labiausiai gąsdina vakcinų temoje, yra tai, kad jie pašalina bet kokį potencialą bylinėjimuisi dėl bet kokios vakcinų sukeltos žalos. Ką tau tai pasako, yra tai, kad jie nėra to tinkamai pagrindę mokslu. Pirmosios vakcinos, kad ir kaip jas tada vadino, bandydavo įterpti truputėlį ligos į jūsų kūną, kad jūsų imuninė sistema į tai sureaguotų ir priprastų prie to, ir taip kovotų ir taptų stipresnė – šis principas iš tikrųjų yra visai neblogas. Bet, kai prasidėjo pinigų darymas, ir kai ėmėme vakcinuoti visus nuo įvairiausių dalykų, nuo kurių nereikėjo, tai tapo pinigų darymo schema. Vaikystėje mums buvo suleidžiami įvairiausi nuodai. Prisimenu, kai buvau vaikas, negalėjau suprasti kodėl, bet vieną dieną mano akies vokas užkrito. Prisimenu, kaip pasmuko vienos akies vokas. Dėl vakcinos mano akies vokas visam laikui pasmuko. Vakcinavimas yra visiškai neatsakingas, taip, kaip jis atliekamas. Jeigu jie būtų atsakingi, jeigu visiškai įsitikintų, kad nėra jokios neigiamo pašalinio poveikio galimybės, ir kad jeigu jie nebuvo pakankamai atidūs, galėtų būti paduoti į teismą. Tai būtų sąžininga. Jie šių dalykų nedaro. Yra tiek daug „raudonų vėliavų“ dėl vakcinų.

[Interviu su Michaelu R. Hugo – advokatu ir lektoriumi, farmacijos produktų atsakomumo ir aplinkosaugos deliktų ekspertu, 38:10]

Michael R. Hugo: Vakcinų gamintojai apsimetė, kad turėjo problemų su gamyba, nuėjo į Kongresą ir pasakė „Mums reikia renovuoti gamyklą, fizinę gamyklą, kad galėtume pagaminti šito daugiau, bet mes neleisime tam pinigų, nes esame paduoti į teismą. Ir jeigu būsime paduoti į teismą – jeigu leisime pinigus produktui gaminti ir būsime paduoti į teismą, tai mums neapsimoka – tuomet išeisime iš vakcinų verslo.“ Ir visi vakcinų gamintojai nuėjo į Kongresą ir pasakė „Paliksime šį verslą, nebent padarysite ką nors, kad galėtume pasilikti šiame versle.“ Taip atsirado vakcinų kompensacijos programa ir vakcinų aktas, vakcinų teismas, dalykai, apie kuriuos pastarąsias dienas tiek daug girdėjai. Taip visa tai atrodo. Tai atsirado dėl gamintojų, kurie nebegalėjo apsiginti, ir Kongreso pareiškimo, kad reikia apsaugoti vakcinų tiekimą.

[Interviu su Robertu F. Kennedžiu jaunesniuoju tęsinys, 39:03]

R. F. K.: Manau tuo metu tas kongreso sprendimas nebuvo neracionalus, turint omenyje jiems pateiktas alternatyvas ir jų alternatyva buvo – man atrodo jie grindė savo skaičiavimus tuo, kad tuo metu buvo iškelta tiek daug bylų prieš vakcinų kompanijas, kad farmacijos industrija svarstė iš viso nebegaminti vakcinų. Ir man atrodo, vakcinų kompanijos nuėjo į Kongresą ir pasakė „Mes nebegaminsime vakcinų ir tai bus nacionalinio saugumo problema, nes jeigu įvyks bioteroristinis išpuolis arba epidemija, nebus veikiančių fabrikų, kurie galėtų sukurti naujas vakcinas, kurios galėtų išspręsti šias nacionalines problemas. Ir jeigu norite, kad toliau gamintume vakcinas, turėsite suteikti mums teisinį imunitetą.“ Taip ir buvo.

[Interviu su dr. Larry‘iu Palevsky‘iu ir Barbara Loe Fisher tęsinys, 40:11]

L. P.: Jeigu esate chirurgas, negalite eiti į operacinę be civilinės atsakomybės draudimo. Ar jūs žinote kokį nors verslą, kuriam leidžiama veikti ar siūlyti paslaugas be civilinės atsakomybės draudimo?

B. L. F.: Ir koks produktas, keliantis sužalojimo ar mirties riziką – už kokį kitą produktą, kuris keletą kartų yra privalomas kiekvienam žmogui, gimusiam šioje šalyje, nėra jokios atsakomybės?

[Interviu su Mike‘u Adamsu – Naturalnews.com steigėju, maisto mokslininku, autoriumi ir lektoriumi, 40:43]

Mike Adams: Vakcinų industrija turi visišką teisinį imunitetą. Kitaip tariant, jie verčia žmones, šeimas, mamas ir tėčius rizikuoti savo toksinėmis intervencijomis. Jie neprisiima jokios rizikos. Ir žinai kodėl? Nes jie turi teisinį imunitetą ir tai reiškia, kad jie neturi jokios priežasties kontroliuoti kokybę. Jie galėtų įdėti – jeigu jie norėtų, jie galėtų įdėti radioaktyvaus cezio 137 į vakciną ir ją suleisti žmonėms, ir jums sukelti vėžį, ir jie visiškai neturėtų jokios atsakomybės. Jie gali bet ką įdėti į vakciną. Ir, iš dalies, jie taip ir daro. Į vakcinas jie deda žinomus neurotoksinus – ką jie daro žmonėms yra tiesiog nepateisinama.

[Interviu su Barbara Loe Fisher tęsinys, 41:43]

B. L. F.: Nacionaliniame vaikystės vakcinavimo žalos akte, su kuriuo mūsų organizacija dirbo, bandydama sudaryti saugumo nuostatas tame įstatyme, rašoma, kad jūsų gydytojas turėtų surašyti į nuolatinį registrą kiekvieną suleistą vakciną ir partijos numerį. Jūsų gydytojas turėtų įrašyti vaiko nuolatiniame medicininiame registre, jeigu iškyla kokia rimta sveikatos problema, hospitalizacija ar sužalojimas, ir apie tai pranešti Federalinei vakcinų nepageidaujamų poveikių pranešimo sistemai.

[Interviu pabaiga]

Be jokios atsakomybės ir praktiškai su teisiniu imunitetu kompanijos, gaminančios vakcinas, neturi jokios priežasties kontroliuoti kokybę. Jie tiesiogine žodžio prasme gali į vakcinas įdėti bet ką, ką nori. Barbaros Loe Fischer pelno nesiekianti organizacija – Nacionalinis vakcinų informacijos centras – dirbo su Kongresu priimant Nacionalinį vaikystės vakcinavimo žalos aktą 1986-aisiais. Į šį įstatymą įėjo centralizuota vakcinų reakcijų pranešimo VAERS sistema [Vaccine Adverse Effect Reporting System] – Federalinė vakcinų nepageidaujamų poveikių pranešimo sistema, kuri yra bendrai valdoma federalinės Maisto ir vaistų administracijos – FDA – ir Ligų kontrolės centrų – CDC. Pasiklausykime, ką keli ekspertai pasakys nepageidaujamų reakcijų į vakcinas tema.

[Interviu su dr. Paulu Thomasu tęsinys, 42:43]

p. T.: Jungtinėse valstijoje turime Federalinę vakcinų nepageidaujamų poveikių pranešimo sistemą, ir tai yra sistema, kuriai gydytojai arba pacientai – bet kas – gali pranešti apie galimą reakciją į vakciną. Priežastis, kodėl tai neveikia, yra tokia, Ty‘au. Aš esu pediatras. Turėčiau matyti visas šias reakcijas į vakcinas, ar ne? Ir paklausk bet kokio pediatro – kiek reakcijų į vakcinas matėte? „Nemačiau nei vienos. Na, gal nedidelį paraudonavimą injekcijos vietoje, šiek tiek karščiavimo – to tikimės. Bet ne, nesu matęs jokių reakcijų.“ Kaip tai gali būti? Na, arba nėra jokių reakcijų, arba nežinome, ko ieškome. Manau teisingas pastarasis teiginys. Štai kur šuo pakastas – vaikai patiria epilepsijos priepuolius po skiepijimo, ir sakysime „tai normalu“, nes galite patirti „karštinius traukulius“ ir tai yra normalus dalykas. Mus moko, kad karštiniai traukuliai yra normalu. Ar taip yra iš tikrųjų? Nežinau – pažiūrėkime į neskiepytuosius ir paskiepytuosius, ir juos stebėkime, ir pažiūrėkime – ar neskiepytieji taip pat patiria karštinius traukulius? SKMS [– staigios kūdikio mirties sindromas]. Mane mokė, kad tai yra tiesiog normalu. Nežinome, kas tai sukelia, bet tai yra normalu. Pasižiūrėkime į neskiepytuosius ir paskiepytuosius, ir patikrinkime, ar jie turi tokį patį skaičių SKMS?  Neurologinės problemos, autizmas – kas, prisimink, yra ledkalnio viršūnė. Kaip su visais tais ADD, ADHD, autizmo spektru, nerimu ir depresija, kuriuos dabar matome? Net nekalbame apie visus tuos autoimuninius dalykus, kurių dabar daugėja – pirmo tipo diabetą – ir matome daug daugiau alergijų ir egzemos, vis daugiau girdite apie žmones su alergija žemės riešutams, kurie turi visur nešiotis Epipen [Epinefrino/adrenalino] švirkštus. Ar taip pat būtų ir neskiepytoje grupėje? Ar jie taip pat turėtų tuos visus šių sutrikimų lygius, šių chroninių ligų, kurias dabar matome tarp vaikų? Labai norėčiau, kad toks tyrimas būtų atliktas. Tą turėtume padaryti.

[Interviu su Robertu J. Krakowu – kūno sužalojimo ir medikų aplaidumo teisininkas, specializuojantis vakcinų srityje, 44:38]

Robert J. Krakow: Manau, kad vyksta vyriausybės ir industrijos vakcinavimo skatinimo kolaboravimas. Žinome, kad vyriausybė save mato pirmiausia kaip vakcinų programos propaguotojus. Jie taip pat turėtų mums pranešti apie riziką. Beje, jie turėtų, pasak įstatymo – vakcinų akto – reklamuoti Vakcinų sužalojimų kompensacijos programą. Dėl naujo vyriausybės atsakomybės biuro pranešimo žinome, kad žmonės, platinantys vakcinas nenorėjo to reklamuoti, nes jie mano, kad tai vienas kitam prieštaravo. Ne aš tą sakau – tai Kongresas. Kongresas užsakė ataskaitą – jie tą pasakė. Taigi, jie tyčia nereklamavo vakcinų programos. Beje, tai yra mano, kaip tuo užsiimančio teisininko, įstatyminė pareiga – reklamuoti Vakcinų sužalojimų kompensacijos programą. Taigi, galime laikyti šį interviu kaip vakcinų akto įstatyminės paskirties reklamavimą. Ir visi mūsų šalyje, ypač gydytojai, kurie nežino, kaip atpažinti vakcinų sužalojimą, turėtų žinoti, kad yra Vakcinų sužalojimų kompensacijos programa, turėtų būti susipažinę su galimais sužalojimų tipais ir sugebėti juos atpažinti, ir apie juos pranešti Federalinei vakcinų nepageidaujamų poveikių pranešimo sistemai, kad galėtume stebėti, kas vyksta. Deja, tai nevyksta.

[Interviu su dr. Toni Bark tęsinys, 45:50]

T. Bark: Ką matome – VAERS nėra viena dešimtoji sužalojimų, ką sako vyriausybė. Vyriausybė sako – „Tikriausiai tai viena dešimtoji.“ Ar tikrai? Tai tikriausiai yra viena tūkstantoji. Ir tą sakau, nes aš nežinojau, kaip pateikti pranešimą VAERS. Aš vadovavau pediatrinei reanimacijos palatai – mokiausi pediatrijos.

T. Bollinger: Ir tu nežinojai, kad privalėjai pranešti apie vakcinų sužalojimus?

T. Bark: Ne. Ne! Ir mes – kai mokiausi medicinos, rezidentūroje ir dirbdama reanimacijos palatoje – mes tikrai matėme vaikų – ir aš dar net papildomai dirbdavau kitų ligoninių priėmimo skyriuose – nes nustojo kvėpuoti, arba patyrė priepuolį po vizito vakcinų klinikoje. Niekas to nepranešė. Niekas nepriėjo ir nepasakė „Apie tai reikia pranešti.“

T. Bollinger: Net nežinojo.

T. Bark: Ne! Mes tarsi žinojome, kad tai atsitinka. Bet to nepranešdavome. Taigi, pagalvok, apie kiek jų nepranešama.

[Interviu su dr. Larry‘iu Palevsky‘iu tęsinys, 46:39]

L. P.: Gydytojų nemoko, kaip atrodo nepageidaujama reakcija į skiepą. Iš tiesų, jeigu tėvai paskambina gydytojui ir sako „Mano vaiką paskiepijo, negaliu jo pažadinti, jis tik atsibunda pažysti. Jis dvi dienas miega.“ Tėvams pasakys „Tai normalu.“ Ir kai tėvai paklausia „Ar taip galėtų būti dėl vakcinos?“ Nors tas vaikas dar niekada nėra to anksčiau daręs. Gydytojas beveik visada atsakys „Ne, tai tik sutapimas.“ Akivaizdu, tas vaikas patyrė smegenų pažeidimą. Dvi dienas miegoti – kūdikiui – neatsibusti, tik pavalgyti. Tam vaikui buvo pažeistos smegenys, turėjo smegenų uždegimą. Neatsibusti dvi dienas, tik pavalgyti, yra neurologinis atvejis. Tai nenormalu. Ir tai įvyko dėl medžiagų injekcijos į smegenis.

[Interviu su Robertu F. Kennedy‘iu jaunesniuoju tęsinys, 47:52]

R. F. K.: Vaikystės ligų epidemija prasidėjo 1989 m. Autizmas, ASD [autizmo spektro sutrikimai], ADD, ADHD, kalbos sutrikimai, tikai, vadinamasis kančios sindromas, apie kurį nieko nebuvau girdėjęs. Tikai, tai Tureto sindromas – rimtų neurologinių traumų šeima, kurios tais metais tapo epidemija. SKMS, narkolepsija, epilepsija ir, žinoma, alergijos maistui ir astma. Ir visi šie dalykai prasidėjo 1989-aisiais. Visos šios ligos dabar yra ištirtos mokslo, kuris parodo, kad tos ligos yra sukeliamos tiomersalio ar adjuvantų, tokių kaip aliuminis ar skvalenas, ar kokios kitos vakcinų asociacijos.

[Interviu su dr. Larry‘iu Palevsky‘iu tęsinys, 48:47]

L. P.: Kažkas vyksta mūsų vaikų smegenims. Kažkas trukdo normaliam smegenų vystymosi sekos nustatymui. Nes kai kūdikiai gimsta, jų smegenys nėra išsivysčiusios. Kai kūdikiai gimsta, jie turi daugiau neuronų, negu reikia jų smegenims. Kelias tinkamai raumenų vystymosi, kalbos vystymosi, kognityvinio vystymosi ir emocinio vystymosi eigai yra nutiesiamas gyvenimo patirčių. Kažkas trukdo tinkamai šių žingsnių eigai. Kažkas kliudo smegenims tinkamai susiformuoti. Niekas neklausia „Kodėl?“ Kodėl tiek daug vaikų sutrikdoma tinkama smegenų vystymosi eiga? Kodėl 2016-ųjų sausį vienas iš dvidešimties vaikų iki penkerių metų amžiaus serga traukulių sindromu?

[Interviu su Sayeru Ji tęsinys, 49:50]

S. J.: Aš įsitikinęs, kad yra aišku, kad vakcinos buvo mano sveikatos smukimo pradžia, kas tapo problema mano visam gyvenimui dėl bronchinės astmos ir kitų vėliau atsiradusių sveikatos sutrikimų. Taigi, ši kelionė aktyvizme man buvo labai asmeniška. Nes norėjau pasižiūrėti – ar mokslinė literatūra remia požiūrį, kad yra tiek galimų nepalankių poveikių? Ir po 10 metų tyrimų nagrinėjimo – visa tai turiu savo tinklalapyje – paaiškėjo, kad yra virš 200 nepalankių poveikių sveikatai, kurie buvo pastebėti sukeliami vakcinų, kurios dabar yra [CDC] grafike.

[Interviu pabaiga]

VAERS [tekstas ekrane – VAERS Vaccine Adverse Event Reporting System] – tai yra Vakcinų nepageidaujamų poveikių pranešimo sistemos akronimas. Vien iš pavadinimo galima suprasti, kad vakcinos nėra visiškai saugios, dėl fakto, kad yra pripažintų nepalankių poveikių. Įvedus įstatymą, kuris apsaugo vakcinų gamintojus nuo teisinės atsakomybės, dar buvo nedidelė spraga įstatyme, kuri leido paduoti gamintojus į teismą, bet net ir ta maža spraga buvo užtaisyta 2011-aisiais Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu.

[Interviu su Barbara Loe Fisher tęsinys, 50:53]

B. L. F.: Dar galėjote paduoti gamintoją į teismą, jeigu galėjote įrodyti, kad gamintojas galėjo pagaminti saugesnę vakciną. 2011-aisiais viena byla pateko į Aukščiausiąjį teismą. Bruesewitz prieš Wyeth. Tai buvo byla dėl DPT vakcinos sukelto sužalojimo. Ir advokatai, atstovaujantys farmacijos industriją, vyriausybę ir medicinos verslą įtikino Aukščiausiąjį teismą, kad farmacijos industrija neturėtų turėti jokios atsakomybės, kalbant apie vakcinas, kurios yra patvirtintos FDA kaip saugios ir efektyvios. Aukščiausiojo teismo dauguma su dviem prieštaraujančiais – teisėjos Sotomayor ir Ginnsburg nesutiko – Aukščiausiasis teismas pareiškė – „Vakcinos yra neišvengiamai nesaugios ir nebus daugiau jokių ieškinių prieš jokią vakcinų kompaniją.“

[Interviu su dr. Toni Bark tęsinys, 51:50]

T. Bark: Taigi, teisiškai jos apibrėžiamos kaip „neišvengiamai nesaugios“ – tai jų teisinė klasifikacija. Kai tą pasakau teisme, valstijų bylose, kuriose dalyvauju – žinoma, ne sužalojimų, nes ai būtų federalinio teismo reikalas – teisėjai mane visada sustabdo ir sako – „Ką? Ką pasakėte? Palaukite, pakartokite, pakartokite tai.“ Aš sakau „Jos teisiškai klasifikuojamos kaip neišvengiamai nesaugios, jūsų Ekscelencija.“ Tada jie sako „Oho, palauk minutėlę.“

[Interviu su Barbara Loe Fisher tęsinys, 52:12]

B. L. F.: Taigi, šiandien, jeigu jūs ar jūsų vaikas yra sužalojami vakcinos, arba jeigu jūsų vaikas miršta nuo vakcinos, negalite niekam priskirti atsakomybės civiliniame teisme – nieko, kas gamina ar parduoda vakciną, kas reguliuoja vakciną ir kas priima politinius sprendimus dėl vakcinos, kas balsuoja padaryti vakcinas privalomas, arba kas suleidžia vakciną. Vieninteliai likę su bet kokia atsakomybe dėl to, kas atsitinka vaikui, kai tas vaikas sužalojamas vakcinos, yra tėvai.

[Interviu su Edda West – „Vaccine Choice Canada“ („Vakcinų pasirinkimas Kanada“) steigėja, 52:47]

Edda West: Mano sūnus patyrė negrįžtamą smegenų sužalojimą, taigi yra tokia vidinė kova, nes matai, kad tavo vaikui sunku paprasčiausi dalykai, kuriuos gali daugelis vaikų – išmokti kalbą, išmokti kalbėti, išmokti atskirti spalvas, suprasti sudėtingesnes problemas. Taip, jautiesi kaltas, bet tuo pačiu metu, jeigu iš anksto nežinojote, kad yra tokia galimybė, ir aklai paprasčiausiai kažką priėmėte, nes jums buvo pasakyta, kad tai yra geriausia jūsų vaikui, žinai, kad negali savęs kaltinti visą gyvenimą.

[Interviu pabaiga]

Savo kelionių metu galėjau paimti interviu iš daugelio tėvų, įskaitant kelis teisininkus, kurie gali asmeniškai paliudyti, kad 2011-ųjų Aukščiausiojo teismo nuosprendis, kad vakcinos yra neišvengiamai nesaugios, buvo labai rimtas, ir kad tai, kas atsitiko jų vaikui, buvo įrodymas. Pasiklausykite, kaip Kongreso narys Billas Posey‘is iš Floridos paaiškins, kodėl jis mano, kad kiekvienas Kongreso narys turėtų remti tyrimus, siekiančius užtikrinti, kad vakcinos, kurias duodame savo vaikams, yra saugios.

[Susirinkimas JAV Kongreso atstovo Billo Posey‘io kabinete, 53:51]

Bill Posey: Ir aš manau, kad kiekvienas Kongreso narys turėtų būti rėmėjas. Nėra... Kodėl visi bijo paprašyti tyrimo? Kodėl visi to bijo? Ir kai pradedi domėtis šiais dalykais – keletas mano draugų čia, gydytojai, su jais kalbuosi šia tema, ir jie sako – „Tu pakvaišęs, yra dešimčių dešimtys tyrimų.“ Tada paklausiau – „Kiek jų tu skaitei? Visas, ką tu žinai, yra mėlynakė farmacijos atstovė, čia ateinanti su tavo amerikietiško futbolo taurės žaidynių bilietais, ir papasakoja tau apie šias dešimtis tyrimų, kuriose rašoma tas ir tas, kurios yra klaidingos.

[Interviu su Laura Hayes – spikere, aktyviste, vakcinų nepagydomai sužaloto neįgalaus sūnaus motina, 54:30]

Laura Hayes: Taigi, pradėjau visa tai dėlioti ir supratau – oho, Ryanas [jos sūnus] buvo stipriai sužalotas vakcinų, pagalvojau „Turiu tai paskelbti, negaliu leisti, kad taip atsitiktų kitiems vaikams.“ Ir aš buvau viena iš daugelio, ir mes manėme, kad žmonės norės tai išgirsti. Iš pradžių parašiau pediatrei, pas kurią nebesilankėme, tai pediatrei, kuri jį paskiepijo. Parašiau jai penkių puslapių laišką apie viską, kas atsitiko, įskaitant jos nepasiekiamumą, kai mūsų vaikas vos nebuvo nužudytas jos vakcinų. Tada jai paskambinau norėdama sužinoti, ar gavo laišką ir paklausiau „Kodėl jūs taip įsitikinusi, kad šios vakcinos, kurias jūs duodate kiekvieną dieną, yra saugios, kad jos nežaloja vaikų?“ Ir ji pasakė – cituoju – ji man turėjo vieno sakinio atsakymą, tai iš esmės buvo mūsų skambučio pabaiga. Ji pasakė „Nes farmacijos atstovai man sako, kad jos yra saugios.“ Taigi, tie patys žmonės, kurie pelnosi iš šių produktų, skelbia jų saugumą. Jiems taip pat leidžiama patiems atlikti tyrimus ir pasakyti FDA „Dar viena saugi vakcina, norime, kad ją patvirtintumėte.“ Kai Ryanui buvo maždaug dveji metai, aš pati išsiaiškinau be savo pediatro pagalbos – vieną rytą atsibudau, tai buvo sekmadienio rytas, niekada to nepamiršiu ir mano mintyse užsidegė neoninė lemputė. Žodis „Autizmas“. Ir aš tikrai įsitikinusi, kad tai buvo Dieviškas įsikišimas. Tai buvo ta diena – aš ką tik buvau susilaukus savo trečio vaiko tris su puse savaitės prieš tai ir manau, kad Dievas norėjo, kad praeičiau tą nėštumą prieš šią „bombą“, kad kažkas tikrai yra negerai mūsų dvejų metų vaikui. Taigi, jo diagnozė vėliau buvo įvardinta „autizmu“ – tai yra terminas, kurio aš nekenčiu naudoti, nes tai yra medicinos administracijos, valdžios subjektų ir farmacijos kompanijų sukurtas terminas kaltei nuo savęs nusiplauti. Jis iš tikrųjų serga encefalopatija. Jis turi smegenų sužalojimą. Katastrofišką smegenų sužalojimą dėl jam suleistų vakcinų. Jis taip pat turi imuninės sistemos sužalojimų, jis buvo ištirtas. Jis gamina antikūnius savo mielino pagrindiniams baltymams, kurie dengia kiekvieną nervų apvalkalą jūsų kūne. Taigi, gali įsivaizduoti, jeigu tavo kūnas atakuoja tą apvalkalą ant kiekvienos nervinės ląstelės, jūsų nervų sistema neveiks. Jis turi žarnyno problemų, jis turi sunkiųjų metalų toksiškumą. Jį sunkiai pažeidė „įprastinės“ vaikystės vakcinacijos – ir atsisakau jas vadinti imunizacijomis. Vakcinacija jokiu būdu neatitinka imunizacijos bet kokia šio žodžio prasme. Jam dabar 22 metai. Berniukas vyro kūne, 190 cm ūgio, 81 kg svorio. Geriausiu atveju jis turi penkių metų vaiko kognityvinius sugebėjimus. Jį reikia prižiūrėti 24 val. septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Kol aš dalyvauju šiame interviu su tavimi, jo buvęs mokytojas jį prižiūri dvi dienas. Nėra normalu privalėti pasamdyti auklę prižiūrėti 22 metų amžiaus vyrą. Deja, tai tampa normalu mūsų šalyje. Jis vis dar dirba su auklėtojais 40 val. per savaitę. Mes dalyvaujame specialioje elgesio programoje, kuri padeda jam išmokti naujus dalykus ir prisiminti tai, ką jau išmokėme. Jis negali dirbti. Negalite įsivaizduoti keturių ar penkių metų vaiką išbūti darbo vietoje – to nebus. Jis niekada nebuvo pasimatyme ir niekada nebus, jis nesusituoks, jis neturės vaikų. Iš jo buvo atimtas gyvenimas, kurį būtų gyvenęs, jeigu nebūtume jo vakcinavę. Kaip motinai, man tai labai skausminga. Jeigu galėčiau atsukti laiką – vieną kartą gyvenime atsukti laiką – jokių vakcinų nei vienam mano vaikų.

[Interviu pabaiga]

Tai visas filmo garso takelio tekstas. Išvertė ir lietuviškai įgarsino VšĮ „Versmės“ leidykla.

.

Atgal

Viršun