„Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašo garso takelio tekstas

12 filmas
Išgydo net vėžį – nepažintas grybų pasaulis [12]

[Paulo Stametso pranešimas „Exponential Medicine“ konferencijoje] 

Man garbė čia būti, ir mano kepurė, mano mėgstamiausia kepurė – aš su ja atrodau visai gražiai – ši kepurė yra pagaminta iš grybo, vadinamo tikrąja pintimi. Tikroji pintis yra ant beržo auganti kempinė – tai kietas, sumedėjęs grybas, ir jis lėmė žmonių išlikimą dar ne taip seniai. Nėra jokių abejonių, kad kilome iš Afrikos, keliavome šiaurėn ir atradome šį tą naujo – žiemą – vaje. Šis grybas suteikė mums galimybę nešiotis ugnį – galite išgremžti jame skylę, įdėti žarijų ir dienų dienas taip saugiai išsaugoti neužgesusią ugnį. Ugnies išsaugojimas prieš tūkstančius metų buvo absoliučiai būtinas žmonių bendruomenių išlikimui. Šis grybas taip pat turi kitų įdomių savybių – kai jį išverdate, jį galima lupti, ir taip jis tampa tarytum grybienos audeklu. Moterys Transilvanijoje išlaikė šią tradiciją – ši žinių gyslelė buvo išsaugota tūkstančius metų, o juk tiek daug tų žinių gyslelių buvo nutraukta dėl bado, ligų ar karo. Na, šį grybą pirmas aprašė Hipokratas 450 m. pr. Kr. – kaip priešuždegiminį ir žaizdas gydantį vaistą. Kitas grybas, kurį čia atsinešiau – mano mylimas grybas – taip pat yra ant medžio auganti kieta kempinė – agarikonas [Laricifomes Officinalis]. Agarikonas yra ilgaamžiškiausias grybas pasaulyje, auga tik sengirėse, dabar randamas tik šiaurės Kalifornijoje, Oregone, Vašingtone ir Britų Kolumbijoje, taip pat keliose izoliuotose salelėse centrinėje Europoje. Dioskoridas pirmojoje „Materia medica“ jį pavadino „elixirium ad longam vitam“ – ilgo gyvenimo eliksyru. Ir prieš tūkstančius metų jis buvo naudojamas džiovai gydyti – ką dabar žinome kaip tuberkuliozę. Taigi, aš jums papasakosiu savo istoriją, o per vidurį pasuksim visai kita tema, ir jums parodysiu duomenų, kurių dar niekas nematė išskyrus mano tyrimų komandą. Man teko garbė atstovauti AAAS [American Asociation for the Advancement of Science – Amerikos asociacija už mokslo pažangą] šiemet – 2015 metų birželio 9 dieną – buvau apdovanotas kaip išradimų ambasadorius – tai nuostabu, jūs bene pirmoji publika, kuri jau žino, kas yra ta AAAS, taigi, to gal neturėčiau aiškinti, bet tai yra didžiulė garbė.

Aš užaugau mažame miestelyje Ohajuje, ir mano brolis Johnas, kuris mane įtraukė į mokslą, vėliau įstojo į Jeilio universitetą, o mano brolis Billas – į Kornelio universitetą, ir mes turėjome tokią nuostabią laboratoriją rūsyje, prie kurios jie manęs neprileisdavo. Bet jie išvažiavo studijuoti, ir man staiga atiteko ši pilnai įrengta laboratorija – įskaitant radijo imtuvą iš lėktuvnešio „Intrepid“ – mano tėvas jame tarnavo ir po Antrojo pasaulinio karo gavo šį radiją, taigi klausydavausi įvairiausių dalykų iš už geležinės uždangos – nuostabiai leidau laiką. Visada svajojau gyventi užmiestyje ir būti mokslininku, ir turėti nuosavą mokslinę laboratoriją. Na, birželio 9 dieną gavau tą apdovanojimą, ir mano brolis Johnas, mes labai varžydavomės, žinot, kaip būna su broliais – 80 proc. laiko juos myli, o 20 proc. laiko jie tave šiek tiek užknisa. Johnas į mano domėjimąsi mikologija rimtai nežiūrėjo, sakydavo – „Kokį grybą pjauni?“, taigi, kai AAAS man suteikė šį apdovanojimą – jis labai aukštai vertinamas – pagalvojau „Oho, tai nuostabu, galiu pasakyti savo vyresniam broliui – Johnai, gavau šį apdovanojimą!“ Taigi, paskambinau jam ir jis neatsiliepė. Tada parašiau jam elektroninį laišką ir tai buvo ta diena, kada rado jo kūną. Johnas mirė nuo širdies sustojimo stovėdamas – ir tiesiog noriu pasakyti jums visiems, jeigu turite brolių ar seserų, kurie jus nervina, prisiminkite gerus momentus ir tai, koks mūsų gyvenimas brangus ir toks trumpas. Taigi, šią prezentaciją dedikuoju savo broliui Johnui, kuris mane pirmas sudomino mokslu. [Salės plojimai.]

Mano pagrindinė tema – BioĮvairovė yra BioSaugumas. Gyvenu Vašingtono valstijoje, pietiniame Puget įlankos pakraštyje, ir norėčiau paminėti, kad didžiausias organizmas pasaulyje yra 890 hektarų ploto grybienos tinklas, jo amžius yra perkopęs 2000 metų, ir jis yra vienos ląstelės storio, apsuptas šimtų milijonų mikrobų kiekviename dirvos grame. Mes, žmonės, turime kelis apsauginius odos sluoksnius, o grybiena teturi vieną, tačiau pasiekia didžiausią masę iš visų pasaulio organizmų. Kaip tai įmanoma? Na, tai įmanoma, nes ji susikuria nuosavą mikrobiotą. Ji išsirenka naudingas bakterijas, su kuriomis dirba. Ir grybiena veikia tinklo pavidalu. Grybiena virškina maistines medžiagas išoriškai – mes turime daugiau bendrų protėvių su grybais negu su bet kokia kita karalyste, prieš 650 milijonų metų [gal autorius čia apsiriko? – kiti šaltiniai nurodo, kad tai įvyko daug anksčiau – prieš 1,5 milijardo metų ­– „Versmės“ leidyklos pastaba] atsiskyrėme nuo grybų ir dabar jau yra paskelbtas naujas domenas, pavadinimu opistokonta, kuris sujungia animalia ir fungi. Mes iškvepiame anglies dvideginį, įkvepiame deguonį. Grybai gali pumpuoti branduolius į hifų galiukus ir dėl epigenezės – sugebėjimo prisitaikyti prie pokyčių – tai vienas iš nedaugelio organizmų, kuriam sužalojimai yra naudingi – kai šie tinklai sužalojami jie išsišakoja, pumpuoja branduolius, pradeda veikti epigenezė, branduoliai perskirstomi į galiukus, koduojami nauji genai, kuriami nauji fermentai, rūgštys virškinti naujam maistui, tada informacija sugrąžinama į grybienos tinklą. Taigi, naudoti grybienos epigenezines savybes, mano manymu, yra medicinos ateitis.

Grybiena yra daug labiau išplitusi, negu daugelis įsivaizduoja – maždaug 90 proc. augalų turi mikorizinių grybų – dabar jau yra įrodyta, kad šie mikrobiniai tinklai ir grybiena komunikuoja dideliais atstumais, tarp augalų, ir todėl iš esmės visi augalai iš dalies yra grybai. Taigi, bet kokiuose botaninės medicinos tyrimuose turi būti atsižvelgta į endofitinių grybų prisidėjimą prie tų augalų gydomojo poveikio, nes dėl jų vaistinio poveikio gali būti atsakingi endofitiniai grybai, o ne pats augalas. Šie grybienos tinklai plinta po visą kraštovaizdį, ir aš įsitikinęs, kad gamta turi imuninę sistemą, ir grybienos tinklai yra mitybos grandinės pagrindas, kuris mus visus sujungia. Štai kai kas įdomaus – auginu labai daug grybienos – nuo 20 iki 30 tūkst. kilogramų per savaitę – turiu nedidelę kompaniją su 67 darbuotojais ir manau, kad yra tiesiog nesąžininga, kad jums per 15 sek. papasakosiu apie tai, ką atrasti užtruko 30 metų. Problema su grybienos auginimu laboratorijoje yra imunologinis naivumas – jie auginami grynoje kultūroje. Kai ją sumetate ant žemės visi tie organizmai ją suvalgo. Na, čia mes pamerkiame pjuvenas arba šiaudus į vandenį – sūrų ar tyrą vandenį – dviem savaitėm. Pradeda augti anaerobiniai organizmai, tada juos ištraukiame, nuvarviname vandenį ir deguonis tampa sterilizatoriumi. Dauguma anaerobų miršta, pusiau aerobiniai mikrobai išlieka, tada grybiena tampa imunologiškai išsilavinusi. Tai yra labai galinga grybiena, ji turi imuninę sistemą ir šioje grybienoje gyvuoja milžiniški bakterijų kiekiai. Atlikome antrinės kartos sekos nustatymą ir čia yra spalvota Heatmap kiekių lentelė – tūkstantį kartų didesni tam tikrų genčių bakterijų kiekiai, negu kitų – dvi skirtingos grybų rūšys išsirinko visiškai skirtingas bakterijų grupes. Tai leidžia grybienai sukurti gildijas ir sudaryti komensalistines ir mutualistines sąjungas su organizmais, kurie jai padeda užkariauti tokias dideles buveines.

Na, žinome, kad visi turime vėžį – 41 proc. mūsų susirgs vėžiu, 21 proc. mirs nuo vėžio, bet ar žinojote, kad 73 proc. visų mūsų priešvėžinių vaistų yra sukurti remiantis natūraliais produktais? Mes auginame maždaug 500 skirtingų [grybų] rūšių, čia matote įvairiaspalvę kempę – vieną geriausiai aprašytų ir ištirtų vaistinių grybų visame pasaulyje. Mes gavome 2,2 milijono dolerių paramą klinikiniams krūties vėžio tyrimams iš NIH [Nacionalinių sveikatos institutų – National Institutes of Health] – pirmos stadijos krūties vėžiui – ir tyrimų rezultatai buvo paskelbti. Priklausomai nuo dozės – prieš radioterapiją imuninė sistema veikli, ir kai geriamos 8 įvairiaspalvės kempės kapsulės per dieną, ląstelės­-natūraliosios žudikės suaktyvinamos. Tada po radiacijos – daugelis jūsų žinote – imuninė sistema sužalojama, tada ji turi atsigauti, ir priklausomai nuo dozės – po dviejų savaičių ar po keturių savaičių imuninė sistema pradeda funkcionuoti ir sustiprėja, ląstelės-natūraliosios žudikės smarkiai sustiprėja, taip pat ir citotoksinės T ląstelės – pasižiūrėkite į reikšmingumo lygmenį. Taigi, šių grybų vartojimas aktyvuoja imuninę sistemą. Ir yra TLR, TLR4 receptoriai – nenoriu dabar pradėti šios temos – bet mes atpažinome septynis skirtingus, atskirus šių grybų  imuninės sistemos aktyvavimo poveikius.

Tai man tapo labai asmeniška 2009 m. birželį, kai mano 83 m. motina man paskambino – ji charizmatiška krikščionė, ji nebuvo nuėjusi pas jokį gydytoją nuo 1968-ųjų – ji man paskambino ir pasakė „Paulai, aš bijau.“ Neatpažinau jos balso, jis drebėjo. Paklausiau – „Kas nutiko?“ Ji atsakė – „Mano dešinė krūtis penkis kartus didesnė už kairę, šeši mano limfmazgiai dešinėje pusėje ištinę ir patamsėję.“ Aš negalėjau tuo patikėti, tik pasiteiravau – „Kodėl man to nepasakei anksčiau?“ Taigi, greitai nuvežiau ją į „Swedish“ [toks klinikos pavadinimas] krūties vėžio kliniką Sietle, tada, po antrojo vizito, gavome pačias blogiausias žinias – onkologė pasakė – „Ją reikėjo apžiūrėti prieš du metus, vėžys neoperuojamas“, jie negalėjo atlikti mastektomijos dėl jos amžiaus, jie negalėjo jai skirti radioterapijos dėl tos pačios priežasties, dėl infekcijos tikimybės. Taigi, onkologė bandė ją paguosti – „Turėjai ilgą gyvenimą“, mes vis klausinėjome – „Kiek jai liko? Kiek liko?“, mums atsakė – „Pasiseks, jei išgyvensite tris mėnesius.“ Auglys veržėsi iš jos krūties, pasiekė jos krūtinkaulį ir pateko į kepenis. Taigi, visa šeima susitikome – daug jūsų tą esate patyrę – aptarėme jos laidotuves, ji išsirinko rožinę suknelę, nusipirko pigiausią karstą, kokį rado, nes ji keliavo pas Jėzų. Buvo daug ašarų. Tada, trečio vizito metu, onkologė pasakė –„Žinote, jeigu jūsų imuninė sistema galėtų sustiprėti, Patty, galėtum tai nugalėti.“ Ir ji pasakė – „Žinote, yra toks grybų – įvairiaspalvių kempių – tyrimas, vykdomas Minesotos universiteto medicinos fakultete, pabandykite gerti įvairiaspalvių kempių papildus.“ Tada mano mama pasakė – „Apie tai kalbėjo mano sūnus!“. Bet jai reikėjo tai išgirsti iš gydytojo! Taigi, mano mama pradėjo vartoti įvairiaspalves kempes, ją trumpai gydė taksoliu [dar vadinamas paklitakseliu – dažniausiai vartojamas chemoterapijos vaistas nuo krūties vėžio], patyrė siaubingą reakciją, atsisakė jį vartoti, tada onkologė paskyrė herseptiną [dar vadinamas trastuzumabu ­– antikūninis vaistas nuo vėžio] – nuostabų vaistą. Na, tai buvo 2009 m. birželį ir džiaugiuosi sakydamas, kad mano motina...

[Salėje girdimas P. Stametso motinos pokalbis telefonu:]

„Man viskas gerai, viskas nuostabu, gavau puikius tyrimų rezultatus, ačiū už tavo maldas, myliu tave, pasikalbėsim vėliau. Iki!“

[P. Stametso kalbos tęsinys]

Ji peržengė penkerių metų pasveikimo laikotarpį – taigi ji visiškai pasveiko nuo vėžio! [Salės plojimai.]Tai privedė prie tyrimo, kuriame rašoma, kad galbūt įvairiaspalvė kempė gali sustiprinti herseptino poveikį. Na, gera žinia, kad mano motina išgyveno, bet tada ji man papasakojo, ką jai pasakė jos onkologė – iš 50 moterų, kurios prisijungė prie naujosios herseptino programos Elensburge, Vašingtono valstijoje, kaip ir ji – iš 50 moterų 48 mirė. Mano motina buvo vienintelė, vartojusi įvairiaspalvę kempę su herseptinu. Taigi – kaip? Tai įdomu keliais atžvilgiais. Jos atvejis keliuose medicinos žurnaluose buvo aprašytas kaip geriausias atvejis, ji nepatyrė jokios smegenų žalos, jokio pykinimo, neprarado apetito. Taigi, ji laiminga – sugrįžo jos sumanumas – ji dabar protingesnė ir šmaikštesnė, negu kada ją mačiau.

Taigi, po to visa eilė kitų straipsnių buvo išleisti praėjusiais metais – įvairiaspalvė kempė patobulina mikrobiotą, ypač lactobacillus ir bifidobacterium, ir slopina uždegimą sukeliančias bakterijas. Tai yra labai įdomu, nes kai auginame grybieną grynoje kultūroje, tikrai matome gyvuojančią mutualistinę bakterijų populiaciją, kuri, iš pradžių manėme, buvo teršalai, bet dabar geriau suprantame, kad ji yra grybo mikrobiotos dalis. Kai atsiskyrėme nuo grybų prieš 650 milijonų metų, pasirinkome apsupti maistą maišu – skrandžiu – ir viduje virškinti maistines medžiagas. Grybiena pasirinko išorinį virškinimą. Lygiai taip pat, kaip mes turime mikrobiotą mūsų viduje, grybiena irgi išrinko mutualistinę mikrobiotą savo naudai. Esu labai susidomėjęs ryšiu tarp virusų ir vėžio. Yra septyni atpažinti virusai, tikriausiai jų yra daug daugiau, kurie sukelia vėžį. Tada Fredo Hutcho medicinos fakultetas man paskambino ir pasakė –„Turime labai įdomų Merkel ląstelės karcinomos atvejį“ – vieno mirtingiausių vėžių pasaulyje – yra žinomi tik dešimt žmonių, kurie kada nors yra nuo jo pasveikę. Pavadinau Nghiemo hipotezę – Paulo Nghiemo, medicinos ir biologijos mokslų daktaro, Fredo Hutcho darbuotojo, vardu. Jie tyrė vieną pacientą, jis pradėjo gerti septynių rūšių grybų mišinį. Čia [nuotraukoje] yra imuniteto vengimas. Tada, vartodamas grybus – nebuvo jokios chemoterapijos, jokios radioterapijos – šiems pacientams niekuo negali padėti. Ir tada, vartodamas septynių rūšių grybų mišinį, jis savaime pasveiko ir dar šiandien yra gyvas. Taigi, manome, kad jie atidengia vėžius, kad juos galėtų surasti imuninė sistema. Tiksliai nežinome, kaip jie tai daro, bet tą matėme vėl ir vėl – imuninė sistema aktyvuojama ir imuninės ląstelės atranda receptorius auglių stromoje. Tai galėtų būti išplėsta ir būti naudojama daugeliui auglių kaip papildomas gydymas. Taigi, šis atvejis taip pat buvo aprašytas medicinos žurnaluose, tada aš ir Hailing Lu padavėme prašymą Nacionaliniams sveikatos institutams standartizuoti metodologiją vaistinių grybų produktų analizei – tai turėjo būti atvirai prieinama, bet deja įvyko sekvestras ir tam negavome lėšų. Bet tai yra nuostabus straipsnis, kurį su malonumu duočiau visiems, kurie norėtų jį perskaityti.

Grybiena gamina tarpląstelinius metabolitus ir šiuose metabolitų lašeliuose yra įvairių įdomių junginių. Dirbau su JAV gynybos departamentu biologinio skydo [Bio shield] programoje po [2001-ųjų] rugsėjo 11-os. Pateikėme virš 700 mėginių ir štai yra grybų mėginiai – agarikonas, reiši ir čaga. Ir čia yra selektyvumo indeksas ir virusai – h5n1, h3n2, h1n1 – ir ribavirinas [antivirusinis vaistas] buvo naudojamas kaip kontrolinis preparatas. Selektyvumo indeksas parodo antivirusinį poveikį. Mūsų ekstraktai buvo atskiesti nuo grynos grybienos santykiu 100:1 – ir čia yra praskiestų ekstraktų selektyvumo indeksas – ir jie buvo daug galingesni, negu kontrolinis farmacinis preparatas. Na, tada Misisipės universiteto farmacijos fakultete atlikome frakcionavimą ir identifikavome grupę sterolių – vienas jų dar nebuvo aprašytas literatūroje, aš jį pavadinau fomitopsteroliu. Taigi, turime pirmąsias veikliąsias medžiagas, kurios, šiuo atveju, yra veiklios prieš raupų virusus. Tą radome tame pačiame agarikono ekstrakte, kuris buvo veiklus prieš gripo virusus. Bet mes nusiuntėme šias struktūras šv. Judo [St. Jude] ligoninei tyrimams su h5n1 – jos buvo visiškai neveiklios, kas parodo, kad šiuose grybų ekstraktuose yra daugiau nei viena antivirusinė veiklioji medžiaga. Nacionaliniai sveikatos institutai mums skambino tris kartus per praėjusį mėnesį, jau pateikėme dešimt šių struktūrų kaip galimas veikliąsias medžiagas tyrimams su ebolos ir daugeliu kitų virusų. Taigi, šiuose grybuose yra labai įdomių sudėtingų molekulių, kurias dabar pradedame atrasti.

Po dešimties metų galiausiai gavau patentą – patento egzaminuotojų nuomonių universalumą. Užtruko labai ilgai gauti šį patentą, bet džiaugiausi pamatęs, kad rusų žurnalas „Vektor“ prieš du metus išleido straipsnį, patvirtinantį, kad agarikonas yra stipriai veiklus prieš gripo virusus. O šis straipsnis buvo išleistas vakar, taigi, kiti mokslininkai mus vejasi, tačiau yra nuostabu, kad jie patvirtina tai, ką mes atradome.

Na, dirbant su agarikonu su dr. Scottu Franzblau, Tuberkuliozės tyrimų instituto Čikagos universitete direktoriumi – mes pradėjome eksperimentuoti ir jis pradėjo naudoti mūsų grybieną, atlikome frakcionavimą ir radome naują grupę molekulių, veiklių prieš tuberkuliozę – chlorinuotus kumarinus. Tai man yra labai įdomu – šis grybas yra dvigubai aktyvus – ir prieš virusus, ir prieš bakterijas – labai nedaug vaistų tai gali. Didžioji dalis žmonių, mirusių nuo virusinio plaučių uždegimo, iš tikrųjų miršta nuo bakterinio plaučių uždegimo. Taigi, turėti ką nors kaip gydomąją maistinę medžiagą, kuri yra plačiai veikli prieš įvairius virusus ir įvairias bakterijas, manau yra medicinos požiūriu labai įdomu.

[Pastaba. Šiame įraše pateiktas ne visas P. Stametso pristatymas konferencijoje, tik jo pradžia, skirta žmonių gydymui. Toliau savo pristatyme P. Stametsas kalba apie sengires ir bites, ir kaip grybai gali padėti jas išgelbėti.]

Tai visas filmo garso takelio tekstas. Išvertė ir lietuviškai įgarsino VšĮ „Versmės“ leidykla.

.

Atgal

Viršun