„Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašo garso takelio tekstas

16 filmas
Vitaminas D – Didysis šuolis [16]

/ Diktorius: /
Šiandien nei apie vieną vitaminą nekalbama tiek daug, kaip apie vitaminą D, ir visa tai dėl to, kad per pastaruosius dešimtmečius įvyko tikra idėjų apie jo vaidmenį mūsų organizme revoliucija, ir ši medžiaga pasirodė esanti daug galingesnė, nei visi manė iš pradžių. 

/ Svetlana Kalinčenko – habilituota medicinos mokslų daktarė, Rusijos tautų draugystės universiteto Medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakulteto Endokrinologijos katedros vedėja: /
Viskas prasideda nuo vitamino D. Vitaminas D yra mūsų sveikatos pagrindas.

/ Vladimiras Popovas – gydytojas neurologas, integratyviosios medicinos specialistas: /
Pirma, vitaminas D, tik pagalvokite, jis reguliuoja apie keturis su puse tūkstančio genų imuninėse ląstelėse – tai didelis kiekis, ir tai yra tik tai, ką mes žinome. Mes nežinome bendros ir pilnos apimties. Yra įrodymų, kad užsitęsęs ir žymus jo trūkumas gali padaryti išties milžinišką žalą organizmui.

/ Leonidas Vorslovas – medicinos mokslų daktaras, gydytojas kardiologas, Rusijos tautų draugystės universiteto Medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakulteto Endokrinologijos katedros docentas: /
Vitamino D trūkumas pasireiškia nutukimu, vitamino D trūkumas – tai aterosklerozė, vitamino D stygius – tai arterinės hipertenzijos apraiškos, vitamino D trūkumas – tai hipertonija, ir tai nėra visas sąrašas ligų, kurias sukelia ar apsunkina vitamino D trūkumas, todėl daugelis gydytojų rekomenduoja jį vartoti nuolat ir tokiomis dozėmis, kurios sovietmečiu buvo laikomos nuodingomis. Tai kaip iš tikrųjų, ar vitaminas D  tikrai reikalingas visiems ir, svarbiausia, ar jis toks nekenksmingas?
 
/ Diktorius: /
1928 metais vokiečių biochemikas Adolfas Windausas [Adolf Otto Reinhold Windaus]gavo Nobelio chemijos premiją už vitamino D atradimą, jis tapo ketvirtu iš eilės atrastu vitaminu ir todėl buvo pavadintas 4-ąja lotyniškos abėcėlės raide. Daugelis žino šią istoriją, bet ne daug kas žino, kad tirdamas šią medžiagą, kuri tuomet buvo laikoma veiksmingiausiu vaistu nuo rachito, biochemikas Windausas stipriai privargo. Po penkerių metų nenutrūkstamo darbo, mokslininkai teigė: „Nei vieno kito vitamino tyrimo procesas nebuvo toks keistas ir skausmingas“.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei 90 metų, o vitamino D tyrimas tebesitęsia. Buvo paskelbta daugiau nei 70 000 mokslinių publikacijų, atlikta tūkstančiai meta tyrimų, šimtai unikalių atradimų, bet ir šiandien jums niekas nepasakys, kad apie vitaminą D žinome viską. Jis išlieka sunkiu tyrimo objektu ir patikėkite, viskas kas su juo susiję yra sudėtinga. Tai pirmiausia pati sąvoka: iš tikrųjų pavadinimas „vitaminas D“ apima visą vitaminų grupę, o tiksliau vitamerų. Yra skirtingos jo formos: D2, D3 ir D4, D5 ir D6. Iš visos šios grupės svarbiausią biologinę reikšmę žmogui turi D2 –ergokalciferolis ir D3 – cholekalciferolis. Pirmąjį mes gaunama tik iš maisto,  2 – tiek iš maisto, tiek ir  natūralios sintezės būdu, kuri vyksta  odoje, paveiktoje ultravioletinių b klasės spindulių. Tačiau savaime ir D2, ir D3 – biologiškai neaktyvūs.

/ Natalija Žilinskaja – biologijos mokslų daktarė, Rusijos federalinės valstybinės biudžetinės mokslo įstaigos Federalinio informacijos centro Vitaminų ir mineralinių medžiagų laboratorijos vedėja: /
Kad įgautų aktyvią formą, jie turi praeiti tam tikrą kelią žmogaus organizme. Paprasčiau sakant, tai galima pavaizduoti kaip du žingsnius:
pirmasis žingsnis yra transformacija kepenyse – tai vitamino D pavertimas 25 hidroksi vitamino D forma, tai yra kalcidioliu, ir
antrasis žingsnis yra transformacija – susidaręs kalciodiolis inkstuose tampa 125 forma, tai yra vitamino D  hidroksi forma tampa kalcitrioliu, kuris jau yra aktyvioji D vitamino forma ir dalyvauja įvairiuose kūno procesuose.

/ Diktorius: /
Kaip matote, vitamino D metabolizmas nėra paprastas, nelengva apsispręst ir apie jo tikrąją biocheminę būklę.  Visi įpratę jį vadinti vitaminu, bet ar tai teisinga?  Žinoma, kad  vitaminas D – tai yra biologiškai aktyvios medžiagos, kurios skatina tinkamus medžiagų mainus, padidina darbingumą  ir ištvermę, atsparumą infekcijoms. Vienok, visus juos mes gauname su maistu, o vitaminas D sintetinamas natūraliai mūsų odoje, yra dar vienas reikšmingas skirtumas: kalcitriolis – biologiškai aktyvi vitamino D forma – pasižymi aukštu hormoniniu aktyvumu. Nei vienas kitas vitaminas neturi tokių savybių. Todėl daugelis mokslininkų ir gydytojų šiandien šią medžiagą siūlo vadinti ne kaip nors kitaip, o „Vitaminas hormonas D“.

/ Anastasija Smikalova – gydytoja endokrinologė, gydytoja dietologė: /
Jis turi visas steroidinių hormonų savybes, tokias kaip testosteronas, kaip estrogenas, kaip progesteronas. Jis sintetinamas iš cholesterino organizme kaip ir visi steroidiniai hormonai. Jis nėra kofaktorius nei vieno iš fermentų, kurie būdingi vitaminams.

/ Ola Gromova – habilituota medicinos mokslų daktarė, profesorė, Rusijos mokslų akademijos Federalinio informacijos centro Farmakoinformatikos instituto mokslo vadovė: /
Kas yra hormonai? Hormonai perneša informaciją. O vitaminas – tai truputį kas kita. Todėl jis ir perėjo iš vitaminų gretų į hormonų gretas, tačiau pagal susiklosčiusias tradicijas daugelis jį tebevadina vitaminu D.
Iš tikrųjų tai yra prohormonas, jei kalbame apie cholikalcioferolį, o jei apie kalcitriolį – tai hormonas.

/ Diktorius: /
Testosteronas aktyvuoja  apytiksliai 800 genų, progesteronas apie 2 000 – nemažai. Tačiau hormonas D turi žymiai didesnę galią.

 / Vladimiras Popovas: /
Vitaminas D, tik įsiklausykite, jis reguliuoja apie 4 500 imuninių ląstelių genų. Platus veikimo spektras, ir kai aš minėjau apie 4 500 imuninių ląstelių genų, tai yra tik tai, ką mes šiuo metu žinome. Mes nežinome bendrų ir pilnų apimčių, tik tiek, ką iki šiol galėjo ištirti tyrėjai.

/ Diktorius: /
Tačiau kaip vitaminas hormonas D kontroliuoja ir reguliuoja 1/5 mūsų genų? Ši kontrolė vykdoma specifinių receptorių pagalba, jie buvo aptikti ant membranų ir ląstelių branduolių daugelyje organų ir audinių.  Jie vadinami VDR receptoriais, tai santrumpa žodžių „vitamino D receptorius“.  Kai tik biologiškai aktyvus kalcitriolis kontaktuoja su šias receptoriais,  aktyvuojasi genai, koduojantys baltymus, įsijungia šių baltymų sintezė. Receptoriai kaip švyturiai parodo, kurie organai reikalauja reguliarių vitamino hormono D dotacijų. Nors šie receptoriai po organizmą yra pasiskirstę netolygiai, jų vienas ar kitas kiekis yra beveik kiekvienoje mūsų ląstelėje.

/ Olga Gromova: /
Pavyzdžiui, mieloidinės ląstelės, greitai atsinaujinančios kraujo ląstelės – leukocitai – turi maksimalų vitamino D receptorių kiekį, taigi jos genetiškai labai greitai pajunta vitamino D trūkumą. Todėl aiškiai galima pasakyti, kad vitaminas D – tai imunomoduliatorius, toks labai ryškus, ir žymiai ryškesnis už kitus, tiesiog kaip megažvaigždė. Jei kalbėtume apie kitus, tai iškarto po kraujo ląstelių eina žarnyno ląstelės. Storosios žarnos epitelis tarsi prismaigstytas vitamino D  receptorių.

/ Diktorius: /
Nemažą kiekį R receptorių turi mūsų nervų sistema ir, žinoma, galvos smegenys. Pavyzdžiui, hipokampo neuronai juos turi, hipokampas, kuris, kaip žinome, atsakingas už atmintį, erdvinę orientaciją, vaizdinį mąstymą. Vadinasi, vitamino D trūkumas gali papildomai mažinti šių funkcijų veiklą. Ilgalaikis šios medžiagos trūkumas provokuoja ir labiau negatyvius įvykius. R rūšies receptoriai laikui bėgant tiesiog pradeda nykti.

/ Olga Gromova: /
Yra tokia sąvoka – funkcija sukuria organą, tad jei vitaminas D bus ta funkcija, organas – tai receptorius, kuris turi internalizuoti ir paveikti genomą. Kai šios substancijos – vitamino D – nėra, receptorius, vaizdžiai šnekant, ištirpsta, neveikiamas genomas, pradeda startuoti programas, kurios neigiamai veikia mūsų gyvenimą.

/ Vladimiras Popovas: /
Būkite pasiruošę poliorganų sisteminėms katastrofoms, mažiausiai, tai smūgis imuninei sistemai, taip pat galvos smegenims, žarnynui. Ir pažiūrėkite, alerginės reakcijos, kurios apima visą pasaulį, maisto netoleravimas – dalis alerginių reakcijų. Simptomų labai daug, aš galvoju klasikiniu atveju, žmogus, kiekvieną dieną jausdamas vitamino D deficitą, o kaip pas mus būna, tai trunka dešimtmečius, ne mažiau, jis bet kuriuo atveju jaus silpnumą, epizodines depresijas, galvos svaigimą, miego sutrikimą, nemigą, vadinamąją insomniją, tai kas dažnai sukelia gyvybinių jėgų nebuvimą.

 /Diktorius: /
Visa deficitinė simptomatika neateina iš karto. Kam pirmiausia sutrinka kaulų sistema, atsiranda osteoporozės diagnozė, padidėja lūžių tikimybė. Kai kam sutrinka imunitetas, atsiranda dažni gripo epizodai, peršalimo ligos, vystosi imunosupresija. Pirma gali nukentėti nervinė sistema, o to pasekmėje atsiranda apatija, depresija ir net gi polinkis į savižudybę. Problemos su sveikata gali vystytis labai skirtingais ir netikėtais scenarijais.

/ Svetlana Kalinčenko: /
Jei atėjo pacientas su pastebimu ar mažiau pastebimu nutukimu, priežastis 90% atvejų yra vitamino D trūkumas. Todėl atėjo pacientas pas dietologą, endokrinologą, nežinau pas ką, pas kosmetologą, kardiologą,  kraujo spaudimas susijęs su nutukimu, visa tai vitamino D trūkumas.

/ Leonidas Vorslovas: /
Vitamino D trūkumas – tai nutukimas, vitamino D trūkumas – tai arterinė hipertenzija, vitamino D stygius – tai aterosklerozė, vitamino D trūkumas – tai hipertonija. Atsitinka keistas dalykas – vienas preparatas, viena medžiaga praktiškai kontroliuoja visą medžiagų apykaitą.

/ Diktorius: /
Esant ilgalaikiam vitamino D trūkumui, organizme paleidžiama lipogenezė, t. y. riebalų sintezė ir susikaupimas organizme, ir žymiai sulėtėja lipolizė, jos natūralus skaidymas, kas ir priveda prie riebalinio audinio padidėjimo. Tačiau užtenka normalizuoti vitamino hormono D lygį, ir adepocitų augimas pristabdo riebalinio audinio augimą. Šis efektas buvo daugybę kartų išbandytas tyrimais ne tik su gyvūnais, žiurkėmis, kiaulėmis, bet klinikiniais tyrimais su žmonėmis. Kas įdomu, ląstelių augimas ne šiaip pristabdomas, prasideda pasenusių adiopocitų keitimas naujais, jautriais insulinui. Tokiu būdu su reguliariomis vitamino D dotacijomis normalizuojasi ne tik svoris, bet ir vyksta 2 tipo cukrinio diabeto profilaktika.

/ Anastasija Smikalova: /
Jis normalizuoja kasos beta ląstelių sekreciją, jei mes kalbame apie cukrinį diabetą, jis stimuliuoja insulino gamybą. Normalizuoja šių  beta ląstelių darbą, pagerina audinių jautrumą insulinui, t. y. insulinas iš gliukozės patenka į ląstelę ir gijimo procesas tampa greitesnis.

/ Diktorius: /
Išsiaiškinti savo vitamino D lygį  tikrai  reikia, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad didžioji dauguma Rusijos gyventojų patiria jo deficitą. Pagal nacionalinės programos duomenis, publikuotus 2018 metais, vitamino D nepakankamumas pas Rusijos vaikus ir paauglius, buvo ne mažesnis kaip 30, o gal ir 50 procentų, mūsų šalies gyventojai turi žemą apsirūpinimą vitaminu D. Įdomu, kad tokie neguodžiantys  statistikos skaičiai būdingi ne tik Rusijai, bet ir visai Europai ir JAV. Tačiau kodėl? O kaip gi saulė, kuri pradeda vitamino D3 sintezę tiesiog mūsų odoje? O maisto produktai, turintys D2? Bandykime aiškintis. Dar iš mokyklos geografijos pamokų žinome, kad insoliacijos lygis, t. y., saulės spindulių intensyvumas, priklauso nuo klimato, o klimatas nuo geografinės platumos, kurioje yra šalis ar miestas.

/ Sergejus Bogačiovas – Rusijos mokslų akademijos Piotro Lebedevo Fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas: /
Na va, mūsų šalis, ji vis dėlto šiaurinė, net ir pats piečiausias mūsų šalies regionas, palyginus su žeme, priklauso vidutinėms platumoms. Todėl, kaip bebūtų gaila, mums tenka tenkintis tuo ką turime.

/ Diktorius: /
O turime mes pakankamai neilgą periodą metuose, kai galime mėgautis saulės voniomis. Tačiau kaip mes tai darom? Pirmiausia, didžiąją laiko dalį būname apsirengę, geriausiu atveju atidengtas veidas, rankos ir kojos, žemiau kelių, mažoka D vitaminizacijai. Antra, svarbus saulės spindulių kritimo kampas, o tai reiškia ir kūno padėtis. Manoma, kad kai mes gulime, mūsų odoje gaminasi daugiau vitamino D, nei kai stovime. Tačiau net pliažo poilsiautojų laukia nusivylimas.

/ Vladimiras Popovas: /
Šiuolaikinei populiacijai, nesvarbu iš kurios tu pasaulio vietos, dažniausiai būdamas saulėje, tu tepiesi nuo saulės saugaičiais kremais. Tikrai žinoma, kad jie 90-95% gali mažinti saulės spindulių pasisavinimą ir metabolizmą kaip tokį, t. y. mes ant savęs užtepame didelę apsauginę plėvelę, kuri praktiškai sutrikdo organų metabolizmą.

/ Diktorius: /
 Sveikatos požiūriu, apsauga nuo B klasės ultravioletinių spindulių yra pagrįsta, bet įsivaizduokime, kad mes nustojame teptis apsauginiu kremu. Kiek laiko reikia būti po kepinančia saule, kad gautume bent jau oficialią paros vitamino D dozę, t.  y., 600 tarptautinių vienetų?Manoma, kad tai apie pusę valandos. Daugelis mokslininkų yra įsitikinę, kad nėra jokio reikalo kelti sau grėsmę ir būti saulėje be apsaugos.

/ Natalija Žilinskaja: /
Kuo ilgiau mes būname saulėje, kuo labiau įdega mūsų oda, tuo mažiau ji sugeba sintezuoti vitaminą D, yra tokia tarpusavio sąveika. Ir iš tikrųjų žmonės, kurie turi tamsesnę odą, jie priklauso rizikos grupei, kuriai gresia vitamino D deficitas.

/ Diktorius: /
Panašu į užburtą ratą. Nei baltaodžiai, nei tamsiaodžiai, nei pietiečiai, nei šiauriečiai negali gauti vitamino D paros reikiamos normos vien tik būdami saulėje, ir tai vasaros metu. O kaip su maisto produktais?

/ Olga Gromova: /
Vitaminas D toje pačioje žuvyje, kuri turi daug omegos, omega3 poliprisotintųjų riebiųjų rūgščių,  kurios gerina mūsų smegenų  metabolizmą, išsprendžia uždegimus, ir t. t., kurių taip pat turi giliavandenės, šaltavandenės žuvys – tai silkės, sardinės. Tai ne tvenkiniuose išaugintos žuvys, tai vis dėlto tokios gaudytos, laisvėje gyvenančios žuvys.

/ Natalija Žilinskaja: /
Šiuo metu parduodami grybai, apšvytinti ultravioletiniais spinduliais. Taip grybai, tarp kitko, vitamino D2 šaltinis. Iš principo apšvytinti ir neapšvytinti grybai yra vitamino D šaltinis.

/ Diktorius: /
Taip pat pienas, kiaušinio trynys, kepenys turi branginamą vitaminą hormoną  D. Bet kyla klausimas, kiek gi reikia suvalgyti šių produktų, kad gautume bent jau paros dozę, nekalbant apie trūkumo panaikinimą.

/ Olga Gromova: /
Reikia suvalgyti nerealiai daug, tai labai sudėtinga ir paprasčiausiai gali pasibaigti kažkokiais susirgimais.  Taip, pavyzdžiui, kepenys turi vitamino D. Kepenys labai skirtingos ir kai kurios  kepenų rūšys, mes tai tikrinome, jos turi didelį kiekį vitamino A, tiesiog hiperdozes vitamino A, taip pat jos turi vitamino D, tačiau didelės vitamino A dozės mums nereikalingos, gali kilti rimtos toksikologinės problemos.

/ Diktorius: /
Vien lašiša, pienu ir grybais, kiaušinio tryniu, savo racioną vargu ar sudarysime. Kepenys – produktas žinoma naudingas, bet kaip išsiaiškinom – ne be išimčių. Tai kaip gi tada reikia atstatinėti vitamino hormono D lygį? Vartoti  šiuolaikinius preparatus, bet kyla klausimas: kokiomis dozėmis, kiek ilgai? Atsakyti į šiuos klausimus neturint medicininio išsilavinimo, deja neįmanoma. Todėl šiandien gydytojai pastoviai perspėja, nereikia skirti jo sau  iš akies.

/ Svetlana Kalinčenko: /
Kažkodėl niekam nekyla mintis pačiam sau parinkti skydliaukės hormonus. Kažkodėl į skydliaukės hormonams toks pagarbus požiūris ir t. t., ir t. t. – dar reikia žiūrėti antikūnus, o kodėl į  vitaminą D toks požiūris? Kad vitaminas D veiktų, reikia, kad dozė  būtų parikta teisinga, teisingai. Jei žmogus gauna vitaminą D ir vis tiek  pasireiškia jo trūkumas, tai tas jo stygius – tai nutukimas, kariesas, plaukų slinkimas, prakaitavimas, depresija ir t. t., lipidų metabolizmas, visa tai liks.

/ Diktorius: /
Prieš parinkdamas preparato dozę, geras specialistas visada nusiųs jus į klinikinę laboratoriją, kad būtų nustatytas esamas vitamino D kiekis kraujo serume. Tai gali padaryti bet kuris gydantis gydytojas: gydytojas terapeutas, imunologas, endokrinologas. Gauti rezultatai gali ir nerodyti tikro paveikslo. Eilė ligų turi įtakos vitamino D metabolizmui, tai reikia turėti omenyje ir rankiniu būdu koreguoti gautus laboratorinius tyrimus.

/ Olga Gromova: /
Pavyzdžiui, paciento žemas hemoglobinas, mažiau nei 115, mažiau nei 120. 115 –  tai jau lengva anemija. Tada mes galime atimti nuo 8 iki 16 %, turint kitas ligas, turint išsėtinę sklerozę, mes galime atimti 10 %, turint kepenų patologiją, galime atimti, o jei yra ir kepenų, ir inkstų patologija kartu, tai tada mes galime drąsiai atimti 20% iš to lygio.

/ Diktorius: /
Ir tik po visų atėmimų, apie kuriuos gali žinoti tik gydytojas, galima lyginti savo rezultatus su oficialiomis vitamino D normomis. Jei jus galvojate, kad nors čia bus pagaliau lengva, tai – ne. Šiandien vitamino D norma viena iš labiausiai diskutuojamų temų.

/ Svetlana Kalinčenko: /
Medikų tarpe ji pastoviai kinta,  tai yra kinta jos žemutinė riba. Ji nuolat auga, vis auga ir auga. Kažkada buvo 30, paskui 40, dar vėliau 50, o dabar žemutine riba laikoma 65. Todėl mes nesakome, kad tai norma, mes sakome, kad referentinė reikšmė.
Nustatyti žemutinę ribą tikrai nelengva. Reikalas tas, kad pradedant nuo 30 nanogramų mililitrui, viskas kas žemiau, laikoma išreikštu  trūkumu, kuris pasireiškia įvairiais vitamino D efektais. Kuo lygis aukštesnis, tuo laikoma, kad jų daugiau.

/ Leonidas Vorslovas: /
Kas yra 30 nanogramų mililitrui? Turint tokį vitamino D lygį, jūs apsaugotas nuo rachito, na ir daugiau ar mažiau apsaugoti nuo osteoporozės, jei su hormonais viskas tvarkoje. Šiandien yra žinoma, kad jei mes pasiekiame 50 nanogramų mililitrui, tai tokiu atveju rizika susirgti pirmo lygio cukriniu diabetu sumažėja 80%, susirgimas išsėtine skleroze – 50%, susirgimas vėžiu visumoje – 75 %, pieno liaukos vėžiu – 50 %, o širdies kraujagyslių ligomis, tiksliau, išemine širdies liga beveik 60%, tai 50 nanogramų, taigi bijom rachito – užtenka 30, jei nenorim išsėtinės sklerozės, nutukimo ir diabeto, tada būkit geri 50. O kas gi dėl anti senėjimo efekto ir vitamino D, apie kurį šiandien tiek daug šneka? Prie kokio lygio kraujyje jį galima pasiekti? Šiuolaikinių tyrimų duomenimis, tai apie 100-120 nanogramų mililitrui, o ilgą laiką tai buvo laikoma toksiniais lygiais. Dabar mes suprantame, kad tai detoksiniai lygiai. Jei mes norime gyventi ilgai ir turėti gerą sveikatą, mus reikia laikyti aukštą vitamino D lygį.

/ Olga Gromova: /
Daugelis sako, kad laikykimės 100. Patys geriausi rezultatai gydant nutukimą, cukrinį diabetą yra 75, 80, 85, 90 esant nutukimui, esant  labai išreikštam orbitiniam nutukimui. Ar tai reiškia, kad nėra tobulumui ribų, ir kuo aukštesnis vitamino D kiekis kraujyje, tuo mes sveikesni? Jei kalbėtume apie nanogramus mililitrui  – 132 – aukštas, bet iki 150 laikoma nepavojinga riba. Aukščiau 180, va čia nuo 150 iki 180 eina toks pilkas koridorius, kurio mes nesistengiam įveikti.

/ Diktorius: /
Kalbos apie leidžiamą vitamino D viršutinę ribą mokslininkų tarpe sukelia dar daugiau diskusijų. Ne visi mokslininkai ir gydytojai sutinka, kad reikia kelti šią medžiagą aukščiau 100 nanogramų mililitrui. Vis dar ne visi vitamino D efektai yra kruopščiai ištirti, o tai reiškia, kad yra šansas pakartoti Lainoso Polingo klaidą. Šis žymus amerikiečių mokslininkas, du kartus Nobelio premijos laureatas, tvirtai tikėjo vitamino C terapiniu efektu. Jis ilgus metus pats jį vartojo mega dozėmis. 1994 m. Polingas mirė nuo onkologinės ligos, kurią, kaip spėjama, ir iššaukė vitaminas C. Vėliau buvo įrodyta, kad askorbino rūgštis, vartojama didelėmis dozėmis, turi išreikštą koncerogeninį efektą. Tai gal pasikartos istorija ir su vitaminu D? Ar galima jo hipervitaminozė su galimais toksiniais efektais?

/ Olga Gromova: /
Toksikozė, ji aprašyta tokiuose klasikiniuose dvitomiuose ir Cibulkinos, Afanasijevos, ir Markovos, ir t. t. Tai yra klasikiniai apsinuodijimai, jie pasireiškia ir hipertenzija galvos smegenyse, ir vėmimu, ir kolosaliu dirglumu, t. y. tremoru, tai apsinuodijimas. Ten eina milijoninės dozės. Šie apsinuodijimai aprašyti septyniasdešimtaisiais metais, kada buvo vartojamos vadinamosios skausmo dozės, kuriomis gydė rachitą, buvo protokolai, aprašai, kur buvo naudojamos milijoninės dozės, ir tai iš karto pasiekdavo piką. Įdomu, tačiau praktikoje visos kalbos apie aukštą vitamino D kiekį kraujyje, ir lieka kalbomis. Pakelti jį iki 70, jau nekalbant apie 100 nanogramų mililitrui, labai sunki užduotis. Tam yra daug priežasčių. Reikia atsižvelgti į skrandžio, žarnyno traktą būtinai, todėl, kad tai tirpstantis riebaluose vitaminas, ir jam reikalinga emulgacija, t. y., jis turi būti padengtas vandeniu kaip kepure, tapti smulkiu, smulkiu, smulkiu, ir tik tada jis pradės įsisavinti. Ir dar noriu pasakyti, pavyzdžiui, apie alkoholį, tai toks yra gegužiukas, kuris visus vitaminus išstumia. Jums paprasčiausiai nebeužtenka nutrientų, sinergistų, t. y. biologiškai reikšmingų medžiagų, kurios padidina vitamino D efektyvumą. Va, pavyzdžiui, vitaminas C yra klasikinis vitamino D sinergistas,  B grupės vitaminai, daugelis  B1, B6 būtini formos aktyvavimui, aktyvių metabolitų atsiradimui. Taigi skaitoma, kad vitaminui D labai reikalingi 12 vitaminų, taigi faktiškai – visi. Ir čia C ir B grupės vaidmuo yra pirmiausias, taigi vien su vitaminu D mes neišspręsime vitamino D problemos.

/ Diktorius: /
O yra ir genetiniai aspektai, turintys įtakos vitamino D įsisavinimui. Pavyzdžiui jūs galite būti polimorfinių pakitimų nešiotojas, t. y. mutacijos vitamino D receptorių gene. Jis vadinasi VDR genas, taip pat kaip ir pats receptorius. Ypatingas jis tuo, kad jam būdingas genetinis polimorfizmas, t. y., žmonijos populiacijoje pastoviai yra skirtingi šio geno mutacijų variantai. Šie polimorfizmai gali sukelti nepageidaujamas ir net tragiškas pasekmes. Pačios nekalčiausios, tai jūsų receptorių jautrumo sumažėjimas vitaminui D. Taigi kokias profilaktines dozes jus benaudotumėt, jus jokiu būdu į tai nereaguosite. Pas jus niekas nekis ir neaugs, jūs turėsite tą patį trūkumą. Taigi nėra prasmės kalbėti ir apie saulės įtaką, kadangi pažeistas metabolizmas, receptoriaus genas neveikia, o viskas pas mus prasideda genetikoje. Šios kaprizingos medžiagos įsisavinimui gali labai trukdyti tulžies pūslės problemos, kepenų ir kitų organų. Įvairūs niuansai su sveikata reikalauja skirtingo požiūrio parenkant dozę ir kurso trukmę. Kaip matome, labai daug nepaprastų dalykų yra vitamino D istorijoje. Taip galvojo mokslininkai prieš 90 metų, taip galvoja ir šiandien.
 Aišku viena, bet kurie vitaminai – tai ne kažkokie saldainiai, vartoti juos reikia su visa atsakomybe ir, be jokios abejonės, prižiūrint kvalifikuotam gydytojui.

Tai visas filmo garso takelio tekstas. Išvertė ir lietuviškai įgarsino VšĮ „Versmės“ leidykla.

.

Atgal

Viršun