„Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašo garso takelio tekstas

2 filmas.
Kaukės medicinoje – mokslas ir istorija [2]

Šiandien norėčiau pasidalinti trupučiu mokslo faktų apie chirurgines  kaukes ir kitas veido apsaugos priemones. Apsauginės kaukės medicinoje buvo naudojamos daugelį metų. Tačiau kokios veido apsaugos priemonių ištakos? Ir kokios efektyvios jos yra iš tikrųjų? Kaukės buvo dėvimos šimtmečius įvairių kultūrų visame pasaulyje ritualų, švenčių metu ir kitomis progomis. Bet vieni anksčiausių kaukių dėvėjimo medicinoje pavyzdžių atsirado maždaug XVII a., kai gydytojas Charles‘is de L'Orme‘as sukūrė pirmąją apsauginio kostiumo versiją, sudarytą iš vaškuotos medžiagos palto, ilgos lazdos, skirtos apžiūrėti pacientus jų neliečiant, ir grėsmingos kaukės su snapu, kurio dizainas turėjo stebinančią paskirtį. Matote, medicinos specialistai tuo metu tikėjo, kad ligos yra skleidžiamos miazmos, arba ką jie vadindavo – cituoju – „blogu oru“. Taigi uždara snapuota kaukė nebuvo skirta būtent apginti nuo „blogo oro”, – ji buvo skirta įkvėpti „gero oro“ prikišus snapą žolelių ir prieskonių. Gydytojas dabar galėjo uostyti „gerąjį orą“ kaukėje ir taip išstumti „blogą orą“. Galbūt manote, kad tai buvo labai seniai, bet miazmos teorija nebuvo paneigta iki XX a. Iki to laiko jau buvo visiškai įsitvirtinusi teorija, kad ligos yra sukeliamos mikroorganizmų, ir jau XX a. pradžioje gydytojai pradėjo dėvėti šiuolaikinių chirurginių kaukių prototipus, kurių pagrindinė funkcija buvo apsaugoti pacientą nuo išorės teršalų ir chirurginių infekcijų. Sveikatos apsaugos darbuotojams dėvėti kaukes operacinėje galiausiai tapo įprasta. Bet atsirandant vis daugiau chirurginės higienos priemonių  kyla klausimų, ar kaukių dėvėjimo operacijos metu ritualas yra pakankamai efektyvus siekiant užkirsti kelią infekcijoms. Stebėtina, kad iš kelių tyrimų, įskaitant 2016 m. Cochrane bibliotekos paskelbtą metaanalizę [https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1002/14651858.CD002929.pub3/full], matyti, kad nepaisant to, ar gydytojai dėvi kaukę, ar ne, „nebuvo jokio statistiškai reikšmingo infekcijos normų skirtumo tarp grupių su kaukėmis ir be kaukių nei viename iš bandymų.“ Net praėjus  šimtui metų, kai kaukės naudojamos chirurgijoje, tyrėjai pabrėžė, kad geriausiu atveju „Yra neaišku, ar chirurginių kaukių dėvėjimas yra naudingas ar žalingas operuojamam pacientui.“ Kiti tyrimai, paskelbti „Hospitalinių infekcijų žurnale“ („Journal of Hospital Infection“) [https://www.journalofhospitalinfection.com] ir kitur, taip pat pagrindžia išvadą, kad chirurginių kaukių dėvėjimas operacinėje yra pasenęs ir nebereikalingas. Infekcinių ligų tyrimo ir politikos centrotyrėjai (CIDRA, Center for Infectious Disease Research and Policy) tai apibendrino [https://www.cidrap.umn.edu/news-perspective/2020/04/commentary-masks-all-covid-19-not-based-sound-data] sakydami, kad „Klinikiniai tyrimai, atlikti operacinėje, nenustatė jokio žaizdos infekcijų normų skirtumo, dėvint kaukes ar jų nedėvint. Nepaisant šių išvadų, chirurgams nelengva atsisakyti senos kaukių dėvėjimo tradicijos.“ Chirurginės kaukės buvo sukurtos naudoti chirurgijoje, tačiau buvo išaiškinta, kad jos nesumažina infekcijų pavojaus. Tačiau chirurginių kaukių paskirtis neseniai išsiplėtė ir dabar yra peršamos kaip plačiosios populiacijos apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Taigi, pažiūrėkime, kiek chirurginės kaukės ir kitos veido apsaugos priemonės efektyvios aplinkoje esant virusams, bakterijoms ir kitiems patogenams.

Atrodo akivaizdu, kad užsidengdami burną ir nosį užkirstume kelią virusų, bakterijų ir kitų mikrobų sklidimui, tačiau šie mikroskopiniai organizmai neturi jokių sąsajų su minėtų priemonių tariamu efektyvumu. Tiksliau, jie veikia tokiu būdu, kuris nepaklūsta paviršutiniškai logikai. Iš tiesų bakterijų ir virusų tikras dydis ir galimybės gali šokiruoti. Naudojant žmogaus plauko dydį kaip palyginimą – vienas žmogaus plaukas yra maždaug 80 mikrometrų storio – kad būtų pasiektas vienos bakterijos dydis reikia plauko storį padalinti iš 40-ies, nes viena bakterinė ląstelė yra tik dviejų mikrometrų arba 1/40 plauko storio. O dabar štai kas yra visiškai nesuprantama – virusinė dalelė yra per maža matuoti mikrometrais – jos yra matuojamos nanometrais. Jų dydis svyruoja nuo maždaug 17 iki 140 nanometrų, tad galima sutalpinti šimtus ar net tūkstančius virusų į vieną bakterinę ląstelę. Šie patogenai yra nepaprastai maži, o įprastų medžiaginių ir chirurginių kaukių apsauginis porų dydis yra milžiniškas palyginus su virusais. Virusinės dalelės gali pro jas „pralįsti“ taip paprastai, kaip musės pro vielos tvorą. Bet potenciali kaukės nauda yra ta, kad virusai iš mūsų kūnų keliauja kartu su išskiriamais aerozoliais ir lašeliais – jeigu kalbate, rėkiate, čiaudite, kosite ar paprasčiausiai kvėpuojate, be perstojo į orą skleidžiate aerozolius ir lašelius. Pagalvokite, kaip kartais šaltą dieną matote savo kvapą, – drėgmės skirtumas leidžia jums pamatyti, kas dažniausiai yra nematoma, bet visada vyksta. Šiuose mažyčiuose, kartais nematomuose, lašeliuose yra įvairiausių bakterinių ląstelių ir virusų. Šie lašeliai paprastai yra nuo penkių iki dešimties mikrometrų skersmens – jie yra pakankamai dideli, kad juos sustabdytų įprastos kaukės filtras, kai kosite ar iškvepiate. Ir tie, kuriuos praleidžia  kaukė, teoriškai nukristų ant žemės dėl jų tankio. Nors ir  keista, tačiau  beveik visi lašeliai išgaruos iki nukrisdami ant žemės ir išlaisvins juose esančias virusines daleles, kurios liks ore dar ilgiau. Tai reiškia, kad liga gali plisti oru, būti perduodama visiems, net praeiviams. Aerozoliai susiformuoja, kai mažesni lašeliai išgaruoja greičiau, negu gali nukristi ant žemės. Jie paklūsta kitoms taisyklėms ir, remiantis CDC (JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro) duomenimis, sudaro sąlygas virusams išlikti ore kelias minutes ar net iki poros valandų . Veido kaukių paskirtis yra sulaikyti  mikrobus ir apsaugoti kitus žmones. Pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) atstovų, tinkamai dėvima chirurginė kaukė padeda sulaikyti didelius lašelius, kuriuose gali būti mikrobų, ir neleidžia jiems pasiekti burnos ir nosies. Ir  nors chirurginė kaukė efektyvi sulaikant didelius lašelius, paprasta veido kaukė  nesulaiko labai smulkių dalelių ore, kurios gali būti skleidžiamos kosint, čiaudint ar atliekant tam tikras medicinines procedūras. Kadangi chirurginės kaukės nepakankamai priglunda prie veido, jos  nesuteikia visiškos apsaugos nuo mikrobų ir kitos taršos. Tad net tuo atveju, jei kai kurios didesnės dalelės gali būti sulaikomos kaukėje ir nesklinda į priekį, su ypatinga vaizdo technika dabar galime matyti, kad kai kas nors kvėpuoja, kalba, čiaudi ar kosi į kaukę, aerozolių ir lašelių sklidimas į priekį sumažėja, ir vietoj to mikrobai sklinda per kaukės viršų,  apačią, šonus ir netgi pro pačią kaukę, priklausomai nuo kaukės medžiagos ir nuo to, kaip glaudžiai ji pritvirtinta. Yra įvairaus saugumo lygio kaukių nuo namų gamybos medžiaginių  iki medicininių, bet šis virusinių dalelių sklidimas vis tiek vyksta. Ir tai  daugeliui žmonių sunkiai paaiškinamas faktas, kad  kvėpuojant, kalbant, kosint ar čiaudint į kaukę,  vis tiek skleidžiami milijonai virusinių dalelių ir bakterijų į aplinką. Pakanka vienos viruso dalelės užkratui susidaryti ir jam plisti . Pažymėtina tai, kad virusai gali likti ore kelias minutes ar net porą valandų. „Naujosios Anglijos medicinos žurnale“ („New England Journal of Medicine“) [https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/nejmc2009324] pabrėžta, kad užkrėstų žmonių skleidžiami aerozoliai gali būti pavojingi įkvepiant  net per didelius atstumus ir ypač uždarose patalpose, tuo labiau, jeigu jos nėra gerai vėdinamos.

Taigi, ar  šie duomenys apie kaukes ir virusų pobūdį aktualūs realiame pasaulyje? Recenzuotas „Britų medicinos žurnale“ („British Medical Journal“, BMJ) paskelbtas atsitiktinių imčių tyrimas [https://bmjopen.bmj.com/content/5/4/e006577] ištyrė kaukių veiksmingumą virusinių infekcijų prevencijai tarp sveikatos apsaugos darbuotojų penkiolikoje skirtingų ligoninių. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: viena grupė dėvėjo medicinines kaukes visą laiką  savo pamainos metu, antra grupė visą laiką savo pamainos metu dėvėjo medžiagines kaukes, o trečiai – kontrolinei – grupei buvo leidžiama laikytis įprastos tvarkos, t. y. kartais dėvėti kaukę ir kartais nedėvėti. Štai kas buvo nustatyta tyrimo metu – tam tikras procentas sveikatos apsaugos darbuotojų visose grupėse užsikrėtė, tačiau dalyvių, dėvėjusių medžiagines kaukes, užsikrėtė daug daugiau, negu dalyvių, dėvėjusių chirurgines kaukes. Tikimybė dėvintiems medžiagines kaukes užsikrėsti virusinio tipo infekcijomis buvo netgi 13 kartų didesnė, negu dėvintiems medicinines kaukes. Štai kas šio tyrimo metu tikrai šokiravo – grupėje, dėvinčioje medžiagines kaukes, infekcijų lygis buvo didesnis, nei grupėje, dėvinčioje chirurgines kaukes! Be to, grupėje, dėvinčioje medžiagines kaukes, infekcijų lygis buvo gerokai didesnis, negu žmonių kontrolinėje grupėje, kuriems buvo leidžiama kartais dėvėti kaukę, arba išvis nedėvėti jokios kaukės. Prašau to paklausyti dar kartą – šis realaus pasaulio aplinkoje atliktas, recenzuotas tyrimas išaiškino, kad didesnė tikimybė užsikrėsti virusu, per dažnai dėvint medžiaginę kaukę, negu ne visada dėvint kaukę arba išvis nedėvint kaukės. Tai nereiškia, kad kaukės negali būti naudingos ūmiais atvejais, bet patarti dėvėti medžiagines veido kaukes gali būti tiesiog pavojinga. Tyrėjai išsiaiškino, kad dalelių prasiskverbimas pro medžiagines kaukes siekia beveik 97 proc. O pro medicinines kaukes – maždaug 44 proc. Medicininių kaukių  funkcija ne itin efektyvi, tačiau medžiaginių kaukių efektyvumas dar menkesnis. Mokslininkai šio tyrimo metu surinko pakankamai duomenų įrodyti, kad medžiaginės kaukės dėvėjimas gali potencialiai padidinti susirgimo riziką. Tačiau kyla klausimas – kodėl? Tyrėjai pareiškė, kad „Drėgmės sulaikymas ir bloga filtracija gali padidinti užsikrėtimo riziką dėvint medžiagines kaukes“, be to, „medžiaginės kaukės neturėtų būti rekomenduojamos [sveikatos apsaugos darbuotojams, ypač dirbantiems didelės rizikos zonose]“. Iš duomenų matyti , kad medžiaginės kaukės medžiaga faktiškai sukuria rezervuarą patogenų dauginimuisi – drėgna, uždara aplinka, kurioje jūsų pačių mikrobai, taip pat ir patogenai iš jūsų aplinkos vis labiau „limpa“ prie kaukės ir dauginasi. Natūraliomis sąlygomis lašeliai pasklistų ore, tačiau jūs iš esmės sukuriate drėgną mikrobuveinę ant savo veido, kuri dar geriau surenka kitų žmonių mikrobus.

Iš 2015 m. mokslininkų Oksfordo universitete atlikto tyrimo [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4480558/] matyti, kad „Drėgmės surinkimas ilgai naudojant kaukes gali komplikuoti šią problemą, padidindamas pasipriešinimą oro srautui. Drėgmės surinkimas, kaip manoma, taip pat palengvina teršalų judėjimą pro pačios kaukės medžiagą.“ Deja, visuomenės sveikatos pareigūnai pakartotinai parėmė medžiaginių kaukių naudojimą visuomenės poreikiams ir dėl šių rekomendacijų labai pagausėjo medžiagines veido kaukes gaminančių ir parduodančių įmonių. Galbūt ketinimai buvo geri, bet tai nebuvo paremta tinkamais įrodymais. Dar labiau stebinantis dalykas yra tai, kad šis poveikis būdingas ir kitiems kaukių tipams. Anksčiau minėtasis Oksfordo tyrimas, rodantis, kad drėgmės sulaikymas ir pasipriešinimas oro srautui gali palengvinti didesnį mikrobų judėjimą pro kaukę, buvo atliktas naudojant chirurgines kaukes. Be kita ko, iš duomenų matyti, kad kuo ilgiau šios ir kitos kaukės yra dėvimos, tuo daugiau problemų kyla dėl jų efektyvumo. Devyniolikos atsitiktinių imčių tyrimų metaanalize [https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0020748920301139], paskelbta „Tarptautiniame slaugos tyrimų žurnale“ („International Journal of Nursing Studies“, IJNS), apibendrintas kaukių efektyvumas mažinant užsikrėtimus vykdant aštuonių bendruomenių, šešių sveikatos apsaugos įstaigų ir penkis kontrolinius tyrimus. Iš tyrimo paaiškėjo, kad „Medicininės kaukės nebuvo efektyvios, o medžiaginės kaukės buvo dar labiau neefektyvios“. Kas yra dar mažiau efektyvu, negu „neefektyvu“? Tai reiškia, kad iš tiesų, kaip matyti iš klinikinių įrodymų, jos yra nieko vertos, o blogiausiu atveju, potencialiai pavojingos. Visuomenę klaidina tai, kad sveikatos organizacijų ir žiniasklaidos atstovai labiau nei medicinines kaukes rekomenduoja dėvėti medžiagines kaukes. Remiamasi netikroviškais tyrimais, kurių metu žmonės užsideda kaukę minutei, pakosėja į Petri lėkštelę ir tada nusiima kaukę. Tada sakoma – „Matote? Šios kaukės puikiai veikia!“ Tačiau iš tiesų tokio kaukių efektyvumo pasiekti neįmanoma.

Visa tai turėtų kelti nerimą, nes viskas, ką daugelis girdi, yra raginimas „dėvėti  ką nors – bet kas padeda.“ Ši idėja yra paremta labai primityviais įsitikinimais apie lašelius ir aerozolius. Taip – kaukė gali sumažinti atstumą, kurį jie nukeliaus į priekį, tačiau jie staiga nepradingsta į juodąją skylę, kai kosite ar kvėpuojate į kaukę. Jie purškiami per kaukės viršų, pro apačią, pro šonus ir netgi pro kaukę. Jie plinta po jūsų drabužius, jūsų veidą, plaukus ir jūsų aplinką. Be kita ko, drėgmės gaudyklė, sukurta kauke uždengus nosį ir burną, yra puikus rezervuaras patogenų dauginimuisi, kuris palengvina mikrobų judėjimą pro pačią kaukę. Deja, skatinimas pateikti naujus šių kaukių veiksmingumo duomenis yra labai spekuliatyvus, ir pasitikėjimas kaukėmis kelia klaidingą saugumo jausmą. Remiantis vienu naujausių tyrimų buvo paskelbta tokia antraštė: „Chirurginės kaukės gali sumažinti COVID-19 viruso plitimą iki 75 proc.“, tačiau jeigu iš tikrųjų išnagrinėtumėte duomenis, pamatytumėte, kad drąsieji tyrimo dalyviai, kuriems buvo pavesta atkurti realias situacijas, buvo žiurkėnai [https://academic.oup.com/cid/article/71/16/2139/5848814]. Žiurkėnams buvo suleistas COVID-19 virusas, jie buvo uždaryti narvuose ir plastikinėse dėžėse prie kito narvo, kuriame buvo neužkrėsti žiurkėnai. Narvai buvo atskirti skyle, nes, žinote, – jie simuliuoja žmogiškas situacijas – ar ne? Kai kuriose tyrimo dalyse jie uždengė skylę chirurgine kauke, o kitose – neuždengė. Tai buvo sąlygos, kuriomis nustatytas 75 proc. efektyvumo lygis. Šio tyrimo pagrindinis tyrėjas teigė: „Mūsų eksperimentas su žiurkėnais labai aiškiai parodo, kad jei užsikrėtę žiurkėnai arba žmonės, ypač besimptomiai ar simptomų turintys, užsideda kaukę, jie iš tikrųjų apsaugo kitus žmones.“ Kaip jie gali sakyti, kad šis tyrimas bet ką „labai aiškiai“ parodo? Labiausiai nerimą kelia tai, kad daugelis žmonių, įskaitant sveikatos specialistus, remiasi šiuo tyrimu, pareikšdami, kad kaukės yra veiksmingos, nes saugo nuo virusinių infekcijų, nors tyrimai, atlikti esant tikroviškoms aplinkybėms, rodo priešingai. Neturėčiau to sakyti, bet šis tyrimas nebuvo atliktas tikroviškose aplinkybėse ir taip pat neturėčiau sakyti, kad mes tikrai nesame žiurkėnai, uždaryti narvuose, atskirti tik skyle. Bet tokiu metu, kai žmonės mėgsta kabinėtis prie smulkmenų ir visiškai užmiršta bendrą padėtį ir mokslą, turiu tai pasakyti akivaizdžiai.

Dar vienas naujas tyrimas, atliktas mokslininkų Teksaso A&M (žemės ūkio ir mechanikos) universitete [https://today.tamu.edu/2020/06/12/texas-am-study-face-masks-critical-in-preventing-spread-of-covid-19/],  leido suformuluoti išvadą, kad veido kaukės užkirto kelią daugiau kaip 66 tūkst. užsikrėtimų Niujorke per mažiau nei mėnesį. Tyrimui vadovavęs mokslininkas pareiškė: „Išanalizavę pandemijos tendencijas be veido apsaugos priemonių, naudodami statistinį metodą ir prognozuodami tendencijas, suskaičiavome, kad Niujorke buvo užkirstas kelias daugiau nei 66 tūkst. užsikrėtimų naudojant veido kaukes per šiek tiek daugiau nei vieną mėnesį.“ Vėlgi – jeigu atidžiai perskaitysite šį tyrimą, suvoksite, kad tai yra tyrimas, parodantis, kaip juda lašeliai ir aerozoliai, ką mes ir taip žinome, o ne kaukių efektyvumo tyrimas. Teiginys, kad kaukės užkirto kelią 66 tūkst. užsikrėtimų yra pagrįstas skubotomis prielaidomis apie universalų kaukių kokybės vienodumą, kaukių prigludimą, dėvėjimo trukmę, daroma prielaida, kad kaukes dėvintys žmonės neliečia savo veido, o jų skleidžiami aerozoliai ir lašeliai nėra nukreipiami ir neapipurškia jų veido, plaukų, drabužių ir nesudaro debesų lašelių per kaukės viršų, apačią ir šonus, ir taip pat daroma prielaida, kad kaukės apskritai yra efektyvios, nors iš didžiosios dalies realistiškų klinikinių tyrimų, kuriuos jau aptarėme, matyti, kad taip nėra. Jų bendras įvertis taip pat neleido atskirti reikalaujamos izoliacijos ir socialinės atskirties poveikio, palyginus su kaukės dėvėjimu viešoje aplinkoje. Užsikrėtimų lygis sumažėjo, kai buvo pradėta reikalauti izoliuotis namuose , o šis tyrimas staiga nepagrįstai tikina, kad viso to buvo pasiekta pasitelkus veido kaukes. Universaliomis aplinkybėmis grįstos prielaidos nėra mokslinės ir neatspindi virusų paplitimo pasaulyje. Tyrimui vadovavęs mokslininkas pareiškė: „Mūsų darbas taip pat paryškina tai, kad sprendžiant dabarties ir ateities sveikatos problemas, sąlygotas pandemijų, patikimos mokslinės žinios yra būtinos.“ Jeigu tai yra patikimas mokslas, mums visiems reikės pasitikrinti ausis. Nes čia glūdi problema – realiame pasaulyje netiksliais, spekuliatyviais tyrimais, panašiais į šiuos, grindžiami sprendimai, priimami dabartinėms ir ateities visuomenės sveikatos problemoms spręsti. Jų teorijose yra daugiau skylių, nei naujoje „kroksų“ [apavo] poroje. Tačiau, joms įsitvirtinus visuomenės sąmonėje, klaidingos prielaidos ir netiksliais faktais paremtas mokslas pradeda sklisti kaip gaisras.

Dabar atkreipkime dėmesį į vieno iš labiausiai prestižinių kaukių tipo efektyvumą, be to, paanalizuokime, kaip jis lyginamas su chirurginėmis kaukėmis. Amerikos Chemikų Draugija (American Chemical Society, ACS) pareiškė, kad N95 kaukės išfiltruoja maždaug 85 proc. dalelių, didesnių nei 300 nanometrų [https://www.acs.org/content/acs/en/pressroom/newsreleases/2020/may/replaceable-more-efficient-filter-for-n95-masks.html] (turint galvoje, kad virusinės dalelės paprastai būna nuo 17 iki 140 nanometrų dydžio). Taip – daugelis virusų yra daug mažesni, ir ne – ji ne visada efektyvi, bet, grįžtant prie aerozolių ir lašelių mokslo, tikriausiai geriau apsaugo nuo virusų plitimo, bent labiau negu kitos kaukės. Bet pažiūrėkime į aiškius mums žinomus duomenis: iš 2017 m. Kinijos mokslininkų atlikto tyrimo [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5705692/] matyti, kad tikslingas periodinis N95 respiratorių naudojimas, atliekant didelės rizikos procedūras ar rūpinantis pacientais, kurie, kaip buvo žinoma, sirgo kvėpavimo takų ligomis, iš tikrųjų labiau paskatino virusines infekcijas tarp sveikatos apsaugos darbuotojų, dėvinčių N95 kaukes, negu tarp dėvinčių chirurgines kaukes. Ir labiausiai stebina tai, kad dalyviai, dėvintys N95 kaukes, dažniau sirgo virusinėmis infekcijomis, negu kontrolinė grupė, kuriai nereikėjo dėvėti jokios kaukės. Palaukite, ką?! N95 respiratoriai turi būti tobuliausias standartas. Kaip gali būti, kad laisvas kaukės dėvėjimas ar išvis nedėvėjimas, kaip matoma kontrolinėje grupėje, veikia geriau? Mokslininkams tai neatrodė gerai. Todėl jie pridėjo dar vieną grupę, kurios dalyviai turėjo be perstojo dėvėti N95 kaukes visą savo pamainą. Ir, tik pažiūrėkite – jos buvo efektyvesnės nei chirurginės kaukės ir kontrolinė grupė. Tyrėjai dabar nustatė mažesnį lygį lašeliuose pernešamų infekcijų, tačiau apsauga nuo patvirtintų gripo viruso susirgimų nebuvo statistiškai reikšminga.

Galėtume pagrįstai tvirtinti, kad šie rezultatai nevienareikšmiški. Taigi pažiūrėkime į kitus tyrimus. Viename atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo 446 slaugytojai, dirbantys greitosios pagalbos skyriuose, medicinos padaliniuose ir pediatrijos padaliniuose, maždaug pusė slaugytojų turėjo dėvėti chirurgines kaukes, o antra pusė turėjo dėvėti išbandyto prigludimo N95 respiratorius tam, kad būtų ištirtas jų efektyvumas prieš gripo virusą. Dvejus su puse mėnesio trukęs tyrimas [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19797474/], paskelbtas „Amerikos medikų asociacijos žurnale“(„Journal of the American Medical Association“, JAMA) parodė, kad 23,6 proc. slaugytojų chirurginių kaukių grupėje užsikrėtė virusu, o N95 kaukių grupėje virusu užsikrėtė 22,9 proc. Efektyvumas buvo beveik identiškas. Plačiai išgirtosioms N95 kaukėms vis dar nekaip sekasi, taigi žiūrėkime toliau. „Kanados medikų asociacijos žurnale“ („Canadian Medical Association Journal“, CMAJ) paskelbta šešių klinikinių tyrimų ir dvidešimt trijų surogatinio poveikio tyrimų metaanalizė [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26952529/], mokslininkai nerado jokio reikšmingo skirtumo tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų gripo atvejų ar į gripą panašių susirgimų dėvint N95 respiratorius ir chirurgines kaukes.

Tai yra realūs pavyzdžiai, kokios efektyvios šios kaukės yra iš tikrųjų – be spekuliacijų, be plačių prielaidų – tai yra, kaip viskas veikia realybėje. Netgi pati geriausia kaukė ne visada veikia geriau, nei pati nenaudingiausia kaukė, nes kaukių naudojimą grindžianti prielaida visiškai neatitinka patogenų sklidimo po aplinką realybės. Jei tai jums dar nekelia nerimo, yra dar viena didelė problema, apie kurią turėtumėte žinoti. Tyrimo, kuriuo nustatyta kažkokia N95 kaukių dėvėjimo nauda, palyginus su chirurginėmis kaukėmis, metu sveikatos apsaugos darbuotojams buvo neleidžiama jas nusiimti visą pamainą, bet duomenys rodo, kad, kaip ir su medžiaginėmis kaukėmis, kuo ilgiau jos dėvimos, tuo daugiau problemų kyla.

Recenzuotame tyrime, paskelbtame 2004 m. [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15340662/], dalyviams buvo uždėtos N95 kaukės, ir buvo matuojamas šių kaukių fiziologinis poveikis jų kūnams. 70 proc. pacientų gerokai sumažėjo deguonies dalinis slėgis. Dalinis deguonies slėgis parodo, kaip efektyviai deguonis gali judėti iš plaučių į kraują ir paprastai yra pakeista rimtų ligų, bet šiuo atveju jis krinta, nes dalyviai dūsta dėvėdami kaukę. Tai yra pavojinga ir gali tapti pagrindine sudedamąja hipokseminio kvėpavimo nepakankamumo priežastimi. Ir negalime daugiau to ignoruoti.

Kadangi N95 kelia rimtą riziką, mokslininkai nutarė ištirti N95 kaukių poveikį nėščių, besilaukiančių moterų kvėpavimo takams. Kontroliuojamo klinikinio tyrimo [https://aricjournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13756-015-0086-z], paskelbto „Atsparumo antibiotikams ir infekcijų kontrolėsžurnale“ („Antimicrobial Resistance & Infection Control ARIC Journal“), metu buvo surinktos nėščios sveikatos apsaugos darbuotojos. Jos turėjo dėvėti N95 kaukes dirbdamos tik mažo intensyvumo darbus. Rezultatai buvo šokiruojantys – N95 kaukės dėvėjimas sumažino jų vidutinį iškvėpiamo ir įkvėpiamo oro tūrį 23 proc., dujų tūris įkvėptas ar iškvėptas iš jų plaučių kiekvieną minutę sumažėjo 25,8 proc., jų bendras deguonies sąnaudų tūris sumažėjo 13,8 proc., o jų pajėgumas iškvėpti anglies dvideginį sumažėjo 17,7 proc. Galbūt manote, kad šį poveikį lėmė ilgalaikis kaukės dėvėjimas, bet jos dirbo mažo intensyvumo darbus tik 15 minučių. Vienintelė priežastis, dėl kurios tai buvo išaiškinta, yra ta, kad kažkas pamatė nėščias motinas, užsidengiančias kvėpavimo takus kauke, ir iškėlė klausimą, ar ši praktika galėtų būti pavojinga motinai ir kūdikiui. Bet tiesa yra – šis pavojus kyla mums visiems, kai užsidengiame kvėpavimo takus, bet kažkam reikėjo turėti drąsos, kad iškeltų šį klausimą. Deja, yra interneto svetainių, kurios tariamai „demaskuoja“ teiginį, kad kaukės dėvėjimas gali sukelti deguonies trūkumą, netgi svetainės, sukurtos svarbių sveikatos apsaugos organizacijų, bet jos faktus tikrina retai ir aplaidžiai. Duomenys buvo prieinami jau seniai – mums visai po nosimi, jei tik turime noro su jais susipažinti, jeigu mūsų politikai užsinori su jais susipažinti, bet sugebėjimas analizuoti ir pasitikėti moksliniais duomenimis, rodos, buvo pakeistas bandymu pritapti prie vyraujančios nuomonės ir siekiant tikslų, kurie visiškai niekuo nepadeda visuomenei, tik dar labiau skatina baimės atmosferą, agorafobiją [t.y. atvirų vietų baimę] ir įskiepija klaidingą pasitikėjimą dalyku, kuris ne tik, kaip buvo įrodyta, nėra efektyvus, bet iš tikrųjų netgi pavojingas mūsų sveikatai. Kitas dalykas, kuris tariamai buvo „demaskuotas“, yra tai, kad kaukės dėvėjimas privers mus pakartotinai įkvėpti [mūsų pačių iškvėptą] anglies dvideginį, tačiau recenzuotas ir žurnale „Anestezija“ („Anesthesia“) publikuotas tyrimas [https://associationofanaesthetists-publications.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2044.2006.04767.x] būtent tai ir atskleidė, kad jau po 20 minučių kaukės dėvėjimo bendras ir iškvepiamo anglies dvideginio lygis pakilo 13 proc. Mokslininkai paskelbė, kad – cituoju – „Iškvepiamo anglies dvideginio lygis kyla dėl pakartotino išnaudotų alveolinių dujų įkvėpimo“. Jie taip pat pabrėžė, kad – cituoju – „[Padidėjęs] iškvepiamo anglies dvideginio lygis taip pat smarkiai pablogina kognityvinę ir psichomotorinę veiklą“. Tai reiškia, kad dėvėdamas kaukę iš tiesų jūs keliate sau ir kitiems didesnę riziką.

Kitu žurnale „Ergonomika“ („Ergonomics“) paskelbtu tyrimu [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23514282/] nustatyta , kad net esant mažam darbo intensyvumui, kaukės dėvėjimas gerokai padidino pakartotinio CO2 įkvėpimo lygį, dėl ko pasireiškė tokios savijautos būsenos kaip  nuovargis, galvos svaigimas ir skausmas, raumenų silpnumas. Iš 2006 m. paskelbto recenzuoto tyrimo, kuriame atkreipiamas dėmesys tik į vieną iš šių šalutinių savijautos būsenų – galvos skausmą – kai reikalaujama dėvėti N95 kaukę –  matyti, kad beveik 40 proc. sveikatos apsaugos darbuotojų kilo su veido kaukių dėvėjimu susijęs galvos skausmas. Mums taip pat labai svarbu suprasti, kad šie sumažinti deguonies kiekiai gali sužaloti plaučius, širdį ir net smegenis. Ir šie pavojingi poveikiai pastebimi ne tik dėvint  N95 kaukes. Remiantis kitu 2008 m. paskelbtu recenzuotu tyrimu [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18500410/], teigiama, kad operacijų metu gydytojų dėvimos chirurginės kaukės sumažino deguonies lygį, o remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) atliktu tyrimu [https://academic.oup.com/annweh/article/56/1/102/166254], paskelbtu „Pavojų darbe ir darbo sveikatos metraštyje“ („Annals of Work Exposures and Health“), pažymima, kad dėvint kaukę, sutrinka veido ir kvėpavimo takų jautrumas temperatūrai, o tai sąlygoja  padidėjusį nerimą, didesnį streso hormonų lygį, klaidingus dusimo signalus, siunčiamus centrinei nervų sistemai, ir panikos priepuolius. Viena  aišku, kad praėjus vos kelioms minutėms nuo kaukės užsidėjimo, pradeda reikštis pavojingi poveikiai savijautai, nepaisant to, ar tai sąmoningai suprantate, ar ne. Ir kuo ilgiau kaukės yra dėvimos, tuo labiau pasireiškia žalingi jų poveikiai. Labiausiai neraminantis faktas, kad daugelis mokyklų pradeda reikalauti iš vaikų dėvėti kaukes ištisas valandas, kad būtų vėl įleidžiami į mokyklą. Turint omenyje, kad kaukių nauda yra praktiškai paneigta, kaip galime leisti, kad visuomenėje įsigalėtų vaikų sveikatai grėsminga tendencija  slopinti jų kvėpavimą ištisomis valandomis tik tam, kad jie galėtų gauti išsilavinimą?

Mokslas yra grindžiamas sugebėjimu palikti savo asmenines emocijas ir įsitikinimus nuošalyje ir objektyviai apžvelgti duomenis. Ne tik tuos duomenis, kurie pagrindžia  jūsų nuomonę ir ypač ne tuos duomenis, kurie yra emocinio pobūdžio ar politizuoti.  Suprantu, kad čia pateikti  klinikiniai įrodymai neatliepia išpopuliarintos nuomonės, kai dedama tiek pastangų parodyti, kad kaukių dėvėjimas yra efektyvus ir etiškas. Daugeliui sveikatos specialistų, visuomenės veikėjų ir politikų atrodo yra sunku pripažinti, kad jie klydo, ir pagaliau pradėti pokalbį apie tai, kaip iš tikrųjų galėtume padaryti mūsų visuomenės narius sveikesnius klinikiniais įrodymais paremtais būdais. Bet tai nesvarbu – mokslas dėl to netampa nė kiek mažiau aktualus. Būtent tai ir reikia prisiminti apie mokslą – jam nesvarbu, kuo tu tiki.

Deja, tačiau negalime padaryti kaukių efektyvesnių, negu jos yra, vien tikėdami jomis, ir negalime sumažinti didžiulės kaukių keliamos žalos mums ir mūsų vaikams, vien tikėdami, kad tos žalos nėra. Ir tai nėra vien tik fizinės sveikatos problema – tai taip pat yra psichinės sveikatos problema. Kaip mūsų pasąmonė reaguoja, kai matome ką nors dėvint kaukę? Naujas tyrimas, paskelbtas „Neurologijos mokslo žurnale“ („Journal of Neuroscience“) [https://www.jneurosci.org/content/34/32/10573], patvirtino, kad žiūrint į žmogaus veidą smegenys iškart ieško veido duomenų, kad nustatytų, ar žmogumi galima pasitikėti, ir tuo pačiu signalizuoja, kaip – saugiai ar išsigandę – turėtume jaustis. Mokslininkai pabrėžė, kad mūsų smegenys yra pritaikytos atskirti veidus – mes identifikuojame vieni kitus pagal veidus ir akimirksniu darome išvadas apie žmones. Žmogaus veidas suteikia labai daug informacijos – vos po kelių sekundžių, pamatę veidą, mes iškart daug sužinome apie žmogų, įskaitant lytį, amžių, tautybę, fizinių sugebėjimų lygį, sirgimo ar ligos požymius, emocinę būseną ir daug daugiau. Šie duomenys padeda mums padaryti pagrįstus sprendimus, kaip mes turėtume su žmogumi bendrauti ar nebendrauti. Taigi, kodėl kaukės kelia grėsmę mūsų psichinei sveikatai? Grėsmė kyla, nes staiga šis įgimtas žmogiškas instinktas įvertinti žmogaus veidą yra išjungiamas. Psichologai tai aiškina baime, atsirandančia dėl nežinojimo. Dažnai, pamatę žmogų, dėvintį kaukę, pagalvojame apie pavojų. Mes čia kalbame apie įpročių, susiformavusių per šimtus tūkstančių metų evoliucijos, slopinimą. Mūsų smegenims artėjantis uždengtu veidu žmogus  atrodo pavojingas. Galite įtikinėti save, kad pavojaus nėra, tačiau evoliucijos metu susiformavę instinktai pasąmonėje vis tiek išlieka. Jeigu negalime atpažinti, kas yra po kauke ir kokie yra jų ketinimai, tai automatiškai sukelia pavojaus signalą mūsų simpatinėje nervų sistemoje. Dabar staiga nebegalime daryti to, kas mus daro žmonėmis. Ir daugelis žmonių yra verčiami tai daryti nuolat. Nesiremiant mokslu, o remiantis baime. Besivystantiems vaikams tai yra ypač svarbus metas, kai jiems reikia matyti ir analizuoti jų bendraamžių veidus, kad nesustotų jų psichinis ir socialinis vystymasis. Mokslininkai jau yra nustatę, kad dėl socialinės izoliacijos padaugėjo vaikų psichinės sveikatos sutrikimo atvejų, be to, yra pabrėžę, kad – cituoju – „Visa [neigiama] COVID-19 [priemonių] įtaka vaikų psichinei sveikatai nebus žinoma dar daugelį metų.“ Mes privalome nedelsiant patys užkirsti kelią šioms problemoms, nes šiuo metu duomenys, paskelbti „Kanados medikų asociacijos žurnale“ [https://www.cmaj.ca/content/192/32/E921], rodo didžiulį vaikų streso, sutrikimų ir depresijos pakilimą, sukeltą minėtų smarkių pokyčių jų kasdieninėje socialinėje veikloje.

Dabar grįžkime prie to, kaip pamačius kitą asmenį, dėvintį kaukę, siunčiami pavojaus signalai mūsų nervų sistemai. Jei mūsų pačių veidas irgi uždengtas, problema tampa dar labiau komplikuota. Tyrimas, paskelbtas tęstiniame leidinyje „Tarptautinis profesinės ir aplinkos sveikatos archyvas“ („International Archives of Occupational and Environmental Health“) [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7087880/], išaiškino, kad po kauke yra sukuriamas mikroklimatas, kuris sukelia didelį pasipriešinimą kvėpavimui, todėl bandymų dalyviams buvo sunku gauti pakankamai deguonies. Šis deguonies trūkumas gerokai įjautrina simpatinę nervų sistemą. Kita su kaukėmis susijusi sveikatos problema, kurią vadinamieji faktų tikrinimo reportažai tariamai „demaskavo“, yra tai, kad kaukės tariamai neturi neigiamos įtakos imuninei sistemai. Bet ir vėl šiuose apgaulinguose reportažuose neatsižvelgiama į mokslinius faktus apie paprasčiausią žmonių fiziologiją.  Edinburgo universiteto mokslininkai išsiaiškino [https://www.sciencedaily.com/releases/2017/08/170814162003.htm], kad imuninės ląstelės tampa pernelyg aktyvios, kai sutrinka deguonies lygis, ir „kelia pavojų perdėtai reaguodamos į infekcijas.“ Tyrimas, paskelbtas „Evoliucinės biologijos žurnale“ („Journal of Evolutionary Biology“), [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27864861/] išaiškino, kad simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumas padidina imuninių genų ekspresiją, bet ne taip, kad padėtų apsisaugoti nuo infekcijų. Mokslininkai pabrėžė, kad neįprastas stresas, sukeltas savęs dusinimo kauke, nėra įgytas imuninis atsakas. Iš tyrimo, paskelbto žurnale „Vieningoji ir lyginamoji biologija“ („Integrative and Comparative Biology“, ICB) [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24691569/], matyti, kad trumpas kvėpavimo prislopinimas beveik neturi jokios įtakos imuninei sistemai, bet kuo ilgiau jūsų kvėpavimui trukdo kaukė, tuo labiau kyla streso hormonų lygis ir tuo labiau yra slopinama imuninė sistema.  

Dabar jau tikriausiai klausiate savęs, kaip apskritai gali prigyti tokios idėjos, kaip privalomas kaukių dėvėjimas, nepaisant to, kad ši praktika yra visiškai klaidinga ir žalinga visuomenės sveikatai. Na, viena vertus, tai yra įsisenėjusi nuomonė, kad „Mes taip visą laiką darėme“. Kaip jau aptarėme anksčiau, veido kaukės buvo naudojamos medicinoje ne vieną dešimtmetį, nors daug kartų buvo įrodyta, kad jos nėra efektyvios – vis tiek jos buvo integruojamos į kultūrą. Kaip minėjome šio vaizdo įrašo pradžioje, Infekcinių ligų tyrimo ir politikos centro mokslininkai padarė išvadą, kad „Klinikiniai tyrimai, atlikti operacinėje, nenustatė jokio žaizdos infekcijų normų skirtumo, dėvint kaukes ar jų nedėvint. Nepaisant šių išvadų, chirurgams nelengva atsisakyti senos kaukių dėvėjimo tradicijos.“ Jeigu visuomenės autoritetai tiki kuo nors, kas nėra teisinga, visuomenė beveik neturi galimybės tikėti kitaip. Kai kurie mano „Žinoma, kad kaukės veikia! Kaip jums atrodo, kodėl daktarai jas dėvi?“ Nors iš tikrųjų tai yra pagrįsta ritualais, o ne mokslu, o ritualai dažnai sukuria kognityvinius šališkumus. Kognityvinis šališkumas yra sisteminė tendencija, kuri nukreipia mūsų mąstymą nuo racionalių sprendimų priėmimo, net jei yra pateikiami įrodymai, kad tai, kuo tikime, nėra tiesa. Mūsų įsitikinimai taip įsišaknija, kad visa, kas netinka mūsų suvokimo modeliui, dažnai yra išjuokiama, prieštaraujama ar išvis ignoruojama. Mūsų protas paprastai veikia kaip dėlionė – jeigu randame naujų duomenų, kurie mums tinka, juos pridedame į dėlionę, jei duomenys netinka, paprastai juos atmetame. Visa tai įvyksta akimirksniu ir mes net nesuprantame, kad tai vyksta. Kalbant apie tokį su emocijomis susijusį dalyką kaip kaukių dėvėjimas, pakankamai sustiprėja vadinamasis savanaudiškas šališkumas. Savanaudiškas šališkumas – tai polinkis kreipti dėmesį tik į informaciją, kuri remia mūsų įsitikinimus ir atmeta bet kokią informaciją, kurią manome esant neteisingą. Jeigu labai autoritetingam žmogui išsivysto savanaudiškas šališkumas kam nors, kas yra netiesa, jis gali tapti pasaulinio lygio dezinformacijos skleidėju ir gynėju. Mūsų protas be perstojo ieško įrodymų, kad esame teisūs. Taigi turime sąmoningai ir aktyviai šiam polinkiui priešintis, nes jis gali lemti pavojingą selektyvų suvokimą ir priversti mūsų smegenis praleisti visą prieštaringą ar prieštaraujančią informaciją, kuri mums gali būti neįtikėtinai vertinga. Kad pastebėčiau visus duomenis ir prieičiau tikslesnę išvadą, turiu pradėti tyrimą žinodamas, kad mane veikia kognityvinis šališkumas ir aktyviai ieškoti duomenų, kurie man prieštarautų. O tai yra ne visada patogu, tačiau būtina, kad būtų galima priimti gerai apgalvotą ir racionalų sprendimą. Išsiugdyti šį įgūdį yra ypač svarbu šiuo labai emocionaliu laikmečiu. Jeigu nebijosite klysti, galėsite rinkti informaciją nešališkai. Tai padės jums priimti efektyvesnius sprendimus, paremtus logika, o ne baime.

Kita priežastis, dėl kurios yra priimamos klaidingos idėjos, yra ta, kad kognityvinis šališkumas yra užkrečiamas – poreikis pritapti ir būti priimtiems yra vienas pagrindinių žmogaus instinktų. Pasak analizės [https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpsyg.2018.02584/full], paskelbtos žurnale „Ribos psichologijoje“ („Frontiers in Psychology“), socialiniai žmogaus mąstymo aspektai padeda identifikuoti žmogaus socialinę padėtį įgimtą ar įgytą socialinėje struktūroje. Taip sukuriami grupinio-bendruomeninio mąstymo pamatai. Žmonių grupėje atsirandantis bendruomeninis mąstymas yra psichologinis fenomenas, sukeltas noro harmoningai bendrauti ar sutarti su grupe, todėl jis ir lemia neracionalių ir nefunkcionalių sprendimų priėmimą. Tiesa, melas ar tikėjimas, priimti iš grupės, giliai įsišaknija į jūsų mąstysenoje. Grupinis mąstymas tampa pasąmonine varomąja jėga, ir idėjos, remiančios grupinį mąstymą, sklinda. Pavyzdžiui, nors duomenys rodo, kad kaukės dėvėjimas yra neefektyvus ir netgi pavojingas, populiarūs tokie posakiai: „Tai yra meilės įrodymas“, „Tai tik nedidelis pasiaukojimas“, „Nesusireikšmink, tai liečia ne tave“ ir „Nebūk savanaudis“. Tai tampa kalbos klišėmis, skleidžiamomis grupės įsitikinimams patvirtinti. Nesvarbu, kad tai yra neracionalu – dėl grupės kognityvinio šališkumo yra labai sunku mąstyti kitaip. Ir niekas šių frazių nesako iš piktos valios, iš tiesų jos naudojamos išreikšti ir užuojautą, ir norą padėti kitiems. Bet kai įsitikinimai gimsta iš žalingo kognityvinio šališkumo, jie laisvai gali tapti nevaldomais ir skleisti neracionalų elgesį. Vėlgi – tai labai dažnai atsitinka labai išsilavinusiems žmonėms – paanalizuokime, pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkų elgesį. Jie neseniai paskelbė pranešimą, rekomenduojantį, kad šiuo metu tikriausiai vertėtų dėvėti kaukę lytinių santykių metu. Šie mokslininkai nėra tiesiog keistai iškrypę – jie tikrai tiki, kad padeda kitiems ir dėl šių jų patarimų begalė žmonių ant veido dėvės apsaugines priemones ne tik [partneriui, esančiam] „apačioje“, bet ir „viršuje“ – nesiremiant logika, bet remiantis grupinio mąstymo įtaka.

O įsigalint neracionalioms idėjoms dabar atsiranda dar vienas fenomenas, gajus labiau, nei bet kada anksčiau – grupinis mąstymas nusitęsia iki įžymybių ir influencerių (lietuviškai – nuomonės formuotojų) – įžymybės šiomis dienomis vis labiau kišasi į politiką. Įžymybių politika yra garsaus žmogaus pasinaudojimas savo ideologijai skleisti. Nesvarbu, ar jų ideologija yra teisinga ar ne, kai kurie žmonės dažnai yra labiau paveikiami įžymybių, nes jų istorijos dažnai įtikina žmones labiau, negu faktiniai duomenys. Taigi, kai viena jūsų mėgstamiausių garsenybių paskelbia „kaukių iššūkį“, kad paskatintų daugiau įžymybių ir visuomenę dėvėti kaukes, nejučia susiformuoja aklo mados sekimo potvynis, bandos jausmo atmosfera. Sakykim, viena įžymybė paskelbia: „Žinome, kad dėvint kaukę jums sunku kvėpuoti, bet turėtų būti labiau kreipiamas dėmesys į apsaugą, o ne į komfortą.“ Tačiau nesugebėti normaliai kvėpuoti nėra komforto problema – su veido uždengimu susijęs diskomfortas yra jūsų kūno perspėjimas jums, kad to daryti neturėtumėte ir tai yra pavojinga. Bet kognityvinis šališkumas, grupinis mąstymas ir įžymybių politika gali jūsų logiką sutrupinti į šipulius ir paversti niekais.

Taip pat yra ir kitų priežasčių, dėl kurių prigyja klaidingos idėjos: savanaudiški tikslai, baimė, pasyvumas ir t. t. Netgi daugelis gerų ketinimų vedinų sveikatos apsaugos specialistų jau pritarė įsigalėjusiems virusų ir kaukių efektyvumo įsitikinimams, ir dėl savo pasąmoninio kognityvinio šališkumo jie ieško tiktai įrodymų, remiančių jų įsitikinimus. Reikia labai daug drąsos atkreipti dėmesį į jūsų nuomonei prieštaraujančius įrodymus, ypač jeigu viešai skelbiate savo klaidingus įsitikinimus. Reikia labai daug drąsos prisipažinti: „Žinote ką – aš nepakankamai kruopščiai ištyriau duomenis, neįvertinau visų šio ginčo aspektų – aš klydau. Atsiprašau.“

Dabar aptarkime, kaip galime ištaisyti savo klaidas. Galime manyti, kad daug išmokome nuo to laiko, kai tikėjome miazmos ligų teorija, kitaip tariant, kad ligas sukelia „blogas oras“, tačiau iki šiol žmonėms yra peršamas labai archajiškas įsitikinimas, kad turime save dusinti tam, kad išsigelbėtume. Nes mokslas aiškiai paneigia kaukių efektyvumą, ypač bendrajai visuomenei. Dabar jau tikriausiai klausiate: „Kas dar yra klaidingai pateikiama arba ignoruojama informuojant visuomenę? Ir ką iš tikrųjų galėtume padaryti, kad apsaugotume save ir savo šeimas?“ Taigi pakeiskime temą ir pakalbėkime apie tai, kaip iš tikrųjų galėtume apsaugoti gyventojų sveikatą ir gerovę, pasitelkdami metodus, grįstus tikrais klinikiniais įrodymais. Ką dabar pasakysiu, gali jus šiek tiek sukrėsti, bet kiekvienais metais vyksta didžiulės pandemijos, apie kurias daugelis nieko nežino. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė [https://www.who.int/mediacentre/news/statements/2017/flu/en/], kad daugiau nei 650 tūkst. žmonių kiekvienais metais miršta nuo tam tikro užkrečiamojo viruso ir tai nėra koronavirusas, tai – gripas. Taip, tai tas pats gripas, kurį daugelis galvoja esant „nedidele problema“. Tas pats gripo virusas, nuo kurio įprastinė medicina vis gamina vaistus. Iki 650 tūkst. žmonių dėl jo praranda gyvybę ne tik per vienerius metus, bet per kiekvienus metus. Ir šis skaičius apima tik mirtis, susijusias su gripo poveikiu kvėpavimo takams, tačiau mirtys nuo su gripu susijusių epilepsijos priepuolių, organų nepakankamumo ir t. t. čia nėra įskaičiuotos. Tai pridėtų dar dešimtis tūkstančių mirčių. Tūkstančiai žmonių, kurie gauna vadinamuosius gripo prevencijos vaistus, kiekvienais metais vis tiek miršta. Ir tiesa yra ta, kad įprastinė medicina šito dar visiškai neišaiškino. Yra kažkas, kas dešimtmečius žudo milijonus žmonių, tai kaipgi galime logiškai galvoti, kad COVID-19 kuo nors skirsis? Kad po kelių metų turėsime vaistų, kurie mus apsaugos? Dėl kognityvinio šališkumo galime galvoti, kad gripas yra kitoks – jis nenuspėjamas, jis kiekvienais metais mutuoja. Tačiau duomenys, paskelbti recenzuotame žurnale „Cell“ (lietuviškai – „Ląstelė“) [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32697968/], parodė, kad COVID-19 jau yra mutavęs daug kartų ir mutuos toliau, nes virusams tai būdinga – štai ką rodo mokslas. Bet mes vis vien imamės nelogiškų veiksmų, užuot atkreipę dėmesį į mums po ranka esančius faktus.  

Ar norėtumėte sužinoti, kas bendra žmonėms, mirštantiems nuo gripo ir nuo COVID-19? Didžioji dauguma žmonių, patiriančių rimtus simptomus ar netgi mirštančių nuo abiejų šių užkrečiamųjų ligų, jau sirgo viena ar daugiau lėtinių ligų. Kai kurie naujausi mūsų turimi duomenys [https://www.cdc.gov/mmwr/volumes/69/wr/mm6915e3.htm] rodo, kad beveik 90 proc. pacientų, mirusių nuo COVID-19 Niujorke, sirgo bent viena lėtine liga. Tai reiškia, kad turimos lėtinės ligos ir COVID-19 yra gretutinės ligos. Gretutinės ligos – tai reiškia, kad yra kelios ligos, kurios yra mirties priežastis arba yra artimai susijusios su mirties priežastimi. Tyrimas, paskelbtas „Amerikos medikų asociacijos žurnale“ (https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2765184), išnagrinėjo COVID-19 pacientų Niujorke duomenis ir išsiaiškino, kad dažniausios gretutinės ligos yra hipertenzija, diabetas ir nutukimas. Nors politikai ir sensacijų besivaikanti žiniasklaida verčia žmones manyti, kad šis virusas vienodai žudo visus žmones, tiesa yra tai, kad maždaug devyni iš dešimties mirusiųjų nuo COVID-19 jau sirgo lėtine liga, kuri sukėlė neįprastą imuninę reakciją. Kodėl mums dėl to nekyla nerimas? Patikimi mokslininkai, pažiūrėję į šiuos duomenis, nesako „Tereikia žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, uždėti kaukes ir keletą metų palaukti, tada duoti vaistus, kurie juos išgelbės.“ Ne! Patikimi mokslininkai sakytų kitaip: „Akivaizdu, kad pavojus labiausiai gresia sergantiesiems lėtinėmis ligomis, todėl padėkime jiems pagerinti būklę ar net išgydyti tas lėtines ligas. Pradėkime dirbti dabar, kad visuomenės nariai taptų sveikesni.“ Nutukimas, širdies ligos ir antro tipo diabetas yra pagrindinės problemos, kurios padidina virusinės infekcijos pavojų. Siekis ištaisyti šiuos dalykus ir iš tikrųjų padėti žmonėms tikrais faktais, o ne baime, – tai nukreipia mus  link kitos nepatogios tiesos, kuri buvo paskelbta „Amerikos medikų asociacijos žurnale“. 2018 m. recenzuotas tyrimas parodė, kad bloga mityba yra pagrindinė blogos sveikatos Jungtinėse Amerikos Valstijose priežastis. Dauguma šios šalies lėtinių ligų yra išvengiamos ir net išgydomos. Duomenys rodo, kad amerikiečių maistas yra didžiausia problema, o tai yra pataisoma. Ar tikrai norite žinoti, kodėl Amerika buvo taip stipriai paveikta COVID-19? Nes Amerika tikriausiai yra labiausiai ligų paveikta ir pažeidžiama išsivysčiusi šalis pasaulyje. Pasak naujo Centrinės Žvalgybos Valdybos pranešimo, Amerikoje yra pats didžiausias  nutukimo lygis iš visų pasaulio šalių, turinčių daugiau nei 40 milijonų gyventojų. Šiuo metu JAV yra 200 milijonų žmonių, kurie turi antsvorio  arba yra nutukę, ir priskaičiuojama beveik 125 milijonai žmonių, sergančių gyvenimo būdo sąlygotu diabetu ar prediabetu.

Negalime toliau apsimesti, kad ši problema neegzistuoja ir negalime toliau apsimesti, kad jos negalime išspręsti. Vietoj to, kad kalbėtume apie tikrąją mūsų didžiausią sveikatos epidemiją, kuri nužudo milijonus žmonių kiekvienais metais ir kuri kelia pavojų visuomenei susirgti nuo visų užkrečiamųjų ligų, kurios plinta ir toliau plis – vietoj to, kad šias problemas logiškai spręstume, žmonės pakeičia temą ir remiasi kitais kognityviniais šališkumais. Na, bet negalime pernakt žmones padaryti sveikesnius ir tikrai negalime sustiprinti jų imunines sistemas pernakt. Vėlgi, duomenys rodo, kad šis įsitikinimas yra neabejotinai klaidingas – yra visiškai įmanoma sustiprinti imuninę sistemą per tokį trumpą laiką ir lygiai taip pat greitai galima įgytą  imunitetą visiškai prarasti. Jeigu pažiūrėsime į milijonų žmonių, užsikrėtusių COVID-19 ir turinčių lengvus simptomus arba išvis neturinčių simptomų, imuninę reakciją, tai nebuvo kaukė ar magiškas vaistas, kuris juos išgelbėjo – tai buvo jų imuninė sistema. Ji tiesiog atliko funkciją, kuriai ji išsivystė. Mūsų imuninė sistema turi daugybę dinamiškų, labai išmanių ginklų, įskaitant citotoksinines T ląsteles, interferonus, B ląsteles ir t. t. Vis dėlto, mūsų imuninės ląstelės, dar vadinamos natūralios ląstelės-žudikės, yra svarbiausias segmentas organizmui kovojant su koronavirusu. Mūsų ląstelės-žudikės yra tokios efektyvios žudydamos koronavirusu užkrėstas ląsteles, kad daugelis farmacijos kompanijų labai skuba sukurti COVID-19 gydyti skirtas vakcinas, kurios konkrečiai veiktų būtent ląsteles-žudikes. JAV Maisto ir vaistų administracija jau patvirtino eksperimentinį vaistą gydymui nuo COVID-19, paremtą ląstelėmis-žudikėmis [https://celularity.com/fda-clears-ind-application-for-natural-killer-cell-based-covid-19-therapy/]. Bet kaip visada, mūsų tradicinė sistema, kuri leidžia milijonams žmonių mirti kiekvienais metais nuo išvengiamų ligų, kreipia dėmesį tik į ligas ir farmakologiją, o ne į tai, kas iš tikrųjų daro žmones sveikesnius. Galime paspartinti ląstelių-žudikių gamybą ir padidinti jų efektyvumą rizikos grupėse esantiems žmonėms jau dabar – neturime laukti. Tačiau kyla interesų konfliktas, nes tokia paslauga paprastai būna nemokama ir visiems prieinama. Tyrimas, atliktas Apalačių valstybiniame universitete(Appalachian State University) [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15632669/], parodė, kad paprasčiausias trumpas pasivaikščiojimas gryname ore pagerina imuniteto parametrus – ypač ląstelių-žudikių kiekio kraujyje padidėjimą. Ir duomenys, paskelbti žurnale „Psichoneuroendokrinologija“ („Psychoneuroendocrinology“) [https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25929826/], parodė, kad miego trūkumas tiesiogiai sumažina ląstelių-žudikių gamybą ir efektyvumą. Gerai išsimiegoti dabar yra svarbiau negu bet kada anksčiau, tačiau kiek kartų matėte ką nors žiniasklaidoje tai sakant? Dar kitas tyrimas – jis paskelbtas recenzuotame žurnale „Stresas ir sveikata“ („Stress and Health“) – išsiaiškino reikšmingą koreliaciją tarp žmonių sugebėjimo susitvarkyti su kasdieniniu stresu ir jų ląstelių-žudikių aktyvumo. Žmonių, kurie nesusitvarko su stresu, ląstelės-žudikės yra gerokai mažiau aktyvios. Kaip daugelis žmonių tvarkosi su stresu šioje situacijoje? Jau žinote atsakymą. Ir, žinoma, tai buvo pasibaisėtina – visa, kas mums buvo kišama žiniasklaidos, yra pranešimai, kad nieko negalite padaryti, tiktai dusinti save po kauke ir slėptis namie.

Tiesa yra ta, kad ypač dabar reikia panagrinėti pagrindinius fiziologijos dėsnius. Jūsų imuninei sistemai reikia deguonies, kad atliktų savo funkciją, tačiau tie, kurie išvis turi drąsos išeiti į lauką, uždengia savo veidus medžiaga, kuri trukdo jiems kvėpuoti. Taip elgiasi ne dėl mokslo ar logikos, o dėl baimės. Tyrimas, paskelbtas Britų medicinos žurnale, parodė, kad COVID-19 užsikrėtimo baimė atviroje aplinkoje yra nelogiška [https://www.medrxiv.org/content/10.1101/2020.02.28.20029272v2]. Rizika užsikrėsti virusu lauke yra beveik 19 kartų mažesnė, negu būnant viduje. Kvinslando universiteto (Queensland University) mokslininkai iš Tarptautinės oro kokybės ir sveikatos laboratorijos (International Laboratory of Air Quality and Health) pareiškė [https://www.nytimes.com/2020/04/17/well/live/coronavirus-contagion-spead-clothes-shoes-hair-newspaper-packages-mail-infectious.html], kad „Lauke yra saugu ir tikrai ore nekabo joks virusų pripildytų lašelių debesis. Visų pirma – bet kokie iškvepiami lašeliai lauke išsisklaido ir yra greitai praskiedžiami grynu oru, todėl jų koncentracija greitai tampa nereikšminga. Be to, viruso stabilumas lauke yra gerokai trumpesnis, negu viduje, taigi eiti į lauką nėra pavojinga – yra saugu eiti pasivaikščioti ar pabėgioti ir nereikia rūpintis ore tvyrančiu virusu.“ Taigi kaukių nešiojimas lauke tikrai nėra viena žmonių pažangos aukštumų. Bet galime jau dabar pasimokyti iš savo klaidų ir nebesielgti kaip ateiviai savo pačių planetoje.

Kad imuninė sistema būtų atspari, reikia tinkamai maitintis. Jūsų imuninei sistemai klestėti taip pat reikia geros mitybos. Jūsų imuninė sistema – tai yra būtent tai, kas žudo koronavirusą, gripą ir bet kokį kitą pasitaikiusį patogeną – atspėkite, kas ją sudaro? Ji paprasčiausiai yra pagaminta iš jūsų valgomo maisto – kiekviena ląstelė jūsų kūne, įskaitant jūsų imunines ląsteles, tiesiogine to žodžio prasme yra pagamintos iš jūsų valgomo maisto ir jūsų geriamo vandens. Tačiau būtų sunku rasti imunologą, pakankamai kompetentingą mitybos tema. Nors maistas yra tai, iš ko sudaryta jūsų imuninė sistema – bet lygiai taip pat yra ir su visomis kitomis įprastos medicinos sritimis. Turint omenyje, kad jūsų širdis sudaryta iš jūsų valgomo maisto, galėtumėte manyti, kad kardiologai yra pakankamai išprusę mitybos srityje, tačiau taip nėra. Gal jau suvokiate, kas čia yra negerai ir kodėl būtent Amerikoje kiekvienais metais širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis? Taigi, šiuo metu būtinai valgykite daug tikro maisto ir užsitikrinkite, kad gaunate pakankamai įvairių mikroelementų, omega-3 riebiųjų rūgščių. Tyrimu, paskelbtu „Leukocitų biologijos žurnale“ („Journal of Leukocyte Biology“) [https://jlb.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1189/jlb.0812394], išsiaiškinta, kad omega-3 pagerina humoralinių imuninių ląstelių veiklą, kurios yra atsakingos už tai, kad jūsų kūnas atsimintų virusus ir sukurtų ilgalaikį atsparumą. Jūsų imuninei sistemai atlikti savo funkciją taip pat reikia miego. Miegant jūsų imuninė sistema atstato imuninių ląstelių skaičių ir taiso su imunine sistema susijusius organus. Tyrimu, atliktu „Mayo“ klinikos mokslininkų [https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/insomnia/expert-answers/lack-of-sleep/faq-20057757], išaiškinta, kad „žmonės, kokybiškai neišsimiegantys ar miegantys nepakankamai, labiau rizikuoja susirgti užsikrėtę virusu.“

Nors didžioji dauguma žmonių, patiriančių rimtus simptomus ar net mirę dėl COVID-19 užsikrėtimo, sirgo viena ar daugiau lėtinių ligų, dažnai pokalbis yra nukreipiamas sakant „Bet juk ir daug visiškai sveikų žmonių nuo jo miršta!“ Deja, tai yra tiesa, bet mes į tai žiūrime taip, kad pasijaučiame beviltiškai. Visų pirma, tai tarytum priverčia mus pateisinti mirtis tų 90 proc. žmonių, kurie nebuvo „visiškai sveiki“. Įsivaizduokite, kad skęsta 18 žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, ir su jais kartu du žmonės be lėtinių ligų. Kai jie žūsta, sakome „Du iš šių dvidešimties žmonių buvo visiškai sveiki“, tačiau iš tiesų visi dvidešimt galėjo būti išgelbėti, jeigu būtume jiems padėję. Antra – nesvarbu, kad ir koks sveikas bebūtumėte žmogus, jeigu jums trūksta miego, mikroelementų arba jei patiriate per daug streso – bet kuris iš paminėtų dalykų gali padidinti jūsų užsikrėtimo riziką, pailginti ligos trukmę ar sąlygoti sunkesnę ligos eigą. Niekas iš mūsų neturi imuniteto nuo pagrindinių žmogaus fiziologijos dėsnių. Pavyzdžiui – nors tai atrodo nematoma – streso perteklius gali visiškai suniokoti jūsų imuninę sistemą. Vidaus ligų duomenys, paskelbti „Amerikos medikų asociacijos žurnale“, pagrindė teiginį, kad iki 80 proc. apsilankymų pas gydytoją yra dėl su stresu susijusių ligų [https://jamanetwork.com/journals/jamainternalmedicine/fullarticle/1392494]. O kitame – „Amerikos miego medicinos akademijos“ („American Academy of Sleep Medicine“) [https://www.sciencedaily.com/releases/2012/07/120701191638.htm] paskelbtame tyrime mokslininkai patvirtino, kad tik viena naktis nepakankamo miego gali sugadinti imuninę sistemą ir padidinti jūsų užsikrėtimo riziką.

Dabar, kai išsiaiškinome pagrindinius žmonių sveikatinimo poreikius, turime puikią progą šviesti visuomenę tam, kad šiuos poreikius būtų galima realizuoti iki galo. Kas būtų, jeigu kiekvienas pranešimas dėvėti kaukę būtų pakeistas ar bent papildytas sveikatos apsaugos pareigūnų patarimais, kaip sumažinti stresą, taip pat paaiškinimais, kodėl streso valdymas yra labai svarbus mažinant užsikrėtimo riziką, ir čia pat pateikiami kliniškai įrodyti streso valdymo būdai? Kas būtų, jei kiekvienas pranešimas dėvėti kaukę būtų pateiktas kartu su sveikatos apsaugos pareigūnų patarimais, kaip gerai išsimiegoti, paaiškinimais, kodėl miegas yra būtinas mažinant rimtų užsikrėtimų riziką, ir kartu pateikti patarimai, kaip gerai išsimiegoti? Turėdami būtent tokią motyvaciją saugotis, jau galėjome atlikti revoliuciją mūsų visuomenėje, bet darėme ne tai ir todėl mums yra labai svarbu paskleisti šią žinią.

Kai išgirstame snapuotų medicininių kaukių atsiradimo istorijas, paprastai manome, kad tai buvo labai primityvu ir kad dabar jau viską suprantame. Tačiau kiekvieną dieną daugėja mokslo atradimų, kurie paneigia senus įsitikinimus, kurie pasirodo esantys paprasčiausiai klaidingi, niekuo nepagrįsti ar net pavojingi. Artūras Šopenhaueris sakė, kad visos tiesos praeina tris fazes: pirma – ji išjuokiama, antra – jai griežtai prieštaraujama, trečia – ji priimama kaip savaime suprantama. Dabar turime visi kartu greitai šiuos tris etapus praeiti, nes nuo to priklauso milijonai gyvybių, taip pat mūsų vaikų gyvybės, ir nuo to priklauso mūsų ateitis. Niekas negali užtikrinti, kad kita užkrečiamoji liga nesiartina, o po jos kita ir dar kita. Nepaisant spartaus medicinos mokslo tobulėjimo, mūsų imuninė sistema vis tiek yra pagrindinis ginklas prieš infekcijas, ir jeigu nepakeisime įsisenėjusio požiūrio, nepataisysime savo elgsenos, kuri gadina mūsų imunines sistemas, toliau bus be reikalo prarandamos gyvybės. Mokslo grožis – tai galimybė kelti klausimus, lyginti kelis požiūrius ir patiems prieiti gerai apgalvotų išvadų. Metas teikti prioritetą faktams, o ne baimei, ir padėti savo šeimoms ir bendruomenėms tapti sveikesniais. Nebegalime leisti būti supriešintiems, nebegalime nemąstyti savarankiškai, o susidūrę su neapibrėžta sudėtinga situacija, nebegalime sau leisti iš baimės atsisakyti žmogiškumo.

Atėjo metas skleisti visuomenei tikrus sprendimus  ir pakeisti pasaulį į gera.

Tai visas filmo garso takelio tekstas. Išvertė ir lietuviškai įgarsino VšĮ „Versmės“ leidykla.

Atgal

Viršun