Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 

  

Alfonsas Vaišvila „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ III tomas

 

Alfonsas Vaišvila „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ III tomas
Išleido „Versmės“ leidykla, 2021 m., 574 p., iliustr.
ISBN 978-609-486-019-5
 

Kaina leidykloje – 19,99 EUR

 

APRAŠYMAS

Knygoje analizuojamas Šiluvos dvaro ir kai kurių kitų regiono dvarų administracinis, ūkinis, kultūrinis gyvenimas XVI-XX a. Kultūrinė dvaro misija pirmiausia siejama su regiono žmonių sukrikščioninimu,bažnyčių fundacijomis, Šiluvos miestelio, senelių prieglaudų, mokyklų steigimu, naujų kulto apeigų ekonominiu rėmimu, aplinkos sudvasinimu, suteikiant jos objektams įvairius vardus, kartais poetiškus. Dvarai buvo ir pirmieji žmonių socialinio pavergimo, lietuvybės blokavimo (regiono lenkinimo) centrai.

Įvairi dvarų parama bažnyčioms siejama su jų savininkų rūpesčiu savo sielų pomirtiniu gyvenimu. Atitinkamai bažnyčių fundacijose derėjo priešybės: privatūs ir viešieji interesai. Pirmosios krikščionių bažnyčios buvo steigiamos neturint parapijų, o siekiant jas įkurti. Pirmaisiais parapijiečiais buvo nelaisvi ar kitaip nuo dvaro priklausę žmonės. Dvaras ne tik steigė bažnyčias, bet ir garantavo privalomą jų lankymą.Pabrėžiamas išskirtinis dvaro įsteigtos bažnyčios vaidmuo toliau plėtojant ir sureikšminant Šiluvos miestelį. Atskirti miesteliui nuo kitokio tipo gyvenviečių kuriama miestelių koncepcija. Studijoje pirmą kartą pateikiamos platesnės žinios apie buvusią Šiluvos kalvinistų bažnyčią, jos edukacinę ir labdaringą veiklą,aiškinamos kalvinizmo išnykimo Šiluvoje priežastys ir jo dalyvavimas kuriant Šiluvos žinomumą. Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimas traktuojamas kaip įvykis, kokybiškai pakeitęs Šiluvos miestelio istoriją, pavertęs miestelį plačiai žinoma katalikų šventove, o vietinį turgų – tarptautiniu prekymečiu, turėjusiu ekonominės, kultūrinės reikšmės visam regionui.

Dvarų istorija kartu buvo ir pavardžių, vietovardžių istorija. XVI-XVIII a. archyviniai šaltiniai teikia galimybių atkurti istoriškai pirmines įvairių regiono vietovardžių formas, vėliau iškreiptas tarimo, polonizmo ir kitokių priežasčių. Studija baigiama visus tris tomus apibendrinančiomis išvadomis, plačia Šiluvos istorijos bibliografija. Tekstas gausiai iliustruotas istorinėmis Šiluvos regiono nuotraukomis ir atskirų bajorų šeimų genealogijų „medžiais“.

 

Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt