|
Apie Birštono 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją
Pirmoji Versmės leidyklos kompleksinė BIRŠTONO monografijos
autorių lokalinių tyrimų ekspedicija į Birštoną ir jo apylinkes vyko
2011 m. rugpjūčio 814 d. Ekspedicijos išvakarėse Prienų laikraštis
Gyvenimas Birštono kraštui skirtame priede Birštono versmės 2011
m. liepos 23 d. numeryje išspausdino ekspedicijos vadovo Birštono
kraštiečio Jono Aleknavičiaus straipsnį Kviečiame prisidėti prie
Birštono valsčiaus monografijos rengimo, kuriame apžvelgiama
Versmės leidyklos veikla įgyvendinant šimtatomės Lietuvos
valsčių serijos monografijų, skirtų tarpukariu buvusiems valsčiams,
leidybą, pristatoma Birštono ekspedicija, o Birštono kraštiečiai
kviečiami būti Birštono monografijos, kurią planuojama išleisti
2014 metų pabaigoje, bendraautoriais, talkininkais, rėmėjais,
prisidėti kuo kas gali.
Ekspedicijos vadovas Jonas Aleknavičius į Birštoną atvyko rugpjūčio
5 d., penktadienį.
2011-08-08, pirmadienis.
Ekspedicija 11 val. 30 min. pradeda darbą Nemuno kilpų regioninio
parko lankytojų centre Birštone, Tylioji g. 1. Į ekspediciją iš
Vilniaus atvyko: profesionali menotyrininkė Ona Gaidamavičiūtė,
menotyrininkas Albertas Vaidila, žurnalistas Vytautas Žeimantas,
mokytoja Vilmantė Lapeikienė, tautosaka besidominti Živilė
Gurauskienė bei jos dukra Lietuvos edukologijos universiteto pirmojo
kurso studentė Aira Gurauskaitė, taip pat keturi Vilniaus
universiteto Istorijos fakulteto kultūros istoriją ir antropologiją
studijuojantys 3-iojo kurso studentai Raminta Levandraitytė, Vilius
Mingilas, Tomas Monkus ir Nikolaj Sokolov. Iš Kauno atvyko Jolanta
Mizgerienė, iš Anykščių menotyrininkė Jolanta Zabulytė.
11 val. 30 min. susirinkusius Nemuno kilpų regioninio parko
lankytojų centre sveikina Birštono savivaldybės mero pavaduotojas
Juozas Aleksandradvičius. Ekspedicijos vadovas ekspedicijos dalyvius
supažindina su čia dalyvaujančiais bendruomenių atstovais,
vietiniais specialistais, supažindina su darbo ir gyvenimo
sąlygomis, dalyviams pateikia ekspedicijos vietovės žemėlapius ir
informaciją apie Birštono kraštą. Aptariamas ekspedicijos veiklos
planas bei rezultatai, kurių tikimasi iš ekspedicijos dalyvių.
Po pietų ekspedicijos dalyviai lankosi Birštono muziejuje, Birštono
viešojoje bibliotekoje, Birštono meno mokykloje bei susitinka su
informacijos pateikėjais Birštone. Kiti dalyviai vyksta pas
pateikėjus į Birštono vienkiemį, Žemaitkiemio bei Puzonių kaimus.
Vakare visi ekspedicijos dalyviai susirenka į ekspedicijos dalyvės
Jolantos Mizgerienės sodybą Puzonių kaime, kur nuo 19 val. prasideda
dalyvių susitikimas su Birštono krašto bendruomenių atstovais bei
vietiniais specialistais. Į vakaronę atvyksta iš gretimų apylinkių
senolės dainininkės Kederienė, Pikienė, Žydelevičienė. Šis
susitikimas bei vakaronė ir pažintis su vietiniais aktyviais
žmonėmis bei specialistais buvo labai naudingi tolesniame
ekspedicijos darbe.
Svarbiausi dienos įvykiai ekspedicijos dalyvių susitikimas su
vietos valdžios, krašto bendruomenių atstovais ir specialistais
Nemuno kilpų regioniniame parke bei dalykinis susitikimas-vakaronė
Jolantos Mizgerienės sodyboje Puzonių kaime.
2011-08-09, antradienis.
Ekspedicijos dalyviai pasklinda po Birštono krašto apylinkes pagal
savo veiklos sritis šioje ekspedicijoje. Vakare visi ekspedicijos
dalyviai susirenka į ekspedicijos dalyvės Jolantos Mizgerienės
vadovaujamos Matiešionių krašto bendruomenės namus, esančius
Matiešionių kaime. Čia vėl vyksta ekspedicijos dalyvių susitikimas,
dabar jau su Matiešionių krašto bendruomenės atstovais. Šį
susitikimą pasiūlė bendruomenės pirmininkė Jolanta Mizgerienė, jo
laukė visi ir Matiešionių krašto bendruomenė, ir ekspedicijos
dalyviai, ir pati Jolanta bei ekspedicijos vadovas Jonas
Aleknavičius. Ir šis susitikimas buvo abipusiai naudingas. Tai
pagrindinis šios dienos įvykis.
2011-08-10, trečiadienis.
Ekspedicijos dalyviai tęsia nekasdieninį savo darbą. Iš kitur
atvykusiems ekspedicijos dalyviams šis darbas nekasdieninis todėl,
kad jiems nauja vietovė, dar nepažįstami žmonės, dar yra tam tikro
netikrumo, ar pavyks tinkamai suformuluoti būsimo monografijos
straipsnio temą. Temas dalyviai pasirinko tokias:
1. Albertas Vaidila: 1) Birštono miesto skulptūrinis veidas; 2)
R.Janušaičio ir E.Janušaitienės kūryba ir pedagoginė veikla.
2. Vytautas Žeimantas: 1) Birštonas senuosiuose Lietuvos ir kitų
kraštų žemėlapiuose; 2) Vytautas Meška kurortologas, gydytojas,
publicistas.
3. Vilmantė Lapeikienė: 1) sakralinės vietos gamtoje; 2) vietinio
muzikavimo tradicijos.
4. Jolanta Mizgerienė: Puzonių ir aplinkinių kaimų istorija (Panartiškės,
Šūtupis, Mūliškės)
5. Jolanta Zabulytė: Birštono krašto kapinių paminklai (XIX XXI a.
pradžia).
6. Živilė Gurauskienė: Tautosakos rinkimas.
7. Aira Gurauskaitė: 1) krašto amatininkai; 2) krašto
tautodailininkai.
8. Ona Gaidamavičiūtė: Tautodailininko Kęstučio Pranculio kūryba.
9. Raminta Levandraitytė: Teatro istorija.
10. Nikolaj Sokolov: Kelionės po Birštoną ir jo apylinkes.
11. Tauras Monkus: Birštono valsčiaus sportas ir jo istorija.
12. Vilius Mingilas: Kalendorinių švenčių papročiai.
13. Jonas Aleknavičius: 1) Birštono kraštas geografiniu aspektu; 2)
vietos bendruomenės ir jų veikla.
2011-08-11, ketvirtadienis.
Ekspedicijos dalyviai tęsia savo darbą pagal savo temas, bet jų
maršrutai jau skiriasi nuo vakarykščių: reikia lankytis pas naujus
pateikėjus, vykti į kitus objektus, surasti bei apžiūrėti kitas
skulptūras, bandyti sugauti naujus istorinius faktus, atrasti
žmonių (ypač senolių) sukurtą materialųjį bei nematerialųjį paveldą.
Šiandien, kaip ir vakar, dalyvių maršrutai skirtingi.
2011-08-12, penktadienis.
Tęsiame jau įprastą savo veiklą.
2011-08-13, šeštadienis.
Nors ir šeštadienis mums darbo diena. Tęsiame jau kasdieninį
ekspedicijos darbą, esame labiau užtikrinti dėl savo sėkmės
ekspedicijoje.
Šiandien didelė dalis ekspedicijos dalyvių lankosi Petrauskų giminės
sodybose Vaitiškių kaime. Į čia pakvietė Siponių krašto šviesuolė
Valė Petkevičienė. Apžiūrime daugybę namų ūkio ir buities dirbinių
Ginto Petrausko sodyboje, juos Valė Petkevičienė Gintui prisakė
ištraukti į dienos šviesą, kad ekspedicijos dalyviai galėtų
apžiūrėti, išklausinėti ir nufotografuoti. Gintas taip ir padarė.
2011-08-14, sekmadienis.
Vis dar tęsiame įprastą ekspedicijos veiklą ir kartu ruošiamės
išvykti į savo namus. Ryte, palikę patogią Matiešionių bendruomenės
pirmininkės Jolantos Mizgerienės sodybą ir atsisveikinę su
draugiška, malonia ir svetinga sodybos šeimininke Jolanta, tęsėme
darbą savais maršrutais, o 14 val. Birštono vienkiemyje, greta
Birštono seniūnijos jau dalyvaujame Birštono seniūno Jono Kederio ir
Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininko Vyto Kederio surengtoje
šventėje Žolinėje. Šventei besibaigiant apsilankėme Genutės ir
Antano Juozaičių sodyboje. Genutė ir Antanas šioje šventėje buvo
apdovanoti pirmos vietos nominacija už pavyzdingą sodybos tvarkymą.
Už sušildytą akmenį taip vadinasi ši nominacija.
Ekspedicijos dalyvių išvados bei pastebėjimai:
1. Ekspedicijos metu surinkta tautosakinė medžiaga reikšminga
rengiamai monografijai, tačiau pavyko aplankyti tik dalį pateikėjų,
likusius darbus atidedant kitai ekspedicijai (Živilė Gurauskienė).
2. Ekspedicijos metu surinkta unikalios ir reikšmingos monografijos
rengimui medžiagos, tačiau, pritrūkus laiko, dalį susitikimų atidedu
kitai ekspedicijai (Aira Gurauskaitė).
3. Dauguma kalbintų žmonių minėjo šiam kraštui būdingus cimbolus,
smuikę ir, žinoma, armoškę. Taip pat bubnelį, būgnus, pielą, karvę (didžiokę),
įvairias piemenų švilpynes, švilptuku` iš karklo, žąsies plunksnos,
`dūdukes`, skerdžiaus ragą bei akordeoną. Kanklių, skudučių niekas
nepaminėjo. Pasakojo apie buvusius labai smarkius vietinius
muzikantus, jų galias (kai kurie jų `turėjo du arba tris velnius,
mokėjo varažbitą ar kierą); apie meistrus, kurie patys gamino
cimbolus, smuikus, karvę; iš ko gamindavo stygas, kuo įtrindavo jas.
Gaila, kad tie meistrai, kurie taip pat buvo ir muzikantai
(Abromavičius, Žitkus, Žiūkas, Dumbliauskas Stasys, Jaruševičius)
yra jau mirę ir ypač apmaudu, kad kai kurie garsūs vietiniai
muzikantai (pagal vietinių žmonių pasakojimus) mirė visai neseniai
vos prieš porą ar kelis tik metus. Smuiku ekspedicijos metu
(fabrikiniu) pagriežė tik vienas pateikėjas (A. Blekaitis). Kiti
pagrojo armonika arba akordeonu. Nors cimbolai dar visai neseniai
buvo gan plačiai paplitę šiame krašte, tačiau kas dabar mokėtų ir
paskambintų cimbolais taip ir nepavyko rasti. Šiuo metu daugiausia
vyrauja jau tik armonika ir akordeonas. Kai kuriose vietovėse
akordeonas dabar net populiaresnis už armoniką. Labai mažai gauta
žinių apie ratelius, žaidimus, tradicinius šokius, jų pavadinimus ir
kaip juos šokdavo. Daugiausia minėjo žmones šokus valsą, polką ir
pasiutpolkę. Dar paminėjo pokstrotą, šliapuksą, krakaviaką ir
kadrilį.
Reikia pabrėžti, kad nors kalbintų žmonių išsimokslinimas labai
menkas, tačiau dauguma jų yra labai nagingi, gerai įvaldę nemažai
amatų, iš kurių įvairiais gyvenimo tarpsniais pelnėsi duoną ir
sėkmingai kūrė sau gerbūvį. Muzikavimas spalvingai įsiliedavo į
sudėtingus ir dažnai nelengvus žmonių gyvenimus. Kalbinti muzikantai
kuklūs. Nors jaunystėje jiems yra tekę daug groti įvairiomis
progomis, tačiau dabar jiems nėra lengva prisiminti ir pilnai
išgroti melodijų dėl garbaus amžiaus ir nuo sunkaus darbo sugrubusių
pirštų. Kai kurie jau ilgą laiką kaip negroję arba praradę savo
instrumentus. Tačiau beveik su visais pavyko užmegzti šiltą žmogišką
ryšį ir įgyti pasitikėjimą. Dauguma mielai sutiko kažkurį laiką
namuose pasitreniruoti, prisiminti gerus jaunystės laikus,
pakartoti kažkada grotus kūrinius ir, susitikus dar kartą, pagroti.
Pastebėjimai
Vietinių gyventojų tarpe labai paplitusios pravardės. Neretai
žmonėms sunku tiksliai nurodyti vienas kito tikrąsias pavardes. Be
to, kai kuriuos vietovardžius vyresnio amžiaus gyventojai vadina
kitokiais pavadinimais, negu oficialiai nurodyta žemėlapiuose (pvz.,
senolė Karalienė savo kaimą vadina ne Mūliškės, bet Mūliai. Dauguma
žmonių Naudžiūnus vadina Žiūkais (nes ten labai paplitusi Žiūkų
pavardė), Birštono Vienkemį vadina Gyvenviete arba Tarybiniu (nes
ten sovietmečiu buvo tarybinis ūkis), arba dažnai sako Ant kalno`
(nes lyginant su gretimomis vietovėmis Birštono Vienkiemis
išsidėstęs ant ryškios aukštumos), Panartiškes vadina Pavire,
Siponių mišką Puzonių kaimo gyventojai vadina Puzongire) (Vilmantė
Lapeikienė)
Išvados
Ekspedicija buvo sėkminga ir naudinga. Laiko trūkumas ir vidutinio
dydžio ekspedicijos dalyvių grupė (13 žmonių) neleido aprėpti visos
darbo apimties. Ekspediciją vienu metu 2012 metais arba dalimis
atskirais laikotarpiais reikalinga tęsti.
Ekspedicijos dalyviai patenkinti atliktu darbu, dėkingi Birštono
savivaldybės mero pavaduotojui Juozui Aleksandravičiui už pagalbą,
geranoriškumą ir dalyvavimą, Birštono seniūnui Jonui Kederiui už
dalyvavimą kartu susitikimuose, už pagalbą surandant pateikėjus bei
už suteiktą transportą, kuomet jo neišvengiamai reikėdavo.
Esame dėkingi visiems šio krašto specialistams, bendruomenių
atstovams ir gyventojams, pas kuriuos lankėmės. Jų geranoriškumas ir
visų jų pagalba buvo labai reikalinga.
Ekspedicijos vadovas, Birštono monografijos vyriausiasis
redaktorius Jonas Aleknavičius
2011 09 06
|
|