lankymasis šioje svetainėje

 


Apie Giedraičių 2002 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Versmės“ leidyklos kompleksinės ekspedicijos Giedraičiuose
vadovas Venantas Mačiekus

2002 08 01

 2002 m. liepos 22–31 d. ekspedicija tyrinėjo Giedraičių apylinkes. Ekspedicijoje dirbo 16 mokslininkų, muziejininkų, kraštotyrininkų. Ekspedicijai vadovavo Vilniaus universiteto dėstytojas Venantas Mačiekus.

Giedraičių apylinkių gamtą tyrė du gamtos mokslų daktarai: Rimvydas Kunskas ir Daiva Patalauskaitė. R. Kunskas papildė turimą medžiagą apie kraštovaizdžio formavimosi ypatumus, apie ežerų ir pelkių raidą, aiškinosi šio krašto žemės naudmenų panaudojimo perspektyvą. Botanikos instituto mokslinė bendradarbė D. Patalauskaitė tyrė augalų bendrijas, ieškojo retesniųjų augalų augimviečių.

Istorikas Vytautas Skebas nagrinėjo kraštotyros monografijoms labai svarbią žemės ūkio sovietmečiu temą, pratęsdamas ją iki šių dienų ūkininkų problemų. Tai daugiau negu dviejų kartų gyvenimą apimantis, mūsų tautos gyvenimui turėjęs esminių pasekmių, laikotarpis. V. Skebo kvalifikacija leidžia minėtą laikotarpį tinkamai atspindėti rengiamose kraštotyros monografijose.

Etninę buvusiojo Giedraičių valsčiaus gyventojų kultūrą tyrė 7 etnologai ir viena dailininkė: humanitarinių mokslų daktarė Janina Morkūnienė – valstiečių darbines ir šventadienines transporto priemones, jų terminiją ir amatus (odos, kailių apdirbimo, račiaus, staliaus, siuvėjo); Molėtų krašto muziejaus etnografė Nijolė Aleinikovienė – tradicinius audinius, jų audimo technologijas ir puošybą, tradicinius valstiečių drabužius; ekspedicijos vadovas Venantas Mačiekus papildė 1989 m. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos ekspedicijoje rinktą medžiagą apie papročių teisę ir tradicinę dorovę; socialinių mokslų daktaras Stanislovas Liučvaitis tyrė kalendorines šventes bei papročius ir jų raidą; Molėtų krašto muziejaus darbuotojas Jonas Vaiškūnas – liaudies astronomiją ir fenologinį kalendorių; Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Andželika Lapinskienė – liaudies etiketą ir žmonių tarpusavio santykius; Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Dovilė Kulakauskienė – liaudies magiją; Istorijos instituto Etnologijos skyriaus dailininkė Rita Butvilienė nupiešė 18 įvairių amatininkų darbo įrankių.

Sociologinių tyrimų instituto mokslinė bendradarbė Anelė Vosyliūtė tyrė gyventojų socialines grupes (jaunimą, pensininkus, tarnautojus, ūkininkus, bedarbius) ir jų santykį su gyvenimo realijomis.

Trys Lietuvių kalbos instituto doktorantės rinko giedraitiškių šnektos faktus: Aurelija Genelytė – liaudiškus augalų pavadinimus; Jurgita Paulauskaitė – pravardes ir jų atsiradimo motyvaciją; Laima Žilvytytė – naminių gyvulių vardus ir jų suteikimo motyvaciją.

Folkloristas Kazimieras Kalibatas į magnetines juostas įrašė 183 tautosakos kūrinius (66 pasakojamosios tautosakos, 66 smulkiosios tautosakos, 47 dainas ir 4 ratelius).

Viena ekspedicijos diena (liepos 25) buvo skirta ekskursijai po Molėtų rajoną, kurios metu buvo susipažinta su Vydeniškių pilies likučiais, Vydeniškių bažnyčia ir restauruojamu vienuolynu, Didžiokų koplyčia, apžiūrėti Molėtų krašto ir Molėtų observatorijos muziejų eksponatai. Ekskursiją vedė Molėtų krašto muziejaus fondų saugotoja Tereza Šakienė.

Giedraičių ekspedicijos vadovas

Venantas Mačiekus

  

Atgal Viršun

 

 
© Versmės leidykla