Apie 2011 m. archeologinių kasinėjimų Jurgionių kapinyne ekspediciją

2011 m. birželio 27–liepos 4 d. vyko pakartotinė „Versmės“ leidyklos mokslinė archeologinė ekspedicija Jurgionių kapinyne (Trakų r. Aukštadvario seniūnija), kurios svarbiausias tikslas buvo surinkti mokslinę informaciją apie laidoseną Aukštadvario apylinkėse viduramžiais ir prisidėti prie „Lietuvos valsčių“ serijos kolektyvinės lokalinės monografijos „Aukštadvaris“ rengimo.

Pirmoji ekspedicija Jurgionių kapinyne įvyko 2010 m. Tada ištirtas 206 kv. m. plotas, rasti 27 kapai (neskaitant anksčiau vykusių žemės arimo darbų metu suardytų palaidojimų). Šių tyrimų rezultatai akivaizdžiai pranoko lūkesčius. Paaiškėjo, kad Jurgionių kapinynas yra išskirtinis archeologinis paminklas ne tik Aukštadvario apylinkių ar Trakų rajono archeologinių paminklų kontekste, bet ir ypatingai vertingas tyrimų objektas visos Lietuvos viduramžių archeologijos kontekste. Tai yra savitas, reprezentatyvus, gana apibrėžtos chronologijos (XV a.–XVI a. pradžios) kapinynas, kurio tyrimai svarbūs viduramžių Lietuvos gyventojų materialiniam bei dvasiniam palikimui pažinti. 2010 m. tyrimų metu buvo surinkta per 200 individualių radinių, tarp kurių – unikalūs papuošalai (analogų neturintis paauksuotas signetinis žiedas, auskarai ir kt.), vos ketvirtas viduramžių Lietuvos kapinynuose aptiktas kalavijas (skirtingai nei daugelis kitų, gerai išlikęs), taip pat pentinai, kirviai, ietigaliai ir kt. Atlikta palaikų antropologinė ir paleopatologinė analizė (tyrimų autorius prof. dr. Rimantas Jankauskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas), suteikusi naujos informacijos apie vėlyvųjų viduramžių Lietuvos kaimo gyventojų sveikatą.

2011 m. ekspedicijos metu tyrimai buvo tęsiami. Papildomai ištirtas 100 kv. metrų plotas. Paaiškėjo, kad pasiektas rytinis kapinyno pakraštys, todėl kapų aptikta nedaug – vos penki. Tai kapai Nr. 28–32 (pagal tęsiamą bendrą kapinyno kapų numeraciją).

Vienas kapas (Nr. 30) yra dvigubas. Jame palaidota moteris, šalia kurios į kapo duobę paguldytas vaikas (veikiausiai mergaitė). Mirusiosios į dausas buvo išlydėtos su gausiomis įkapėmis. Abipus moters kaukolės rasti žalvariniai auskarai, dešinėje krūtinės pusėje aptikta žalvarinė rozetinė septynialypė segė. Ant moters dešinės rankos pirštų buvo užmauti du žalvariniai žiedai. Vaikas buvo palaidotas su peiliuku. Taip pat į karstą buvo įdėtas žalvarinis žiedas ir žalvarinis žvangutis. Jis suskambo archeologų rankose po penkių šimtų metų!

Kape Nr. 31 palaidota moteris į amžinybę iškeliavo su žalvariniu žiedu ir retu radiniu – kauliniu verpstuku. Taip pat kape rasti vištos kaulai – velionės „paskutiniųjų pietų“ simbolis.

Kape Nr. 32 palaidota moteris turėjo žalvarinį žiedą, peilį, pasaginę segę ir žalvarinį auskarą.

Kape Nr. 29 buvo palaidotas vyras. Tai galima spręsti pagal aptiktas diržo grandis, spėjamą skustuvą. Kape taip pat rastas peilis bei kelios juodosios keramikos šukės.

Vyras iš kapo Nr. 28 artimųjų į anapusinį pasaulį buvo palydėtas su labai gausiomis įkapėmis. Mirusiojo kojūgalyje stovėjo juodosios keramikos puodas. Deja, jo molio masė buvo prastai išdegta, todėl puodas, preparuojant kapą, visiškai sutrupėjo. Kario kape rastas kirvis, peilis, ietigalis, žalvarinė diržo grandis, skustuvas, akmeninis galąstuvėlis bei mažytis peiliukas. Mirusiajam į kapą taip pat buvo įdėta višta.

Gausūs radiniai iškeliaus į Trakų istorijos muziejų. Mirusiųjų palaikai bus perduoti tyrimam Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkams.

Ekspedicijoje Jurgionyse visą savaitę dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto studentai Rolandas Aksomaitis,  Jūratė Banytė, Mindaugas Čepas, Edvinas Černiauskas, Marija Karnauchova, Visgirdas Kizis, Augustinas Marius Mačėnas, Simona Misevičiūtė, Viktoras Pinkevičius, Gediminas Sargelis, Egidijus Sereičikas, Joris Trachimas, Laurynas Uždavinys, Aušra Vaicickaitė, Vytauto Didžiojo universiteto studentai Juozas Darbutas, Milda Dinapaitė, Ieva Mochnačiovaitė, Adas Pliopa, Vilniaus Pelėdos pradinės mokyklos moksleivis Skomantas Vitkūnas. Ekspedicijos dalyviai buvo supažindinti su „Versmės“ leidyklos veikla, surengta ekskursija po Aukštadvarį ir jo apylinkes.

Besidarbuojančius archeologus aplankė svečiai iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, kelių mokyklų. Kai kurie svečiai netgi patys pabandė prisidėti prie archeologinių tyrimų, susipažino su jų metodika.

Ekspediciją taip pat aplankė žinomo žurnalisto Aleksandro Matonio vadovaujama kūrybinė grupė, kurianti dokumentinį filmą apie Žalgirio mūšį ir jo epochą. Buvo filmuojamas tyrimų procesas, kalbinamas ekspedicijos vadovas.

Pagalbą ekspedicijos dalyviams teikė ištikimas archeologų bičiulis ir pagalbininkas, Kaliūkščių kaimo ūkininkas Algis Juozas Ramanauskas.

Surinkta mokslinė informacija taps pagrindu solidžiam moksliniam straipsniui kolektyvinėje monografijoje „Aukštadvaris“. Kitąmet Jurgionių kapinyno tyrimus tikslinga tęsti. Per kelis metus „Versmės“ leidyklos rengiamos šios vietovės archeologinės ekspedicijos galėtų išsamiai ir išbaigtai ištirti unikalų viduramžių laidojimo paminklą.

Ekspedicijos vadovas doc. dr. Manvydas Vitkūnas

2011 09 02

Ekspedicijoje Jurgionių kapinyne dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai, moksleiviai.	Ekspedicijos dalyviai ištyrė 100 kvadratinių metrų plotą, rado penkis kapus.
Turtingiausias buvo kapas Nr. 28, kuriame palaidotas karys su ginklais (ietigaliu, kirviu) ir kitomis įkapėmis.	Kape Nr. 32 palaidota moteris į Dausas iškeliavo su žalvariniu žiedu, peiliu, pasagine sege ir žalvariniu auskaru.
Viduramžių kapuose retai aptinkamas radinys - kaulinis verpstukas.	Kapas Nr. 30 yra dvigubas. Jame palaidota moteris, šalia kurios į kapo duobę paguldytas vaikas (veikiausiai mergaitė).

Atgal

Viršun