Apie Leliūnų 2013 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

2013 m. rugpjūčio 5–11 d. vyko „Versmės“ leidyklos organizuota lokalinių tyrimų ekspedicija į Lelliūnus ir jo apylinkes.

Ekspedicijos tikslas buvo tradicinis šios leidyklos nuo 1999 m. rengiamoms ekspedicijoms – surinkti papildomos medžiagos bei patikslinti turimus duomenis, kurių pagrindu vėliau bus rengiami straipsniai „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai „Leliūnai“. Kartu Leliūnų atveju ekspedicijoje būta ir tam tikros specifikos. Pati monografija pradėta rengti 2012 m. pavasarį (jos atsakingas redaktorius yra šios ataskaitos autorius), preliminariai ją numatoma išleisti 2015 m., tad medžiagos jai rinkimo terminai yra pakankamai glausti. Buvusio Leliūnų valsčiaus teritorija šiandien beveik per pusę yra padalinta tarp dviejų rajonų: Utenos (Leliūnų seniūnijos dalis) bei Anykščių (Skiemonių seniūnijos dalis), kas medžiagos rinkimui ir ypač ekspedicijos organizavimui suteikė papildomų rūpesčių. Valsčiaus teritorijoje anksčiau nėra vykusios kraštotyrinės ar kitokios specifinės ekspedicijos, todėl apie jo istoriją bei kultūrą bylojanti medžiaga nėra sistemingai rinkta, išblaškyta po įvairias vietas. Buvusio valsčiaus kaimai tarybinio laikotarpio pabaigoje yra smarkiai paliesti melioracijos, paskutiniu laiku – emigracinių procesų, dėl ko stabilesnį gyventojų skaičių išlaikė vos pora gyvenviečių – patys Leliūnai bei Mačionys (Anykščių r.). To pasekoje senieji šių vietų gyventojai (gimę iki Antrojo pasaulinio karo) šiuo metu dažnai gyvena jau ne savo gimtinėse, o rajonų centruose (Utenoje, Anykščiuose) ar net tolesnėse vietovėse. Galiausiai Leliūnų valsčius nepasižymėjo kokiais nors išskirtiniais bruožais, traukusiems tyrinėtojų dėmesį.

Šios valsčiaus specifikos pasekoje ekspedicijoje dalyvavo palyginti nedidelis žmonių skaičius – viso 6. Jį dar sumažino ir 2013 m. pavasarį dėl jos vadovo užimtumo tiesioginiame darbe pasikeitęs ekspedicijos laikas – pradžioje ji buvo planuota birželio 3–9 dienomis. Jos dalyviai dirbo tokiomis kryptimis. Eligija Garšvienė (Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) domėjosi muzikavimo tradicijomis. Dr. Austė Nakienė (Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) bendravo su liaudies dainas ir romansus atliekančiomis dainininkėmis, tyrinėjo vietinio dainavimo specifiką. Dr. Jonas Satkūnas (Vilnius, Lietuvos geologijos tarnyba) rengė darbą apie valsčiaus geologinį pagrindą, jo išskirtinumą. Dr. Skaidrė Urbonienė (Vilnius, Lietuvos istorijos institutas) tyrinėjo vietinės kryždirbystės palikimą ir liaudies meistrų personalijas. Dr. Aušra Zabielienė (Vilnius) rinko medžiagą apie valsčiaus nusipelniusius žmones. Galiausiai šios ataskaitos autorius tikslino sukauptus duomenis straipsniui apie seniausią valsčiaus praeitį.

Ekspedicijos metu daugumoje jos vadovas bendravo su nemažu skaičiumi iš valsčiaus kilusių ar atskiromis jo praeities problemomis besidominčių žmonių, kurie ketina būsimai monografijai parengti straipsnius. Jų tarpe paminėtini Irena Adomonienė (Mačionių kolūkio, Paežerių kaimo istorija), Balys Juodzevičius (pokario partizaninis judėjimas, Plepiškių kaimo istorija), dr. Jūratė Kiaupienė (Leliūnų istorija), kunigas Alfredas Puško (Leliūnų bažnyčios istorija bei meno vertybės), Juozas Sriubas (valsčiaus dvarai, Buivydų, Gikonių, Mačionių kaimų istorijos). Apsibrėžiant tyrimų teritoriją bei ieškant galimų autorių taip pat bendrauta su prieš tai gretimame Skiemonių (Anykščių r.) valsčiuje vykusios panašios „Versmės“ ekspedicijos vadovu Šarūnų Preikšu, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktoriumi Antanu Verbicku. Taip pat rinkta medžiaga apie Mačionių pradinę mokyklą, kultūrinį gyvenimą, apylinkių istoriją XX a. Šiais atvejais ekspedicijai labai padėjo Birutė Kirkienė (Mačionys), sutelkusi apylinkės moteris bei surinkusi minėtas temas atspindinčius dokumentus. Galiausiai bendraujant su vietos gyventojais gauta konkrečių duomenų apie kitus galimus straipsnių autorius bei pateikėjus, bendravimas su kuriais dėl ribotos ekspedicijos trukmės yra artimiausios ateities dalykas. Ekspedicijos metu taip pat surinkta rašytinės ir ikonografinės medžiagos įvairiomis temomis.

Ekspediciją visokeriopai rėmė Leliūnų seniūnijos seniūnė Lina Petronienė. Jos dėka jos dalyviai gyveno kompozitoriaus Juozo Karoso (1890–1981) memorialinėje sodyboje (Anykščių r., Spraguičio vienkiemis), buvo sočiai maitinami, pagal galimybes vežiojami po valsčiaus kaimus (šiuo atveju ekspedicijai talkino ir jos vyras Alvydas Petronis). Už visa tai visų ekspedicijos dalyvių vardu jai nuoširdžiausiai dėkoju. Po darbų ekspedicijos dalyviai aplankė Vytauto Valiušio keramikos muziejų Leliūnuose, kurio ekspoziciją jiems maloniai pristatė pats šio muziejaus įkūrėjas. Karštomis vasaros dienomis būdavo malonu atvėsti apylinkės ežerų vandenyse. Galiausiai dalyvauta Leliūnų bažnyčioje vykusiame bažnytinės muzikos koncerte. Tokios tad buvo ekspedicijos kasdienybės akimirkos.

Pasibaigus ekspedicijai sisteminant jos metu sukauptus duomenis išryškėjo tolesnės veiklos renkant medžiagą Leliūnų valsčiaus monografijai gairės. Darbas archyvuose bei tolesnis bendravimas su žmonėmis yra pagrindinės šio darbo kryptys. Paskutiniu atveju ekspedicijoms XXI a. mobiliame pasaulyje gyvybiškai svarbi tampa transporto problema, kuri dėl didelių kuro kaštų dažnai apsprendžia tiek tyrinėtojų bei medžiagos rinkėjų darbą, tiek ir surinktos medžiagos kiekybę bei kokybę. Leliūnų valsčiaus ekspedicijos atveju tai yra pagrindinis iššūkis ir kartu neišspręsta problema.

Gintautas Zabiela
2013 08 14

	A. Nakienė pas Leliūnų dainininkę V. Taruliene
	S. Urbonienė pas tautodailininką A. Starą
	Ekspedicijos dalyviai klauso kunigo A. Puško

Atgal

Viršun