Apie Pabradės 2012 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

2012 m. liepos 23–29 d. buvusioje Pabradės valsčiaus teritorijoje vyko pirmoji lokalinių tyrimų ekspedicija. Prieš jos pradžią apie ekspediciją maloniai sutiko informuoti parapijiečius Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimų karalienės, bažnyčios klebonas Janas Černiavskis, kviesdamas suteikti vertingos informacijos, ragindamas be baimės priimti ekspedicijos dalyvius. Rajono laikraštyje „Švenčionių kraštas“ (2012 m. liepos 21 d., Nr. 55 (1199) išspausdinta informacija apie „Versmės“ leidyklos rengiamą ir leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją ir įvyksiančią ekspediciją Pabradės krašte, parengtas buvusio valsčiaus žemėlapis, išspausdinta 200 lankstinukų apie Pabradės kraštą.

Ekspedicija prasidėjo jos dalyvių susitikimu Pabradės miesto seniūnijoje. Jame dalyvavo maloniai sutikę bendradarbiauti Pabradės miesto seniūnijos seniūnė Lucija Tunevič, Pabradės seniūnė Marija Sadovskaja ir Magūnų seniūnas Jonas Vaivilavičius. Jie sudarė seniausių gyventojų sąrašus, nurodė lankytinus ir fotografuotinus gamtos ir krašto kultūros paminklus. Ekspedicijos metu sutiko patys arba skyrė seniūnijos darbuotojus palydėti fotografą Klaudijų Driskių, kitus ekspedicijos dalyvius po miškingas, gerokai viena nuo kitos nutolusias vietoves.

Pabradės ekspedicijoje dirbo 15 įvairių sričių atstovų, taip pat fotografas. Iki ekspedicijos Pabradės valsčiaus sakralinius pastatus ir parapijos trobesių architektūrą tyrinėjo architektai Antanas ir Marija Rupeikos. Po ekspedicijos atlikti tyrimų į Pabradę ketina atvykti Lietuvos Socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto darbuotojos Eugenija Krukauskienė ir Inija Trinkūnienė.

Ekspedicijos dalyviai fiksavo, rinko įvairią medžiagą monografijos straipsniams šiomis temomis:
Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, VDU etnologijos programos doktorantė, – apie piemenavimo tradicijas, ūkininkavimą, tautinį paveldą (veltinių gaminimas);
Rolandas Petkevičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas, – apie būrimus, užkalbėtojus;
Joana Gruodytė, jungtinės LKI ir VDU doktorantūros programos doktorantė, – apie kalbų vartojimo ypatumus ir dabartinę kalbinę situaciją;
Jolanta Skirmantienė, LEU Socialinių komunikacijų instituto Socialinės pedagogikos dėstytoja, užrašinėjo dainas, kitą tautosaką;
Bronius Lazaraitis, buvęs Švenčionių profesinio regimo centro dėstytojas, kraštotyrininkas, rinko medžiagą apie prieštaringai buvusiame Pabradės valsčiuje vertinamą Pilsudskių šeimą ir jų įtaką šio krašto žmonių tautinei savimonei;
Asta Andrijauskienė, Margarita Šalnė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojos, rinko ir sistemino Pabradės valsčiaus kapinių epitafijas;
Danguolė Grincevičienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytoja, aprašė šventadienių ir šiokiadienių papročius, tradicijas;
Rasa Budrienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytoja, kaupė ir sistemino medžiagą apie Pabradės krašto gamtos lobyną;
Vijolė Trofimova, Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytoja, kaupė medžiagą apie tremtį ir tremtinius;
Laima Jurevičienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytoja, lankė žymiausius krašto žmones, fiksavo svarbiausius jų gyvenimo momentus, užrašė prisiminimus;
Gabrielė Balčiūnaitė, Kauno medicinos universiteto farmacijos magistrantūros programos studentė, domėjosi krašto vaistiniais augalais, jų naudojimu liaudies medicinoje;
Deivydas Jonelis, Kauno taikomosios dailės mokyklos studentas, žemaitis, domėjosi šio krašto žmonių pasaulėjauta ir tautine savimone;
Ana Tunevič-Zenkevičienė, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos studentė, vertė kalbinant pateikėjus lenkų kalba, domėjosi Karkažiškės bažnyčios istorija, fiksavo seniausių Magūnų seniūnijos gyventojų praeities prisiminimus.
Klaudijus Driskius, fotografas, įamžino buvusio Pabradės valsčiaus gamtos ir kultūros paminklus, žmones, fiksavo ekspedicijos dalyvių darbo akimirkas;
Laima Markauskienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė, ekspedicijos vadovė, koordinavo ekspedicijos dalyvių darbą, lankė seniausius buvusio valsčiaus gyventojus.

Ekspedicijos dalyviai įsitikino, kad Pabradės, Prienų, Magūnų kraštas labai margas tautine sudėtimi, kultūra, sudėtingas kalbų įvairove, iki šiol tebejaučiantis istorinių virsmų pasekmes. Nemaža dalis šio krašto gyventojų yra atvykę iš Baltarusijos. Buvusio Pabradės valsčiaus teritoriją būtina tyrinėti įvairių sričių profesionalams.

Ekspedicija nesibaigė liepos 29 d. Ji tęsiasi, ypač vietos tyrėjams, nes atsirado naujų pažinčių, geranoriškų gyventojų, norinčių daug ką pasakyti ir papasakoti.

Dėkoju visiems ekspedicijos dalyviams, skyrusiems brangų laiką fiksuoti buvusio Pabradės valsčiaus ypatumus, fotografui Klaudijui Driskiui, sukūrusiam meninių fotografijų kolekciją, taip pat Pabradės globos namų direktorei Joletai Veronikai Dubauskienei, pasirūpinusiai ekspedicijos dalyvių apgyvendinimu. Ačiū seniūnams Lucijai Tunevič, Marijai Sadovskajai, Jonui Vaivilavičiui, geranoriškai bendravusiems su ekspedicijos dalyviais ir jiems talkinusiems, suvokiantiems, kad būsimoji monografija „Pabradė“ yra paminklas šiam kraštui ir jo žmonėms.

Ekspedicijos vadovė, monografijos „Pabradė“  vyriausioji redaktorė Laima Markauskienė

2012 08 13

Atgal

Viršun