Apie Palangos 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Ekspedicija vyko 2011 m. liepos 18–24 d. Palangos savivaldybė net kurortinio sezono metu surado galimybę ekspedicijos dalyvius apgyvendinti nemokamai pačiame Palangos centre, Birutės alėjoje įsikūrusioje viloje „Džiuljeta“. Pagal mūsų prašymus suteikė transportą, nors ekspedicijos vadovas ir kai kurie dalyviai ir savo automobiliais pavėžėdavo ekspedicijos dalyvius į atokesnius kaimus. Ekspedicijos pradžioje dar neturėjome tyrimams labai reikalingų Palangos senbuvių, pagyvenusių žmonių ir senolių sąrašų, nes savivaldybės tarnautojai skrupulingai laikėsi asmens apsaugos įstatymo raidės, privatumo, nurodydami išskirtinę palangiškių situaciją, nes čia atostogauti atvyksta daug poilsiautojų iš kitų vietovių, todėl gyventojai yra įpratę saugotis nuo galimų perdėtos informacijos sklaidos neigiamų padarinių. Tačiau asmeniniai ryšiai „Sodroje“ ir ilgus metus Palangoje dirbusi pedagogė R. Skruibienė padėjo šią problemą išspręsti jau ekspedicijos pradžioje.

Ekspedicijoje dalyvavo 18 žmonių, iš kurių 4 – mokslų daktarai. Visi jie ekspedicijos tyrimų pagrindu parašys mokslinius straipsnius. Dar prieš ekspediciją su prof. R. Žoromskiu buvo sutarta, kad jis pateiks tris mokslinius straipsnius apie Baltijos pajūrio, krantų bei Šventosios uosto problemas. Ekspedicijos metu ypač vaisingai padirbėjo kalbininkas prof. J. Pabrėža, tyręs palangiškių kalbą ir tarmę. Mokslų daktarė R. Morkūnaitė tyrė geologinių procesų ir pajūrio klimato pokyčius, A. Baubinienė nagrinėjo hidrologiją, vandentiekio istoriją, terminių vandenų panaudojimą. Kryždirbystės temą – lietų, kaldintų bei medinių kryžių, paminklų istoriją atidžiai apžvelgė mokslų daktarė J. Zabulytė, savo straipsniui nufotografavusi net 682 tyrinėtų objektų pavyzdžius. Švietimo istoriją ir pokyčius analizavo Vilniaus edukologijos universiteto dėstytoja V. Ratkevičienė, amatų raidą, būdingą pajūrio kurortui, tyrė nuolatinė „Versmės“ leidyklos ekspedicijų dalyvė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus mokslo darbuotoja G. Žukauskienė. Na, o vietinės spaudos istoriją detaliai išanalizavo patyręs žurnalistas V. Žeimantas. Savo veiklumu, įžvalgumu ir užsidegimu įamžinti Palangos istoriją pasižymėjo Klaipėdos universiteto magistrantė D. Lubytė, kuri rodos kasdien sugebėdavo atrasti vis naujų Palangos istoriją kaupiančių asmenybių, iš kurių ne tik etnografė Z. Baniulytė, bet ir solidaus amžiaus jūrų kapitonas V. Budavičius, inžinierius V. Litvaitis, partizanų ryšininkė, Palangos senbuvių organizacija. Kulinarinio paveldo tema domėjosi šioje srityje dirbusi D. Damulienė. Uoliai padirbėjo net ir pirmą kartą tokio pobūdžio ekspedicijoje dalyvavę vyresniųjų kursų studentai.

Šios ekspedicijos metu pavyko aprėpti tik kai kuriuos monografijai parengti reikalingus gamtos, socialinių, kultūros paveldo, švietimo, kalbos, etnologijos klausimus. Todėl kitais metais reikėtų surengti pakartotinę ekspediciją į Palangą ir jos metu papildomai sukaupti medžiagos istorijos, savivaldos, verslo, buities, architektūros, gyventojų migracijos, žymių žmonių gyvenimo ir kitais dar negvildentais klausimais.

Ekspedicijos vadovas, monografijos „Palanga“ vyriausiasis redaktorius Stanislovas Balčiūnas

2011 09 02

Grupė ekspedicijos dalyvių Birutės alėjoje prie vilos „Džiuljeta“, kurioje gyveno ekspedicijos metu	Prieš ekspediciją įvyko pasitarimas pas Palangos merą Š. Vaitkų dėl ekspedicijos surengimo
Buvusi Prezidento A. Smetonos vila Birutės alėjoje	Šiuolaikinės Palangos architektūros pavyzdys
Saulę palydint...	Palangos delfinas
	Prie naujųjų fontanų

Atgal

Viršun