Apie Raseinių 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Prieš prasidedant šių metų „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos „RASEINIŲ“ monografijos autorių kompleksinei lokalinių tyrimų ekspedicijai į Raseinius ir jų apylinkes vyko ekspedicijos dalyvių susitikimai Raseinių J. Žemaičio gimnazijoje. Su ekspedicijos vadovu kai kurie ekspedicijos dalyviai aptarė individualų ekspedicijų laiką, nes ne visi ekspedicijos dalyviai galėjo dirbti bendrosios ekspedicijos metu nuo liepos 21 iki 27 d. Todėl 13-os dalyvių ekspedicija suskilo į dvi grupes. Negalėjusieji dalyvauti pagrindiniu laiku dalyviai tęsė savo veiklą rugpjūčio mėnesį.

Į Raseinių savivaldybę liepos 24 d. atvykusią „Versmės“ leidyklos delegaciją maloniai priėmęs meras p. Remigijus Ačas pastebėjo, kad „tokie kvalifikuoti leidiniai yra laukiami. Pageidaujami. Tai pagaliau ne mėgėjiški pamąstymai apie mums rūpimus klausimus, miesto praeitį ir dabartį”. Iliustruodamas savo pasisakymą meras parodė keletą vietų iš vieno autoriaus išleisto leidinio, gana didelės apimties, kur būta daug asmeniškumų, nuoskaudų ir klaidingų faktų. Vos keletą mėnesių dirbantis naujasis Raseinių meras pažadėjo, kad „pagal galimybes padės ir rems tokias sveikintinas „Versmės“ leidyklos iniciatyvas, kaip „Lietuvos valsčių“ serija ir jos „Raseinių“ monografija.

Apsilankiusieji savivaldybėje ekspedicijos dalyviai doc. dr. R. Povilaitis, istorikas Tomas Petreikis savo ruožtu išsakė požiūrį į miestelio savivaldoje vykstančias teigiamas permainas, kintančią kultūros politiką, pasidžiaugė atsigaunančiomis verslo bendrovėmis, raseiniškių pagyvėjusiu domėjimusi miestelio savivalda. Ekspedicijos vadovas dr. E. Mažintas prasitarė, kad kiekvienos ekspedicijos dienos pavakare lankydavosi poeto Maironio tėviškėje ir nematęs ten nei atsakingo darbuotojo, nei ekskursijų, kurių tikrai netrūkdavo netgi gūdžiais sovietmečio laikais. Iš Raseinių kilęs ekspedicijos vadovas paprašė savivaldybėje sutelkti atsakingus pareigūnus ir asmenis, kad miestas sekančiais metais galėtų tinkamai paminėti Maironio gimimo 150-ąsias metines.

Ekspedicijos vadovas lankėsi Raseinių apylinkėse, daugelyje kaimų, šeimų, aplankė puikių nuostabių žmonių, dauguma jų moka Maironio eilėraščius. Tai žymiausias lietuvis žemaičių širdyse po kunigaikščio Gedimino – Maironis turbūt priklauso trejetui didžiųjų lietuvių, jį taip pat puošia tarpukario atgimimo dainiaus ir gerbiamiausio bei mylimiausio Lietuvos poeto aureolė. Miestui būtinas jo paminklas, atnaujintas muziejus, atstatytas tėvų Mačiulių namas su atskira amfiteatrine aikštele, kad kiekvienais metais čia galėtų vykti Maironio muzikos ir teatro kultūros festivaliai.

Labai įdomiai praėjo vakaras-susitikimas su ekspedicijos dalyviais Raseinių bibliotekoje liepos 25 d. Ypač daug diskutuota dėl monografijos turinio. Daug minčių sukėlė susirinkusiųjų pageidavimas būsimoje monografijoje teisingai ir plačiai supažindinti skaitytojus su istorine miestelio praeitimi, ypač LDK ir ankstesniais amžiais, sudėtingais okupacijos laikotarpiais, kovas su kryžiuočiais, Raudonąja armija. Monografijos vyr. redaktorius ir kiti autoriai išsklaidė visus abejonių debesis, patikinę, kad dauguma straipsnių rašys tų sričių specialistai – menotyrininkai, istorikai, kultūrologai, švietimo darbuotojai, kraštotyrininkai bei eiliniai gyventojai, kurių prisiminimai iliustruoti jų šeimos albumų fotografijomis, prašyte prašosi į būsimą knygą.

Ekspedicijos dalyviai maloniu žodžiu minėjo vietos muziejų, kuriame gavo daug įdomios medžiagos ir papildomos literatūros. Aktyvūs vietiniai kraštotyrininkai – bibliotekininkas J. Brigas, žurnalistas V. Vitkus, elektrikas-inžinierius A. Živatkauskas apsiėmė gvildenti visa eilę anksčiau kituose leidiniuose, straipsniuose jų analizuotų sričių, nes turi sukaupę daug archyvinės medžiagos.

Ekspedicijoje Raseinių administracine, politine raida domėjosi doc. dr. Romas Povilaitis, žurnalistas Mindaugas Tučas pasirinko temą „Raseinių fotografai ir fotoateljė. Kalnujų, Alėjų, Pašlynio fotografavimo darbai“, doktorantas Ramūnas Labanauskas intensyviai rinko medžiagą temai „Pagoniški reliktai dvasinėje raseiniečių tradicijoje“, o istorikas doktorantas Tomas Petreikis dėmesingai ir kruopščiai rinko medžiagą temai „Raseinių spauda“. Profesorius Juozas Uzdzila prižadėjo susisteminti raseiniškio a. a. Viktoro Aleknos prisiminimus apie Raseinių Kalno gimnaziją tarpukaryje. Vyriausia ekspedicijos dalyvė, sovietmečiu labai daug prisidėjusi prie persekiojamo ir nepageidaujamo Maironio muziejaus įkūrimo ištakų Valerija Rimkienė, leido kopijuoti ir skelbti būsimojoje monografijoje visą jos sukauptą Maironio archyvą. „Sovietmečiu Raseiniuose turėjome tylėti apie Maironį, kai vietinė sovietų nomenklatūra persekiojo bet kokias iniciatyvas rinkti kraštotyrinę medžiagą apie žymų dainių“, – sakė poeto muziejaus įkūrėja.

Istorikės diplomą turinti Nijolė Koženevskaja aplankė ir klausinėjo gyvus likusius partizanus savo temai „Lageriuose praleista jaunystė. 1940–1941 m. trėmimai Raseiniuose ir Raseinių partizaninis judėjimas. Pokario metų tremtys. Partizanai, stribai, NKVD Raseinių valsčiaus gyventojų akiratyje“. Jonas Brigas rinko medžiagą temomis „Raseinių turgūs ir prekymečiai XVI-XX a.pirmoje pusėje“, „Medicina ir farmacija Raseiniuose“, „Raseinių miesto ir valsčiaus savanoriai“, „Raseinių pašto istorija (iki 1940 m.)“, „XIX a.–XX a. pirmos pusės Raseinių miesto ir valsčiaus amatininkai ir pramonės įmonės“, „Raseinių „Palemono“ masonų ložė“, o Viktoras Vitkus domėjosi V. Grybo paminklu „Žemaitis“, kalvystės funkcijomis Raseiniuose ir valsčiuje, Raseinių urbanistikos ir architektūros istorijomis, stačiatikių gyvenvietėmis Raseinių valsčiuje, Alėjų ir kitų kaimų kapinėmis. G. Petrauskienė rinko medžiagą Maironio tėviškės (gimtinės) išsaugojimo klausimu, Raseinių centrinės ligoninės gimdymo skyriaus atstatymu pokaryje: nuo Biliūnų iki Raseinių. A. Kondraškienė kaupė duomenis straipsniui „Kelių šimtų metų Kleivų gyvenimo istorija Raseinių valsčiuje“. 10 metų gyvenęs JAV raseiniškis ekspedicijos vadovas dr. E. Mažintas, ėmėsi temų „Raseiniškiai emigracijoje“, „Pikčiūnų septynmetė mokykla – Maironio gimtinės puoselėtoja sovietmečiu“, „Mano muzikos mokytojas tremtinys Antanas Paulavičius – nuo Raseinių muzikos mokyklos mokytojo iki rašytojo, tremtinių choro vadovo“, „Iš Raseinių kaimų piemenavimo tradicijų: šūkavimai, skanduotės, eilės, dainos, šokiai, padavimai, legendos“. A. Stulginskio universiteto dėstytoja Asta Steikūnienė, pati baigusi mokyklą Raseiniuose, rašys apie Raseinių spec. vidurinės mokyklos istoriją, taip pat apie Raseinių švietimo skyriaus peripetijas sovietmečiu. Profesorė Audronė Girdzijauskaitė, nežiūrint garbaus amžiaus, aplankė savo tėvelio gimtąsias ir mėgiamas vietas prie Šlyno upelio ir parašys straipsnį „Raseiniai – profesorius Girdzijausko giminė“. Sporto žurnalistė Lidija Eitutytė kilusi iš Raseinių, o jos senelis – tremtinys, muzikos mokytojas Eitutis buvo Raseinių šachmatų čempionas. Autorė aplankė Raseinių sporto centrus ir atsišvietė archyvus, kuriuose atgims visa Raseinių sporto istorija nuo XX a. pradžios, o gal ir iš dar seniau.

Visi ekspedicijos dalyviai liko dėkingi Raseinių spec. vidurinės mokyklos vadovams, Raseinių J. Žemaičio gimnazijos direktorei, bibliotekoms, savivaldybės organizacijoms, eiliniams piliečiams už pagalbą rengiant ekspediciją, geras iniciatyvas ir suteiktas žinias, nuoširdų bendravimą, kantrybę ir žemaitišką šilumą. Buvo malonu išgirsti, raseiniškių pastebėjimą, kad ekspedicijos dalyviai buvo kultūringi ir mandagūs, tolerantiški ir paslaugūs. Todėl vėl kada tik prireiks visi yra laukiami buvusioje žemaičių sostinėje.

Ačiū miesto laikraščiui „Alio, Raseiniai“ už ekspedicijos nušvietimą, o žurnalistui V. Vitkui – už įdomius reportažus iš susitikimų su „Versmės“ leidyklos darbuotojais. O nuosavą verslą sėkmingai vystantis buvęs VPU absolventas Jordanas Kenstavičius tiesiog pribloškė visus savo gerumu: paskanavome Raseinių telkiniuose auginamų žuvų. „Nieko skanesnio iš žuvų nesame valgę“, – džiaugėsi ekspedicijos dalyviai.

Raseiniai iki XIX a. vidurio buvo trečiasis miestas Lietuvoje po Vilniaus ir Kauno. Tad raseiniškiai neabejoja, kad Raseinių valsčius su 150 kaimų nusipelno deramos vietos „Lietuvos valsčių“ serijoje – gal net kelių storų tomų, nes „tiek daug istorijos įvykių yra šio mūsų nuostabaus miesto gyvenime“, – išlydėdami kalbėjo svetingi šeimininkai.

Ekspedicijos vadovas, „Raseinių“ monografijos vyriausiasis redaktorius Egidijus Mažintas

2011 09 14

Atgal

Viršun