Apie Vaiguvos 2007 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

„Versmės“ leidyklos pakartotinės kompleksinės ekspedicijos Vaiguvoje
vadovė Ieva Švarcaitė

2007 08 10

Po 2005 m. pirmosios ekspedicijos paaiškėjo, kad pagal 1923 m. duomenis Vaiguvos valsčiaus teritorijai nepriklausė Pakevukų kaimas, kai tuo tarpu dabar šis kaimas įeina į Vaiguvos seniūnijos sudėtį (žiūr. Kaimų pasiskirstymo schemą). Suderinus su „Versmės“ leidyklos vadovu jau 2006 m. buvo pagamintas 50 vnt. bukletas su Pakevukų kaimu. Taigi, truputį padidėjo Vaiguvos valsčiaus teritorija ir kai kurių straipsnių autoriams prisidėjo papildomas darbas. Lidijai Kavaliauskienei teks taip pat pakoreguoti valsčiaus žemėlapio rytinį pakraštį, ruošiant švarraštį spaudai.

Tokiu būdu pribrendo reikalas organizuoti pakartotiną ekspediciją į Vaiguvos valsčių. Be to, kai kuriems užplanuotiems straipsniams 2005 m. nesurinkta medžiaga dėl autorių kaltės, nors jiems buvo paruošta nakvynė ir transportas:

1. Audronė Kiršinaitė (jos mama ekspedicijos metu atgulė į mirties patalą)

2. Venantas Mačiekus (nebeužteko jam laiko atvažiuoti į Vaiguvą)

3. Ina Trinkūnienė ( iš viso nebenori bendrauti su „Versmės“ leidykla)

4. Edita Korzonaitė (nieko neinformavo apie savo neatvykimą)

Iš jų A. Kiršinaitė, 2007 m. pakartotinoje ekspedicijoje dalyvavo kaip ekspedicijos dalyvis pirmą kartą Vaiguvoje ir įsipareigojo iki 2008 m. parengti straipsnį apie laidojimo papročius Vaiguvos apylinkėse.

Vietoj Editos Korzonaitės buvo ieškota kito žmogaus smulkiajai tautosakai rinkti po kaimus. Tai darbas, kurio šiais laikais niekas nenori užsiimti. Pagaliau tuo užsiimti sutiko  su dviem aukštaisiais mokslais mokytoja Marijona Deimantienė. Jai reikalingi dar ir papildomi talkininkai, nes smulkioji tautosaka sudaro tam tikrą „Tautosakos“ skyriaus dalį ir būtina ją parengti be jokių išlygų.

Kiti autoriai pakartotinos ekspedicijos metu turėjo galimybę savo baigiamus parengti straipsnius patikslinti ar papildyti nauja medžiaga. Ypač prieštaringa medžiaga iš pokario laikotarpio, kurią tenka narplioti Egidijui Uksui ir Danai Tomkutei. Pasikeitusios valsčiaus ribos papildomų darbų suteikė gamtininkams Jonui Miliui, Ievai Švarcaitei ir Živilei Lazdauskaitei. Įvairiose vietose nauji kryžiai dygsta kaip grybai po lietaus. Todėl Elenai Počiulpaitei atsirado papildomas darbas. Liaudies medicinos ir sanitarijos užrašinėjimas yra nesibaigiantis darbas Petrui Pinikui ir Stefanijai Kundrotienei, o taip pat turtingas Vaiguvos apylinkių folkloras – Osvaldui Gerbeniui.

Pakartotinos ekspedicijos į Vaiguvą metu bus sutelktos pačios stipriausios Lietuvos lituanistų kalbininkų ir dialektologų pajėgos, nes sudarytame Lietuvos tarmių žemėlapyje pro Vaiguvos miestelį praeina dialektologinė riba tarp žemaičių ir aukštaičių tarmių. Tos ribos patikslinimui daug dirbo Senojo Vilniaus universiteto kalbininkė docentė Regina Venckutė ir Lietuvių kalbos instituto dialektologė humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaišnienė, vadovaujamos žymaus kalbininko dialektologo habilituoto mokslų daktaro profesoriaus Vytauto Vitkaus. Žmonių pavardėms ir pravardėms daug dėmesio skyrė Stefanija Kundrotienė.

Nakvynei ekspedicijos dalyvius priglaudė privatūs asmenys ir naujai besikuriančios kaimo turizmo sodybos.

Senųjų gyventojų sąrašas buvo naudojamas tas pats, kuris buvo sudarytas 2005 m. tik šiek tiek pakoreguotas, nes kai kurie žmonės jau išėję Anapilin.

Su fotografu A. Petrašiūnu per visą birželio mėnesį taip ir nepavyko dar kartą nuvažiuoti į Vaiguvą. Trukdė tam artėjanti dainų šventė ir prasidėjusios liūtys.

Atgal

Viršun