Apie Viešvilės 2013 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

2013 m. liepos 1–21 d. „Versmės“ leidykla organizavo kompleksinę mokslinę ekspediciją Jurbarko rajone, Viešvilėje. Dalyvavo 24 dalyviai, įskaitant 8 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, padėjusius rinkti savo dėstytojams – kompleksinės mokslinės ekspedicijos dalyviams – medžiagą „Viešvilės“ monografijai.

Ekspedicijai organizuoti buvo sudaryta įstaigų vadovų grupė – Viešvilės seniūnas V. Kucinas, Viešvilės kaimo bendruomenės pirmininkas, Vaikų globos namų direktorius A. Liaudaitis, Viešvilės pagrindinės mokyklos direktorė I. Oičenkienė, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė I. Budrienė, Kalvelių girininkijos girininkė I. Petrošienė ir Viešvilės girininkijos girininkas K. Masaitis. Organizacinė grupė padėjo spręsti apgyvendinimo, maitinimo, aprūpinimo transportu klausimus. Ekspedicijos vadovas – lokalinės monografijos „Viešvilė“ vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Algirdas Sinkevičius.

Pirmoji „Versmės“ leidyklos archeologinės ekspedicijos archeologų grupė 2013 m. liepos 1–19 d. atliko tyrinėjimus Viešvilės gyvenvietėje. Į ją atvyko 8 archeologų grupė, kuriai vadovavo Trakų istorijos muziejaus archeologijos skyriaus vedėjas Ugnius Budvydas.

Dalyviai:
1. Ugnius Budvydas – tyrimų vadovas.
2. Irmina Kaminskaitė – Vilniaus universiteto archeologijos specialybės III kurso studentė.
3. Andrius Naraškevičius – Vilniaus universiteto archeologijos specialybės III kurso studentas.
4. Deividas Abramenka – Trakų istorijos muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkas.
5. Olegas Ševeliovas – Trakų istorijos muziejaus archeologas.
6. Tomas Petrauskas – Trakų istorijos muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkas.
7. Agnė Jonikaitė – Trakų istorijos muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkė.
8. Aleksandras Semaškevičius – Trakų istorijos muziejaus Archeologijos skyriaus
muziejininkas.

Prasidėjus ekspedicijai, jos vadovas supažindino su „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos pagrindinėmis nuostatomis. Tyrimų vadovas Ugnius Budvydas atliko parengiamąjį darbą pagal nuorodas, kurios pateiktos autorių ekspedicijos vadovo atmintinėje. Ši vasara Viešvilėje jam devintoji. Kasinėjimus čia jis pradėjo 1998 m. Viešvilės tyrinėjimų vietoje X–XI a. gyveno skalvių gentis. Tai liudija atrasta gyvenvietė ir du kapinynai: ant kalvelės – vyrų ir moterų, žemiau – vaikų. Rasta įspūdingų kalavijų, ietigalių, segių ir kt. Atkastuose X–XI a. degintiniuose kapuose aptikta per 50 radinių. Užfiksuoti perkasos sienelių pjūviai, atlikta fotofiksacija, padaryti perkasos brėžiniai.

Antroji „Versmės“ leidyklos archeologinės ekspedicijos archeologų grupė atliko tyrinėjimus 2013 m. liepos 6–21 d. Į ją atvyko 7 archeologų grupė, kuriai vadovavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas, lektorius Linas Tamulynas.

Dalyviai:
1. Linas Tamulynas – archeologinės studentų praktikos vadovas, ekspedicijos vadovas.
2. Mindaugas Grikpėdis – archeologinių tyrinėjimų projekto vadovas, Vilniaus universiteto magistras, Architektūros katedros jaunesnysis mokslinis darbuotojas.
3. Rytis Šiaulinskas – laisvai samdomas archeologas, archeologinės ekspedicijos konsultantas. 4. Vytautas Vingis – Vilniaus universiteto Archeologijos fakulteto III kurso studentas.
5. Petras Dobeikis – Vilniaus universiteto Archeologijos fakulteto III kurso studentas.
6. Greta Kvietkauskaitė – Vilniaus universiteto Archeologijos fakulteto III kurso studentė.
7. Monika Žėkaitė – Vilniaus universiteto Archeologijos fakulteto III kurso studentė.

Prieš prasidedant ekspedicijai, jos vadovai supažindino su „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos pagrindinėmis nuostatomis, atliko parengiamuosius darbus, nurodytus ekspedicijos vadovo atmintinėje.

Pirmąją savaitę antrosios ekspedicijos dalyviai tyrinėjo Naudvario kapinyną (apie 4 m aukščio kalva, esanti 0,8 km nuo Nemuno). Kasinėjimai čia pradėti 2001 m. Rastos urnos su mirusiųjų pelenais, datuojamais I tūkst. prieš Kristų. Šiais metais buvo atidengti 7 šurfai (tai vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys). Rasta grublėtos keramikos, datuojamos I tūkst.. prieš Kristų. Atliktas šurfų fotofiksavimas, padaryti sienelių stratigrafijos brėžiniai, aprašymas.

Antrąją savaitę antrosios ekspedicijos dalyviai tyrinėjo Smalininkų degintinį kapinyną, minimą Rytprūsių archeologų E. Hollacko ir C. Engelio sudarytuose archeologiniuose sąvaduose. 1968–1969 m. rasta kalavijo dalis, bronzinių dirbinių, monetų, tačiau muziejuje jų nėra neišlikę. 2006 m. ištirtos 5 perkasos, jų radiniai datuojami I tūkst. antrąja puse. Šios ekspedicijos metu buvo atidengtos 2 perkasos, kuriose buvo po 1 kapą. Pirmojoje perkasoje atkastame kape rasta rankų papuošalų: įvijiniai bronziniai žiedai, bronzinės įvijos, sagtis, keramikos, geležinis įmovinis kirvis. Antroje perkasoje rasta įvijos, žiedas, pentinas, peilis, išardyti žmogaus ir žirgo kaulų fragmentai.

Trečioji kompleksinės mokslinės ekspedicijos grupė dirbo liepos 15–21 d. Ekspedicijoje dalyvavo 10 asmenų:
1. Lietuvių kalbos instituto tarybos pirmininkė profesorė, hab. dr. Danguolė Mikulėnienė tęsė Viešvilės apylinkių gyventojų kalbos tyrimus. Apklausti vietinės šnektos pateikėjai, padaryti kalbos įrašai, atlikta pirminė tarminė patikra, surinkta medžiaga sutikrinta su ankstesnių dialektologinių ekspedicijų duomenimis. Aptarta sociolingvistinė ir sociokultūrinė Viešvilės apylinkių situacija.
2. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus etnografinio skyriaus vedėja, Klaipėdos valstybinės kolegijos turizmo ir sporto katedros docentė dr. Aušra Kavaliauskienė rinko etnografinę medžiagą iš vietinių Viešvilės apylinkių gyventojų. Apklausti senieji vietos gyventojai pateikėjai, fotografuota pateikta medžiaga. Peržiūrėta medžiaga Viešvilės pagrindinės mokyklos muziejuje, atlikta senųjų fotografijų atranka, fotografavimas.
3. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro dailininkė, Klaipėdos krašto tautinio kostiumo specialistė, Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros lektorė, etnologijos mokslų doktorantė Elena Matulionienė susipažino su autochtonų situacija, galimais pateikėjais. Apklaustos pateikėjos Rūta Babonienė, Antanina Rimkienė, Lidija Strikienė, Regina Meškauskienė, Aušra Rusinavičiūtė, Elena Vizbarienė, Algimantas Liaudaitis, fotografuotos asmeninės nuotraukos su lokaline apranga. Peržiūrėta ir nufotografuota medžiaga Viešvilės pagrindinės mokyklos ir Vaikų globos namų muziejuose.
4. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Kristina Blockytė rinko etnografinę medžiagą iš vietinių Viešvilės apylinkių gyventojų. Apklausti senieji vietiniai gyventojai pateikėjai, fotografuota pateikta medžiaga. Peržiūrėta medžiaga mokyklos ir Vaikų globos muziejuose, atlikta senųjų fotografijų atranka, fotografavimas.
5. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos instituto doktorantė Laura Geržotaitė rinko ir tikslino kalbinę medžiagą moksliniam straipsniui apie Viešvilės apylinkių šnektas. Surinkta medžiaga sutikrinta su ankstesnių tyrimų duomenimis (1954 m. Sokaičių ir Viešvilės apylinkių šnektas tyrė A. Vidugiris, 1961 m. Smalininkų apylinkes – E. Grinaveckienė).
6. Vilniaus universiteto studentė Agnė Zakarevičiūtė rinko ir tikslino jaunų gyventojų kalbinę medžiagą apie Viešvilės apylinkių šnektas. Apklausti jauni vietos gyventojai pateikėjai, padaryti kalbos įrašai, užpildytos jų anketos. Perfotografuota medžiaga iš Viešvilės kronikų.
7. Lietuvos geografijos instituto mokslinis bendradarbis, J. Basanavičiaus premijos laureatas, geografas, kraštotyrininkas, gamtos mokslų daktaras Rimvydas Kunskas patikslino prieš daugiau kaip 20 metų atliktus tyrimus. Apžiūrėjo ir tyrė Viešvilės, Šventosios, Ežerėlio, Giluvės ir Kasiko upelių baseinus, slėnius ir žiotis, Nemuno salpos pievas, Kaskalnio, Apšrūtų, Užbalių, Lemantiškių, Jokimiškių, Titnago kalno kopynus, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato aukštapelkes, Viešvilės vidugirio šaltiniuotąją salpą, Buveinių ežerėlį, Viešvilės upelio pralaužą per kopyną straipsniui ,,Viešvilės kraštovės sandara ir raida“, padarė per 200 šių objektų nuotraukų.
8. Geologijos ir geografijos instituto Kvartero tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, geografijos mokslų daktarė Regina Morkūnaitė tyrė Kaskalnio geomorfologinio draustinio kopyną, apžvalginio maršruto metu aprašė kopų prakasas, surinko smėlio mėginius, fotografavo. Rezervate apžiūrėtos probleminės kopų vietos, kur nėra aiškus jų susidarymas. Surinkta per 20 smėlio mėginių, kurie padės patikslinti kopų susidarymą.
9. Istorikas, archeologas, magistras, doktorantas Žilvinas Čėsna pasirašė sutartį straipsniui „Viešvilė ir jos apylinkės XVI–XIX amžiuje“ parengti. Medžiaga būsimam straipsniui renkama senuosiuose Prūsijos archyvuose.
10. „Viešvilės“ monografijos vyr. redaktorius sudarytojas Algirdas Sinkevičius organizavo ekspedicijos dalyvių nuvykimą į tiriamus objektus, susitikimus su pateikėjais, surašė sutartis su straipsnių autoriais, surado vietinių autorių straipsniams.

Baigti rinkti medžiagos straipsniams pagal galimybę atvyks Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras Valdemaras Šimėnas ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, etnologė Rimutė Garnevičiūtė.

APGYVENDINIMAS. Pirmosios archeologinės grupės dalyviai gyveno kasinėjimų vietoje palapinėse. Geriamąjį vandenį gabenosi iš kultūros centro. Čia pat Viešvilės upelyje jie maudėsi, maistą gaminosi kaip turistais – ant laužo. Tam buvo pasiruošę keletą maišų sausų malkų.

Antrosios archeologinės ekspedicijos archeologų grupė Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės Inos Budrienės rūpesčiu už minimalią kainą buvo apgyvendinta Alytaus eksperimentinio statybos kombinato skydiniame name. Čia veikė dušas, kiti komunaliniai patarnavimai, buvo sudarytos sąlygos patiems gamintis maistą. Antrąją savaitę archeologinės grupės dalyviai maitinosi Viešvilė vaikų globos namų valgykloje.

Trečioji kompleksinės mokslinės ekspedicijos dalyvių grupė Viešvilės seniūno Valentino Kucino, Viešvilės kaimo bendruomenės „Skalvija“ pirmininko Algimanto Liaudaičio, Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro viešosios įstaigos Viešvilės ambulatorijos vedėjos Vaidos Augaitienės rūpesčiu buvo apgyvendinta Viešvilės vaikų globos namuose, Viešvilės ambulatorijoje, pas gyventojus. Nors tiek Viešvilės, tiek Smalininkų miesteliuose viešojo maitinimo įstaigos, valgyklos jau nebeveikia, kompleksinės ekspedicijos dalyviams buvo rasta galimybė pavalgyti pietus, naudotis dušu ir kitais patogumais.

DARBO PRADŽIA. Ekspedicijos dalyviai susirinko liepos 15-osios rytą. Seniūnijoje įvyko susitikimas su seniūnu Valentinu Kucinu. Buvo išklausyti pageidavimai, dalyviai aprūpinti žemėlapiais, prisegamomis dalyvio kortelėmis, pateikėjų sąrašais ir adresais. Ekspedicijos vadovas informavo apie darbo saugos reikalavimus (kur kreiptis sutrikus sveikatai, nelaimės ir kt. atvejais). Šią dieną dalyviai apžiūrėjo miestelį, skyrė pažinčiai su Viešvilės pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus fondais. Radę numatomam straipsniui tinkamos medžiagos, ją galėjo nusikopijuoti seniūnijoje.

DARBO TVARKA. Ekspedicijos dalyviai savo maršrutus planuodavo iš vakaro, išreikšdavo pageidavimus dėl transporto. Ryte susirinkę seniūnijoje pasitikslindavo maršrutus, išklausydavo seniūno V. Kucino ir ekspedicijos vadovo A. Sinkevičiaus patarimų, pasiūlymų. Šie suderindavo susitikimą su pateikėjais.

TRANSPORTAS. Ekspedicijos dalyvius pagal jų pageidavimą savo automobiliais vežiojo Viešvilės seniūnas V. Kucinas, Viešvilės girininkijos girininkas K. Masaitis, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologas Vytautas Ūselis, prof. D. Mikulėnienė, ekspedicijos vadovas A. Sinkevičius. Į mišką ekspedicijos dalyviai vyko ir dviračiais.

MAITINIMAS. Kompleksinės mokslinės ekspedicijos dalyviai dėl maitinimo nusiskundimų neturėjo. Jie galėjo naudotis šaldytuvais, dujinėmis viryklėmis ir elektriniais virduliais. Nuo liepos 15 d., atidarius Viešvilės vaikų globos namų valgyklą, buvo užsakomi pietūs.

VIEŠIEJI RYŠIAI. „Versmės“ leidykla parengė 100 lankstinukų apie būsimą monografiją, kurių dauguma buvo išdalinti kompleksinės mokslinės ekspedicijos metu, ekspedicijos dalyviams lankantis pas gyventojus. „Versmės“ leidyklos užsakymu UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė paruošė smulkius vietovės žemėlapius, kuriais rinkdami medžiagą buvusios Viešvilės apylinkės kaimuose, Kaskalnio draustinyje ir Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate naudojosi ekspedicijos dalyviai. Parašyti straipsniai į rajoninius laikraščius „Šviesa“ ir „Mūsų laikas“, internetines svetaines Jurbarkiškis.lt ir Viešvilė.lt, išsiųsti straipsniai į Jurbarko savivaldybę, stambesnes Viešvilės įstaigas ir organizacijas. Dėl ekspedicijos paviešinimo kreiptasi ir į Viešvilės kleboną.

DARBO REZULTATAI. Surinkti monografijai medžiagą nebuvo lengva, ypač kalbininkėms. Buvęs Viešvilės, prieš tai – Kazikėnų valsčius iki XX a. pradžios buvo išsidėstęs abiejose Nemuno pusėse. Po 1919 m. kairiosios Nemuno pusės kaimai liko Vokietijoje, o po Antrojo pasaulinio karo – Rusijoje. Be to, 1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, visi Mažosios Lietuvos gyventojai buvo iškeldinti į Vokietiją. Į ištuštėjusias sodybas buvo atkelti gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių. Likusius vietinius lietuvininkus išblaškė tremtys, Sibiro lageriai. Šiandien surasti XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiais čia gimusį žmogų jau nelengva. Be to, Viešvilės, Smalininkų vietovėse gana plačiai buvo vartojama vokiečių kalba, lietuvininkų gyveno nedaug. Vis dėlto tyrėjams pavyko rasti vertingų pateikėjų.

IŠVADOS IR PASTABOS. Kad ir negausi, ekspedicija pasiteisino, nes buvo surinkta medžiaga itin svarbiems skyriams – archeologijos, geografijos, gamtos, kalbos, etninės kultūros. Organizuoti ekspediciją vertėjo, nes rasti vietoje autorių, rašančių šiomis temomis, sunku. Ekspedicijos metu tiek tarpusavyje, tiek su Viešvilės seniūnijos atstovais bendrauta nuoširdžiai ir draugiškai.

Prašytume rajono savivaldybę rasti galimybių finansuoti „Viešvilės“ monografijos išleidimą – įtraukti monografijos finansavimą į ateinančių metų rajono biudžetą.

Dėkojame visiems kompleksinės mokslinės ekspedicijos dalyviams, šiai darbščiai komandai, ypač Linui Tamulynui, Ugniui Budvydui, Ryčiui Šiaulinskui ir kt. autoriams, kurie pažadėjo parengti monografijai ne mažiau kaip po 2 straipsnius.

Ekspedicijos vadovas, monografijos „Viešvilė“ vyriausiasis redaktorius Algirdas Sinkevičius.

2013 08 29

Atgal

Viršun