Apie Vievio 2012 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Pasiruošimas ekspedicijai. „Versmės“ leidyklos organizuotos ekspedicijos į Vievį parengiamieji darbai prasidėjo likus keliems mėnesiams iki jos. Buvo išsiaiškinta, kur ekspedicijos dalyviai galės apsigyvendinti, preliminariai apsitarta dėl dalyvių aprūpinimo transportu. Likus kelioms dienoms iki ekspedicijos pradžios, padedant „Versmės“ leidyklos darbuotojams, buvo parengtas informacinis lankstinukas, pristatantis Vievio valsčių ir būsimą monografiją. Be to, Vievio miesto žmonių susibūrimo vietose buvo iškabinti skelbimai, kuriuose pateikta informacija apie organizuojamą ekspediciją, jos tikslus, taip pat informacija apie ekspedicijos dalyvių ir vietos gyventojų susitikimą Vievio kelių muziejuje rugpjūčio 1 d.

Ekspedicijos eiga. Ekspedicija į Vievį prasidėjo jos dalyvių susirinkimu Vievio kultūros centro mažojoje salėje. Susitikimas nebuvo toks oficialus ir gausus kaip prieš metus, bet tie, kurie susirinko į senutėlių kultūros namų vasaros karščiu alsuojančią salę, buvo pakilios ir darbingos nuotaikos. Susirinkusieji buvo supažindinti su ekspedicijos tikslais, uždaviniais, darbo organizavimo ypatumais, pasidalinta žmonių, galinčių padėti rūpimais klausimais, kontaktais. Ekspedicijos tyrimų aprėptis buvo gana didelė. Buvo lankomos vietovės ir žmonės, gyvenantys įvairiose buvusio valsčiaus teritorijos vietose, jo paribiuose, o kartais ir už jo ribų (jei asmuo turėjo ryšių su Vievio valsčiaus teritorijoje esančiais objektais). Ekspedicijos metu atlikti tyrimai šiemet buvo daugiausia orientuoti į istoriją ir ypač etnokultūrą. Birutė Mikulytė, gretimo Kaišiadorių krašto kraštotyrininkė, visas jėgas skyrė senųjų amatų (kalvystės, žvejybos, bitininkystės, audimo, verpimo) ypatumams išsiaiškinti ir, be abejonės, atrasti pačius amatininkus ar jų palikuonis. Doktorantė Živilė Dapšauskaitė domėjosi gana specifine, bet be galo įdomia tema – „Užrašai ant fotografijų“. Ji tyrė jų kilmę, įvairovę, prasmę ir kt. Žurnalistas Vytautas Žeimantas užsiėmė įvairioms temoms reikalingos medžiagos paieškomis – nuo valsčiaus miškų iki kraštui svarbių žmonių gyvenimo istorijų. Daiva Červokienė aktyviai domėjosi Vievio valsčiaus naujakuriais. Šiemet daug dėmesio buvo skiriama pietinei valsčiaus teritorijos daliai, kurioje pavyko pakalbinti ir aprašyti itin įdomių ir labai skirtingo pobūdžio naujakurių. Almantas Kulbis, pakeitęs specializaciją, iš tikro gyvosios gamtos specialisto sužinojo nemažai gamtinių- kultūrinių senųjų gėlių darželių ypatumų. Vievio ir jo apylinkių entuziastai gėlininkai, puoselėjantys senolių tradicijas, ypač draugiškai ir noriai dalinosi patirtimi ir žiniomis. Irena Šutinienė toliau gilinosi į praėjusiais metais pradėtus vietos mažumų etninio tapatumo tyrimus. Justinas Mickūnas, gilindamasis į Vievio parapijos istoriją, kalbino kadaise kunigavusius ir šiuo metu už valsčiaus ribų gyvenančius bažnyčios atstovus. Audronė Stepankevičiūtė rinko medžiagą apie Vievio miesto kultūrinį gyvenimą nuo pokario laikų iki šių dienų.

Reikia pastebėti, kad dėl gero organizuotumo ir ekspedicijos narių tarpusavio susikalbėjimo (galbūt didžiausios įtakos tam turėjo santykinai nedidelis ekspedicijos dalyvių skaičius) darbas vyko be prastovų. Dar vienas palankus veiksnys buvo didesnio centrinio miestelio buvimas. Tai sąlygojo didesnį galimų respondentų (apklausiamų žmonių) skaičių ir mažesnį mobilumo poreikį. Įpusėjus ekspedicijai, Vievio kelių muziejuje buvo suorganizuotas ekspedicijos dalyvių susitikimas su visuomene. Tiesa, Juozo Stepankevičiaus vadovaujamo Lietuvos kelių muziejaus patalpose gausaus lankytojų būrio nesulaukta, tačiau atėjusieji maloniai ir dalykiškai bendravo, o ekspedicijos dalyvių išsakytos mintys atgulė „Elektrėnų kronikos“ puslapiuose.

Ekspedicijos vadovas, monografijos „Vievis“ vyriausiasis redaktorius dr. Ričardas Skorupskas

2012 10 01

	Pakalniškių kaimo audėja
	Paliosės kaimo audėjos išsiuvinėtas pagalvės užvalkalas
	Pateikėją kalbina Irena Šutinienė
	Vievio Pieninės pastatas 1934 metais
	Kunigas Mincevičius prie Vievio bažnyčios

Atgal

Viršun