Apie Žarėnų 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Šiandien Žarėnų valsčiaus teritorija, buvusi 1923 m., yra išskaidyta ir padalyta 4 rajonams: Telšių, Rietavo sav., Plungės ir Varnių.

Nuo 2000 m. neliko ir vientiso vadovavimo buvusio Žarėnų valsčiaus teritorijoje įsikūrusioms seniūnijoms.

Ankstesnės kitų tyrėjų rengtos ekspedicijos į Žarėnų kraštą vyko 1957, 1999, 2005 ir 2010 metais, tačiau tų ekspedicijų medžiaga yra gana paviršutiniška, ne visada pakankamai mokslinė, todėl pasitelkiant ekspedicijų dalyvius yra tvarkoma, papildoma, rengiami autoriniai straipsniai „Žarėnų“ monografijai.

2011 m. rugpjūtį numatytoji ekspedicija į Žarėnus ir jų apylinkes nevyko, nes vietoje jos buvo surengtos kelios 2–3 monografijos autorių grupių ekspedicijos skirtingu jiems patogiu laiku.

Monografijos vyriausiasis redaktorius buvo išvykęs į Žarėnus kelioms trumpoms komandiruotėms ir jose atliko tokius darbus:

1. Dalyvavo Užgavėnėse, padarė daug Užgavėnių personažų nuotraukų savo straipsniui „Užgavėnių tradicijos Žarėnų krašte“.
2. Surinko iš pavienių asmenų daug istorinių nuotraukų (dauguma jų mažo formato, aplamdytos, parudavusios, be pavardžių, datų). Jos vėliau nuskenuotos, įrašytos į kompaktinį diską, atspaustos ant popieriaus tolesniam darbui, asmenims ir įvykiams identifikuoti, atpažinti.
3. Patikslino ir užrašė Žarėnų krašto žmonių pavardes, vardus, gimimo metus, kurie prievarta rusų-sovietų okupantų buvo išgabenti į Rusijos Sibirą arba nužudyti, sunaikinti, nukankinti. Bando atkurti tų šeimų palikuonių prisiminimus, kad žinotų ir nepamirštų ateities kartos, kaip okupantai išdraskė Žarėnų krašto sodybas, sunaikino žmones, jų gyvenimo tradicijas, papročius ir paveikė likusių gyvųjų psichiką, mąstymą, pasaulėžiūrą.
4. Išrinko seniūnijose ir seniūnaitijose seniausiai gyvenančius Žarėnų krašte žmones, surašė jų telefonus ir kaimus – parengė sąrašus, kad visi kas vėliau vyks rinkti medžiagos savo straipsniams galėtų naudotis, su jais bendrauti, tikslinti faktus, tyrinėti ir puoselėti Žarėniškių dounininkų tarmę, atkurti įvykius, tarmę, papročius ir buvusias tradicijas, siejant jas su dabartiniu gyvenimu ir kultūrine veikla.
5. Lankėsi buvusių dvarų vietose tikslu istoriškai atkurti buvusių dvarų Žarėnų–Underavičių, Medinėnų–Šukštų, Šatrijos raganos buveinės, Keturakių–Gorskių ir dar 5–6 dvarų, kurie istoriškai nėra nagrinėti ir aprašyti, nėra nei tų dvarų aprašymų, nei nuotraukų – jie tik minimi vienu kitu sakiniu. Todėl ieško visuose archyvuose Žarėnų krašto istorinių dokumentų. Dalis sėkmingai jau surasta ir atkurta ant popieriaus. Pagal tą medžiagą bus parengti atskiri straipsniai.
8. Žarėnų vidurinėje mokykloje pabendravo su mokytojomis, aptarė temas ir galimus jų straipsnių autorius.
9. Susitarė su seniūnais dėl jų įstaigų veiklos straipsnių, numatyti autoriai, aptartos gairės.
10. Susitarė su Telšių, Rietavo, Plungės laikraščių žurnalistais dėl jų straipsnių „Žarėnų“ monografijai, išvardino konkrečius žmones, apie kuriuos reikėtų parašyt, o per juos ir apie visą kaimo gyvenimo veiklą, pateikė istorinius faktus, kuriuos žurnalistai galėtų profesionaliai aprašyti ir prikelti naujam gyvenimui gerus darbus.

Be vyr. redaktoriaus į Žarėnų kraštą vyko šie autoriai:

1. KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotoja architektė dr. Marija Vida Rupeikienė ir dr. Antanas Rupeika. Jie rengia Žarėnų valsčiaus monografijos analitinį straipsnį „Žarėnų krašto sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra“.
2. Lietuvių liaudies kultūros centro dr. Elena Počiulpaitė, kuri rinko medžiagą straipsniui „Mažoji sakralinio meno architektūra Žarėnų krašte“. Su ja kartu vyko VU Istorijos fakulteto II kurso studentė Ilona Vitkauskaitė, kuri rinko medžiagą temai „Sovietmečio valdžios įtaka Žarėnų krašto žmonių gyvenimui, jų buičiai“. Autorė vėliau norėtų dar kelis kartus vykti į kitus kaimus.
3. KTU mokslo darbuotojai dr. Marija Purvinienė ir Martynas Purvinas, kurie rengia analitinę medžiagą „Žarėnų krašto sodybos, trobesių architektūra. Tradicinės ir dabartinės sodybos. Kaimų raida“.
Numatytas antrasis trumpų tiriamųjų išvykų į Žarėnus etapas 2011 m. rudenį, kuriame bus tikslinamos pavardės, datos, organizuojami susitikimai Kartu rengiamasi išvykoms dėl paramos Žarėnų knygai – pirmiausia, finansinės, taip pat ieškoti muziejų, savivaldybės darbuotojų, galinčių parašyti ir plačiai atskleisti dabarties žmonių gyvenimą nuo atgimimo iki šių dienų.
Planuojamos atskirų autorių išvykos 2012 m. pavasarį bei didesnė vientisa ekspedicija vasarą.

Ekspedicijos vadovas, monografijos „Žarėnai“ vyriausiasis redaktorius Juozas Girdvainis

2011 10 13

	Pirmoji Dainų šventė Medingėnuose, 1955 m.
	Lenkaičių ąžuolas. Stovi moksleivis Juozas Girdvainis, 1957 m.
	Medingėnai, 1918 m.

Atgal

Viršun