Jūsų lankymasis šioje svetainėje

yra -as 

nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07

 


Monografijos „Biržai“ naujienos

 

2013 09 24

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugsėjo 24 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Rimutės Garnevičiūtės  straipsnis „Katalikiškų laidotuvių papročiai Biržų apylinkėse XX a. viduryje–XXI a. pradžioje“ (LLT:2013-28/53-233/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BIRŽAI“ etninės kultūros skyriui. 

Straipsnyje naudojant naują lauko tyrimų medžiagą apibūdinti katalikų laidotuvių papročiai, tradicijos kaita ir jos galimos priežastys Bíržų apylinkėse XX a. viduryje–XXI a. pradžioje. Išnagrinėtas platus santykių su mirtimi laukas: mirtį pranešantys ženklai, veiksmai prie mirštančio žmogaus, požiūris į mirtį, apsisaugojimas nuo galimo kenksmingo mirusiojo poveikio. Evangelikų ir latvių kultūros poveikis lėmė, kad Biržų krašte susiformavo tik šiam kraštui būdingi laidotuvių papročiai (kelias dienas trunkantis mirusiojo laikymas iki apsėdų; laidojamo karsto dengimas lovatiese; alus per gedulingus pietus laikytas būtinu), kai kurie šių papročių išsilaikė iki XX a. paskutinių dešimtmečių, kai kurie modifikuota forma išlieka ir šarvojimo salėse – tai apsėdų tradicija, laidojamo karsto dengimas metų juosta. Nepakitęs išlieka kvietimo į laidotuves paprotys. Giedojimo apsėduose tradicija išliko su būdingu giesmių repertuaru – giedamos šermeninės ir atsisveikinimo giesmės, mirusiojo Vardo minėjimo giesmė. Pakito giesmių atlikėjai: bendras giedojimas apsėduose, vadovaujamas giesmininko, virto giesmininkų giedojimo klausymu, dėl to šiuolaikinių profesionalių giesmininkų giedojimui būdingas koncertinis pobūdis. Kaitos tendencijos Biržų krašto laidotuvėse tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Kaitą lėmė laidotuvių erdvės persikėlimas iš mirusiojo gyvenamosios vietos į bendrai visų gyventojų naudojamas patalpas, laidotuvių paslaugų teikimas tapo verslu, o tai lemia bendruomenės atsakomybės už deramą nario palaidojimą ir jo pomirtinį likimą menkėjimą. Laidojimo naujovė – kremavimas – katalikams nėra priimtina.

Šis 28-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 233-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 53-iasis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 09 24


2013 08 09

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 9 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Auksės Noreikaitės straipsnis „Latviškoji tapatybė“ (LLT:2013-18/50-223/EL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BIRŽAI“ etninės kultūros skyriui. 

Biržų valsčius yra netoli Latvijos sienos, o tai lėmė glaudžius gyventojų ryšius su Latvija. Straipsnyje analizuojamos latvių gyvenimo Biržų valsčiuje ypatybės bei lietuvių ryšiai su Latvija.

Biržų valsčiuje nuo seno gyveno nemažai latvių, kurie prisidėjo prie krašto ekonominės gerovės ir prieškariu aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, stengdamiesi išsaugoti savo latviškąją tapatybę. Šiuo metu Biržų apylinkėse latvių likę nedaug – daug jų buvo ištremta į Sibirą, emigravo į Vakarus, išsikėlė gyventi į Latviją arba pasklido po kitus Lietuvos kaimus, miestelius ar miestus. Šiuo metu dauguma latvių ar latviškos kilmės Biržų apylinkių gyventojų save laiko daugiau lietuviais, o jų latvišką tapatybę primena latviškos kilmės pavardės ir vardai, šeimos relikvijos, kai kurių latviškų tradicijų laikymasis, priklausymas evangelikų liuteronų bendruomenei arba prisiminimai iš vaikystės. Latvišką savimonę stipriau išlaikę tik dar ne taip seniai į Lietuvą emigravę latviai.

Kita vertus, Biržų valsčiaus gyventojai buvo glaudžiai susiję su kaimynine Latvijos valstybe: nemažai jų ten dirbdavo kaimuose pas ūkininkus arba Rygos fabrikuose, veždavo parduoti prekes, o jaunimas važiuodavo mokytis. Beveik kiekvienas Biržų krašto žmogus yra vienaip ar kitaip susijęs su Latvija.

Taigi Biržų valsčius yra savitas kraštas, kuriame persipina lietuviškumas ir latviškumas, o tai formuoja ir savitą gyventojų pasaulėžiūrą. Biržų apylinkėse išaugo nemažai žymių žmonių, kultūros veikėjų, visuomenininkų, dvasininkų, kurių veikloje ir darbuose atsiskleidžia tiek lietuviškoji, tiek latviškoji tapatybė.

Šis 18-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 223-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 50-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08 09


2013 08 07

Paskelbtas naujas elektroninio „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų rinkinio straipsnis

2013 m. rugpjūčio 7 d. išėjo naujas elektroninio serialinio periodinio mokslo darbų rinkinio  „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ 2013 metų  tomo straipsnis, paskelbtas interneto  svetainėje www.llt.lt – anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos įvertintas, leidyklos spaudai parengtas biologės, dr. Gražinos Adamonytės straipsnis „Biržų girios gleivainiai“ (LLT:2013-16/16-221/BL), parašytas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „BIRŽAI“ gamtos skyriui. 

Hemitrichia serpula vaisiakūnis; skalė – 3 cm. Gražinos Adamonytės nuotrauka

Straipsnyje pateikiami pradiniai gleivainių (Mycetozoa) tyrimų Biržų girioje rezultatai. Medžiaga surinkta 2005 m. Latvelių botaniniame draustinyje (LBD), Biržų girios botaniniame draustinyje (BGBD), taip pat uosynuose Latvelių girininkijos 425 kv., Būginių g-jos 298 kv. ir Tamošiūnų g-jos 110 kv. Iš viso rasta 40 rūšių gleivainių. Physarum diderma rasta Lietuvoje pirmą kartą (BDGB). Šalyje antrą kartą rasta pasaulyje reta Echinostelium arboreum buvo užauginta laboratorijos sąlygomis ant uosio žievės, surinktos BGBD. Daugiausia gleivainių rasta BGBD ir LBD, kitur tik pavieniai radiniai.

Šis 16-asis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ 2013 metų tomo straipsnis yra 221-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio rodyklėje ir 16-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08 07


2012 12 19

GAUTA PARAMA. 2012 m. gruodžio 19 d. leidyklą pasiekė Vitalio Lemberto asmeninė 2 000 USD (5 245,60 Lt) parama monografijos „BIRŽAI“ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Biržai. 2012 12 20


2011 08 16

GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio 16 d. leidyklą pasiekė 500 eurų (1723,50 Lt) Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko parama naminio alaus gamybos tradicijomis garsėjančio Biržų krašto monografijai „BIRŽAI“. Tai pirmoji šios monografijos finansinė parama. Apie visą šiai knygai gautą bei numatomą gauti paramą žiūrėkite skirsnyje Rengiamos monografijos, pasirinkę monografijos Biržai eilutę, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę Leidinio finansavimas. ▲2011 08 16


2011 08 02

APIE MUS RAŠO. 2011 m. liepos 8 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ (9196) paskelbtas straipsnis „Biržų rajone vyksta ekspedicija monografijai „Biržai“ rengti“, 2011 m. liepos 9 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ (1652) paskelbtas Jurgitos Ratkevičienės straipsnis  „Unikalios monografijos rengėjai kviečia bendradarbiauti“. ▲2011 08 02 


2011 07 04

TĘSIASI LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS. Šiandien, 2011 m. liepos 4 d. prasidėjo 7-oji  „Versmės“ leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija į Biržus (vadovas Arvydas Valionis), truksianti iki liepos 10 d.

Be šios ekspedicijos šią vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti dar 14 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų autorių ekspedicijų į  Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną, Druskininkus bei Raseinius ir jų apylinkes, pakartotines ekspedicijas į Viekšnius, Aukštadvarį (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje Ekspedicijos). ▲2011 07 04


2011 05 12

PRISISTATĖME VILNIAUS BIRŽIEČIAMS. 2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus mokytojų namų svetainėje vykusiame Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Vilniaus biržiečių klubo „Krivulė“ renginyje buvo pristatyta Astridos Petraitytės sudaryta knyga „Knygius Petras Jaunius“, taip pat „Versmės“ leidykla ir jos leidžiama „Lietuvos valsčių“ serija. Leidyklos vadovas Petras Jonušas supažindino su serijoje „Lietuvos valsčiai“ išleistomis ir leidžiamomis knygomis, leidybos perspektyva. Pradėtos rengti lokalinės monografijos „BIRŽAI“ vyr. redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis akino biržiečius bendromis pastangomis aktyviai kurti informatyviausią savo karšto atminties enciklopediją. Visus renginio dalyvius pakvietėme dalyvauti leidyklos rengiamame Biografijų konkurse. ▲2011 05 17

 

 


2011 04 12

GAUTAS 1-ASIS RENGIAMOS „BIRŽŲ“ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.  2011 m. balandžio 1d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos spaudai  „BIRŽŲ“ monografijos (vyr. redaktorius Arvydas Valionis) straipsnio rankraštis – Emilio Jokūbo Trečioko „Biržų valsčiaus kronika“. ▲2012 10 09


2010 11 18

VIEŠNAGĖ BIRŽUOSE. 2010 m. lapkričio 18 d.  „Versmės” leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Lietuvos valsčių“ monografijos „Biržai” vyriausiasis redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis lankėsi Biržų rajono savivaldybėje. Leidyklos vadovas trumpai supažindino su lokalinių monografijų serija „Lietuvos valsčiai“, jos naujausiais leidiniais, pristatė leidyklos iniciatyva pradėtos rengti „Biržų“ monografijos vyr. redaktorių. Buvo aptarti šios monografijos rengimo ir finansavimo bei pasirengimo kitų metų leidyklos vasaros ekspedicijai į Biržus ir jų apylinkes klausimai. Susitikime dalyvavo savivaldybės mero pavaduotojas Aurimas Frankas, administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė, kanceliarijos vyriausioji specialistė Deimantė Prunskienė, Biržų miesto seniūnė Kristina Vasiliauskienė, Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė, Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė, Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, Biržų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Vygantas Muralis, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus vedėjas Antanas Seibutis.

2010 11 22


2010 09 09

PRADĖTA RENGTI MONOGRAFIJA „BIRŽAI“. 2010 m. rugsėjo 9 d. leidykloje lankėsi p. Arvydas Valionis, kuris pradėjo rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Biržai“. 2011 m. vasarą numatyta ekspedicija į buvusį Biržų valsčių. Monografiją „Biržai“ planuojama parengti iki 2014 m.▲2010 09 28


Atgal Viršun

 

 
© „Versmės“ leidykla                                                                     Mums rašykite leidykla@versme.lt