Jūsų lankymasis šioje svetainėje
nuo svetainės įkūrimo 2001 11 07
|
|
Monografijos Biržai naujienos
2013 09
24
|
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų
mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugsėjo 24 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Rimutės
Garnevičiūtės
straipsnis
Katalikiškų laidotuvių papročiai Biržų apylinkėse XX a.
viduryjeXXI a. pradžioje
(LLT:2013-28/53-233/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos BIRŽAI etninės kultūros skyriui.
Straipsnyje
naudojant naują lauko tyrimų medžiagą apibūdinti katalikų
laidotuvių papročiai, tradicijos kaita ir jos galimos priežastys
Bíržų apylinkėse XX a. viduryjeXXI a. pradžioje. Išnagrinėtas
platus santykių su mirtimi laukas: mirtį pranešantys ženklai,
veiksmai prie mirštančio žmogaus, požiūris į mirtį,
apsisaugojimas nuo galimo kenksmingo mirusiojo poveikio.
Evangelikų ir latvių kultūros poveikis lėmė, kad Biržų krašte
susiformavo tik šiam kraštui būdingi laidotuvių papročiai
(kelias dienas trunkantis mirusiojo laikymas iki apsėdų;
laidojamo karsto dengimas lovatiese; alus per gedulingus pietus
laikytas būtinu), kai kurie šių papročių išsilaikė iki XX a.
paskutinių dešimtmečių, kai kurie modifikuota forma išlieka ir
šarvojimo salėse tai apsėdų tradicija, laidojamo karsto
dengimas metų juosta. Nepakitęs išlieka kvietimo į laidotuves
paprotys. Giedojimo apsėduose tradicija išliko su būdingu
giesmių repertuaru giedamos šermeninės ir atsisveikinimo
giesmės, mirusiojo Vardo minėjimo giesmė. Pakito giesmių
atlikėjai: bendras giedojimas apsėduose, vadovaujamas
giesmininko, virto giesmininkų giedojimo klausymu, dėl to
šiuolaikinių profesionalių giesmininkų giedojimui būdingas
koncertinis pobūdis. Kaitos tendencijos Biržų krašto laidotuvėse
tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Kaitą lėmė laidotuvių
erdvės persikėlimas iš mirusiojo gyvenamosios vietos į bendrai
visų gyventojų naudojamas patalpas, laidotuvių paslaugų teikimas
tapo verslu, o tai lemia bendruomenės atsakomybės už deramą
nario palaidojimą ir jo pomirtinį likimą menkėjimą. Laidojimo
naujovė kremavimas katalikams nėra priimtina.
Šis 28-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 233-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 53-iasis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 09
24 |
2013 08
09
|
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų
mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 9 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės Auksės
Noreikaitės
straipsnis
Latviškoji tapatybė
(LLT:2013-18/50-223/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos BIRŽAI etninės kultūros skyriui.
Biržų valsčius yra netoli Latvijos sienos, o tai lėmė glaudžius
gyventojų ryšius su Latvija. Straipsnyje analizuojamos latvių
gyvenimo Biržų valsčiuje ypatybės bei lietuvių ryšiai su
Latvija.
Biržų valsčiuje nuo seno gyveno nemažai latvių, kurie prisidėjo
prie krašto ekonominės gerovės ir prieškariu aktyviai dalyvavo
kultūrinėje veikloje, stengdamiesi išsaugoti savo latviškąją
tapatybę. Šiuo metu Biržų apylinkėse latvių likę nedaug daug
jų buvo ištremta į Sibirą, emigravo į Vakarus, išsikėlė gyventi
į Latviją arba pasklido po kitus Lietuvos kaimus, miestelius ar
miestus. Šiuo metu dauguma latvių ar latviškos kilmės Biržų
apylinkių gyventojų save laiko daugiau lietuviais, o jų latvišką
tapatybę primena latviškos kilmės pavardės ir vardai, šeimos
relikvijos, kai kurių latviškų tradicijų laikymasis,
priklausymas evangelikų liuteronų bendruomenei arba prisiminimai
iš vaikystės. Latvišką savimonę stipriau išlaikę tik dar ne taip
seniai į Lietuvą emigravę latviai.
Kita vertus, Biržų valsčiaus gyventojai buvo glaudžiai susiję su
kaimynine Latvijos valstybe: nemažai jų ten dirbdavo kaimuose
pas ūkininkus arba Rygos fabrikuose, veždavo parduoti prekes, o
jaunimas važiuodavo mokytis. Beveik kiekvienas Biržų krašto
žmogus yra vienaip ar kitaip susijęs su Latvija.
Taigi Biržų valsčius yra savitas kraštas, kuriame persipina
lietuviškumas ir latviškumas, o tai formuoja ir savitą gyventojų
pasaulėžiūrą. Biržų apylinkėse išaugo nemažai žymių žmonių,
kultūros veikėjų, visuomenininkų, dvasininkų, kurių veikloje ir
darbuose atsiskleidžia tiek lietuviškoji, tiek latviškoji
tapatybė.
Šis 18-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 223-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 50-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08
09 |
2013 08
07
|
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų
mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 7 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas biologės,
dr. Gražinos Adamonytės
straipsnis
Biržų girios gleivainiai
(LLT:2013-16/16-221/BL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos BIRŽAI gamtos skyriui.
|
Hemitrichia serpula vaisiakūnis; skalė 3 cm.
Gražinos Adamonytės nuotrauka |
Straipsnyje pateikiami pradiniai gleivainių (Mycetozoa)
tyrimų Biržų girioje rezultatai. Medžiaga surinkta 2005 m.
Latvelių botaniniame draustinyje (LBD), Biržų girios botaniniame
draustinyje (BGBD), taip pat uosynuose Latvelių girininkijos 425
kv., Būginių g-jos 298 kv. ir Tamošiūnų g-jos 110 kv. Iš viso
rasta 40 rūšių gleivainių. Physarum diderma rasta
Lietuvoje pirmą kartą (BDGB). Šalyje antrą kartą rasta pasaulyje
reta Echinostelium arboreum buvo užauginta
laboratorijos sąlygomis ant uosio žievės, surinktos BGBD.
Daugiausia gleivainių rasta BGBD ir LBD, kitur tik pavieniai
radiniai.
Šis 16-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 221-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 16-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08
07 |
2012 12
19
|
GAUTA PARAMA.
2012 m. gruodžio 19 d. leidyklą pasiekė Vitalio Lemberto
asmeninė 2 000 USD
(5 245,60 Lt) parama monografijos BIRŽAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Biržai. ▲2012 12
20
|
2011
08 16
|
GAUTA PARAMA. 2011 m. rugpjūčio 16
d. leidyklą pasiekė 500 eurų (1723,50 Lt) Lietuvos aludarių gildijos
prezidento Sauliaus Galadausko parama naminio alaus gamybos
tradicijomis garsėjančio Biržų krašto monografijai BIRŽAI.
Tai pirmoji šios monografijos finansinė parama. Apie visą šiai knygai gautą bei numatomą gauti paramą žiūrėkite
skirsnyje Rengiamos monografijos, pasirinkę monografijos Biržai
eilutę, o atsivertę šios monografijos puslapį, pasirinkite eilutę
Leidinio finansavimas. ▲2011 08 16
|
2011
08 02
|
APIE MUS
RAŠO. 2011 m.
liepos 8 d. laikraštyje Biržiečių žodis (9196) paskelbtas straipsnis
Biržų rajone vyksta ekspedicija monografijai Biržai
rengti, 2011 m.
liepos 9 d. laikraštyje Šiaurės rytai (1652) paskelbtas
Jurgitos Ratkevičienės straipsnis
Unikalios monografijos rengėjai kviečia bendradarbiauti. ▲2011 08 02
|
2011
07 04
|
TĘSIASI LOKALINIŲ TYRIMŲ EKSPEDICIJOS.
Šiandien, 2011 m. liepos 4 d. prasidėjo 7-oji Versmės leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų
ekspedicija į Biržus (vadovas Arvydas Valionis), truksianti iki liepos
10 d.
Be šios ekspedicijos šią vasarą Versmės leidykla numato surengti
dar 14 Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių
ekspedicijų į Dieveniškes, Palangą, Ramygalą, Babtus, Rietavą, Vievį, Žarėnus, Molėtus, Jūžintus, Birštoną, Druskininkus bei Raseinius ir jų apylinkes, pakartotines ekspedicijas į Viekšnius, Aukštadvarį (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos). ▲2011 07
04
|
2011
05 12
|
PRISISTATĖME
VILNIAUS BIRŽIEČIAMS. 2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus
mokytojų namų svetainėje vykusiame Lietuvos reformacijos istorijos ir
kultūros draugijos bei Vilniaus biržiečių klubo Krivulė
renginyje buvo pristatyta Astridos Petraitytės sudaryta knyga
Knygius Petras Jaunius, taip pat Versmės leidykla ir jos
leidžiama Lietuvos valsčių serija. Leidyklos vadovas Petras
Jonušas supažindino su serijoje Lietuvos valsčiai išleistomis
ir leidžiamomis knygomis, leidybos perspektyva. Pradėtos rengti
lokalinės monografijos BIRŽAI vyr. redaktorius sudarytojas Arvydas
Valionis akino biržiečius bendromis pastangomis aktyviai kurti
informatyviausią savo karšto atminties enciklopediją. Visus
renginio dalyvius pakvietėme dalyvauti leidyklos rengiamame Biografijų
konkurse. ▲2011 05
17
|
2011 04 12
|
GAUTAS
1-ASIS RENGIAMOS BIRŽŲ MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS.
2011 m. balandžio 12 d. leidykloje gautas 1-ojo rengiamos
spaudai
BIRŽŲ monografijos (vyr. redaktorius
Arvydas Valionis) straipsnio rankraštis
Emilio Jokūbo Trečioko Biržų valsčiaus kronika. ▲2012 10
09 |
2010 11 18
|
VIEŠNAGĖ
BIRŽUOSE. 2010 m. lapkričio 18 d.
Versmės
leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Lietuvos valsčių
monografijos Biržai
vyriausiasis redaktorius sudarytojas Arvydas Valionis lankėsi Biržų rajono savivaldybėje.
Leidyklos vadovas trumpai supažindino su lokalinių
monografijų serija Lietuvos valsčiai, jos naujausiais
leidiniais, pristatė leidyklos iniciatyva pradėtos rengti Biržų
monografijos vyr. redaktorių. Buvo aptarti šios monografijos rengimo
ir finansavimo bei pasirengimo kitų metų leidyklos vasaros
ekspedicijai į Biržus ir jų apylinkes klausimai. Susitikime dalyvavo
savivaldybės
mero pavaduotojas Aurimas Frankas, administracijos direktorė
Palmyra Prašmantienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja
Lina Vireliūnienė, kanceliarijos vyriausioji specialistė
Deimantė Prunskienė, Biržų miesto seniūnė Kristina
Vasiliauskienė, Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina
Samulionienė, Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė,
Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, Biržų
rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Vygantas
Muralis, Biržų krašto muziejaus Sėla direktoriaus
pavaduotoja Edita Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus
vedėjas Antanas Seibutis. ▲2010 11
22
|
2010 09 09
|
PRADĖTA
RENGTI MONOGRAFIJA BIRŽAI. 2010 m. rugsėjo 9 d. leidykloje lankėsi p. Arvydas Valionis, kuris pradėjo rengti Lietuvos valsčių
serijos monografiją
Biržai.
2011 m. vasarą numatyta ekspedicija į buvusį Biržų valsčių. Monografiją
Biržai planuojama parengti iki 2014 m.▲2010 09
28
|
|
|
|