2010 m. rugpjūčio 22 d. gražiai paminėtas Giedraičių 
bažnyčios 600 metų jubiliejus

Giedraičiuose (Molėtų r.) sekmadienį vykęs parapijos (pirmosios bažnyčios) pastatymo įspūdingos 600 metų sukakties šventinis paminėjimas sutraukė gausų tikinčiųjų, miestelio gyventojų ir svečių būrį.

Apie Lietuvos istorijai lemtingus Žalgirio mūšio pergalės 1410 metus Giedraičiuose buvo pastatyta pirmoji bažnyčia gavusi Šv. Baltramiejaus vardą. Tačiau kur ji buvo pastatyta, neaišku. Bažnyčia galėjo būti toje pačioje vietoje kur ir dabartinė. Po šimto metų bažnyčia buvo perstatyta. Lietuvai pragaištingais 1655 m. užėmę Vilnių, išžudę jo gyventojus ir okupavę Lietuvą, Rusijos kareiviai bažnyčią sudegino, ir tik 1676 buvo pastatyta laikina bažnyčia. 1809 m. J. A. Giedraičio pastangomis Giedraičiuose buvo pastatyta nauja katalikų bažnyčia, kurioje saugomi keliolika paveikslų, tarp jų – ir pats vyskupo portretas, paskelbti dailės paminklais.

Iš rašytinių šaltinių tik žinoma, kad miestelis pradėjo kurtis jau apie 1510 m. Labai greitai, per keturis metus, Giedraičiai tapo svarbiu traukos centru ne tik prekybininkams. Apie netrumpą ankstyvosios Giedraičių istorijos laikotarpį žinių mažai terandama. Ir jau daug vėliau miestelis, pradėtas labai aktyviai globoti kunigaikščių Giedraičių, tapo apylinkės švietimo centru. Rūpindamasis liaudies švietimu, Juozapas Arnulfas Giedraitis daug dėmesio skyrė parapinėms mokykloms steigti, ragino klebonus jas kurti kiekvienoje parapijoje. 1777 m. čia jau veikė parapinė mokykla. Daug dėmesio skirta ir lietuviškų knygų leidybai. J. A. Giedraitis tapo pirmuoju lietuvių katalikų vyskupu, kuris išvertė į lietuvių kalbą visą Naująjį Testamentą. Taip pat jis vertė į lietuvių kalbą bažnytinius raštus, rūpinosi pasaulietinės literatūros leidimu, rėmė rašytojus. Kunigams įsakė rinkti statistinius duomenis iš savo parapijų, buvo pradėjęs steigti labdaros namus, ligonines. 1831 metų pavasarį vyskupas J. A. Giedraitis paskelbė raštą, raginusį remti sukilimą.

Giedraičių miestelis kiekvienam lietuviui svarbus keliais istoriniais aspektais. Pirmiausia, Giedraičiai yra dar dabar tebegyvenančios kunigaikščių Giedraičių giminės kilmės vieta. Antra, XX a. pradžioje lenkų okupantai suklupo ties Giedraičiais, kur juos sustabdė neįveikiamos Lietuvos gynėjų gretos. Prie Giedraičių buvo sulaikytas Vilnių užėmusio lenkų dalinio, vadovaujamo L. Želigovskio, tolesnis veržimasis į Lietuvą. Todėl Giedraičiai į Lietuvos valstybingumo istoriją įeina kaip ypatinga vieta. Tokia istorija gali didžiuotis retas kuris Lietuvos miestelis.

Dėl didingo istorinio palikimo Giedraičiuose šiandien turime daug paminklų, menančių lemtingus istorijos laikotarpius ir įvykius. Šalia bažnyčios stovi XIX a. viduryje pagal Vilniaus universiteto profesoriaus K. Gregotovičiaus projektą pastatyta įdomi klasicizmo stiliaus varpinė, specialiai prie jos pritaikyta tvora, vartai. Miestelio centre galima pamatyti įspūdingą paminklą „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, primenantį čia vykusias Lietuvos karių kovas su Lenkijos kariuomene. 

1920 m. lapkričio 17–21 d. kovose prie Giedraičių žuvę lietuvių kariai 1933 metais buvo iškilmingai palaidoti miestelio kapinėse, jiems atminti buvo pastatytas paminklas pagal dailininko Antano Jaroševičiaus projektą. 

Šis nedidelis miestelis Lietuvai padovanojo bene vienintelę iki šių dienų išlikusią lietuvių kunigaikščių giminę, per kartų kartas garsėjančią neeilinėmis asmenybėmis. Per keletą šimtmečių šeima išugdė ne vieną žymų dvasininką, daug prisidėjusį prie lietuvių kultūros puoselėjimo. Giminės polinkio į dvasinį gyvenimą ištakų, matyt, būtų galima ieškoti dar vienuolio Palaimintojo Mykolo Giedraičio pasirinktame gyvenimo kelyje. Minint 500-ąsias jo mirties metines, Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčios kiemelyje buvo pastatyta jam skirta skulptūra. 

▲2010 08 30

Atgal

Viršun