Nurodymai dėl vietovardžių rašymo ir kirčiavimo

1. Visi vietovardžiai rašomi tik sunorminti, t. y. oficialiąja lytimi, teikiama bendrinei vartosenai.
Tarmiški ar vietos žmonių šnekamojoje kalboje vartojami (dažnai kitų kalbų įtakos paveikti) neoficialūs vietovardžiai, jei yra reikalas, pateikiami skliaustuose (kursyvu).

2. Visi vietovardžiai (gyvenamųjų vietų vardai, vandenvardžiai, žemės reljefo elementų pavadinimai ir kt.) sukirčiuojami. Kirčiuojami visuose knygos straipsniuose, parašyti pirmą kartą. Toliau tas pats vietovardis kirčiuojamas tik tada, kai jis parašytas kitu linksniu. Vietovardžiai sukirčiuojami ir lentelėse bei žemėlapiuose.

3. Knygos gale dedamas visų toje knygoje paminėtų vietovardžių rodyklė-žodynėlis.
Pirmiausia sukirčiuoti vietovardžiai pagal abėcėlę vienaskaitos ar daugiskaitos vardininko linksniu rašomi juodu šriftu ir skliaustuose nurodoma kirčiuotė; šalia rašomi skaičiai, nurodantys puslapius, kuriuose šis vietovardis paminėtas; toliau kursyvu rašomi kintamojo kirčiavimo sukirčiuoti tie linksniai, kurių kirčio vieta yra kitame skiemenyje negu pateikto vardininko. 1-osios kirčiuotės vietovardžių kiti linksniai nerašomi, nes jų kirčiuoto skiemens vieta kaitant nesikeičia, t. y. jie yra pastovaus kirčiavimo. Nerašomi kiti linksniai ir 4-osios kirčiuotės daugiskaitinių vietovardžių, nes jų visų linksnių kirčiuota galūnė, pvz.: Dubia, Grinia, Mika, Šventa. Toliau sutrumpinimais įvardijamas vardininkinių vietovardžių objektas, pvz.: mst., mstl., k., vnk., up., ež. Kilmininkinių vietovardžių objektą paprastai įvardija nomenklatūrinis žodis, pvz.: Palemõno kálnas, Adiškio pilkapýnas, Pajáutos slnis. Jei įvardijamasis objektas yra ne aprašomojo valsčiaus teritorijoje (kitame rajono valsčiuje ar kitame Lietuvos rajone), tai po objekto įvardijimo sutrumpinimo rašomas rajono pavadinimas, kuriame tas objektas yra, ir sutrumpinimas r., pvz.: Kálviai (1) k. Kaišiadorių r.

4. Nustatant vietovardžių oficialiąsias vartosenos formas ir juos kirčiuojant, būtina paisyti norminamųjų veikalų „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963), „Lietuvos TSR administracinio–teritorinio suskirstymo žinyno“ (1974, 1976), „Vietovardžių žodyno“ (2002) duomenų ir Lietuvių kalbos komisijos patvirtintų vietovardžių sąrašų teikinių. Seniūnijų pateikiami gyvenamųjų vietų vardai tikrintini, nes jie paprastai yra nesukirčiuoti ir ne visų jų gramatinės formos yra norminės. Visais neaiškiais atvejais reikėtų konsultuotis su Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriumi (Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, tel. 2638171).

2003 12 19, 12 22, 2004 06 01

Parengė „Versmės“ leidyklos kalbos redaktorius Albinas Masaitis

Atgal

Viršun