32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 41 autorius, 41 straipsnis, 1256 puslapių, 600 egzempliorių. 2016 m.
ISBN 978-609-8148-43-5
Elektroniniu formatu monografija išleista 2017 m. birželio 28 d. 

 

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS VALSTYBĖS – KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO 750 METŲ JUBILIEJUI 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIU I 1918–2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ S ATKŪRIMO 25-MEČIUI 1990–2015

KUPIŠKIO 535-OSIOMS METINĖMS 1480–2015

Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai – 32-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
(2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui (2015), Kupiškio 535-osioms metinėms (2015).

Monografijoje publikuojamame 41-ame moksliniame straipsnyje aprašomas Kupiškio geologinis pamatas, augmenija, ichtiologiniai tyrimai, archeologiniai radiniai, istorija,
meno kūriniai, architektūra, tautosaka, etninis paveldas, leksika. Dalis straipsnių skiriama įžymiems Kupiškio krašto žmonėms, dariusiems įtaką ne tik Kupiškio, bet ir Lietuvos bei
pasaulio kultūriniam ir moksliniam gyvenimui, kaip antai, semiotikos profesorius Algirdas Julius Greimas, Unė, Petras, Vytautas ir Kazys Babickai, Juozas Baltušis ir Henrikas Orakauskas, taip pat kultūros bei kitų įstaigų ir visuomeninių organizacijų veiklai.

Vyriausioji redaktorė sudarytoja 
AUŠRA JONUŠYTĖ

Atsakingoji redaktorė
SONATA JONUŠAITĖ

Kalbos redaktoriai
AUKSĖ GASPERAVIČIENĖ, VIDA KASPARAVIČIENĖ

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
ALOYZAS PRANAS KNABIKAS

Korektorė
RASA KAŠĖTIENĖ

Viršelio dailininkė
ONA LIUGAILIENĖ

Principinio maketo dailininkas
ALVYDAS LADYGA

Kartografė
AIRA DUBIKALTIENĖ (UAB „Žemėlapių artelė“)

Maketuotoja
VIOLETA BARKAUSKAITĖ

Mokslo darbų komisija
Prof. dr. GENOVAITĖ DRUČKUTĖ (kalbotyra), dr. DALIA KLAJUMIENĖ (menotyra), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), prof. dr. JONAS MINKEVIČIUS (architektūra)

Rengėjai ir leidėjai
VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas PETRAS JONUŠAS), Kupiškio etnografijos muziejus (direktorė VIOLETA ALEKNIENĖ, specialistė AUŠRA JONUŠYTĖ)

Pagrindiniai finansuotojai ir rėmėjai
Lietuvos kultūros taryba, Kupiškio rajono savivaldybė, UAB „Magnolija“, Galina Grina

Viršelio aplankale ir priešlapiuose
Kupiškis. 2016 m. Jono Kliučiaus nuotr.

Knyga išleista 2016

Pratarmė

Kupiškio kraštas, įdomus savita gamta, istorija, kultūros ir paveldo objektais, tautosaka, papročiais ir žmonėmis, garsiais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, visada traukė mokslininkų ir tyrinėtojų dėmesį. Daug metų tokius tyrimus organizavo Kupiškio etnografijos muziejaus specialistai ir Lietuvos istorijos institutas, kai jame dirbo ir jam vadovavo akademikas Vytautas Merkys. Būtent jo pastangų dėka pasirodė pirmasis leidinys „Kupiškio kraštas“, vėliau jau patys muziejininkai 2006–2008 m. vykdė Lietuvos tūkstantmečio programos remiamą projektą. Padedant Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetų mokslininkams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Lietuvos nacionalinio ir Panevėžio kraštotyros muziejų specialistams, buvo parengta monografija „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“.

Visais laikais kupiškėnai siekė geriau pažinti ir garsin­ti savo kraštą, kuris gali didžiuotis, kad jo, kaip vietovės, vardas pirmąkart buvo paminėtas 1480 m., kai į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Vietos jaunuolis norėjo siekti mokslo aukštojoje mokykloje, taip išskirdamas krašto savitumą iš kitų Lietuvos vietovių, kurių daugelis buvo susijusios su kokiais nors karais ar kruvinomis kautynėmis. Tęsiant tradiciją, krašto unikalumą siekiama atskleisti ir šioje monografijoje.

Renkant ir apibendrinant medžiagą leidiniui „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“, ypač daug dėmesio buvo skirta gamtos, architektūros, archeologijos, etnografinio bei istorinio paveldo objektams ir reiškiniams, paveikusiems krašto kultūrinį ir ekonominį gyvenimą, žmonių mąstyseną.

Apie juos duomenys buvo renkami kompleksinės ekspedi­cijos metu Kupiškio apylinkėse, Kupiškio etnografijos muziejuje, Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos ypatingajame, Lietuvos centriniame, Panevėžio vyskupijos kurijos, mokslo ir kultūros institucijų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriose dirba mokslininkai ir specialistai, archyvuose, naudotasi straipsnių autorių turima ankstesnių Kupiškio krašto lauko tyrimų medžiaga.

Tęsiant pradėtus darbus, buvo kreiptasi į mokslininkus ir tyrinėtojus, jau rašiusius straipsnius minėtai monografijai ir rinkusius medžiagą apie Kupiškio kraštą „Versmės“ leidyklos organizuotoje ekspedicijoje. Apibendrinus keletą metų trukusių darbų rezultatus parašyti straipsniai, kuriuos papildo lentelės, brėžiniai ir nuotraukos.

Šiame leidinyje rasime straipsnius apie Kupiškio geologinį pamatą, įdomesnius krašto augalus, Kupiškio tvenkinį ir jo ypatybes, ichtiologinius tyrimus ir jų išvadas, įdomesnius archeologinius radinius, Kupiškio seniūnijos XVI–XIX a. ypatumus.

Tyrinėti Palėvenės sakralinio ansamblio ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios dailės kūriniai, Kupiškio parapijos dvasininkų ir parapijiečių veikla. Apžvelgta sakralinių pastatų ir parapijos trobesių, Kupiškio krašto liaudies ir architektūra sovietmečiu. Nagrinėta Adomo Petrausko muziejaus masinės gamybos sieninių religinių paveikslų kolekcija ir Uoginių kapinių koplyčioje esančios Kryžiaus kelio stotys. Aprašytos katalikų laidotuvių apeigos ir papročiai, Kupiškio krašto kryždir­bystės tradicijos ir paminklai. Atlikti išsamūs XIX a.–XX a. instrumentinio muzikavi­mo, dainavimo tradicijų nuo XX a. pradžios iki šių dienų, Kupiškio krašto folkloro ansamblių veiklos ir jų sunykimo priežasčių tyrimai ir jie paskelbti monografijoje. Apžvelgtos XIX–XX a. pavasario šventės ir kupiškėnų bendruomenės gyvenimas XX a.

Monografijoje „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ aprašoma žydų bendruomenės istorija iki Antrojo pasaulinio karo ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje, taip pat kupiškėnų papročiai leksikografijos šaltiniuose, Kupiškio, Palėvenės bei Palėvenėlės bažnyčių varpai ir skambinimo jais tradicija.

Knygos straipsniuose apžvelgtos vietos, susijusios su pokario metų partiza­niniu judėjimu ir jų vadais, tremtinių likimas.

Leidinyje pristatomi Kupiškio krašto žmonės, darę įtaką ne tik Kupiškio, bet ir Lietuvos bei pasaulio kultūriniam ir moksliniam gyvenimui, kaip antai semiotikos profesorius Algirdas Julius Greimas, Unė, Petras, Vytautas ir Kazys Babickai, Juozas Baltušis ir Henrikas Orakauskas. Yra straipsnių apie kultūros įstaigų, visuomeninių organizacijų veiklą ir kt.
Vilniaus kupiškėnų klubo nariams pasiūlius parengti monografiją apie Kupiškio kraštą, jos rengimą ir leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Kupiškio rajono savivaldybė (meras Dainius Bardauskas), asmeninėmis lėšomis „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, UAB „Magnolija“, Galina Grina.

Rengiant leidinį spaudai, daug naudingų patarimų ir pasiūlymų pateikė akad. prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, dr. Dalia Klajumienė, profesoriai dr. Jonas Minkevičius ir dr. Genovaitė Dručkutė. Jiems ačiū už tai, kad dažnai aukodami ir laisvalaikį gilinosi į monografijos rengimo spaudai subtilybes, skaitė straipsnius.

Už pagalbą rengiant monografiją dėkojame redaktorėms Vidai Kasparavičienei, Auksei Gasperavičienei, Sonatai Jonušaitei, Živilei Driskiuvienei, korektorei Rasai Kašėtienei, maketuotojai Violetai Barkauskaitei, viršelio dailininkei Onai Liugailie­nei, fotografui Jonui Kliučiui. Taip pat norėtume padėkoti Kupiškio etnografijos muziejaus direktorei Violetai Aleknienei, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjai Danutei Baronienei, vyr. bibliografei Jolitai Pipynienei ir vyr. bibliotekininkei Gražinai Puidokienei. Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie monografijos „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ parengimo ir išleidimo.

Aušra Jonušytė

Spalvotų iliustracijų puslapių intarpas, p. 49–88

The insert of colour illustrations, pp. 49–88

  Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲ 2017 01 16

Atgal

Viršun