Apie mus rašo

2014 m. birželio 3 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“  paskelbtas Aušros Jonušytės straipsnis „Šimtmetis, įamžintas paveiksluose“.  Straipsnį prašome skaityti čia.  ▲2014 06 03

KUPIŠKIO KRAŠTAS ŠIEMET JAU ANTRĄSYK SUTIKO MOKSLININKUS.

2012 m. rugsėjo 24–30 d. prasidėjo papildoma ekspedicija Kupiškio ir Skapiškio krašte (vadovė – „KUPIŠKIO“ ir „SKAPIŠKIO“ monografijų vyriausioji redaktorė sudarytoja Aušra Jonušytė). Pirmoji ekspedicija į Kupiškį ir jo apylinkes įvyko šią vasarą, liepos 30 d. – rugpjūčio 5 d. Ekspedicijos aprašymą skaitykite čia.

Papildomoje rudens ekspedicijoje dalyvauja geologas prof. dr. Gediminas Motuza, tiriantis Kupiškio geologinę sandarą, etnologas habil. dr. Alfonsas Motuzas, kuris domisi Skapiškio Kalvarijomis, etnologė dr. Aušra Zabielienė, kurios dėmesio centre – Kupiškio ir Skapiškio krašto etnografiniai ansambliai, taip pat etnologė, VDU doktorantė Regina Čičiurkienė, renkanti medžiagą apie piemenų ganymo tradicijas, ir menotyrininkė Inga Cironkaitė-Bendžienė, kuri gilinasi į bažnytinio skambinimo varpais tradiciją Kupiškio ir Skapiškio krašte.

Prieš ekspediciją leidykloje apsilankiusi būsimų „KUPIŠKIO“ ir „SKAPIŠKIO“ monografijų vyriausioji redaktorė sudarytoja, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė su entuziazmu papasakojo apie vasaros ekspedicijos metu dar neištyrinėtus Kupiškio ir Skapiškio krašto lobius. Pavyzdžiui, dabartinis Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs buvusios parapinės mokyklos pastate, kuri 1823-iais metais sumūryta iš lauko akmenų, atridentų nuo Lėvens krantų. Šie akmenys, lygiai kaip ir esantieji Adomo Petrausko muziejaus ekspozicijoje, surinkti iš sovietmečiu melioruotų laukų, iki šiol nėra tyrinėti kaip geologijos radiniai. Šį darbą šiuo metu vykstančioje ekspedicijoje atlieka prof. G. Motuza, tuo pačiu pratęsiantis ankstesnius a. a. prof. Algirdo Gaigalo mokslinius tyrinėjimus. Įdomus geologijos objektas – žemutiniame Palėvenyje įsikūrusios Komaro dvarvietės (dab. savininkė – Komarų giminės palikuonė Nijolė Marija Milaknienė) teritorijoje esanti dolomitų atodanga.

Kai kurie mokslininkai tęsia ir plėtoja ne tik šį kraštą tyrinėjusių savo pirmtakų, bet ir savo pačių ankstesnius darbus: dr. Aušra Zabielienė jau yra publikavusi straipsnį apie Šimonių etnografinį ansamblį, kupiškėnų vestuvių tradiciją. Dabartinėje ekspedicijoje ji daugiau domisi Kupiškio ir Skapiškio moksleivių etnografiniais ansambliais, siekia papildyti savo anksčiau surinktą medžiagą.

Ekspedicijos vadovė A. Jonušytė ir sau, ir dalyviams linki įdomios ir turiningos savaitės, malonių susitikimų su krašto šviesuoliais. Ekspedicijos pagrindinė darbinė bazė – Kupiškio viešoji biblioteka ir Etnografijos muziejus. ▲2012 09 24

APIE MUS RAŠO. 2012 m. rugpjūčio 25 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdintas Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Keletas įspūdžių iš „Versmės“ ekspedicijos Kupiškyje ir Skapiškyje”. ▲2012 09 11

APIE MUS RAŠO. 2012 m. kovo 15 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ paskelbta žinutė apie pradėtas rengti „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Kupiškis“ bei „Skapiškis“. ▲2012 03 19

PRADĖTOS RENGTI MONOGRAFIJOS APIE KUPIŠKĮ IR SKAPIŠKĮ. 2012 m. kovo 2 d. – dviejų naujų „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų „KUPIŠKIS” ir „SKAPIŠKIS“ rengimo pradžia. Tądien pasirašyta autorinė sutartis su Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja, istorike, būsimų monografijų vyriausiąja redaktore sudarytoja Aušra Jonušyte. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą baigusi muziejininkė Kupiškio krašto praeitimi ir šiandiena domisi nuo studijų laikų, yra parengusi 18 leidinių įvairiomis temomis, tarp jų ir monografiją „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai”.
A. Jonušytė jau pradėjo burti mokslininkų ir vietos kraštotyrininkų grupę, kurie tyrinės kraštą ir rašys straipsnius būsimoms monografijoms. Pasak Kupiškio ir Skapiškio monografijų vyr. redaktorės, iš karto tyrinėti du buvusius valsčius yra racionaliau, todėl ji tam ir ryžosi. ▲2012 03 06