Almonaitis Vytenis (1963, Kaunas), istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (1997), Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentas (2000). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Vakarų Lietuvos istorinė geografija XIV–XVI a., XIV a. pabaigos–XV a. pradžios Lietuvos valstybės politinė istorija.

Baltrušaitis Vingaudas (1949, Savalkų k., Šakių r.), etnologas, Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: gyvenamųjų namų interjerai, gyvenamųjų patalpų apšvietimo priemonės, Mažosios Lietuvos sodybos, gyvenamieji namai ir jų interjerai.

Batūra Romas (1937, Tauragė), istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (1972), docentas (1978). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: baltų ir Lietuvos senovės laisvės kovos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karyba, senoji Lietuvos kultūra, Lietuvos kultūros paveldas ir jo paminklai.

Buchaveckas Stanislovas (1951, Jakutija, Rusijos Federacija), istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos švietimo istorija, pirmosios sovietų okupacijos ir nacių okupacijos laikotarpis.

Burinskaitė Ilona (1973, Alytus), menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (2004). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: smulkioji sakralinė architektūra; Lietuvos etninė architektūra.

Čepas Ričardas (1937, Raudonė), istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (1969), docentas (1972). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: XX a. istorija.

Čiužas Antanas (1929, Kuktiškės, Utenos r.), ekonomistas, socialinių mokslų daktaras (1964), docentas (1966). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: miestų, regionų ir darbo kolektyvų ekonominės ir socialinės raidos problemos.

Gaigalas Algirdas (1933–2009), geologas, fizinių mokslų habilituotas daktaras (1977), profesorius (1978), Rusijos gamtos mokslų akademijos užsienio narys (akademikas) (1998). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys buvo kvartero amžiaus glacialinių, fliuvioglacialinių, limnoglacialinių, eolinių, tarpledynmetinių nuogulų petrografiniai, geocheminiai, litologiniai, sedimentologiniai, izotopiniai ir kitokie tyrimai ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jūroje.

Girininkienė Vida (1946, Joniškis), istorikė. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Vilniaus istorija, lokalinė istorija, XIX a. Lietuvos istorija.

Gudavičius Edvardas (1929, Kaunas), istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (1989), profesorius (1991), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas) (2000). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: vidurinių amžių istorija, civilizacijų istorija, bendroji LDK istorija.

Jurėnienė Virginija (1962, Kaunas), istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (2004), Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentė (2006). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos moterų politinė veikla XX–XXI a., Lietuvos moterų judėjimas XIX a. pab.–XXI a., kultūrinis turizmas.

Kanarskas Julius (1960, Jonava), istorikas, muziejininkas, Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedėjas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Pajūrio krašto priešistorė, Kretingos istorinė raida XVI–XIX a. ir jos įtaka pajūrio regiono socialiniam ekonominiam gyvenimui.

Kavoliutė Filomena (1957, Džiugų k., Jurbarko r.), geografė, fizinių mokslų daktarė (1998), Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė (2007). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio istorinė raida, gamtinės aplinkos antropogeninė transformacija.

Kazlauskas Ričardas (1927, Vilnius), biologas, biomedicinos mokslų daktaras (1963), docentas (1966), profesorius (1992). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos upių ir jų intakų entomofauna, jos ekologijos tyrimai, dieniniai drugiai.

Klajumienė Dalia (1963, Vilnius), dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (2002), Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: LDK sakraliųjų statinių architektūra ir dailė XVI–XIX a., LDK baroko sienų tapyba, dailės paveldo apskaita ir apsauga.

Kubilius Vytautas (1926–2004), literatūrologas, literatūros kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1978), profesorius (1995). Pagrindinė mokslo tyrimo kryptis – lietuvių literatūra.

Kvasaitė Virginija (1968, Klaipėda), etnologė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrinės veiklos vadybos katedros dėstytoja. Pagrindinė mokslo tyrimo kryptis – etnokultūra.

Lazdauskaitė Živilė (1939, Konteikių k., Akmenės r.), botanikė, biomedicinos mokslų daktarė (1985), docentė (1998). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: floristika, augalų geografija, augalų sistematika, gamtosauga.

Lempertas Izraelis (1925, Mažeikiai), istorikas, sociologas, profesorius. Pagrindinė mokslo tyrimo kryptis – Lietuvos žydų kultūra ir istorija.

Lukštaitė Jolita (1979, Utena), geografė, geografijos magistrė. Pagrindinė mokslo tyrimo kryptis – Lietuvos geografija.

Malinauskas Zigmas (1941, Rimženčių k., Šilutės r.), geologas, fizinių mokslų daktaras (1981). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: kvartero sistemos paviršinių, tarpmoreninių nuogulų litologinės ir kt. savybės.

Merkienė Irena Regina (1937, Kaunas), istorikė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (1993), profesorė (1995), Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikė (2006). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: teritorinis etninis ir kultūrinis tapatumas, etninės kultūros istorija, migracija ir kultūra, krikščionybės raiška kaimo kultūroje, etnologinių tyrimų metodika.

Merkys Vytautas (1929, Čivų k., Kupiškio r.), istorikas, habilituo-tas mokslų daktaras (1969), profesorius (1991), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos XIX a. demografinė, socialinė, ekonominė, politinė ir kultūrinė padėtis.

Michelbertas Mykolas (1939, Kražiai), archeologas, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (1987), profesorius (1988). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos archeologija, senojo geležies amžiaus (I–IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, dirbinių chronologija, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai.

Milius Jonas (1937–2010), žemėtvarkos inžinierius, fizinių mokslų daktaras (1989), docentas (1990). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys buvo žemėvalda ir žemėtvarka.

Morkūnienė Janina (1940, Aukštadvaris, Trakų r.), istorikė, etnologė, humanitarinių mokslų daktarė (1993), Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: materialinės kultūros raida, kultūros realijų paplitimas ir sisteminimas, tarpetninių kontaktų įtaka, etnografinės medžiagos rinkimo metodika.

Nėnienė Inga (1968, Kaunas) etnologė, humanitarinių mokslų daktarė (2003). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: lietuvių tradicinė tekstilė ir su ja susiję kaimo ir miesto kultūrų sąveikos reiškiniai.

Petrauskaitė Žydrė (1963, Vilnius), istorikė, Lietuvos dailės muziejaus liaudies meno fototekos rinkinio saugotoja-tyrinėtoja. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: medinė architektūra, fotografija.

Piškinaitė-Kazlauskienė Laura (1952–2001), etnologė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (1989). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys buvo etninės agrarinės kultūros pagalbiniai verslai, verslo organizacija ir darbo priemonės, sociokultūriniai santykiai.

Ratkevičienė Valentina (1955, Rusijos Federacija), ekonomistė, sociologė, socialinių mokslų daktarė (1994), docentė (2000). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: kaimo turizmas, Lietuvos švietimo reformos, Lietuvos ūkininkų ūkiai, jų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Ruzas Vincas (1955, Raguva, Panevėžio r.), istorikas, muziejininkas, numizmatas, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyr. muziejininkas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos medaliai ir paleristika.

Salatkienė Birutė Kazimiera (1951, Stebuliškės, Marijampolės r.), archeologė, humanitarinių mokslų daktarė (2007), Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros lektorė. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: archeologija (geležies amžiaus materialinė kultūra) ir eksperimentinė archeologija.

Sireika Jonas (1947, Linučių k., Molėtų r.), istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (1983), docentas (1984). Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos savivaldybės, Šiaulių miesto bei krašto istorija ir dabartis.

Spurgevičius Povilas Kazimieras (1936, Jačionių k., Ukmergės r.), menotyrininkas, Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros asistentas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos bažnyčių istorija, jų meninė raida, Lietuvos dvarų istorija, lietuvių liaudies tradicijų atspindys architektūroje.

Stonkuvienė Irena (1974, Tverečius, Ignalinos r.), etnologė, socialinių mokslų daktarė (2005), Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros lektorė. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: etnopedagogika, pedagogikos istorija, šeimotyra.

Stravinskas Antanas (1927–2007), istorikas, etnografas, visuomenės veikėjas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys buvo lietuvių tautodailė, istorinės amato ir meno sąsajos kalvystės tema.

Trimonienė Rita Regina (1962, Kaunas), istorikė, humanitarinių mokslų daktarė (1993), docentė (1996), Šiaulių universiteto Istorijos katedros vedėja. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vidurio Europos istorija XV–XVI a. I pusėje, svetimšalių bajorų imigracija į Žemaitiją XVI a. II pusėje–XVII a., Šiaurės Lietuvos istorija.

Vaidelienė Adelė (1958, Paymėžio k. Šilalės r.), matematikė-inžinierė, Lietuvos energetikos instituto hidrologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: vandens malūnų raida Lietuvoje, hidroenergetiniai statiniai, užtvankos, elektrinės ir jų poveikio tyrimai aplinkai, Lietuvos upių hidrologinio tinklo duomenų bazės sudarymas, tvenkiniai.

Vaitkevičius Vykintas (1974, Kaunas), archeologas, humanitarinių mokslų daktaras (2000), Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: baltų (lietuvių) religija ir mitologija, kultūrinis kraštovaizdis (lituanistikos šaltinių duomenimis).

Venskienė Asta (1969, Kaunas), etnologė, humanitarinių mokslų daktarė (2000), Vytauto Didžiojo universiteto lektorė. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: Lietuvos gyventojų etninių, lyčių bei kitų kultūrinių stereotipų tyrimai, liaudies kosmetika, sentikių kultūros tyrimai, lokalinė ir etninė jaunimo savimonė.

Vitkūnas Manvydas (1977, Musninkai), archeologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (2006), Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros lektorius. Pagrindinės mokslo tyrimo kryptys: kasdienis gyvenimas Lietuvoje XIII–XIV a., baltų karyba, baltai Europos proistorės ir viduramžių istorijos kontekste, archeologijos mokslo populiarinimas.