Lygumai. Stačiūnai

6-oji serijos monografija: 57 autoriai, 80 straipsnių, 896 puslapiai, 700 egzempliorių. 2001 m. 
Elektroniniu formatu monografija išleista 2015 m. gruodžio 22 d.

Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės. Ilgą laiką šio krašto tikinčiuosius vienijo Lygumų parapija, kol 1911 m. buvo įsteigta atskira parapija Stačiūnuose. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais čia buvo sukurti savarankiški Lygumų ir Stačiūnų valsčiai, kuriuose veikė vietos savivaldybės. Pokariu sovietinei valdžiai aktyviai priešinosi partizanai. Atkūrus Nepriklausomybę šį kraštą jungia Pakruojo rajono Lygumų seniūnija.

Ši lokalinė monografija – pirmasis bandymas apžvelgti Lygumų ir Stačiūnų apylinkių praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų, pristatyti materialinės ir dvasinės kultūros palikimą, tarmę. Knyga gausiai iliustruota archyvinėmis nuotraukomis, išskirtinis dėmesys skiriamas tautosakai.

Vyriausiasis redaktorius

Robertas Jurgaitis

Sudarytojai

Robertas Jurgaitis, Kazimieras Kalibatas, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai

Stanislovas Buchaveckas, Kazimieras Garšva, Petras Jonušas, Artūras Judžentis, Leta Jurgaitienė, Kazimieras Kalibatas, Libertas Klimka, Povilas Krikščiūnas, Venantas Mačiekus, Vacys Milius, Kazys Misius, Kazys Morkūnas, Žilvytis Šaknys, Daiva Vyčinienė

Rėmėjai

Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, Lietuvos paštas, UAB „Magnolija“, Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas, Petras Jonušas, Povilas Čalnaris, Jonas Švoba, Vincas Ponelis ir Vanda Ponelytė

Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Garsus jis darbščiais žmonėmis, ilgaamžėmis žemdirbystės tradicijomis, gardžia alaus puta, prie dažno kaimo boluojančiomis vėjo malūnų kepurėmis ir viena aukščiausių bažnyčių Lietuvoje. Tikriausiai sunku būtų rasti šiame krašte vietą, iš kurios nematytum Lygumų bažnyčios bokšto ar negirdėtum jos varpų aido.

1937 m. Lygumų klebonas kun. Povilas Svilas išleido knygelę „Lygumai“, kuri parapijiečiams bylojo apie gimtojo miestelio ir jo apylinkių praeitį. Nedidelio Stačiūnų bažnytkaimio ir valsčiaus istorija, išskyrus vieną kitą straipsnelį periodinėje spaudoje ir informaciniuose leidiniuose, rimtesnio praeities tyrinėtojų dėmesio nebuvo susilaukusi. Bėgo metai, keitėsi šio krašto gyventojai, o Lygumų ir Stačiūnų istorija likdavo neatskleista. Tad gimtosiomis vietomis besididžiuojantys kraštiečiai, vedami pareigos ir dėkingumo jausmų, prieš gerą dešimtmetį ėmėsi iniciatyvos kurti knygą apie brangiausią Tėvynės dalelę – Gimtinę; knygą, kurioje tilptų visa, kas brangu ir artima: nepakartojamas gamtos grožis, turtinga istorija, gausus kultūrinis paveldas...

Atgimimo įkarštyje į kompleksines ekspedicijas po Lygumų ir Stačiūnų apylinkes pakvietė iš Vilūnaičių kaimo kilęs folkloristas Kazimieras Kalibatas. 1989 m. ekspedicijos dalyviai medžiagą rinko Lygumuose, o 1990 ir 1991 m. – Stačiūnuose, Šukioniuose ir aplinkiniuose kaimuose. Daugiausia dėmesio tada buvo skirta tautosakai rinkti. 1997 m. po Stačiūnų apylinkes ekspediciją (vadovė M. Vaitiekūnienė) surengė Pakruojo raj. savivaldybės Kultūros skyrius. „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva dvi ekspedicijos surengtos dar ir 1998 m.: vasario 27 – kovo 2 d. ir rugpjūčio 21–23 dienomis. Jose dalyvavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai, mokslininkai iš Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus pedagoginio universiteto bei studentai. Pamažu kaupėsi medžiaga, kurią reikėjo susisteminti, apibendrinti, papildyti. Ne vienas tyrinėtojas duomenis pildė į šiuos kraštus atvykęs savarankiškai. Į bendradarbių būrį įsitraukė ir vietiniai žmonės – kultūros darbuotojai, mokytojai. „Versmės“ leidykloje pasipildžiusi, įsiliejusi į „Lietuvos valsčių“ seriją ir įgavusi galutinį pavidalą, ši knyga išvydo dienos šviesą.

Lygumų ir Stačiūnų apylinkes nuo seno vienijo Lygumų parapija. Tik 1911 m. nuo jos atsiskyrė Stačiūnų parapija. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, o vėliau ir nacių okupacijos metais buvo du atskiri Lygumų ir Stačiūnų valsčiai, kuriuose veikė vietos savivaldybės. Sovietmečiu taip pat egzistavo du savarankiški administraciniai vienetai – apylinkės (Stačiūnų apylinkė buvo prijungta prie Lygumų tik 1986 m.). Atkūrus Nepriklausomybę šį kraštą sujungė Lygumų seniūnija. Tad neatsitiktinis ir šios knygos pavadinimas „Lygumai. Stačiūnai“, kuris atspindi dviejų administracinių centrų reikšmę šio krašto gyvenime.

Šioje lokalinėje monografijoje pirmąkart bandoma atidžiau pažvelgti į Lygumų ir Stačiūnų apylinkių praeitį nuo seniausių laikų iki šių dienų. Knygą sudaro septyni skyriai: Gamta, Praeitis, Atkūrus Nepriklausomybę, Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės. Jai 57 autoriai parašė per 80 straipsnių. Daugelis jų skirti specialiai šiai monografijai. Keletas išliekamąją vertę turinčių straipsnių pirmąkart skelbiami iš rankraštynų arba perspausdinami iš sunkiau prieinamų leidinių („Gimtasai kraštas“ ir kt.). Norėdami palengvinti skaitytojui susirasti aprašomą vietovę ar asmenį, sužinoti visą minimos institucijos ar kitą pavadinimą, sudarėme asmenvardžių (2580 vnt.), vietovardžių (582 vnt.) rodykles (į šias rodykles neįtraukti tremtinių sąraše minimi bei abėcėlės tvarka išvardyti 1025 asmenys ir vietovės) ir santrumpų bei sutrumpinimų sąrašą. Knygoje taip pat pateikiami kartografės Lidijos Kavaliauskienės sudaryti Lygumų ir Stačiūnų valsčių (pagal 1923 m. duomenis), bendras buvusių Lietuvos valsčių ir 1997 m. Lygumų seniūnijos (Pakruojo raj.) žemėlapiai. Monografijoje vietovardžių rašyba sunorminta, didesnioji jų dalis sukirčiuota (išskyrus didžiuosius miestus Vilnių, Kauną, kai kurių išnykusių kaimų pavadinimus ir vietovardžius už Lietuvos ribų). Kad ši knyga būtų gausiai iliustruota, prisidėjo daugelio fotografijų autoriai Romas Urbas ir dr. doc. Libertas Klimka. Iliustracijų kokybe ir maketu rūpinosi „Lietuvos valsčių“ serijos dailininkas Alvydas Ladyga ir maketuotoja Ina Budrytė. Tautosakos skyrių grafikos darbais papuošė dailininkas Romualdas Čarna. Knygos turinį į anglų kalbą išvertė Algis Starkus.

Komplektuojant bei redaguojant šią monografiją dirbo nemažas būrys redaktorių. Etninės kultūros skyrių kuravo habil. dr. prof. Vacys Milius, dr. doc. Libertas Klimka, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys, Kalbos skyrių – dr. Kazimieras Garšva ir Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Artūras Judžentis. Tautosakos skyrius – vienas didžiausių tarp panašaus pobūdžio monografijų – sudarytas Kazimiero Kalibato, Povilo Krikščiūno, dr. doc. Daivos Vyčinienės kruopštaus darbo dėka. Tiek minėti redaktoriai, tiek visas redaktorių kolektyvas vertingomis pastabomis padėjo išvengti netikslumų. Monografijos kalba rūpinosi stilistė Leta Jurgaitienė ir korektorė Rasa Kašėtienė.

Knygoje siekta susisteminti praeities tyrinėtojams žinomą, tačiau įvairiuose Lietuvos archyvuose, bibliotekų rankraštynuose, muziejų saugyklose, privačiose kolekcijose bei mokslinėje literatūroje išsibarsčiusią medžiagą ir pateikti tam tikrų laikotarpių ar temų apžvalgas. Kai kurie straipsniai papildyti priedais – dokumentais (jų kalba, siekiant išlaikyti autentišką tekstą, beveik netaisyta), lentelėmis, sąrašais, schemomis, žemėlapiais. Sovietmečio istoriją, kuriai objektyviai įvertinti reikalingas didesnis laiko tarpas, iš dalies atspindi publikuojami atsiminimai.

Tikimės, jog skaitytojai ne tik artimiau susipažins su garsiomis asmenybėmis – pirmuoju Lietuvos kariuomenės vadu Silvestru Žukausku, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos organizatoriumi Jonu Noreika-Generolu Vėtra, kitais su šiuo kraštu susijusiais įžymiais žmonėmis, bet ir suvoks kalendorinių bei tautinių švenčių prasmę, užsidegs noru išsaugoti protėvių dainas, tarmę, tik šiam kraštui būdingas tradicijas.

Ši lokalinė monografija – kolektyvinio darbo rezultatas, todėl norėtume padėkoti ne tik autoriams, atidėjusiems į šalį kitus svarbius darbus ir dažniausiai be jokio atlyginimo rašiusiems šiai knygai, bet ir asmenims, kitaip prisidėjusiems prie jos atsiradimo. Rengdami ekspedicijas, pagalbos sulaukėme iš Lygumų seniūno Gedimino Poliako, Lygumų klebono kun. Rimvydo Žeknio bei vietinių verslininkų (I. Ramulionio, V. Kanaukos ir kt.). Surinkti nuotraukas iš privačių asmenų padėjo Kazimieras Kalibatas, Genė Juodytė, Vladas Virbickas, Angelė Zaveckienė, mokytojai Jonas Kelevišius, Genovaitė Gulbinienė ir kiti. Taip pat esame dėkingi Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai ir Naisių (Šiaulių raj.) Z. Gaidamavičiaus-Gėlės literatūros muziejaus vedėjai Ritai Žukienei, leidusiems pasinaudoti fotoarchyvu.

Nuoširdžiai dėkojame atsiliepusiems rėmėjams, be kurių geranoriškumo ši monografija nebūtų pasirodžiusi. Knygos rengimą ir išleidimą finansavo „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas Petras Jonušas, apmokėjęs didžiąją dalį išlaidų, Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyrius (vedėjas Alfredas Šimkus; 1480 Lt), Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas (1000 Lt), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas (1000 Lt), kraštiečiai Povilas Čalnaris iš Švedijos (3000 Švedijos kronų – 1233 Lt), Jurgis Žalkauskas iš Australijos (75 Australijos doleriai – 163 Lt), iš Jonikćičių kaimo (Lygumų vls.) kilęs „Valstiečių laikraščio“ vyr. redaktorius Jonas Švoba (1000 Lt), Šiaulių elektros tinklų direktorius Vincas Ponelis ir Vanda Ponelytė (1000 Lt). Dėkojame Lygumų seniūnijai (seniūnas Gediminas Poliakas), iš anksto užsisakiusiai dalį tiražo (už 2500 Lt), valstybės įmonei „Lietuvos paštas“ (generalinis direktorius Jonas Šalavėjus), užsakiusiai straipsnį apie pašto istoriją (2100 Lt), UAB „Magnolija“, leidusiai nemokamai naudotis patalpomis, kompiuteriais ir kitomis paslaugomis, „Žiemgalos“ draugijai, nemokamai atlikusiai kai kuriuos knygos rengimo darbus ir kitiems čia nepaminėtiems talkininkams.

Ši „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva išleista lokalinė monografija – šešta „Lietuvos valsčių“ serijos knyga. Ji skiriama artėjančiam Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui, Lietuvos tarptautinio pripažinimo 750-osioms metinėms bei Stačiūnų parapijos įkūrimo 90-mečiui (deja, išlieka problemiška pirmojo Lygumų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data – jai taip pat norėta dedikuoti šį leidinį). Tikimės, jog skaitytojai geranoriškai pažvelgs ir į knygos spragas bei netikslumus, o išsakytos pastabos leis tobulinti kitas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas.

 Robertas Jurgaitis

15	Pratarmė
	GAMTA
19	Rimvydas Kunskas. Lygumų kraštovės kilmė ir raida
41	Valentina Alekseriūnaitė, Janina Greiškanienė. Hidrometeorologiniai stebėjimai Miciūnų poste
	PRAEITIS
47	Virginija Ramanauskaitė-Ostašenkovienė. Archeologijos paminklai
59	Ilona Vaškevičiūtė. Šukionių kapinynas
86	Libertas Klimka. Istoriniai akmenys
93	Robertas Jurgaitis. Iš seniausios Lygumų krašto praeities
96	Algirdas Baliulis. Lygumų dvaras ir miestelis XV–XIX a.
100	Povilas Spurgevičius. Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia
100	Senoji bažnyčia
104	Naujoji Lygumų bažnyčia
110	Povilas Spurgevičius. Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia
122	Libertas Klimka. Stačiūnų varpai
126	Vytautas Didžpetris. Iš XVIII–XX a. Lygumų parapijos brolijų ir katalikiškų draugijų istorijos
127	Švč. Sakramento brolija
127	Krikščioniškojo mokslo brolija
128	Katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“
130	Šv. Vincento a Paulo draugija
133	Blaivybės draugija
137	Kitos organizacijos
139	Robertas Jurgaitis. Lygumų miestelis ir jo apylinkės XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje: nuo 1863 m. sukilimo iki Pirmojo pasaulinio karo
139	1863–1864 m. sukilimo atgarsiai
140	Slaptasis mokymas ir draudžiamosios spaudos platinimas
144	Carinė administracija, ūkis ir demografinė situacija
147	1905–1907 m. įvykiai Lygumuose
148	Lygumų bažnyčios statyba
152	Švietimas ir kultūrinis gyvenimas
155	Karui prasidėjus
157	Robertas Jurgaitis. Apie nusikaltimus Lygumų valsčiuje iki 1940 m.)
160	Juozas Misevičius, Robertas Jurgaitis. Lygumų valsčius 1918–1940 m.
160	Savivalda
169	Ūkis ir demografinė situacija
174	Švietimas ir kultūra
186	Visuomeninės ir politinės organizacijos
196	Jonas Kelevišius. Lygumų šauliai
200	1920 m. Lygumų bažnyčios inventorius. Parengė Robertas Jurgaitis
209	Rasa Leviškaitė-Sperskienė. Stačiūnų valsčius 1918–1940 m.
225	Angelė Zaveckienė. Stačiūnai tarpukariu (1920–1940)
232	Kazys Misius. Iš Lygumų ir Stačiūnų paštų istorijos iki 1940 m.
232	Lygumų paštas 1912–1915 m.
234	Lygumų pašto agentūra
237	Lygumų paštas 1927–1940 m.
242	Pamūšio pašto punktas, agentūra
243	Trumpai apie Stačiūnų pašto agentūrą
244	Jonas Juozapaitis. Lygumai Nepriklausomybės ir karo metais
244	Paskutinis Nepriklausomybės dešimtmetis
248	„Išvaduotojai“
250	Neramūs laikai
251	Nacmetis
254	Stanislovas Buchaveckas. Lygumų ir Stačiūnų valsčiai nacių okupacijos metais
255	Vokietijos–SSRS karo pradžia
261	Gyvenvietės ir gyventojai
262	Įstaigos ir pareigūnai
264	Ūkis
268	Kiti gyventojai
269	Kiti laikmečio išbandymai
273	Stanislovas Buchaveckas. Lygumų ir Stačiūnų valsčių pradžios mokyklos 1940–1944 m.
273	1940–1941 m. m. mokykla
278	Nacių okupacijos laikmetis
280	Aleknaičių mokykla (Lygumų vls.)
282	Aleniškių mokykla (Stačiūnų vls.)
282	Beinoraičių mokykla (Lygumų vls.)
283	Lygumų mokykla
285	Pamūšio mokykla (Lygumų vls.)
285	Pavėzgių mokykla (Stačiūnų vls.)
289	Sereikių mokykla (Lygumų vls.)
290	Stačiūnų mokykla
291	Šėkščių mokykla (Stačiūnų vls.)
291	Šiliškio (Degučių) mokykla (Lygumų vls.)
292	1941–1944 m. mokyklos vaidmuo
293	Aurelija Malinauskaitė. Partizaninis judėjimas 1944–1953 m.
313	Lygumų ir Stačiūnų apylinkių tremtiniai 1941–1952 m. Parengė Birutė Burauskaitė, Robertas Jurgaitis
334	Kun. Prosperas Bubnys. Kai tikėti buvo uždrausta
337	Antanas Čalnaris. Pirmoji meilė su raudona suknele
344	Emilija Libikienė. Iš kultūrinio gyvenimo Lygumuose
347	Robertas Jurgaitis. Apie ilgametę Lygumų mokyklos direktorę Rozaliją Matulevič
353	Petras Mekys. Mekių šeimą prisiminus
356	Antanas Čalnaris. Išnykusių kaimų vaikai
360	Liucija Janina Brazdžionienė. Šukionių kaimas
376	Liucija Janina Brazdžionienė. Poškiečių kaimas
379	Leonas Braziulis. Užmaršties dulkių užpustyti kaimai
379	Norvaišiai
387	Vaigailiai
389	Ročkaičiai (Ročkiai)
391	Robertas Jurgaitis. Sereikių kaimas
396	Jonas Švoba. Joniškaičiai – nužudytas kaimas
409	Valentina Alekseriūnaitė. Lygumų seniūnijos istorijos ir kultūros paminklai
	ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ
433	Jonas Kelevišius. Sąjūdžio metai Lygumuose
448	Juozas Galkus. Lygumų herbas
452	Alfredas Šimkus. Kultūra žmonių gyvenime
459	Robertas Jurgaitis. Apie Lygumų muziejuką
461	Jadvyga Korsakienė. Lygumų mokykla
470	Renata Budrienė. Stačiūnų mokykla
478	Leonas Norkuckis. Lygumų savivaldybės veikla 1990–1997 m.
481	Gediminas Poliakas. Lygumų seniūnija šiandien
484	Pranė Kvedarienė. Lygumų žemės ūkio bendrovė
487	Pranė Kvedarienė, Algis Padora. Lygumų krašto ūkininkai
492	Liucija Janina Brazdžionienė. Apie ūkininkus Freibergius
498	Jonas Kelevišius, M. Z. Lygumų girininkija
	ETNINĖ KULTŪRA
501	Skaistė Mockutė. Joniškaičių kaimo ūkininko sodyba
508	Eligijus Juvencijus Morkūnas. Lygumų vėjo malūnas
513	Erika Nenartavičiūtė. Interjero audiniai
516	Libertas Klimka. Mėnulis virš Lygumų
523	Vladas Trinka. Apie duonos ir duonelės kepimą
533	Vladas Trinka. Kūlimas „dampiu“
536	Vladas Trinka. Piemenavimas Ramonaičiuose
539	Kazimieras Kalibatas. Kalendorinės šventės
546	Antanas Čalnaris. „Traicė“ Lygumuose
547	Juozas Petrulis. Puodų gamyba senovėje
551	Juozas Petrulis. Įnamių bei grytelninkų būklė
555	Daiva Leimantaitė. Lygumų miestelio kapinės
563	Marijona Čilvinaitė. Iš Išdagiečių sodžiaus praeities
	KALBA
571	Kazimieras Garšva. Lygumų šnekta
577	Jurgita Petrauskaitė. XVIII a. Lygumų parapijos pavardės, jų daryba ir kilmė
589	Marija Razmukaitė. Gyvenamųjų vietų vardai
593	Laimutis Bilkis. Vandenvardžiai
599	Tarmės tekstai. Parengė Janina Švambarytė
	TAUTOSAKA
603	Povilas Krikščiūnas. I tautosakos rinkimo istorijos Lygumų ir Stačiūnų apylinkėse
611	Daiva Vyčinienė. Lygumų ir Stačiūnų apylinkių dainų melodikos ypatybės
614	Kazimieras Kalibatas. Kaimo muzikantai
617	Dainos nuo Lygumų ir Stačiūnų. Parengė Povilas Krikščiūnas ir Daiva Vyčinienė
742	Septyni rateliai iš Vilūnaičių. Parengė Kazimieras Kalibatas
747	Trys smuiko melodijos. Parengė Kazimieras Kalibatas
751	Pasakojamoji ir smulkioji tautosaka. Žaidimai. Parengė Povilas Krikščiūnas
	ĮŽYMŪS ŽMONĖS
779	Robertas Jurgaitis. Kunigas ir poetas Jurgis Rupka
793	Mečys Simonas Žeimantas. Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas
804	Vytenis Rimkus. Gerardas Bagdonavičius ir Lygumai
807	Jonas Kelevišius. Lygumų mokytojai – kovotojai už Lietuvos laisvę
807	Leonas Bojarskas (1905–1987)
808	Stasys Jarmala (1908–1949)
810	Elžbieta (1906–1995) ir Aleksandras (1904–1970) Padagai
811	Aldona Gaigalaitė. Mokytojas iš Aleknaičių  Juozas Dominauskas
814	Vacys Milius. Vladas Trinka – etninės kultūros tyrinėtojas
817	Stanislovas Buchaveckas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra
836	Jonas Nekrašius. „Gyvensiu – ir žmonėms, ir šitai žemei…“
843	Genė Juodytė, Robertas Jurgaitis. Iškilieji žmonės (biografijų sąvadas)
857	Apie autorius
865	Santrumpos ir sutrumpinimai
867	Asmenvardžių rodyklė
880	Vietovardžių rodyklė
886	Buvusio Lygumų valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
888	Buvusio Stačiūnų valsčiaus žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
890	Lygumų seniūnijos žemėlapis. Sudarė Lidija Kavaliauskienė
892	Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis
894	Serija „Lietuvos valsčiai“

Contents

  

15	Preface
	NATURE
19	Rimvydas Kunskas. The origin and development of Lygumai land
41	Valentina Alekseriūnaitė, Janina Greiškanienė. Hydrometeorological observations at the post of Miciūnai
	THE PAST
47	Virginija Ramanauskaitė-Ostašenkovienė. Archaeological monuments
59	Ilona Vaškevičiūtė. The burial-ground of Šukioniai
86	Libertas Klimka. Historical stones
93	Robertas Jurgaitis. From the most ancient past of Lygumai land
96	Algirdas Baliulis. Lygumai manor and the small town in the 15th–19th cent.
100	Povilas Spurgevičius. Lygumai Saint Trinity Church
100	The old church
104	The new Lygumai church
110	Povilas Spurgevičius. Stačiūnai Saint Laurence Church
122	Libertas Klimka. The bells of Stačiūnai
126	Vytautas Didžpetris. From the history of the 18th–20th cent. Lygumai parish fraternities and catholic societies
127	Saint Sacrament’s fraternity
127	The Christian Science brotherhood
128	The catholic youth federation „Pavasaris“ („Spring“)
130	Saint Vincent a Paul’s brotherhood
133	The abstinence society
137	Other organizations
139	Robertas Jurgaitis. Lygumai small town and its environs in the second half of the 19th cent. – at the beginning of the 20th cent.: since the uprising of 1863 until the First World War
139	The echoes of the 1863–1864 uprising
140	Secret education and circulation of the forbidden press
144	The czarist administration, economy and demographical situation
147	The events of 1905–1907 in Lygumai
148	The building of Lygumai church
152	Education and cultural life
155	After breaking the war
157	Robertas Jurgaitis. About the crimes in Lygumai administrative district („valsčius“) (until 1940)
160	Juozas Misevičius, Robertas Jurgaitis. Lygumai administrative district in 1918–1940
160	Self-government
169	Economy and demographical situation
174	Education and culture
186	Social and political organizations
196	Jonas Kelevišius. Lygumai „Šauliai“ (members of a para-military organization)
200	The 1920 inventory of Lygumai church. Prepared by Robertas Jurgaitis
209	Rasa Leviškaitė-Sperskienė. Stačiūnai administrative district („valsčius“) in 1918–1940
225	Angelė Zaveckienė. Stačiūnai between the wars (in 1920–1940)
232	Kazys Misius. From the history of Lygumai and Stačiūnai post-offices until 1940
232	Lygumai post-office in 1912–1915
234	Lygumai post-office agency
237	Lygumai post-office in 1927–1940
242	Pamūšis post-office point and agency
243	About Stačiūnai post-office agency in short
244	Jonas Juozapaitis. Lygumai during the period of Independence and in the years of war
244	The last Independence decade
248	„Liberators“
250	Troubled times
251	The Nazi period
254	Stanislovas Buchaveckas. Lygumai and Stačiūnai administrative districts („valsčiai“) during the years of Nazi occupation
255	The beginnig of German-USSR war
261	Settlements and population
262	Offices and officials
264	Economy
268	Other inhabitants
269	The other trials of the period
273	Stanislovas Buchaveckas. The primary schools of Lygumai and Stačiūnai administrative districts („valsčiai“) in 1940–1944
273	The school in 1940–1941
278	The Naci occupation period
280	Aleknaičiai school (Lygumai administrative district)
282	Aleniškiai school (Stačiūnai administrative district)
282	Beinoraičiai school (Lygumai ad. d.)
283	Lygumai school
285	Pamūšis school (Lygumai ad. d.)
285	Pavėzgiai school (Stačiūnai ad. d.)
289	Sereikiai school (Lygumai ad. d.)
290	Stačiūnai school
291	Šėkščiai school (Stačiūnai ad. d.)
291	Šilikis (Degučiai) school (Lygumai ad. d.)
292	The role of school in 1941–1944
293	Aurelija Malinauskaitė. Freedom fighters’ movement in 1944–1953
313	The deportees from Lygumai and Stačiūnai environs in 1941–1952. Prepared by Birutė Burauskaitė, Robertas Jurgaitis
334	Rev. Prosperas Bubnys. When Christian faith was supressed
337	Antanas Čalnaris. The first love with a red dress
344	Emilija Libikienė. From the cultural life in Lygumai
347	Robertas Jurgaitis. About long standing Lygumai school woman-director – Rozalija Matulevič
353	Petras Mekys. Reminiscences of the Mekiai family
356	Antanas Čalnaris. Children of the vanished villages
360	Liucija Janina Brazdžionienė. Šukioniai village
376	Liucija Janina Brazdžionienė. Pokiečiai village
379	Leonas Braziulis. The villages buried in oblivion
379	Norvaišiai
387	Vaigaliai
389	Ročkaičiai (Ročkiai)
391	Robertas Jurgaitis. Sereikiai village
396	Jonas Švoba. Jonikaičiai – a murdered village
409	Valentina Alekseriūnaitė. The historial and cultural monuments of Lygumai „seniūnija“ (a rural administrative unit)
	SINCE THE RESTORATION OF INDEPENDENCE
433	Jonas Kelevišius. People’s Liberation Movement years in Lygumai
448	Juozas Galkus. The coat-af-arms of Lygumai
452	Alfredas Šimkus. Culture in people’s life
459	Robertas Jurgaitis. About a little museum of Lygumai
461	Jadvyga Korsakienė. Lygumai school
470	Renata Budrienė. Stačiūnai school
478	Leonas Norkuckis. The activities of Lygumai self-governing body („savivaldybė“) in 1990–1997
481	Gediminas Poliakas. Lygumai „seniūnija“ (a rural administrative unit) today
484	Pranė Kvedarienė. Lygumai agricultural cooperative community
487	Pranė Kvedarienė, Algis Padora. The farmers of Lygumai land
492	Liucija Janina Brazdžionienė. About farmers Freibergiai
498	Jonas Kelevišius, M. Z. Lygumai forestry
	ETHNIC CULTURE
501	Skaistė Mockutė. A farm-stead of Jonikaičiai village farmer
508	Eligijus Juvencijus Morkūnas. A wind-mill in Lygumai
513	Erika Nenartavičiūtė. Interior textile
516	Libertas Klimka. The moon over Lygumai
523	Vladas Trinka. About bread and breadlet baking
533	Vladas Trinka. Thrashing with „dampis“ (a kind of a flail)
536	Vladas Trinka. Shepherding in Ramonaičiai
539	Kazimieras Kalibatas. Calendar Holidays
546	Antanas Čalnaris. „Traicė“ in Lygumai
547	Juozas Petrulis. Pottery in olden days
551	Juozas Petrulis. The situation of lodgers and landless peasants
555	Daiva Leimantaitė. The cemetery of Lygumai small town
563	Marijona Čilvinaitė. From the past of Idagiečiai village
	LANGUAGE
571	Kazimieras Garšva. Lygumai dialect
577	Jurgita Petrauskaitė. The 18th cent. Lygumai parish surnames, their formation and origin
589	Marija Razmukaitė. Names of settlements (toponyms)
593	Laimutis Bilkis. Hydronims
599	Some texts in the dialect. Prepared by Janina Švambarytė
	FOLK-LORE
603	Povilas Krikščiūnas. From the history of folk-lore collection in the environs of Lygumai and Stačiūnai
611	Daiva Vyčinienė. The melody peculiarities of Lygumai and Stačiūnai local songs
614	Kazimieras Kalibatas. Country musicians
617	Songs from Lygumai and Stačiūnai. Prepared by Povilas Krikščiūnas and Daiva Vyčinienė
742	Seven horsemen from Vilūnaičiai. Prepared by Kazimieras Kalibatas
747	Three violin melodies. Prepared by Kazimieras Kalibatas
751	Narrative and petty folk-lore. Games. Prepared by Povilas Krikščiūnas
	DISTINGUISHED PEOPLE
779	Robertas Jurgaitis. Priest and poet Jurgis Rupka
793	Mečys Simonas Žeimantas. Lithuania’s armed forces chief Silvestras Žukauskas
804	Vytenis Rimkus. Gerardas Bagdonavičius and Lygumai
807	Jonas Kelevišius. The teachers of Lygumai – fighters for Lithuania’s freedom
807	Leonas Bojarskas (1905–1987)
808	Stasys Jarmala (1908–1949)
810	Elžbieta (1906–1995) ir Aleksandras (1904–1970) Padagai
811	Aldona Gaigalaitė. Teacher from Aleknaičiai Juozas Dominauskas
814	Vacys Milius. Vladas Trinka – an ethnographer
817	Stanislovas Buchaveckas. Jonas Noreika-General Vėtra (General „Storm“)
836	Jonas Nekraius. „I shall live for the people and this land...“
843	Genė Juodytė, Robertas Jurgaitis. Notable people (a biographical summary)
857	About the authors
865	Abbreviations
867	Index of people names
880	Index of the names of places
886	A map of former Lygumai „valsčius“ (a minor administrative district). Made by Lidija Kavaliauskienė
888	A map of former Stačiūnai „valsčius“ (a minor administrative district). Made by Lidija Kavaliauskienė
890	A map of Lygumai „seniūnija“ (a rural administrative unit). Made by Lidija Kavaliauskienė
892	A map of the former Lithuanian „valsčiai“ (minor administrative districts)
894	The series „Lietuvos valsčiai“

Kas į knygą nesudėta... 

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

Atgal

Viršun