„Versmės“ leidykla. IŠLEISTOS KNYGOS: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis

lankymasis šioje svetainėje

Musninkai. Kernavė. Čiobiškis

13-oji serijos monografija: 114 autorių, 161 straipsnis, 1304 puslapiai, 1000 egzempliorių. 2005 m.
Elektroniniu formatu monografija išleista 2014 m. vasario 18 d.
ISBN 9955-589-00-0

Čia galite pasigrožėti fotografo Kosto Šukevičiaus įamžintais nepakartojamais monografijoje aprašomų vietų vaizdais

Rengėjai ir rėmėjai
Pratarmė
Turinys
Contents
Apie straipsnių autorius
Asmenvardžių rodyklė

Buvusio valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas

Kas į knygą nesudėta

Knyga skiriama

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

Lietuvos valstybės – karaliaus mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui 1253–2003

kernavės 725-osioms metinėms 1279–2004

čiobiškio 475-osioms metinėms 1528–2003

musninkų miestelio teisių suteikimo 445-osioms metinėms

1561–2006

Širvintų rajono Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijos maždaug atitinka tą teritoriją, kurią iki 1950 m. užėmė Musninkų valsčius. Šio regiono garsiausia vietovė – Kernavės gyvenvietė su savo piliakalniais, kurie kovoje su kryžiuočiais sudarė svarbų gynybinį kompleksą Vilniaus prieigose, o IV a. pabaigoje patyrė ir hunų antpuolį. Savo praeitimi taip pat įdomios Musninkų, Čiobiškio, Lapelių, Ardiškio, Vindeikių, Vinkšnabrasčio, Pamusių, Pigonių ir kitos vietovės, išsidėsčiusios prie Neries, Širvintos ir Musės upių ar jų tarpupių aukštumėlėse. Ir kitų buvusio Musninkų valsčiaus vietovių praeitis susijusi su istorinėmis asmenybėmis ir įvairiausiais įvykiais. Visus juos aprašyti vienoje knygoje, kurioje apžvelgiami taip pat su gamta, kalba, etnine kultūra susiję dalykai ir temos, net neįmanoma. Be to, tai pirma „Lietuvos valsčių“ serijos knyga, kurioje aprašoma net trijų seniūnijų (iki 1995 m. – apylinkių) vietovių praeitis ir dabartis. Ši mokslinės kraštotyros monografija – tai ir savarankiška knyga, ir 2000 m. išleistos knygos „Širvintos“ tęsinys apie Širvintų krašto dalį, kuri anksčiau priklausė Musninkų valsčiui.

Kernavėje, jos, Musninkų ir Čiobiškio apylinkėse gyvenviečių būta akmens amžiuje. Įtvirtinta gyvenvietė Kernavėje buvo jau prieš Kristų, tačiau ši vietovė rašytiniuose šaltiniuose paminėta tik 1279 m., kai ji buvo didesnis miestas nei tuometinis Vilnius. Galbūt 1253 m. Kernavėje, vienoje iš didžiojo kunigaikščio rezidencijų, buvo karūnuotas ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. XVI a. Kernavė – jau tik apskrities ir valsčiaus centras, pažymėtas ir 1613 m. LDK žemėlapyje. Už praeities šlovę 1792 m. miesteliui dar spėta suteikti Magdeburgo teises ir herbą, o XIX a. ūgtelėjo grakščia kaip gulbė bažnyčia pasidabinę Musninkai. Prekybinių kelių kryžkelėje buvęs Čiobiškio miestelis, stelbiamas Jonavos ir Širvintų, į didesnę gyvenvietę neišaugo. XX a. Musninkų valsčius patyrė daug nuostolių dėl 1919–1920 m. bolševikų ir Lenkijos intervencijų (atsidūrė prie demarkacijos linijos su okupuota Rytų Lietuvos dalimi), per sovietų ir nacių okupacijas. 1944 m. valsčius tapo Lietuvoje vienu iš svarbiausių antisovietinės kovos židinių.

Knygoje nemažai musninkiečių ras savo artimųjų, gyvenusių XX a. pirmojoje pusėje, pavardes ir su jais susijusių faktų. Kiti skaitytojai ras ne tik kraštotyrai, pažinimui, bet ir mokslinei istoriografijai svarbių straipsnių, naujų faktų ir juos apibendrinančios analizės bei išvadų.

Ši monografija yra 13-oji „Lietuvos valsčių“ serijos knyga.

Rengėjai ir rėmėjai

Vyriausiasis redaktorius
Stanislovas Buchaveckas

Sudarytojai
Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas

Redaktoriai
Stanislovas Buchaveckas, Petras Jonušas, Povilas Krikščiūnas, Vacys Milius, Kazys Morkūnas

Kalbos redaktorius
Albinas Masaitis

Korektorė
Zita Kutraitė

Dailininkas
Alvydas Ladyga

Maketuotoja
Sigrida Šimkūnienė

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija
Akad. Algirdas Gaigalas (Gamta), dr. Artūras Judžentis (Kalba), prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (Etnologija, Komisijos Pirmininkė), prof. habil. dr. Stasys Skrodenis (Tautosaka), akad. Antanas Tyla (Istorija), dr. Gintautas Zabiela (Archeologija)

Užsakovas
Širvintų rajono savivaldybė

Pagrindinis rėmėjas
Širvintų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Rėmėjai
UAB „Magnolija“, Petras Jonušas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Marija Remienė, Jonas Jurkūnas, VĮ „Lietuvos paštas“

Knyga išleista 2005 07 08

Pratarmė

Šioje lokalinėje monografijoje aprašomi Musninkai asocijuojasi su grakščia kaip gulbė bažnyčia, toli matoma iš įvairių pusių, įspūdingu miestelio urbanistiniu paveikslu, Barboros koplytėle netoli Musės upės vingio, Čiõbiškio miestelis – su Neries ir Musės santaka, šių upių krantus jungiančiu keltu bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltu, saulėtais pušynais ir Lietuvos Troja bei turistų Meka vadinama Kernavė, kurią nelengva trumpai ir apibūdinti. Vien jos didingi piliakalniai pakylėja čia apsilankiusiojo dvasią. Nuo piliakalnių atsiveria nuostabus Neries vingio su sala vaizdas ir kito kranto panoramos toliai. O kur dar čia nuolat vykstantys daugiatūkstantiniai renginiai, Kernavės muziejai, atgimęs Geležinis Vilkas ir kiti miestelio paminklai, aikštė su medžių alėjomis, gėlynais. Be to, šių miestelių apylinkėse yra daug dėmesio vertų vietovių ir kaimų, įsikūrusių Neries, Širvintõs, Musės ir mažesnių upelių pakrantėse bei tarpupių kalvelėse.

2000 m. Kovo 11-osios išvakarėse „Versmės“ leidykla išleido pirmąją Širvintų rajono „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Širvintos“, užsakytą Širvintų rajono savivaldybės (ji 1999 m. vienintelė atsiliepė į leidyklos visoms savivaldybėms išsiųstus kvietimus išleisti savo krašto knygas). Su širvintiškiais ir jų meru Vytu Šimonėliu bendradarbiavimas tuo nenutrūko. 2000 m., pasibaigus leidyklos vykdytoms knygų straipsnių autorių tiriamosioms vasaros ekspedicijoms, pradėta rengti monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, imta tartis su galimais straipsnių autoriais. 2001 m. liepos mėn. leidykla surengė ekspediciją, kurios dalyviai, įsikūrę Musninkų vidurinės mokyklos bendrabutyje, rinko medžiagą savo straipsniams Musninkų, Čiobiškio ir Kernavės seniūnijų gyvenvietėse ir vienkiemiuose, susitiko ir kalbėjosi su vietos gyventojais, kurių pasakojimai tapo svarbiu šaltiniu, papildė šykščius archyvarų šaltinių faktus, atskleidė buvusių papročių savitumą, šio krašto tradicijas.

Knyga „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ iš kitų „Versmės“ leidyklos leidžiamos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų pirmiausia išsiskiria tuo, kad supažindina iškart net su trimis seniūnijomis. Dėl to skaitytojams pristatomos knygos struktūra tapo sudėtingesnė, mažėjo galimybių sutalpinti daugiau temų aprėpiančią medžiagą bei pailgėjo parengimo spaudai darbų laikas. Keliems autoriams neparašius planuotų straipsnių (su jais būtų viršyta ir leidyklos nusistatyta 1300 puslapių maksimali knygos apimtis), ne visų laikotarpių bei vietovių sudėtinga ir savita istorija atskleista nuodugniai, todėl kai kurie svarbūs ir įdomūs faktai bei reiškiniai pateikiami enciklopediškai arba yra tik fonas chronologiškai ir dalykiškai parengtiems straipsniams. Būtina pažymėti, kad atskirų knygų yra verti visi trys šioje monografijoje aprašomi miesteliai su jų apylinkėmis.

Tad netgi šioje didelės apimties lokalinėje monografijoje buvo galima pateikti tik nedidelę dalį medžiagos apie Lietuvos istorijoje svarbų vaidmenį turėjusį Musninkų–Kernavės–Čiobiškio žemės lopinėlį. Jis patyrė ir hunų, palikusių savo strėlių antgalius Kernavės piliakalnių kultūriniame sluoksnyje, antpuolį I tūkstantmečio viduryje, ir kryžiuočių, įrašiusių Kernavės pavadinimą į savo karo kelių po Lietuvą net septynis aprašymus, puldinėjimus. Įsidėmėtina, kad gyventojų skaičiumi XIII–XIV a. Kernavė – vienas didžiausių miestų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Archeologinė medžiaga rodo, kad XIII a. viduryje Kernavės miestas buvo didesnis nei Vilnius. Neatsitiktinai ši vietovė įžanginėse metraščių dalyse buvo susieta su legendinio atvykėlio iš senovės Romos Palemono vaikaičiu Kerniumi.

Prof. dr. Alekso Luchtano vadovaujami archeologai 1986 m. Pajautos slėnyje surado viduramžių Kernavės vietą. Ši senovės gyvenvietė sumenko 1390 m., kai kernaviškiai patys padegė miestą su pilimis ir pasitraukė nuo artėjančių kryžiuočių bei su jais žygiavusios kunigaikščio Vytauto, kariavusio pilietinį karą su Jogaila ir Skirgaila, kariuomenės. 1987 m. sužinota, kur Kernavės būta XV–XVII a. 1989 m. buvo atrastas ir penktasis Kernavės piliakalnis. Archeologų nuomone, Pajautos slėnyje, atstačius dalį XIV a. medinio miesto sodybų, būtų galima įkurti kažką panašaus į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, tačiau atspindintį daug senesnę epochą ir įspūdingesnį dėl čia buvusio viduramžių miesto, piliakalnių ir beveik žmogaus nepaliestos gamtos. Lietuvos istorijoje, pasak prof. A. Luchtano, Kernavę pagal svarbą galima rašyti šalia Vilniaus. Neatmestina versija, kad Kernavėje 1253 m. buvo karūnuotas karalius Mindaugas. Pasak istoriko akademiko Edvardo Gudavičiaus, Mindaugas sostinės neturėjo, o tik kelias rezidencijas, ir valstybę Mindaugas valdė bei prižiūrėjo keliaudamas po savo valdas.

Archeologai Kernavėje aptiko daugiau kaip prieš dešimt tūkstančių metų gyvenusių žmonių pėdsakų, o įtvirtinta gyvenvietė čia buvusi jau paskutiniaisiais amžiais prieš Kristų. Tačiau iki šiol tyrinėtuose rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą neabejotinai paminėta tik 1279 m., aprašant vieną kryžiuočių įsiveržimą į Lietuvą. Tuomet, XIII a. antrojoje pusėje, Kernavė buvo paversta sustiprintu gynybos kompleksu. Čia buvo Lietuvos valdovų Traidenio ir Vytenio centrinė rezidencija. Kernavė neprarado savo svarbos kaip dalinės kunigaikštystės centras ir XIV bei XV a. Be kitų, jos valdytoju yra buvęs ir didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Manvydas. Žinomi Kernavėje rašyti didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškai. XVI a. Kernavė – apskrities (pavieto) ir valsčiaus centras. Ji pažymėta 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje, o 1792 m. netgi gavo Magdeburgo teises ir miestelio herbą, bet, galima sakyti, daugiau už praeities šlovę.

XIX a. valsčiaus centrinės gyvenvietės teises iš Kernavės perėmė Musninkai, kurių vardu XV–XVI a. buvo vadinami keli dvarai. Jų ir miestelio istorijai atkurti reikia naujų šaltinių. Šiandien žinoma, kad 1422 m. viena iš Musninkų gyvenviečių priklausė Kristinui Astikui, kurio sūnus Radvila laikomas garsios Radvilų giminės pradininku. 1505 m. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai buvo patvirtinta teisė valdyti Senųjų ir Naujųjų Musninkų dvarus.

Čiobiškis, kaip prekybos miestelis, iškilo po 1410 m. Žalgirio ir 1435 m. Pabaisko mūšių, kai etninei Lietuvai prasidėjo dviejų šimtmečių laikotarpis be karų. Pro Čiõbiškį Nerimi ir vieškeliais, jungiančiais Kauną ir Jonavą su Kernave ir Vilniumi, vyko pirkliai, turėję Čiobiškyje sandėlius. Tačiau miestelis į didesnę gyvenvietę neišsiplėtė, nes keitėsi prekybos keliai ir Čiobiškį nustelbė netoliese išaugę Jonavos bei Širvintų miesteliai.

Vėlesniais laikais Musninkų valsčiaus neaplenkė XIX a. sukilimai, tarp musninkiečių su lietuvių tautiniais reikalavimais pasireiškusi 1905 m. anticarinė revoliucija, kaizerinės Vokietijos okupacija, 1919 m. Rusijos raudonarmiečių durtuvais atnešta bolševikų valdžia, kovos su lenkų želigovskininkais, gyvenimo prie pat demarkacijos ribos su Lenkijos užgrobta Rytų Lietuva pavojai ir sunkumai, nelegalių komunistų kuopelių veikla bei 1940–1941 m. sovietų okupacija ir represijos.

Paskui – 1941 m. antisovietinis sukilimas, nacių okupacija, žydų bendruomenės sunaikinimas. Tuomet musninkiečiai patyrė daug nepriteklių, bet ir grėsmių savo artimiesiems akivaizdoje išslapstė keliolika žydų, apsaugojo daugelį jaunuolių nuo okupantų prievartinių mobilizacijų į darbus Vokietijoje ir kitur, kuriam laikui buvo priglaudę nuo nacių represijų besislapsčiusį rašytoją Vincą Krėvę, sumaniai gynėsi nuo rekvizicijų ir prievolių, sumažindami jų naštą.

1944 m. – vėl šiurkšti sovietizacija ir represijos. Jau 1944 m. vasaros pabaigoje Čiobiškio ir Musninkų apylinkės tapo vienu iš pirmųjų antisovietinės partizanų kovos židinių.

Knygoje yra daug Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio miestelių ir jų apylinkių istorijai skirtų straipsnių. Dauguma jų pagrįsti įvairia literatūra, archyviniais ir kitais šaltiniais, kurie atsispindi mokslinei vartosenai reikalingose nuorodose.

Naujausių Kernavės archeologinių tyrimų rezultatai aptariami prof. Alekso Luchtano, dr. Gintauto Vėliaus, Manvydo Vitkūno straipsniuose. Apie kasmet Kernavėje nuo 1999 m. vykstantį „Gyvosios archeologijos dienų“ renginį, įtrauktą jau ir į Europos renginių programą, ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato muziejų, kurio darbuotojai 2002–2003 m. Varšuvoje demonstravo ekspoziciją „Kernavė – Lietuvos Troja“, rašo Jonas Vitkūnas. Archeologas dr. Gintautas Zabiela supažindina su Čiobiškio apylinkių pilkapynų tyrinėjimais. Archeologų rašinius pratęsia rašytiniais šaltiniais besiremiančių istorikų prof. habil. dr. Edvardo Gudavičiaus, dr. Algirdo Baliulio, prof. habil. dr. Liudo Truskos straipsniai. Su XIX–XX a. pradžios istorijos įvykiais ir visuomenės pokyčiais supažindina dr. Juozo Lebionkos, akademiko Vytauto Merkio ir kitų autorių straipsniai. Dr. Vytautas Lesčius ir dr. Gintautas Surgailis rašo apie 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovas Musninkų krašte. Stanislovo Buchavecko straipsniuose supažindinama su 1920–1944 m. laikotarpio įvykiais, reiškiniais ir žmonėmis. Kazys Misius parašė apie valsčiaus pašto įstaigas (iki 1940 m.). Birutė Burauskaitė pateikė 1940–1952 m. nuo sovietų okupacijos nukentėjusių valsčiaus gyventojų sąrašą. Albino Masaičio, Viktoro Aleknos, buvusio partizano Antano Bernoto ir Stasės Kavaliauskienės straipsniai skiriami pokario antisovietinei ginkluotai kovai, kuri Musninkų valsčiuje buvo susijusi su Didžiosios Kovos apygarda ir jai vadovavusiu Jonu Misiūnu (slap. Žaliasis Velnias). Senoji praeitis taip pat atsispindi Alfonso Balsevičiaus, Boleslovo Krivkos, Reginos Švobienės, Valentinos Aldonos Tamašauskienės, Jadvygos Barbaravičienės ir kitų autorių straipsniuose, skirtuose kaimų, bažnyčių, mokyklų, kultūros ir kultūros paminklų istorijai. Juose pateikiama ir sovietmečio istorijos fragmentų. Sovietmečio tikrovės faktų rasime ir Vacio Miliaus atsiminimuose apie 1969 m. ekspediciją Kernavėje, ir Jono Trinkūno straipsnyje apie romuvių judėjimą, taip pat įvairiuose straipsniuose apie bažnyčias, bibliotekas ir kt. Apskritai knygoje daugiau dėmesio skiriama XX a. įvykiams, kurie sovietų istoriografijoje ir publicistikoje buvo nušviečiami ypač tendencingai ir labai iškraipomi.

Skaitytojai sužinos, kad Musninkuose būta didelės žydų bendruomenės, mažesnės – Kernavėje. Apie tai primena Musninkų žydų kapinės ir namai, kuriuose gyveno lietuvių ir lenkų kaimynai žydai. Iki 2001 m. pabaigos prie miestelio svarbiausios kryžkelės stovėjusi ir sinagoga, kurią kitados net norėta perkelti į muziejų Rumšiškėse. Iki 1940 m. sovietų okupacijos Musninkų valsčiaus žydai ir lietuviai sugyveno kaip geri kaimynai.

1988 m. prasidėjusį Atgimimą, nepriklausomybės laikotarpį atspindi buvusios seniūnės Stanislavos Šidagienės, dabartinių seniūnų Birutės Jankauskienės, Virginijaus Urbono, Virginijaus Niekio, mero Vyto Šimonėlio, sociologų dr. Valentinos Ratkevičienės, dr. Antano Čiužo, dr. Anelės Vosyliūtės ir kitų autorių straipsniai.

Net penkiolikoje straipsnių rašoma apie etnografinius dalykus ir buvusius gyvensenos, darbų, švenčių papročius; išsamiausiai apie tai rašo žymūs ir žinomi etnologai prof. habil. dr. Regina Merkienė, prof. habil. dr. Vacys Milius, dr. Inga Nėnienė, Vingaudas Baltrušaitis. Kraštotyrininkai Filomena Vaicekauskienė, Rytas Tamašauskas, Alfonsas Balsevičius ir mokslininkai dr. Aloyzas Vidugiris, dr. Kazys Morkūnas pateikia Musninkų krašto kalbos ir tarmės bei tautosakos lobių. Visos teminių straipsnių ir parengtų tekstų autorių pavardės nurodytos knygos turinyje.

Musninkai ar jų apylinkės – senosios Lietuvos valstybės garsios Radvilų giminės, iš kurios kilusi iškili XVI a. moteris Barbora Radvilaitė, lopšys. Lietuvos istorikams kol kas nepavyko aptikti archyvinių šaltinių, kuriais būtų galima pagrįsti Barboros Radvilaitės gyvenimo sąsajas su Musninkais, tačiau istorinė logika neleidžia abejoti, kad būsimoji Lietuvos ir Lenkijos karalienė ne kartą viešėjo pas savo giminaičius Musninkuose, ypač tuomet, kai gyveno netolimuose Dubingiuose. Tuo pagrįstos ir istorija besidominčio Širvintų rajono tautodailininko ir visuomenės veikėjo musninkiečio Juozo Binkio mintys: „Musninkuose, pas savo vyriausiąjį brolį Mikalojų iki vedybų dažnai lankydavosi ir Barbora Radvilaitė – [būsimoji – vyr. red.] Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalienė Žygimantienė Augustienė. Po pirmojo vyro Goštauto mirties, našlaudama, ji visas vasaras praleisdavo brolio dvare Musninkuose“. Juk neatsitiktinai Musninkų pakraštyje, pakeliui į Čiobiškį, ir dabar tebestovi minėta Barboros koplytėlė, kuri medinė, manoma, buvusi pastatyta XVI a., o mūrinė tapo XVIII a.

Su buvusio Musninkų valsčiaus vietovėmis yra susiję daug kitų istorinių asmenybių ir įžymių žmonių. Daugelis jų paminėti teminiuose straipsniuose, apie kai kuriuos parašyti atskiri straipsniai, pavyzdžiui: apie Kanclerių giminės asmenis, apie kunigus Juozą Dubietį, Nikodemą Švogžlį-Milžiną, Česlovą Krivaitį, rašytoją Igną Šeinių, išeivijos veikėją Mariją Remienę (Bareikaitę), Joną Kronkaitį ir kt. Toliau pateiktame biografijų sąvade enciklopediškai daugiausia aprašyti XX a. žymesni žmonės, kilę iš Musninkų krašto ar jame gyvenę bei gyvenantys. Bet ir trumpai aprašyti visų nusipelniusių Širvintų kraštui ir Lietuvai musninkiečių nebuvo įmanoma. Pavyzdžiui, su Musninkais šiek tiek susiję dainininkų B. Grincevičiūtės ir A. Kučingio gyvenimas... Tad šis sąvadas nėra baigtinis. Galima tik pridurti, kad daugelis musninkiečių, čiobiškiečių bei kernaviškių savo artimųjų, tėvų, senelių ir prosenelių, gyvenusių XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, pavardes ir su jais susijusių faktų ras šios knygos straipsnyje „Musninkų valsčiaus gyventojai 1942 metais“.

Ši knyga galėtų būti vertinga tiek vietos gyventojams, tiek ir kitiems skaitytojams ne tik kraštotyriniu bei pažintiniu atžvilgiu, bet ir spausdinamų straipsnių moksline verte ar dėl monografijoje pateikiamų faktų bei jų analizės.

Musninkuose ir Čiobiškyje vyksta daug renginių, kurių svarba dažnai peržengia ir Širvintų rajono ribas, o Kernavė ir jos apylinkės pastaruoju metu net labai plačiai išgarsėjo ne tik „Gyvosios archeologijos dienų“ švente, kuri miestelyje vyksta kartu su Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimu, bet ir kitais renginiais: Rasos (Joninių) švente, tarptautiniu liaudiškos muzikos, tautinių šokių ir folkloro festivaliu ir kt. Iš jų galima paminėti 2001 ir 2003 m. Valiukiškiuose vykusius techno- ir transinės muzikos tarptautinius renginius. 2002 m. prancūzams Kernavėje įkūrus tarptautinio turizmo informacinį centrą, į šį unikalų istorijos ir gamtos kampelį kasmet atvyksta vis daugiau svečių iš užsienio šalių.

Knygą rengė 114 autorių, kurie parašė 161 straipsnį.

Monografijoje yra šeši skyriai. Visų jų tekstų kalbą redagavo kalbos redaktorius Albinas Masaitis. Didžiausias – „Istorijos“ – skyrius suskirstytas į poskyrius. „Gamtos“, „Istorijos“ skyrių (išskyrus poskyrį „Rezistencija“, kurį sudarė A. Masaitis) sudarė ir redagavo vyr. redaktorius sudarytojas Stanislovas Buchaveckas. Jis sudarė ir „Etninės kultūros“ bei „Kalbos“ skyrius, kuriuos dalykiškai redagavo prof. Vacys Milius ir dr. Kazys Morkūnas. Įžymių žmonių skyrių sudarė Jadvyga Barbaravičienė ir jį redagavęs S. Buchaveckas. „Tautosakos“ skyriaus sudarytojas ir redaktorius – Povilas Krikščiūnas, kuriam talkininkavo ir dr. Daiva Vyčinienė.

Knygos gale pateikiama asmenvardžių rodyklė. Jos sudarymą sunkino tos pačios giminės ar net šeimos narių pavardžių skirtingas rašymas XIX–XX a. Vykę rusifikacijos ir kolonizacijos procesai dažnai keitė ir pavardžių šaknines balses. 1918–1940 m. kai kurios šeimos savo pavardes lietuvino, todėl XX a. neretai netgi giminaičių pavardės buvo rašomos skirtingai. Pavyzdžiui, vieni rašėsi Ciesiūnais, o kiti – Cesiūnais. Tveragų giminaičiai vadinosi Tviragomis, Tamoševičių – Tomaševičiais arba Tomoševičiais, Baumilų – Baumylomis, Gelumbauskų – Golombevskiais ir pan. Tad į pasitaikančius pavardės balsių skirtumus (ir pavardžių galūnėse, pvz.: Laukys ir Laukis) turi atkreipti dėmesį ir skaitytojai.

Knyga iš esmės buvo parengta jau 2004 m., tačiau tik 2005 m. pavyko gauti leidybai trūkstamų lėšų. Iš Širvintų rajono savivaldybės gauta 34 600 Lt. Kiti rėmėjai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas dr. Algirdas Mykolas Brazauskas; 30 000 Lt), UAB „Magnolija“ (direktorius Jonas Dubickas; 20 000 Lt), Petras Jonušas (10 000 Lt), Žemės ūkio ministerija (ministrė prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė; 10 000 Lt), Marija Remienė (5695 Lt (1500 JAV dolerių), Jonas Jurkūnas (4000 Lt (1000 JAV dolerių), VĮ „Lietuvos paštas“ (gen. direktorius Jonas Šalavėjus; 3000 Lt). Knygos parengimas ir išleidimas kainavo per 150 tūkst. Lt.

Už įvairią pagalbą rengiant šią knygą dėkoju širvintiškiams Jadvygai Barbaravičienei, Antanui Juščiui, kraštotyrininkams Filomenai Vaicekauskienei, Boleslovui Krivkai, Alfonsui Balsevičiui, Marijai Galvosienei, musninkiečiui Kaziui Binkiui, čiobiškietei Vladislavai Dalinkevičienei, muziejininkams Sauliui Vadišiui ir Jonui Vitkūnui, visiems trims jau paminėtiems seniūnams, kunigui Rokui Puzonui, laikraščio „Širvinta“ vyriausiajam redaktoriui Marijonui Barbaravičiui ir redakcijos darbuotojams, laikraščio „Voruta“ vyriausiajam redaktoriui Juozui Vercinkevičiui, Musninkų vidurinės mokyklos direktoriui Vladui Trakimavičiui, Lionginui Vaicekauskui, Rytui Tamašauskui ir kitiems nuoširdžių atsiminimų, nuotraukų ir kitos medžiagos pateikėjams, knygų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos pirmininkei prof. Irenai Reginai Merkienei, serijos istorijos mokslo darbų kuratoriui akademikui Antanui Tylai, kitiems komisijos nariams, mokslinei aprobacijai teiktų straipsnių recenzentams.

Leidyklos vadovui Petrui Jonušui esu dėkingas ne tik kaip leidinio finansiniam rėmėjui, bet ir už kitą įvairiapusišką paramą.

Nuoširdžiausios padėkos nusipelnė prie knygos parengimo spaudai nuolat dirbę kalbos redaktorius Albinas Masaitis, maketuotoja Sigrida Šimkūnienė, tekstų rinkėja Virginija Pociutė, korektorė Zita Kutraitė, leidyklos vadybininkė administratorė Živilė Driskiuvienė, už įvairią pagalbą ar atliktus darbus – Rimgailė Pilkionienė, Violeta Barkauskaitė, fotografas Aloyzas Petrašiūnas, dailininkas Alvydas Ladyga, kartografė Lidija Kavaliauskienė, vertėjas į anglų kalbą Algis Starkus, Kristina Ilgevičiūtė, Jonas Dubickas, Simona Jonušaitė, Venantas Mačiekus, Kazys Misius, Vida Girininkienė, Virginijus Jocys, Antanas Andrijonas, Tomas Mačiekus, Danutė Kasinskienė, Daiva Ramaneckaitė, Jonas Mikalauskas ir kiti bent kiek labiau talkinę žmonės.

Tikiuosi, kad šis leidinys, kurį kitaip galėtume vadinti ir mokslinės kraštotyros knyga, ne vienam jaunam mokslininkui galės būti paskata tyrinėti savo gimtinės ar kaimyninio valsčiaus istoriją, o patyrusiems istorikams parašyti mokslinių straipsnių ir lokalinėms monografijoms, kurios padeda skleisti dar neskelbtus dokumentus ir šaltinius bei atsirasti visos Lietuvos ar platesnio regiono problemas nagrinėjantiems objektyvesniems sintetiniams darbams, bet gal įkvėps ir kitų Lietuvos vietovių gyventojus rengti panašius leidinius apie savo gimtinę, jos istoriją, papročius, žmones. Juk nuo 2004 m. liepos 7 d. Kernavė yra jau ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos paveldas, nes Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Tai liudijantis sertifikatas Kernavėje buvo iškilmingai įteiktas 2005 m. gegužės 19 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato surengtoje dokumento įteikimo šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui dr. Mechtild Rössler, Lietuvos Respublikos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, daug kitų šalies ir Širvintų rajono iškilių asmenybių.

Stanislovas Buchaveckas

Turinys

21		Pratarmė


		GAMTA

27		Česlovas Kudaba, Rimvydas Kunskas. Kernavės ir Musninkų apylinkių paviršius ir kraštovaizdis
35		Romualdas Sližauskas. Musninkų valsčiaus flora ir fauna
39		Marijonas Barbaravičius. Daug gali vienas žmogus


		ISTORIJA
		ISTORIJA. ARCHEOLOGIJA
43		Aleksas Luchtanas, Gintautas Vėlius. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija
52		Jonas Vitkūnas. „Gyvoji archeologija“ Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate
63	*	Manvydas Vitkūnas. Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje
124		Manvydas Vitkūnas. Musninkų apylinkių senovė
127		Gintautas Zabiela. Čiobiškio ir Rusių Rago pilkapynų tyrinėjimai 1963–1964 metais
		ISTORIJA. IKI XX Amžiaus PRADžIOS
140	*	Edvardas Gudavičius. Kernavės žemė ir valsčius iki 1564–1566 metų administracinės reformos
148		Algirdas Baliulis. Iš Musninkų praeities
153		Algirdas Baliulis. Iš Kernavės praeities
172		Algirdas Baliulis. Iš Čiobiškio praeities
176		Liudas Truska. Kernavės apylinkių gyventojai XVIII amžiaus pabaigoje
183		Juozas Lebionka. Čiobiškietė bajoraitė – trijų talentų motina (Julija Guiskytė-Kiuji)
192		Juozas Lebionka. XIX amžiaus sukilimų aidai Musninkų krašte
197	*	Vytautas Merkys. Lietuvių kalbos vartojimo bažnyčioje ir lietuviškos spaudos plitimo sąsajos 1870–1914 metais
204		Rytas Tamašauskas. Muziko Juozo Tallat-Kelpšos viešnagės
206		Saulius Žilys. Žvilgsnis į 1905 metų Musninkų valsčiaus vietoves
213		Vytautas Lesčius. Musninkų kraštas Nepriklausomybės kovų sūkuryje 1919–1920 metais
225		Gintautas Surgailis. 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų aidai Čiobiškio, Kernavės ir Musninkų apylinkėse
		ISTORIJA. 1920–1940
231		Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčius 1920–1940 metais: kai kurie faktai ir žmonės
275		Kazys Misius. Musninkų valsčiaus pašto įstaigos iki 1940 metų
		ISTORIJA. 1940–1944
280	*	Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčius nacių okupacijos metais
		ISTORIJA. 1942 METŲ GYVENTOJŲ SURAŠYMAS
327		Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčiaus gyventojai 1942 metais
		ISTORIJA. XX Amžiaus DEMOGRAFINIAI POKYČIAI
367		Algirdas Stanaitis. Musninkų valsčiaus kaimų ir jų gyventojų kaita 1923–2000 metais
377		Rolandas Gustaitis. Čiobiškio, Kernavės ir Musninkų parapijų gyventojų 1928–1944 metų statistiniai duomenys
		ISTORIJA. SOVIETŲ GENOCIDAS
382		Musninkų valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų okupacijos 1940–1952 metais. Parengė Birutė Burauskaitė.
		ISTORIJA. REZISTENCIJA
409		Albinas Masaitis. Didžioji kova
415		Viktoras Alekna. Didžiosios kovos apygardos veikla Musninkų valsčiuje
427		Albinas Masaitis. Erelio būrio partizanai iš Pamusių
437		Antanas Bernotas. Laisvės kovotojai iš senųjų Vindeikių. Parengė Albinas Masaitis
450		Stasė Širvinskienė (Kavaliauskaitė). Ją priglaudė Čiobiškio žemė
		ISTORIJA. NUO 1944 METŲ (SOVIETMETIS)
454		Jadvyga Barbaravičienė. Virvyčių kolūkio istoriją prisiminus
461		Justinas Minderis. Čiobiškio paštas
463		Jonas Trinkūnas. Romuvių judėjimo pradžia – Kernavėje
468		Vacys Milius. 1969 metų Kernavės ekspediciją prisiminus
		ISTORIJA. IŠ KAIMŲ PRAEITIES
470		Jonas Vitkūnas, Manvydas Vitkūnas. Ardiškio kaimas: nuo viduriniojo geležies amžiaus iki mūsų dienų
486		Alfonsas Balsevičius. Prisiminimai apie Pamusių kaimą
496		Boleslovas Krivka. Skėterių kaimo gyvavimo raida
502		Regina Švobienė. Kaimas prie vinkšnų brastos
508		Janina Stravinskienė. Lapelės
515		Dalia Taparauskienė, Dalia Damalakienė. Vindeikių kaimas
526		Dalia Taparauskienė. Prienų kaimas
527		Dalia Taparauskienė. Dubių kaimas
529		Dalia Taparauskienė. Vebronių kaimas
530		Valentina Aldona Tamašauskienė. Prisiminimai apie Minčiukų kaimą
538		Stanislava Norušienė. Peklynė
539		Vladislava Juodelienė. Ten, kur Šafarnė ir Narvydiškis
541		Stanislava Norušienė. Juodonių kaimas
543		Vladislava Dalinkevičienė, Veronika Dubetienė. Paberžės kaimo istorija
		ISTORIJA. BAŽNYČIOS
548		Stanislovas Buchaveckas. Iš Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios ir parapijos istorijos
563		Robertas Jurgaitis. Musninkų bažnyčios archyvas
575		Musninkų Švč. Trejybės parapijos klebono R. Puzono raportas vyskupo J. Matulaičio vizitacijos proga (2001 06 17)
579		Musninkų bažnyčia, varpinė ir Barboros koplytėlė
585		Iš Kernavės bažnyčios istorijos
590		Iš Kernavės bažnyčios inventorizacijos knygos. Parengė Stanislovas Buchaveckas
601		Čiobiškis, jo bažnyčios ir kunigai. Pagal N. Švogžlio-Milžino rankraštį parengė Stanislovas Buchaveckas
603		Čiobiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ansamblis
606		Libertas Klimka. Čiobiškio varpai ir laikrodis
610		Robertas Jurgaitis. Čiobiškio bažnyčios archyvas
		ISTORIJA. MOKYKLOS
620		Juozas Lebionka. Musninkų valsčiaus mokyklos XX amžiaus pradžioje
621	*	Stanislovas Buchaveckas. Musninkų valsčiaus mokyklos 1939–1944 metais
664		Janinos Usavičiūtės atsiminimai apie tėvą Stasį Usavičių
666		Onos Šalučkienės atsiminimai (fragmentas)
669		Vytautė Kvainickienė (Dalinkevičiūtė). Čiobiškio mokytojai
672		Gražina Markevičienė. Musninkų mokyklos istorijos faktai ir skaičiai
678		Vladas Trakimavičius. Musninkų vidurinė mokykla 1987–2002 metais
686		Leonas Pociūnas. Darbinis mokymas ir darbo pavyzdys
687		Marija Galvosienė. Apie Musninkų vidurinės mokyklos muziejų
689		Jonas Stankevičius. Kernavės mokyklos istorija
704		Dalia Damalakienė. Vindeikių mokyklos istorija
706		Vladislava Dalinkevičienė. Čiobiškio mokykloje
709		Stasė Brazdžienė. Čiobiškio mokykla: auklėtojos ir mokytojos atsiminimai
711		Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namai
		ISTORIJA. IŠ KULTŪROS PALIKIMO
714		Antanas Juščius. Paminklotvarka ir kultūros vertybių saugojimas
717		Jonas Vitkūnas. Nuo J. Šiaučiūno muziejaus iki Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
726		Rimtas Tarabilda. Kernavės herbo atkūrimas
729		Rimtas Tarabilda. Būtina išsaugoti
732		Saulius Stoma. Čiobiškio dvaro sodyba
734		Stanislovas Buchaveckas. Skirtingi dvarų likimai
737		Stanislovas Buchaveckas. Čiobiškio keltas – technikos paminklas
738		Privatus Jono Pivoro muziejus „Armonika“. Informaciją parengė Jonas Pivoras
740		Stanislovas Buchaveckas. Keli štrichai apie tautodailininkus
		ISTORIJA. KULTŪRA
745		Jadvyga Barbaravičienė. Krašto kultūros puoselėjimas ir ugdymas
		ISTORIJA. BIBLIOTEKOS
761		Stanislovas Buchaveckas. Viešosios bibliotekos
762		Dalia Taparauskienė. Vindeikių bibliotekos istorija
763		Virginija Gigaškaitė. Vileikiškių biblioteka
764		Snieguolė Šimanskienė. Čiobiškio biblioteka
		ISTORIJA. SOCIOLOGINIAI TYRIMAI
765		Valentina Ratkevičienė. Ūkininkų gyvenimo ir veiklos sąlygos
778		Antanas Čiužas. Musninkiečių požiūris į šių dienų jaunimą ir savo krašto ateitį
788		Anelė Vosyliūtė. Kaimo žmonės: gyvensenos skirtumai
		ISTORIJA. ATGIMIMAS. NEPRIKLAUSOMYBĖS METAI
808		Stanislovas Buchaveckas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava Kernavėje 1988 metais
810		Stanislava Šidagienė. Palikti pėdsakai
812		Birutė Jankauskienė. Musninkų seniūnija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
819		Virginijus Urbonas. Kernavės seniūnija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
829		Virginijus Niekis. Čiobiškis XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
834		Vidmantas Verikas. Musninkų ūkininkų bendrija
835		Stanislovas Buchaveckas. „Versmės“ leidyklos ekspedicija
836		Marijona Vaicekauskienė. Kraštiečių šventė Musninkuose
837		Vytas Šimonėlis. Kraštas, turintis didelę perspektyvą
839		Virkantas Trumpickas. Naujas Musninkų akcentas
840		Birutė Jankauskienė. Vileikiškių kaimo bendruomenės darbai ir viltys
841		Vaida Pakalnytė, Dalia Grigonienė. Apie visuomeninę organizaciją „Kernavės bendruomenė“
843		Jadvyga Barbaravičienė. Politinė situacija nepasikeitė
846		Stanislovas Buchaveckas. Kai kurie 2003 metų įvykiai
848		Seniūnijų vietovės 2003 metais

		ETNINĖ KULTŪRA

851		Alfonsas Balsevičius. Darbai
857		Valentina Aldona Tamašauskienė. Atsiminimai
860		Erika Nenartavičiūtė. Linų auginimas ir pluošto tvarkymas XX a. trečiajame–penktajame dešimtmetyje
864	*	Irena Regina Merkienė. Gyvulių ūkis. Lokalinės kultūros universalumas ir savitumas
877		Inga Levickaitė. „Visą gyvenimą mama siuvo ir aš siuvau, siuvau...“
882		Vacys Milius. Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio kapinės
892		Elvyra Straševičienė. Musninkų apylinkių trobesiai ir jų statytojai
899		Vingaudas Baltrušaitis. Gyvenamųjų namų interjerai
906		Gražina Žumbakienė. Sodybų želdiniai Čiobiškio ir Musninkų apylinkėse
919		Janina Samulionytė. Stalo indai ir įrankiai
929		Vacys Milius. Mitybos tradicijos ir naujovės
932	*	Inga Nėnienė. Skaros ir skarelės moterų gyvenime (XX amžius)
944		Alfonsas Balsevičius. Šventės ir papročiai Pamusių kaime
956		Alfonsas Balsevičius. Vestuvių aprašymas
959		Stanislava Norušienė. Žolelės daug ką gydo (Apie žolininkę Sofiją Ražauskaitę)


		KALBA

961		Aloyzas Vidugiris. Dėl Musninkų apylinkių kalbinės padėties ir jos raidos
966		Kazys Morkūnas. Kaip musninkiečiai ir jų kaimynai šneka
970		Marija Razmukaitė. Čiobiškio ir Musninkų vardai
971		Aleksandras Vanagas. Miestelio ir upės vardas Kernavė
973		Kelių Čiobiškio ir Musninkų apylinkių kaimų vietovardžiai. Parengė Rytas Tamašauskas
981		Alfonsas Balsevičius. Pamusių kaimo tikriniai vardai
986		Musninkų apylinkės žmonių vardai
992		Musninkų apylinkės gyvulių vardai
993		Musninkų apylinkių frazeologizmai. Parengė Kazys Morkūnas


		TAUTOSAKA

1011		Povilas Krikščiūnas. Iš archyvų ir knygų atminties
1021		Dainos nuo Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio. Tekstus parengė Giedrius Dringelis. Melodijas parengė Daiva Vyčinienė
1071		Pasakojamoji tautosaka. Parengė Lina Valiukaitė
1095		Smulkioji tautosaka. Parengė Dalia Zaikauskienė
1108		Instrumentinė muzika. Parengė Kazimieras Kalibatas


		ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1111		Algirdas Kancleris. Kanclerių giminės raida
1125		Juozas Lebionka. Musninkietis, paskyręs savo gyvenimą Vilnijai (Kun. Juozas Dubietis)
1129		Filomena Vaicekauskienė. Šeinius Musninkų padangėj
1132		Stasys Brasiūnas. Atsiminimai apie Igną Šeinių. Užrašė Filomena Vaicekauskienė
1134		Viktoras Alekna, Gražina Zimkuvienė. Povilas Zimkus – Musninkų valsčiaus viršaitis 1930–1940 metais
1137		Kazys Misius. Kraštotyrininkas publicistas kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas
1142		Jūra Marija Baužytė. Užmaršties smėlis neužpustė jų pėdsakų
1148		Emilija Šiaučiūnaitė. Apie mokytoją Juozą Šiaučiūną
1153		Palmyra Matulionienė (Navickaitė). Atsiminimai apie tėvą Edmundą Navicką
1158		Jadvyga Barbaravičienė. Daug pasiekęs, bet nepamiršęs gimtojo krašto
1163		Jonas Urbonas. Monsinjoro Česlovo Krivaičio darbai Kernavėje
1166		Jadvyga Barbaravičienė. Kunigo Leono Smalinsko kryžiaus kelias
1167		Marija Galvosienė. Jonas Galvosas (1929–1998)
1169		Regina Švobienė. Mūsų Auklėtojas buvo Jonas Galvosas
1171		Juozas Vercinkevičius. Linkiu tylaus džiaugsmo... (Keletas žodžių apie Musninkų vidurinės mokyklos literatų būrelio vadovę Palmirą Sirvydytę)
1175		Danutė Krištopaitė. Kernavės krašto dainininkė
1179		Stanislovas Buchaveckas. Jonas Bareika
1183		Aldona Vasiliauskienė. Apie Mariją Remienę
1212		Apie seserį Ireną Margaritą Bareikaitę. Keletas minčių jos vienuoliškojo pašaukimo 50-mečio proga
1214		Edmundas Simanaitis. Tėvynės trauka pažadino pareigos jausmą
1220		Kun. Robertas Grigas. Kunigystė Lietuvoje: kova už laisvę ir dvasią
1222		Marija Remienė. Kunigas bažnyčios ir tėvynės gerovei
1222		Gediminas Žadeika. Viktoras Brazauskas
1224		Alfredas Guščius. Žvilgsnis į Viktoro Brazausko kūrybą
1224		Gediminas Žadeika. Šiek tiek apie Petrą Naraškevičių
1226		Angelė Šarlauskienė, Stanislovas Buchaveckas. Algirdas Alekna – architektas, menininkas, filosofas ir paslapčių kolekcionierius
1227		Stanislava Norušienė. Gediminskų grožio salelėje
1228		Stanislava Norušienė. Dailininkės Apolonijos Dimšienės gyvenimo vingiai


1232		Biografijų sąvadas. Parengė Stanislovas Buchaveckas, Albinas Masaitis, Jadvyga Barbaravičienė, Gediminas Žadeika, Janina Stravinskienė
1232		Gimę Musninkų valsčiuje
1244		Gyvenę arba gyvenantys Musninkų krašte


1253		Straipsnių, aprobuotų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos, santraukos anglų kalba
1258		Apie straipsnių autorius
1263		Santrumpos ir sutrumpinimai
1265		Asmenvardžių rodyklė
1293		Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato įtraukimo į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą sertifikato faksimilė
1294		Buvusio Musninkų valsčiaus žemėlapis. Parengė Lidija Kavaliauskienė
1296		Dabartinė kartografinė ir geografinė situacija buvusio Musninkų valsčiaus teritorijoje. Parengė Lidija Kavaliauskienė
1298		Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis
1300		Apie seriją „Lietuvos valsčiai“
1302		Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ leidinių geografija

*Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, aprobuoti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos (žr. p. 4). Straipsnių santraukos anglų kalba p. 1253–1257.

Contents

21		Foreword


		NATURE

27		Česlovas Kudaba, Rimvydas Kunskas. The surface and landscape of Kernavė and Musninkai environs
35		Romualdas Sližauskas. The flora and fauna of Musninkai
39		Marijonas Barbaravičius. One man can much


		HISTORY
		HISTORY. ARCHAEOLOGY
43		Aleksas Luchtanas, Gintautas Vėlius. The history of archaeological research in Kernavė
52		Jonas Vitkūnas. “A living archaeology“ in the state cultural reserve of Kernavė
63	*	Manvydas Vitkūnas. The town of Kernavė in the 13th–14th cent.-s. The mode of life and occupations of the inhabitants
124		Manvydas Vitkūnas. The ancient times of Musninkai environs
127		Gintautas Zabiela. The research of Čiobiškis and Rusių Ragas burial mounds in 1963–1964
		HISTORY. TILL THE BEGINNING OF THE 20TH CENTURY
140	*	Edvardas Gudavičius. The land and valsčius (a small self-governing district) till the administrative reform of 1564–1566
148		Algirdas Baliulis. From the past of Musninkai
153		Algirdas Baliulis. From the past of Kernavė
172		Algirdas Baliulis. From the past of Čiobiškis
176		Liudas Truska. The population of Kernavė environs in the end of the 18th cent.
183		Juozas Lebionka. A noblewoman from Čiobiškis – the mother of three talents (Julija Guiskytė-Kiuji)
193		Juozas Lebionka. The echoes of the 19th cent. upprisings in the country of Musninkai
197	*	Vytautas Merkys. The connections between the Lithuanian language usage in the church and the spread of the Lithuanian press in 1870–1914
204		Rytas Tamašauskas. The visits of musicologist Juozas Tallat-Kelpša
206		Saulius Žilys. A glance at Musninkai valsčius localities in 1905
213		Vytautas Lesčius. The country of Musninkai in the vortex of Independence struggles in 1919–1920
225		Gintautas Surgailis. The echoes of 1919–1920 Independence struggles in the environs of Čiobiškis, Kernavė and Musninkai
		HISTORY. 1920–1940
231		Stanislovas Buchaveckas. The valsčius of Musninkai in 1920–1940: some facts and the people
275		Kazys Misius. The post offices of Musninkai valsčius till 1940
		HISTORY. 1940–1944
280	*	Stanislovas Buchaveckas. The valsčius of Musninkai in the period of nazi occupation
		HISTORY. THE CENSUS OF 1942
327		Stanislovas Buchaveckas. The population of Musninkai valsčius in 1942
		HISTORY. THE 20TH CENT. DEMOGRAPHICAL CHANGES
367		Algirdas Stanaitis. The population change of Musninkai valsčius villages in 1923–2000
377		Rolandas Gustaitis. The 1928–1944 statistic data concerning the population of Čiobiškis, Kernavė and Musninkai parishes
		HISTORY. THE SOVIET GENOCIDE
382		Birutė Burauskaitė. The inhabitants of Musninkai valsčius that suffered from the soviet occupation in 1940–1952
		HISTORY. RESISTANCE
409		Albinas Masaitis. The Great Struggle
415		Viktoras Alekna. The activities of the Great Struggle district in Musninkai
427		Albinas Masaitis. The freedom fighters of Erelis (Eagle) detachment from Pamusiai
437		Antanas Bernotas. The freedom fighters from Old Vindeikiai village. Prepared by Albinas Masaitis
450		Stasė Širvinskienė (Kavaliauskaitė). The land of Čiobiškis sheltered her
		HISTORY. SINCE 1944 (THE SOVIET PERIOD)
454		Jadvyga Barbaravičienė. Having remembered the history of Virvyčiai collective farm
461		Justinas Minderis. The post office of Čiobiškis
463		Jonas Trinkūnas. The beginning of Romuva people movement in Kernavė
468		Vacys Milius. Having remembered the expedition to Kernavė in 1969
		HISTORY FROM THE PAST OF THE VILLAGES
470		Jonas Vitkūnas, Manvydas Vitkūnas. The village of Ardiškis: from the middle Iron Age till nowadays
486		Alfonsas Balsevičius. Some reminiscences of Pamusiai village
496		Boleslovas Krivka. The development process of Skėteriai village
502		Regina Švobienė. A village at the elm ford
508		Janina Stravinskienė. Lapelės village
515		Dalia Taparauskienė, Dalia Damalakienė. The village of Vindeikiai
526		Dalia Taparauskienė. The village of Prienai
527		Dalia Taparauskienė. The village of Dubiai
529		Dalia Taparauskienė. The village of Vebroniai
530		Valentina Aldona Tamašauskienė. Some reminiscences of Minčiukai village
538		Stanislava Norušienė. The village of Peklynė
539		Vladislava Juodelienė. Where Šafarnė and Narvydiškis villages
541		Stanislava Norušienė. The village of Juodoniai
543		Vladislava Dalinkevičienė, Veronika Dubetienė. The history of Paberžė village
		HISTORY. CHURCHES
548		Stanislovas Buchaveckas. From the history of Musninkai St. Trinity church and the parish
563		Robertas Jurgaitis. The archives of Musninkai church
575		The report of Musninkai St. Trinity parish dean R. Puzonas on the occasion of bishop J. Matulaitis visitation (the 17th of June, 2001)
579		Musninkai church, belfry and Barbora’s little chapel
585		From the history of Kernavė church
590		From Kernavė church inventory book. Prepared by Stanislovas Buchaveckas
601		Čiobiškis. Its churches and priests
603		The ensemble of Čiobiškis Jonas the Baptizer’s church. Prepared by Stanislovas Buchaveckas according to N. Švogžlys-Milžinas’ manuscript
606		Libertas Klimka. Čiobiškis’ bells and the clock
610		Robertas Jurgaitis. The archives of Čiobiškis church
		HISTORY. SCHOOLS
620		Juozas Lebionka. The schools of Musninkai valsčius at the beginning of the 20th cent.
621	*	Stanislovas Buchaveckas. The schools of Musninkai valsčius in 1939–1944
664		The reminiscences of Janina Usavičiūtė of her father Stasys Usavičius
666		Ona Šalučkienė’s reminiscences (a fragment)
669		Vytautė Kvainickienė (Dalinkevičiūtė). The teachers of Čiobiškis
672		Gražina Markevičienė. The facts and numbers concerning Musninkai schools history
678		Vladas Trakimavičius. The middle school of Musninkai in 1987–2002
686		Leonas Pociūnas. The teaching of works and an example of works
687		Marija Galvosienė. About the museum of Musninkai middle school
689		Jonas Stankevičius. The history of Kernavė school
704		Dalia Damalakienė. The history of Vindeikiai school
706		Vladislava Dalinkevičienė. At the school of Čiobiškis
709		Stasė Brazdžienė. Čiobiškis school: the reminiscences of a tutor and educator
711		The special children’s education and guardianship house of Čiobiškis
		HISTORY. FROM CULTURE HERITAGE
714		Antanas Juščius. Monuments management and culture valuables preservation
717		Jonas Vitkūnas. From J. Šiaučiūnas museum till Kernavė state cultural reserve
726		Rimtas Tarabilda. The restoration of Kernavė coat of arms
729		Rimtas Tarabilda. It’s necessary to preserve
732		Saulius Stoma. The manor farm-stead of Čiobiškis
734		Stanislovas Buchaveckas. Different fates of manor farm-steads
737		Stanislovas Buchaveckas. The ferry-boat of Čiobiškis – a technical monument
738		The private Jonas Pivoras museum “Armonika“ (“Accordion“). The information prepared by Jonas Pivoras
740		Stanislovas Buchaveckas. Some strokes concerning folk-artists
		HISTORY. CULTURE
745		Jadvyga Barbaravičienė. The fostering and development of the country’s culture
		HISTORY. LIBRARIES
761		Stanislovas Buchaveckas. Public libraries
762		Dalia Taparauskienė. The history of Vindeikiai library
763		Virginija Gigaškaitė. The library of Vileikiškiai
764		Snieguolė Šimanskienė. The library of Čiobiškis
		HISTORY. Sociology Research
765		Valentina Ratkevičienė. The conditions of farmers’ life and activities
778		Antanas Čiužas. The attitude of Musninkai people towards nowadays youth and the past of their country
788		Anelė Vosyliūtė. The country people: differences in thinking
		HISTORY. REBIRTH. INDEPENDENCE YEARS
808		Stanislovas Buchaveckas. The flag of Lithuania’s Grand Duchy in Kernavė in 1988
810		Stanislava Šidagienė. The traces left
812		Birutė Jankauskienė. Musninkai seniūnija (a minor administrative district) in the end of the 20th cent. and at the beginning of the 21st cent.
819		Virginijus Urbonas. Kernavės seniūnija in the end of the 20th cent. and at the beginning of the 21st cent.
829		Virginijus Niekis. Čiobiškis in the end of the 20th cent. and at the beginning of the 21st cent.
834		Vidmantas Verikas. The community of Musninkai farmers
835		Stanislovas Buchaveckas. The expedition of “Versmė“ (“Spring“) publishing-house
836		Marijona Vaicekauskienė. The native people festival in Musninkai
837		Vytas Šimonėlis. The country of great prospects
839		Virkantas Trumpickas. A new feature of Musninkai
840		Birutė Jankauskienė. The works and hopes of Vileikiškiai village community
841		Vaida Pakalnytė, Dalia Grigonienė. About the social organization “Kernavė’s Community“
843		Jadvyga Barbaravičienė. The political situation hasn’t changed
846		Stanislovas Buchaveckas. Some 2003 events
848		The sites of seniūnijos in 2003


		ETHNIC CULTURE

851		Alfonsas Balsevičius. Works
857		Valentina Aldona Tamašauskienė. Reminiscences
860		Erika Nenartavičiūtė. Flax growing and fibre management in the third-fifth decades of the 20th cent.
864	*	Irena Regina Merkienė. Animal farming. The universalities and peculiarities of local cultures
877		Inga Levickaitė. “Both my mother and myself kept sewing all our life...“
882		Vacys Milius. The cemeteries of Musninkai, Kernavė and Čiobiškis
892		Elvyra Straševičienė. The buildings of Musninkai environs and their builders
899		Vingaudas Baltrušaitis. The interiors of living houses
906		Gražina Žumbakienė. The green plantations of farmsteads in the environs of Čiobiškis and Musninkai
919		Janina Samulionytė. The table dishes and implements
929		Vacys Milius. The nourishments traditions and novelties
932	*	Inga Nėnienė. The wraps, shawls and kerchiefs in Lithuanian female life (the 20th cent.)
944		Alfonsas Balsevičius. The holidays and customs in Pamūsiai village
956		Alfonsas Balsevičius. The wedding description
959		Stanislava Norušienė. Herbs treat many diseases (About herbalist Sofija Ražauskaitė)


		LANGUAGE

961		Aloyzas Vidugiris. About the linguistic situation of Musninkai environs and its development
966		Kazys Morkūnas. How the Musninkai people and their neighbours speak
970		Marija Razmukaitė. The names of Čiobiškis and Musninkai
971		Aleksandras Vanagas. The name of the town and the river Kernavė
973		The names of several Čiobiškis and Musninkai environs’ villages. Prepared by Rytas Tamašauskas
981		Alfonsas Balsevičius. The proper names of Pamūsiai village
986		The people’s names of Musninkai environs
992		The animal names of Musninkai environs
993		The phraseologisms of Musninkai environs. Prepared by Kazys Morkūnas


		FOLK-LORE

1011		Povilas Krikščiūnas. From the memory of archives and books
1021		Some songs from Musninkai, Kernavė and Čiobiškis. The texts were prepared by Giedrius Dringelis. The melodies were prepared by Daiva Vyčinienė
1071		The narrative folk-lore. Prepared by Lina Valiukaitė
1095		The small-scale folk-lore. Prepared by Dalia Zaikauskienė
1108		Instrumental music. Prepared by Kazimieras Kalibatas


		FAMOUS PEOPLE

1111		Algirdas Kancleris. The development of Kancleriai family
1125		Juozas Lebionka. Priest Juozas Dubietis, a man from Musninkai, who devoted all his life to the region of Vilnius
1129		Filomena Vaicekauskienė. Šeinius, a writer, under the sky of Musninkai
1132		Stasys Brasiūnas. Reminiscences about Ignas Šeinius. Writen down by Filomena Vaicekauskienė
1134		Viktoras Alekna, Gražina Zimkuvienė. Povilas Zimkus – the chief of Musninkai valsčiaus in 1930–1940
1137		Kazys Misius. Priest Nikodemas Švogžlys-Milžinas, a regional ethnographer, a publicist
1142		Jūra Marija Baužytė. Sand hasn’t covered their traces
1148		Emilija Šiaučiūnaitė. About teacher Juozas Šiaučiūnas
1153		Palmyra Matulionienė (Navickaitė). The reminiscences of father Edmundas Navickas
1158		Jadvyga Barbaravičienė. One that much achieved but didn’t forget his native country
1163		Jonas Urbonas. Monsieur Česlovas Krivaitis’ works in Kernavė
1166		Jadvyga Barbaravičienė. Priest Leonas Smalinskas’ cross bearing
1167		Marija Galvosienė. Jonas Galvosas (1929–1998)
1169		Regina Švobienė. Our Tutor was Jonas Galvosas
1171		Juozas Vercinkevičius. I wish you silent joy… A few word about Palmira Sirvydytė, the head of Musninkai middle school literary circle
1175		Danutė Krištopaitė. A woman singer of Kernavė country
1179		Stanislovas Buchaveckas. Jonas Bareika
1183		Aldona Vasiliauskienė. About Marija Remienė
1212		About sister Irena Margarita Bareikaitė. A few reflections on the occasion of the 50th anniversary of her nun vocation
1214		Edmundas Simanaitis. The attraction of Fatherland awoke the sense of duty
1220		Kun. Robertas Grigas. The priesthood in Lithuania: struggle for freedom and soul
1222		Marija Remienė. A priest for the welfare of church and Motherland
1222		Gediminas Žadeika. Viktoras Brazauskas
1224		Alfredas Guščius. A glance at Viktoras Brazauskas creative work
1224		Gediminas Žadeika. A bit about Petras Naraškevičius
1226		Angelė Šarlauskienė, Stanislovas Buchaveckas. Algirdas Alekna – an architect, an artist, a philosopher and a collector of secrets
1227		Stanislava Norušienė. In a little beauty island of the Gediminskai
1228		Stanislava Norušienė. The winding life road of painter Apolonija Dimšienė
1232		The code of biographies. Prepared by Stanislovas Buchaveckas, Albinas Masaitis, Jadvyga Barbaravičienė, Gediminas Žadeika, Janina Stravinskienė
1232		Born in Musninkai valsčius
1244		Having lived or living in Musninkai valsčius


1253		The summaries of scientific papers approved by the “Lietuvos valsčiai” monograph series scientific works commission in the English language
1258		About the authors of the papers
1263		Abbreviations and abridgements
1265		The index of personal names
1293		The National Cultured Reserve of Kernavė 7 July 2004 UNESCO sertificate (Facsimile)
1294		A map of former Musninkai valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė
1296		The present cartographic and demographic situation in the former territory of Musninkai valsčius. Made up by Lidija Kavaliauskienė
1298		A map of former Lithuania’s valsčiai
1300		About the series “Lietuvos valsčiai“

*The asterisk in the contents marks the papers approved by the mono-graph series „Lietuvos valsčiai“ Scientific Works Commission (see p. 4). The papers’ summaries in English are given on p. p. 1253–1257.

Kas į knygą nesudėta...

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko.

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga.

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią knygą...

Atgal

Viršun