2013 m. gruodžio
23 d. leidyklą pasiekė Bronislovo Politos 100Lt parama
rengiamai monografijai
VIŠTYTIS. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis.
▲2014 01 02
2013 12 20
Gauta parama
2013 m. gruodžio 20 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos25 000 Ltparama rengiamai monografijai UŽPALIAI. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai. ▲2013 12
22
2013 12 19
Pradėta rengti
monografija Naujamiestis
2013 m. gruodžio 19 d. leidykloje lankėsi p. Stasė
Raudonienė. Buvo aptarti jos pradedamos rengti
Lietuvos valsčių serijos monografijos NAUJAMIESTIS pradiniai
darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios
monografijos parengimo autorinių darbų sutartis. ▲2014 03
03
2013 12 18
Paduotos
paraiškos Lietuvos kultūros tarybos leidybos finansavimo konkursui
Leidykla padavė
8 paraiškas Lietuvos kultūros tarybos 2014 m. Kultūros rėmimo fondo lėšomis numatomų finansuoti
leidybos projektų konkursui dėl šių 8 Lietuvos valsčių serijos
monografijų leidybos finansavimo: Babtai,
Daujėnai ,
Kamajai,
Onuškis,
Ramygala,
Saldutiškis, Šeduva,
Užpaliai.
▲2014 01 08
2013 12 17
Naujausios A. Terlecko ir A. Patacko knygos
jau leidykloje
Šiandien, 2013 m. gruodžio
17 d., į leidyklą iš spaustuvės atsivežėme ilgai lauktas dvi puikias knygas
Antano Terlecko Ne pats pasirinkau savo dalią ir Algirdo Patacko
LITUA.
Kol knygos pasieks knygynus, maloniai kviečiame jas įsigyti leidykloje. Abiejų knygų kalėdinė kaina vienoda 30 Lt.
Dar ne vėlu jomis pradžiuginti ir savo artimuosius šv. Kalėdų proga!
Telefonas pasiteirauti (8 5) 213 06 23.
▲2013 12
17
2013 12 17
Gauta parama
2013 m. gruodžio 17 d. leidyklą pasiekė Jolantos Alavočienės 200Lt parama
rengiamai monografijai
VIŠTYTIS. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis.
▲2013 12 19
Įsisteigė Slavikų valsčiaus
monografijos rengimo iniciatyvinė kraštotyros grupė
Slavikų seniūnijoje, Šakių r., jau senokai dirbama renkant medžiagą senojo Slavikų valsčiaus monografijai. Yra sudarytas išsamus monografijos planas-prospektas (12 psl.) ir dalinis straipsnių planas, į kurį įrašyti šiuo metu rengiami ar numatyti parengti straipsniai. Daliniame plane yra 57 straipsniai. Slavikų kraštotyrininkų aplankuose jau sudėta apie 60 straipsnių. Jų apimtis labai nevienoda: nuo 20 ar daugiau iki 12 psl. Nevienodas ir straipsnių išbaigtumas. Kai kuriuos geriau tiktų vadinti tik straipsnių ruošiniais. Prie jų, matyt, dar teks dirbti labiau įgudusiems bendraautoriams.
Visuose rašomuose ir jau parašytuose straipsniuose kol kas naudojama vietinė medžiaga, kurios resursai Slavikų krašte tikrai gausūs. Panaudoti archyvinę medžiagą dar nėra kam, nes mokslininkai (istorikai, kalbininkai ir kt.) prie Slavikų valsčiaus monografijos sudarymo dar neprisijungė. Išimtis gal tik istorikas Arūnas Borisas, jau sudaręs 14-os Slavikų krašto kaimų Sibiro tremtinių sąrašą.
Slavikų monografijai bus panaudota ir gausi medžiaga iš įvairių knygų ir periodikos.
Suprasdami, kad pasiekti rezultatai nėra dideli, Slavikų kraštotyrininkai, patarti Versmės leidyklos vadovo Petro Jonušo, nusprendė suburti
iniciatyvinę grupę ir bendromis jėgomis spartinti medžiagos rinkimą. 2013 m. lapkričio 21 d. Slavikų bibliotekoje susirinko kraštotyrininkų aktyvas, kuris nutarė steigti Slavikų valsčiaus kraštotyros grupę. Jos nariais būtų visi, kas renka ar padeda rinkti informacinę medžiagą būsimai monografijai, rašo ar įsipareigoja parašyti jai straipsnius arba kitais būdais prisideda prie monografijos sudarymo, remia jos išleidimą. Grupė taip pat domėsis ir kitais Slavikų kraštotyros ir kraštotvarkos reikalais.
Susirinkimo dalyviai tapo įsteigtos Slavikų valsčiaus kraštotyros grupės nariais ir bendru sutarimu pasiskirstė pareigomis: projekto vadovas Vidmantas Sprainaitis (Slavikų seniūnas); vadovo pavaduotoja Renata Baltrušaitienė (Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė); laikinai einantis monografijos sudarytojo pareigas dr. Zigmas Naujokaitis (Kurynės dendrologinio parko augintojas); kraštotyrinės medžiagos saugotoja Algimanta Kuncaitytė (Slavikų bibliotekininkė).
Vidmantas Sprainaitis turi didelę organizacinio darbo patirtį.
Daug metų vadovauja ne tik seniūnijai, bet ir Slavikų saviveikliniam muzikos ansambliui. Kartu su Renata Baltrušaitiene 2013 m. lapkričio 15 d. suorganizavo Slavikų ansamblio koncertą LRT televizijos laidoje Duokim garo. Zigmas Naujokaitis Šakių rajone yra pelnęs metų kraštotyrininko nominaciją. Algimanta Kuncaitytė yra aktyvi kraštotyrininkė.
Reikia tikėtis, kad kraštotyrinė veikla Slavikuose palaipsniui taps dar aktyvesnė.
▲2013 12
19
2013 12 10
Monografija
Veliuona išleista ir elektroniniu formatu
2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos valsčių 7-oji monografija Veliuona, kurios popierinė
laida 1200 egz. tiražu buvo išleista dar 2001 metais, išleista ir
elektroniniu formatu. Elektroninę knygos versiją pagal Inos Budrytės
kurtą maketą parengė EKRC (Elektroninių knygų rengimo centras).
Šią elektroninę knygą galima įsigyti
elektroninių knygų knygynuose, kaina 29,98 Lt. Šiuose knygynuose
taip pat galima įsigyti ir 3 anksčiau elektroniniu formatu išleistas
Lietuvos valsčių serijos monografijas: Žeimelis (2 tomai),
Gruzdžiai (2 tomai), Juodupė. Onuškis (2 tomai). ▲2013 12 10
2013 12 09
Gauta parama
2013 m. gruodžio
9 d. leidyklą pasiekė Palmiros Pečiuliauskienės (540,32 Lt),
Daivos Balbierienės (437,16 Lt, už 2011 m.) ir Eugenijaus
Čeponio (20,02Lt) 2% pajamų
mokesčio sumos už 2012 metus parama monografijos RAMYGALA
parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr.
Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Ramygala. ▲2014 01
09
2013 12 09
Gauta parama
2013 m. gruodžio 9 d. leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4
000Lt parama rengiamai monografijai PAŠVITINYS. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2013 12
16
2013 12 09
Gauta parama
2013 m. gruodžio 9 d. leidyklą pasiekė Aldonos Tupčiauskienės 100Lt parama
rengiamai monografijos
VIŠTYTIS. Dėkojame Reginai Mecutienei padėjusiai šiai
paramai pasiekti leidyklą. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis.
▲2013 12 16
Algirdo Patacko
Litua skaitytoją pasieks iki šv. Kalėdų
Tokios knygos, kaip ši, vadinamos gyvenimo knygomis. Joje skelbiami Algirdo Patacko pirmieji tekstai, spausdinti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pogrindžio
savilaidoje, paskutinieji dabartyje. Jų esmę nusako pavadinimas
Litua, Lietuva tėvynė. Tai baltistikos ir lituanistikos studijos, lituanistiką suvokiant pačia plačiąja prasme nuo studijų apie mūsų esą, savimonę, mentą, baltų religiją ir jos sąlytį bei sąsajas su krikščionybe, apie kalbą, istoriją, iki grožinės literatūros tekstų. Apie kalbą ypač, nes kalba mūsų tautai yra neatplėšiama savasties dalis, kurią paradę mes jau nesame tauta.
Autorius, būdamas pogrindžio kultūros, Pastogės Lietuvos žmogumi, savo tekstuose nesiekė akademinio pripažinimo, rašė eseistiniu stiliumi, leisdamas sau laisvai kvėpuoti, už ką buvo giriamas žymaus baltisto Vladimiro N. Toporovo.
Knygos atsakingoji redaktorė Violeta Baltušytė, dailininkė Karina Adamonienė.
Kviečiame dalyvauti šios puikios knygos pristatymuose. Informacija apie pristatymus skelbsime leidyklos interneto svetainėje, žiniasklaidoje.
Antano Terlecko knyga Ne pats pasirinkau savo dalią jau spaustuvėje
Leidykla nekantriai laukia žinių iš Petro ofseto spaustuvės, kurioje šiuo metu spausdinama Antano Terlecko Ne pats pasirinkau savo dalią. Ši knyga leidyklą pasieks prieš pat šv. Kalėdas gruodžio 20 d.
Žinomo rezistento, politiko, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo, nenuilstančio Lietuvos
laisvės šauklio Antano Terlecko knyga Ne pats pasirinkau savo dalią tarytum apibendrina ilgą ir sudėtingą autoriaus gyvenimo kelią, jo išgyvenimus, apmąstymus, lūkesčius ir gyvenimo patirtį.
Pirmojoje knygos dalyje, remdamasis artimųjų ir draugų pasakojimais, liudijimais, dokumentais, laiškais ir savo patvaria atmintimi, autorius užrašė atsiminimus. Antroji dalis gūdaus sovietmečio 19631965 metų dienoraštis, ilgai slėptas ir, anot paties A. Terlecko, kadaise rašytas tik į stalčių, be vilties kada nors vėliau paskelbti.
Šiame leidinyje nėra vietos pagyrūniškumui ar pozuojančiai beletristikai. Nepagražintu tikroviškumu, kartais net šokiruojančiu atvirumu alsuojančioje knygoje skaitytojui atskleidžiamas autoriaus gyvenimas nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, vėlesniu nepaprastai sudėtingu ir dramatišku sovietų ir nacių okupacijų bei vėl ją pakeitusios sovietų reokupacijos laikotarpiu. Nepaisydamas netekčių, patirtos neteisybės ir nuoskaudų, į daugelį dramatiškų situacijų autorius žvelgia su įgimtu humoru.
Knygos atsakingoji redaktorė
Auksė Gasperavičienė, dailininkė Ona Liugailienė.
Kviečiame skaityti, knyga tikrai puiki, ir dalyvauti jos pristatymuose.
Profesoriaus R. Grigo knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama sutiktuvės
Šiauliuose
Į profesoriaus
Romualdo Grigo knygos ,,Lietuvių tautos išlikimo drama pristatymą 2013 m. lapkričio
21 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atvyko miesto meras
Justinas Sartauskas, Šiaulių gimnazijų bendruomenių atstovai, Šiaulių universiteto, Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojai ir studentai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir draugijos atstovai, Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliai, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, mokytojų klubo ,,Šviesa, Literatų susivienijimo, skaitytojų klubo nariai,
3-iojo amžiaus universiteto klausytojai, Šiaulių miesto bibliotekų atstovai, miesto gyventojai ir kiti dalyviai. Renginio
organizatorius ir vedėjas knygos mylėtojas ats. plk.
Arūnas Dudavičius pristatė dalyvius ir svečius: prof. Romualdą Grigą, Šiaulių universiteto Istorijos fakulteto prof.
Arūną Gumuliauską ir magistrantę Veroniką Gudaitę. Muzikinį sveikinimą renginio dalyviams atliko Kariuomenės karaliaus Mindaugo MPB karys vyr. srž.
Donatas Voveris. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas padėkojo
knygą išleidusioms leidykloms ,,Versmės leidyklos vadovui
Petrui Jonušui ir ,,Diemedžio leidyklos vadovui Danui Kaukėnui už puikią knygą,
įteikė miesto suvenyrus atvykusiems svečiams. Vėliau prof. R. Grigas sakė: ,,Kalbėkime tiesiai: savo tapatybės, pilietinių ir dorovinių nuostatų įtvirtinimui trūksta ne tiek pinigų, kiek paprasčiausios pagarbos praeičiai. Trūksta jaunuomenei perduodamo supratimo, kad tauta, kuri nežino savo tikrųjų šaknų, juolab, kai pati valstybė linkusi jų nepastebėti, o gal net užmiršti tokia tauta yra pasmerkta ne tik išnykti, tokia tauta paprasčiausiai neverta kitų tautų pagarbos. Autorius kalbėjo apie
nedovanotinai užmirštas 1655-ųjų Vilniaus gyventojų žudynes, kaimų tuštėjimą,
nepelnytai liaupsinamo Zigmanto Vazos avantiūrą, karininką Bagdoną Chmelnickį ir etmoną Jonušą Radvilą,
Lietuvos piliakalnius, etnokultūrą ir liaudies dainas. Vėliau renginio dalyviai knygos autoriui uždavė
daug klausimų. Renginio pabaigoje kalbėjo bibliotekos direktorė
Rūta Žirgulytė, kuri padėkojo abiem leidėjams už įdomią ir prasmingą knygą ir pakvietė toliau bendradarbiauti leidžiant bei pristatant knygas. Po renginio norintieji galėjo gauti prof. R. Grigo autografą ir padiskutuoti.
Kalba knygos autorius prof. R. Grigas
Renginio dalyviai diskutuoja su knygos autoriumi
Versmės" leidyklos pristatoma knyga
Autoriaus
R. Grigo autografas renginio dalyviui
▲2013 11
26
2013 11 21
Gauta parama
2013 m. lapkričio 21 d. leidyklą pasiekė Užgirių šeimos 4
000Lt parama monografijos PAŠVITINYS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Pašvitinys. ▲2013 11
21
2013 m. lapkričio 15 d. leidykloje lankėsi p.
Donatas Juozapas Papaurėlis. Buvo aptarti jo pradedamos rengti
Lietuvos valsčių serijos monografijos ROKIŠKIS pradiniai
darbai ir galutiniai parengimo spaudai terminai, pasirašyta šios
monografijos parengimo autorinių darbų sutartis. ▲2013 11
18
Profesoriaus Romualdo Grigo knyga Lietuvių tautos išlikimo drama
iškilmingai sutikta Telšiuose
Į profesoriaus Romualdo Grigo knygos
Lietuvių tautos išlikimo drama sutiktuves 2013 m. lapkričio 14
d. Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatre gausiai
rinkosi Telšių
rajono gyventojai, visuomeninių organizacijų, savivaldybės atstovai,
Žemaičių kolegijos Telšių fakulteto studentai, dėstytojai, Telšių
gimnazistai, pedagogai, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir
draugijos atstovai, Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios Telšių
brolijos nariai, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios
rinktinės šauliai, atsargos karininkai, kariai, ir kt. Renginio
organizatorius ir vedėjas
ats. plk. ArūnasDudavičius padėkojo Žemaitės teatro
direktoriui Arūnui Butkui už galimybę šį renginį
organizuoti teatro salėje. Versmės ir Diemedžio leidyklų
išleistą prof. R. Grigo knygą aptarė VDU Humanitarinio fakulteto
magistrantas Simonas Jazavita, Žemaitijos kolegijos Telšių
fakulteto dr. Aušros Rimkutės parengtą knygos vertinimą perskaitė
kolegijos dėstytoja Milda Ulkštinaitė. Vėliau žodį tarė knygos autorius
prof. R. Grigas: Kas mums, lietuviams, atsitiko? Kodėl toks
ryškus moralinis nuosmukis, persiduodantis valstybei? Kodėl kasdien
mums akis bado net valstybinis LRT radijo ir televizijos kanalas?
Atkreipiu skaitytojo dėmesį: tą nuosmukį savaip rodo ir pašalintas
Lietuvos televizijos ar Lietuvos radijo įvardijimas. Neabejotina, kad
bendrą nuosmukį, jo sklaidą palaiko ir net didina išaugę tautai ir
jos valstybei nieko gero nežadantys bėgimo iš Tėvynės (emigracijos)
tempai. Po R. Grigo kalbos visi salėje esantys renginio dalyviai
atsistojo ir garsiais plojimais išreiškė pagarbą knygos autoriui. Vėliau
renginio dalyviai uždavė profesoriui daugybę klausimų, dalijosi savo
įžvalgomis apie Tautos dvasingumą. Baigiamojoje renginio dalyje Telšių
apskrities atsargos kariams buvo įteikti dokumentai
Liudijimai. Šiuo dokumentu liudijama, kad LR pilietis atsiliepė
į tėvynės kvietimą ir stojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę.
Pasibaigus dokumentų įteikimui, kalbėjo Telšių vicemeras Petras
Kuizinas, bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė.
Abu padėkojo leidykloms Versmė,
Diemedis (vadovas Danas Kaukėnas) ir knygos autoriui prof. R.
Grigui už puikią knygą. Oficialiajai renginio daliai pasibaigus, Žemaitės
dramos teatre vis dar vyravo gera nuotaika, vyko įdomios diskusijos su
knygos autoriumi prie kavos ir arbatos puodelio.
Kalba knygos autorius prof. Romuladas Grigas
Kalba VDU magistrantas Simonas
Jazavita
Kalba Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto dėstytoja Milda Ulkštinaitė
Lietuvos Respublikos Vyriausybėje Versmės leidyklos atstovus priėmė
Vyriausybės Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento
direktorius Linas Vingelis. Susitikime dalyvavo Ministro Pirmininko
patarėjas Vilius Kavaliauskas, leidyklos vadovas Petras Jonušas, redaktoriai
Venantas Mačiekus, Damijonas Šniukas, Neringa Balčiūnaitė ir Živilė
Driskiuvienė.
Buvo aptarta 2018 m.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio valstybinės minėjimo
programos gairės, Lietuvos valsčių monografijų serijos,
dedikuojamos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, dalyvavimo šioje
programoje galimybės, kiti klausimai.
2013 m. lapkričio 7 d. leidyklą pasiekė UAB Račkausko AGROTECH 1
000Lt parama rengiamai monografijai
VAIGUVA. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vaiguva. ▲2013 11
08
2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta Marijai ir Martynui Purvinams,
aktyviai bendradarbiaujantiems Lietuvos valsčių serijoje
Už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą
2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta nuolatiniams Lietuvos valsčių serijos autoriams, Versmės leidyklos ekspedicijų dalyviams, monografijos Šilutė. Gaideliai sudarytojams ir vyriausiems redaktoriams, architektams
Marijai Purvinienei ir dr. Martynui Purvinui.
Premija bus įteikiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje lapkričio 22 dieną, J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse.
Lietuvos valsčių serijos kūrėjų bendruomenė džiaugiasi ir nuoširdžiai sveikina gerbiamus nominantus
ir kolegas su garbinga premija.
Marija ir Martynas Purvinai Versmės leidyklos lokalinėje ekspedicijoje Gražiškiuose (Vilkaviškio r.) 2012 metais. Foto Klaudijaus Driskiaus
▲2013 11 07
2013 11 01
Lietuvos radijo
laidoje kalbėjo istorikė Vida Girininkienė
2013 m. lapkričio 1 d.
Lietuvos radijo laidos Gyvoji istorija metu transliuotas pokalbis su
Versmės leidyklos vyriausiąja redaktore sudarytoja, istorike, senųjų
kapinių tyrinėtoja Vida Girininkiene. Laidoje kalbėta apie seniausių
kapinių Vilniuje Rasų ir Bernardinų istoriją, išskirtinumą bei
svarbą. Radijo laidos įrašo galite pasiklausyti
čia.
▲2013 12 16
2012 m. ispanų kalba Valensijos universiteto išleistame Jūratės
Statkutės de Rosales leidinyje Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki
Levino (Lituania philosophica: de Kant a Lévinas) autorė
pristato savo tyrimus ir įžvalgas apie lietuvių kalbos įtaką
filosofams Imanueliui Kantui ir Emanueliui Levinui. Taip pat pateikiami
svarbūs filosofo Andriaus Valevičiaus atsiminimai apie tai, kaip jis
su E. Levinu bendravo lietuviškai, kas patvirtina autorės hipotezę,
kad savita E. Levino galvosena galėjo susiformuoti lietuvių kalbos įtakoje.
Anot autorės, ypatinga vidinė lietuvių kalbos filosofija buvo tiek I.
Kanto, tiek E. Levino filosofijos teorijų pagrindas. Šis veikalas yra
ispaniškų knygų apie filosofiją serijos dalis, patenkantis tarp kitų
serijos leidinių apie JAV kritiką ir filosofą Haroldą Blumą (Harold
Bloom) bei Sioreną Kierkegorą (Søren Kierkegaard), vieną svarbiausių
XX amžiaus filosofų. Viešnagės 2013 m. vasarą Lietuvoje metu J.
Statkutė de Rosales davė interviu Init televizijos laidai Mūsų
praeities beieškant, kur pasidalino savo įžvalgomis apie I. Kantą
ir E. Leviną. Laidos įrašą galite pasižiūrėti
čia, o knygą Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Levino
lietuvių kalba galima perskaityti svetainėje
on.lt. ▲2013 10
29
2013 10 24
Kaune sutikta
Romualdo Grigo knyga Lietuvių tautos išlikimo drama
Į prof. Romualdo Grigo knygos Lietuvių tautos išlikimo
drama sutiktuves 2013m. spalio 24 d. Istorinėje Lietuvos
Respublikos Prezidentūroje Kaune atvyko Kauno gimnazijų
mokytojai ir moksleiviai, Vytauto Didžiojo, Kauno Technologijos
universitetų dėstytojai ir studentai, Lietuvos politinių kalinių
ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus atstovai, Seimo nariai,
Lietuvos studentų sąjungos nariai, Sąjūdžio atstovai, atsargos
karininkai, spaudos ir žiniasklaidos atstovai, Vytauto Didžiojo
karo muziejaus darbuotojai, bibliotekininkai ir kiti Kauno
visuomenės nariai.
Renginio organizatorius ir vedėjas ats. plk. Arūnas
Dudavičius pristatė atvykusius svečius bei padėkojo vadovei
Renatai Mikalajūnaitei už galimybę organizuoti šį renginį
ir trumpai apibūdino Versmės ir Diemedžio leidyklų išleistą
knygą ir jos vertinimus iš mokslinės ir visuomenės pusės. Po to
kalbėjo Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras
Algirdas Patackas (Versmės leidyklos rengiamos knygos
Litua autorius). Jis nuoširdžiai padėkojo knygos autoriui R.
Grigui už baltiškosios kultūros ištakų paieškas, tautos dvasios
stiprinimą, už savasties paieškas ir naujas įžvalgas. Jis
kalbėjo apie šių dienų kai kuriuos istorikus, kurie apdovanojami
kitų valstybių ordinais už savo valstybės, jos kultūros, kalbos,
papročių bei istorijos menkinimą.
Vėliau kalbėjo VDU istorikų klubo nariai, studentai SimonasJazavita, GediminasKasparavičius ir
DeimantasRamanauskas. Jie padėkojo leidyklų vadovams
PetruiJonušui ir DanuiKaukėnui bei
knygos autoriui R. Grigui už puikią knygą. Šie studentai atėjo į
renginį jau perskaitę knygą ir įdomiai polemizavo su autoriaus
knygoje išsakytomis mintimis ir naujomis įžvalgomis. Renginio
pabaigoje R. Grigas kalbėjo apie šios knygos atsiradimą,
rašymo sunkumus ir pagalbininkus redaguojant jo parengtus
tekstus. Kvietė susimąstyti susirinkusius apie lietuvių tautos
likimą nuo Karaliaus Mindaugo iki šių dienų.
Pagrindiniai teiginiai ir klausimai susirinkusiems: kaip mes,
lietuviai, iš istorijos mokomės? Ir ar iš viso ko nors esmingo
mokomės? Kuo grindžiamas valstybės ir tautos tvarumas? Kas yra
valstybės integralumą užtikrinanti strategija, kas jos autoriai?
Kalbos saugojimas, paprotinės kultūros praktikavimas, savasties
paieškos ir savitesnio mąstymo puoselėjimas, esminės sąlygos,
užtikrinančios žmogaus, piliečio, tautiečio vidinę būseną.
Po R. Grigo kalbos renginio dalyviai turėjo daugybę klausimų bei
samprotavimų apie iškeltus naujus teiginius knygoje.
Pasibaigus renginiui autorius dalino autografus, diskutavo
asmeniškai knygos temomis su renginio dalyviais. Istorinėje LR
Prezidentūros salėje vyravo puiki atmosfera ir gera nuotaika.
2013 m. spalio 23 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės
administracijos Babtų seniūnijos 3 600Lt parama monografijos BABTAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Babtai. ▲2013 10
24
2013 10 22
Pradėta
rengti monografijaVeiveriai
2013 m. spalio 22 d. leidykloje lankėsi monografijos
Veiveriai
vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Inga Stepukonienė.
Buvo aptarti jos pradedamos rengti Lietuvos valsčių
serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai
terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus
darbų sutartis. ▲2013 11 18
2013 10 18
Pradėta
rengti monografijaSendvaris
2013 m. spalio 18 d. leidykloje lankėsi monografijos
Sendvaris
vyriausioji redaktorė ir sudarytoja p. Liucija Kyguolytė-Šeputė.
Buvo aptarti jos pradedamos rengti Lietuvos valsčių serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai
terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus
darbų sutartis. ▲2013 11 18
Utenoje įvyko
knygų Europos šaknys ir mes, lietuviai, Lietuvių tautos
išlikimo drama ir dokumentinio filmo Jūratė Statkutė de
Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai
pristatymas
Į susitikimą Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje
bibliotekoje su dokumentinio filmo Jūratė Statkutė de Rosales.
Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai kūrėju
Stasiu Petkumi ir knygos Lietuvių tautos išlikimo drama
autoriumi prof. Romualdu Grigu, kuris taip pat pristatė Jūratės
Statkutės de Rosales knygą Europos šaknys ir mes, lietuviai,
atvyko patriotiškai nusiteikusi, intelektuali Utenos rajono
visuomenė. Bibliotekos konferencijų salė, kurioje telpa 120
žmonių, buvo pilnutėlė atvyko gimnazistų, mokytojų, studentų,
dėstytojų, istorikų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos narių, šaulių, atsargos karininkų, savivaldybės,
kraštotyros muziejaus darbuotojų, bibliotekininkų.
Renginį pradėjo Europos informacijos centro vadovė Sandra
Žvirblytė. Buvo rodomas dokumentinis filmasJūratė Statkutė de
Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai,
kalbėjo filmo kūrėjas S. Petkus.
Prof. R. Grigas pristatė J. Statkutės de Rosales knygą Europos
šaknys ir mes, lietuviai bei savo leidinį Lietuvių tautos
išlikimo drama.
Jūratė Statkutė de Rosales visą savo gyvenimą paskyrė istorinei
pėdsekystei mūsų protėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros
giminaičių paieškoms, sakė akademikas, tautotyrininkas,
profesorius Romualdas Grigas. Jis pažymėjo Jūratės Statkutės de
Rosales didelį indėlį atskleidžiant tikrąją tiesą apie mūsų
protėvius, Vakarų Europos ištakas bei naujas įžvalgas iki
Lietuvos krikšto. Pristatydamas savo knygą Lietuvių tautos
išlikimo drama autorius sakė: Yra manančiųjų: palikim protėvių
istoriją, tą jos grandinės džeržgimą pačiai istorijai.
Užsimirškime, gyvenkime įsiliedami į užliūliuojantį pasaulio
triukšmą ir skubą. Nebesidairykime į pakelėse dar tebestovinčius
kryžius ir atsiduokime juslėmis alsuojančiam gyvenimui. Koks
mano atsakymas į minėtus teiginius? Jeigu tu nežinai ir nenori
žinoti savo tautos istorijos, širdimi neišgyveni skaudaus jos
aido tu prarandi dalį žmogiškosios vertės.
Knygos autorius kvietė susirinkusiuosius kartu pamąstyti ir
padiskutuoti įvairiais jo knygoje iškeltais klausimais: kodėl
valstybės dėmesys tautinėms mažumoms bene dažniausiai viršija
dėmesį pagrindinei tautai? Kas lemia savo tapatybės, pilietinių
ir dorovinių nuostatų įtvirtinimą? Kokia yra intelektualinės
kultūros padėtis Lietuvoje po 23 nepriklausomybės metų?
Baigiamojoje renginio dalyje savivaldybės kultūros skyriaus
vedėja Jūratė Misiūnienė padėkojo už puikią istorijos pamoką S.
Petkui, prof. R. Grigui, renginio vedėjui ats. plk. Arūnui
Dudavičiui ir apdovanojo Utenos savivaldybės atminimo
suvenyrais.
Pasibaigus renginio oficialiajai daliai S. Petkus ir R. Grigas
dalijo autografus, diskutavo su renginio dalyviais, bibliotekos
vadovais ir vaišinosi kvapia kava. Dalyvavusieji renginyje
dėkojo ,,Versmės ir ,,Diemedžio leidykloms, jų vadovams Petrui
Jonušui ir Danui Kaukėnui už puikias knygas ir dokumentinį
filmą.
Dokumentinio filmo pristatymas, kalba Stasys Petkus.
Nuotr. Airos Gurauskaitės
Kalba prof. Romualdas Grigas.
Nuotr. Airos Gurauskaitės
Bendras salės vaizdas. Nuotr. Airos Gurauskaitės
Dalina autografus R. Grigas. Nuotr. Airos Gurauskaitės
Pasirašo R. Grigas ir S. Petkus. Nuotr. Airos
Gurauskaitės
2013 m. spalio 15 d. leidyklą pasiekė Broniaus Žemailos 50Lt parama
monografijos VIEŠVILĖ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai
monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje,
pasirenkamoje eilutėje
Viešvilė.
▲2013 10 22
2013 m. spalio 15 d. leidyklą pasiekė Genovaitės Norvaišienės 169,80Lt parama
monografijos VIEŠVILĖ parengimui ir leidybai. Apie visą šiai
monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje,
pasirenkamoje eilutėje
Viešvilė.
▲2013 10 22
2013 m. spalio 14 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės
administracijos Babtų seniūnijos 5 300Lt parama monografijos BABTAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Babtai. ▲2013 10
14
2013 m. spalio 11 d. leidyklą pasiekė A. J. Naudžiūno inžinerinės
konsultacinės firmos
1 000 Ltparama monografijos ONUŠKIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Onuškis. ▲2013 10
14
2013 10
08
Pradėta rengti
monografija Žiežmariai. 2013
m. spalio 8 d. leidykloje lankėsi monografijos Žiežmariai
vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas p.Algimantas
Piliponis.
Buvo aptarti jo pradedamos rengti Lietuvos valsčių
serijos monografijos pradiniai darbai ir galutiniai parengimo spaudai
terminai, pasirašyta šios lokalinės monografijos sukūrimo autoriaus
darbų sutartis. ▲2013 11 18
2013 m. spalio 4 d. leidyklą pasiekėStepono
Kairio fondo
5 000 Ltparama monografijos UŽPALIAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Užpaliai. ▲2013 10
15
2013 m. rugsėjo 24 d. leidyklą pasiekėJosef Jurkschat (Juozo
Jurkšaičio)520 Ltparama monografijos
VIŠTYTIS parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą
paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2013 09 26
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugsėjo 24 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės RimutėsGarnevičiūtėsstraipsnis
Katalikiškų laidotuvių papročiai Biržų apylinkėse XX a.
viduryjeXXI a. pradžioje
(LLT:2013-28/53-233/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos BIRŽAI etninės kultūros skyriui.
Straipsnyje
naudojant naują lauko tyrimų medžiagą apibūdinti katalikų
laidotuvių papročiai, tradicijos kaita ir jos galimos priežastys
Bíržų apylinkėse XX a. viduryjeXXI a. pradžioje. Išnagrinėtas
platus santykių su mirtimi laukas: mirtį pranešantys ženklai,
veiksmai prie mirštančio žmogaus, požiūris į mirtį,
apsisaugojimas nuo galimo kenksmingo mirusiojo poveikio.
Evangelikų ir latvių kultūros poveikis lėmė, kad Biržų krašte
susiformavo tik šiam kraštui būdingi laidotuvių papročiai
(kelias dienas trunkantis mirusiojo laikymas iki apsėdų;
laidojamo karsto dengimas lovatiese; alus per gedulingus pietus
laikytas būtinu), kai kurie šių papročių išsilaikė iki XX a.
paskutinių dešimtmečių, kai kurie modifikuota forma išlieka ir
šarvojimo salėse tai apsėdų tradicija, laidojamo karsto
dengimas metų juosta. Nepakitęs išlieka kvietimo į laidotuves
paprotys. Giedojimo apsėduose tradicija išliko su būdingu
giesmių repertuaru giedamos šermeninės ir atsisveikinimo
giesmės, mirusiojo Vardo minėjimo giesmė. Pakito giesmių
atlikėjai: bendras giedojimas apsėduose, vadovaujamas
giesmininko, virto giesmininkų giedojimo klausymu, dėl to
šiuolaikinių profesionalių giesmininkų giedojimui būdingas
koncertinis pobūdis. Kaitos tendencijos Biržų krašto laidotuvėse
tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje. Kaitą lėmė laidotuvių
erdvės persikėlimas iš mirusiojo gyvenamosios vietos į bendrai
visų gyventojų naudojamas patalpas, laidotuvių paslaugų teikimas
tapo verslu, o tai lemia bendruomenės atsakomybės už deramą
nario palaidojimą ir jo pomirtinį likimą menkėjimą. Laidojimo
naujovė kremavimas katalikams nėra priimtina.
Šis 28-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 233-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 53-iasis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 09
24
2013 09 21
Pristatyta
Sintautų monografijos 2-oji dalis
Rugsėjo 21 d. (šeštadienį) Paminklo
poetui Pranui Vaičaičiui fondo Sintautuose iniciatyva ir
pastangomis atidengtas paminklas poetui Pranui Vaičaičiui
(skulpt. Juozas Šlivinskas). Prie paminklo Versmės leidyklos
vadovas Petras Jonušas kartu su vyriausiąją redaktore ir
sudarytoja Vida Girininkiene pristatė monografijos
Sintautai antrąją dalį. Restauruotoje senojoje mokykloje fondo
pirmininkas bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė
retrospektyvinę leidinių parodą Sintautų krašto šviesuoliai.
Šventėje dalyvavo atstovai iš Lietuvos Respublikos Kultūros bei
Švietimo ir mokslo ministerijų, Šakių rajono meras Juozas
Bertašius, JE vyskupas Juozas Žemaitis, kiti garbūs
svečiai.
Reportažas apie renginį rodytas per LRT. Jį galite žiūrėti
čia.
Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas Sintautų
miestelio aikštėje pristato dviejų dalių monografiją
Sintautai . Šalia knygos vyriausioji redaktorė ir
sudarytoja Vida Girininkienė. Gedimino Jokūbaičio nuotr
2013 m.
rugsėjo 20 d. interneto svetainėje www.aidas.lt paskelbtas
Laimutės Vasiliauskaitės Rožukienės straipsnis Leipalingio
apylinkėse - mokslinė kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija.
Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 09
30
2013 m.
rugsėjo 18 d. interneto svetainėje www.respublika.lt paskelbtas
Ferdinando Kauzono straipsnis Kas kėsinasi į mūsų istoriją?.
Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 09
30
Įvyko Irenos
Antaninos Suveizdienės knygos Tikroji
Kovalevskių-Kovaliauskų-Kavaliauskų giminės istorija
pristatymas
2013 m. rugsėjo 18 d. 17 val.
Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Irenos Antaninos
Suveizdienės knygos Tikroji
Kovalevskių-Kovaliauskų-Kavaliauskų giminės istorija
pristatymas, į kurį susirinko pilna salė. Renginį vedė
Gaudentas Aukštikalnis. Jį pradėjo pasakojimu apie knygą.
Vėliau pasisakė ir autorę sveikino Lietuvos bajorų karališkosios
sąjungos atstovai bei jos vadas JonasRagauskas,
Versmės leidyklos vadovas PetrasJonušas,
dailininkė VijaTarabildienė, advokatas
VytautasSviderskis, Lietuvos didžiosios
kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos
atstovės bei Irenos Suveizdienės giminaičiai.
Renginio metu grojo fleitų
ansamblis ir buvo eksponuojami naujausi Irenos Suveizdienės
tapybos darbai. Pasibaigus renginiui, autorė dalijo autografus,
o svečiai vaišinosi saldumynais bei gėrimais.
Vytautas Sviderskis kalbėjo apie
savo šaknų pažinimo svarbą
Irena Antanina Suveizdienė dėkoja už pasakytus gražius
žodžius
▲2013 09 23
2013 09 17
Gauta
parama
2013 m. rugsėjo 17 d. leidyklą pasiekė
Janinos Mileikienės 200 Ltparama monografijos
VIŠTYTIS parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą
paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis. ▲2013 09 17
2013 m.
rugsėjo 17 d. interneto svetainėje www.lzs.lt paskelbtas
Laimutės Vasiliauskaitės Rožukienės straipsnis LŽS nariai
monografijos Leipalingis autorių mokslinėje kompleksinėje lokalinių
tyrimų ekspedicijoje. Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 09
30
Vilniuje
šiltai sutikta knygos Europos šaknys ir mes, lietuviai
papildyta 5-oji laida ir filmo apie įžymiąją knygos autorę
premjera
Į knygos ir filmo pristatymą bei susitikimą Lietuvos
nacionaliniame muziejuje su knygos autore Jūrate Statkute de
Rosales, prof. Romualdu Grigu ir dokumentinio filmo
kūrėju Stasiu Petkumi atvyko patriotiškai nusiteikusi,
intelektualioji Vilniaus visuomenė. Sausakimšoje muziejaus salėje
netrūko
žurnalistų, istorikų, mokslo, kultūros ir meno, leidyklų ir politikos
atstovų. Čia sugužėjo jaunimas iš Vytauto Didžiojo,
Žvėryno, Užupio, Radvilų gimnazijų, Vilniaus universiteto,
Lietuvos edukologijos universiteto, Krašto apsaugos bičiulių
klubo nariai, atsargos karininkai, Sausio
13-osios nukentėjusiųjų draugijos nariai, visi besidomintys J.
Statkutės ir prof. R. Grigo naujomis baltų dalyvavimo Vakarų
Europos kūrimosi procesuose įžvalgomis.
Dokumentinis filmas apie drąsią
tyrinėtoją, išdrįsusią nuplėšti apgavysčių šydą nuo seniai
palaidotos ir pamirštos baltų proistorės buvo apdovanotas
gausiais aplodismentais. Filmo
Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai
protėvių istorijai ir Lietuvai kūrėjas Stasys Petkus negailėjo
padėkos ir nuostabos žodžių savo filmo herojei už svetingumą ir
vaišingumą jo kelionės Venesueloje metu. Padėkos žodį filmo kūrėjui S. Petkui, knygos autorei
J. Statkutei de Rosales ir naujai knygai
Lietuvių tautos išlikimo
drama, išleistai tą pačią dieną, kaip ir pristatomoji knyga, bei jos autoriui prof. R. Grigui tarė
Versmės leidyklos vadovas
Petras Jonušas. Jis paminėjo, kad Jūratės Statkutės de
Rosales darbai priartina Lietuvos visuomenę, ypač jaunąją kartą
prie tikrosios tiesos apie baltus, mūsų protėvius ir ugdo jų
pasididžiavimą. Vėliau savo apmąstymais pasidalijo tautoryrininkas, akademikas,
prof. R. Grigas, kuris pacitavo slavų kalba parašytus senuosius
metraščius,
susijusius su Jūratės Statkutės de Rosales tyrimais. Beje 2011
m. būtent prof. R. Grigo pastangomis knygos autorė buvo
pristatyta LEU garbės vardo daktaro nominacijai. Prof. Romualdas Grigas
taip pat negailėjo kritikos
žodžių daug žalos Lietuvai padariusių karalių Vazų dinastijai, iškeldamas Lietuvos, kaip
valstybės, naikinimo aspektus, pradedant karais su švedais, o
vėliau su rusais, kuriuos lydėjo grobiški atėjūnų žygiai,
praradimai, maras...
Renginio kulminacija Jūratės
Statkutės de Rosales kalba apie jos 2-ąją
Europos šaknų dalį. Autorė pasidalijo savo
tyrimų rezultatais, naujomis įžvalgomis bei papasakojo apie
ruošiamą medžiagą baigiamajai trečiajai daliai. Ši knyga jau verčiama į
ispanų ir prancūzų kalbas.
Ji neabejotinai atveria
mūsų istorijos mokslui, jo diskusinei dvasiai didesnes erdves, o
visiems žmonėms gilesnį savosios vertės pajautimą, citavo
Lietuvos Edukologijos Universiteto rektorių prof. Algirdą
Gaižutį renginio vedėjas ats. plk. Arūnas Dudavičius.
Pasibaigus renginio oficialiai
daliai gimtadienių proga buvo sveikinami Stasys Petkus ir Jūratė Statkutė de
Rosales, nes abu yra gimę rugsėjo pradžioje. Autoriai dalijo autografus,
salėje ir už jos ribų
girdėjosi diskusijos.
Muziejaus salė buvo sausakimša
Versmės leidyklos vadovas Petras
Jonušas pabrėžė Jūratės Statkutės de Rosales tyrimų
svarbą
Pristatytas filmas Jūratė Statkutė de Rosales.
Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai
2013 m.
rugsėjo 10 d. interneto svetainėje www.aidas.lt paskelbtas
Lidijos Veličkaitės straipsnis Pasišventusi senajai protėvių
istorijai ir Lietuvai. Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 09
12
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugsėjo 9 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas filologo, dr.
JuozoPabrėžosstraipsnis
Palangiškių šnekta
(LLT:2013-27/24-232/LI), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos PALANGA kalbos skyriui.
Straipsnyje
aptartosios kalbinės ypatybės rodo, kad palangiškių šnekta yra
tipiška vakarinės šiaurės žemaičių tarmės atstovė: vietoj
bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie ir nosinių
balsių ą, ę turimi tik šiaurės žemaičiams būdingi
Ou, Ëi
garsai, dažnai platinami trumpieji balsiai u, i
dvibalsinami ilgieji balsiai o, ė, vienbalsinami
dvibalsiai ai, ei, labai ryški yra galūnių
redukcija, panaikinta č, dž ir t, d
kaita ir linksniuojant visose formose tariami tik t, d
garsai, turimas visuotinis kirčio atitraukimo dėsnis.
Šis 27-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 232-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 24-asis iš kalbotyros dalykinės srities. ▲2013 09
09
Klaipėdoje
įvyko knygos Europos šaknys ir mes, lietuviai su naująja dalimi
pristatymas
2013 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos
apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos
renginių didžiojoje salėje (H. Manto g. 25, Klaipėda) įvyko
iškilios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios
tautietės Jūratės Statkutės de Rosales naujausios knygos
Europos šaknys ir mes, lietuviai 5-osios laidos pristatymas,
taip pat operatoriaus Stasio Petkaus dokumentinio filmo
Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių
istorijai ir Lietuvai premjera.
Į susitikimą su knygos autore
Jūrate Statkute de Rosales, prof. Vladu Žulkumi ir
dokumentinio filmo kūrėju Stasiu Petkumi atvyko daug gimnazistų,
mokytojų, studentų, dėstytojų, kariškių, istorikų, tremtinių,
politinių kalinių, muziejininkų, taip pat besididžiuojančių
Lietuvos istorija ir turinčių tvirtą nuomonę, kad tauta,
nesirūpinanti savo praeitimi, neturi ateities žmonių.
Salė buvo pilnutėlė. Bibliotekos
direktoriaus Juozo Šikšnelio tartas įžanginis žodis
susirinkusius ir atvykusius svečius nuteikė pasidalinti savo
įžvalgomis. Dokumentinis filmas Jūratė Statkutė de Rosales.
Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai buvo
sutiktas su nuostaba ir susižavėjimu. Renginio dalyviai jį
įvertino kaip puikų moters iškilios asmenybės atsiskleidimą
darbo, šeimos, draugų ir politikų aplinkoje.
Renginyje žodį tarė buvęs Kauno
universiteto rektorius, mokslinis darbuotojas, archeologas prof.
Vladas Žulkus. Jis iš archeologinės pusės apžvelgė Jūratės
Statkutės de Rosales naująsias įžvalgas ir pasidalino mintimis
apie šių dienų mokslinės bendruomenės požiūrį į knygos autorės
darbus, tarsi nubrėždamas 10-mečio laikotarpį, kai Jūratės
Statkutės de Rosales darbai įgis tikrą mokslinį įvertinimą.
Renginyje buvo pristatyta knyga
Europos šaknys ir mes, lietuviai. Tai daugelio metų rinktos
medžiagos apie indoeuropietiškos Vakarų Europos ištakas,
seniausią ir didžiausią Europos valstybę, dabar baltais vadinamų
tautų tėvynės reikšmę apibendrinimas. Knygos autorė pabrėžė
naujų tyrimų ir atradimų proveržį tolesniuose darbuose, paminėjo
prof. Eugenijaus Jovaišos, prof. Vlado Žulkaus tyrimus
archeologijos srityje, tarsi patvirtindama savo atradimų, naujų
įžvalgų tikrumą, kad baltai buvo plačiai paplitę po Vakarų,
Pietų Europą ir darė įtaką Europos vystymosi procesams. Renginio
pabaigoje apibendrinamąjį žodį tarė Klaipėdos vicemeras
Vytautas Čepas, kuris akcentavo būtinumą pirmiausia gerai
pažinti savo istoriją, tradicijas, papročius, didžiuotis, kad
esi lietuvis, o tuomet jau bus lengviau domėtis ir kitų tautų
kultūra, kalba, papročiais, lengviau bendrauti tarpusavyje.
Dalyviai ir svečiai akcentavo
renginio aktualumą ir būtinybę diskutuoti apie Jūratės Statkutės
de Rosales iškeltus faktus ir naujas įžvalgas.
Bibliotekos
direktorius Juozas Šikšnelis ir Klaipėdos vicemeras
Vytautas Čepas
Knygos
autorė su savo vyru bendrame salės vaizde
Dokumentinio filmo kūrėjas Stasys Petkus ir knygos
autorė Jūratė Statkutė de Rosales dalina autografus
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugsėjo 6 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas archeologės, dr.
AndrosSimniškytėsstraipsnis
Užpalių apylinkių pilkapynai: nauji atradimai
(LLT:2013-26/24-231/AL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos UŽPALIAI istorijos skyriui.
Straipsnyje aptariami Užpalių valsčiaus geležies amžiaus
pilkapynai. Ištisai nekartojant žinomos informacijos dėmesys
sutelktas į naujausius duomenis apie geležies amžiaus
pilkapynus. Straipsnio centre Užpalių pilkapyno 1998 m.
kasinėjimų medžiagos analizė. Pilkapyne išlikę 5 pilkapiai, iš
kurių du buvo ištyrinėti 1998 m. Straipsnyje aptariama pilkapių
konstrukcija, kapų juose įranga ir surastos įkapės.
Nustatyta, jog Užpalių pilkapyne sudeginti mirusieji laidoti
V/VIVIII a., galbūt ir kiek vėliau. Pilkapynas priklauso Rytų
Lietuvos pilkapių kultūrinei sričiai, tačiau jame pastebėta ir
nespecifinių požymių (pailgasis pilkapis, skydo formos
apkalėliai), būdingų ilgųjų pilkapių kultūrai Padneprėje ir
Padauguvyje.
Šis 26-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 231-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 24-asis iš archeologijos dalykinės srities. ▲2013 09
06
Dzūkijoje prasidėjo paskutinė
2013 m.
Versmės leidyklos ekspedicija
2013 m. rugsėjo 5 d. prasideda kompleksinė mokslinė ekspedicija
Leipalingyje (Druskininkų sav., vadovė LaimutėVasiliauskaitė-Rožukienė).
Iki rugsėjo 11 d. Leipalingyje ir jo apylinkėse dirbs 10 ekspedicijos
dalyvių - žurnalistų, rašytojų, istorikų, etnologų. ▲2013 0905
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugsėjo 5 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologės, dr.
IrenosStonkuvienėsstraipsnis
Vaikų socializacija XX amžiaus pirmosios pusės kaimo
bendruomenėje (Kartenos valsčius)
(LLT:2013-25/52-230/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos KARTENA etninės kultūros skyriui.
Straipsnyje, remiantis 2002 metais Kartenos apylinkėse
užrašytais 1906-1946 metais gimusių pateikėjų pasakojimais,
analizuojami vaikų socializacijos XX amžiaus pirmos pusės kaimo
bendruomenėje ypatumai.
Pagrindinis dėmesys sutelkiamas bendraamžių bendriją ir įvairius
socializacijos joje aspektus: žaidimus, tautosaką, tarpusavio
santykius. Pažymima, kad tarp bendraamžių įgyta patirtis
padėdavo susivokti pasaulyje ir savyje, žvelgiant kiek iš
kitokios nei šeimos perspektyvos, formavo mokėjimus ir įgūdžius,
būtinus toliau įsitraukti į bendruomeninį kaimo gyvenimą.
Vaikų socializaciją veikė ir kaimynų gyvenimo bei bendravimo
pavyzdžiai. Svarbus buvo dalyvavimas tiek kasdienio
bendruomeninio gyvenimo veiksmuose, tiek šventiniuose
ritualuose. Įtaką vaikų socializacijai taip pat darė sėslumas,
konservatyvumas, kolektyviškumas, uždarumas bruožai,
apibūdinantys valstietiškąją gyvenseną ir suformavę ypatingą
kaimo bendruomenės savimonę.
Šis 25-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 230-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 52-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 09
05
2013 m.
rugsėjo 1 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbtas
Danutės Jonušienės straipsnis Po pasaulį išsibarsčiusi Venesuelos
lietuvės šeima susitiko jos gimtinėje. Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 09
01
2013 08 29
Gauta
parama
2013 m. rugpjūčio 29 d. leidyklą pasiekė
Elenos Mikučionienės 200 Ltparama monografijos
VIŠTYTIS parengimui ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą
paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje Vištytis.
2013 m.
rugpjūčio 28 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės
Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko
susitikimas su Venesueloje gyvenančia tautiete, iškilia
baltų proistorės tyrinėtoja, knygos Europos šaknys ir
mes, lietuviai autore JūrateStatkute
deRosales, buvo pristatytas Stasio
Petkaus dokumentinis filmas Jūratė Statkutė de
Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir
Lietuvai.
Renginyje dalyvavo
prof. RomualdasGrigas, Versmės leidyklos
atstovai, Panevėžio miesto ir rajono mokytojai, dėstytojai,
kariškiai, šauliai, istorikai, bibliotekininkai, tremtiniai ir
politiniai kaliniai, jaunimo organizacijas vienijančios sąjungos
Apskritasis stalas atstovai, besidomintieji Lietuvos istorija
ir kolekcionuojantieji istorines knygas. Salė buvo sausakimša.
Renginys prasidėjo
dokumentinio filmo Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi
senajai protėvių istorijai ir Lietuvai premjera, jį pristatė
pats operatorius Stasys Petkus. Pasibaigus filmui, buvo trumpai
aptarti filmo sukelti įspūdžiai. Jūratė Statkutė de Rosales
visą savo gyvenimą paskyrė istorinei pėdsekystei mūsų
protėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros giminaičių
paieškoms, sakė akademikas, tautotyrininkas, profesorius
Romualdas Grigas.
Jūratė Statkutė de
Rosales, pristatydama naująją knygą pabrėžė, kad jau tuo metu
baltai turėjo valstybę ir buvo gerai kariškai organizuoti. Anų
laikų karo strategija dar ir dabar studijuojama Venesueloje,
Ispanijoje ir Prancūzijoje. Po trumpo knygos Europos šaknys ir
mes, lietuviai 5-osios laidos pristatymo knygos autorė buvo
apipilta įvairiais klausimais apie baltų įtaką formuojantis
Vakarų Europai, jų paplitimo ribas, didžiųjų valstybių nuslėptus
istorinius faktus ir kt.
Pasibaigus
renginiui, knygos autorė Jūratė Statkutė de Rosales,
dokumentinio filmo režisierius Stasys Petkus ir ką tik dienos
šviesą išvydusios knygos Lietuvių tautos išlikimo drama autorius prof.
R. Grigas noriai bendravo su renginio svečiais, dalijo
autografus ir vaišinosi kvapia arbata.
Gabrielės
Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės pavaduotojas
EdmundasBreivė padėkojo renginio svečiams už
dalyvavimą, o Versmės leidyklos vadovui Petrui Jonušui už
dovanotas monografijų Juodupė. Onuškis I, II dalis, kitas
knygas ir įteikė suvenyrų.
Puiki nuotaika,
naujos įžvalgos, kamerinė aplinka ir muzika lydėjo visą
nuostabiai organizuotą renginį.
Stasys Petkus pristatė dokumentinį
filmą Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai
protėvių istorijai ir Lietuvai
Suskambo vėl Europoj varpas:
Kam pirmą grūdą subrandino varpos,
Kieno pirmasis laivas plaukė,
Kas Baltijos pakrantėj dainą traukė,
Kas tie istorijos pirmuonys,
Kur Skandija ir gudų palikuonys?
Visi,
kam įroda šaltiniai,
Prie tų versmių suskumba pirmutiniai.
Tik spekuliacijų nykštukai,
Kadangi nepadrožti jų pieštukai,
Praradę amą, galvas krato
Ir dedasi, kad nieko čia nemato.
O kiek
istorijos klastočių!?
Gali jas semt ne samčiu, bet ąsočiu.
Toks apsimetėlių ansamblis,
Kad, rodos, pagimdytų jie net dramblį.
Kas tokiai publikai Jordanas,
Orosijus, Dionas ar Lukanas...
Tačiau
Europos šaknys gyvos.
Jos mums vienintelis imperatyvas.
Iš
Skandijos pakyla gudai
Kapai su akmenų vaininkais juda...
Sausakimšos nuščiūva salės;
Prabilo Ji, STATKUTĖ DE ROSALES.
Jonas
Šėla
2013 m.
rugpjūčio 28 d. Versmės leidykloje apsilankė iškili
baltų proistorės tyrėja, knygos Europos šaknys ir mes,
lietuviai autorė Jūratė Statkutė de Rosales. Viešnia
dalyvavo jau penktosios šios unikalios knygos laidos (su
2-ąja dalimi) sutiktuvėse. Brangią viešnią sveikino leidyklos
vadovas PetrasJonušas, prof. Romualdas
Grigas, redaktorius DanasKaukėnas,
operatorius, filmo apie garsią mokslininkę kūrėjas StasysPetkus, leidyklos darbuotojai, svečiai. Eiles autorei
skaitė kultūrologas AlbinasVaičiūnas. Garbinga
viešnia išlydėta į Panevėžį, kur G. Petkevičaitės-Bitės
viešojoje bibliotekoje jos laukė gausus skaitytojų būrys.
Iš kairės: Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas,
prof.Romualdas Grigas, knygos
Europos šaknys ir mes, lietuviai autorė Jūratė
Statkutė de Rosales, leidėjas Danas Kaukėnas
Naujausia tautotyrininko prof. Romualdo Grigo knyga Lietuvių
tautos išlikimo drama sutikta Versmės leidykloje
2013 m. rugpjūčio 28 d. Versmės leidyklos vadovas PetrasJonušas ir Diemedžio leidyklos vadovas Danas
Kaukėnas džiaugėsi bendro darbo vaisiumi - naujausia prof. RomualdoGrigo knyga Lietuvių tautos išlikimo drama. Knygoje
autorius atskleidžia dramatiškos lietuvių tautos istorijos
aštrių kampų nutylėjimus, skatina mąstyti apie lietuvių tautą
ir ją supantį pasaulį. Knygos sutiktuvėse autorius pasidžiaugė
naujausiais Lietuvos istorijos atradimais, garsių rusų tautos
rašytojų Fiodoro Dostojevskio ir Levo Tolstojaus lietuviškomis
šaknimis, dėkojo leidėjams.
▲2013 08 29
2013 08 27
Gauta parama
2013 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė
Dalios Fylerytės Raslavičienės300 Ltparama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 10
22
2013 08 27
Gauta parama
2013 m. rugpjūčio 27 d. leidyklą pasiekė
Laimos
Stanevičienės
200 Ltparama monografijos UŽPALIAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai. ▲2013 0827
2013 m.
rugpjūčio 27 d. interneto svetainėje www.aidas.lt paskelbtas
Lidijos Veličkaitės straipsnis Gyvenimo vingiai, slenksčiai ir
svajonės. Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 09
11
Monografijos SINTAUTAI sutiktuvės tapo kraštiečių susitikimu
2013 m. rugpjūčio 25 d. Sintautuose vyko naujausios Lietuvos
valsčių serijos monografijos SINTAUTAI sutiktuvės. Sutiktuvių
proga senojoje Sintautų mokykloje vyko mokslinė konferencija
Sintautai vakar ir šiandien. Renginyje dalyvavo monografijos
Sintautai" vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė,
Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, projekto
Sintautai-Goldap 2 vadovas Vitas Girdauskas, vienas
monografijos sudarytojų Raimondas Daniliauskas, archeologas, dr. Vygantas
Juodagalvis, geografė, dr. Filomena Kavoliutė,
kalbininkė, dr. Giedrė Čepaitienė, etnologas Vingaudas
Baltrušaitis, folkloristas Povilas Krikščiūnas.
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 21 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo, dr.
AleksandroŠliauposstraipsnis
Žarėnų apylinkių Žemės gelmių sandara
(LLT:2013-24/21-229/GL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos ŽARĖNAI gamtos skyriui.
Žarėnų valsčiaus teritorija plyti Žemaičių aukštumos dalyje,
kurios dabartinio reljefo įvairovę sukūrė dvi paskutiniojo
ledyno plaštakos, slinkusios iš Rygos įlankos pusės ir iš
Baltijos jūros duburio. Apskritai Žemaičių aukštumos susidarymą
nuo pat pradžių lėmė neotektoninė struktūra, besiformuojanti
kvartero periode, ir kontinentinių ledynų daugkartinė veikla.
Paskutiniojo kontinentinio ledyno dinamika (antslinkiai ir
atsitraukimai), lydima nuogulų susidarymu ir reljefo formų
sukūrimu, buvo sąlygota tokių neotektoninių struktūrų kaip
Šiaulių pakiluma, Vakarų Lietuvos monoklina su Rietavo įlinkiu,
Jelgavos įlinkis, Panevėžio balnas, Kauno struktūrinė terasa.
Visos Žemaičių aukštumos struktūriniu pagrindu tapo Vakarų
Žemaitijos struktūrinė terasa.
Žarėnų valsčiaus teritorija giluminės geologinės struktūros
atžvilgiu patenka į labai sudėtingą kristalinio pamato ir
nuosėdinės dangos Telšių deformacijos zoną. Ši zona labai
aktyviai pradėjo formuotis proterozojuje prieš 1,8 mlrd. metų ir
tęsėsi iki ankstyvojo paleozojaus. Ramesnė paleogeografinė
aplinka, nors ir permaininga (gana dažna kaita sedimentacijos ir
denudacijos procesų), prasidėjo apatinio devono Viešvilės
laikotarpiu ir tęsiasi iki šių dienų.
Šis 24-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 229-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 21-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2013 08
21
Išleista Rožės Poškienės knygos Tėviškės baladės antroji laida
2013 m.
rugpjūčio 20 d. Versmės leidykloje vyko RožėsPoškienės knygos Tėviškės baladės sutiktuvės.
Knygos autorė labai džiaugėsi jau antrą kartą išleista
savo knygele, į kurią sudėjo gražiausias mintis apie
savo tėviškę.
Rožė Poškienė yra
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, išleidusi keturiolika
knygų, iš jų septynias vaikams. Savo kūrybą taip pat spausdino
periodinėje spaudoje ir rinkiniuose. Autorė apdovanota padėkos
raštais, laureato diplomais, Panevėžio vysk.Jono
Kaunecko padėka-palaiminimu. 2011 m. suteiktas Kaimo šviesuolės
vardas.
Tėviškės
baladės gimė iš nostalgijos sunaikintai tėviškei.
Ievos,
klevai, kūdra, akmenys gyvena kaip žmonės: liūdi ir džiaugiasi,
dalina gėrį ir jaučiasi laimingi jį suteikę, miršta taip pat
skausmingai. Jie ne tik mato sodyboje vykstantį gyvenimą patys
jame dalyvauja.
Autorė
kalbasi su vaikystės akmenėliais, kurių ten nebėra, su ieva,
kurios tik sutrešusios kelmo liekanos. Pasakoja apie duonos
kelionę į namus, apie ulyčią, pilną dulkių ar sniego,
mamą, kurios kasdienis kryžius ir malda parnešti vaikams
duonos.
Žodžiai lyriškai graudūs, nevengiama tragiškumo, autentiškų
pavadinimų.
Gausu
liaudies papročių, dainų, posakių, net orų spėjimų...
▲2013 08 27
2013 08 20
Gauta parama
2013 m. rugpjūčio 20 d. leidyklą pasiekė Utenos rajono savivaldybės administracijos20 000 Ltparama monografijos UŽPALIAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai. ▲2013 0826
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 20 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas miškininkoMindaugoIlčiukostraipsnis
Žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių bei vabzdžių įvairovė
Užpalių apylinkėse
(LLT:2013-23/17-228/BL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos UŽPALIAI gamtos skyriui.
Machaonas
(Papilio machaon)
Užpalių apylinkėse vykdyti ilgalaikiai faunos tyrinėjimai.
Paukščiai pradėti stebėti 1999m.,
drugiai 2002 m., žirgeliai 2005 m. Dėl labai įvairiaus
biotopų išsidėstymo, Užpalių apylinkėse aptikta daug retų gyvūnų
rūšių. Iš viso rastos net 48 saugomos rūšys, kurios įrašytos į
Lietuvos raudonąją knygą. Užpalių apylinkėse aptinkama labai
daug vandens paukščių rūšių. Šiems paukščiams labai svarbus
Užpalių hidroelektrinės tvenkinys, kur migracijų metu susirenka
dideli būriai, susidedantys iš 100200 individų įvairiausių
ančių rūšių. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos paukščių
rūšys, kurios ne kartą buvo aptiktos Užpalių hidroelektrinės
tvenkinyje: žuvininkai (Pandion haliaetus), jūriniai
ereliai (Haliaeetus albicilla), pilkosios žąsys (Anser
anser), smailiauodegės antys (Anas acuta),
šaukštasnapės antys (Anas clypeata), didieji
dančiasnapiai (Mergusmerganser), tulžiai (Alcedoatthis), juodosios žuvėdros (Chlidoniasniger),
tikučiai (Tringaglareola) bei pilkosios gervės (Grusgrus). Taigi šis hidroelektrinės tvenkinys labai svarbus
tiek migruojantiems, tiek retiems paukščiams. Taip pat retoms ir
saugomoms rūšims labai svarbi Lygamiškio kaimo apylinkėse esanti
Šventosios upės senvagė, apsupta natūralių pievų ir pušyno. Ten
aptinkama daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių:
baltajuosčiai melsviai (Ariciaeumedon), didieji
auksinukai (Lycaenadispar), tamsiosios šaškytės (Melitaeadiamina), mažosios šaškytės (Melitaeaaurelia),
machaonai (Papiliomachaon), pleištiniai
laumžirgiai (Ophiogomphuscecilia), geltonkojai
laumžirgiai (Gomphusflavipes), karališkieji
laumžirgiai (Anaxparthenope), nendrinės rupūžės (Bufocalamita), raudonpilvės kūmutės (Bombina
bombina) bei griežlės (Crexcrex). Užpalių
apylinkėse iš viso buvo aptiktos net 158 skirtingos paukščių (Aves),
385 drugių (Lepidoptera), 85 vabalų (Coleoptera),
34 žirgelių (Odonata), 11 varliagyvių (Amphibia),
3 roplių (Reptilia) ir 24 žinduolių (Mammalia)
rūšys. Iš aptiktų retų rūšių galima spręsti, kad Užpalių
apylinkės labai vertingos savo biologine įvairove.
Šis 23-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 228-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 17-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08
20
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 19 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas dirvotyros ir
agrochemijos specialistės,dr. IevosBaužienėsstraipsnis
Užpalių valsčiaus dirvožemių ypatybės žemdirbystės raidos
kontekste
(LLT:2013-22/12-227/GG), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos UŽPALIAI gamtos skyriui.
Užpalių kraštas tradiciškai garsėja žemdirbyste, tačiau
dirvožemio kokybė yra prasta. Norint išsiaiškinti šio
prieštaravimo priežastis, buvo padaryta istorinių, socialinių ir
gamtinių veiksnių apžvalga. Dirvožemių kokybė ir agrocheminės
savybės palygintos su gretimų teritorijų rodikliais. Nustatyta,
kad aukštą žemdirbystės lygį Užpaliuose lėmė ne gamtinis, o
žmogaus veiksnys. Tačiau dirvožemiai pagal kokybę lemiančius
rodiklius užima tarpinę vietą tarp gretimų aukštumų ir
plynaukščių. Dirvožemių kokybę galėtų padidinti tausojančios
žemdirbystės sistemos, numatančios minimalų žemės dirbimą,
tarpinių pasėlių auginimą ir kt.
Šis 22-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 227-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 12-asis iš geografijos dalykinės srities. ▲2013 08
19
2013 08 16
Gauta parama
2013 m. rugpjūčio 16 d. leidyklą pasiekė Daivos Bylienės200 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 0826
2013 08 14
Gauta parama
2013 m. rugpjūčio 14 d. leidyklą pasiekė Egidijaus Politos100 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 0826
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 14 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istorikoTomoBaranauskostraipsnis
Kartena ir kuršių pilys prie Minijos vakarinis Ceklio žemės
pasienis
(LLT:2013-21/72-226/HI), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos KARTENA istorijos skyriui.
Kartenos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Pietų Kuršo dalybų
akte, kuriame ne tik pirmą kartą paminėti daugelis dabartinės
Žemaitijos vietovardžių, bet ir yra žinių apie to meto Kuršo
teritorinę struktūrą. Išryškėja tam tikras Ceklio žemės žemesnio
lygio teritorinis darinys (valsčius?), apimantis pilis, kurios
sudaro Minijos Salanto gynybinę liniją, ginančią Ceklio žemę
nuo Baltijos jūros pusės, iš kurios įvairiu laiku veržėsi
interventai. Šis junginys, matyt, susidėjo ne tiesiogiai iš
atskirų pilių apygardų, o iš kelių mažesnių apygardų grupių,
arba iš centrinės Paminijės grupės (Paminijė Kartena Ducinė)
bei atskirų periferinių pilių apygardų (Gargždų pietuose ir
Imbarės šiaurėje). Paminijės piliakalnių grupės išskyrimas,
gretinant ją su XVI a. Paminijės vaitija, leidžia daryti
prielaidą, kad Paminijė buvo ne eilinė pilies apygarda, o
didesnės apygardų grupės centras. Jos centras galėtų būti
Martynaičių ar Mišučių piliakalnis. Kačaičių piliakalnyje galima
lokalizuoti Ducinės (Duzene) pilies apygardą, remiantis
Ducinės dirvą Kačaičių kaime žyminčiu mikrotoponimu. Pati 1253
m. Kartena sietina su Kartenos piliakalniu. Galima spėti, kad
Minijos Salanto gynybinė linija galėjo būti naudojama ir XIV
a. lietuvių kovose su kryžiuočiais, kuomet ji gal netgi buvo
papildyta naujomis pilimis.
Šis 21-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 226-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 72-asis iš istorijos dalykinės srities. ▲2013 08
14
2013 08 13
Gauta parama
2013 m. rugpjūčio 13 d. leidyklą pasiekė ViktoroKipro
Uldinsko150 Lt ir
Birutės Kinderytės 172,64 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 0826
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 13 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologėsGodosPovilaitytėsstraipsnis
Šventės Kartenoje ir jos apylinkėse
(LLT:2013-20/51-225/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos KARTENA etninės kultūros skyriui.
Straipsnyje kalbama apie šventes Kartenoje ir jos apylinkėse
(išskirtinas Budrių k.) XIX a. pabaigojeXX a. 67
dešimtmečiais. Straipsnio tikslas yra atskleisti svarbiausias
liaudies švenčių progas ir fiksuoti jų pokyčius. Akcentuojamas
atlaidų ir įvairių pramoginių renginių, kurie buvo neatskiriama
bažnytinių švenčių dalis, ryšys. Būtini šių švenčių elementai
buvo: gegužinės, loterijos, kur galima laimėti tiek įvairių
smulkmenų, tiek gyvulių. Kitas svarbus elementas, itin
reikšmingas iki sovietinio laikotarpio giminių lankymas,
bendros vaišės. Pagrindiniai jų patiekalai namie keptas
pyragas, alus, kiaušinienė laikomi senais apeiginiais
valgiais. Per gegužines grojo dūdų orkestras. Tai buvo vienas iš
pagrindinių skirtumų nuo paprastų vakarėlių. Kartenoje buvo
nemažai švenčių, atlaidų, tačiau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais
likę tik ketveri: Šeštinės, Sekminės, Šv. Petras ir Povilas bei
Žolinė. Karteniškiai dalyvaudavo ir aplinkinių miestelių
šventėse, tad atlaidų (ir pramogų) laikotarpis buvo išties
intensyvus (nuo Šeštinių iki Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidų
Budriuose rugsėjo 14 d.). Kartenoje tris kartus per metus
vykdavo prekymečiai (rudenį, po Trijų karalių ir pavasarį). Jų
metu taip pat buvo rengiamos įvairios pramogos. Šventėse XX a.
24 dešimtmečiais aktyviai dalyvaudavo ir jaunimo organizacijos
(šauliai ir pavasarininkai). Tuo metu jie buvo pagrindiniai
įvairių vaidinimų ir jau minėtų gegužinių organizatoriai.
Šis 20-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 225-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 51-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08
13
Paskelbtas
numatomas monografijos Dūkštas turinys
2013 m. rugpjūčio 13 d. leidyklos svetainėje paskelbtas numatomas
Lietuvos valsčių serijos monografijos Dūkštas turinys. Daugiau apie
šią monografiją žr. Rengiamų monografijų skirsnyje, pasirenkamoje
eilutėje Dūkštas. ▲2013 0813
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 12 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo, prof. habil.dr.Valentino
Baltrūno ir geologo, dr. Bronislavo Karmazosstraipsnis
Semeliškių apylinkių geomorfologija, paleogeografija,
geologiniai ištekliai ir geopaveldas
(LLT:2013-19/20-224/GL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos SEMELIŠKĖS gamtos skyriui.
Atliktų tyrimų ir šios studijos tikslas apibendrinti visą
turimą Semeliškių krašto paviršiaus geologinių ir
geomorfologinių tyrinėjimų medžiagą, ją pateikiant kartografinės
schemos pavidalu bei aptariant vietovės paleogeografinę raidą
poledynmečiu. Šiuo metu skiriami bent penki būdingi
mikrorajonai, kai kurie iš jų tik savo pakraščiais patenkantys į
buvusio Semeliškių valsčiaus teritoriją. Einant iš šiaurės pietų
link, skirtini šie mikrorajonai: Juodelių-Laičių,
Semeliškių-Dainių, Aukštadvario-Beižionių, Trakų-Bagdanonių ir
Vilkokšnio-Tolkiškių. Pastarieji du tik savo rytiniu ir
šiauriniu pakraščiu patenka į apibūdinamąją teritoriją.
Apibūdinti mikrorajonai skiriasi savo geologine sandara,
hidrogeologinėm, hidrologinėm ir geomorfologinėm ypatybėm,
kraštovaizdžiu. Tai lėmė iš Pietų Lietuvos besitraukiančio
paskutiniojo (Nemuno) ledyno tirpstantis pakraštys, jo liežuvinė
konfigūracija, vietomis plūste plūdęs tirpsmo vanduo, palaidoti
po sąnašom atskilę milžiniški ledo luistai, besiformuojantis
Strėvos senslėnis, taip pat visų šių reiškinių amžius ir trukmė.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų kol kas nėra, tačiau
galinčių jais tapti yra net keletas. Visų pirma tai Strėvos ir
Nečiūnų įgriuvos, Rudaukos šaltinis prie Semeliškių, nemažai
įdomių ir vertingų riedulių ledynmečio liudininkų pakelėse,
taip pat Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinis ir
Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio šiaurinis pakraštys.
Šis 19-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 224-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 20-asis iš geologijos dalykinės srities. ▲2013 08
12
2013 m. rugpjūčio 9 d. leidyklą pasiekė Ramutės Adomonienės300 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 0813
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 9 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologėsAuksėsNoreikaitėsstraipsnis
Latviškoji tapatybė
(LLT:2013-18/50-223/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos BIRŽAI etninės kultūros skyriui.
Biržų valsčius yra netoli Latvijos sienos, o tai lėmė glaudžius
gyventojų ryšius su Latvija. Straipsnyje analizuojamos latvių
gyvenimo Biržų valsčiuje ypatybės bei lietuvių ryšiai su
Latvija.
Biržų valsčiuje nuo seno gyveno nemažai latvių, kurie prisidėjo
prie krašto ekonominės gerovės ir prieškariu aktyviai dalyvavo
kultūrinėje veikloje, stengdamiesi išsaugoti savo latviškąją
tapatybę. Šiuo metu Biržų apylinkėse latvių likę nedaug daug
jų buvo ištremta į Sibirą, emigravo į Vakarus, išsikėlė gyventi
į Latviją arba pasklido po kitus Lietuvos kaimus, miestelius ar
miestus. Šiuo metu dauguma latvių ar latviškos kilmės Biržų
apylinkių gyventojų save laiko daugiau lietuviais, o jų latvišką
tapatybę primena latviškos kilmės pavardės ir vardai, šeimos
relikvijos, kai kurių latviškų tradicijų laikymasis,
priklausymas evangelikų liuteronų bendruomenei arba prisiminimai
iš vaikystės. Latvišką savimonę stipriau išlaikę tik dar ne taip
seniai į Lietuvą emigravę latviai.
Kita vertus, Biržų valsčiaus gyventojai buvo glaudžiai susiję su
kaimynine Latvijos valstybe: nemažai jų ten dirbdavo kaimuose
pas ūkininkus arba Rygos fabrikuose, veždavo parduoti prekes, o
jaunimas važiuodavo mokytis. Beveik kiekvienas Biržų krašto
žmogus yra vienaip ar kitaip susijęs su Latvija.
Taigi Biržų valsčius yra savitas kraštas, kuriame persipina
lietuviškumas ir latviškumas, o tai formuoja ir savitą gyventojų
pasaulėžiūrą. Biržų apylinkėse išaugo nemažai žymių žmonių,
kultūros veikėjų, visuomenininkų, dvasininkų, kurių veikloje ir
darbuose atsiskleidžia tiek lietuviškoji, tiek latviškoji
tapatybė.
Šis 18-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 223-iasis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 50-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08
09
2013 08 09
Apie mus rašo
2013 m. rugpjūčio
6 d. laikraštyje Kupiškėnų mintys išspausdintas NeringosButkevičiūtėsstraipsnis
Antroji ekspedicija į Skapiškį
▲2013 08 09
2013 m. rugpjūčio 8 d. leidyklą pasiekė Laimos Ragaišienės100 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 0809
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 8 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas etnologėsIngridosŠlepavičiūtėsstraipsnis
Tradicinės pasaulėžiūros reliktai Alantos senolių pasakojimuose
(LLT:2013-17/49-222/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos ALANTA etninės kultūros skyriui.
Straipsnyje analizuojami Alantos krašto senolių pasakojimai apie
jiems patiems ar jiems artimiems žmonėms pasirodžiusias
mirusiųjų vėles ar vaiduoklius, išsipildžiusius ir reikšmingus
sapnus bei įvairias burtų praktikas. Norima išryškinti
archaiškus, iš tradicinės pasaulėžiūros perimtus ir naujoviškus
dabartinių pasakojimų elementus. Prieinama išvada, jog Alantos
senolių gyvenamas pasaulis tebėra glaudžiai susijęs su mitine
pasaulėžiūra. Dabarties pasakojimuose išlaikoma samprata, kad
mirusiųjų vėlės tam tikrą laiką po mirties ar dėl to, jog
neatliktos reikalingos bažnytinės apeigos, vaikšto mitologiškai
reikšmingose namų ir išorinio pasaulio erdvėse. Sapnuose regimi
pomirtinio gyvenimo vaizdiniai sinkretiški, juose susilieja
išpažįstamo tikėjimo tradicija, archaiškos pasaulėžiūros
elementai bei individualios interpretacijos. Dar ir šiandien
naudojamos prašymų, skirtų suvaldyti gamtos stichijas formulės
artimos senesniems užkalbėjimų tekstams. Nepaprasti asmens
sugebėjimai grindžiami vertikaliai perduodama, tačiau naujai
interpretuojama tradicija. Baimės atmosfera ir tikslais
mėgėjiški spiritizmai primena tradicinius žiemos laikotarpio
švenčių metu merginų praktikuotus burtus. Nepaisant tradicinėje
kultūroje egzistavusių draudimų ir griežtų bažnytinių mokymų,
smerkiančių ieškančius kontaktų su anuo pasauliu, dalis žmonių
vedini jaunatviško smalsumo, šį draudimą vis gi ryžtasi
sulaužyti.
Šis 17-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 222-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 49-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08
08
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 7 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas biologės,
dr.GražinosAdamonytėsstraipsnis
Biržų girios gleivainiai
(LLT:2013-16/16-221/BL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos BIRŽAI gamtos skyriui.
Hemitrichia serpula vaisiakūnis; skalė 3 cm.
GražinosAdamonytės nuotrauka
Straipsnyje pateikiami pradiniai gleivainių (Mycetozoa)
tyrimų Biržų girioje rezultatai. Medžiaga surinkta 2005 m.
Latvelių botaniniame draustinyje (LBD), Biržų girios botaniniame
draustinyje (BGBD), taip pat uosynuose Latvelių girininkijos 425
kv., Būginių g-jos 298 kv. ir Tamošiūnų g-jos 110 kv. Iš viso
rasta 40 rūšių gleivainių. Physarumdiderma rasta
Lietuvoje pirmą kartą (BDGB). Šalyje antrą kartą rasta pasaulyje
reta Echinosteliumarboreum buvo užauginta
laboratorijos sąlygomis ant uosio žievės, surinktos BGBD.
Daugiausia gleivainių rasta BGBD ir LBD, kitur tik pavieniai
radiniai.
Šis 16-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 221-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 16-asis iš biologijos dalykinės srities. ▲2013 08
07
2013 m. liepos 29 d. svetainėje
www.alfa.lt paskelbtas Snieguolės Dovidavičienės
straipsnis Oželytė: žmonės Facebook tarsi šuniukai, gatvėje
atliekantys meilės aktą. Straipsnyje pateikiamas interviu su
NijoleOželyte apie jos knygą
Nuotrupos, išleistą
Versmės leidykloje. Straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 08 07
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio straipsnis
2013 m.
rugpjūčio 6 d. išėjo naujas elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko,
dr.Jono Mardososstraipsnis
Kamajiškių verbos XX a.XXI a. pradžioje
(LLT:2013-15/48-220/EL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos KAMAJAI etninės kultūros skyriui.
Straipsnyje nagrinėjamos Kamajų apylinkėse Verbų sekmadienį
šventinamos medžių šakelės. Remiantis etnografiniais lauko
tyrimo duomenimis, archyvines bei rašytine medžiaga, etnologų
tyrinėjimais, siekiama atskleisti verbų sudėties ir jų
panaudojimo gyventojų kasdienėje praktikoje XX a. antrojoje
pusėjeXXI a. pradžioje ypatybes. Tyrimo metu nustatyta, kad
Kamajų apylinkėse šventinamos gluosnių ir kadagio šakelės
įsikomponuoja į Rytų Lietuvos regiono verbų turinį. Analogiški
ir veiksmai su verbomis, tačiau plakimo maginėse formulėse yra
ir vietinių Šiaurės Aukštaitijoje paplitusių motyvų tai
piemenų ir apskritai ganymo temos akcentavimas. Kamajų krašte
pastebimas visoje Lietuvoje paplitęs tikėjimas sodybos ir
pastatų apsauga verba ilgalaikiais ir momentiniais
(situaciniais) tikslais. Apsauga užtikrinama verbas laikant
pastatuose ir jomis smilkant ūkinį inventorių Verbų sekmadienį
arba iškilus realiam pavojui artėjant audrai. Verbų saugojimas
pastatuose bei smilkymas jomis audrai užėjus grįstas maginiais
tikėjimais. Kartu konkretūs verbų vartojimo pastatų apsaugai
tikslai ir būdai pirmiausia orientuojami į Dievo galias
apskritai. Tokias pat funkcijas atlieka ir pasitaikantis žmonių
bei gyvulių smilkymas. Todėl krikščioniškoji verbų prasmė
susipina su maginiais siekiais ir šis derinys yra pagrindinė
liaudiškojo pamaldumo tiriamojoje sferoje raiškos forma, kuri
taip pat yra kaitos būsenos. Šiuolaikinė verbų traktuotė artima
krikščioniškajai sampratai, nes, parneštos į namus, jos laikomos
kaip šventės simbolis. Kita vertus, netiesiogiai per šį paprotį
verbos nepraranda ryšio su liaudiškąja tradicija, nes išlieka jų
saugojimo patalpose argumentavimas šventinto daikto buvimo
konkrečioje erdvėje svarba. Ši pozicija sutampa su šiuolaikiniu
krikščioniškuoju verbų vertinimu, kai jų laikymas siejamas su
verbos kaip tikėjimo simbolio idėja.
Šis 15-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 220-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 48-asis iš etnologijos dalykinės srities. ▲2013 08
06
2013 m. birželio 7 d.
Lietuvos aido svetainėje
www.aidas.lt paskelbtas dr. Aldonos Vasiliauskienės
straipsnis Konferencijos Lvove. Visą straipsnį galima skaityti
čia. ▲2013 08 06
2013 m. birželio 3 d.
Vorutos svetainėje
www.voruta.lt paskelbtas dr. Aldonos Vasiliauskienės
straipsnis Lietuvių mokykla Lvove, kurį galima skaityti
čia. ▲2013 08 06
Prasidėjo trys
Versmės leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos
2013 m. rugpūčio 5 d. prasidėjo kompleksinės mokslinės leidyklos
ekspedicijos Dusetose (Zarasų r., vadovas Linas
Balčiūnas), Leliūnuose(Utenos r., vadovas dr.
GintautasZabiela) ir papildoma ekspedicija
Gražiškiuose (Vilkaviškio r., vadovas Antanas
Rupeika). Ekspedicijos tęsis iki rugpjūčio 11 d.
Be minėtų ekspedicijų, šįmet rudenį Versmės leidykla numato surengti
dar vieną Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių
ekspediciją (daugiau apie ekspedicijas skaitykite
leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos). ▲2013 08 05
2013 m.
rugpjūčio 1 d. iš spaustuvės į leidyklą atsivežėme ilgai
lauktą knygą Penki broliai.
Šį pirmą kartą
išleidžiamą prieš 80 metų parašytą istorinį romaną JonasNoreika, garsusis Generolas Vėtra, baigė rašyti
1934 m. balandžio 30 d., būdamas 23-ejų.
Romano išleidimu
rūpinosi, jo rankraštį
iššifravo ir kompiuteriu rinko Gediminas Stankevičius.
Romane puikiai dera
panoraminiai ir vadinamieji kameriniai dalykai, tarpukario
Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų vaizdai. Be virkavimų
skleidžiasi nebanalus patriotizmas ir žmogaus psichologijos,
giluminių būties prasmės, tikrojo tikėjimo, žmogiškų jausmų
išmanymas.
Įspūdinga ir
dramatiška knygos pradžia visus herojus sukrečianti,
suburianti ir tarsi sulydanti tragiška dėdės istorija, kai
mirštančio iškankinto senuko lūpomis autorius išsako, jo
nuomone, žmogui sunkiausius ir skaudžiausius dalykus įtraukia
į dramatišką pasakojimą, nuo kurio negali atsiplėšti iki pat
knygos pabaigos.
Kiekviename
žmoguje glūdi Amžinosios gyvybės pajautimas ir aš visada būsiu
lietuvis šie romano herojaus žodžiai galbūt įvardija tai, ko
kiekvienas gali pasigesti šiais laikais artimųjų, šeimos, savo
šaknų. Romane puikiai atspindima tarpukario Lietuvos panorama,
gausios Galinaičių šeimos penkių brolių: teisininko, kunigo,
ūkininko, kariškio, prekybininko gyvenimo kelias. Romane greta
būties klausimų nerimsta amžinoji moters ir vyro jausmų pynė. ▲2013 08 09
2013 07 31
Kas nuveikta per
liepą
2013 m. liepos mėnesį leidykloje
buvo gauta 70 naujų straipsnių (843 rankraščių puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 6 nauji
moksliniai straipsniai (191 p.).
Vyko Versmės leidyklos kompleksinės
lokalinių tyrimų ekspedicijos Pagėgiuose, Viešvilėje, Tveruose,
Skiemonyse, Skapiškyje, archeologinės ekspedicijos Viešvilėje bei Jurgionių (Trakų r.) kapinyne.
Išleista Nijolės Oželytės knyga Nuotrupos.
Buvo gauta 1 390,00 Lt asmeninė parama. ▲2013 08
13
Aukštaitijoje
prasidėjo dvi Versmės leidyklos lokalinių tyrimų ekspedicijos
2013
m. liepos 29 d. prasidėjo kompleksinės mokslinės ekspedicijos
Skiemonyse (Anykščių r., vadovas Šarūnas
Preikšas) ir Skapiškyje (Kupiškio r.,
vadovė Aušra Jonušytė). Ekspedicijos tęsis iki
rugpjūčio 4 d.
Be minėtų
ekspedicijų, šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar 3
Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių ekspedicijas
(daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės
skiltyje
Ekspedicijos). ▲2013 07 30
2013 m. liepos 25 d. leidykloje įvyko naujausios NijolėsOželytės knygos Nuotrupos sutiktuvės.
Nuotrupos tai pirmasis aktorės, Lietuvos Nepriklausomybės akto
signatarės, politikos ir visuomenės veikėjos, televizijos ir
laidų vedėjos Nijolės Oželytės eilių rinkinys.
Gyvenimo vertybes įvardija amžinybės žvilgsnio švystelėjimas
tikrosios neištirps laike, nes jos gyvasties ugnis. Autorė
stebėtinai paprastai ir netgi motiniškai šneka apie gyvenimo
filosofiją ir žmogaus būtį. Kartkartėmis tarsi peržengiamos esė
ribos ir patenkama į lyrikos plotmę.
Interviu su autore apie naująją jos knygą galite skaityti
čia.
Nijolė Oželytė džiaugiasi išleista savo pirmąja
poezijos knyga
▲2013 08 09
2013 07 25
Gauta parama
2013 m. liepos 25 d. leidyklą pasiekė Aldonos Stankevičienės100 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 0807
2013 07 24
Gauta parama
2013 m. liepos 24 d. leidyklą pasiekė Vyto Klimausko300 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 08
07
2013 m. liepos 22 d. prasideda kompleksinė mokslinė ekspedicija Tveruose (Rietavo sav., vadovas
Kazys Praeras). Ekspedicija tęsis iki liepos 28 d.
Be minėtų ekspedicijų, šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar 5 Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos).
▲20130722
Paskelbtas naujas elektroninio
Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio 2013 metų
tomo straipsnis
2013 m.
liepos 19 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis, paskelbtas
interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas muzikologo, etnologo,
prof. habil. dr. Alfonso Motuzosstraipsnis
Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių melodijos Kartenoje
(LLT:2013-14/7-219/FL), parašytas Lietuvos valsčių
serijos monografijos KARTENA tautosakos skyriui.
Straipsnyje pristatomos Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldų ir
giesmių instrumentinės melodijos Kartenoje, atskleidžiant jų
kilmę. Atlikto tyrimo išvados pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą
hipotezę, kad Kartenos apylinkėse daugelį amžių veikia tam
tikras kultūrinis faktorius, kuris, keičiantis laikams, neišbraukė
iš žmonių atminties, kas jiems buvo šventa ir brangu, t. y.
Kalnų muzikos melodikos. Šis faktorius Kartenos liaudies
pamaldumas.
Šis 14-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 219-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 7-asis iš tautosakos dalykinės srities. ▲2013 07 19
Paskelbtas naujas
elektroninio Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio
2013 metų tomo straipsnis
2013 m.
liepos 16 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas folkloristo Povilo
Krikščiūno straipsnis
Sintautiškių dainuojamosios tautosakos savitumai: keletas
įžvalgų (LLT:2013-13/6-218/FL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SINTAUTAI
tautosakos skyriui.
Straipsnyje siekiama aptarti sintautiškių dainuojamojo
repertuaro ypatumus, ryškiau įsirėžusius autoriaus dėmesin
dirbant su archyviniais šaltiniais. Dėmesys koncentruojamas į
kai kuriuos dainų turinio, stilistikos savitumus, geografinio
paplitimo ypatumus. Žiūrima, ar įgavo kokių vietinių bruožų
visoje Lietuvoje žinomos dainos, kaip ir kodėl jos
perprasminamos, ieškoma čia fiksuotų baladžių sąsajų su kitų
tautų analogais.
Apibendrinant konstatuojama, kad apylinkės repertuaro savitumai
nulemti ir subjektyvių, ir objektyvių veiksnių, veikiančių
įvairiuose lygmenyse nuo kaimo bendruomenės iki tarptautinio
repertuaro. Dainose pastebėta tekstų aktualizacija, paremta
asmenvardžių ir toponimų kaita. Tai yra ne tik lietuviams
būdingas reiškinys, sutinkamas įvairių bendruomenių (kaimo,
rajono, etninio regiono) repertuaruose. Toks tekstui tarsi
neesminis perprasminimas kūrėjui ar atlikėjui leidžia suvokti ir
pabrėžti save kaip tam tikro sociumo narį. Čia pastebėtina, kad
kuo gausesnė bendrija, kuriai aktualus konkretus tekstas, jų
grupė ar ištisas žanras, tuo labiau tikėtina galima jo
ekspansija gretimose teritorijose. Sakysime, kupletuose apie
kaimo gyventojus ryškus improvizacinis pradas, dažnai lemiamas
konkrečių bruožų, situacijų, čia nesukuriama universalių
modelių, tad variantai nesugula į jokias gausesnes
klasifikacijai pasiduodančias grupes, nors puikiausiai atspindi
apdainuojamų bendrijų savitumus.
Minėtas sociumo bendrumo siekis ypač pastebimas literatūrinės
tradicijos veikiamuose kūriniuose. Į tautosaką ši dažnai
anonimine tampanti kūryba įsiveržė XIX a. pabaigoje, kurstydama
nacionalinę savimonę ir nešdama naujus etinius imperatyvus
visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime. Tai puikiai iliustruoja
tekstai, susiję su Sintautų miesteliu, gyventojais, bažnyčia ir
ypač jos gaisru 1907 m. Eiliuojamo kūrinio autorius, būdamas tam
tikros ideologijos ar konkrečių pragmatinių siekių skleidėju,
savo tikslus neretai realizuodavo folklorinei tradicijai
būdingomis formomis.
Tarptautiniams dainų ryšiams iliustruoti pasirinkta baladė
Ponia poną nudaigojo. Manoma, kad ir kitas slavų tautas ji
pasiekė būtent iš lenkų, tad galime stebėti, kaip ji
įsikomponavo į lietuvišką, kaip kaimyninį repertuarą be jokių
tarpininkų. Straipsnyje teikiamuose statistiniuose duomenyse
matome labai aiškų dainos paplitimą paribiniuose rajonuose,
artimuose lenkų gyvenamoms teritorijoms. Tai tik patvirtina
ankstesnių tyrėjų keltą hipotezę. Tačiau pasiekusi Lietuvą ši
baladė kito. Remdamiesi turimais tekstais galime teigti, kad
slavams būdingas epiškumas pas mus silpsta, paklusdamas lietuvių
dainoms būdingesnei lyrinei tradicijai. Tai jau ne vietovės ar
žanro, o viso lietuviškos dainuojamosios tautosakos masyvo
lemiamas ypatumas.
Baigiant reikia pastebėti, kad sintautiškių tautosaka, veikiama
iš karto kelių tradicijų, yra dėkinga medžiaga lokaliniams
tyrimams. Prie jos, kaip ir viso suvalkiečių tautosakos klodo,
derėtų dar ne kartą grįžti.
Šis 13-asis Lietuvos lokalinių tyrimų 2013 metų tomo
straipsnis yra 218-asis bendrojoje chronologinėje rinkinio
rodyklėje ir 6-asis iš tautosakos dalykinės srities.
▲2013 07 16
Prasidėjo Versmės
leidyklos ekspedicija Viešvilėje
2013 m. liepos 15 d.
prasideda kompleksinė mokslinė ekspedicija Viešvilėje (Jurbarko
r., vadovas AlgirdasSinkevičius). Ekspedicija
tęsis iki liepos 21 d.
Be minėtų ekspedicijų, šią vasarą Versmės leidykla numato
surengti dar 6 Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių
ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos
svetainės skiltyje Ekspedicijos).
▲201307 15
2013 07 11
Gauta parama
2013 m. liepos 11 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės
administracijos Babtų seniūnijos 690Lt parama monografijos BABTAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Babtai. ▲2013 08
07
Prasidėjo Versmės
leidyklos ekspedicija Jurgonių kapinyne
2013 m.
liepos 8 d. prasidėjo baigiamoji
archeologinių kasinėjimų ekspedicija Jurgionių (Trakų r.)
kapinyne. Ekspedicijos vadovas archeologas dr. ManvydasVitkūnas. Archeologai Jurgionyse dirbs iki liepos 14 d.
Daugiau apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės
skiltyje
Ekspedicijos.
▲201307 08
2013 07 05
Gauta parama
2013 m. liepos 5 d. leidyklą pasiekė Anelės Baškienės-Račiūnaitės
100 Lt, RasosRačiūnaitės-Paužuolienės
100 Lt bei Danutės Gritėnaitės-Račiūnienės ir
Kazimiero Račiūno 100 Ltparama monografijos RAMYGALA parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Ramygala. ▲2013 08
07
Paskelbtas naujas
elektroninio Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio
2013 metų tomo straipsnis
2013 m.
liepos 5 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografo dr. RimvydoKunskostraipsnis
Sintautų lygumos kraštovės sandara ir raida (LLT:2013-12/11-217/GG),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SINTAUTAI
gamtos skyriui.
Suvalkijos tektoninę pakilumą, su kuria susietas Sintautų
kraštovaizdis ir Šešupės lyguma, sukūrė diferencijuoti
neotektoniniai judesiai. Blokinę pakopinę sistemą kristaliniame
pamate paliko ortogoniniai ir diagoniniai (ypač PVŠR krypties)
tektoniniai lūžiai. Jie buvo aktyvūs kelis tektoninius etapus.
Bendras limnoglacialinės lygumos dėsningumas: iškilūs viršutinės
kreidos periodo liekaniniai gūbriai kaitaliojasi su dešimčių
metrų gylio tarpugūbriais, užpildytais moreninio priemolio,
fliuvioglacialinių smėlių bei žvyrų ir limnoglacialinių
baseinėlių molio bei priemolio. Limnoglacialinėje lygumoje upių
slėnių elementas yra bene svarbiausias ir orografine, ir
kvartero darinių diferencijacijos prasme. Ledyno srautai ir upių
slėniai genetiškai susiję. Plastiško ledo klimatinėse fazėse
ingresiniai ledyno liežuviai čia buvo svarbus lygumos darybos
faktorius.
Nedidelis Šešupės lygumos nuolaidumas į vakarus ir jos lygumas
yra tik tariamo limnoglacialinio išlyginimo padarinys. Tikros
priežastys slypi keliasluoksnėje išlyginančioje ledyno plaštakų
sedimentacijoje ir, svarbiausia, poskydinių ežerų, buvusių po
daugiamečio ledo danga, sedimentacijoje. Ledyno liežuvių
pulsacija keitė aplinką ir nuosėdas: mažas ledyno poslinkis
pirmyn (1), stagnacija (2), sauso šalto klimato periodas (3),
ledyno tirpimas bei prieledyninio baseino kilimas (4).
Dažniausia šių fazių metu apyvienodė nesustojanti sedimentacija
vyko po daugiamečio ledo skydu.
Lygumoje kelių kilometrų pločio molynų arealai kaitaliojasi su
panašaus dydžio heterogeniškos litologijos ledyno mezoliežuvių
paliktais smėlio, priesmėlio arealais, susietais su nuotėkio
ruožais, vėliau upių slėniais.
Jau priimtuose deglaciacijos modeliuose žemesnieji 80, 5060 ir
40 m aukščio prieledyniniai baseinai buvo nuosekliai žemėjantis
kaskadas. Pagal šio darbo autoriaus modelį ledyno plaštakų
pulsacija kaskado žemėjimą komplikavo. Kita vertus, polediniai
ežerai sedimentacinę pusiausvyrą pasiekdavo ne tiek
hidrodinaminės ramybės laikotarpiais, kiek hidrocheminio
optimumo, didelio šarmingumo periodais. Hidrocheminio faktoriaus
svarbą patvirtina koaguliacijos procese pasiekta karbonatinių
konkrecijų daryba molyje, ežero priedugnyje. Keliama hipotetinė
tezė, jog ledynmečiais požeminių vandenų apykaita
suintensyvėdavo, hidrokarbonatų srautai nuo negiliai gulinčių
sluoksnių ar gūbrių padidėdavo. Poskydiniai ežerai buvo stipriai
šarminiai. Vertikaliajai vandenų cirkuliacijai labai padėdavo
Šešupės lygumai būdingi hidrogeologiniai langai.
Iš ankstesniųjų ledynmečių paveldėtas Nopaičio senslėnis taip
pat yra tektoninės struktūros ir slėnių paveldimumo faktas.
Šešupės lygumos drenažo sistemos sukūrimas buvo priemonė molinių
dirvožemių glėjėjimo procesui stabdyti būtinas žingsnis
kraštotvarkoje. Gana logiškas buvo Novos ir Aukspirtos slėnių
gamtos draustinių kūrimas. Tai sudėtingos geomorfologijos ir
didžiadebičių mažadebičių upių hidrologinės sąveikos pavyzdys.
Tai jau 217-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 11-asis iš
geografijos dalykinės srities ir 12-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 07 09
Paskelbtas naujas
elektroninio Lietuvos
lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio
2013 metų tomo straipsnis
2013 m.
liepos 4 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istoriko dr.
EligijausJuvencijausMorkūnostraipsnis
Malūnai Sintautų apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje (LLT:2013-11/47-216/EL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SINTAUTAI
etninės kultūros skyriui.
Stiebinis malūnas
Atsikūrus Lietuvos valstybei, Atstatymo komisija, siekdama
pramonės augimo, ne taip reikliai žiūrėjo į projektuojamų ar
veikiančių malūnų darbo saugą, priešgaisrinę apsaugą ar higieną.
Iki 19251926 metų ir patys verslininkai nelabai kreipė dėmesį į
palyginus silpnos ir net keliais frontais kovojančios valstybės
administracijos nurodymus. Vėliau administracija buvo priversta
imtis griežtesnių priemonių, net iki įmonės sustabdymo, kol
nebus išsiimti patentai, atliktos reikiamos procedūros.
Legalizavus malūno veiklą, tekdavo mokėti verslo mokesčius.
Jau nuo 1916 m. malūnai naudoti elektros gamybai. Pažymėtina,
kad 1938 m. tiriamajame areale jau buvo du elektra varomi
malūnai. Pirmasis priklausė R.Milerienei,
antrasis I. Skrinupskiui. Populiariausios šiame areale 4 pėdų
(~1,22m) girnos. Jas liedavo
keliaujantys meistrai ar patys malūnininkai, arba malūno
savininkai pirkdavo lietines girnas Kaune ar Karaliaučiuje.
Architektūriniu požiūriu vėjo malūnai buvo Suvalkijos lygumų
puošmena, ką vargu ar būtų galima pasakyti apie motorinius
malūnus. Motoriniai malūnai neturi kokių nors ryškesnių bruožų,
tai dažniausiai dviejų aukštų pastatas, aplipintas
priestatėliais. Šiame regione jau esama elevatorių. Iš išorės
toks malūnas skiriasi nuo kitų pastatų tik stogo paaukštinimais
tose vietose, kur įrengtas plokščiasietis. Šiame areale buvo
daugiau malūnų su ertikiais. Motoriniai malūnai dažnai paskęsta
tarp kitų sodybos pastatų. Prie malūnų esančios lentpjūvės
išsiskiria neaukštomis ilgomis stoginėmis, po kuriomis yra
gateriai, obliavimo staklės, diskiniai pjūklai.
Ketvirtajame dešimtmetyje malūnuose daugėjo technikos, buvo
labiau rūpinamasi darbo sauga, didesnis dėmesys kreipiamas į
sanitariją ir higieną, gerinamos darbo sąlygos.
Sovietų Sąjungos visa naikinanti Lietuvos okupacija ir
prasidėjęs karas sulėtino malūnininkystės vystymąsi. Tačiau
amerikiečių 1944 m. šio regiono žemėlapyje dar pažymėti 75
malūnai.
Tai jau 216-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 47-asis iš
etnologijos dalykinės srities ir 11-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 07 04
2013 07 03
Paskelbtas naujas
elektroninio
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio 2013 metų
tomo straipsnis
2013 m.
liepos 3 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje
www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės Aldonos
Baubinienėsstraipsnis
Užpalių apylinkių vandenys ir jų hidrografiniai ypatumai (LLT:2013-10/10-215/GG),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos UŽPALIAI
gamtos skyriui.
Straipsnyje apžvelgti skirtingoje litomorfogenetinėje aplinkoje
išsidėsčiusių Užpalių valsčiaus vandens telkinių hidrografiniai
ypatumai, jų pokyčiai per keturiasdešimt metų. Remiantis
valsčiaus pavadinimu, patvirtintas faktas, kad teritorija
įsikūrusi pelkių apsuptyje.
Visas valsčius yra Šventosios upės baseine. Šventoji valsčiaus
teritorija teka apie 20 kilometrų, kurie yra vieni
vingiuočiausių per visą Šventosios upės ilgį. Vingiuotumo koef.
1,75. Nuo Lygiamiškio piliakalnio matosi septyni mistiniai
Šventosios vingiai, kurie per šimtmetį pakito apie 50 metrų.
Upės salpoje aptinkami vingių likučiai senosios upės vagos
dalys.
Tiesioginių kairiųjų ir dešiniųjų Šventosios intakų skaičius
panašus, tačiau daugiau ežerų susitelkę aukštuminėje valsčiaus
dalyje, kairiajame Šventosios krante. Ežerai daugiausia telkšo
99135 m absoliutiniame aukštyje. Didžioji jų dalis turi intakus
ir ištakus, daugelis sujungti protakomis.
Valsčiaus teritorijoje dominuoja žemapelkės. Didžiausias
Bekinčių durpynas, esantis dešiniajame Šventosios krante. Jo
plotas 63 ha.
Tai jau 215-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 10-asis iš
geografijos dalykinės srities ir 10-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 07 09
Paskelbtas naujas
elektroninio
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio 2013 metų
tomo straipsnis
2013 m.
liepos 1 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės dr. ReginosMorkūnaitėsstraipsnis
Užpalių apylinkių reljefo pagrindiniai bruožai (LLT:2013-9/9-214/GG),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos UŽPALIAI
gamtos skyriui.
Darbe pateikta Užpalių apylinkių reljefo, nuo kurio priklauso
kraštovaizdis ir žmogaus ūkinė veikla, bruožai. Apie kvartero
storymę sprendžiama iš gręžinių aplinkiniuose kaimuose. Viename
jų (Bajorų) vidurinio devono moliai pasiskirsto 243 m gylyje.
Šiaurės rytinė Aukštaitijos aukštumos dalis, kuriai priklauso
tiriama teritorija, dažnai vadinama Sėlių aukštuma, o vakarinė
Užpalių valsčiaus dalis priklauso Šventosios plynaukštei.
Moreniniai masyvai ir dubumos Sėlių aukštumoje tam tikra tvarka
traukiasi iš vakarų į rytus ir yra paskutiniojo ledlaikio
pakraštinės akumuliacijos dariniai. Kalvočiausias ir įspūdingas
reljefas yra Vaiskūnų geomorfologiniame draustiny. Čia kalvų ir
gūbrių ašys svyruoja nuo pietų-šiaurės krypties iki vakarų-rytų
krypties.
Charakterizuota t.p. Šventosios plynaukštė, kur ledyno tirpimas
ir paplovimas tirpimo vandenimis buvo greitesni, tad dominuoja
paplautos bangos, lėkštos kalvos, lygumų plotai.
Darbe pateikti nuogulų granuliometrinės sudėties grafikai, kur
pavaizduota Užpalių karjerų ir Šventosios slėnio aliuvinių
nuogulų sudėties kreivės. Karjerų sluoksnių nuogulų kreivėms
būdingas daugiau bimodalinis dalelių pasiskirstymas negu slėnio
nuogulų kreivėms.
Apibūdintas gamtinis paveldas (Krokulės šaltiniai, Šeiminyškių
konglomeratas, piliakalniai), kuris parodo ne tik tiriamos
teritorijos geologinį-geomorfologinį svarbumą, bet ir istorinį
išskirtinumą.
Tai jau 214-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 9-asis iš
geografijos dalykinės srities ir 9-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 07 01
Prasideda Versmės leidyklos ekspedicija Pagėgiuose ir
archeologinė ekspedicija Viešvilėje
2013 m. liepos 1 d. prasidėjo
ketvirtoji šiais metais Versmės leidyklos kompleksinė
lokalinių tyrimų ekspedicija Pagėgiuose (vadovas
EdmundasIncius) ir archeologinės
ekspedicijos Viešvilėje (Jurbarko r.). Viešvilės
apylinkėse dirbs dvi archeologų grupės: viena
Viešvilėje (vadovas UgniusBudvydas), kita
Smalininkuose ir Naudvaryje (vadovas Linas
Tamulynas).
Be minėtų
ekspedicijų, šią vasarą Versmės leidykla numato
surengti dar 7 Lietuvos valsčių serijos monografijų
autorių ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas
skaitykite leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos).
▲2013 07 01
2013 06 28
Kas nuveikta per
birželį
2013 m. birželio mėnesį leidykloje
buvo gauti 59 nauji straipsniai (497 rankraščių puslapiai), parengtas 91 naujų straipsnių maketas (850
knygų puslapių), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 2 nauji
moksliniai straipsniai (30 p.).
Vyko Versmės leidyklos kompleksinės lokalinių
tyrimų ekspedicijos Kiduliuose (Šakių r.) ir Neringoje.
Paskelbtas naujas
elektroninio
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio 2013 metų
tomo straipsnis
2013 m.
birželio 27 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo, dr.
Aleksandro Šliaupos, geologo, habil.dr.Valentino
Baltrūno ir geologo, dr. Bronislavo Karmazosstraipsnis
Onuškio apylinkių Žemės gelmių sandara ir raida (LLT:2013-8/19-213/GL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos ONUŠKIS
gamtos skyriui.
Apie buvusio Onuškio valsčiaus ir gretimų apylinkių Žemės gelmių
sandarą daug svarbios informacijos gauta 19611963 m., atlikus
geologinio kartografavimo darbus masteliu 1:200 000 bei netoli
Onuškio Taučionių kaime išgręžus gręžinį per visą nuosėdinę
dangą iki kristalinio pamato. Apie šių apylinkių nuosėdinės
dangos viršutinę dalį daug duomenų gauta 19751983 m., atlikus
geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Onuškio apylinkėse
mūsų planetos kristalinis pamatas yra 606 m gylyje, sudarytas iš
amfibolitų, kilusių iš pirminių bazaltų bei diabazų. Ant jo
slūgso tokio pat storio nuosėdinė danga, sudaryta iš vendo,
kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, triaso, juros, kreidos
ir kvartero periodų metu susidariusių sluoksnių. Tai lėmė didelę
uolienų įvairovę krašto geologiniame pjūvyje. Nuosėdinės dangos
struktūros susiformavimą nulėmė dvi stambios tektoniškai
aktyvios Lietuvos Žemės gelmių struktūros Baltijos sineklizė
ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizė, į kurių kontaktinę zoną
patenka Onuškio apylinkės. Žemės plutos blokiniai judėjimai
tebevyksta ir pastaruoju geologiniu laikotarpiu pagal aktyvius
lūžius. Šiuo metu žmogaus praktiniams poreikiams kol kas
naudojama tik arčiausiai žemės paviršiaus esanti kvartero
sistemos storymė, kurios storis svyruoja nuo 60 iki 207 m. Tarp
ledynų suklostytų moreninio priemolio sluoksnių esantys
vandeningi smėlio ir žvyro sluoksniai yra geri požeminio vandens
rezervuarai ir plačiai naudojami geriamojo požeminio vandens
gavybai arteziniais šuliniais. Ledynų tirpsmo vandenų
suklostytas smėlis, žvirgždas, žvirgždingas smėlis ir žvyras,
esantys nedideliame gylyje, detaliai išžvalgytas trijuose
telkiniuose.
Tai jau 213-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 19-asis iš
geologijos dalykinės srities ir 8-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 06 27
2013 06 13
Gauta parama
2013 m. birželio 13 d. leidyklą pasiekė Algimanto Antano Greimo300 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 07
02
Prasideda
Versmės leidyklos ekspedicija Neringoje
2013 m. birželio 17d. prasideda trečioji šiais metais
Versmės leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų
ekspedicija Neringoje. Ekspedicijos vadovas monografijos
Neringa vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas
Stanislovas Balčiūnas. Iki birželio 26 d. Neringos mieste
dirbs 20 ekspedicijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir
vietiniai kultūros darbuotojai.
Be minėtosios,
šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar 8
Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių
ekspedicijas (daugiau apie ekspedicijas skaitykite
leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos).
Istorikas
Virginijus Jocys apdovanotas Gargždų miesto atminimo
ženklu
Gargždų miesto 760 metų sukakties minėjimo proga Versmės
leidyklos istorikas Virginijus Jocys už brangią dovaną
Žemaičių krašto istorijai ir jo žmonėms iniciatyvą
išleidžiant monografiją Endriejavas, taip pat už
nuolatinį dėmesį ir paramą šio krašto žmonių kultūrinei
erdvei plėtoti bei ugdyti pasididžiavimą gimtuoju sodžiumi
yra apdovanotas Gargždų miesto atminimo ženklu. Šis garbus
ženklas skiriamas asmenims, kurie savo darbais garsina
Žemaitiją ir Mažosios Lietuvos kraštą.
▲2013 06 13
2013 06 11
Gauta parama
2013 m. birželio 11 d. leidyklą pasiekė Irenos Stanislauskienės100 Ltparama monografijos UŽPALIAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai. ▲2013 0702
2013 06 10
Gauta parama
2013 m. birželio 10 d. leidyklą pasiekė JuliausAukštaičio 100 Ltparama monografijos BALNINKAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Balninkai. ▲2013 0702
Prasidėjo Versmės leidyklos ekspedicija Kiduliuose
2013 m. birželio
10d. prasideda antroji šiais metais Versmės leidyklos kompleksinė
lokalinių tyrimų ekspedicija Kiduliuose (Šakių r.), kuri tęsis iki
birželio 16 d. Ekspedicijos vadovas monografijos Kiduliai
vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Kęstutis Vaičiūnas. Kiduliuose
ir jo apylinkėse dirbs 16 ekspedicijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir
vietiniai kultūros darbuotojai.
Be minėtosios, šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar 9
Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių ekspedicijas (daugiau
apie ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos).
▲2013 06 10
2013 06 06
Gauta paramaA
2013 m. birželio 6 d. leidyklą pasiekė Jono Puodžiaus150 Ltparama monografijos UŽPALIAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai. ▲2013 0702
2013 06 05
Gauta parama
2013 m. birželio 5 d. leidyklą pasiekė Valenso Puodžiaus150 Ltir GerardoJovaro 150 Lt
parama monografijos UŽPALIAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Užpaliai. ▲2013 0702
2013 06 03
Paskelbtas naujas
elektroninio
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinio 2013 metų
tomo straipsnis
2013 m.
birželio 3 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo dr.
Aleksandro Šliaupos, geologo habil.dr.Valentino
Baltrūno ir geologo dr. Bronislavo Karmazosstraipsnis
Aukštadvario apylinkių geologinė sandara (LLT:2013-7/18-212/GL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos AUKŠTADVARIS
gamtos skyriui.
Aukštadvario apylinkės buvo kelis kartus geologiškai
kartografuotos, todėl šiuo metu yra palankios sąlygos
apibendrinti visą sukauptą geologinę informaciją ir pirmą kartą
detaliai aprašyti buvusio valsčiaus teritorijos geologinę
sandarą. Buvo sudaryti prekvarterinių (ikikvarterinių) uolienų
paviršiaus geologinis ir struktūrinis žemėlapiai, geologiniai
pjūviai, kiti brėžiniai, vaizduojantys gelmių struktūros
ypatumus. Žinios apie Aukštadvario apylinkių sandarą papildytos
duomenimis ir iš naujausių literatūrinių šaltinių. Gręžinių,
taip pat gravimetrinės bei magnetometrinės nuotraukos duomenimis
nustatyta, kad šiose apylinkėse kristalinis pamatas didžiąja
dalimi sudarytas iš metamorfinių uolienų (pirminių nuosėdinių
bei vulkaninių) ir yra dengiamas apie 650750 m storio
nuosėdinių uolienų danga. Pastarojoje nustatyti vendo, kambro,
ordoviko, silūro, permo, triaso, juros, kreidos, neogeno ir
kvartero perioduose suklostyti sluoksniai. Nuosėdinės dangos
susiformavimą lėmė stambių Žemės plutos struktūrų Baltijos
sineklizės ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės raida.
Aukštadvario apylinkėse detaliausiai yra ištirti kvartero ir
kreidos sistemų sluoksniai. Pagal apatinės kreidos sluoksnių
padą išryškintos nedidelės deformacijos, atsiradusios dėl
nedidelių Žemės plutos blokų diferencijuotų judėjimų paleogeno,
neogeno ir kvartero perioduose. Šie nedideli judėjimai turėjo
įtakos jau palaidotų ir dabar esančių slėnių atsiradimui, ledynų
atsitraukimui, kuris didele dalimi lėmė Aukštadvario apylinkių
paviršiaus ypatybes. Kvartero tarpmoreniniai smėlio, žvirgždo ir
žvyro sluoksniai yra vandeningi, perspektyvūs geros kokybės
požeminio vandens gavybai.
Tai jau 212-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 18-asis iš
geologijos dalykinės srities ir 7-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 06 03
2013 05 31
KAS
NUVEIKTA PER GEGUŽĘ
2013 m. gegužės mėnesį leidykloje
buvo gauti 127 nauji straipsniai (1278 rankraščių puslapiai), parengti
53 naujų straipsnių maketai (529 knygų puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbtas 1 naujas
mokslinis straipsnis (14 p.).
Pradėta rengti monografija Antnemunis.
2013 m. gegužės 27 d. prasidėjo pirmoji šiais metais Versmės leidyklos
kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija Saldutiškyje (Utenos r.).
Ekspedicijos vadovė monografijos Saldutiškis
vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Jūratė Baltrukaitienė.
Žygių prie Juodosios jūros ir į Krokuvą dalyviai apsilankė Dusetose.
Aukštadvaryje pristatyta knyga Liaudies medicina Aukštadvario krašte
19351939 metais.
IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO LIETUVOS
LOKALINIŲ TYRIMŲ
MOKSLO DARBŲ RINKINIO
2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS
2013 m.
gegužės 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geologo dr.
Aleksandro Šliaupos, geologo habil.dr.Valentino
Baltrūno ir geologo dr. Bronislavo Karmazosstraipsnis
Semeliškių apylinkių geologinė sandara (LLT:2013-6/17-211/GL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SEMELIŠKĖS
gamtos skyriui.
Buvusio Semeliškių valsčiaus teritorija yra Dzūkų aukštumos
šiauriniame pakraštyje. Pirmieji geologiniai tyrimai buvo
pradėti dar praeito amžiaus pradžioje. Tai buvo darbai daugiau
apie šio krašto paviršiaus geologinę sandarą bei reljefo
ypatybes regioniniu aspektu. Tačiau tik po Antrojo pasaulinio
karo pradėtas gilių gręžinių gręžimas atskleidė Žemės gelmių
paslaptis. Artimiausių gręžinių duomenimis, Semeliškių
apylinkėse mūsų planetos kristalinis pamatas slūgso 650700 m
gylyje. Jį dengia tokio pat storio nuosėdinių uolienų danga,
susidariusi vendo, kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso,
juros, kreidos ir kvartero periodais. Šiaurinėje buvusio
valsčiaus dalyje tarp silūro ir permo sluoksnių iš šiaurės pusės
įsipleišėja devono periodo nestori sluoksniai. Toks ilgaamžis ir
didelis nuosėdinių uolienų pjūvis turi didelę uolienų įvairovę.
Arčiausiai žemės paviršiaus slūgsanti kvartero periodo metu
susidariusi storymė dengia labai nelygų, palaidotų slėnių
išvagotą seną pokvartero uolienų paviršių. Kvartero nuogulų
storis 120200 m. Jį sudaro 56 apledėjimų palikti moreninio
priemolio sluoksniai bei tarp jų slūgsančios vandeningos smėlio
ir žvirgždingo smėlio (žvyro) nuogulos, iš kurių dažniausiai ir
siurbiamas požeminis vanduo ūkio ir gyventojų poreikiams.
Paviršiuje arba visai negiliai aptikti negausūs ir nedideli
statybinių žaliavų (smėlio, žvyro) telkiniai. Dėl Žemės plutos
blokų aktyvumo formavosi ikikvarterinių uolienų nelygus
paviršius, ardytas slenkančių ledynų ir išraižytas senųjų upių.
Šie palaidoti slėniai (paleoįrėžiai) orientuoti daugiausiai
šiaurės vakarų kryptimi, rečiau platumine kryptimi. Dabartinės
Strėvos upės slėnis sutampa su vienu iš šiaurės vakarų krypties
senuoju paleoįrėžiu, kuris pasikartoja ir kvartero nuogulų
storymėje.
Tai jau 211-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 17-asis iš
geologijos dalykinės srities ir 6-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 05 29
PRASIDĖJO VERSMĖS LEIDYKLOS 2013 METŲ
EKSPEDICIJOS
2013 m. gegužės 27d. prasidėjo pirmoji šiais
metais Versmės leidyklos kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija
Saldutiškyje (Utenos r.), kuri tęsis iki birželio 2 d. Ekspedicijos
vadovė monografijos Saldutiškis vyriausioji redaktorė ir sudarytoja
JūratėBaltrukaitienė. Saldutiškyje ir jo apylinkėse dirbs
15 ekspedicijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Labanoro, Kirdeikių, Palūšės
ir vietiniai kultūros darbuotojai.
Be minėtosios, šią vasarą Versmės leidykla numato surengti dar 10
Lietuvos valsčių serijos monografijų autorių ekspedicijų (daugiau apie
ekspedicijas skaitykite leidyklos svetainės skiltyje
Ekspedicijos). ▲2013 05
27
2013 05 30
GAUTA PARAMA
2013 m. gegužės 30 d. leidyklą pasiekė Nijolės Kažemėkaitė150 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 05
30
AUKŠTADVARYJE PRISTATYTA KNYGA LIAUDIES
MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 19351939 METAIS
2013 m. gegužės 18 d., šeštadienį,
12 val. Aukštadvario regioniniame parke įvyko prof. Stasio
Biziulevičiaus knygos Liaudies medicina Aukštadvario krašte
19351939 metais pristatymas.
Renginyje svečiavosi S. Biziulevičiaus duktė ŽivilėJolantaBiziulevičiūtė su dukra, profesoriaus vaikaitis Versmės
leidyklos projektų vadovasAndrius
Biziulevičiussu sūnumi,
kuris jau neblogai skaito ir rašo, nors jam dar tik 3 metukai,
laikraščio Lietuvos aidas žurnalistė LidijaVeličkaitė,
Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio Voruta redaktorius ir
žurnalistas AntanasLesys, monografijos Aukštadvaris
redaktorė OnaGaidamavičiūtė, Maltos ordino organizacijos
Aukštadvario parapijos skyriaus vadovė IrenaBeržinskienė,
Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialo renginių organizatorė TeresėMikutavičienė, Aukštadvario seniūnė Jadvyga
Zencevičienė, Dzūkijos nacionalinio parko istorikė VirginijaPugačiauskienė, Varėnos miškų urėdijos Marcinkonių girininkijos
miškininkas LiudasPugačiauskas, tautodailininkas
VilmantasLadyga, Aukštadvario apylinkės tautosakos žinovės
SofijaSuchockienė bei LaimaMonginaitė,
Aukštadvario senjorų klubo atstovės ir kt.
Renginį vedė Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė žolininkė
RitaBalsevičiūtė.
A. Biziulevičius susirinkusiuosius supažindino su prof. S.
Biziulevičiaus knygos rankraščiu.
Renginio svečius linksmino Aukštadvario regioninio parko direkcijos
etnografinio ansamblio Leda (vad. R. Balsevičiūtė) artistai LiubovVitašneva, IevaPaškevičiūtė, vaikų darželio
Gandriukas auklėtiniai NerijusIgnatavičius, Reda
ir RusnėPalionytės. Jie su Rita atliko iš vietinių žmonių
užrašytas ir išmoktas senovines lietuvių liaudies dainas, pasakojo jų
užrašytas legendas bei nutikimus.
Trakų viešosios bibliotekos vedėja RamunėJarmalavičiūtė
paruošė knygų parodėlę apie vaistinguosius augalus. Ji aktyviai ir
kūrybingai bendradarbiauja su regioninio parko direkcija, dažnai talkina
R. Balsevičiūtei, yra etnografinio ansamblio narė.
Renginio metu V. Ladyga organizavo savo dailės parodą Prieverpstės.
Aukštadvario seniūnė J. Dzencevičienė A. Biziulevičiui, O.
Gaidamavičiūtei ir A. ir J.Lesiams įteikė knygą
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapija 19132013 (Vilnius, 2013
m.).
Istorikas A. Lesys susirinkusiems padeklamavo savo kūrybos eilėraštį
Dabartis.
Raiteliai SkirmantėNaglytė ir GintarasKaltenis
papasakojo apie dešimties Lietuvos raitelių būrį, kuris 2010-ųjų rudenį
per 38 dienas buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija
per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą nujojo beveik 2000 kilometrų. Po
600 metų buvo ryžtasi pakartoti legendinį Vytauto Didžiojo kelią nuo
senosios Lietuvos sostinės Trakų iki Juodosios jūros ir taip Europoje
aktualizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kultūros
paveldą, skatinti jo išsaugojimą.
Kiekvienam etnografinio ansamblio Leda nariui raiteliai dovanojo
Egidijos Narmontienės knygelę Alšis. Mano istorija (Šiauliai, 2012
m.), o A. Biziulevičius savo senelio išleistą
knygą.
Šventinio rytmečio metu dalyviai buvo vaišinami kava, arbata bei
saldumynais.
Antanas Lesys
▲2013 0529
2013 05 17
GAUTA PARAMA
2013 m. gegužės 17 d. leidyklą pasiekė Vištyčio P. Kriaučiūno
vidurinės mokyklos300 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 05
20
2013 05 14
PRADEDAMA RENGTI MONOGRAFIJA ANTNEMUNIS
2013 m. gegužės 14 d. leidykloje apsilankė Nacionalinio M. K.
Čiurlionio dailės muziejaus darbuotoja Monika
Gineikienė, kuri beieškodama muziejuje kitoms Lietuvos
valsčių serijos monografijoms medžiagos, užsidegė idėja
parengti monografiją apie gimtąjį Antnemunio (Alytaus r.)
valsčių. ▲2013 05 14
PER ŽINIŲ RADIJĄ APIE
STASIO BIZIULEVIČIAUS KNYGĄ LIAUDIES MEDICINA AUKŠTADVARIO
KRAŠTE 19351939 METAIS
2013 m. gegužės 11 d. Žinių
radijas savo laidoje Knygų lentyna pristatė Versmės
leidyklos ką tik išleistą StasioBiziulevičiaus
knygą Liaudies medicina Aukštadvario krašte 19351939
metais.
Visą knygos pristatymą galite
pasiklausyti čia:
Norėdami pasiklausyti laidos ištraukos, spustelkite kairįjį rodyklėlės mygtuką.
ŽYGIŲ PRIE JUODOSIOS JŪROS IR Į KROKUVĄ DALYVIAI APSILANKĖ DUSETOSE
2013 m. gegužės 3 d. Dusetų dailės galerijoje į
susitikimą su žygio žemaitukais iki Juodosios jūros įveikusiais
raiteliais GintaruKalteniu, ČeslovuMarcinausku,
AntanuNarmontu ir SkirmanteNaglyte
sugužėjo Zarasų krašto žmonės: moksleiviai, gimnazistai, mokytojai,
šauliai, partizanai, tremtiniai ir politiniai kaliniai,
bibliotekininkai, miškininkai, visuomeninių organizacijų atstovai ir
tie, kurie neabejingi Lietuvos valstybės istorijai. Salė buvo pilnutėlė,
visi nekantriai laukė renginio pradžios.
Sveikinimo žodį tarė Zarasų
rajono savivaldybės tarybos narys RimantasJurevičius ir
Dusetų seniūnas SauliusKėblys. Po sveikinimų
susirinkusiems buvo pristatytas DVD filmas 2000 kilometrų istorijos,
parodytos kitos filmo ištraukos. Filmo leidėjai VŠĮ Klajūnų klubas ir
Versmės leidykla.
Vėliau buvo organizuota
diskusija, kurioje dalyvavo Zarasų Ąžuolo gimnazijos moksleiviai
TautvydasČerniauskas, DominykasDruteika,
Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos moksleivis Pranas
Gaidamavičius, Salako pagrindinės mokyklos moksleivė Odeta
Žusinaitė ir LŠS Utenos apskrities 9-osios rinktinės Zarasų šaulių
7-osios kuopos jaunieji šauliai EdvinasŠakalys,
PauliusSvetkovas ir EdvinasMaleckas.
Moksleiviai ir šauliai buvo vienos nuomonės reikia tokių žygių
Lietuvai.
Renginyje žygio
prisiminimais dalijosi raiteliai, pabrėžė žirgo ir raitelio dvasinį
ryšį, minėjo Baltarusijos ir Ukrainos paveldo objektus, prisiminė
emocijas pasiekus Juodąją jūrą. Raitelis Antanas Narmontas pristatė šunį
Alšį ir papasakojo apie jo vaidmenį žygyje.
Versmės leidyklos projektų
vadovas AndriusBiziulevičius ir raitelis, dviejų knygų
apie žygius autorius Gintaras Kaltenis trumpai pristatė rengiamą naują
žygį senuoju pašto keliu, kuris driekėsi maršrutu Sankt
PeterburgasVaršuva, taip pat Versmės leidyklos veiklą ir rengiamos
Dusetų monografijos redaktorių sudarytoją LinąBalčiūną.
Renginio pabaigoje Dusetų
dailės galerijos direktorius AlvydasStauskas įteikė
apdovanojimą dienraščio Lietuvos rytas korespondentui Vladui
Ščiavinskui. Pasibaigus susitikimui, renginio dalyviai noriai
fotografavosi su raiteliais, šunimi Alšiu bei diskutavo apie žygius.
2013 m. balandžio mėnesį leidykloje
buvo gauti 99 nauji straipsniai (955 rankraščių puslapiai), parengti 72 naujų straipsnių maketai (502
knygų puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbti 2 nauji
moksliniai straipsniai (150 p.).
Vytauto Tamulaičio 100-mečiui išleistas jo apsakymas Petriuko vėliava.
Išleista Stasio Biziulevičiaus knyga Liaudies medicina Aukštadvario
krašte 19351939 metais.
Gautas pirmasis rengiamos Skapiškio monografijos straipsnis
akad. prof. habil. dr. Vytauto Merkio Blaivybės sąjūdžio sūkuryje.
Gintaro Kaltenio knygos Žygis žemaitukais iki juodosios jūros: 2000
kilometrų istorijos ir Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į
Krokuvą pristatytos Lazdijuose.
Buvo gauta 1 750,00 Lt asmeninė ir 5 000 Lt
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos parama. ▲2013 05
07
2013 04 30
BALANDŽIO MĖNESĮ VIDEOTEKA PAPILDYTA DEŠIMČIA
DOKUMENTINIŲ FILMŲ IR LAIDŲ
Juose atskleidžiamos temos:
pokario partizaninės kovos, tremties istorijos, lietuvių pabėgimai iš
Sovietų Sąjungos, atgimimo metai ir perestroika, roko maršas per
Lietuvą, ekonominės blokados periodas.
Naujausių filmų sąrašas:
Partizanų takais (2012)
Amžininkai. Lietuvos partizanai (2007)
Gintautas Kazlauskas. Dukart ištremtas į Sibirą (2011)
1941-ieji: tremtis vaikų akimis (2011)
Lagerių moterys. Adelė Dirsytė (2012)
Atgimimo kronika (1997)
Persitvarkymo barometras (1989)
Amžininkai. Roko maršas per Lietuvą (2008)
Amžininkai. Blokados auksas (2008)
Amžininkai. Išsiveržę iš SSSR (2007).
▲2013 05 07
2013 04 29
GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS SKAPIŠKIO MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS
2013m.
balandžio 29 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos
spaudai
SKAPIŠKIO monografijos (vyr.redaktorėAušraJonušytė) straipsnio rankraštis
akad. prof. habil. dr.Vytauto Merkio
Blaivybės sąjūdžio sūkuryje. ▲2013 04 30
2013 04 29
GAUTA PARAMA
2013 m. balandžio 29 d. leidyklą pasiekė VytautoMiškinio
asmeninė 100 Lt parama monografijos RAMYGALA parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Ramygala. ▲2013 04
30
IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO LIETUVOS
LOKALINIŲ TYRIMŲ
MOKSLO DARBŲ RINKINIO
2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS
2013 m.
balandžio 29 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas mokslinio agronomo
Raimondo Daniliauskostraipsnis
Žemės ūkio raida Sintautų krašte XX amžiuje (LLT:2013-5/71-210/HI),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SINTAUTAI
istorijos skyriui.
Žemės ūkio raida Sintautų valsčiuje (vėliau seniūnijoje) nėra
tirta. Baudžiavos panaikinimas Užnemunėje 1807 m. ir 1864 m.
Lenkijos karalystėje vykusi žemės reforma suteikė šio krašto
valstiečiams asmeninę ir ūkinę laisvę, sudarė geresnes galimybes
vystytis švietimui bei kultūrai. Prasidėjęs ankstyvas (nuo XIX
a. 3-iojo dešimtmečio) skirstymasis į vienkiemius Sintautų
valsčiuje užsibaigė 1913 metais.
Žemės ūkis Sintautų valsčiuje 19181940 m. vystėsi tokia pat
kryptimi kaip ir visoje Šakių apskrityje ir Lietuvoje. Kadangi
valsčiuje nebuvo dvarų ir stambiosios (100 ha ir daugiau)
žemėvaldos, žemės ūkio raidą formavo 3050 ha ūkiai. Remiantis
unikaliu Sąrašu paskirstymo taisiaus kelių Sintautų valsčiaus
sulig žemės rūšių 1925 m., galima konstatuoti, jog tuo metu iš
buvusių Sintautų valsčiuje 753 ūkių net 184 buvo nuo 30 iki 50
ha dydžio. 1930 m. visuotinio Lietuvos žemės ūkio surašymo
duomenimis, iš bendro valsčiuje dirbamos 16 860,56 ha žemės
ploto 3050 ha ūkių savininkai valdė 6 812,40 ha, kas sudarė
40,4 procentus bendro žemės ploto. Tai buvo didžiausias tokio
dydžio ūkių skaičius visoje Šakių apskrityje. Vadinasi, kur kas
platesnis ūkininkų ratas galėjo užsiimti prekine žemės ūkio
gamyba, lanksčiau reaguoti į besiformuojančią rinką, ūkiuose
naudoti pažangesnes darbo priemones, su mažesnėmis darbo
sąnaudomis apdirbti laukus, plėtoti gyvulininkystę. Kadangi
Sintautų valsčiuje nebuvo dvarų, įprasta šiuos ūkius vadinti
stambiais.
Pirmoji sovietinė ir vokiečių okupacijos nualino ūkį. Pokariu
vykdyta sovietinė žemės reforma ir kolektyvizacija panaikino
privatinę nuosavybę. Pagrindinis pragyvenimo šaltiniu tapo 0,6
ha sodybinis žemės sklypas, vadinamieji arai, iš kurio iki
šeštojo dešimtmečio vidurio kolūkiečiai gaudavo net apie tris
ketvirtadalius visų savo pajamų (iš visuomeninio ūkio tik 1520
procentų). Senos žemdirbystės tradicijos persikėlė į naujas
veikimo pakopas. Modernėjant ūkiams, individualūs ūkiniai
poreikiai, buvo įgyvendinami asmeniniame sklype. Šių asmeninių
ūkių dėka buvo neprarastas ryšys su senosiomis tradicijomis,
vystėsi individualaus ir kolektyvinio ūkio patirtis, kuri
pravertė ir ūkiams, įsikūrusiems atgavus Lietuvos
Nepriklausomybę.
Vieno valsčiaus analizė leistų teigti, jog visais laikais
Sintautų valsčiuje, nepaisant permainų ir pertvarkų, pagrindinė
varomoji jėga buvo ir tebėra ūkininkas, nesvarbu, kokiu vardu
vadintas. Jo triūso ir išmonės dėka tiek anksčiau, tiek ir dabar
Lietuva žemės ūkio kraštas, turi galimybę išlikti globaliniame
pasaulyje kaip valstybė, o lietuviai kaip tauta.
Tai jau 210-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 71-asis iš
istorijos dalykinės srities ir 5-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 04 29
2013 04 2627
VYKO LIETUVOS
MOKINIŲ ISTORIJOS OLIMPIADA
Kauno Maironio universitetinėje
gimnazijoje 2013 m. balandžio 26, 27 d. vyko 23-iosios nacionalinės
Lietuvos mokinių istorijos olimpiados III, finalinis, etapas. Čia
susirinko gabiausi, kūrybiškiausi, smalsiausi Lietuvos jaunieji
istorikai ir jų mokytojai iš visos šalies. Šių metų jaunųjų istorikų
olimpiados tema buvo ,,Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo
19401990 metais. Versmės leidykla, kaip ir kasmet, taip pat
prisidėjo prie šio gražaus renginio ir kiekvienam finalinio etapo
dalyviui bei jų mokytojams padovanojo savo 2012 m. išleistą RasosGečaitės knygą Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų. Olimpiados nugalėtojams buvo
įteiktos AlgimantoLiekio knygos Juodieji Lietuvos
istorijos puslapiai I, II dalys. Daugiau apie renginį skaitykite
čia. ▲2013 05
07
IŠLEISTA STASIO BIZIULEVIČIAUS KNYGA LIAUDIES
MEDICINA AUKŠTADVARIO KRAŠTE 19351939 METAIS
Noras įamžinti gimtąjį Aukštadvario kraštą ir gilus domėjimasis liaudies
medicina paskatino profesorių, gydytoją parazitologą, medicinos istoriką
StasįBiziulevičių imtis sudėtingo darbo pakalbinti
liaudies mediciną išmanančius, ją praktiškai naudojančius žmones ir taip
surinkti unikalią medžiagą apie įvairių ligų gydymą, vaistažoles ir
užkalbėjimus.
Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Dažnas galbūt pirmą kartą sužinos
daugybę iki šiol negirdėtų senovinių receptų, kuriuos galima pritaikyti
ir šiandien, apie vaistažolių gydomąsias savybes ir jų rinkimą
atsižvelgiant į saulės padėtį danguje ir mėnulio fazes.
Knygoje pateikiama tarpukario kalbintų medžiagos pateikėjų kalba mažai
taisyta, joje daug tada naudotų tarmybių, svetimybių. Ši knyga tai
unikalus ne tik liaudies medicinos ir išminties, paprotinės teisės, bet
ir dzūkų pietų aukštaičių tarmės liudijimas.
Atsakingasis redaktorius Andrius
Biziulevičius ir leidyklos vadovas Petras Jonušas linksmai
sutiko naują knygą
▲2013 04
29
2013 04 26
IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO LIETUVOS
LOKALINIŲ TYRIMŲ
MOKSLO DARBŲ RINKINIO
2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS
2013 m.
balandžio 26 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas geografės, fizinių
mokslų daktarės, docentės Filomenos Kavoliutėsstraipsnis
Trys didžiausios kraštovaizdžio kaitos Sintautų krašte (LLT:2013-4/70-209/HI),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SINTAUTAI
istorijos skyriui.
Sintautų apylinkės patyrė tris kraštovaizdžio kaitas. XVI a.
pradėjus kolonizuoti itin retai apgyventus Šešupės
limnoglacialinės lygumos miškus, agrariniai plotai ėmė dominuoti
tik XVIII a., o kraštovaizdis išliko miškingasagrarinis. Senųjų
kaimų išsidėstymas rodo, kad upyno konfigūracija darė didelę
įtaką teritorijos apgyvenimui. Intakų nebuvimas vertė
gyventojus kurtis tankiau palei Novą, susispaudžiant, o plačiai
išsišakojęs Pentos upynas skatino skleistis po lygumą plačiau.
XIX a. viduryje anksčiausiai visoje Lietuvoje Užnemunėje
įsivyravo pobaudžiaviniai vienkiemiai. Nors dirbamos žemės
plotai gerokai padidėjo, kraštovaizdis išlaikė
agrariniomiškingo vaizdą. Jį formavo gausiai apželdintos
vienkiemių sodybos ir išlikusios užpelkėjusios krūmuotos pievos.
XX a. antrojoje pusėje, sovietmečiu, nacionalizavus žemę ir
turtą, sukūrus kolektyvinius ūkius ir atlikus melioraciją buvo
suformuotas bemiškis agrarinispramoninis kraštovaizdis. Tik XX
a. pradžios rašytiniuose šaltiniuose išlikę vietovardžiai
liudija, kad Sintautų apylinkių mažose pelkaitėse buvo kasamos
durpės. Vėliau nusausintos žemapelkinės durpės mineralizavosi ir
šiandieninėje dirvožemio dangoje beveik neatsispindi.
Šakių rajone buvo 7 108 vienkiemių; tai buvo antrasis
daugiausiai vienkiemių turėjęs rajonas Lietuvoje po Kapsuko
(Marijampolės). Ėmusis priemonių (gyventojams buvo užmokama už
sunaikintus vienkiemius), jų likvidavimas 19711975 m. vykdytas
didžiausia sparta ir Šakių rajonas, per penkmetį nukėlęs 1 006
vienkiemius, atsidūrė tarp pirmaujančių. Sintautų kolūkyje buvo
planuota palikti 4 vienkiemius, Laisvės kolūkyje 10, Šakių
sodininkystės tarybiniame ūkyje 14, Šešupės t. ū. 8, bet planus
nepabaigta įvykdyti, nors sodybų nukėlimo sparta didele dalimi
priklausė ir nuo ūkių vadovų pastangų vykdyti partijos ir
vyriausybės iškeltus uždavinius. Vienkiemių sunaikinimas prilygo
antrajai tremčiai, nes, nukėlus vienkiemius, išnyko ištisi
kaimai; melioracijos laikotarpio antrojoje pusėje didesnė
gyventojų dalis išvyko gyventi į miestus, nei kad į kolūkines
gyvenvietes.
Melioruojant buvo reguliuojamos mažųjų upelių vagos, iškasant jų
vietoje kanalus. Per visą krašto raidos istoriją Nova buvo itin
svarbi gyvenimo arterija, traukos centras, palei kurį gausiai
telkėsi kaimų senosios (kompaktiškos) ir vienkiemių sodybos, o
XX a. antrojoje pusėje (sovietmečiu) nuo jos buvo nusigręžta.
Gyventojus iškėlus iš jos pakrančių, panoviai tapo retai
apgyventa, mažai lankoma apylinkių periferija su laukėjančia
augalija (kultūrinio kraštovaizdžio gamtinė aplinka
transformuojasi į natūralią).
Sovietmečiu propaguojama atvira panieka katalikiškai
(tradicinei) kultūrai, brutalus elgesys su klasinių priešų
sodybų želdiniais išugdė daliai visuomenės abuojumą, kultūrinę
nejautrą tiek gamtinei aplinkai, tiek krašto praeičiai
apskritai.
Tai jau 209-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 70-asis iš
istorijos dalykinės srities ir 4-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 04 26
2013 04 25
GINTARO KALTENIO KNYGŲ ŽYGIS ŽEMAITUKAIS IKI
JUODOSIOS JŪROS: 2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS IR VALDOVŲ MEILĖS KELIU.
ŽYGIS ŽEMAITUKAIS Į KROKUVĄ PRISTATYMAS LAZDIJŲ RAJONE
2013
m. balandžio 25-osios popietę į Lazdijų rajono viešosios bibliotekos
renginių salę sugūžėjo bene visi šio krašto žirgų mylėtojai. Atvyko
Lazdijų žirgininkų klubo nariai, Seirijų žirgyno auklėtiniai, Aštrios
Kirsnos dvaro žirgyno atstovai, Lazdijų žirginio sporto mokyklos
auklėtiniai ir Trakų r. Naujadvario žirginio sporto klubo nariai. Bene
labiausiai laukiami buvo žygio žemaitukais iki Juodosios jūros ir į
Krokuvą raiteliai SkirmantėNaglytė, Lina
Petrilienė, ČeslovasMarcinauskas, Algirdas
Motiejūnas bei knygų Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000
kilometrų istorijos ir Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į
Krokuvą autorius GintarasKaltenis. Jie sutikti
audringais plojimais.
Renginys prasidėjo Lazdijų rajono mero ArtūroMargelio
sveikinimo žodžiais Versmės leidyklai, renginio organizatoriams bei
atvykusiems raiteliams. Buvo parodyta filmo 2000 kilometrų istorijos
ištrauka. Vėliau vyko diskusija apie potyrius žygyje, po kurios
raitelis, dviejų knygų autorius Gintaras Kaltenis pristatė savo knygas
Lazdijų visuomenei. Moksleiviai, perskaitę šias knygas, buvo pakviesti
pasidalinti mintimis. Jie papasakojo, ką naujo sužinojo apie žirgų
veislę žemaitukus, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.
Po diskusijų Versmės leidyklos projektų vadovas Andrius
Biziulevičius pristatė leidyklos darbus ir naujus iššūkius,
bibliotekai padovanojo monografijos Žeimelis 2 tomus bei pakvietė
Lazdijų visuomenę aktyviai dalyvauti rengiant monografiją apie savo
kraštą.
Renginio pabaigoje bibliotekos direktorė RenataRudienė ir
Žirgininkų klubo viceprezidentas ValdasŽička padėkojo
renginio dalyviams ir svečiams bei pakvietė puodelio kavos. Visi
norintieji gavo knygų autoriaus ir raitelių autografus.
Kalba
Lazdijų rajono mero Artūras Margelis
Diskusija su raiteliais apie žygio potyrius
Į
Lazdijų rajono viešosios bibliotekos renginių salę sugūžėjo bene
visi šio krašto žirgų mylėtojai...
▲2013 04
30
2013 04 17
APIE MUS RAŠO
2013 m.
balandžio 17 d. Australijos lietuvių laikraštyje Mūsų pastogė paskelbtasstraipsnis Kunigaikščio
Algirdo pergalei skirta knyga išprovokavo diskusiją apie kultūrinį
perversmą. Visą straipsnį prašome skaityti
čia. ▲2013 04
23
2013 04 17
GAUTA PARAMA
2013 m. balandžio 17 d. leidyklą pasiekė AlgimantoJono
Ragelio
asmeninė 100 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 04
18
2013 04 09
ŠAKIŠKIŲ KONFERENCIJA
Balandžio 9 d. Vilniaus mokytojų namų salėje
vyko vilniečių, kilusių iš Šakių krašto, konferencija. Į ją
atvyko Šakių rajono meras JuozasBertašius,
Valsčiaus laikraščio redaktorė Giedrinė
Didžiapetrienė, kiti garbūs rajono žmonės. Konferencijoje
kalbėta apie Šakių rajono ateities perspektyvas: ekonomiką,
verslą, kultūrą, emigraciją ir kt.
Įžanginį žodį tarė meras Juozas Bertašius. Jis
nušvietė padėtį rajone, papasakojo apie rajono tarybos darbus ir
ateities užmojus.
ZenonasGrigošaitis pateikė
siūlymų, kaip atkurti Kudirkos Naumiesčio pramonės įmonių
veiklą, kaip pagerinti socialinių patalpų skirstymą ir kt.
JonasEndriukaitis papasakojo, kaip kaimyninėse
valstybėse vystomas verslas, kuriamos nedidelės įmonės.
RomasTreideris siūlė įsteigti
jaunimo kultūros stovyklą ir organizuoti plaukimą baidarėmis bei
valtimis Šešupe nuo Kudirkos Naumiesčio iki Sudargo, o ten
įsteigti knygnešių centrą. Konferencija užtruko ištisas tris
valandas.
Versmės leidyklos atstovas Albinas
Vaičiūnas pristatė neseniai leidyklos išleistą VytautoTamulaičio knygelę Petriukovėliava:
papasakojo apie kūrinį, jo rašymo aplinkybes, apie tai, kaip
rašytojas Vytautas Tamulaitis pelnė pasaulinę šlovę, patekdamas
į 30-ties geriausių vaikų literatūros klasikų gretas. Visi
norintieji renginyje galėjo įsigyti šią knygą. Buvo užsiminta,
kad šių metų Šakių kalendoriuje apie šį iškilų rašytoją yra tik
vienas sakinys, o juk švenčiame jo 100-ųjų gimimo metinių
jubiliejų.
Šakių kraštas pamiršo ir kito žymaus rašytojo
Kazio Puidos gimimo sukaktį. K. Puida buvo keliolikos knygų
autorius, iš užsienio kalbų išvertė daugiau kaip 50 veikalų. Jis
yra buvęs keleto periodinių leidinių redaktorius, spaudos
bendradarbis.
Konferencijos dalyviai pripažino, kad renginyje
sužinojo daug ką naujo.
▲2013 04 10
VYTAUTO TAMULAIČIO 100-MEČIUI IŠLEISTAS JO
APSAKYMAS PETRIUKO VĖLIAVA
Lietuva turi
pasaulinio masto vaikų rašytoją Vytautą Tamulaitį,
sausio 17 d. Versmės leidykloje vykusiame V.Tamulaičio
100-ųjų gimimo metinių minėjime pakiliai pranešė kultūros
istorikas, literatūros tyrinėtojas AlbinasVaičiūnas,
o balandžio 5-ąją rankose jau laikė tik ką iš spaustuvės
gautą Versmės leidyklos išleistą apsakymą Petriuko vėliava,
kuris pirmą
kartą išleistas atskiru iliustruotu leidiniu. Tai jau 13-oji Vytauto
Tamulaičio knyga.
2013 m. balandžio 3 d. leidyklą pasiekė Radviliškio rajono savivaldybės
administracijos5 000 Lt parama monografijos ŠEDUVA parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Šeduva. ▲2013 0410
2013 04 02
APIE MUS RAŠO
2013 m.
balandžio 2 d. Lietuvos žinių interneto svetainėje
www.lzinios.lt paskelbtas
JūratėsMičiulienės straipsnis Petriuko vėliava"
grįžta į Lietuvą. Straipsnyje rašoma apie Versmės leidyklos
leidžiamą rašytojo Vytauto Tamulaičio apsakymą Petriuko
vėliava". Straipsnį galima skaityti
čia.▲2013 04 03
2013 04 02
GAUTA PARAMA
2013 m. balandžio 2 d. leidyklą pasiekė
Janės Čižiūnaitės 50 Ltparama
monografijos PANEMUNIS parengimui ir leidybai. Apie visą šiai
monografijai gautą paramą žr. Rengiamų monografijų skirsnyje,
pasirenkamoje eilutėje Panemunis.
▲2013 0410
2013 04 02
GAUTA PARAMA
2013 m. balandžio 2 d. leidyklą pasiekė Rimanto Kazokevičiaus500 Lt, Anatolij
Šalgunov 500 Lt, Vlado Telksnio 400 Lt ir Alvydo
Klevo 100 Ltparama monografijos BALNINKAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Balninkai. ▲2013 0402
2013 03 29
KAS
NUVEIKTA PER KOVĄ
2013 m. kovo mėnesį leidykloje
buvo gauta 112 naujų straipsnių (1281 rankraščių puslapis), parengti 52 naujų straipsnių maketai (597
knygų puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbtas 1 naujas
mokslinis straipsnis (26 p.).
Paskelbtas 2013 metais leidyklos numatomų surengti kompleksinių
lokalinių tyrimų ekspedicijų sąrašas.
Inicijuotas monografijos apie Liudvinavą rengimas.
Knyga Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose pristatyta
Medininkuose.
Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimų knyga Likimo išbandymai
pristatyta Kaune ir Klaipėdoje.
Vilniaus rotušėje pristatyta meno istorikės ir
lituanistės dr. Rasos Gečaitės knyga Kelionė iš XXI į XIV a. su
Giedriaus Kazimierėno Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų.
Versmės leidykla pateikė paraišką Knygų vertimų skatinimo
konkursui dėl Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygos Likimo
išbandymai vertimo.
Buvo gauta 2 345,28 Lt asmeninė ir 5 000 Lt
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos parama. ▲2013 04
12
2013 03 29
PATEIKTA PARAIŠKA DĖL JOANOS ULINAUSKAITĖS-MUREIKIENĖS
KNYGOS LIKIMO IŠBANDYMAI VERTIMO
2013 m. kovo 29 d. Versmės leidykla pateikė paraišką Knygų vertimų
skatinimo konkursui dėl JoanosUlinauskaitės-Mureikienės
knygos Likimo išbandymai vertimo. Knygos vertėja į anglų kalbą p.
VijolėArbas. ▲2013 0403
2013 03 29
GAUTA PARAMA
2013 m. kovo 29 d. leidyklą pasiekė Radviliškio rajono savivaldybės
administracijos5 000 Lt parama monografijos ŠEDUVA parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Šeduva. ▲2013 0402
2013 03 26
JOANOS ULINAUSKAITĖS-MUREIKIENĖS KNYGA LIKIMO
IŠBANDYMAI PRISTATYTA KLAIPĖDOJE
2013 m. kovo 26 d.
Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekos konferencijų
salėje vyko JoanosUlinauskaitės-Mureikienės knygos
Likimo išbandymai pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorė Joana
Ulinauskaitė-Mureikienė, knygos sudarytojas prof. Juozas
Mureika, istorikas SauliusKaralius, Politinių kalinių
ir treminių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas
Mickus, prof. AudronėKaukienė, prof. RegimantasGudelis. Muzikavo RimaTamošiūnaitė-Moisejeva
(smuikas) ir NarineStepanjan (fortepijonas), tekstus
skaitė aktorius AleksandrasŠimanskis.
▲2013 0412
2013 03 20
KNYGA KELIONĖ IŠ XXI Į XIV A. SU GIEDRIAUS
KAZIMIERĖNO ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ PRISTATYTA
GIEDRAIČIUOSE
2013 m. kovo 20 d. Giedraičių (Molėtų r.)
Antano Jaroševičiaus vidurinėje mokykloje vyko istorijos pamoka, kurioje
vyresnių klasių mokiniams, besidomintiems istorija ir daile, RasaGečaitė kartu su prof. GiedriumiKazimierėnu
pristatė knygą Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų. Pamokos pabaigoje vyko
entuziastingas konkursas knygai laimėti. Greičiausiai teisingai į
profesoriaus klausimą atsakė ir knygą laimėjo, pasak kitų mokinių ir jų
istorijos mokytojos, geriausia mokyklos istorikė!
Kelios knygos buvo padovanotos ir mokyklos bibliotekai. Vieną jų iškart
pasiėmė istorijos mokytoja DonataVertinskienė,
pripažinusi, kad tokia knyga ne tik mokiniams, bet ir mokytojams
suteikia naujų įžvalgų, padeda lengviau įsiminti Lietuvos istorijos
žinias, nes greta faktų pateikta įvykio vizualizacija dailės kūriniais
ir žemėlapiais.
2013 m.
kovo 19 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbtas Rūtos
Mikšionienės straipsnis Kunigaikščio Algirdo pergalei skirta knyga
išprovokavo diskusiją apie kultūrinį perversmą.
Norėtųsi, kad šios knygos proga susidaręs kolektyvas tapytojas
Giedrius Kazimierėnas, meno istorikė Rasa Gečaitė ir fotografas Rimantas
Dichavičius neišsiskirstytų, o duotų pradžią kokiam nors perversmui
Lietuvoje. Nežinau, kaip jį pavadinti Naujuoju Renesansu, Atgimimu ar
kaip kitaip. Nes jie parodo, kad Lietuvoje galima kitokia kultūra,
kitoks kultūros sričių bendradarbiavimas, kitokie santykiai nei iki
šiol, - karščiavosi filosofas Krescencijus Stoškus ir prisipažino, kad
tos mintys jam net neleidę užmigti. (Straipsnio ištrauka.)
VILNIAUS ROTUŠĖJE LIETUVOS ISTORIJĄ IR MENĄ
AKTUALIZUOJANČIOS KNYGOS SUTIKTUVĖS
2013 m. kovo 18 d., Vilniaus rotušėje buvo
pristatyta nauja meno istorikės ir lituanistės dr. Rasos
Gečaitės knyga Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų. Tai yra pirmoji knyga iš
Versmės leidyklos inicijuotos naujos leidinių serijos Lietuvos
istorija šiuolaikinėje dailėje. Daugiau apie renginį skaitykite
čia, .
MONOGRAFIJOS JUODUPĖ. ONUŠKIS SUTIKTUVĖS
ROKIŠKIO KRAŠTE
2013 m. kovo 15 d. Lietuvos valsčių serijos monografija JUODUPĖ.
ONUŠKIS pristatyta Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Romuvos
padalinyje gimtojo krašto pažinimo pamokoje ir Juodupės (Rokiškio r.)
kultūros namų salėje. Renginyje Juodupėje dalyvavo monografijos
atsakingasis redaktorius, Rokiškio krašto garbės pilietis VenantasMačiekus, Versmės leidyklos vadovas PetrasJonušas,
monografijos sudarytojo a.a. Jono Šedžio našlė VeraŠedienė,
Rokiškio rajono savivaldybės meras VytautasVilys,
Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas
PetrasBlaževičius, gausybė knygos autorių, svečių.
Plačiau apie renginį galite paskaityti
čia. ▲2013 0319
2013 03 14
GAUTA PARAMA
2013 m. kovo 14 d. leidyklą pasiekė UAB Tauriga1 000 Lt parama monografijos BABTAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Babtai. ▲2013 0315
2013 03 12
GAUTA PARAMA
2013 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė JuozoStaliūno
asmeninė 1 000 Lt parama monografijos BABTAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Babtai. ▲2013 03
12
2013 03 12
GAUTA PARAMA
2013 m. kovo 12 d. leidyklą pasiekė WalliBrokat
asmeninė 100EUR
(345,28 Lt) parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 03
12
2013 m. kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kauno
Aleksoto seniūnijoje įvyko minėjimas. Kartu buvo pristatyta kraštietės,
politinės kalinės, Norilsko sukilimo dalyvės Joanos
Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimų knygos Likimo
išbandymai 2-oji laida. Rėmėjų, tarp kurių yra ir kauniečių verslininkų
Dalios ir AugustinoRakauskų bei politinių kalinių
Donatos ir VytautoŠvagždžių šeimos, lėšomis knygą
išleido Versmės leidykla. Minėjime dalyvavo autorė, jos vyras knygos
sudarytojas, profesorius, habil. dr. JuozasMureika, gausi
seniūnijos bendruomenė ir būrys svečių.
Seniūnė LiukrecijaNavickienė,
supažindinusi su autorės biografija, paskaitė iš knygos keletą epizodų,
menančių prieškario gyvenimą, dvasinę atmosferą, kultūros atminimą bei
paminklus. Skaičiusieji knygą pasidalino įspūdžiais. Kauno botanikos
sodo direktorė prof. habil. dr. VidaMildažienė pabrėžė
Joanos atsiminimų autentiškumą, nuoširdumą, teksto privalumus,
aktualizavo istorinio atminimo svarbą patriotinei ir tautinei, dvasinei
bei pilietinei jaunimo brandai. Pasikeista nuomonėmis apie apleisto
bažnyčios pastato likimą Botanikos sodo teritorijoje. Apie šeimą,
mokyklą, aplinką, kurioje augo ir mokėsi Joana Ulinauskaitė, kalbėjo
nusipelnęs futbolo treneris PovilasVytautasGrigonis,
knygos svarbą jaunimui pabrėžė gydytojas RomasŽekas.
Sausakimša salė nuščiuvusi klausėsi autorės
pasakojimų apie gyvenimą prieškariu Aleksoto parapijoje Julijanavoje,
Lygiojoje gatvėje, ir beveik dešimt pragariškų metų, praleistų Šiaurės
ir Sibiro lageriuose. Apie garsųjį Norilsko politinių kalinių sukilimą,
sudrebinusį visą Sovietų Sąjungos lagerių sistemą. Nors sukilimas buvo
žiauriai numalšintas, dvasios pergalė buvo pasiekta. Ją nulėmė lietuvių,
ukrainiečių, latvių, estų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių
žmonių vienybė bei laisvės troškimas.
Savo knygą autorė dovanojo Kauno J. Dobševičiaus
ir Kauno šv. Pranciškaus mokyklų bibliotekoms.
Šventinę nuotaiką kūrė Birštono moterų choras
Aušrinė, Aleksoto seniūnijos bendruomenės ansamblis Svirbė ir
moderniųjų šokių jaunimo grupė Viena linija.
Dar ilgai tęsėsi kaimynų, draugų, bendramokslių
pašnekesiai apie praeitį, dabartį ir ateitį, viltingai nuskaidrindami
ateities lūkesčius ir bendravimo akimirkų džiaugsmą.
Juozas Mureika
▲2013 0318
2013 03 07
KNYGOS ,,DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS
BARIKADOSE PRISTATYMAS IR DISKUSIJA APIE SAUSIO 13-OSIOS ĮVYKIUS
MEDININKUOSE
Knygos
autorius pasirašo Rimantui Olšinskui, Sausio 13-osios
nukentėjusių draugijos valdybos nariui
2013 m. kovo 7 d. Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Pasieniečių mokykloje (Medininkų kaimas, Vilniaus r.) vyko
Versmės leidyklos išleistos JuozoGirdvainio knygos
Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose pristatymas ir diskusija
apie Sausio 13-osios įvykius. Renginyje tylos minute buvo pagerbti
žuvusieji 1991m. sausio 13-ąją, rodomos jų
nuotraukos. K.Bartkevičius rašo: Kiekvienos
knygos vienas tikslų yra pateikti kažką naujo skaitytojui. Ypač
sudėtinga tai pasiekti toms knygoms arba jų autoriams, kurie ryžtasi
kalbėti apie tą istoriją, kuri dar nėra istorija. Dėl šios priežasties
naujausių Lietuvos istorijos įvykių tyrimai vangiai skinasi kelią. O tai
gresia baltosiomis dėmėmis ateityje. Ir dėl šios priežasties tokios
knygos kaip ši savaime tampa vertingos, nes būtent tokios knygos yra
gyvosios istorijos paminklai. Būtent tokios knygos, kurių pagrindas
atsiminimai, pateikiami be autoriaus komentarų, savo nuomonės,
refleksijos ir panašiai, ateityje taps istorikų darbo įrankiais. Tai yra
šios knygos vertė.
Versmės leidyklos
projektų vadovas AndriusBiziulevičius renginyje
papasakojo apie Versmės leidyklos pagrindinius darbus ir veiklą,
susijusią su knygų pristatymu įvairiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos
rašytojų sąjungos narys, Biržų monografijos vyriausiasis redaktorius
ArvydasValionis pasisakė tema Kuo knyga sudomins šiandienos
akademinį jaunimą?. Jis atskleidė pagrindines knygos temas, joje
aprašytus žmones pagal profesijas, susirinkusiems perteikė autentiškus
to laikotarpio liudijimus.
Knygos autorius J.
Girdvainis priminė susirinkusiesiems tuos skaudžius 1991 m. sausio
13-osios įvykius, laisvės gynėjus, barikadų statytojus, savivaldos
atstovus ir kitus žmones, kuriuos jam pavyko prakalbinti. Autorius
atskleidė knygos gimimo istoriją, bemieges naktis rengiant tekstus bei
diskusijas dėl knygos apipavidalinimo.
Renginio metu vyko
diskusija Kuo reikšminga sausio 13-oji šiandienos Lietuvai?.
Parengė ats. plk. Arūnas
Dudavičius
Arvydas Valionis
Andrius
Biziulevičius
Renginio
svečiai ir mokyklos vadovai. Viduryje signataras Nikolajus
Medvedevas
Giedant
Lietuvos himną...
▲2013 03
25
2013 03 07
INICIJUOJAMAS MONOGRAFIJOS LIUDVINAVAS RENGIMAS
2013 m. kovo 7 d. į leidyklą iš Liudvinavo (Marijampolės sav.)
atvyko p. TeresėMarijonaVizbarienė, kuri
inicijuoja monografijos apie Liudvinavą rengimą. Viešnia yra
surinkusi daug medžiagos apie savo krašto garsius žmones,
papročius, istoriją.
▲2013 03
07
2013 03 07
APIE MUS RAŠO
2013 m.
kovo 7 d. Pasieniečių mokyklos interneto svetainėje
www.pasienietis.lt paskelbtasstraipsnis Pasieniečių mokykloje paminėta artėjanti
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Straipsnyje rašoma apie
kovo 7 d. Pasieniečių mokykloje vykusį iškilmingą minėjimą
artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
Šventiniame renginyje buvo pristatyta ir Versmės leidyklos
išleista JuozoGirdvainio knyga Dainuojanti
revoliucija Vilniaus barikadose. Straipsnį galima skaityti
čia.▲2013 03 18
2013 03 06
APIE MUS RAŠO
2013 m.
kovo 6 d. interneto svetainėje www.kamane.lt paskelbtas
Nemuno žurnale spausdintas straipsnis Homeriško tapytojo iššūkis
istorikams. Straipsnyje pateikiamas Aušros Gudavičiūtės interviu
su knygos autore menotyrininke dr.Rasa
Gečaite.
2013 m. kovo 5 d.
Versmės leidyklos svetainėje paskelbtas 2013 metais leidyklos
numatomų surengti kompleksinių lokalinių tyrimų ekspedicijų
sąrašas.
▲2013 03
05
2013 03 05
APIE MUS RAŠO
2013 m.
kovo 5 d. Lietuvos žinių interneto svetainėje
www.lzinios.lt paskelbtas
JūratėsMičiulienės straipsnis Lietuvos valsčiai
spalvina baltas dėmes. Straipsnyje rašoma apie naujausią
Versmės leidyklos monografiją Juodupė. Onuškis. Jį galima skaityti
čia.▲2013 03 06
Vertėja
Vijolė Arbas ir knygos Likimo išbandymai sudarytojas,
filosofas prof. Juozas Mureika. Onos Gaidamavičiūtės nuotr.
Kovo 1 d.
leidykloje viešėjo neseniai pasirodžiusios Joanos
Ulinauskaitės-Mureikienės knygos Likimo išbandymai
sudarytojas, autorės vyras prof. JuozasMureika ir
vertėja, ilgus metus gyvenusi Havajuose, o 1990-aisiais grįžusi
į Lietuvą, garsių išeivijos asmenybių rašytojos Alės Rūtos ir
architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko dukra VijolėArbas.
V. Arbas iš lietuvių
į anglų kalbą yra išvertusi keliolika solidžių mokslo leidinių,
suredagavusi ne vieną knygą, parengusi ar išvertusi įvairių
straipsnių. Penktadienį su Versmės leidyklos vadovu PetruJonušu ji kalbėjosi apie galimybę parengti knygos Likimo
išbandymai vertimą į anglų kalbą angliškai skaitančiajai
pasaulio auditorijai.
Mintį apie knygos
vertimą į užsienio kalbas iškėlė žymi Venesuelos lietuvė, baltų
proistorės tyrinėtoja, žurnalistė, Joanos Ulinauskaitės
bendraamžė JūratėStatkutėdeRosales. Štai ką ji rašo
specialiai šiai knygai skirtoje savo įžangoje: Perskaičius
Joanos knygą man tapo aišku, kad jos liudijimą būtina išversti į
Vakarų pasaulio kalbas, o vertimą papildyti rimtu, istoriniu,
dokumentiniu priedu, pažyminčiu Norilsko sukilimo svarbą
subyrant Sovietų Sąjungai. Nors Joana nėra pirmoji lietuvė,
aprašiusi Norilsko sukilimą, vis dėlto jos knyga turi
nepamainomą privalumą: ji aprašo įvykius taip gyvai, kad
įtraukia skaitytoją į savo pačios išgyvenimus, sukuria reljefą,
kuris vaizdus pateikia kaip gyvus, prieš akis. O aprašydama
Norilsko įvykius, ji kalba jau ne tik lietuviams, nes kaip
pati sako ten buvo rusės, ukrainietės, lietuvės, vokietės,
lenkės, latvės, estės. Jos pasakojimą susidomėję pasitiktų ne
tik minėtos tautos, bet ir daugelis moterų teisių gynybos
organizacijų pasaulyje. Joana aprašo tikrąją globalizaciją, kai
tautas jungia universalus laisvės troškimas, nepalyginti
galingesnis ir vertingesnis saitas negu derybos dėl sviesto ar
sūrių gamybos kvotų. (...) Pats laikas prabilti. Joanos
Ulinauskaitės-Mureikienės knyga, išversta į anglų, prancūzų ir
ispanų kalbas ir tinkamai išplatinta, galėtų daug ir naudingai
pasitarnauti Lietuvai.
Ar V. Arbas išvers
Likimo išbandymus į anglų kalbą, priklausys nuo knygos
finansavimo.
▲2013 03 04
2013 02 28
KAS
NUVEIKTA PER SAUSĮ. 2013 m. vasario mėnesį leidykloje
buvo gauta 113 naujų straipsnių (1300 rankraščių puslapių), parengti 43 naujų straipsnių maketai (382 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbtas 1 naujas
mokslinis straipsnis (10 p.).
Vasario 16 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje įvyko Antano
Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knygos Kova už Šalčininkų kraštą
ir lietuvybės išsaugojimą pristatymas.
2013 m. vasario 16 d. Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo dienos
proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordinu Už
nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi apdovanojo kraštotyrininką,
ilgametį kraštotyrininkų klubo Ramuva vadovą, aktyvų lietuvių etninės
kultūros puoselėtoją, Versmės leidyklos redaktorių Venantą Mačiekų.
Gautas pirmasis rengiamos Grinkiškis. Pašušvys monografijos
straipsnis.
Išleidome Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos Likimo
išbandymai antrąją laidą, kuria pradėjome memuaristikos seriją
Neparklupdyta Lietuva. Remdamiesi tarptautinio bendradarbiavimo
projektu SintautaiGołdap 2 (vadovas Vitas Girdauskas), išleidome
lenkų autorių parengtą monografiją Grabowo apie jotvingių kraštą
dabartinėje Lenkijoje, prie kurios darbavosi ir lietuviai.
Vilniaus knygų mugėje visuomenei pristatėme 24-ąją serijos Lietuvos
valsčiai monografiją JUODUPĖ. ONUŠKIS, kitus naujausius Versmės
leidyklos leidinius dr.Rasos Gečaitės Kelionę
iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno Algirdo pergale prie Mėlynųjų
Vandenų ir Rimanto Dichavičiaus albumo Laisvės paženklinti 2-ąją
dalį, taip pat kiek anksčiau pasirodžiusią Sauliaus Stomos knygą
Politika maro metu.
Vasario mėnesį laisvės kovų videoteka pasipildė dešimčia dokumentinių
filmų ir TV laidų įrašų.
Buvo gauta 1 550 Lt asmeninė ir 970 Lt Kauno rajono savivaldybės
administracijos Babtų seniūnijos parama. ▲2013 03 05
VASARIO MĖNESĮ LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA
PASIPILDĖ DEŠIMČIA DOKUMENTINIŲ FILMŲ IR TV LAIDŲ ĮRAŠŲ.
Juose atsispindi temos: 1917 m. lietuvių konferencija, 1923m.
Klaipėdos sukilimas, Vasario 16-oji (1918 m. Nepriklausomybės
aktas ir 1949m. partizanų deklaracija),
Lietuva Antrajame pasauliniame kare, partizanų vado Jono
Žemaičio-Vytauto gyvenimas, tremtinių vaikų likimai, 1990 m.
situacija po Kovo 11-osios, 1991m.
Lietuvos radijo ir televizijos užgrobimas.
Naujausi videotekos filmai:
Lietuva Antrajame pasauliniame kare (Kino dokumentai,
2006)
Ketvirtasis prezidentas (dok. f. apie partizanų vadą J.
Žemaitį-Vytautą, 1995)
1917-ais Vilniuje... (dok. f. apie 1917 m. lietuvių
konferenciją, 2007)
Vasario 16-oji mįslės ir ieškojimai (1999)
1918 metų vasario 16-osios akto signatarai (2009)
Agresija (dok. f. apie Lietuvos Nepriklausomybės
atkūrimą, 1990)
Laužai prie Parlamento (7 dalių dok. f. apie 1991 m.
sausio įvykius, 1991)
Amžininkai. Pagrobtos 222 dienos (TV laida apie 1991 m.
LRT užgrobimą, 2007)
Ledo vaikai (dok. f. apie tremtinių vaikų likimus.
Trumpa versija lietuvių/anglų k., 2011)
Sukilimas (TV laida apie 1923 m. Klaipėdos sukilimą,
2013).
Maloniai kviečiame žiūrėti.
▲2013 03 04
2013 02 28
IŠĖJO NAUJAUSIAS ELEKTRONINIO LIETUVOS
LOKALINIŲ TYRIMŲ
MOKSLO DARBŲ RINKINIO
2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS. 2013 m.
vasario 28 d. išėjo naujausias elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas istorikės Ritos
Garškaitėsstraipsnis
Šeduvos apylinkių kapinės (LLT:2013-2/46-207/EL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos ŠEDUVA
etninės kultūros skyriui.
Kapinės, kaip kraštovaizdžio elementas, gimtojo krašto istorija,
sakrali erdvė, yra viena labiausiai gerbiamų ir puoselėjamų
vietų. Nykstant kaimams, keičiantis istorinėms ir politinėms
sąlygoms, nyksta senosios miestelių ir kaimų kapinės. Todėl ypač
svarbu ne tik aprašyti išlikusius neveikiančių senųjų kapinių
elementus, bet ir nagrinėti kapines kaip sinkretinį kultūros
reiškinį. 2001 metais UNESCO įtraukė Lietuvos kryždirbystę į
nematerialių pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai skatina dar
labiau domėtis ne tik kryžių statymo, jų kilmės ir puošybos
klausimais, bet ir kapinėmis, kaip svarbia kultūros paveldo
dalimi.
2011 metų ekspedicijos į Šeduvą ir jos apylinkes metu ištyrinėta
aštuoniolika veikiančių ir neveikiančių Šeduvos valsčiaus
teritorijoje esančių kapinių. Dėl kultūrinio daugiasluoksniškumo
analizuoti kapines yra sudėtinga. Tyrimo metodai mokslinės
literatūros, oficialių dokumentų, Lietuvos valstybės istorijos
archyvo duomenų ir faktinės medžiagos, surinktos eks¬pedicijos į
Šeduvos apylinkių kapines metu, analizė. Šiame straipsnyje
atskleidžiami Šeduvos apylinkių kapinių bruožai, išskiriami
vyraujantys kapinių paminklai, apibūdinama kapų puošyba bei
tekstai antkapiniuose paminkluose.
Tai jau 207-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 46-asis iš
etnologijos dalykinės srities ir 2-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 02 28
2013 02 24
BALNINKŲ MONOGRAFIJOS FINANSAVIMAS RŪPI NE TIK MOLĖTŲ RAJONO
MERUI. 2013 m. sausio 16 d. monografijos Balninkai
vyr. redaktorius JuliusAukštaitis lankėsi Molėtų
savivaldybėje pas merą StasįŽvinį monografijos
Balninkai finansavimo klausimu. Merui S. Žviniui buvo
perduotas monografijos leidybos sutarties projektas.
Finansavimo klausimus aptarti meras pakvietė Savivaldybės
švietimo skyriaus vedėją GintautąMatkevičių.
Meras p. G. Matkevičiui nurodė paruošti monografijos Balninkai
finansavimo projektą ir pateikti jį savivaldybės posėdžiui,
svarstant š. m. rajono biudžetą. Meras žadėjo posėdžio metu
remti monografijos finansavimą.
Vasario 24 d. meras S. Žvinys atvyko į Balninkų seniūniją.
Seniūnijoje, aptariant monografijos Balninkai finansavimą,
dalyvavo seniūnė VirginijaPusvaškienė ir Balninkų
bendruomenės centro pirmininkė JonėManiuškienė.
Posėdyje nutarta kreiptis į Balninkų krašto turtingesnius
verslininkus raginant juos remti finansiškai monografijos
Balninkai išleidimą. Buvo paruoštas
raštas-kreipimasis, kurį pasirašė meras S. Žvinys, Balninkų
seniūnijos seniūnė Virginija Pusvaškienė ir Balninkų
bendruomenės centro pirmininkė Jonė Maniuškienė:
Į kreipimąsi atsiliepė:
2013 02 13 verslininkas RimantasKazokevičius,
skyrė 500 Lt paramą.
2013 02 20 verslininkas AlvydasKlevas, skyrė 100
Lt paramą.
Nuoširdžiai dėkojame skyrusiems paramą pirmiesiems kraštiečiams
bei maloniai kviečiame ir kitus balninkiečius sekti šiuo gražiu
pavyzdžiu.
Knygos
autorė menotyrininkė dr. Rasa Gečaitė. Onos Gaidamavičiūtės
nuotr.
Vasario 22 d. per Lietuvos radijo laidą Gyvoji istorija buvo
kalbama apie Versmės leidyklos naujausią knygą RasosGečaitės Kelionė iš XXI į XIVa. su G. Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų vandenų.
Pirmajai leidinių serijos Lietuvos istorija šiuolaikinėje
dailėje knygai neatsitiktinai buvo pasirinktas garsaus tapytojo
prof. Giedriaus Kazimierėno 2009 metais sukurtas įspūdingos
apimties monumentalus paveikslas Algirdo pergalė prie Mėlynųjų
Vandenų. Būtent šis paveikslas ir nauja knyga pagarbiai
ženklina ne tik Lietuvos, bet ir visai Europos istorijai
lemtingai svarbią Lietuvos mūšio prie Mėlynųjų Vandenų prieš
Aukso ordos mongolus-totorius 1362/1363 m. pergalę, kuri
sustabdė du šimtmečius mirtiną grėsmę kėlusios Aukso ordos
invaziją į Europos kraštus. Kodėl Lietuvos visuomenė nelabai
domisi šiuo istoriniu įvykiu, o ir istorikai savo darbuose
neakcentuoja šios pergalės? Laidoje kartu su knygos Kelionė iš
XXI į XIVa. su Giedriaus Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų vandenų autore, menotyrininke
dr. Rasa Gečaite svarstoma, ar mokame žiūrėti istorinius
paveikslus, o istoriko Tomo Baranausko klausiama, kodėl kai
kurie istoriniai įvykiai, svarbūs pasauliniame kontekste,
išsprūsta iš mūsų pačių akiračio. Laidos vedėja Inga
Berulienė.
DIDELIŲ DARBŲ NEGALIMA ATIDĖLIOTI, ARBA 24-OSIOS LIETUVOS VALSČIŲ
SERIJOS MONOGRAFIJOS PRISTATYMAS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE2013.
Vasario 22 d. Vilniaus knygų
mugėje Versmės leidykla pristatė naujausią
monografiją JUODUPĖ. ONUŠKIS. Tai jau 24-oji serijos Lietuvos
valsčiai monografija. Jos vyriausiasis redaktorius, daugelio straipsnių
autorius iš buvusio Juodupės valsčiaus kilęs a. a. dr. Jonas
Šedys, deja, nebesulaukė apie penkerius metus kruopščiai rengto
leidinio pasirodymo. Knygą iki spaustuvės palydėjo jos atsakingasis
redaktorius, šiemet už viso gyvenimo darbus puoselėjant lietuvių etninę
kultūrą pelnęs ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžių,
kraštotyrininkas VenantasMačiekus, kartu su šia Versmės
leidykloje parengęs iš viso jau 10 monografijų.
Sutinkant naują leidinį
dalyvavo monografijos Juodupė. Onuškis atsakingasis redaktorius V.
Mačiekus, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera
Šedienė, serijos Lietuvos valsčiai Lietuvos lokalinių tyrimų
mokslo darbų komisijos pirmininkas, archeologinių straipsnių autorius
dr. GintautasZabiela, Kalbos skyriaus straipsnių
autorius dr. KazimierasGaršva, Juodupės (Rokiškio r.)
seniūnas ValdasAdomonis ir straipsnių autorė, Onuškio
kultūros namų administratorė ElenaBlažienė. Pasitikti
ilgai laukto leidinio iš Juodupės bei Onuškio buvo atvykę ir daugiau
kraštiečių (skaitykite
čia). Renginį vedė Versmės leidyklos vadovas Petras
Jonušas.
Renginys pradėtas tylos
minute pagerbiant 2009 m. išėjusį Joną Šedį. P. Jonušas, prisimindamas
šviesios atminties monografijos vyriausiąjį redaktorių, sakė, kad šią
knygą jis rengė kaip tikras mokslininkas, tikras savo krašto mylėtojas.
Deja, iš 95 monografijos autorių jau bene 15-os pavardės turinyje
apibrauktos juodu brūkšniu... Tai ženklas, anot P. Jonušo, kad ir
didelius darbus reikia daryti suvokiant, jog laikas nelaukia. Kuo ši
Lietuvos valsčių serijos monografija išsiskiria iš savo pirmtakių?
Pirmiausia beveik 13 tūkst. asmenvardžių rodykle, gerokai
pranokstančia ankstesniųjų monografijų asmenvardžių rodykles. Taigi
paminėtus savo gimines, protėvius ar save pačius čia ras daugelis
Juodupės ir Onuškio apylinkių gyventojų.
Monografijos turinį nuo
geologinių krašto atradimų iki žymių žmonių išsamiai aptarė ats. red. V.
Mačiekus, paminėdamas ir dar vieną išskirtinį šio leidinio bruožą: kad
jame aprašyti visi buvusio Juodupio valsčiaus kaimai. Jis pristatė ir
agrarinių mokslų daktaro Jono Šedžio straipsnius, iš kurių ypač svarbūs
nagrinėjantieji karo ir pokario valsčiaus aukas. Straipsnyje
Genocidai ir pasipriešinimas jiems J. Šedys, anot V.Mačiekus,
žengė geroką žingsnį toliau nei nepriklausomos Lietuvos Generalinė
prokuratūra, aiškindamasis Juodupės žudynių sumanytojus, organizatorius
ir vykdytojus.
J. Šedžio žmona V. Šedienė
tarė keletą žodžių apie savo vyrą. Pasak jos, archyvai monografijos vyr.
redaktoriui buvo kaip namai. Ji pabrėžė ir savo vyro organizacinius,
bendravimo įgūdžius, kurie padėjo mokslininkui suburti solidžių autorių
gausų būrį.
G. Zabiela priminė, kuo
Lietuvos valsčių serijos monografijos skiriasi nuo kitų leidinių apie
įvairias vietoves, regionus tuo, kad greta milžiniškos faktologinės
medžiagos pateikiami ir moksliniai straipsniai. Juodupės. Onuškio
vyriausiasis redaktorius J. Šedys, anot G. Zabielos, pats būdamas
mokslininkas, itin aukštai iškėlė Lietuvos valsčių monografijų rengimo
kartelę. Galvodamas apie ateitį ir galimus tolesnius šio krašto
tyrinėjimus, archeologas paminėjo netyrinėtą Čedasų dvarvietę. Tai, kas
nuveikta iki šiol, daugiau nei 1800 puslapių
dviejų tomų fundamentalus leidinys, yra paminklas visiems Juodupės ir
Onuškio krašte gyvenusiems žmonėms.
Juodupės seniūnas V.
Adomonis patvirtino, kad monografijos pasirodymas neeilinis įvykis
visiems jo kraštiečiams. Kartu su E. Blažiene jie įteikė atminimo
dovanėlių Rokiškio krašto garbės piliečiui V. Mačiekui ir kitiems
pristatymo dalyviams. Sutiktuvių pabaigoje V. Mačiekus įteikė dvitomių
Juodupės. Onuškio monografijų visiems, prisidėjusiems prie šio
leidinio rengimo.
Šiuo metu Versmės
leidykloje yra rengiamos iš viso 102 Lietuvos valsčių serijos
monografijos. Jų rengimo būklė skirtinga: vienų dar tik užuomazga, kitos
jau laukia savo eilės spaustuvėje. Artimiausiu metu turi pasirodyti
Pašvitinio, Sintautų (2-oji laida), Šeduvos, Užpalių ir
Vaiguvos monografijos.
Monografiją Juodupė. Onuškis pristatė kraštotyrininkas
Venantas Mačiekus, šiemet apdovanotas ordino Už nuopelnus
Lietuvai Riterio kryžiumi. Iš kairės sėdi: Juodupės (Rokiškior.)
seniūnas Valdas Adomonis, straipsnių autorė, Onuškio kultūros
namų administratorė Elena Blažienė, vyriausiojo redaktoriaus
Jono Šedžio žmona Vera Šedienė
Iš
kairės sėdi: Juodupės (Rokiškio r.) seniūnas Valdas Adomonis,
straipsnių autorė, Onuškio kultūros namų administratorė Elena
Blažienė, vyriausiojo redaktoriaus Jono Šedžio žmona Vera
Šedienė, Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, kalba
kraštotyrininkas V. Mačiekus, toliau sėdi archeologas dr. G.
Zabiela, kalbininkas dr. K. Garšva
Į
Litexpo rūmų salę Vilniaus knygų mugėje susirinko nemažai savo
krašto istorija, kultūra besidominčių žmonių
ISTORIJA, LAISVĖ IR KŪRYBA VERSMĖS TEMINIAI AKCENTAI ŠIŲMETĖJE
VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE.
Vasario 22 d. Vilniaus knygų
mugėje visuomenei buvo pristatyta ne tik naujoji monografija JUODUPĖ.
ONUŠKIS, bet ir kiti Versmės leidyklos leidiniai dr.RasosGečaitės Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų ir Rimanto
Dichavičiaus albumo Laisvės paženklinti 2-oji dalis.
R. Gečaitės knygos
pristatymą leidyklos vadovas PetrasJonušas pradėjo
sakydamas, kad tokie leidiniai ir tokie kūriniai, kaip kad G.Kazimierėno
Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų, kuriam ir skirta aptariamoji
knyga, gelbsti mūsų istoriją nuo užmaršties. Knygos autorė menotyrininkė
dr. R. Gečaitė, dėkodama dailės mokytojai ReginaiKoševskai
už idėją ir leidyklos vadovui už galimybę turint visišką kūrybinę laisvę
išplėtoti šitokio leidinio koncepciją ir ją įgyvendinti, prisiminė G.Kazimierėno
paveikslo sukūrimo ir leidinio apie jį parengimo aplinkybes. 1362/1363
m. Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų, kurios jubiliejų šiemet
minime, iki šiol nepakankamai nušviesta istorikų, tačiau pirmą kartą
Lietuvos meno istorijoje nutapyta intelektualaus dailininko, Vilniaus
dailės akademijos profesoriaus GiedriausKazimierėno. R.
Gečaitė pabrėžė, kad leidinys, nors sumanytas kaip žurnalo pavidalo
papildoma šviečiamoji priemonė moksleiviams, išaugo iki visiems
sąmoningai Lietuvos istorija ir menu besidomintiems žmonėms skirtos
knygos.
Paveikslo autorius G.
Kazimierėnas, pasidalijęs savo pirmosios pažinties su istoriniu mūšiu
prie Mėlynųjų Vandenų akimirkomis, trumpai apžvelgė 9 metrų ilgio
tapybos darbo procesą, teigdamas, kad meno kūrinys ne istorinių įvykių
iliustracija, tačiau kontekstą prieš kurdamas ištyrinėjęs labai
atsakingai. Tapytojo įsitikinimu, Dailė nepaprastai geras būdas
susipažinti su istorija, o pristatoma knyga naujas reiškinys Lietuvos
knygų leidyboje, savotiška dailės, istorijos ir menotyros mokslo
jungtis.
Daugiau apie R. Gečaitės
knygą prašom skaityti čia.
Fotomenininkas Rimantas
Dichavičius knygą Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos
valstybei teigė skiriąs Lietuvai ir jos simboliams, taip pat juos
kūrusiems žmonėms. Knygų mugėje pristatyta albumo antroji dalis. Albumas
skirtas Lietuvos dailininkams, savo kūryba prisidėjusiems prie Lietuvos
valstybingumo įtvirtinimo, sukūrusiems Laisvės rūbą ir juo
paženklinusiems atkurtą Lietuvos valstybę. Tas rūbas tai simboliai
ir raiškūs, prasmingi valstybingumo ženklai, heraldika, ordinai ir
medaliai, pinigai ir monetos, paminklai, savarankiški visų žanrų meno
kūriniai ir leidiniai, atskleidžiantys tautos savastį, jos istoriją,
kalbą ir kultūrą.
Leidinio
rengimo aplinkybes aptarė meno istorikė dr. Rasa Gečaitė
Įspūdžiais ir įžvalgomis apie perskaitytą knygą Kelionė iš XXI
į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno Algirdo pergale prie Mėlynųjų
Vandenų dalijosi vienas iš knygoje publikuojamų žodžių apie
Meistrą G. Kazimierėną autorių prof. habil. dr. Juozas
Algimantas Krikštopaitis
R.
Dichavičius Versmės leidyklos stende dalijo autografus. Onos
Gaidamavičiūtės nuotr.
LIKIMO IŠBANDYMAI PAKYLĖJANTI KNYGA APIE KANČIĄ IR DVASINĘ IŠTVERMĘ,
MEILĘ IR GYVENIMO DOVANĄ.
Versmės leidykla išleido
JoanosUlinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos
Likimo išbandymai antrąją laidą, kuria pradėjo memuaristikos seriją
Neparklupdyta Lietuva. Knygos sudarytojas autorės vyras ir
bendražygis, filosofas, prof. habil. dr. JuozasMureika.
Pirmajai Likimo išbandymų
laidai (2011) sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų
Lietuvoje bei užsienyje, pasigirdo raginimų išleisti knygą didesniu
tiražu, taip pat išversti ją į kitas kalbas ne vien dėl sukrečiančių
liudijimų iš rusų sovietų lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus pakylėto
autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof.V.Daujotytės
žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai
pamirštamo Tėvynės pojūčio.
Joana Ulinauskaitė-Mureikienė,
atsiminimus pradėjusi rašyti dar sovietmečiu, jų skaitytojais pirmiausia
matė savo vaikus ir anūkus. Švelniai ir tvirtai paėmusi už rankos,
autorė ir mus veda per savo gyvenimą, o drauge ir per visos mūsų
Tėvynės tragišką likimą, vinguriuojantį geležinkeliu iš Kauno į
Pečioros, Taišeto, Krasnojarsko, Norilsko ir kitas Rusijos platybėse
pridygusias pasmerktųjų kalinimo vietas. Įsitraukusi į pasipriešinimo
okupantams veiklą ir už tai suimta septyniolikmetė mergaitė, vilkėdama
rudeniniu paltuku, patenka į ledinės šiaurės pūgos skrodžiamą poliarinę
naktį ir į nužmogėjusių kalinių prižiūrėtojų nagus, kur, regis, tiesiog
neįmanoma išgyventi. Bet ji nepalūžta, sugeba atsispirti nepakeliamiems
sunkumams ir žiauriam, nežmoniškam elgesiui, tik vis labiau ilgisi
Tėvynės. Pasakojimas aukščiausią įtampos tašką pasiekia aprašant 1953 m.
Norilsko lagerių kalinių sukilimą, pasibaigusį baisiomis sukilėlių
žudynėmis ir pasipriešinimo dvasios pergale.
Joana ir Juozas Mureikos per
knygos Likimo išbandymai sutiktuves Versmės leidykloje.
Jeigu bus žmonių, kurie vertina tautos istoriją, brangina
sunkiai iškovotą laisvę, tai mūsų Lietuvos niekas ir niekada
neparklupdys, įsitikinusi J. Mureikienė
Buvusios politinės kalinės,
gydytojos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimus gražiai išplečia
idiliški autorės vaikystės, prabėgusios Kauno priemiestyje, vaizdai bei
nelengvo gyvenimo grįžus iš lagerių aprašymas.
Knygos antroji laida
papildyta autorės bendraamžės, žymiosios baltų proistorės tyrinėtojos,
Venesueloje gyvenančios tautietės JūratėsStatkutėsdeRosales įžanga, akademiko AlgirdoGaižučio, kitų
pirmosios laidos skaitytojų atsiliepimais.
Leidinyje pateikta nuotraukų
iš asmeninių archyvų, tarp kurių ir per kratas lageriuose išsaugotos
bei lageriuose darytos, ypač didelės dokumentinės vertės nuotraukos.
Viršelio dailininkė ir knygos maketuotoja DanutėŠmitienė.
x x x
Iš žymių žmonių atsiliepimų
apie knygą Likimo išbandymai:
Gavusi knygą Venesueloje,
perskaičiau, su kiekvienu puslapiu patirdama vis didesnį susijaudinimą
ir susidomėjimą, ką jau kalbėti apie neįkainojamą dokumentinę tokio
veikalo svarbą. Ją turėtų ne tik kiekvienas lietuvis perskaityti, bet su
ta knyga turėtų susipažinti visas pasaulis.
Jūratė
Statkutė de Rosales, baltų proistorės tyrinėtoja, Venesuelos žurnalo
Zeta vyr.redaktorė, Lietuvos edukologijos
universiteto garbės daktarė
Kalbame ne apie padarytą,
o apie patirties tikrumu, autentiškumu paremtą knygą. Tai jos stiprybė.
Skaičiau šią knygą jausdama kaip tik tą išskirtinę jos savybę, gyvenimo
vertės ir prasmės liudijimą.
Šioje knygoje glūdi
stiprus, įtaigus emocinis užtaisas. Ji turėtų būti kiekvienos mokyklos
bibliotekoje.
ArtūrasFlikaitis, Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas
Tai knyga apie kančią,
kuri parašyta poetiškai. Autorės išgyvenimai persmelkia dvasinę
problematiką, kuri aktuali nūdienos tautos gyvenime.
RomualdasGrigas, sociologas, tautotyrininkas, akademikas, profesorius
Knyga yra savalaikis
priminimas tautai, kad reikia budėti ties valstybės pamatais ir nešti
Tėvynės meilės šilumą per kančią į jaunų žmonių širdis.... Šią knygą
skaitys ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų.
NaglisKardelis, humanitarinių mokslų daktaras, docentas
x x x
Apie autorę
Gydytoja Joana
Ulinauskaitė-Mureikienė Lietuvos pasipriešinimo sovietų
okupaciniam režimui dalyvė, buvusi politinė kalinė, Norilsko sukilimo
dalyvė. Apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu (2003). Karė savanorė,
apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008).
Atsiminimų paskelbė knygose Norilsko vyčiai (1992), Esame. Stefanija
Ladigienė (2003), Apie laiką, apie Norilską, apie save (2005, rusų k.),
Likome kovos kelyje (2012) ir Likimo išbandymai (2011, 1-oji laida).
Knygos
Likimo išbandymai autorė Joana Ulinauskaitė-Mureikienė su
skaitytojais bendravo ir autografus dalijo vasario 23 d.
Versmės leidyklos stende Vilniaus knygų mugėje. Onos
Gaidamavičiūtės nuotr.
▲2013 02
27
2013 02 20
IŠLEISTA MONOGRAFIJA GRABOWO APIE JOTVINGIŲ
KRAŠTĄ DABARTINĖJE LENKIJOJE.
Remiantis tarptautinio bendradarbiavimo projektu SintautaiGołdap 2
(vadovas VitasGirdauskas), Versmės leidykloje
numatyta išleisti dvi knygas: lenkų autorių parengtą monografiją Grabowo
bei lietuvių autorių parengtą monografijos Sintautai antrąją laidą.
2013 m. vasario 20 d. į leidyklą iš spaustuvės atkeliavo monografija Grabowo.
Prie jos darbavosi ir lietuviai santraukas
lietuvių kalba tikslino ir redagavo AlbinasMasaitis,
viršelį sumaketavo OnaLiugailienė.
Grabowo tai 512 puslapių apimties straipsnių rinkinys apie Grabavos
parapiją, kuri yra rytinėje Varmijos Mozūrų vaivadijos dalyje, Geldapės
(Gołdap) paviete, Lenkijoje. Lietuvą su šiomis vietovėmis sieja tai, jog
seniau čia gyveno jotvingių gentys, todėl knyga gali būti įdomi ir
Lietuvos skaitytojui.
Šis straipsnių rinkinys nėra tipinė Versmės leidyklos leidžiamos
Lietuvos valsčių serijos monografija, ji neturi serijai įprasto skyrių
išdėstymo. Knygą sudaro 12 autorinių straipsnių, daug vietos skirta
priedams tai įvairi kultūrinio, literatūrinio, etninio bei istorinio
pobūdžio medžiaga. Knyga yra gausiai papuošta iliustracijomis,
skaitytojo patogumui gale pateiktos pavardžių ir vietovardžių rodyklės.
Monografijos Grabowo išleidimą finansuoja Europos Sąjungos Europos
teritorinio bendradarbiavimo sutarties trečiojo tikslo Europos
teritorinis bendradarbiavimas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per
sieną programa bei Geldapės kultūros centras.
Ši knyga yra tik vienas iš projekto SintautaiGołdap 2 rezultatų:
pavasarį laukiame pasirodant dvitomės monografijos Sintautai antrosios
laidos.
▲2013 02
19
2013 02 19
GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS GRINKIŠKIS. PAŠUŠVYS MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2013m.
vasario 19 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos
spaudai
GRINKIŠKIO. PAŠUŠVIO monografijos (vyr.redaktoriusAleksandrasŠidlauskas) straipsnio rankraštis
EligijausJuvencijausMorkūno Malūnai Grinkiškio
apylinkėse XIXa. pabaigojeXX a. pirmoje pusėje. ▲2013 02
19
2013 02 19
GAUTA PARAMA.
2013 m. vasario 19 d. leidyklą pasiekė Ramygalos krašto žmonių
PetroZupkos (200 Lt), KristinosVaitkuvienės
(100 Lt), StanislovoMeškonio (10 Lt), Vitalijos
Magelinskienės (10 Lt), JadvygosŠatienės (20 Lt),
AlmosPetrauskienės (10Lt), PetroKnizikevičiaus (30 Lt), ZuzanosKrotkutės (30 Lt),
DanutėsSmalenskienės (20 Lt), Elenos
Kovaliovienės (20 Lt), AušrinėsUlienės (10 Lt),
BirutėsVaitkevičienės (10 Lt), IngosPažarskienės
(10 Lt), EmilijosStrolienės (10 Lt), Aldonos
Striškienės (10 Lt), AnelėsMasiokienės (50 Lt) 550 Lt parama monografijos RAMYGALA parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Ramygala. ▲2013 02
19
2013 02 18
GAUTA PARAMA.
2013 m. vasario 18 d. leidyklą pasiekė GalinosGrinos
asmeninė 1 000Lt parama monografijos KUPIŠKIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Kupiškis. ▲2013 02
19
PAGERBTAS LIETUVIŲ KRAŠTOTYROS RITERIS VENANTAS
MAČIEKUS.
Riterio kryžiaus ordininkas
Venantas Mačiekus
2013 m. vasario 16 d. Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo dienos
proga Lietuvos Respublikos Prezidentė DaliaGrybauskaitė
Ordinu Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi apdovanojo
kraštotyrininką, ilgametį kraštotyrininkų klubo Ramuva vadovą, aktyvų
lietuvių etninės kultūros puoselėtoją, Versmės leidyklos redaktorių
VenantąMačiekų.
Įteikdama valstybės apdovanojimus Prezidentė kalbėjo: Minėdami
Lietuvos valstybės atkūrimo 95-ąsias metines pagerbiame žmones, kurių
pasiaukojimas ir darbai stiprina Lietuvą. Jie savo pavyzdžiu rodo, kad
laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės kovoti už savo valstybę ir
rūpintis ja. Visi Jūs esate šiuolaikinės Lietuvos milžinai. Būtent į Jus
galime atsiremti, ieškodami pavyzdžio, paguodos ar įkvėpimo. Jūsų
entuziazmas, ryžtas ir drąsa skatina tobulėti.
Iškilmėse prezidentūroje dalyvavo Versmės leidyklos vadovas PetrasJonušas, redaktoriai, autoriai, bendradarbiai, rokiškėnai.
Nuoširdžiai sveikiname mūsų leidyklos patriarchą!
Venantas
Mačiekus su žmona Margarita
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Venantą Mačiekų
Iš kairės:
Lietuvos valsčių serijos leidėjai: Povilas Krikščiūnas,
Vytautas Ikamas, Stanislovas Buchaveckas, Venantas Mačiekus,
Živilė Driskiuvienė, Juozas Pugačiauskas, Albinas Vaičiūnas
Venantas
Mačiekus su Prezidente ir atvykusiais pasveikinti bičiuliais,
redaktoriais, rokiškėnais. Klaudijaus Driskiaus
nuotr.
▲2013 02
18
2013 02 16
LIETUVYBĖS IŠSAUGOJIMO ŠALČIOS ŽEMĖJE
ŽYGDARBIAI KNYGOJE IR JĄ SKAITANČIŲJŲ ŠIRDYSE.
Vasario 16 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje
įvyko AntanoLesio ir Jovitos
Niūniavaitės-Lesienės knygos Kova už Šalčininkų
kraštą ir lietuvybės išsaugojimą pristatymas.
Sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbti Šalčininkų
krašte dirbę, jam savo jėgas atidavę, čia mirę ar žuvę mokytojai.
Renginio vedėjas ats. plk.Arūnas
Dudavičius tarė įžanginį žodį, pasvarstydamas, kas yra pasiaukojimas
savo tautai ir valstybei.
Apie knygos Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą
pagrindinę idėją, jos atsiradimo priežastis kalbėjo šio leidinio
atsakingasis redaktorius, Versmės leidyklos projektų vadovas
AndriusBiziulevičius. Jis trumpai pristatė ir leidyklos
pagrindinius darbus bei ateities planus.
Knygos autoriai Antanas Lesys ir Jovita Niūniavaitė-Lesienė
susirinkusiems atskleidė savo paskatas parašyti šią knygą, papasakojo
apie darbą Lietuvos archyvuose, ekspedicijose, kalbinant Šalčininkų
krašto gyventojus.
Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos mokiniai, padedami istorijos mokytojos
LaurosValainienės, su dideliu įkvėpimu perteikė savo
emocinius įspūdžius, perskaičius knygą Kova už Šalčininkų kraštą ir
lietuvybės išsaugojimą, sužinojus naujų Šalčios žemės istorijos faktų.
Renginio antroje dalyje užvirė diskusija tema Ar tokio pobūdžio knygos
skatina visuomenę kovoti už lietuvybės išsaugojimą savo žemėje ir ugdo
patriotizmą? Mintimis apie perskaitytą A. ir J. Lesių knygą bei
mokytojų pasiaukojamą darbą pasidalijo lietuvių švietimo draugijos
Rytas pirmininkas AlgimantasMasaitis. Kodėl ir kaip
kovota už lietuvišką žodį Šalčininkų krašte, pasakojo buvęs Eišiškių
Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorius VytautasDailidka.
Savo įžvalgas apie tai, ar ši knyga motyvuos Šalčininkų krašto
lietuviškų mokyklų mokytojus branginti lietuvišką žodį, dėstė Lietuvos
tūkstantmečio gimnazijos direktorius VidmantasŽilius.
Renginiui baigiantis diskusijos ir pokalbiai persikėlė į mažesnius
ratelius, buvo galima išgerti kavos ir arbatos, gauti knygos autorių
autografų. Atsk. plk. A.Dudavičius knygų Kova
už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą įteikė lietuvių švietimo
draugijos Rytas pirmininkui A. Masaičiui, lietuvių švietimo draugijos
Rytas raidos centrui, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos
direktoriui V. Žiliui, keturiems gimnazistams ir mokytojai Laurai
Valainienei, Lietuvos aido korespondentei Lidijai Veličkaitei, žuvusio
Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio mamai Aldonai Žagunienei, LŠS
Karaliaus Mindaugo Vilniaus 10-osios šaulių rinktinės vadui Tomui
Grabauskui, 11-osios kuopos vadui viršilai Eimantui Tamulynui, buvusiam
Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktoriui V. Dailidkai,
Dieveniškių klebonui Domui Valančiauskui, JAV lietuvių dienraščio
Draugas kultūros priedo redaktorei Renatai Šerelytei.
Kalbėjo
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius
Vidmantas Žilius
Į
Vasario 16-osios minėjimo renginį atžygiavo kariai ir šauliai
▲2013 02
18
2013 02 15
APIE MUS RAŠO. 2013 m.
vasario 15 d. Šakių rajono laikraštyje Valsčius Nr. 13
(2051) paskelbtasstraipsnis Vytauto Tamulaičio šimtmečiui
atminimo renginiai.Jį galima skaityti
čia.▲2013 03
20
2013 02 15
TĖVYNĖS PAŽINIMO PAMOKA MICKŪNŲ VIDURINĖJE
MOKYKLOJE. Vasario 15d. Valstybės
atkūrimo dienos 95-ųjų metinių proga Mickūnų vidurinėje mokykloje
(Vilniausr.) lankėsi fotomenininkas, ordino Už
nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiaus kavalierius Vytautas
Ulevičius, Mykolo Romerio universiteto profesorė Rita
Aleknaitė-Bieliauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto
profesorius AntanasKiveris, mėnraščio Lietuvių godos
redaktorė MarijaŽarkauskaitė-Šaknienė, Ryto
švietimo draugijos pirmininkas, ilgametis Marijampolio vidurinės
mokyklos direktorius AlgimantasMasaitis, Lietuvos
Respublikos III, IV ir V vyriausybių ministras JonasRimasKlimas.
Mokyklos bendruomenė dalyvavo Tėvynės pažinimo pamokoje, kur buvo
kalbėta ne tik apie valstybės šventę, bet ir įdomiai pateikta Mickūnų
istorija bei informacija apie Versmės leidykloje rengiamą monografiją
Mickūnai.
Svečiai pasakojo apie vienbalsiai priimtą 1918 m. vasario 16 d. nutarimą
dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, apie Aktą pasirašiusius
20 Tarybos narių. Prof. dr. A. Kiveris pažymėjo, kad XXI a. pradžioje
žmogus retai sustoja ir susimąsto. Bet jei tai pavyksta padaryti, tuomet
supranti: svarbiausi ir reikšmingiausi dalykai yra labai aiškūs ir
paprasti. Paprasti žodžiai buvo pasakyti ir 1918 m. vasario 16-ąją dieną
Vilniuje, istorinėje Lietuvos sostinėje. Lietuvos Nepriklausomybę
paskelbusiems žodžiams paaiškinti nereikia disertacijų, mokslo tiriamųjų
darbų ar tūkstančio pranašų. Tie žodžiai išreiškė mūsų krašto viziją:
turėti po Baltijos dangum laisvą savo Tėvynę.
Šiandien, po 95 metų, žvelgdami į Vasario 16-osios Akto politinės
programos paskelbimą ir Lietuvos Valstybės atkūrimą kaip į istorinius
įvykius, pirmiausia turėtume įvertinti tai, kad čia, savo šalyje, mes
patys esame savo gyvenimo kūrėjai. Tegul visų mūsų rankomis tiesiamas
Lietuvos kelias pateisina Lietuvos savanorių, pokario laisvės kovotojų,
Sausio 13-osios parlamento gynėjų idealus.Turėkime drąsos savo
kasdieniniais darbais siekti teisingumo, ginti asmens ir valstybės orumą
bei garbę. Saugokime savo krašto istorinę atmintį ir visi kartu kurkime
gražesnę Lietuvą. Tokios mintys buvo išreikštos per įsimintiną Tėvynės
pažinimo popietę Mickūnų vidurinėje mokykloje.
Prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Mickūnų vidurinės mokyklos
bendruomenė dalyvavo Tėvynės pažinimo pamokoje
▲2013 03 05
2013 02 13
APIE MUS RAŠO. Vasario 13 d.
Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko dailininko ir fotomenininko
RimantoDichavičiaus knygos-albumo Laisvės paženklinti
antrojo tomo pristatymas ir fotografijos darbų parodos atidarymas.
Versmės leidykla prisidėjo rengiant šią knygą, kaip ir pirmąjį jos
tomą, knygą spaudai. Interneto dienraštyje www.15min.lt reportažas iš
leidinio pristatymo su nuotraukomis. Prašom skaityti
čia. ▲2013 02
19
2013 02 12
APIE
MUS RAŠO. 2013 m. vasario 12 d. Kelmės rajono laikraštyje
Kelmiškiams publikuojamas Lietuvos valsčių serijos monografijos
Kelmė vyriausiojo redaktoriaus AlfonsoAlijošiaus
straipsnis Monografijoje Kelmė gimtojo krašto istorija. Autorius
aptaria rengiamą monografiją, būsimus jos straipsnius, pabrėžia, kaip
svarbu išsaugoti, užfiksuoti ir palikti ateities kartoms tai, kas dar
yra išlikę. Mes visur, kur bebūtume, prisimename savo gimtinę reto
grožio, savo istorine ir kultūrine praeitimi nepaprastai turtingą žemės
kampelį. Tuo pačiu mes norime kuo daugiau sužinoti apie gimtojo krašto
praeitį, žmones, svarbesnius įvykius, juos išsaugoti, palikti savo
vaikams ir anūkams, rašo A. Alijošius, kviesdamas visus savo
kraštiečius nelikti abejingus ir kuo gali prisidėti prie monografijos
rengimo. Visą straipsnį skaitykite
čia.▲2013 02
27
2013 02 12
GAUTA PARAMA.
2013 m. vasario 12 d. leidyklą pasiekė Kauno rajono savivaldybės
administracijos Babtų seniūnijos 970Lt parama monografijos BABTAI parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Babtai. ▲2013 02
19
SAUSIO MĖNESĮ LAISVĖS
KOVŲ VIDEOTEKA PASIPILDĖ 13 NAUJŲ FILMŲ. Juose atskleidžiamos temos
knygnešystės fenomenas, ginkluota rezistencija ir paskutinio
Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio likimas, išskirtinė
disidento Antano Terleckoveikla,
Romo Kalantos auka ir tuo metu vykę protestai prieš sovietų
režimą, 1991 m. sausio įvykių drama, Lietuvos valstybingumo raida nuo
1940 m. iki Nepriklausomybės atgavimo 1990 m.
Maloniai kviečiame žiūrėti
šiuos sausio mėnesio filmus ir laidas:
Paskutinis
(dok. f. apie paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį, 2010,
55 min.)
Nesulaužyti priesaikos
(dok. f. apie Žalgirio rinktinės partizaną Juozą Armonaitį-Triupą, 2007,
I dalis 27 min., II dalis 26 min.) Knygnešys (2011, vaid. f. apie lietuviškos spaudos draudimos
metus ir knygnešystę, 36 min.) Neokupuotas (dok. f. apie Antaną Terlecką, 2012, 49 min.) Laisvės trajektorijos (dok. f. apie
sudėtingą Lietuvos istorijos periodą
19401990 m., 2011, 54 min.) Lietuva. Sausis (dok. f. apie 1991 m. sausio įvykių dramą, 1991,
27 min.) Sausio mūšis. Lietuvos radijas ir televizija 1991.01.13 (2010,
43 min.) Filmuoja Šiauliai. Sausio 13-osios
įvykiai (2010, 23 min.) Kai istorija buvo kuriama gatvėje...
(2013, fotokorespondento Alfredo Girdziušo įamžinti kadrai iš Sausio 13-osios
įvykių, 4 min.)
Žodžiai Lietuva 1989
(dok. f. apie Lietuvos atgimimą 9 deš. pabaigoje, 1990, 1 val. 15 min.) Šviesos blyksnis tamsoje: Romo
Kalantos auka (2012, 30 min.) XX amžiaus liudininkas: Juozas
Jakavonis-Tigras (laida apie
Dzūkijos partizaną Juozą Jakavonį, 2012, 36 min.) Ištikimybė priesaikai: partizanų
metraštininkas Andrius Dručkus
(2012, 29 min.).▲2013 02
11
2013 01 31
KAS
NUVEIKTA PER SAUSĮ. 2013 m. sausio mėnesį leidykloje
buvo gauti 136 nauji straipsniai (1386 rankraščių puslapiai), parengta
13 naujų straipsnių maketų (165 knygų
puslapiai), Lietuvos lokalinių tyrimų interneto svetainėje
www.llt.lt paskelbtas 1 naujas
mokslinis straipsnis (8 p.).
Pasirašyta Versmės leidyklos ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis.
Leidykloje
gauti pirmieji rengiamų spaudai ŠILUTĖS (vyr. redaktorius dr. Martynas
Purvinas) ir VIEŠVILĖS (vyr. redaktorius Algirdas Sinkevičius)
monografijų straipsnių rankraščiai.
Išleidome
Veronikos Juodagalvytės-Verutės kūrybos darbų albumą Verutės Lietuva
ir dr. Rasos Gečaitės knygą Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus
Kazimierėno Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų.
Versmės
žygeiviai pakartojo 1923 metų Klaipėdos sukilėlių maršrutą.
Versmės
leidyklos biblioteka papildyta Lietuvos valsčių serijos monografijų
kalbos redaktoriaus, žurnalisto, kalbininko Albino Masaičio daugelį metų
kauptos asmeninės bibliotekos knygomis.
Interneto
svetainėje www.skaityklė.lt patalpinta šįmet pirmoji, o iš viso
dešimtoji Versmės elektroninė knyga prof. Ritos
Aleknaitės-Bieliauskienės Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando
Telksnio asmenybės fenomenas.
Kultūros rėmimo fondas neparėmė Lietuvos valsčių serijos monografijų
Užpaliai, Vaiguva ir Gintaro Kaltenio knygos 3000 kilometrų
istorijos.
▲2013 02 05
2013 01 31
LIETUVIŲ ŠVIETIMO DRAUGIJAI ,,RYTAS 100
METŲ.
Versmės leidyklos
projektų vadovas Andrius Biziulevičius, knygų autorius
ir Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio Voruta
redaktorius Antanas Lesys, atsargos pulkininkas Arūnas
Dudavičius
2013 m. sausio 31 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje
įvyko jubiliejinė konferencija, skirta lietuvių švietimo
draugijos Rytas šimtmečiui. Ją organizavo Algimanto
Masaičio iniciatyva sudarytas penkių narių organizacinis
komitetas: pirmininkas A. Masaitis, pavaduotoja dr.AldonaVasiliauskienė, nariai Švietimo ir mokslo ministerijos
Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas JonasVasiliauskas,
Lietuvos istorijos laikraščio ,,Voruta vyr. redaktorius
JuozasVercinkevičius ir Vilniaus Visų Šventųjų
bažnyčios klebonas VytautasRapalis.
Lietuvių švietimo draugija Rytas buvo įsteigta 1913 m. sausio 31 d.
Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje. Į pirmąją draugijos
valdybą buvo išrinkti Jonas Basanavičius, kunigai Juozapas Kukta ir
Vladas Mironas, Liudas Gira, Juozas Kairiūkštis, pirmininku kunigas
Jonas Steponavičius. Draugijos tikslas buvo vaikų ir suaugusiųjų
švietimas, švietimo darbuotojų rengimas, lietuviškų mokyklų
organizavimas ir išlaikymas. Jau po metų Vilniaus krašte veikė 37 Ryto
draugijos skyriai ir skaityklos, o 1927 1928 m. per 100 lietuviškų
mokyklų.
Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Ryto draugijos veikla buvo
paralyžiuota. 1938m. vasario 25 d. ji buvo
uždaryta. Draugijos veikla atnaujinta 1939 m., prieš pat Lietuvai
susigrąžinant Vilniaus kraštą, ir buvo tęsiama iki sovietinės
okupacijos.
Ryto draugijos veikla buvo atkurta 2004 m. balandžio 3 d. Jos
pirmininku tapo buvęs Marijampolio (Vilniaus r.) vidurinės mokyklos
direktorius A. Masaitis.
Konferencijos metu, 16 val. Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) buvo
atidaryta paroda Lietuvių švietimo draugija Rytas. Joje eksponuojamos
Ryto draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, dokumentai,
senųjų vilniečių išsaugotos istorinės relikvijos.
Konferencijos dalyviai pertraukų metu galėjo įsigyti Antano
Lesio ir JovitosNiūniavaitės-Lesienės knygą
Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą, kurioje rašoma
apie Ryto draugijos veiklą, jos mokyklas ir skaityklas, mokytojus.
Konferencijoje svečiavosi Lietuvos kalbininkas, baltistas,
dialektologas, Vilniaus universiteto profesorius, politikas ZigmasZinkevičius, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras,
Vilnijos draugijos pirmininkas KazimierasGaršva,
lietuvių katalikų dvasininkas, disidentas monsinjoras Alfonsas
Svarinskas.
Dr. Aldonos Vasiliauskienės žodžiais tariant: Renginys lietuvių
švietimo draugijos ,,Rytas šimtmečiui tai pagarba ir padėka tiems,
kurie, nepaisant laiko bei politinių trukdžių, pasiaukojamai ir
pasišventusiai dirbo, apsaugodami Vilniaus kraštą nuo sulenkinimo jų
dėka skambėjo ir tebeskamba lietuviškas žodis ir bažnyčiose, ir
mokyklose, skaityklose, knygynuose, renginiuose...
KRF NEPARĖMĖ LIETUVOS VALSČIŲ SERIJOS MONOGRAFIJŲ UŽPALIAI,
VAIGUVA IR GINTARO KALTENIO KNYGOS 3000 KILOMETRŲ ISTORIJOS.
2012m. spalio 22 d. Versmės leidykla
pateikė paraiškas Kultūros rėmimo fondo paskelbtam 2013 metų
kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkursui
Lietuvos valsčių serijos monografijų UŽPALIAI, VAIGUVA ,
taip pat Gintaro Kaltenio knygos 3000 kilometrų istorijos
išleidimo finansavimui. Kultūros rėmimo fondo tarybos 2012m.
gruodžio 31 d. sprendimu (protokolas Nr. EK 42-17) iš 1 190
paremtų projektų, kuriems padalinta 17 422 000 Lt, Versmės
leidyklai unikalios šimtatomės Lietuvos valsčių serijos
leidimui ir leidiniui apie Lietuvos tautinį paveldą žemaitukus
finansavimas neskirtas. Galima tik apgailestauti, kad KRF
neteikia prioriteto Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui.
▲2013 01 30
DEŠIMTOJI VERSMĖS ELEKTRONINĖ KNYGA JAU SKAITYKLĖJE.
Interneto svetainėje www.skaityklė.lt jau galima rasti šįmet
pirmąją, o iš viso dešimtąją Versmės elektroninę knygą prof.RitosAleknaitės-Bieliauskienės Vaikas, nusileidęs iš
dangaus. Vygando Telksnio asmenybės fenomenas.
Vaikas, nusileidęs iš dangaus. Vygando Telksnio asmenybės
fenomenas tai knyga apie Lietuvos estrados fenomeną,
populiariosios muzikos atlikėjų ir klausytojų pamėgtų dainų,
instrumentinių pjesių kūrėją Vygandą Telksnį (19341991). Karo
ir pokario paženklintas vaikas, gamtos nuskriaustas ir
apdovanotas kitoks nei bendraamžiai, klydęs ir sugebėjęs
pakilti dvasia.
Knygos
autorė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė siekia patyrinėti
V. Telksnio fenomeną, jo, kūrėjo, transformacijas sudėtingoje
epochoje nuo prieškario iki mūsų dienų, atskleisti skaitytojui
sudėtingas visuomenės kultūros kaitos paradigmas. Juk kalbėdami
apie žmogų, jo kūrybos tendencijas, į istoriją žvelgiame kaip į
patirtį, kuri mums atveria pasaulio įvairovę.
Monografijoje atgyja prieškario populiariosios muzikos atlikėjų
veidai, Filharmonijoje pokariu dirbę įvairiausi artistai ir
mėgėjai, suteikiama galimybė pajusti besikeičiančio XX amžiaus
dvasią. Gausiose nuotraukose buvusių populiarių, Lietuvoje
pamėgtų solistų Nijolės Ščiukaitės, Onos Valiukevičiūtės,
Stasio Povilaičio, kurių koncertuose skambėjo V. Telksnio
dainos, portretai. Ypatingą dėmesį autorė skiria didelės įtakos
V. Telksnio kūrybai ir visuomenės meniniam skoniui turėjusiems
Lietuvos radijo ir televizijos kolektyvams, kurių koncertai liko
garso bei vaizdo juostose, taip pat žmonių atmintyje.
Ši
knyga popieriniu formatu pasirodė pernai ir vasario mėnesį buvo
pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Renginyje dalyvavo Vygando
Telksnio brolis profesorius, habilituotas daktaras, interneto
plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys
Laimutis Adolfas Telksnys, būrys giminaičių, dainininkė Ona
Valiukevičiūtė, poetas Vytautas Barauskas, kompozitorius
Algimantas Raudonikis, Krakių miestelio, kuriame kompozitorius
augo ir mokėsi, gyventojai. Leidinys buvo sutiktas ir Panevėžio
apskrities bibliotekoje, kitur. Daugiau apie pristatymus
skaitykite čia ir
čia.
Tik 9,
99 Lt kainuojančią monografiją elektroniniu formatu galima rasti
ir įsigyti
čia.▲2013
01 30
IŠĖJO PIRMASIS ELEKTRONINIO LIETUVOS
LOKALINIŲ TYRIMŲ
MOKSLO DARBŲ RINKINIO
2013 METŲ TOMO STRAIPSNIS. 2013 m.
sausio 30 d. išėjo pirmasis elektroninio serialinio
periodinio mokslo darbų rinkinio Lietuvos lokaliniai
tyrimai 2013 metų tomo straipsnis,
paskelbtas interneto svetainėje www.llt.lt
anksčiau nepublikuotas, Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos
įvertintas, leidyklos spaudai parengtas biologės, biomedicinos
mokslų daktarės Daivos Patalauskaitėsstraipsnis
Sintautų apylinkių augmenija (LLT:2013-1/15-206/BL),
parašytas Lietuvos valsčių serijos monografijos SINTAUTAI
gamtos skyriui.
Sintautų apylinkių kraštovaizdis upių ir upelių išraižyta
lyguma. Agrariniame Sintautų apylinkių kraštovaizdyje išlikę
natūralūs Novos, Šešupės, Siesarties slėniai leido išlikti nors
ir nedideliems natūralių bendrijų fragmentams. Dauguma šių
bendrijų buvo ir yra patyrusios intensyvią žmogaus įtaką.
Dabartiniai buvusio Sintautų valsčiaus augmenijos tyrimai buvo
atliekami siekiant įvertinti esamą augmenijos būklę, surasti
vietoves, kuriose dar yra išlikusių natūralių augmenijos
bendrijų, jas ištirti, išaiškinti jų vertę.
Teritorija buvo tyrinėjama 2003 m. vasarą maršrutiniu būdu. Buvo
naudojami rajono žemės naudojimo žemėlapiai (M 1: 10 000) ir
Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Kartografijos
centro darbuotojos Lidijos Kavaliauskienės parengtas Sintautų
valsčiaus žemėlapis (M 1: 50 000).
Aptiktos natūralios bendrijos buvo aprašomos, taikant
prancūzųšveicarų mokyklos (Braun-Blanquet) augalijos tyrimo ir
klasifikavimo principus.
Dėl kirtimų šioje teritorijoje nėra brandžių miškų. Pentos
slėnyje, kur nėra stačių šlaitų, yra įsikūrę pakrantiniai
juodalksnynai su vešlia žoline danga, priklausantys žliūginių
juodalksnynų (Stellario nemorum-Alnetum glutinosae Lohm. 1957)
asociacijai. Novos slėnyje ties ganyklomis žliūginiai
juodalksnynai tik siaura juosta driekiasi išilgai upės vagos.
Dabartinė miškų floros sudėtis ir struktūra dar nenusistovėjusi,
medyne gausiai auga pionierinės rūšys. Stačiuose Novos ir
Šešupės šlaituose aptinkami plačialapių miškai, priklausantys
liepinio skroblyno asociacijai (ass. Tilio-Carpinetum betuli
Traczyk 1962), įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, o šlaitų
raguvose guobinio uosyno asociacijai (ass. Ulmo-Fraxinetum
excelsioris Sjörgen 1971).
Pamiškės, miško aikštelės taip pat turi savitą augmeniją.
Klepuose išlikusiuose didesniuose natūraliuose pamiškių plotuose
yra įsikūrę dobiliniai dirvuolynai (Cl. Trifolio-Geranietea
sanguinei Th. Müller 1961, O. Origanetalia vulgaris Th. Müller
1961, All. Trifolion medii Th. Müller 1961, Ass. Trifolio-Agrimonietum
eupatoriae Th. Müller (1961) 1962). Tarp pamiškių dobilynų
smulkiais ploteliais įsiterpia spalvingumu jiems
nenusileidžiančios stepinės pievos (Cl. Festuco-Brometea erecti
Br.-Bl. et Tx. 1943). Įvairaus dydžio plotus purienynų sąjungai
priklausančių viksvameldynų (ass. Scirpetum sylvatici Ralski
1931) galima aptikti palei visas buvusio Sintautų valsčiaus
upes. Upių krantuose daugelyje vietų aptinkami dryžutynai (ass.
Phalaroidetum arundinaceae Libb. 1931) iš paprastųjų nendrynų
klasės (Cl. Phragmitetea australis R. Tx. et Prsg 1942, O.
Phragmitetalia australis Koch 1926, All. Magnocaricion Koch
1926).
Pievų, skirtingai nei miškų, bendrijoms palaikyti reikalinga
pastovi žmogaus veikla šienavimas arba ganymas. Tačiau
šienaujamų pievų buvo aptikta tik Novos slėnyje ties Voveriais.
Voverių pievose siauromis juostomis išilgai miško ir reljefo
įdubimuose aptinkami žemažoliai sausieji briedgaurynai (Cl.
Nardetea strictae Rivas Goday et Borja Carbonell 1961, O.
Nardetalia strictae Oberdorfer ex Preissing 1949, All. Violion
caninae Schwickerath 1944). Briedgaurynų kaimynystėje Novos
slėnyje ties Voveriais išplitusios europinių trąšiųjų pievų
avižuolynų sąjungos (Cl. Molinio-Arrhenatheretea elatioris R. Tx.
1937, O. Arrhenatheretalia elatioris Pawłowski 1928, All.
Arrhenatherion elatioris (Br.Bl. 1925) W. Koch 1926) bendrijos.
Kietavarpynų sąjungos (All. Cynosurion cristati R. Tx. 1947)
bendrijos natūraliose Voverių ganyklose aptinkamos nedideliais
ploteliais. Drėgnesnėse vietose yra nedideli fragmentai
purienynų sąjungai priklausančių aukštažolių vingiorykštinių
snaputynų (All. Calthion palustris R. Tx. 1937 em. Lebrun et al.
1949, ass. Filipendulo-Geranietum palustris W. Koch 1926). O
didelės ir gražios Novos slėnio lankos ties Šurpauliais ir
Rūgiais nebešienaujamos ir pradeda užkrūmyti.
Europos mastu svabios ir vertingos bendrijos yra išskiriamos ir
saugomos kaip Europinės svarbos bendrijos. Sintautų apylinkės
yra smarkiai sukultūrintos, tačiau maži sklypeliai tokių
bendrijų yra išlikę:
6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Šiai buveinei priskiriamos
žemyninės ir vidutinio drėgnumo trąšios Arrhenatherion elatioris
sąjungos pievos. Sintautų apylinkėse šios Europinės svarbos
pievų buveinės aptinkamos Novos slėnyje ties Voveriais;
6230 Rūšių turtingi briedgaurynai. Šiai buveinei priskiriami
rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augimviečių Violion
caninae susivėrę briedgaurynai. Buvusio Sintautų valsčiaus
teritorijoje šios buveinės pievos siauromis juostomis aptinkamos
Novos slėnyje ties Voveriais.
Tai jau 206-asis mokslinis straipsnis Lietuvos lokalinių
tyrimų rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m.
lapkričio 21 d., 15-asis iš
biologijos dalykinės srities ir 1-asis 2013 metų tomo
straipsnis.
▲2013 01 30
VERSMĖS LEIDYKLOS LEIDINYJE KELIONĖ IŠ XXI Į
XIV A. SU GIEDRIAUS KAZIMIERĖNO ALGIRDO PERGALE PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ
ATSISKLEIDŽIA UNIKALUS MENO, ISTORIJOS IR MOKSLO SUSILIEJIMAS.
Versmės leidykla
paskutinėmis 2013 metų sausio dienomis išleido dr. Rasos
Gečaitės knygą Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno
Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų. Tai pirmasis numatomos naujos
serijos Lietuvos istorija šiuolaikinėje dailėje leidinys, kuriame
pristatomas šiuolaikinio tapytojo GiedriausKazimierėno
(g. 1948 m.) įspūdingas paveikslas Algirdo pergalė prie Mėlynųjų
Vandenų, nutapytas 2009 m. ir skirtas šlovingai Lietuvos pergalei prieš
Aukso ordos mongolus-totorius 1362/1363 metais.
Knygos autorė dr. Rasa
Gečaitė meno istorikė, meno bei kultūros kritikė, publicistė. Dešimt
metų dirbusi moksline darbuotoja Lietuvos dailės muziejuje, ji yra
dalyvavusi bei skaičiusi pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų,
nuolat kviečiama kaip ekspertė į įvairius tarptautinius festivalius,
bendradarbiauja spaudoje, radijuje bei televizijoje. Šiuo metu jos kaip
mokslininkės pagrindinė sritis yra XVXVI amžiaus meno ir karališkieji
ryšiai tarp Lietuvos ir Europos.
Pasitelkusi senuosius
metraščius, miniatiūras, žemėlapius, nuojautą ir vaizduotę, naujojoje
knygoje autorė kviečia keliauti iš XXI a. dailininko G. Kazimierėno
dirbtuvės į XIV a. prie paslaptingų Mėlynųjų Vandenų.
Leidinyje publikuojami
prof. Antano Andrijausko, prof. Krescencijaus Stoškaus, prof.Juozo
Algimanto Krikštopaičio, Rimanto Dichavičiaus, Liudviko Pociaus ir
Jūratės Statkutės de Rosales tekstai apie monumentaliuosius dailininko
darbus, skirtus Lietuvos tūkstantmečio sukakčiai paminėti. Knygos
straipsnyje Kviečiu į tapytojo dirbtuvę pats dailininkas suteikia
unikalią progą sužinoti paveikslo Algirdo pergalė prie Mėlynųjų
Vandenų gimimo istoriją.
Prof. Giedrius Kazimierėnas
tapytojas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, 2011m.
apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija,
nuo 2005 m. kuria monumentalių paveikslų ciklą Lietuvos istorijos tema.
Knyga Kelionė iš XXI į XIV
a. su Giedriaus Kazimierėno Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų
tai vienu metu ir meno, ir šalies istorijos tyrinėjimų sintezė, kurioje
publikuojami tekstai svarbūs ir svarūs tiek menotyros, tiek Lietuvos
praeities tyrinėjimo, tiek edukaciniu požiūriu. Gilinimąsi į vieno
autoriaus vieno paveikslo sukūrimą galima pavadinti savotiška kūrybos
archeologija. Autorė kartu kelia daug drąsių hipotezių ir klausimų.
Jaučiamas mokslininkės išmanymas ir užsidegimas, smalsumas ir
tyrinėtojos aistra, kuria tikrai persiims ir knygos skaitytojai.
Kur G. Kazimierėno
paveiksluose baigiasi istorija ir prasideda kūryba? Ką lemia šiųdviejų
sričių darnus bendradarbiavimas ir pagarbus dialogas? Kodėl dailininko
sukurtų paveikslų ciklas pribloškia ne vien savo išmatavimų didybe? Šie
klausimai ragina Rasos Gečaitės knygos skaitytojus versti puslapį po
puslapio ir patirti neprilygstamą intelektualinį bei estetinį malonumą.
Leidinys gausiai
iliustruotas G. Kazimierėno tapybos darbų, eskizų reprodukcijomis
(spaudai paruošė Daniel Samulevič), R. Dichavičiaus, J. Kliučiaus, S.
Paškevičiaus, J.Valiušaičio fotografijomis,
senųjų žemėlapių kopijomis, metraščių faksimilėmis. Knygos dailininkė
Ona Liugailienė.
Versmės leidykla
skaitančiajai visuomenei knygą pristatys Vilniaus knygų mugėje vasario
mėnesį.
VERSMĖS LEIDYKLOS BIBLIOTEKOJE NAUJI
LEIDINIAI. Ilgametis mūsų leidyklos leidžiamų monografijų
kalbos redaktorius, žurnalistas, kalbininkas AlbinasMasaitis
perleido Versmės bibliotekai dar dalį savo daugelį metų kauptos
asmeninės bibliotekos knygų.
A. Masaičio dovanojamų knygų sąrašas ir, žinoma, Versmės leidyklos
bibliotekos lentynos nuolat yra pildomos.
A. Masaičio dovanotų knygų sąrašą (iš viso jau 238 leidiniai) galite
rasti čia. Sąraše nuo Nr.
197 išvardyti nauji gerb. Redaktoriaus dovanoti leidiniai.
Maloniai kviečiame monografijų redaktorius, leidyklos bičiulius užsukti
į leidyklą paskaityti naujų gerb. p. A. Masaičio dovanotų knygų. ▲2013 01
29
2013 01 2425
DAUGPILYJE PRISTATYTI LIETUVOS
LOKALINIAI TYRIMAI.
Mjr. G.Jakštys
ir Daugpilio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto
doktorantės
Versmės leidyklos neetatinis bendradarbis, Lietuvos
generolo Jono Žemaičio karo akademijos Karo mokslų instituto
Karo istorijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr.ManvydasVitkūnas ir šio centro viršininkas mjr. GintautasJakštys viešėjo Daugpilyje, kur sausio 2425 dienomis
dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje XXIII
moksliniai skaitymai (XXIII Zinātniskie lasījumi). Ši
humanitarinių mokslų srities konferencija, jau daugelį metų
rengiama Daugpilio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto,
tradiciškai suburia istorikus bei filologus iš Rytų, Vidurio bei
Šiaurės Europos šalių (Latvijos, Lietuvos, Estijos, Rusijos,
Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos), taip pat sulaukia svečių iš
tolimesnių kraštų. Šiemet konferencijoje dalyvavo mokslininkai
ir iš JAV, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Japonijos, Taivanio.
Dr. M.Vitkūnas ir mjr. G.Jakštys dirbo konferencijos istorijos
sektoriuje Šaltiniai ir žmonės (Sources and People), kur
skaitė mokslinius pranešimus. Abu istorikai taip pat dalyvavo
Latgalos tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. HenrikoSomo (Henrihs Soms) surengtame moksliniame seminare
Lokalinės istorijos tyrimai. Šiame seminare dalyvavo Latvijos,
Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos atstovai, kurie
pristatė jų šalyse vykdomus lokaliosios istorijos tyrimus.
Didelio užsienio kolegų dėmesio sulaukė dr. M. Vitkūno
pranešimas apie Lietuvos valsčių leidinių seriją bei
elektroninį serialinį leidinį Lietuvos lokaliniai tyrimai.
Tokios apimties kryptingi lokalinių tyrimų darbai, kolegų
žiniomis, kaimyninėse šalyse nėra atliekami dažniausiai
leidžiamos pavienės knygos apie atskirų vietovių istoriją. Į
Lietuvos valsčių serijos projektą šiek tiek panašus yra tik
Baltarusijoje vykdomas projektas Knyga Atmintis (Кніга Памяць).
Pagal šį projektą beveik kiekvienam Baltarusijos rajonui yra
išleistos lokalinės istorijos knygos, parengtos autorių
kolektyvų. Tiesa, šiose knygose pagrindinis akcentas paprastai
tenka Antrojo pasaulinio karo įvykiams, o kiti istorijos
tarpsniai būna nušviesti labai nevienodai.
Užsienio kolegos uždavė nemažai klausimų apie Versmės
leidyklos veiklą, domėjosi finansavimo šaltiniais, autorių
kolektyvų būrimo principais ir buvo labai nustebinti, sužinoję,
jog toks didžiulis darbas Lietuvoje yra vykdomas ne valstybinės
institucijos, bet privataus asmens, Versmės leidyklos vadovo
PetroJonušo iniciatyva.
Kaimyninių šalių istorikams taip pat buvo trumpai pristatyti
kiti Lietuvoje vykdomi lokalinių tyrimų projektai, kuriuos
inicijuoja muziejai, savivaldybės, kraštiečių klubai ir privatūs
asmenys.
Tarp kitų leidinių buvo pristatytas ir karinės paskirties
teritorijos Vilniuje, Antakalnyje, lokalus istorinis tyrimas,
atliktas mjr. G. Jakščio ir LKA docentės dr. Nijolės
Janulaitienės 2010 m. išleista knyga Nuo Sapiegų rezidencijos
iki Lietuvos karo akademijos.
Manvydas Vitkūnas
Latgalos tyrimų instituto direktoriaus prof. dr.Henriko
Somo rankose viena iš Lietuvos valsčių serijos knygų
Dr. M. Vitkūnas kolegoms iš
kaimyninių kraštų pristatė Lietuvos valsčių leidinių
seriją bei elektroninį serialinį leidinį Lietuvos
lokaliniai tyrimai.
Manvydo Vitkūno ir Valerijaus Nikulino (Rusija)
nuotraukos
MAŽEIKIŠKIAI SPAUDĖ LETENĄ KELIAUNINKUI ALŠIUI.
Šaltą sausio 24-osios vakarą mažeikiškiai gausiai susirinko į savo
miesto kultūros centrą, kuriame vyko filmo 2000 kilometrų istorijos
pristatymas. Didžiausią žiūrovų dalį sudarė gimnazistai ir senjorai.
Apie AntanoGluskino režisuotą filmą papasakojo Klajūnų
klubo vadovas GintautasBabravičius. Raitelio patirtimi,
paskatinusia parašyti jau dvi knygas apie žygius žemaitukais Žygis
žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos ir Valdovų
meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą pasidalijo GintarasKaltenis. Žygio akimirkas prisiminė raitelis Antanas
Normantas, kuris dabar yra ir prie Alšėnų pilies rasto ir raitelius
visą kelią iki Juodosios jūros lydėjusio mišrūno Alšio šeimininkas.
Po filmo peržiūros žiūrovai pateikė svečiams klausimų, vyko neformalus
bendravimas. Ypač daug aplodismentų pelnė legendinis šuo Alšis, kuris ir
po renginio buvo apsuptas norinčiųjų paglostyti, nusifotografuoti ar
netgi gauti keturkojo žygeivio autografą.
Šis renginys tai tarptautinio socialinio-edukacinio projekto dalis,
skirta iš naujo suaktualinti istorines Lietuvos šaknis ir suvokti jų
reikšmę Europos mastu. Filmo 2000 kilometrų istorijos pristatymo
Mažeikiškiams iniciatorius aktyvus miestelėnas, verslininkas
VygantasGross ir Mažeikių kultūros centras.
Vakarui baigiantis Versmės leidyklos projektų vadovas AndriusBiziulevičius įteikė 2012 metais pasirodžiusių G. Kaltenio knygų
ir filmo 2000 kilometrų istorijos DVD plokštelių renginio
organizatoriams.
▲2013 01 28
2013 01 24
GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS VIEŠVILĖS MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2013m.
sausio 24 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos
spaudai
VIEŠVILĖS monografijos (vyr.redaktoriusAlgirdasSinkevičius) straipsnio rankraštis
JonoTrinkūno Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai. ▲2013 01
29
FILMO 2 000 KILOMETRŲ ISTORIJOS KELIONĖS PER
LIETUVĄ STOTELĖ UKMERGĖJE.
Sausio 22 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje vyko AntanoGluskino filmo 2 000 kilometrų istorijos
pristatymas ir peržiūra. Su ukmergiškiais susitiko Klajūnų
klubo vadovas GintautasBabravičius,
pasidalijęs žygių žemaitukais prisiminimais ir ateities
planais, raitelis ir knygų Žygis žemaitukais iki Juodosios
jūros bei Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į
Krokuvą autorius GintarasKaltenis, atviravęs
apie tai, kaip raitelio patirtis sugulė į dvi skaitytojų
pamėgtas knygas. Žiūrovai pateikė svečiams klausimų.
Versmės leidyklos projektų vadovas Andrius
Biziulevičius papasakojo apie leidyklos veiklą. Buvo
galima įsigyti G. Kaltenio knygų apie žygius žemaitukais ir
filmo 2 000 kilometrų istorijos DVD plokštelių. Knygų ir
DVD plokštelių padovanota Ukmergės rajono savivaldybės mero
pavaduotojui RegimantuiBaravykui, Ukmergės
rajono viešajai bibliotekai ir Ukmergės kraštotyros
muziejui.
VERSMĖS ŽYGEIVIAI PAKARTOJO 1923 METŲ
KLAIPĖDOS SUKILĖLIŲ MARŠRUTĄ. LR Seimas, be kitų gausių
2013-aisiais minėtinų sukakčių, šiuos metus paskelbė ir Klaipėdos krašto
atgavimo metais: šiemet švenčiame 1923-iųjų Klaipėdos sukilimo bei
prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines. Praėjusių metų gruodžio 10 d.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities
skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų
šaulių 3-ąja rinktine pranešė, kad 2013 m. sausio 1819 d. dvyliktą
kartą organizuoja tradicinį nakties žygį Klaipėdos sukilėlių keliais.
Plačiau žr.
www.pesciujuzygiai.lt.
Ne vienas Versmės leidyklos darbuotojas apie šią istorinę sukaktį buvo
girdėjęs, tačiau dalykiškai dalyvauti pėsčiųjų žygyje pasiūlė projektų
vadovas AndriusBiziulevičius ir ėmėsi organizacinių
darbų. Tiesa, iš Versmės leidyklos žygiuojančių atsirado negausiai,
mat gąsdino sinoptikų pranašaujami 1318 laipsnių šalčiai, o kiti
nespėjo išsivaduoti nuo gripo.
Mažosios Lietuvos sukilėliai
ir jų talkininkai inscenizuoto šturmo metu užėmė Klaipėdos prefektūrą. Prancūzų
karių įgula su vadovybe, iškėlusi baltą vėliavą, pasidavė. 2013 01 19
Vis dėlto susirinko rimtai nusiteikusi Versmės kuopa: tokiu pavadinimu
mūsų būrelis buvo įregistruotas organizatorių žygio žurnale. Kuopos
sudėtis: AndriusBiziulevičius, VirginijusJocys,
RasaJocienė, GintarasKaltenis, VaidotasDigaitis, SkirmantėNaglytė, Algirdas
Daujotis, DariusDaujotis. Į žygio trasą išėjome
šešiese, o Algirdas ir Darius paskirti atsakingais už kuopos logistiką.
Penktadienio popietę Versmės leidykloje kuopos branduolį išlydėjo
vadovas PetrasJonušas, Lietuvos valsčių serijos
monografijų Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narė prof.
habil. dr. GrasildaBlažienė ir kiti. Šio žygio proga
leidykla sukomplektavo ir įpareigojo perduoti keturis naujausių leidinių
siuntinius: Laukuvos, Endriejavo, Priekulės miestelių bibliotekoms bei
Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ajai
rinktinei.
Kelias iš Vilniaus link Žemaitijos neprailgo, kadangi du bendražygiai,
žygių žemaitukų žirgais link Juodosios jūros ir Krokuvos dalyviai
Gintaras Kaltenis ir Skirmantė Naglytė dalijosi neblėstančiais
įspūdžiais, o Laukuvoje dar prisijungė ir Vaidotas Digaitis, kuris su
dviem žemaitukų veislės žirgais 2012 m. apkeliavo Baltijos jūrą.
Laukuvoje buvome trumpam išlipę ir prie Lietuvos Nepriklausomybės
dešimtmečiui (1918 1928 m.) skirto paminklo, uždegėme žvakutę.
Laukuvos monografijos skaitytojai gali sužinoti, kad Lietuvos
Nepriklausomybės kovose 19181920 m. dalyvavo trisdešimt savanorių,
kilusių iš šių vietų, o laukuviškis, tuomet dar būsimas agronomas,
Mečislovas Kaulakis 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime.
Dėl vėlaus meto ir gausaus sniego nerizikavome važiuoti į Priekulę
rajoniniais keliais pro Švėkšną, o vykome pro Rimkus prie Klaipėdos.
Atriedėję iki Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos, užsiregistravome
naktinio žygio Klaipėdos sukilėlių takais registravimosi centre ir,
perdavę Versmės leidyklos ir Šilalės kraštiečių draugijos Vilniuje
dovanotas knygas, 22 val. 13 min. išžygiavome link Klaipėdos. Iš viso
dalyvavo apie 1,5 tūkstančio žygeivių. 25,4 km ilgio maršrutas buvo
padalintas į dvi dalis: nuėję pusę kelio turėjome gauti naktipiečių.
Nužygiavę 2,4 km sustojome prie NKVD nužudytų pokario partizanų
palaidojimo vietos paminklo ir, pagerbę žuvusius tylos minute,
patraukėme toliau.
Už 4, 5 km pasiekėme pirmąjį kontrolės postą, kur pasižymėję toliau
tęsėme žygį. Įspūdingai atrodė miškas žiemą, ritmingai girgždėjo sniegas
ir žibintuvėliai kaip jonvabaliai mirgėjo naktyje, aidint kareiviškoms
žygio dainoms. Mūsų kuopa, susigrupavusi po kelis, eidama klausėsi
keliautojo aplink Baltiją Vaidoto Digaičio gyvų įspūdžių. Jam antrino
dviejų istorinių-kultūrinių žygių dalyvis Gintaras Kaltenis, jau parašęs
dvi kelionių knygas, išleistas Versmės leidyklos Žygis žemaitukais
iki Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos bei Valdovų meilės
keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą Keiksnojome Lietuvos oro prognozių
skelbėjus, nes šalčio temperatūra nesiekė nė dešimt laipsnių, o
prisirengę buvome storai.
Ties pusiaukele laukė rimtas istorinės LietuvosVokietijos sienos
sargybos postas, kuriame laukė sargybiniai su originaliomis karinėmis
uniformomis ir ginkluote. Pabendravę prie laužų, gavę žymas dalyvių
kortelėse, patraukėme prie palapinių, iš kur sklido grikių košės kvapas.
Trumpai pailsinę kojas, susitikę pažįstamų žygio dalyvių, padrąsindami
viens kitą patraukėme toliau Klaipėdos link.
Po kelių kilometrų, ties Vilhelmo kanalo pabaiga priėjome granitinį
paminklą prancūzų belaisviams, 1871 m. kasusiems šį kanalą, čia ir
mirusiems.
Gavę žymas netoli paminklo įrengtame kontrolės poste, patraukėme toliau,
jau per dabartinės pramoninės Klaipėdos rajoną, kur 1923 m. buvo
ūkininkų laukai ir vienas kitas vienkiemis, žvejų kaimelis. Perėjome
Smeltalės tiltą ir jau žingsniavome naktinės Klaipėdos šaligatviais.
Informavome savo logistikos dalinį (Algirdą ir Darių), kad pritrūkome
arbatos ir pageidaujame pasikeisti vieną porą apsunkusių batų į
lengvesnius. Po trumpo atokvėpio spartesniu žingsniu patraukėme link
finišo: Lengvosios atletikos maniežo Taikos prospekte. Maniežą pasiekėme
apie 5 val. ryto. Užsiregistravome, ir mums įteikė dalyvio diplomus!
Organizatoriai priminė, kad įdienojus, 12 val., reikia užimti
Klaipėdos miesto prefektūrą. Su Versmės kuopa nusifotografavome prie
Maniežo ir nuvykome į dar vieną istorinio 1923 m. sukilimo dalyvių
dislokacijos vietą buvusį Gindulių kaimelį, dabar gyvenamųjų namų
kvartalą. Ten mus nakvynei priglaudė geros valios būrų žemaičių
palikuonys.
Kelias valandas pasnaudę, susiruošėme į jubiliejinio Klaipėdos sukilimo
renginius mieste. Pirmiausia aplankėme Pilies muziejaus dvi ekspozicijos
patalpas. Buvome maloniai buvome nustebę, kad eksponuojama daug
ikonografinės medžiagos, piliavietės radinių, padirbintų miestelėnų
figūrų.
Laikrodžio tikslumu, kelios minutės iki 12-os, rūkte nurūkome į
uostamiesčio Teatro aikštę. O ten buvo rengiamasi inscenizuotam
Prefektūros, kurioje 19211923 metais buvo Antantės šalių deleguota
Prancūzijos vyriausiojo komisariato būstinė, šturmui. Su Versmės
operatoriumi Andriumi Biziulevičiumi, vilkinčiu XX a. ketvirtojo
dešimtmečio šveicarų kariuomenės aprangos modelio pilka miline,
įsitaisėme patogioje aikštės apžvalgos vietoje ir visą mūšio
inscenizaciją galėjome filmuoti ir fotografuoti. Apie mūšio eigą
detaliai rašė ne vienas šio reginio stebėtojas (žr.
www.lrytas.lt).
Teatro aikštėje apžiūrėjome 1923 m. dokumentinių nuotraukų stendus,
pabendravome su bendražygiais, bičiuliais ir inscenizuoto mūšio
dalyviais.
Pagal žygio ir kelionės programą nuskubėjome prie 1923 m. sukilėliams
dar 1925m. pastatyto paminklo (aut. Adomas
Brakas) netoli buvusių senųjų miesto kapinių (dabar Skulptūrų parkas).
Šis paminklas su dvigubo kryžiaus ženklu, atlaikęs Antrojo pasaulinio
karo ir pokario negandas, pagal savo simbolinę prasmę Klaipėdos
lietuviams buvo ne mažiau svarbus ir brangus kaip Vilniaus lietuviams
Aušros vartų Vytis. Dar 1936 m. kalbininkas iš Endriejavo Andrius
Ašmantas rašė: Jei pavergto Vilniaus kiekvienas akmuo kalba apie
garbingą mūsų praeitį, tai kiekviena jūros banga mums šnara apie didingą
ateitį. Todėl ir sovietmečiu prie Klaipėdos sukilėliams skirto paminklo
dažnai būdavo padedama gėlių, uždegamos žvakutės. 1989 metų balandžio
29-ąją, skambant dainai Oi tu žirge, žirge..., taip padarėme ir mes su
vestuvininkais, kurių dauguma Visi folkloro ansamblio jaunesnioji
karta...
Prie paminklo uždegę žvakutę pagerbėme Klaipėdos vaduotojus tylos
minute. Kiekvienas susimąstėme apie sukilėlius, atidavusius savo gyvybę
už Mažosios Lietuvos grąžinimą Didžiajai Lietuvai, o akyse dar mirgėjo
šios dienos Prefektūros šturmo vaizdai.
Ir jau kulniavome į mašiną, nes mūsų telefonu teiravosi Endriejavo
seniūnė LaimutėŠunokienė, laukė bibliotekininkė RitaŽadeikytė ir didelis Versmės bičiulis, daugelio Endriejavo
monografijos straipsnių autorius AntanasŽemgulis. Dėl
laiko stokos liko neaplankytas 1941 m. sovietų nebaigtas gynybinis dokas
Pyktiškės kalno papėdėje ir Ablingos memorialas. Atvykę į miestelį ir
pasilabinę su svetingais endriejaviškiais, nusifotografavome prie 1938
m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui pastatyto paminklo, kuris
sovietmečiu buvo nugriautas, o Atgimimo metu atkurtas.
Lauke švietė saulutė, bet šaltis spaudė nesigailėdamas, todėl noriai
sugužėjome į miestelio biblioteką. Vieni prigludo prie radiatorių, kiti
apglėbė karštus arbatos puodelius. Pasidalijome žygio įspūdžiais,
pakalbėjome apie istorinę atmintį, perdavėme Versmės dovanotas knygas.
Atsivertę bibliotekoje saugomą Endriejavo monografiją galėjome
pasitikrinti žinias apie 1923 m. sukilimo dalyvį endriejaviškį Kazimierą
Venslauską. Maloniai pabendravę, padėkoję už karštą arbatą, pyragaičius
bei seniūnės dovanotą sūrį, pajudėjome Vilniaus link.
O pakeliui, už Rietavo, mūsų dar laukė geradarių Vandos ir
VladoGaldikų pakurta pirtelė!.. Šeimininkų buvome pavaišinti
net cepelinais (didžkukuliais), o mūsų, žygeivių, susitraukusiems
skrandžiams jie buvo didelis džiaugsmas. Netrūko gražių pasakojimų,
prisiminimų, geros nuotaikos. Truputį maudė kojų raumenys, bet visi
buvome pakylėti. Padėkoję šeimininkams, atsilabinę, toliau tęsėme
kelionę Žemaičių plentu link Laukuvos, kur išleidome bendražygį Vaidotą
Digaitį. Tada pasukome į naująjį Žemaičių greitkelį ir paspaudėme
Vilniaus link. Už mūsų nugarų liko Klaipėda, kurią tiek poetai, tiek
ekonomistai vadina Lietuvos plaučiais. Tad vilniečiai ir kitų miestų
bei miestelių gyventojai, ūkininkai, neužmirškime, kad Lietuva jūrinė
valstybė.
Virginijus Jocys
Naktinio
žygio 1923 m. Klaipėdos sukilėlių keliais inscenizuotame
tuometinio LietuvosVokietijos pasienio kontrolės punkte. Iš
dešinės projektų vadovas Andrius Biziulevičius, apsirengęs XX a.
ketvirtojo dešimtmečio šveicarų kariuomenės aprangos modelio
pilka miline, karo istorijos klubo Grenadierius narys su
vokiška minimo laikotarpio apranga, istorikas Virginijus Jocys.
20130119
apie 02 val.
Prie 1938 m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui
pastatyto paminklo Endriejave, kuris sovietmečiu buvo
nugriautas, o Atgimimo metu atkurtas. Versmės kuopos
žygeiviai, iš kairės: Gintaras Kaltenis, Andrius Biziulevičius,
Skirmantė Naglytė, Vaidotas Digaitis, Rasa Jocienė, Antanas
Žemgulis, priekyje Virginijus Jocys. 2013 01 19
Prie
1923 m. sukilėliams dar 1925 m. pastatyto paminklo (aut. Adomas
Brakas) netoli buvusių senųjų miesto kapinių (dabar Skulptūrų
parkas). Naktinio žygio Klaipėdos sukilėlių keliais Versmės
kuopos žygeiviai, iš kairės: Skirmantė Naglytė, Vaidotas
Digaitis, Andrius Biziulevičius, Darius Daujotis, Gintaras
Kaltenis, Virginijus Jocys, Rasa Jocienė. Klaipėda, 201301
19
Endriejavo miestelio bibliotekai įteikus Versmės leidyklos ir
Šilalės kraštiečių draugijos dovanotas knygas. Priekyje, iš
kairės, žygeiviai: Skirmantė Naglytė, Vaidotas Digaitis. Antroje
eilėje iš kairės: Rasa Jocienė, Gintaras Kaltenis, Algirdas
Daujotis, bibliotekininkė Rita Žadeikytė, Virginijus Jocys,
Gargždų miesto garbės pilietis Antanas Žemgulis, Endriejavo
seniūnė Laimutė Šunokienė, Andrius Biziulevičius. Endriejavas,
2013 01 19
▲2013 01
30
2013 01 18
APIE MUS RAŠO. 2013 m.
sausio 18 d. Lietuvos žinių interneto svetainėje
www.lzinios.lt paskelbtasstraipsnis Vytauto Tamulaičio 100-mečiui bus išleistas jo
apsakymas Petriuko vėliava.Jį galima skaityti
čia.▲2013 03 18
VYTAUTO TAMULAIČIO 100-MEČIUI BUS IŠLEISTAS JO
APSAKYMAS PETRIUKO VĖLIAVA.
Albinas Vaičiūnas pasakoja
apie Vytauto Tamulaičio gyvenimą ir kūrybą
Lietuva turi
pasaulinio masto vaikų rašytoją Vytautą Tamulaitį,
sausio 17 d. Versmės leidykloje vykusiame V. Tamulaičio
100-ųjų gimimo metinių minėjime pakiliai pranešė kultūros
istorikas, literatūros tyrinėtojas AlbinasVaičiūnas,
iškeldamas prieš susirinkusiųjų akis bibliografinę retenybę
1970-aisiais Čikagoje išleistą almanachą Children everywhere,
kuriame paskelbtas ir Vytauto Tamulaičio apsakymas Petriuko
vėliava (Little Peters flag, į anglų kalbą išverstas
autoriaus sūnaus Vytauto Tamulaičio, o iliustruotas Zitos
Sodeikos). Kodėl pasaulinio masto? Mat Jungtinių Tautų
Organizacijai 1970-uosius paskelbus Vaikų metais, tuomet Toronte
gyvenęs lietuvių rašytojas, poetui Bernardui Brazdžioniui
pasiūlius, dalyvavo tarptautiniame vaikų literatūros konkurse,
ir, jį laimėjęs, buvo pagerbtas kartu su kitais dvidešimt
devyniais laureatais iš viso pasaulio. Pasak A.Vaičiūno,
laureatų pagerbimo ceremonijoje, vykusioje JTO būstinėje
Niujorke, stovėjo trisdešimt staliukų, ant kiekvieno po vaikų
rašytojo tėvynės vėliavėlę. Ant V.Tamulaičiui
skirto staliuko tuomet, giliu sovietmečiu, puikavosi tikroji
Lietuvos trispalvė tokia, kokią į
pilies bokštą iškėlė ir apsakymo Petruko vėliava mažasis
herojus. O sovietiniai LTSR ideologai per vėlai susigriebė, kad
reikėjo į tą Niujorką siųsti tarybinį rašytoją su tarybine
vėliava...
Išeivijos rašytoją
asmeniškai pažinojęs, su juo susirašinėjęs, iš to paties zanavykų krašto
kilęs A. Vaičiūnas Versmėje surengė kilnojamąją V. Tamulaičio knygų
parodėlę. Joje ir vieno pirmųjų kūrinių Kiškelio užrašai 1935-ųjų
metų laidos (Kaunas, Vyties bendrovė) egzempliorius, kurio tituliniame
puslapyje atspausdinta žyma Švietimo Ministerijos Knygų Tikrinimo
Komisijos 445-jo posėdžio protokolu nutarta: rekomenduoti visų mokyklų
knygynams; ir išeivijoje Tiubingene, Putname, Niujorke ir kitur
pasirodžiusios knygos, kai kurios su dedikacijomis; ir pirmosios
Vasaros pasakos laidos (Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2004)
egzempliorius. Knygas su dedikacijomis ir ekslibrisais A. Vaičiūnas gavo
dovanų iš rašytojo sesers Jadvygos Tamulaitytės-Penčylienės, poeto
Bernardo Brazdžionio.
Sausio 17 d. Vytautui
Tamulaičiui (1913 01 17 1993 09 22) būtų suėję šimtas metų. Tą dieną
šio garbingo jubiliejaus minėjimai vyko ne tik Vilniuje, Versmės
leidykloje, bet ir V. Tamulaičio tėviškės Kriūkų vidurinėje
mokykloje, ir Marijampolės marijonų gimnazijoje, kurioje būsimasis
rašytojas mokėsi.
V. Tamulaitis dar
studijuodamas išgarsėjo pirmuoju savo kūriniu Skruzdėlytės Greitutės
nuotykiai (pirmoji laida 1935 m. Kaune), už kurį gavo Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus draugijos jaunimo literatūros premiją. Gyvenant
Lietuvoje pasirodė dar penkios knygos, pelniusios jų autoriui
literatūrinės pasakos kūrėjo bei vaikų prozininko autoritetą. Kaip rašė
Jonas Linkevičius, V. Tamulaitis atsistojo į vieną gretą su B.
Buivydaite, K. Bajerčiumi, P. Cvirka, L. Dovydėnu, A. Vaičiulaičiu, S.
Zobarsku. Iš jų V. Tamulaitis išsiskyrė kaip vienas iš nedaugelio
lietuvių rašytojų, atsidavusių vien vaikų ir jaunimo literatūrai.
Pasitraukęs į Vakarus rašytojas, nors ir nelengvomis sąlygomis, po
fizinių darbų, kūrė toliau, ir taip susidarė dar pluoštas literatūrinių
pasakų bei apsakymų. Iš jų plačiausio atgarsio ir palankiausio
įvertinimo išeivijoje susilaukė Svirplio Muzikanto kelionės (1960,
Putnamas, JAV) trečioji trilogijos apie vabalijos pasaulį dalis
(pirmoji Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai, antroji Auksinė
pasaka, 19461948, vėliau naujas jos variantas Vasaros pasaka).
Aukštą įvertinimą pelnė ir jau minėta Petruko vėliava (angliško
vertimo publikacija 1970 m., Čikaga). O štai Auksinės pasakos,
publikuotos Saulutėje, pagrindu perrašyta Vasaros pasaka, vabzdžių
ir vabalų trilogijos dalis apie Bitelę, nors ir ketinta ją išleisti
Čikagoje, bet ilgą laiką egzistavo tik rankraščio pavidalu, ir atskira
knyga pasirodė tik Jono Linkevičiaus rūpesčiu 2004 m., jau laisvoje
Lietuvoje.
Šiandien istorinė diena,
kalbėjo A. Vaičiūnas, Versmė pradeda V. Tamulaičio 100-mečio
minėjimų seriją, kuri vėliau nusidrieks per visą Lietuvą. Vasario 6
d. V.Tamulaitį renginiu pagerbs Martyno Mažvydo
bibliofilų klubas, vasario 26 d. numatomas didysis minėjimas Lietuvos
rašytojų sąjungoje, kovo mėnesį Kaune, o birželį tėviškėje netoli
Kriūkų, kur ketinama įrengti medinių skulptūrų, vaizduojančių rašytojo
kūrinių personažus, taką, kylantį nuo Nemuno iki išlikusios Tamulaičių
sodybos Sutkiškių kaime. Renginius planuoja ir Lietuvos žurnalistų
sąjungos Senjorų klubas bei Lietuvos žurnalistų draugija, juk V.
Tamulaitis buvo ne tik rašytojas, bet ir žurnalistas, buvo 13-os
nepriklausomos Lietuvos laikraščių ir žurnalų bendradarbis, dviejų
periodinių leidinių redaktorius.
A. Vaičiūnas, iki šiol
palaikantis ryšius su V. Tamulaičio giminėmis, visiems susirinkusiems
perdavė linkėjimus nuo rašytojo našlės Marijos Tamulaitienės, kuri
kaskart, švenčiant vyro vaikų rašytojo sukaktį, pageidauja, kad ant
vaišių stalo būtų saldainių... Buvo prisimintas ir apsakymo Petruko
vėliava personažo prototipas, kuris, A. Vaičiūno žiniomis, iki šiol
ūkininkauja Šakių rajone. Jis, kadaise mažas berniukas, 1941 m. vasario
16-ąją esą išties iškėlė Lietuvos vėliavą į Raudonės pilies bokštą.
Pirmajame minėjime dalyvavo
V. Tamulaičio kūrybos žinovas, literatūrologas JonasLinkevičius,
kraštietė dailininkė LaimaPuodžiūnaitė-Ramonienė,
žurnalistai DamijonasŠniukas ir Juozas
Pugačiauskas, kraštotyrininkas, monografijų sudarytojas ir
redaktorius VenantasMačiekus, leidyklos vadovas PetrasJonušas ir kiti.
2013-uosius metus
paženklins ne tik V. Tamulaičio 100-mečio minėjimai. Versmės leidykla
šiuo metu rengia spaudai apsakymą Petriuko vėliava, kuris bus pirmą
kartą išleistas atskiru iliustruotu leidiniu. Tai bus jau 13-oji Vytauto
Tamulaičio knyga.
A. Vaičiūno parengtą
Vytauto Tamulaičio gyvenimo ir kūrybos apžvalgą Metų mėnraštyje
skaitykite čia.
Jonas
Linkevičius ir jo sudaryta bei redaguota Vasaros pasaka
Sausio 16 d. leidykloje vyko Veronikos Juodagalvytės-Verutės
kūrybos darbų albumo Verutės Lietuva sutiktuvės. Albumą džiugiai
pasitiko šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė, Verutės
dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė. Dar pereitų metų
vasarį, per Vilniaus knygų mugę, V. Baublienė kreipėsi į Versmės
leidyklos vadovą Petrą Jonušą, pasidalydama idėja vientisame
leidinyje publikuoti žymios naiviojo meno atstovės Veronikos
Juodagalvytės darbų reprodukcijas. Nuėjus ilgą rėmėjų paieškos kelią
(visi rėmėjai išvardyti leidinio puslapiuose), knyga pagaliau išvydo
dienos šviesą. Kaip sakė ponia Violeta, tai bus didelis džiaugsmas ir
pačiai Verutei, kurios svajonė išleisti savo kūrybos albumą
išsipildė.
Verutė gimė 1928 metais Ažušilės kaime, Vidiškių valsčiuje (dab.
Ignalinos r.). Jos kūrybinė biografija prasidėjo jau vyresniame amžiuje,
kai nenumaldomas troškimas piešti ir tapyti 50 metų slenkstį perkopusią
Verutę atvedė į vakarinę dailės mokyklą.
Šiuo metu tautodailininkė jau yra surengusi 11 personalinių tapybos,
grafikos parodų, yra aktyvi grupinių parodų, konkursų Lietuvoje ir
kitose šalyse dalyvė. Jos darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus,
GALLUP centras Suomijoje, Karmelitų vienuolyno muziejus Krokuvoje, kitos
įstaigos, kolekcininkai bei privatūs asmenys Lietuvoje ir už jos ribų
JAV, Australijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir
kitur. Tautodailininkė apdovanota P. Galaunės (1996 m.), L. Meškaitytės
(1996 m.) premijomis, respublikinių, rajoninių renginių geriausio
meistro diplomais bei prizais, yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos
narė (nuo 1984 m.).
Žinomos knygų dizainerės Vidos Kuraitės itin estetiškai
apipavidalintas leidinys prasideda menotyrininkės Daivos Beliūnienės
įžanga, vėliau pristatoma itin gausi ir spalvinga Verutės kūryba
tapyba, grafika, karpiniai, piešiniai iš viso per 80 darbų. Knygos
pabaigoje šiltais prisiminimais apie tautodailininkę dalijasi jos
artimieji šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė, Verutės
dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė, sesuo Elena Lisauskienė,
anūkas Argaudas Valiulis.
Daugiau apie albumą Verutės Lietuva skaitykite
čia.
Albumą
džiugiai pasitiko šio leidinio iniciatorė, žinoma TV žurnalistė,
Verutės dukterėčia ir krikštaduktė Violeta Baublienė
PASKELBTOS ŠEDUVOS MONOGRAFIJOS STRAIPSNIŲ
PUBLIKACIJOS. Leidyklos bendradarbis, ŠEDUVOS monografijos
vyriausiasis redaktorius sudarytojas JonasLinkevičius
pateikė kultūros ir istorijos žurnalo Radviliškio kraštas 2012 m.
2-ąjį (17-ąjį) numerį, kuriame yra net trys monografijoje
atsidursiančios publikacijos. Tai prof. EgidijausJarašiūno
straipsnis Mokslininko, valstybininko, teisėjo keliai pirmoji
tęstinės publikacijos apie Šeduvoje gimusį iškilų kraštietį Praną Kūrį
dalis (skaitykite čia),
choreografės GenovaitėsJuknevičienės tekstas apie savo
gimtinę Po Rokonių dangum (skaitykite
čia) ir žurnalistės
VeronikosValavičiūtės pokalbis su Vilniaus universiteto
Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros profesoriumi, habilituotu daktaru
Juozu Ruževičiumi Šeduvos vidurinės mokyklos auklėtiniu, pavadintas
Iš tėvų išmokau darbštumo ir atsakomybės... (skaitykite
čia).
▲2013 01 16
BŪSIMI KELMĖS MONOGRAFIJOS SKAITYTOJAI IR
AMERIKOS LIETUVIAI.
Kelmės valsčiaus viršaitis
Juozas Čėsna su žmona. 1932 metai, Kelmė
Leidykloje apsilankęs KELMĖS monografijos vyriausiasis redaktorius
sudarytojas AlfonsasAlijošius papasakojo, kad medžiagos
išsamiam leidiniui sekasi rasti ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto.
Žinia apie ruošiamą monografiją, skirtą buvusiam Kelmės valsčiui,
pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. Iš Kelmės kilusių prelato
Stanislovo Jokūbauskio ir kanauninko dekano Nikodemo Čėsnos giminaičiai
bei buvusio Kelmės valsčiaus viršaičio Juozo Čėsnos vaikai ir anūkai,
dabar gyvenantys Čikagoje ir Floridoje, labai domisi savo tėvų ir anūkų
gimtuoju kraštu. Jie dažnai lankosi Kelmėje, bendrauja su čia gyvenančia
gydytojos E. Česnienės šeima ir kitais giminaičiais. Taip pat jie teikia
paramą ir remia įvairias sveikatos programas ne tik Kelmėje, bet ir
visoje Lietuvoje. Įvertindamas jų didelį indėlį Lietuvai, Virginiją
ir PetrąJokubauskus bei kitus Amerikos lietuvius 2011 m.
liepos mėnesį priėmė prezidentas ValdasAdamkus ir jo
žmona Alma, kai Vilniuje vyko Amerikos lietuvių labdaros
organizacijos Lithuanian Mercy Lift dvidešimtmečiui skirtas renginys.
Apie minėtus JAV gyvenančius mūsų kraštiečius, kurių šaknys Kelmės
valsčiuje, Versmės leidyklai pateikti trys išsamūs straipsniai,
kuriuos paskaityti galėsime išleistoje Lietuvos valsčių serijos
monografijoje Kelmė.
Prelatas Stanislovas Jokubauskis
Kanauninkas Nikodemas Čėsna
▲2013 01 16
2013 01 16
GAUTAS PIRMASIS RENGIAMOS ŠILUTĖS MONOGRAFIJOS STRAIPSNIS. 2013m.
sausio 16 d. leidykloje gautas pirmasis rengiamos
spaudai
ŠILUTĖS monografijos (vyr.redaktorius
dr. MartynasPurvinas) straipsnio rankraštis
MartynoPurvinoĮstaigos, verslai ir
amatininkai Šilutėje XX a. pradžioje. ▲2013 01
16
2013 01 14
GAUTA PARAMA.
2013 m. sausio 14 d. leidyklą pasiekė G. Plekaičio
individualios įmonės Elektra3 000 Lt parama monografijos VIŠTYTIS parengimui
ir leidybai. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Rengiamų
monografijų skirsnyje, pasirenkamoje eilutėje
Vištytis. ▲2013 03
25
ANTANUI TERLECKUI ĮTEIKTA LAISVĖS PREMIJA.
Sausio 13 d. minint Laisvės gynėjų dieną LR Seime, kovotojui už Lietuvos
laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės
premija. Versmės leidykla sveikina laureatą, kurio prisiminimus šiuo
metu rengia spaudai, ir siūlo keletą vaizdų iš renginio.
BIRŽŲ PILYJE IŠKILMINGAI PAMINĖTA LAISVĖS
GYNĖJŲ DIENA.
Kalbėjo knygos Dainuojanti
revoliucija Vilniaus barikadose autorius Juozas Girdvainis
Sausio 13 d.,
sekmadienį, Biržų pilies, kurioje yra įsikūręs ir Sėlos
muziejus bei Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, menėje vyko
Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir JuozoGirdvainio
knygos Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose
pristatymas, kurį organizavo Biržų rajono savivaldybės Kultūros
ir sporto skyrius, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio
viešoji biblioteka ir Versmės leidykla.
Renginio pradžioje
iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas, perskaityti Sausio 13-osios
žuvusiųjų ginant Tėvynės laisvę vardai ir pavardės, jie pagerbti tylos
minute. Įžanginį žodį tarė, visus kviesdamas susimąstyti, atsargos
pulkininkas ArūnasDudavičius, klausęs: kas mums,
budėjusiems prie Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos radijo ir
televizijos, Televizijos bokšto, įskiepijo tą laisvės troškimą? Kodėl
kovojome? Kas padėjo per šitiek metų išsaugoti nenumirusią
Nepriklausomybės viltį? Ar ne mūsų tėvai ir seneliai, Tėvynės meilę
įrodę savo žodžiais ir darbais?..
A. Dudavičiaus mintis
pratęsė Biržų rajono merė IrenaVarzienė. Pranešimą Kuo
reikšminga Sausio 13-oji šiandienos Lietuvai? skaitė Vytauto Didžiojo
universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos studentas
SimonasJazavita.
Knygos DAINUOJANTI
REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE autorius, istorikas ir žurnalistas
Juozas Girdvainis žodžiais pabandė perteikti leidinio rengimo procesą,
atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Įžvalgomis apie šį gyvu ir atviru
įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais pagrįstą
leidinį, rekonstruojantį skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos
atkarpą, pasidalijo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, žurnalistas,
vertėjas, BIRŽŲ monografijos vyriausiasis redaktorius sudarytojas
ArvydasValionis.
Kaip ir ankstesniuose
pristatymuose, A. Dudavičius pakvietė susirinkusiuosius padiskutuoti
tema Ar tokio pobūdžio knygos ugdo patriotizmą bei skatina visuomenę
geriau pažinti savąją istoriją? Į pokalbį įsitraukė ne tik Biržų
Aušros ir kitų mokyklų moksleiviai, bet ir Biržų savivaldybės tarybos
nariai, buvę tremtiniai, šauliai ir kiti susirinkusieji. Muzikavo
Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono
vyresnysis seržantas DonatasVoveris.
Po renginio buvo daug
norinčiųjų gauti knygos Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose
autoriaus autografą. Versmės leidykla įteikė leidinių Biržų rajono
merei, Jurgio Bielinio bibliotekos direktoriui Vygantui
Muraliui, Biržų krašto muziejaus Sėla direktoriui GintaruiButkevičiui. Renginyje dalyvavo vietinių žiniasklaidos priemonių
atstovai.
Kalbėjo Biržų rajono merė Irena
Varzienė
Renginio metu buvo galima susipažinti ir su Versmės
leidžiamomis Lietuvos valsčių serijos monografijomis
Muzikavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų
bataliono vyresnysis seržantas Donatas Voveris
Iškilmingas minėjimas Biržų pilies
menėje pradėtas Lietuvos himnu
TILTAS KARAKASASPARYŽIUSVILNIUS PABUDINO
SĄJŪDŽIO DVASIĄ.
B. Brazdžionio eilių
paskaitė mokytoja lituanistė Asta Druskienė
Sausio 11d., penktadienį, pasitinkant Laisvės
gynėjų dieną, kurią minėjome Sausio 13-ąją, Versmės leidykloje buvo
parodytas Jono ir LuisRosales bei FlorenceBorelly filmas ŽODŽIAI LIETUVA 1989
(pranc. Paroles. Lituanie 1989). Tai buvo praėjusio amžiaus
pabaigoje sukurto dokumentinio filmo premjera Lietuvoje. Sekmadienį jis
parodytas ir per LRT televiziją.
Filmo premjerą leidykloje pristatė LRT operatorius, filmų autorius
StasysPetkus. Dalyvavo Lietuvos laisvės gynėjo, vieno iš
žuvusiųjų per Sausio 13-osios pasipriešinimą ginant Vilniaus televizijos
bokštą, po mirties apdovanoto I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu
Virginijaus Druskio žmona AstaDruskienė, kuri pasidalijo
savo mintimis ir skaudžiais išgyvenimais. Po filmo peržiūros kalbėjęs
fotomenininkas RimantasDichavičius įteikė jai savo
parengtą ir Versmės išleistą knygą Laisvės paženklinti. Dailininkai
atkurtai Lietuvos valstybei.
Peržiūrėjus dokumentinį Sąjūdžio laikų vaizdų liudijimą, S. Petkus
elektroniniu būdu susisiekė su vienu iš filmo kūrėjų, Karakase
(Venesueloje) gyvenančiu LuisuRosalesu. Susirinkusieji
dideliame ekrane galėjo matyti ir girdėti mūsų tautietį, žymiosios
Jūratės Statkutės de Rosales sūnų, lūžio laikotarpiu gyvenusį Lietuvoje,
čia turintį gausybę draugų, puikiai kalbantį lietuviškai. Renginyje
dalyvavęs akademikas prof.Romualdas
Grigas, kalbėdamas su Luisu Rosalesu, ką tik pamatytą anuometinių
jaunų Lietuvos laisvės idėjos palaikytojų sukurtą filmą įvertino kaip
itin literatūrišką, ir prisipažino esąs jo sukrėstas. R. Grigas sakė,
kad Žodžiai Lietuva 1989 padeda mums pildyti mūsų laisvės istorijos
kontekstą, ir tokie autentiški liudijimai nepaprastai vertingi.
Atsakydamas Luisas Rosalesas sakė, kad dėkoti reikia žmonėms, kuriems
filme suteiktas žodis. Mes tik turėjome kamerą ir su ja visur lindom,
kalbėjo jis. Pasak filmo autoriaus, tada, 1989-aisiais, jie, trys
Paryžiaus 8-ojo universiteto kinematografijos studentai, užfiksavo 25
valandas Sąjūdžio dienas liudijančių vaizdų, interviu, pokalbių su
įvairiausiais žmonėmis. O sugrįžę į Paryžių ir įsisukę į įprastus darbus
nufilmuotą medžiagą sumontavo tik po penkerių metų. Filmą nedaug kas
matė. Gaila, kad iškart jo neparodėme platesnei publikai. Kita vertus,
dabar jis įgauna kitą vertę, į jį galima žiūrėti iš atstumo. Mes
džiaugiamės, kad mūsų jaunystės darbas pagaliau pasiekė Lietuvos
žiūrovus nuoširdžiai bendravo L. Rosalesas.
Iš popietės Versmės leidykloje visi skirstėsi sujaudinti, atpažinę
savyje prabudusią Sąjūdžio laikų dvasią.
JUOZO GIRDVAINIO DAINUOJANTI REVOLIUCIJA
MARIJAMPOLĖJE NEPALIKO ABEJINGŲ.
Sausio 10 d. 14 val.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko Versmės
leidyklos išleistos JuozoGirdvainio knygos Dainuojanti
revoliucija Vilniaus barikadose pristatymas.
Bibliotekos Parodų salėje vos sutilpo visi norintys pabūti, pabendrauti,
pasidalyti prisiminimais ir išgyvenimais su knygos autoriumi ir kitais
Sausio 13-osios įvykių liudininkais. Renginio pradžioje buvo sugiedotas
Lietuvos Respublikos himnas, kurį traukė ir jaunas, ir senas. Paskui
tylos minute pagerbtos Sausio 13-osios aukos, tarp kurių buvo ir du
marijampoliečiai: Rimantas Juknevičius (1966 08 091991 01 13), žuvęs
Sausio 13-ąją gindamas Televizijos bokštą, po mirties apdovanotas I-ojo
laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, ir po keleto mėnesių nuo žaizdų miręs
Stasys Mačiulskas (1952 07 051991 04 14), po mirties apdovanotas Vyčio
kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Tėvynei svarbių objektų didvyriško gynimo nuo okupantų kariuomenės,
visai tautai lemtingų įvykių įamžinimo ir minėjimo svarbą pabrėžė visi
tą popietę kalbėjusieji: Marijampolės vicemeras Sigitas
Valančius, pranešimą Kuo reikšminga Sausio 13-oji šiandienos
Lietuvai? skaitęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų
fakulteto istorijos studentas SimonasJazavita, VDU
dėstytojas, Valstybės Nepriklausomybės stipendininkas dr. KęstutisBartkevičius. Apie 1991-ųjų Lietuvos Respublikos Parlamento
gynybą pasakojo Lietuvos kariuomenės dimisijos majoras VitalijusEdvardasStraleckas.
Knygos DAINUOJANTI REVOLIUCIJA VILNIAUS BARIKADOSE autorius, istorikas
ir žurnalistas Juozas Girdvainis žodžiais pabandė perteikti leidinio
rengimo procesą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Savo mintimis apie
šį gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų
pasakojimais-liudijimais pagrįstą leidinį, rekonstruojantį skaudžią ir
didvyrišką valstybės istorijos atkarpą, dalijosi Marijampolės kolegijos
dėstytoja VidaMickuvienė.
Diskusija, kurios temą suformulavo renginio vedėjas atsargos pulkininkas
ArūnasDudavičius, Ar tokio pobūdžio knygos ugdo
patriotizmą bei skatina visuomenę geriau pažinti savąją istoriją?,
nepaliko abejingų. Diskutavo susirinkę kariškiai, šauliai, Marijampolės
studentai bei gimnazistai, Sausio 13-sios įvykių liudininkai, Parlamento
gynėjai.
J. Girdvainis įteikė savo knygą Tautos didvyrio R. Juknevičiaus
tėveliams Vandai ir RimantuiJuknevičiams. Minėjimo
dalyviai ir svečiai turėjo galimybę pabendrauti grupelėmis ir
individualiai, gauti autoriaus autografų.
Juozas Girdvainis atidavė pagarbą prie
Televizijos bokšto žuvusio Rimanto Juknevičiaus tėvams Vandai ir
Rimantui Juknevičiams
Minėjimo dalyviai ir svečiai turėjo
galimybę gauti autoriaus Juozo Girdvainio autografų
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos
moksleiviai atliko meninę programą
Renginio akimirkos. Vyr. seržanto Romo
Eidukevičiaus nuotr.
VERSMĖ IR NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO
DAILĖS MUZIEJUS SUSITARĖ BENDRADARBIAUTI. Sausio 9 d.
Versmės leidyklos atstovai VidaGirininkienė, JūratėBaltrukaitienė, KęstutisVaičiūnas ir AndriusBiziulevičius viešėjo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės
muziejuje Kaune. Ten, dalyvaujant muziejaus direktoriui Osvaldui
Daugeliui ir direktoriaus pavaduotojui investicinėms programoms ir
plėtrai Kęstučiui Linkui, buvo pasirašyta Versmės leidyklos ir
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ilgalaikio
bendradarbiavimo sutartis.
Pasirašyta sutartis leis Lietuvos valsčių serijos monografijų
sudarytojams, redaktoriams ir autoriams naudotis Nacionalinio M. K.
Čiurlionio dailės muziejaus ir jo padalinių (Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio galerijos, Mykolo Žilinsko dailės galerijos, Kauno paveikslų
galerijos, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus, Velnių
muziejaus, Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune, Keramikos
muziejaus, Juozo Zikaro memorialinio muziejaus, Liudo Truikio ir
Marijonos Rakauskaitės memorialinio muziejaus, Adelės ir Pauliaus
Galaunių namų, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose ir
Vytauto Kazimiero Jonyno galerijos Druskininkuose) fondais bei gauti
pageidaujamus dokumentus, nuotraukas ir kitus muziejų eksponatus
skaitmeniniu formatu. Tai labai palengvins monografijų rengėjų
darbą.
Pagal šią sutartį SINTAUTŲ monografijos vyriausioji redaktorė
sudarytoja Vida Girininkienė jau gavo unikalaus 1793 metų Veliuonos
seniūnijos, kuriai tuo metu priklausė ir Sintautai, žemėlapio kopiją.
Šis žemėlapis istorikų buvo žinomas, tačiau pirmą kartą visas bus
publikuotas ir aprašytas monografijoje SINTAUTAI.
Versmės delegacija iš muziejaus vadovų gavo dovanų vertingų knygų:
Aldonos Snitkuvienės Lietuva ir senovės Egiptas XVI a. pab.XXI a. pr.
(2011 m.), Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas (2008 m.), Olgos
Dubeneckienės-Kalpokienės (18911967) Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno,
Skruzdynės, Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinį
(2012 m.) ir katalogą Tarp dangaus ir žemės. Kuršių nerija XIX a.
pab.XX a. I pusės meno kūriniuose. Versmė muziejui savo ruožtu taip
pat dovanojo knygų (dovanojimo
aktas) ir užtikrino muziejų, kad visos Lietuvos valsčių serijos
monografijos muziejaus darbuotojus pasieks laiku.
Versmės projektų vadovas Andrius Biziulevičius, monografijos
SINTAUTAI vyriausioji redaktorė sudarytoja Vida Girininkienė,
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus
pavaduotojas Kęstutis Linkus ir direktorius Osvaldas Daugelis
prie 1793 m. Veliuonos seniūnijos žemėlapio
Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus darbuotojai domisi Lietuvos valsčių serijos
monografijomis. Kęstučio Vaičiūno nuotr.
TARMIŲ METAIS VERSMĖ IR TOLIAU TYRINĖS
VALSČIŲ VIETOVARDŽIUS, PATARMES IR ŠNEKTAS.
Kalbininkas, Versmės
bendradarbis Kazimieras Garšva. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Sausio 8 d. leidykloje viešėjo kalbininkas, humanitarinių mokslų
habilituotas daktaras, Etninės kultūros globos tarybos Tarmių metų
organizavimo ekspertų grupės pirmininkas KazimierasGaršva.
Svečias yra ir ne vienos Lietuvos valsčių serijos monografijų, tarp jų
ir PAŠVITINIO, autorius, Kalbos skyrių redaktorius. Netoli Pašvitinio
ir kalbininko gimtoji Linkuva.
Sausio 5 d. Raudondvaryje prasidėjus Tarmių metų renginiams, K. Garšva
ir Versmei linkėjo plačiau prisistatyti visuomenei, parodant, kokį
didelį tarmių tyrinėjimo darbą atlieka valsčių tarmes aprašantys
autoriai.
Metraštyje Gimtasai kraštas K. Garšva yra išsamiai aptaręs Tarmių metų
programą. Straipsnį prašom skaityti
čia.
▲2013 01 08
2013 01 07
APIE MUS RAŠO. 2013 m.
sausio 7 d. Respublikos interneto svetainėje
www.respublika.lt paskelbtas
Rimvydo Stankevičiaus straipsnis Vienas kitam būkime
Lietuva. Straipsnyje pateikiamas interviu su Joana Ulinauskaite-Mureikiene
apie jos knygą Likimo išbandymai. Straipsnį galima skaityti
čia.▲2013 03 18