ANTANAS  LESYS

1952 01 28 –2014 09 01

Antanas Lesys gimė 1952 sausio 28 d. Širvintų r. Bilšių k. Augo Vilniaus kūdikių ir Trakų r. Tamašiavos vaikų namuose, Vilniaus mokykloje-internate. Mokėsi Vilniaus Naujininkų vakarinėje ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokyklose (dabar Vilniaus konservatorija), baigė Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos Edukologijos universitetas) istorijos fakultetą. Dirbo Vilniaus pagalbinėje mokykloje Nr. 2, Vilniaus r. Juodšilių, Širvintų r. Čiobiškio ir Vilniaus r. Vėliučionių spec. globos vaikų namuose, Vėliučionių pagrindinėje mokykloje, Šalčininkų r. Turgelių ir Akmenynės lietuviškose mokyklose bei Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Už pedagoginę veiklą buvo apdovanotas padėkos ir pagyrimo raštais, 2006 m. skirta žurnalisto premija, 2013 m. įteikta Stanislovo Rapolionio premija.

Drauge su žmona išaugino tris vaikus, namuose yra sukaupęs vertingą asmeninį istorinį archyvą.   

Istorikas, kraštotyrininkas Antanas Lesys neapsiribojo tik archyvais ir pedagoginiu darbu, jis keliavo po Pietryčių Lietuvos kaimus, susitiko su liudininkais, kurie padėjo sukaupti daug istorinės, kraštotyrinės medžiagos (rašytinės, garsinės, vaizdinės). Antanas išleido knygas: „Bažnyčios riteris“ (Vilnius, 2012), drauge su žmona – „Viešpaties pakviestas“ (Vilnius, 2013), „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ (Vilnius, 2012). Jis yra bendraautoris knygų: „Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai“ (Vilnius, 2003), „Blaivybė mano bendruomenėje“ (Lazdijai, 2008), „Aukštadvario žemės ūkio mokykla 1923–2013 m.“ (Aukštadvaris – Trakai, 2013).

Liko drauge su žmona parašytos, paruoštos spaudai, bet dar neišleistos knygos: „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ (II-oji dalis) ir „Fanatikas“ (knyga apie garbės kan. V. J. Vaičiūną). Antanas rinko istorinę medžiagą knygai „Gyvenimo upės versmė“, kurios nesuspėjo pabaigti. Liko parašyti, bet dar neskelbti straipsniai: „Laisvės paukščio skrydis“ (apie Sedos kautynių dalyvį, karį savanorį A. V. Niūniavą), „Nepriklausomybės šauklys“ (apie kun. A. Keiną), „Nebaigtas sakalų skrydis“ (apie 1947–1949 m. žuvusius Tauro apyg. Birutės rinktinės partizanus), apie vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio įkūrėją Juozą Kančį. 

Antanas Lesys buvo istorinio laikraščio „Voruta“ redakcinės kolegijos narys, laikraščiuose „Voruta“, „Trakų žemė“, „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus krašto savaitraštis“, „Gimtinė“, „Lietuvos Jeruzalė“, „Elektrėnų kronika“ ir kt. išspausdino virš 70 straipsnių. Keletas skirta Semeliškėms: „Trakų žemė“, 2010, Nr. 52; 2011, Nr. 1 (Keletas Semeliškių Katalikų akcijos salės istorijos puslapių), „Trakų žemė“, 2011, Nr. 25, 27, 29, 31, 35, 37, 39, 41, 45, 47, 49; 2012, Nr. 2 (Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens..., str. apie Aukštadvario ir Semeliškių vls. partizanus), „Trakų žemė“, 2012, Nr. 4, 6, 9, 15, 21, 22, 30 (Aukštadvario ir Semeliškių valsčių šauliai). 

Antrajame Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „Ties spalio taku“ (Vilnius, 2006) išspausdinti jo eilėraščiai, Abromiškėse, Semeliškėse (Elektrėnų sav.) vedė istorijos seminarus, skaitė paskaitas, Semeliškėse (Elektrėnų sav.) surengta A. Lesio kūrybos popietė.

Antanas Lesys aktyviai dalyvavo „Versmės“ leidyklos rengiamose mokslinėse lokalinių tyrimų ekspedicijose į Aukštadvarį (Trakų r.), Semeliškes (Elektrėnų sav.), Dūkštą (Ignalinos r.), remdamasis šiose ekspedicijose surinkta medžiaga parašė straipsnius „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms.

Palaidotas Vilniuje, Kairėnų kapinėse.

▲2014 09 16

Atgal

Viršun