Jūratės Statkutės de Rosales
1929 09 09 – 2023 09 05

2023 m. rugsėjo 5 d. pasiekė liūdna žinia – netekome žurnalistės, pasaulinio garso mokslininkės, istorijos tyrinėtojos, Lietuvos edukologijos universiteto Garbės daktarės, vienos iškiliausių mūsų „Versmės“ leidyklos autorių Jūratės Statkutės de Rosales. Iki 94-ojo gimtadienio buvo likusios 4-ios dienos...

J.Statkutė de Rosales (Jūratė Regina Statkus de Rosales) gimė Kaune 1929 m. rugsėjo 9 d. Jos tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.

Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai darbo reikalais gyveno iki 1938 m., karo metu mokymąsi tęsė Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas.

1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Gyvendama tolimame užjūryje išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų buvo laikomasi ir lietuviškų papročių.

Nuo 1983 m. buvo populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turėjo nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvavo radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“.

Venesueloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje išleido monografijas, kuriose drąsiai pateikia ir daugiamečiais tyrinėjimais bei moksliniais įrodymais grindžia savo unikalią įžvalgą, kad XIII a. Ispanijos kronikoje minimi godos (lietuviškai gudai, vokiškai gotai, lotyniškai getai), gyvenę nuo Vyslos iki Uralo ir rengę sėkmingus karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų, o lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių senieji protėviai. Yra sulaukusi daugelio garsių mokslininkų, Lietuvos mokslo premijos laureatų teigiamo šių savo darbų įvertinimo:

„Skaitydami Jūratės Statkutės de Rosalės knygas patirsite katarsį“ – akademikas, prof. habil. dr. Romualdas GRIGAS,

„Tai naujas reiškinys Lietuvos archeologijoje ir istorijoje“ – akademikas, prof. habil. dr. Vladas ŽULKUS,

„Giluminiams požiūriams į tradicinius ar nekeliančius abejonių teiginius ir sprendimus, istorinių permainų modelius tenka išlaukti savo valandos“ – akademikas, prof. habil. dr. Algirdas GAIŽUTIS, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius,

„Ji yra Marijos Gimbutienės darbų tęsėja“ – akademikas, prof. dr. Eugenijus JOVAIŠA, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, LR Seimo narys.

2011 metais Vilniaus „Versmės“ leidykla lietuviškai išleido garsios mokslininkės monografiją „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, susilaukusios didelio skaitytojų susidomėjimo (kelis mėnėsius iš eilės ši knyga užėmė pirmąsias vietas populiariausių knygų TOP 10-ukuose) ir tapusios tikru bestseleriu – buvo išleistos net 7-ios pakartotinės šios knygos laidos bendru 11 tūkst. egzempliorių tiražu. Žymios baltų (gudų, godų) proistorės tyrinėtojos, Venesuelos lietuvės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys“ – tai drąsus, nusistovėjusias istorijos „tiesas“ atidžiai peržiūrėti kviečiantis, daugelį metų autorės ir kitų tyrinėtojų kruopščiai rinktos mokslinės medžiagos apie indoeuropietiškas Vakarų kultūros ištakas apibendrinimas, apie dabar baltais vadinamų, o ankščiau gudais (godais) save vadinusių tautų proistore ir net paraistorija vadinamą senąją praeitį.

Tais pačiais metais 2011-aisias mokslininkei buvo suteiktas Lietuvos edukologijos universiteto Garbės daktaro vardas (Doctor honoris causa).

J.Statkutė de Rosales už savo daugiametę mokslinę ir kultūrinę veiklą taip pat yra gavusi šiuos garbingus apdovanojimus: Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos įvertinimą „Metų asmenybė“ (1989), aukščiausią Karakaso (Venesuela) miesto ordiną Orden Diego de Losada, primera clase (1992), aukščiausią Venesuelos ordiną už kultūrinį darbą Orden de Andres Bello, primera clase (1994), LDK Gedimino ordino riterio kryžių (1996).

Jūratei lankantis Lietuvoje, paklausta, ar turi svajonę, taip atsakė: „Norėčiau, kaip vaikystėje, atsigulti žalioje Lietuvos pievoje ir žiūrėti žiūrėti į dangumi plaukiančius debesis... Venesueloje niekur negalima taip atsigulti kaip Lietuvoje, nes ten daug visokių žmogui nuodingų vabaliukų tose jų pievose yra...“

Amžiną atilsį garsiai ir drąsiai Lietuvos dukrai. Nuoširdi užuojauta Jos artimiesiems ir visiems Ją pažinojusiems. Liūdime kartu.

Leidyklos vadovas Petras Jonušas ir „Versmės“ leidykla

Išlydėdami mylimą Jūratę kviečiame prisiminti ir nauju žvilgsniu peržiūrėti 2013 m. sukurtą mūsų "Versmės" leidyklos ir režisieriaus Stasio Petkaus dokumentinį filmą „Jūratė Statkutė de Rosales.  Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“, jau sulaukusį daugiau kaip 34 tūkst. peržiūrų.

https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-garsi-lietuvos-zurnaliste-istorike-n1257577 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentas-pareiske-uzuojauta-del-zurnalistes-statkutes-de-rosales-mirties.d?id=94450125 

▲2023 09 05

Atgal

Viršun