Vladas Terleckas
1939 09 13 – 2024 09 06

Vladas Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Utenos apskrities, Saldutiškio valsčiaus, Krivasalio kaime ūkininkų Prano Terlecko ir Teklės Terleckienės (Mičėnaitės) šeimoje. 1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje mokykloje, 1951–1958 m. Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. stojo į aukštąją mokyklą, tačiau nebuvo priimtas nei į Vilniaus universitetą, nei į Vilniaus pedagoginį institutą, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. Priežastis – brolio Antano Terlecko antisovietinė veikla ir kalinimas.

1959–1961 m. dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbuose Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto nusileidimo taką.

1961–1966 m. studijavo bankininkystę Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. Po studijų metus dirbo TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriuje. Nuo 1967 m. rudens – Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedros vyr. dėstytojas. Dėstydamas studentams įterpdavo draudžiamą temą apie tarpukario Lietuvos pasiekimus ir nepriklausomos Lietuvos pinigų sistemą. Tyrė tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją.

Tik 1986 m. suteiktas docento vardas – praėjus 10 metų nuo disertacijos apgynimo, nes atsisakė paklusti universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti kalinto brolio Antano veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį.

1990 m. kovo 4 d. išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Nuo 1990 m. kovo 20 d. buvo nuolatinės Ekonomikos komisijos narys, nuo 1990 m. rugpjūčio 8 d. – Finansų, bankų ir kredito ekspertų grupės Bankų ir kredito pogrupio narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Nepriklausomybės gynimo fondo komisijos pirmininku. Nuo 1992 m. liepos 30 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narys. 1991–1993 m. – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. – Valstybinio komercinio banko Mokymo centro direktorius.

Signataras V. Terleckas dalyvavo kuriant Lietuvos finansų sistemą, Lietuvos banką ir nacionalinę valiutą – litą. Jo rūpesčiu parengti daugelis bankininkystės įstatymų projektų.

Ne mažiau svarbus Vlado Terlecko įnašas į tarpukario Lietuvos pinigų sistemos, bankininkystės ir pasipriešinimo okupacijai tyrimus. Jau būdamas garbaus amžiaus, Vadas Terleckas Lietuvos banko ir lito įvedimo šimtmečiui (1922–2022 m.) paminėti atnaujino, pataisė ir gausiai papildė savo pirmąją dar 1992 m. išleistą knygą „Pinigai Lietuvoje 1915–1944 m.“

Šalia istorinių temų, Vladas Terleckas nuolat domėjosi šių laikų aktualijomis ir išgyveno dėl Lietuvai galinčių pakenkti idėjų ar sprendimų. Tais klausimais aktyviai ir kvalifikuotai rengė publikacijas bei pasisakinėjo žiniasklaidoje. Paskelbė per 550 įvairių publikacijų, iš jų 11 monografijų.

Vladas Terleckas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio (2010) ir Karininko kryžiais (2020). 2017 metais jam įteiktas Seimo apdovanojimas – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

Vladas Terleckas parengė ir „Versmės“ leidykloje išleido knygą „Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai“ (2009). Knygoje žinomos Lietuvos patriotų šeimos atstovas skambina pavojaus varpais dėl nesiliaujančio beatodairiško, tendencingo viešo antilietuviško manipuliavimo Lietuvos istorijos faktais, nepritaria tiems dabarties istorikams, kurie praeityje ieško tariamo savaiminio mūsų Tėvynės atsilikimo, kaltindami ne Lietuvą šimtmečiais naikinusius svetimšalius, o pačią tautą; autorius argumentuotai kritikuoja išpopuliarintus veikėjus, visuomenei diegiančius šias pražūtingas teorijas bei teisinančius Lietuvos okupantus ir net reikalaujančius jų atsiprašyti! Uždegančiai gindamas garbingą Lietuvos praeitį, autorius kviečia netylėti ir skaitytojus.

Vladas Terleckas „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms parašė 14 mokslinių straipsnių apie Lietuvos miestelių smulkaus kredito draugijas: monografijoms „Papilė“ (I d.), „Tauragnai“, „Gelvonai“, „Baisogala“, „Obeliai. Kriaunos“, „Vepriai“, „Žeimelis“ (II d.), „Panemunėlis“ (I d.), „Gelgaudiškis“ (II d.), „Kartena“, „Sintautai“ (I d.), „Šeduva“, „Kamajai“, „Kazlų Rūda“.

Iškeliavus iškiliam Lietuvos patriotui, „Versmės“ leidyklos kolektyvas ir visa „Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia žmoną Reginą, dukrą Jūratę ir artimuosius.

▲2024 09 09

Atgal

Viršun