Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Pabradė“ įžanginė knyga: 10 autorių, 12 straipsnių, 480 puslapių, 600 egzempliorių. 2017 m.
ISBN 978-609-8148-56-5

Knyga skiriama
LIETUVOS TŪKSTANTMEČIUI 1009–2009

LIETUVOS VALSTYBĖS – KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO 750 METŲ JUBILIEJUI 1253–2003

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI 1918–2018

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO 25 METŲ SUKAKČIAI 1990–2015

LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO 30-MEČIUI 1988–2018
PABRADĖS 550 METŲ JUBILIEJUI XV A. II PUSĖ–XXI A. I PUSĖ

PABRADĖ – įžanginė to paties pavadinimo „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos knyga, dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui (1990–2015), Lietuvos Persitvarkymo Sajūdžio 30-mečiui (1988–2018), Pabradės 550 metų jubiliejui (XV a. II pusė–XXI a. I pusė), kitoms Lietuvai svarbioms istorinėms sukaktims.
Knygą sudaro 12 straipsnių, iš kurių du moksliniai, įvertinti Lietuvos valsčių serijos Mokslo darbų komisijos. Straipsniuose aprašytas Baliulių pilkapynas, Laisvės kova Pabradės valsčiuje 1941 metais, 1943–1953 metų Pabradės krašto istorijos ir kultūros paveldas, Pabradės miesto bendruomenės „Domus“ veikla, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorija ir dabartis, Pabradės miesto biblioteka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pabradės grupės veikla ir Pabradės savivalda. Taip pat nagrinėjama lenkų kalbos vartosenos raida Pabradėje, Pabradės tiltų užrašų sociolingvistinis aspektas ir Pabradės sąsajos su J. Pilsudskiu.

Vyriausiasis redaktorius  
KĘSTUTIS MARCINKEVIČIUS

Sudarytojai
KĘSTUTIS MARCINKEVIČIUS, LAIMA MARKAUSKIENĖ

Atsakingoji redaktorė
SONATA JONUŠAITĖ

Redaktorius
PETRAS JONUŠAS

Kalbos redaktoriai
AUKSĖ GASPERAVIČIENĖ

Anglų kalbos redaktorius, vertėjas
ALOYZAS PRANAS KNABIKAS

Korektorės
DANGUOLĖ TUNKEVIČIENĖ, RASA KAŠĖTIENĖ

Viršelio dailininkė
ONA LIUGAILIENË

Principinio maketo dailininkas
ALVYDAS LADYGA

Kartografės
AIRA DUBIKALTIENĖ (UAB „Žemėlapių artelė“), LIDIJA KAVALIAUSKIENĖ

Maketuotoja
VIOLETA BARKAUSKAITĖ

Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisija
Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS (etnologija), prof. habil. dr. VA LENTINAS BALTRŪNAS (geologija), prof. habil. dr. GRASILDA BLAŽIEN Ė (kalbotyra), dr. DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ (XX a. istorija), dr. ARŪNAS BUBNYS (XX a. istorija), dr. RASA BUTVILAITĖ (menotyra), LMA tikrasis narys prof. habil. dr. A LGIRDAS GAIŽUTIS (kultūrologija), doc. dr. VIRGINIJUS GERULAITIS (geografija), VIDA GIRININKIENĖ (XIX a. istorija), LMA narys emeritas prof. habil. dr. ROMUALDAS GRIGAS (sociologija), doc. dr. ALGIRDAS JAKUBČIONIS (XX a. istorija), doc. dr. A RTŪRAS JUDŽENTIS (kalbotyra), doc. dr. ROBERTAS JURGAITIS (istorija), dr. ZITA MEDIŠAUSKIENĖ (XIX a. istorija), LKMA akademikė prof. habil. dr. IRENA REGINA MERKIENĖ (etnologija), dr. JURGA MOTIEJŪNAITĖ (botanika), prof. habil. dr. STASYS SKRODENIS (tautosaka), dr. DARIUS STONČIUS (biologija), dr. ŽILVYTIS ŠAKNYS (etnologija), IRENA ŠUTINIENĖ (sociologija),
doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (archeologija, komisijos pirmininkas)

Rengėjas ir leidėjas
VšĮ „Versmės“ leidykla (leidyklos vadovas PETRAS JONUŠAS)

Pagrindiniai finansuotojai ir rėmėjai
UAB „Intersurgical“, Švenčionių rajono savivaldybė, UAB „Magnolija“, UAB „Pabradės kartonas“

Viršelyje
Pabradė. 2007 m. Vlado Šarėjaus nuotr.

Viršelio galinėje pusėje
Pabradiškiai Baltijos kelyje. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Knyga išleista 2017

„Versmės“ leidykla, „Lietuvos valsčių“ serijos sumanytoja ir leidėja, siekia per XIX a. viduryje susiformavusių valsčių, kurie iki jų panaikinimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs šalies administraciniai-teritoriniai vienetai, istoriją parašyti ir išleisti Didžiąją šimtatomę Lietuvos istoriją.

„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų ir jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių priešistorinių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt.

1994 m. pradėta rengti „Lietuvos valsčių“ serija buvo įrašyta į Lietuvos tūkstantmečio programą, kuriai 1999 m. gruodžio 2 d. pritarė Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija, o 1998 m. pasirodžiusi pirmoji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „Žagarė“ kartu yra ir pirmoji knyga Lie­tuvoje, išleista su oficialiu Lietuvos tūkstantmečio sukakties minėjimo jubiliejiniu ženklu.

2010 m. birželio 4 d. Lietuvos tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą renginio dalyvių vardu „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradºs seniūnė Marija Sadovskaja pasirašė Ketinimų parengti ir išleisti savo krašto knygą sutartį. Sutar­tyje įsipareigojama iki 2018 metų Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio – parengti ir išleisti šimtatomės „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos knygą „Pabradė“ – rašytinį Pabradės krašto žmonių, istorijos ir kultūros Lietuvos tūkstantmečio ir Nepriklausomybės paminklą.

2012 m. liepos 23–29 d. buvusio Pabradės valsčiaus teritorijoje vyko pirmoji „Versmės“ leidyklos surengta knygos autorių lokalinių tyrimų ekspedicija. Apie numatomą vykdyti ekspediciją maloniai sutiko informuoti parapijiečius Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimų karalienės, klebonas kun. Jan Černiavski, kviesdamas suteikti vertingos informacijos, ragindamas be baimės priimti ekspedicijos dalyvius. Rajono laikraštyje „Švenčionių kraštas“ (2012 m. liepos 21 d., Nr. 55 (1199) išspausdinta informacija apie „Versmės“ leidyklos rengiamą ir leidžiamą „Lietuvos valsčių“ seriją ir įvyksiančią ekspediciją Pabradės krašte, parengtas buvusio valsčiaus žemėlapis, išspausdinta 200 lankstinukų apie Pabradės kraštą.

Ekspedicijos dalyviai (studentai, mokytojai, mokslo darbuotojai) domėjosi bažnyčių istorija, fiksavo seniausių Pabradės ir Magūnų seniūnijų gyventojų praeities prisiminimus, fotomenininkas Klaudijus Driskius įamžino buvusio Pabradės valsčiaus gamtos ir kultūros paminklus, žmones. Ekspedicijos dalyviai įsitikino, kad Pabradės, Prienų, Magūnų apylinkių vietovės labai margos gyventojų tautine sudėtimi, kultūra, vartojamų kalbų įvairove. Nemaža gyventojų dalis yra atvykę iš Baltarusijos. Tai kraštas, kuris iki šiol tebejaučia istorinių virsmų pasekmes.

Šioje „Pabradės“ monografijos įžanginėje knygoje, temų įvairove ir straipsnių kiekiu pasiekusioje tik maždaug trečdalį įprastos standartinės „Lietuvos valsčių“ monografijos apimties, sudėti straipsniai, atspindintys kalbų vystymosi tendencijas, prieštaringai vertinamų istorinių asmenybių gyvenimą ir įtaką šio krašto vysty­muisi, Atgimimo laikmetį, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą Pabradėje ir kt.

Pabradės „Domus“ bendruomenės surinkta faktinė istorinė medžiaga (www.pabradedomus.lt) liudija, kad XV antrojoje pusėje pirmą kartą rašytiniuose šalti­niuose minimas Pabradės pavadinimas, prie dviejų upių santakos įsikūręs iš molio plūktas užvažiuojamasis kiemas prie pašto kelio. Keleiviams tekdavo šioje vietoje keltis per upę brasta. Pavadinimo kilmė yra siejama su žodžiu brasta arba slavišku po brodu. Šiame kieme ilsėjosi keleiviai, vežėjai bei prekeiviai, kurie keldavosi į Kauną, Varšuvą ar į kitus Europos miestus. Remiantis lenkų literatūros šaltiniais, manoma, kad pirmas šių namų šeimininkas buvo Voicechas Nosilovskis. Po jo šios žemės ir užvažiuojamasis kiemas atiteko sūnums Andžėjui ir Ježiui Nosilovskiams. 1528 m. birželio 17 d. savo žemes Nosilovskiai pardavė Vilniaus pilininkui Jurgiui Radvilai (Barboros Radvilaitės tėvui). Po Jurgio Radvilos mirties Påbradę valdė jo sūnus Mykolas Radvila Rudasis. 1571 m. LDK valdovas ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas suteikė Pabradės miestui privilegiją, skiriamą trečio lygio miestams, kuriuose svarbus vaidmuo tekdavo žemdirbystei. 1722 m. balandžio 15 d. Tyzenhauzai prie Vilniaus vieškelio pasistatydino užvažiuojamuosius namus su pašto arklių pakaitos stotimi ir užvažiuojamuoju kiemu.
Tebūna ši knyga Pabradės krašto pažinimo vadovėlis, padėsiantis suvokti šio krašto istoriją. Tebūna ji ir paskata ateičiai kraštiečiams gilintis, atrasti, fiksuoti Pabradės ir jos apylinkių istoriją, kraštovaizdžio raidą, tradicinę kultūrą, senolių išmintį ir patirtį, tautų bendrystę bei skirtumus ir kt.

Mieli autoriai, gerbiami rėmėjai, Jūs pastatėte Pabradei rašto paminklą. Šioje knygoje Jūs įamžinote savo giminių, kitų šiam kraštui nusipelniusių žmonių var­dus ir pavardes, jų atvaizdus nuotraukose. Visa tai išliks ilgam ne tik Pabradės, bet ir mūsų tautos istorijoje.
Tikiu, kad perskaičius šią įžanginę „Pabradės“ monografijos knygą, atsiras darbų tęsėjų, kurie neilgai trukus pradėtą svarbų darbą išplėtos iki išsamaus turinio ir „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms būdingos tūkstantį puslapių perkopiančios apimties.

Kęstutis Marcinkevičius

* Žvaigždute turinyje žymimi straipsniai, įvertinti monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos.

* An asterisk in the contents marks the articles approved by the “Lietuvos valsčiai” Series Scientific Works Commission.

Išleidus knygą skaitytojų ir kraštiečių domėjimasis savo gimtine ne tik kad nesumažėja, priešingai – jis ima augti, didėti ir skleistis.

O to pasekmėje ima aiškėti neaprašyti dalykai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių į knygą nepateko. 

Bet juk niekada ne vėlu pasitaisyti, papildyti praleistas ar neišbaigtas temas. Todėl maloniai kviečiame toliau tobulinti šią monografiją, rašyti mums leidykla@versme.lt, atkreipti dėmesį, ką praleidome, pasiūlyti, ką dar galėtumėme mes, o geriausiai – Jūs pats (pati) parašyti šiai knygai.

Atliktas darbas nenueis veltui. Naujus rašinius, papildančius jau išleistą knygą, pirmiausia nedelsdami skelbsime leidyklos svetainės skirsnyje „Kas į knygą nesudėta“ – juos greitai susirasti ir perskaityti galės visi besidominantys. Šiuos straipsnelius kaip lygiateises monografijos sudedamąsias dalis vėliau skelbsime elektroninėje monografijos versijoje kartu su visa knyga. 

Tegu knygos nenustoja augti, gražėti ir tobulėti! Tą mums leidžia šiuolaikinės technologijos – ateities skaitytojai, mūsų papildytas knygas skaitysiantys vis labiau populiarėjančiomis elektroninėmis skaityklėmis, neatskirs, kurie straipsniai buvo popierinėje knygoje, o kurie įterpti tik į virtualųjį maketą. Jie tik galės skaityti gerą, išsamią  knygą...

▲2017 09 12

Atgal

Viršun