Knyga, kaip paminklas Papilei

Nedažnai būna tokių švenčių, kaip praeitas saulėtas šeštadienis Papilėje. Miestelis ir visas rajonas šventė knygos apie Papilę gimimą. Dar šviežutėlę, vakarykščiai baigtą spausdinti „Spindulio“ spaustuvėje, nekantriai lauktą knygą lietė, sklaidė dešimtys žmonių, ieškodami sau brangių vardų, vietovių,datų.

Iš Vilniaus atvykę monografiją „Papilę“ rengusios leidyklos „Versmė“ vadovai ir kūrybinė grupė pirmiausia patraukė prie S. Daukanto kapo ir padėjo gėlių, taip pateikdami ataskaitą garbiajam kraštiečiui apie savo atliktą darbą.

Šventė, sutapusi su Švč. Marijos Gimimo atlaidais, prasidėjo aikštėje. J. Gintausko diriguojamas Naujosios Akmenės dūdų orkestras sugrojo Himną, pakelti miestelio vėliavos pakviesti šventėje dalyvavę kilniausio poelgio nominantai M. Repšytė, A. Šivickienė, V. Klovas ir R. Strigūnas.

Gausiu būriu svečiai ir šeimininkai patraukė į kultūros ir laisvalaikio centrą. Jame vykusį pokalbį papildė Naujosios Akmenės muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis, Papilės vokalinis ansamblis „Talia“ ir mokyklos dainininkėms.

Pakiliai sutiktas Veronikos Povilionienės ir Petro Vyšniausko koncertas. 

Skirta visų kartų papilėniškiams

Įžanginiame žodyje seniūnas A. Vaičius pabrėžė, jog taip lauktas leidinys yra tarsi paminklas visiems šiame krašte gimusiems, gyvenusiems, gyvenantiems, šį kraštą mylintiems žmonėms. Žinoma, ir tiems, kurie gyvens po mūsų ir norės pažinti savo ištakas. Tylos minute pagerbtas į amžinąjį gyvenimą išėjusių kraštiečių atminimas. Seniūnas priminė sumanymo išleisti knygą apie Papilės kraštą užuomazgą 2000  m. kraštiečių sueigoje Paragiuose. Kad sumanymas tapo tikrove, seniūnas padėkojo leidyklos „Versmė“ savininkui P. Jonušui ir monografijos vyriausiajai redaktorei V. Girininkienei, įteikdamas tautodailininko P. Veiso sukurtas Užgavėnių kaukes. Ačiū tarta ir kitiems knygos rengėjams.

Leidyklos „Versmė“ savininkas P. Jonušas su pasididžiavimu kalbėjo apie naująjį leidinį. Monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“ leidykla „Versmė“ skiria Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečiui. „Papilė“ – 11-oji serijos knyga, pasak leidėjo, pati išsamiausia ir geriausiai pavykusi, kuria pagrįstai didžiuojasi leidėjai. Tai pirmoji monografija, kurią sudarys 2 dalys. Šventėje pristatytasis pirmais tomas yra 1082 puslapių, baigiamas rengti antrasis tomas bus apie 600 puslapių. Iš viso monografijoje bus 127 straipsniai, kuriuos parengė 96 autorių kolektyvas. Leidyklos vadovas dėkingu žodžiu minėjo leidinio vyriausiąją redaktorę, mūsų kraštietę V. Girininkienę, kuri sutelkė Vilniaus, Kauno, Šiaulių universitetų, muziejų ir kitų žinybų mokslininkus, pasidžiaugta, kad 35 publikacijų autoriai yra iš Papilės krašto bei kitų rajono vietų.

Ponas P. Jonušas priminė, kad monografijos parengimo ir leidybos kaštai siekia 150 tūkst. litų. Seniūnija surinko 45 tūkst. Lt, 50 tūkstančių prisidėjo pats leidyklos savininkas. Mokslinių leidinių rengimas nėra pelningas verslas, aišku, kad tik nedidelė ir šios monografijos 900 egz. tiražo dalis bus parduota.

Leidyklos vadovas pirmuosius knygos egzempliorius dovanojo rajono viešajai, Papilės miestelio bei mokyklos, Kairiškių mokyklos bibliotekoms, merui A. Lupeikai, švietimo ir mokslo ministrui A. Monkevičiui, vertingų prisiminimų pateikusioms papilėniškėms A. Steckytei, D. Vasiliauskienei, G. Putinaitei. Knygomis atsidėkota leidybą parėmusiems verslininkams.

Rengta su meile

Pasak vyr. redaktorės V. Girininkienės, monografija pavyko pirmiausia dėl to, kad rengimą su didele meile ir nuoširdumu rėmė seniūnijos inteligentija ir visi gyventojai – kas lėšomis, kas skolindami vertingų dokumentų, nuotraukų. Seniūnijos paramą dėkingu žodžiu minėjo ir ekspedicijos dalyvė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja G. Žukauskienė bei kiti rengėjai. Ypač praturtino leidinį tarpukario Papilės fotografo J. Sinkevičiaus nuotraukos, kuriomis susidomėjo Nacionalinis muziejus, ketinantis surengti jų parodą Vilniuje.

Leidėjus ir papilėniškius su knygos pasirodymu sveikino Šiaulių universiteto docentė R. Trimonienė ir lektorė B. Salatkienė, Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkas P. Spurgevičius, Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius ir kiti svečiai. Pasidžiaugęs monografija, meras A. Lupeika sakė, jog tai sektinas pavyzdys turtingą istoriją turinčioms Akmenės bei Kruopių seniūnijoms, o savivaldybė tokią veiklą pagal galimybes remsianti. Mero pavaduotojas A. Nicius savo nupirktą knygą padovanojo kilniausio poelgio nominaciją pelniusiai pedagogei A. Šivickienei.

Į pristatymą iš spaustuvės buvo atvežti 200 egzempliorių. Didelę siuntos dalį seniūnas A. Vaičius tą dieną ir dovanojo leidybos rėmėjams, seniūnijos bibliotekoms, svečiams, renginyje dalyvavusiems ir lėšų skyrusiems Seimo nariui V. Greičiūnui, Gargždų plytų bendrovės direktoriui J. Gricui, knygomis apdovanoti ir šių metų puošniausių sodybų šeimininkai Stanislava ir Kazys Eibučiai, Audronė ir Andrius Šiurkai, Vitalija ir Kazys Šalkauskai.

Metus pirmąjį žvilgsnį

Jau pirmoji monografijos dalis sukelia pagarbą ir teikia galimybę pasigrožėti knygų leidybos kultūra. Monografija išspausdinta gerame kreidiniame popieriuje, sumaniai apdorotos nuotraukos. Pirmajame tome tilpo 82 straipsniai, publikacijos bene pirmą kartą šioje serijoje aprėpia visus krašto istorijos tarpsnius. Pirmą kartą pateiktas išsamus geologinis žemės gelmių tyrimas, duomenys apie šio krašto gyvūniją, pirmą kartą skelbiamos žinios apie XVII–XIX amžių miestelį, gilyn į istorijos gelmes nukelta mokyklos įkūrimo data.

Jau užsiminėme apie tarpukario meno fotografą J. Sinkevičių, kurio nuotraukos iki šiol puikios kokybės, pasak redaktorės V. Girininkienės, vien šio autoriaus bus kokie 600 nuotraukų.

Nors knyga – išsamiausia krašto istorija, tačiau aktualumo jai teikia ir pastarojo dešimtmečio įvykių aprašymai, kultūros, sporto, nevyriausybinių organizacijų veiklos aktualijos, gyventojų buities vaizdai.

Neklystant galima sakyti, kad šeštadienio vakarą daugelio papilėniškių namuose ilgiau negeso šviesa. Žmonės skaitė KNYGĄ – apie savo kraštą ir apie pobūdžio leidiniai itin reti, galima sakyti, kad monografija „Papilė“ yra ir paminklas, ir reikšmingas dokumentas, pereisiantis ateities kartoms.

Atgal

Viršun