Pildosi vilkijiečių svajonės

Taip atrodė Vilkija prieš Antrąjį pasaulinį karą

Kai prieš kelerius metus pasigirdo kalbos apie „Versmės“ leidykloje leidžiamas „Lietuvos valsčių“ serijos knygas, pagalvojau, kaip reikėtų išsamios monografijos ir apie Vilkiją – miestelis įspūdingas savo kraštovaizdžiu, išsidėstymu, gatvių išplanavimu ir minimas senuose istoriniuose šaltiniuose kaip viena pirmųjų LIetuvos muitinių pire Nemuno. O kai viename knygyne pamačiau išleistas monografijas apie kaimyninius Veliuonos ir Seredžiaus miestelius, apėmė šioks toks pavydas. Ir štai šią vasarą mes, vilkijiečiai, išgirdome puikią žinią, kad mūsų miestelyje pradedama 10 dienų ekspedicija monografijai apie Vilkiją parengti.

Rajono valdžios parama

Gyvenimo tikrovė yra tokia, kad vien gerų norų, minčių ir idėjų nepakanka – tam reikalingos ir lėšos. Knygos leidimą finansuoja Kauno rajono savivaldybė, o didžiausią iniciatyvą rodo ir šios veiklos imasi rajono Tarybos nariai Romualdas Povilaitis ir Janina Marcinkevičienė.

Gražią vasaros popietę rajono valdžios atstovai šiuos klausimus nagrinėjo pokalbyje su ekspedicijos dalyviais. Kauno rajono meras Leonardas Gineika pritarė knygos išleidimui ir pažadėjo skirti lėšų. Pokalbyje dalyvavo ir mero pavaduotojas Kęstutis Juknis bei rajono Tarybos nariai Janina Marcinkevičienė, Audronė Daubarienė, Gediminas Staugaitis, Algirdas Žandaras.

Prie jų prisijungė ir Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Balčiūnas bei Vilkijos miesto seniūnas Jonas Gurskas, kiti miestelio darbuotojai. Susitikimas vyko nuostabioje aplinkoje – rajono valdžios atstovus ir ekspedicijos dalyvius svetingai priėmė kaimo turizmo verslą plėtojantys Roma ir Eigmantas Zalensai.

Šeimininkai aprodė savo valdas ant Dubysos kranto bei pasidalijo ateities planais. Jie pasiūlė ekspedicijos dalyviams, esant reikalui, apsigyventi jų sodyboje. Ypač šiuo pasiūlymu turėtų susidomėti ir apsidžiaugti Ričardas Kazlauskas, atvyksiantis tyrinėti Vilkijos apylinkių gyvūnijos.

Apie ekspedicijos dalyvius

Ekspedicijoje alyvavo gausus būrys įžymių Lietuvos žmonių, mokslininkų. Vilkijiečiai sužavėti ir nepaprastai dėkingi ekspedicijos vadovei istorikei Vidai Girininkienei, būsimos monografijos vyr. redaktorei. O vadovė sako, kad Vilkijos kraštas ir žmonės visiems paliko didelį įspūdį.

„Niekada iki šiol nebuvau čia užsukusi. Nebuvo laiko ir noro“, – sakė ekspedicijos vadovė V. Girininkienė.

Ekspedicijoje dalyvavęs geologas profesorius akademikas Algirdas Gaigalas vilkijiečius supažindino su numatomais darbais, kasinėjimais šiose apylinkėse  ir papasakojo, kokiomis žaliavomis turtingas šis kraštas. Jam antrino ir savo būsimus planus atskleidė geografas daktaras Rimvydas Kunskas. Įdomiais prisiminimais dalijosi etnologas, „Mažosios Lietuvos“ enciklopedijos vyr. redaktorius Martynas Purvinas. Dalį vaikystės praleidęs kitoje Nemuno pusėje, jis sakė laukdavęs persikėlimų į Vilkiją, nes miestelis atrodęs didingai. Ir dabar svečią maloniai nuteikia Vilkija – sutvarkyta, atnaujinta.

Detaliojo miestelio plano sudarymo , gatvių išsidėstymo, pastatų įvertinimo ėmėsi architektai Marija Purvinienė, Antanas Rupeika bei dr. Marija Rupeikienė, beje apsižymėjusi sinagogų tyrinėjime.

Menotyrininkas Povilas Spurgevičius – sakralinio meno žinovas. Jis domėjosi bažnyčios statyba, jos archyvu, su kuriuo išsamiai susipažinti galėjo parapijos klebono Leono Kalinausko dėka. Klebonas džiaugiasi tokia puikia idėja išleisti monografiją ir ketina ją visokeriopai remti.

Studentai istorikai sužavėti

Ekspedicijos dalyvių būryje malonu buvo išvysti ir jaunimo. Tai Vilniaus pedagoginio universiteto IV kurso istorikai Kristina Daugėlaitė, Remigija Paldauskaitė, Ramunė Driaučiūnaitė bei Edmundas Kozarynas. Juos ekspedicijon pakvietė vadovė V. Girininkienė.

Visi studentai turėjo atlikti konkrečias užduotis: vieni gilinosi į bažnyčios archyvą, kiti domėjosi keltu „Vilkynė“, jo istorija ir t. t.  Iš medžiagos, surinktos ekspedicijos metu, studentai parengs straipsnius.

„Niekada nepagalvojau, kad Vilkijoje gali būti taip įdomu“, – sakė studentė istorikė Kristina.

Tai suprantama, nes studentai kilę iš Kupiškio, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų, ir jiems nebuvo tekę anksčiau čia lankytis. Buvodami šiuose kraštuose jie tarsi turėjo gyvą istorijos pamoką – lankydamiesi palei Nemuną išsidėsčiusiose pilyse jie galėjo prisiminti iš vadovėlių išmoktą kovų su kryžiuočiais laikotarpį.

Ekspedicijos apibendrinimas

„Rengiant knygą, visada būna atradimų, to tikisi ir būsimos knygos autoriai“, – sakė V. Girininkienė.

O jų jau yra. Žvelgiant iš šalies istoriko akis užkliūva už svarbių momentų, įvykių, įdomių žmonių, ko kartais nepastebi greta gyvenantys žmonės, paskendę savo kasdieniniuose rūpesčiuose. Ir tada susimąstome, kiek daug nežinome apie savo apylinkes, čia gyvenančius ir dirbančius, kuriančius žmones. Istorikų, mokslininkų gilinimasis priverčia apsidairyti aplinkui, pažadina norą domėtis. 

Pasak ekspedicijos vadovės Vidos Girininkienės, darbų nuveikta daug, daugiau negu buvo tikėtasi nuveikti. Svarbiausi jų – sudaryta knygos rengimo komanda, susitarta su autoriais dėl pagrindinių straipsnių, suburtas aktyvas.

Knyga pradėta rengti drauge su A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejumi, kurio ekspozicijoje ir fonduose ekspedicijos dalyviai atrado daug nuotraukų, dokumentų, etninės kultūros reliktų (juostų, lovatiesių ir kt).

Nepaprastą šilumą, globą ir aktyvų įsijungimą į knygos sudarymą ekspedicijos vadovė pajuto iš Vilkijos apylinkių seniūno Arūno Balčiūno, kuris kiekvieną dieną stengėsi pradžiuginti ekspedicijos dalyvius nuveždamas juos į įdomias vietas ir organizuodamas susitikimus su mūsų krašto žmonėmis.

Ekspedicijos dalyviai dėkingi ir rajono Tarybos nariui, Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriui Juozui Laimučiui, pasirūpinusiam ekspedicijos dalybių apgyvendinimu bei rėmėjams Česlovui Tallat-Kelpšai, Sadauskams ir kt.

Kad užsimezgė glaudus ryšys, buvo galima pajusti ir baigiamajame susirinkime su miestelio gyventojais D. ir Z. Kalesinskų aukštesniojoje amatų mokykloje.

Pasiklausę šventinės programos, reziumavę nuveiktus darbus ekspedicijos dalyviai išvyko iš Vilkijos. Jų laukia didelis darbas archyvus ir bibliotekose. Juolab, kad, anot V. Girininkienės, tyrinėjimo darbai ketina apimti truputį didesnę teritoriją šioje Nemuno pakrančių virtinėje. O kai kuriuos straipsnius ketinama ne tik spausdinti monografijoje, net ir išversti į anglų kalbą kaip reikšmingus ne tik mūsų kraštui.

Tokios monografijos leidėjų, mokslininkų, ekspedicijos dalyvių mintys ir planai skatina visus miestelio gyventojus prisiminti praeitį, apmąstyti dabartį, į kai kuriuos momentus ir įvykius pažvelgti iš naujo, iš istorinės plotmės perimant visa, kas buvo geriausia, ir susitelkti darbui, bendrai veiklai.

Tai brangi relikvija ne tik mums, bet ir ateities kartoms.

Atgal

Viršun