PIRMASIS LIETUVOS PAMINĖJIMAS rašytiniame šaltinyje mus pasiekia iš senojo moterų vienuolyno metraščio – Vokietijos miesto Kvedlinburgo analų (Annales Quedlinburgenses) pasakojimo apie 1009 metų šv. Brunono krikščioniškosios misijos baigtį. Iki mūsų dienų šio XI amžiuje parašyto teksto originalas neišliko, o šiame paveikslėlyje matomas to metraščio nuorašas, darytas apie XVI a. vidurį, saugomas Vokietijoje, Drezdene.

 

Štai to lotynų kalba rašyto metraščio sakinio (paveikslėlyje apvestas), kuriame pirmą kartą minima Lietuva, vertimas į lietuvių kalbą:

 

Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su 18 saviškių [1009 metų] kovo 9 dieną nukeliavo į dangų. 

 

Metai tekste įterpti ir data paryškinta cituojant.

Šis pagrindinis sakinys, pagal kurį ir minime Lietuvos tūkstantmetį, susideda tik iš 27 žodžių, įskaitant jungtukus.
Ar mokėtumėte jį pasakyti mintinai, jei kas paprašytų?