Rengiamos monografijos

 

Vyriausiasis redaktorius Vidas Sutkus Sudarytojai Vidas Sutkus, Antanas Andrijonas Anotacija „Versmės“ leidykla nuo 2002 m. rengia monografiją „Plokščiai“ – „Lietuvos valsčių“ serijos knygą, skiriamą Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), kitiems reikšmingiems valstybės įvykiams ir sukaktims.  Remdamasis žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų  ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, kitais rašytiniais šaltiniais bei faktine medžiaga, monografiją rašo didelis autorių kolektyvas – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, archeologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, įvairių sričių specialistai, vietiniai autoriai ir kt. „Lietuvos valsčių“ serija yra unikalus, analogų neturintis nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinys – Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, jų ir jų apylinkių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raidos, tradicinių verslų ir dirbinių, tradicinių gyvenamųjų namų ir jų interjero, paprotinės teisės, kalendorinių ir šeimos papročių, kapinių, liaudies išminties, bažnyčių, mokyklų, bibliotekų, Valstybės ir svarbiausių jos institutų bei įstaigų kūrimosi istorijos, įžymių žmonių, tarmių ir vietos šnektų ypatumų, tautosakos, liaudies muzikantų ir jų atliekamų kūrinių, taip pat tautinių mažumų istorijos, papročių ir kitų dalykų savotiška daugiatomė enciklopedija.

Naujienos Sutartys, susirašinėjimas Spaudos straipsniai Pasakojimas apie miestelį Žemėlapiai Gyvenamųjų vietų sąrašas Numatomas turinys Iliustracijos Įžymūs žmonės Lietuvos savanoriai Leidinio finansavimas Jau parašyti straipsniai Straipsnių publikacijos Išleisti kiti leidiniai Lankstinukas

Monografiją „Plokščiai“ rašo per 80 autorių – žinomi Lietuvos ir Plokščių seniūnijos žmonės. Jie remsis archyvine ir enciklopedine medžiaga, spaudos straipsniais, mokslinėmis studijomis, rašytiniais šaltiniais, atsiminimais, faktine informacija. Monografiją sudaro gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, įžymių žmonių skyriai.

Dabartinių Plokščių apylinkėse žmonės gyveno dar prieš kryžiuočių antpuolius. Tai patvirtina ten stūksantys senieji piliakalniai. Plokščių apylinkėse yra kalnagūbris, kuris vadinamas Ožnugariu. Manoma, kad ten lietuviai savo dievams aukojo gyvulius. Istorikas Polujanskis rašo, kad kalne prie Nemuno, kur įsikūrę Plokščiai, buvo senosios lietuvių tikybos šventykla. Dagiliuose, 2 km į vakarus nuo Plokščių, rasta romėniška Antonino Pijaus laikų moneta.

Kalbininkų nuomone, Plokščių pavadinimas tikriausiai bus pavardinės kilmės. XVI a. Kelpšaičių dvarelio (Šiauduvos vls.) 1596 m. inventoriuje minimas Jurgis Plokštis.

Nuo XVII a. ši vietovė oficialiuose dokumentuose vadinama Blogoslovenstvo vardu, tačiau tas pavadinimas neprigijo ir lietuviai jo nevartojo. Nors Plokščių apylinkėse yra piliakalnių, tačiau senesnių žinių apie šią vietovę stinga. Prof. J. Totoraitis tvirtina, kad Plokščių kaimas įkurtas ne anksčiau kaip XVII a., tačiau tikslesnių žinių nėra. Prie kaimo atsiradęs ir dvaras. Pirmasis Plokščių savininkas buvo Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, Lietuvos žemės iždininkas ir raštininkas 1663–1676 m. Kokiu būdu jis įsigijo Plokščius, nėra žinių. Manoma, kad tą vietovę nuosavybėn jis galėjo gauti už gerą tarnybą iš didžiojo kunigaikščio. 1670 m. tas pats Krišpinas Plokščiuose pastatė bažnyčią. Po Krišpino Plokščius valdė Tiškevičiai, o 1795 m. juos įsigijo Kazimieras ir Karolis Karpiai. Upytės karužas Benediktas Karpius 1784 m. pastatė naują medinę bažnyčią. XIX a. pirmojoje pusėje Plokščius vėl perėmė Tiškevičiai. 1868 m. kun. Tomas Jankauskas su parapijiečiais ten pastatė naują medinę bažnyčią. Jos statybą parėmė grafas Benediktas Tiškevičius.

XIX a. antrojoje pusėje Plokščiuose stipriai pradėjo reikštis tautinis lietuvių atgimimas. 1889–1899 m. ten taikos teisėju dirbo Petras Kriaučiūnas. Jo dėka Plokščiai tapo savotišku tautinio atgimimo židiniu. Vasarą garlaiviais į Plokščius traukdavo artimiausi P. Kriaučiūno draugai, mokytojai, varpininkai. Ten lankydavosi Vincas Kudirka, Juozas Tumas Vaižgantas, kan. A. Sabaliauskas, V. Juškevičius ir kt. Kalbinių studijų reikalais Plokščiuose buvojo vyskupas Antanas Baranauskas, prof. Kazys Jaunius, prof. Jonas Jablonskis. Į Plokščius atvykdavo garsūs kitų tautų mokslininkai: A. Niemis, Josepis Julius Mikkola su žmona Marija, literatūroje žinoma Maila Talvio vardu, J. I Boduenas de Kurtenė, Benediksenas ir kt.

Kai 1879 m. Tilžėje buvo įkurta Lietuvių literatūros draugija, kuriai priklausė pasaulinio garso mokslininkai J. Boduenas de Kurtenė (1845–1952), Kristijono Donelaičio kūrybos žinovai Aleksandras Aleksandrovas (1861–1918), Eduardas Volteris (1856–1941), ir pradėjo gelbėti žūstančią lietuvių kalbą, šių šviesuolių keliai pasuko į Plokščius. Jie važiavo pas P. Kriaučiūną (1850–1916), ten aptarinėjo lietuvių tautos reikalus, kuriuos tarp svetimšalių mokslininkų pažadino K. Donelaitis. Taip šis lietuvių literatūros pradininkas tapo jungtimi tarp pasaulio šviesuolių ir Plokščių.

Plokščiai buvo tapę Lietuviškų draudžiamųjų knygų platinimo centru. Viena draudžiamųjų raštų slėptuvė buvo įruošta upelio slėnyje esančiame mišku apaugsusiame piliakalnyje, ant kurio kryžiuočių laikais stovėjusi lietuvių pilaitė, viena iš panemunių apsaugos grandžių.

Kultūrinių ryšių šimtmetis su Suomija Plokščiuose paminėtas 1993 m. gegužės 29 d. Tais metais sukako 100 metų, kai Lietuvoje lietuvių kalba buvo išleistos dvi suomių literatūros knygelės, padėjusios pamatus Lietuvos ir Suomijos literatūriniam bendradarbiavimui. Ta proga Plokščiuose įvyko seminaras, kurį organizavo Suomijos ambasada Vilniuje, Lietuvos ir Suomijos draugija, Plokščių visurinė mokykla. Seminare dalyvavo tuometinis Suomijos ambasadorius Lietuvoje Taisto Tolvanenas, Vilniaus pedagoginio universiteto prof. S. Skrodenis ir kt. Nuo to laiko Plokščiuose seminarai vyko reguliariai. 1996 m. seminaras vadinosi „Josepis Julius Mikola ir lietuvių kalba“. Jame dalyvavo ir skaitė pranešimus: Suomijos ambasadorius Lietuvoje T. Tolvanenas, Čekijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Jaroslava Jeslinkova, prof. S. Skrodenis, akademikas Zigmas Zinkevičius, istorijos magistras iš Kopenhagos Finas Orvailas. 2001 m. Plokščiuose vyko jau 5-asis tarptautinis seminaras. 2003 m. Suomijos ambasada Vilniuje, Donelaičio draugija, Lietuvos ir Suomijos draugija, Plokščių vidurinė mokykla organizavo tarptautinį seminarą „Lietuvos ir Suomijos kultūriniai ryšiai besikuriančioje Europoje“. Šio renginio organizaciniam komitetui priklausė Suomijos ambasadorė Lietuvoje Taina Kiekko, Helsinkio universiteto prof. Hannu Niemi, Lietuvos garbės konsulas Helsinkyje Aulis Tinnila ir kt.

Siekdama surinkti ir aprašyti kuo daugiau faktinės medžiagos, „Versmės“ leidykla 2005 m. liepos 25 – rugpjūčio 3 d. surengė specialią tiriamąją monografijos autorių ekspediciją į Plokščius ir jų apylinkes buvusio Plokščių valsčiaus teritorijoje.

Maloniai prašome aktyviai bendradarbiauti rengiant monografiją apie Plokščius (Šakių r.) ir jo apylinkes. Jei galėtumėte parašyti trūkstamą straipsnį, jei turite įdomios informacijos, nuotraukų ar tiesiog patarimų ir pastabų – maloniai lauktume iš Jūsų žinutės. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už Jūsų dėmesį. Tikimės, kad bendromis pastangomis parengta ir išleista knyga bus graži, įdomi ir turininga.

Darbų etapai

Monografijos rengimo darbų pradžia – 2002 11 28.

Išleidimo terminas – 2020 m. (konkretus monografijos išleidimo terminas gali kisti, nes priklauso nuo bendro knygos finansavimo*).

Leidinio finansavimas, 2017 07 21

* Monografijos rengimo darbus imtinai iki maketo sukūrimo leidykla įsipareigoja atlikti nuosavomis ir(ar) skolintomis lėšomis net ir esant nepakankamam finansavimui, tačiau knygos tiražą bus galima spausdinti tik gavus pakankamą paramą ir sukaupus visą leidinio sąmatinę sumą, t. y. tik užsakovams bei rėmėjams įvykdžius visus savo finansinius įsipareigojimus ir faktiškai gavus kitas monografijai išleisti trūkstamas lėšas.

Maloniai kviečiame kaip kas gali prisidėti, padėkite, kiek galite, remti knygos išleidimą finansiškai – be visuomenės supratimo ir pasiaukojimo knygos neįstengsime išleisti, nes didžiąją dalį leidinio sąmatos sudaro neatlygintina parama.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už suteiktą paramą. Aukotojai bus garbingai įrašomi knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose, įvardijant konkretų kiekvieno rėmėjo indėlį. Apie suteiktą ženklesnę paramą bus informuojama visuomenė, žiniasklaida.

Finansinę paramą knygai galima pervesti į „Versmės“ leidyklos, kodas 122732630, atsiskaitomąją sąskaitą LT027290000005467101 AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, nurodant: Parama knygai „Plokščiai“.

Paramą taip pat galite suteikti grynaisiais pinigais pačioje leidykloje.

„Versmės“ leidyklos adresas Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius, 
telefonas faksas 85 213 0623, mob. tel. 8698 09077.
Leidyklos vadovo tel. 8698 20707.

Leidyklos elektroninis paštas leidykla@versme.lt, 
interneto svetainė www.versme.lt 

Jau parašyti straipsniai

Kiekvieną dieną leidyklą pasiekia vis nauji straipsniai, parašyti rengiamoms „Lietuvos valsčių“ serijos monografijoms – per metus įvairioms monografijoms iš viso parašoma 300–400 straipsnių. Kiek ir kokių straipsnių šiuo metu jau parašyta šiai monografijai žiūrėkite eilutėje Numatomas turinys – šalia parašytų straipsnių nurodomos jų įteikimo leidyklai datos.

Straipsnių publikacijos

Čia informuojame apie rašomos ir rengiamos spaudai monografijos straipsnius, iki jos išleidimo jau publikuotus kituose leidiniuose, taip anonsuojant ir pristatant būsimą „Lietuvos valsčių“ serijos knygą nekantraujančiam skaitytojui.

Išleisti kiti leidiniai

Čia pateikiame kitų autorių ir leidyklų anksčiau (iki 2010 05 17) išleistus leidinius apie tą pačią monografijoje aprašomą vietovę.  

Kraštotyros sintezės

1. Valunta, Vytautas. Mūsų Plokščiai [Šakių rajonas] / Vytautas Valunta. – Marijampolė : Ramona, 2001 ([Marijampolė : Ramona]). – 67, [1] p. : iliustr. ; 20 cm. – Bibliogr.: p. 66–67 (34 pavad.). – Tiražas 300 egz. – ISBN 9986-851-78-5

Smulkieji spaudiniai (žemėlapiai, lankstiniai, lapeliai ir kt.)

A. Plokščiai / [teksto autoriai: Jonas Augustaitis, Juozas Bakšas]. – [Šakiai : Plokščių kolūkio v-ba : Paminklų aps. ir kraštotyros d-jos Šakių sk.], 1988. – 1 lankstinys (6 p.) : iliustr.

 

Čia skelbiama informacija, parengta 2003 03 17, patikslinta, papildyta 2005 11 22, 2009 04 08, 2010 08 10, 12 23, 2016 11 16, 2017 07 21.

Atgal

Viršun