Prie pasaulio vieškelio – Plokščiai

Iki Lietuvos vardo minėjimo 1000-mečio beliko vos metai. Šiai Lietuvai žymiai datai Vilniuje įsikūrusi „Versmės” leidykla jau daugiau kaip 10 metų rengia ir leidžia lokalinių monografijų „Lietuvos valsčiai” seriją. Rengiant kiekvieną knygą dalyvauja 80–100 autorių, leidinių apimtis 1000–2000 puslapių, sudedama apie 500 nuotraukų, iliustracijų ir žemėlapių.

„Lietuvos valsčių“ serija yra unikalus, analogų neturintis nei Lietuvoje, nei kaimynų šalyse vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinys – Lietuvos miestų, miestelių, jų apylinkių ir vienkiemių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tai kraštovaizdžio raidos, tradicinių verslų ir dirbinių, kalendorinių ir šeimos papročių, kapinių, kryždirbystės ir liaudies menų, bažnyčių, mokyklų, bibliotekų, Valstybės ir savivaldos institucijų bei įstaigų kūrimosi istorijos. Tai tarmių ir vietos šnektų ypatumų, tautosakos, liaudies muzikantų, dainininkų, šokėjų kūrybos, tautinių mažumų istorijos, papročių ir kitų reiškinių savotiška daugiatomė enciklopedija.

„Versmės“ leidyklos ekspedicijos dienos Plokščiuose: prof. Konstantinas Valuckas, Plokščių vid. mok. direktorė Nijolė Bitinienė, Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė, ekspedicijos vadovas Antanas Andrijonas

„Versmės“ leidykla 2009 m. numato išleisti monografiją „Plokščiai“. 2005 m. Plokščiuose „Versmės“ leidykla surengė kompleksinę ekspediciją, kuriai vadovavo tuometinis leidyklos redaktorius koordinatorius Antanas Andrijonas. Ekspedicijoje dalyvavo 32 įvairių sričių specialistai, 7 iš jų – mokslo daktarai. Remdamiesi žmonių atsiminimais, ekspedicijų ir archyvų duomenimis, mokslinėmis studijomis, anksčiau skelbtais straipsniais, rašytiniais šaltiniais ir faktiniais dokumentais, monografiją rengia didelis autorių kolektyvas – žinomi Lietuvos istorikai, archeologai, kalbininkai, gamtininkai, kraštotyrininkai, visas būrys Plokščių žmonių ir jų kaimynų.

Mažas ir žalias Plokščių miestelis nusidriekęs kairėje Nemuno pusėje per 60 km žemiau Kauno. 18 km vieškelis jį jungia su Šakiais, anksčiau apskrities, o dabar rajono centru.

Visi vieškeliai išveda žmogų į platų pasaulio pažinimo kelią. Plokščių valsčius, Šakių apskrities pakraštys, su plačiuoju pasauliu buvo sujungtas duobėtu ir šlapiu vieškeliu, kuriuo iš Šakių į Plokščius XIX a. dažnai važinėdavo Vincas Kudirka. Prastas vieškelis nekliudė Plokščiuose lankytis žymiems XIX a. Lietuvos ir Europos lituanistams. Tą nuošalų bažnytkaimį oficialiai vadino net nelietuvišku vardu – Blagoslovenstvas. Į jį paskutiniais XIX amžiaus metais pas kalbininką Petrą Kriaučiūną, tuo metu dirbusį čia į taikos teisėju, vyko daug garsių mokslininkų: danas Agė Meyeris Benediktsenas, rusas Aleksandras Aleksandrovas, lenkas Boduenas de Kurtenė, suomis Josepas Julius Mikola su žmona Maila Talvio, vokietis Hermanas Hirtas, latvis Eduardas Volteris, nekalbant jau apie lietuvius: Antaną Baranauską, Joną Jablonskį, Juozą Tumą-Vaižgantą, Petrą Avižonį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Povilą Višinskį, o Vincas Kudirka svetinguose Kriaučiūnų namuose buvo savas žmogus: jis čia atvažiuodavo ne tik pabendrauti, bet ir atgauti jėgų.

Nemunas, Lietuvos upių tėvas, ne veltui daug amžių panemunės gyventojų vadintas maitintoju. Jame sunkiu darbu užsidirbo duoną daug Plokščių gyventojų. Jau Vytauto Didžiojo laikais su prekėmis Nemunu plaukė vytinės, baržos, valtys, o sielininkai savo amžių triūsą tęsė iki XX a. vidurio. Nemuno vagą prižiūrėjo bakinščikai, gyventojus į kitą krantą kėlė keltininkai, laivais plaukiojo vairininkai, matrosai, mechanikai, škiperiai. Plokščiams labai pasisekė, kad XIX a. viduryje dvaro savininkas Strumila nupirko vieną iš pirmųjų garlaivių „Perkūnas“ ir jis vežiodavo keleivius iš Kauno į Plokščius. Nuo tada iki šių dienų Nemuno laivuose plaukiojo dvidešimt paties aukščiausio rango upeivių kapitonų.

Plokščių savanoriai buvo aktyvūs nepriklausomybės kovų dalyviai. Daug didvyrių apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais, tik ne visų likimas mums žinomas. Juozas Stankūnas, 1919 m. stojęs savanoriu į Pirmą husarų pulką, kovojo su bolševikais prie Dauguvos, 1921 m. išėjo į atsargą (tolesnis likimas nežinomas). Antanas Butkus iš Plokščių, 1919 m. išėjęs savanoriu, kovojo prieš lenkus Ukmergėje, 1921 m. tarnavo Kauno apskrities nuovados viršininko padėjėju (tolesnis likimas nežinomas). Būrininkas Antanas Baziliauskas iš Antkalniškių kaimo 1919 m. stojo savanoriu į 12-ąjį pėstininkų pulką, kovojo su bolševikais kažkur prie Stelmužės (tolesnis likimas nežinomas). Didvyriai negali dingti nežinomybėje. Gal atsilieps juos pažinoję kaimynai, o gal giminės.

Vokiečių okupacija Plokščių gyventojus pašiurpino žydų šaudymu. Čia gyveno šešios žydų šeimos ir visi buvo sušaudyti Batiškėse prie Šakių. Žydšaudžių tarp Plokščių gyventojų nebuvo. Iki šiol nenustatytomis aplinkybėmis 1941 m. tose pačiose Batiškėse vokiečių fašistų buvo sušaudyti buvęs ilgametis Smulkaus kredito draugijos ir Plokščių pieno perdirbimo bendrovės pirmininkas Pranas Glodas, pienininkas Petras Niparas, buvęs Plokščių valsčiaus Vykdomojo komiteto pirmininkas Antanas Dėdynas, buvęs žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Julijus Vainauskas, Pajotijų gyventojai Petras Kundrotavičius ir Petras Vagalius.

Visus, kurie domisi šiuo gražiu panemunės miesteliu, prašytume aktyviai bendradarbiauti rengiant monografiją apie Plokščius, jo apylinkes, žmones, įvykius. Jei galėtumėte parašyti trūkstamą straipsnį, jei turite įdomios informacijos, nuotraukų ar tiesiog patarimų ir pastabų – maloniai laukiame iš Jūsų žinutės. Tikimės, kad bendromis pastangomis parengta ir išleista knyga bus graži, įdomi ir turininga.

Tiesa, šiuo metu tenka rimtai galvoti apie monografijos „Plokščiai“ finansavimą. Jos išleidimo sąmata viršija 100 tūkst. litų. Kviečiame rajono žmones, verslininkus, kultūros rėmėjus, Lietuvos ir Suomijos draugijos narius, panemunių krašto istorijos gerbėjus, šio krašto užsienio išeivius prisidėti savo lėšomis prie knygos išleidimo. Be jūsų paramos knygą išleisti tiesiog nebus įmanoma.

Kasmet iki gegužės 1 dienos „Versmės“ leidyklai galite skirti 2% savo sumokėtų mokesčių.

Pateikiame leidyklos adresą bei kitus duomenis, kurių gali prireikti siunčiant informaciją ar norint prisidėti prie knygos išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,

kodas 122732630,

Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,

telefonas ir faksas 8 52130623,

leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,

elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,

atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101

AB Parex bankas, banko kodas 72900.

Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Plokščiai“

Pateikiame monografijos „Plokščiai“ turinį, kurį, kaip ir kitas serijos knygas, sudaro 6 skyriai: „Gamta“, „Istorija“, „Etninė kultūra“, „Kalba“, „Tautosaka“, „Įžymūs žmonės“.

Knygos „Plokščiai“ turinys

Vidas Sutkus, Pratarmė; Albinas Vaičiūnas, Plokščių herbas; Ilona Krikštolaitienė, Plokščių himnas; Antanas Andrijonas, Paminklas Plokščių savanoriams

Gamta

Rimvydas Kunskas, Vietovaizdžio sandara ir raida; Aidas Mozūraitis, Plokščių girios; Vitas Stanevičius, Paukščių populiacija; Aidas Mozūraitis, Plokščių valsčius – Panemunių regioninio parko dalis; Vidas Sutkus, Medžioklė ir medžiotojai

Istorija

Tomas Baranauskas, Kryžiuočių sostinės pėdsakais; Vytautas Žeimantas, Plokščiai rašytiniuose šaltiniuose (spaudos bibliografija); Vidas Sutkus, Valsčiaus piliakalniai; Genovaitė Totoraitienė, Valsčiaus ekonominės peripetijos; Algirdas Evaristas, Totoraitis, Vaiguviškių kaimo istorija; Petronėlė Latvienė, Atsiminimai apie Vaiguviškių kaimą; Povilas Spurgevičius, Plokščių bažnyčia, jos meninis sprendimas; Albinas Vaičiūnas, Parapijos kunigai; Jonas Bosas, Pradžios mokyklos Plokščių valsčiuje 1918–1940 m.; Jonas Bosas, Plokščių pradžios mokykla XIX–XX a.; Algirdas Evaristas Totoraitis, Iš Plokščių mokyklos istorijos ; Baltstogės dokumentai; Gražina Kazarjan, Iš Plokščių mokyklos istorijos; Stanislovas Buchaveckas, Mokykla vokiečių okupacijos metais; Nijolė Bitinienė, Plokščių mokykla 1957–2008 m.; Ona Linkevičienė, Mes – pirmoji laida; Vidas Sutkus, Tautinio atgimimo Suvalkijoje tėvas Petras Kriaučiūnas; Violeta Kundrotienė, Plokščiai Mailos Talvio akimis; Taisto Talvonenas, Suomija, Lietuva, Plokščiai – kultūriniai ryšiai; Steponas Gaižiūnas, O. Benediktsenas-Maeris ir Plokščiai; Virginijus Jocys, Plokščių dvaro matmenys; Danguolė Skulsčiūtė, Iš Plokščių valsčiaus praeities; Vingaudas Baltrušaitis, Klasikinė Plokščių pradžios mokykla – Rumšiškių etnografijos muziejuje; Giedrimė Didžpetrienė, Iš Plokščių bendrovės istorijos ir dabarties; Giedrimė Didžpetrienė, Iš Voniškių bendrovės istorijos ir dabarties; Giedrimė Didžpetrienė, Iš Kubilių bendrovės istorijos ir dabarties; Virginijus Jocys, Plokščių dvaro matmenys ; Albinas Vaičiūnas, Paveliuonos dvaras; Gražina Kazarjan, Šileravos kaimo istorija; Gražina Kazarjan, Kazlavitai Šileravoje, Gintutis ir jo šeima; Marytė Vaitiekaitienė, Šilvėnų kaimo istorija; Stanislava Baltrušaitienė, Atsiliepimai apie Kubilių kaimą; Albinas Masaitis, Rezistencija Plokščių valsčiuje; Antanas Andrijonas, Savanoriai, karininkai, šauliai; Antanas Janulaitis, Šaulių veiklos bruožai; Adolfas Kasperavičius, Krašto savanorių pėdsakais; Bernardas Aleknavičius, Vyčio kryžiaus kavalieriai; Sigitas Matusa.Valsčiaus pašto istorija; Bronislavas Kiela, Iš Paveliuonos tarybinio ūkio istorijos; Vytautas Vaitkus, Iš sportinio gyvenimo; Ilona Krikštolaitienė, Plokščių kultūros namai; Ilona Krikštolaitienė, Miestelio biblioteka; Vilma Gudienė, Plokščių vaistinė; Stefanija Valuntienė, Plokščių ambulatorija, stomatologijos skyrius; Stefanija Valuntienė, Ligoninės istorija, gimdymo namai; Vytautas Balčius, Valsčiaus keliai ir vieškeliai; Neringa Pilypaitienė, Plokščių žydų istorija; Vidas Sutkus, Nemunas maitintojas – kapitonai, žvejai, keltininkai; Aidas Mozūraitis, Sieliai ir sielininkai; Laimutė Miliūnienė, Savivalda Plokščiuose; Laimutė Miliūnienė, Dingę kaimai; Gražina Kazarjan, Plokščių mokyklos muziejus; Algirdas Jokūbaitis, Visuomeninės organizacijos Plokščių valsčiuje; Romas Bacevičius, Plokščių valsčiaus kalviai

Kalba

Rima Bacevičiūtė, Plokščių šnekta; Gražina Kazarjan, Pravardės, tarmybės, posakiai; Laimutė Miliūnienė, Valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai, vandenvardžiai

Tautosaka

Danutė Šilinytė-Šilinienė, Sakytinės tautosakos įvairovė; Gražina Kazarjan, Pasakoja Plokščių gyventojai

Etninė kultūra

Gražina Kazarjan, Senkapiai, prūskapinės, kaimo kapinaitės; Gražina Kazarjan, Mažoji architektūra Plokščių kapinėse; Vidas Sutkus, Plokščių dainos, šokiai, padavimai; Rimantė Tamoliūnaitė, Janinos Šilingienės etnologijos muziejus; Gražina Kazarjan, Audimo raštai; Irena Duobienė, Etnografinis ansamblis „Vaiguva“; Aušra Valuntaitė, Kryždirbystė Plokščių krašte; Donatas Perkauskas, Valsčius senose fotografijose; Vidas Sutkus, Technika, verslai, amatai ir jų nykimas

Įžymūs žmonės

Vida Girininkienė, Istorikas Jonas Matusa; Vidas Sutkus, Kraštotyrininkas ir pedagogas Tomas Glodas; Jadvyga Žemaitienė, Iš atsiminimų apie Tomą Glodą; Vita Valuntaitė, Pedagogas ir visuomenininkas Vytautas Valunta; Antanas Andrijonas, Prof. Andrius Valuckas; Jonas Jurevičius, Plokščių žymieji: Konstantinas Bajerčius, Antanas Gudaitis, Pranas Gudaitis, Jonas Švedas, Antanas Venys, Pranas Gluodas; Tomas Augūnas, Žymesnieji krašto žmonės; Algirdas Jokūbaitis, Žymieji Plokščių valsčiaus žmonės; Benjaminas Kondratas, Plokščių valsčiaus kūrėjų takais

Jie gyveno Plokščiuose

Vidas Sutkus, Čekų kalbininkas Vaclovas Machekas; Stasys Skrodenis, M, Talvio ir J, Mikola Plokščiuose; Benjaminas Kondratas, Įžymių žmonių pėdsakai Plokščiuose; Jadvyga Žemaitienė, Fotografai Antanas Žemaitis, Antanas Juodaitis, Anicetas Karalius.

Knygoje taip pat bus pateikiama glausta informacija apie autorius, valsčiaus ir Šakių apskrities žemėlapiai, bibliografinis sąvadas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Atgal

Viršun