Rugpjūčio 1-oji

Priimta pirmoji Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1922 08 01. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų bloko balsais priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją. Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratine respublika. Konstitucijoje buvo 15 skyrių su 108 paragrafais.

Gimė Žygimantas Augustas, 1520 08 01 Krokuvoje (Lenkija). Lietuvos didysis kunigaikštis (1529–1572), paskutinis Lietuvos valdovas iš Gediminaičių dinastijos, ir Lenkijos karalius (1548–1572).

Pradėjo Valakų reformą (1547) ir valstybinę girių reviziją (1559). Patvirtino II Lietuvos Statutą (1566). Valdant Žygimantui Augustui LDK palaikė gerus santykius su Krymo chanatu, Turkija (nuo 1566) ir Švedija (nuo 1568), turėjo teritorinių laimėjimų: Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas pasidavė Žygimantui Augustui (1561), po 1561–1562 Ordino likvidacijos, daug jo žemių prijungtos prie LDK. Žygimantui Augustui valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau negu kitu metu išsiplėtė reformacijos judėjimas. Žygimantas tik į valdymo pabaigą ėmė remti katalikus ir netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Jo Vilniaus dvare plito humanizmo idėjos. Siekė suvienyti Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nors pačią 1569 Liublino uniją patvirtino kaip lygiateisę abiejų valstybių federaciją, po unijos ėmė varžyti LDK valstybingumą. Mirė (51), 1572 07 07 Knišine (Lenkija), palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje. LDK Žygimanto Senojo (1467–1548) sūnus.

Mirė Jonas Čečiotas (50), 1847 08 01 Druskininkuose, palaidotas Ratnyčios kapinėse. Gimė 1796 06 24 Malušicuose (dab. Baltarusija). Visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas.

Mokėsi Naugarduko dominikonų kolegijoje (1809–1815) ir Vilniaus universitete (1815–1816). Vilniaus universiteto Filomatų draugijos narys (nuo 1818). Už dalyvavimą filomatų veikloje suimtas ir kalintas Vilniuje (1823 03 10–1824 10 22), vėliau ištremtas į Orenburgo guberniją (Rusija). Rusijos valdžiai leidus, grįžo į Lietuvą (1831) ir apsigyveno Lepelyje, Rinko baltarusių tautosaką, rašė eilėraščius, kūrė dainų tekstus. Tvarkė Adomo Chreptavičiaus bibliotekos archyvą Ščorsuose netoli Naugarduko (1841–1844). Rinko tautosaką ir išleido rinkinį „Kaimiečių dainelės“ (lenk. k., 6 t., 1837–1846) bei paliko poezijos veikalą „Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų“ (liet. ir lenk. k., 1994).

Mirė Unė Babickaitė-Graičiūnienė (64), 1961 08 01 Kaune, palaidota Palėvenės (Kupiškio r.) kapinėse. Gimė 1897 04 19 Laukminiškiuose (dab. Kupiškio r.). Aktorė ir režisierė.

Mokėsi dainavimo ir vaidybos Sankt Peterburgo imperatoriškojoje konservatorijoje (1916–1918). Kauno „Dainos“ draugijos aktorė ir režisierė (1918–1919). Persikėlė į JAV (1919). Sutrumpino vardą į Une Baye. Vaidino Vašingtono ir Niujorko teatruose (1924–1925), vėliau persikėlė į Europą, vaidino Paryžiaus ir Londono scenose. Grįžo į Lietuvą (1936) kartu su vyru – vadybos teoretiku Vytautu Graičiūnu apsigyveno Kaune. Šaulių teatro Kaune vadovė (1936–1939), Šaulių sąjungos teatro vadovė (1938–1939). Kauno universiteto dramos būrelio vadovė (1948–1950). Ištremta į Kuibyševo sritį (1951–1953). Po tremties grįžo į Kauną.

PASAULYJE

Pradėjo veikti pirmieji taupomieji bankai. 1778 08 01 Hamburge (Vokietija) atidarytas „Erste Sparkassen“ taupomasis bankas.

Įvesta metrinė sistema. 1793 08 01 Prancūzijoje įvesta metrinė matų sistema, vėliau tapusi pasaulinės matų sistemos pagrindu.

Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. 1914 08 01 Vokietija paskelbė karą Rusijai.

Prasidėjo Varšuvos sukilimas. 1944 08 01 Antrojo pasaulinio karo metu Armija Krajova pradėjo sukilimą Varšuvoje.

Rugpjūčio 2-oji

Gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, 1549 08 02 Čmieluve (Lenkija). Didikas, valstybės ir kultūros veikėjas.

Užėmė aukštas pareigas LDK valdyme: LDK rūmų maršalka (1559–1578), LDK didysis maršalka (1578–1580), Trakų vaivada (1590–1604), Vilniaus vaivada (nuo 1604). Organizavo LDK lauko kartografavimą, po tyrimų Amsterdame (Nyderlandai) 1613 išleido vieną pirmųjų tikslų LDK žemėlapį. Išlaikė spaustuvę Vilniuje (1576–1586), vėliau atitekusią Vilniaus universitetui. Keliavo po Šventąją Žemę ir Artimuosius Rytus ir išleido atsiminimus „Kelionė į Jeruzalę“ (lot. k., 1601, liet. k., 1990). Mirė (66) 1616 02 28 Nesvyžiuje (dab. Baltarusija).

Gimė Mstislavas Dobužinskis, 1875 08 02 Naugarde (Rusija). Lietuvių scenografas, grafikas ir tapytojas.

Kilęs iš senos lietuvių Dobužinskių giminės. Studijavo Sankt Peterburge, ten kurį laiką ir dirbo. Atvykęs į Lietuvą (1923), dirbo Kauno meno mokykloje (1929–1930), Valstybės dramos teatre (nuo 1931). Savo aktyvios kūrybinės veiklos metu rengė autorines parodas, piešė knygų iliustracijas, plakatus, kūrė ekslibrisus. Dalyvavo kuriant lietuvišką herbą (1933), vėliavą, ordinus, pašto ženklus. Išvykęs į Londoną (Didžioji Britanija) rengti autorinės parodos (1939) buvo užkluptas Antrojo pasaulinio karo ir į Lietuvą nebegrįžo. Gyveno Prancūzijoje ir JAV. Paliko daugiau kaip tūkstantį darbų. Mirė (84) 1959 11 20 Niujorke (JAV), emigracijoje. Jo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje.

Gimė Stasys Lozoraitis, 1924 08 02 Berlyne. Lietuvių diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje, politikas.

Mokėsi Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje Kaune (1935–1939). Romoje baigė vokiečių gimnaziją (1943). Dirbo lietuvių pasiuntinybėje Vatikane (nuo 1943). Studijavo teisę Romos universitete (1944–1948). Priklausė Tarptautinės tremtinių intelektualų sąjungos valdybai (nuo 1950). Bendradarbiavo leidiniuose „Santarvė“, „Europos lietuvis“, italų spaudoje, dirbo „Lietuvių balso“ redakcijoje (1946–1948). Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto (nuo 1970), Lietuvos atstovybės Vašingtone darbuotojas (1983), Nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius JAV (1991–1993) ir Italijoje (1994). Kandidatas į LR prezidentus (1993). Dirbdamas išeivijoje daug nusipelnė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui bei įtvirtinimui. Mirė (69) 1994 06 13 Vašingtone, palaidotas Putname (JAV), 1999 06 15 perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu (po mirties, 1999). Kauno miesto garbės pilietis (1994). Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Kaune, Garliavoje (Kauno r.) ir Baltrušiuose (Šakių r.).

Mirė Jonas Andrius Vištelis-Višteliauskas (74), 1912 08 02 Buenos Airėse (Argentina), emigracijoje. Gimė 1837 11 25 Karališkiuose (prie Zapyšio, dab. Kauno r.). Poetas, sukilėlis, aušrininkas, vertėjas.

Dalyvavo 1863–1864 sukilime prieš Rusijos valdžią, sukilimui pralaimint, 1864 išvyko į Italiją, kovėsi Džiuzepės Garibaldžio kariuomenėje. Gyveno Poznanės kunigaikštystėje (Vokietija, dab. Lenkija; 1870–1886), valdžios įsakymu kaip svetimšalis turėjo apleisti kraštą. 1886 išvyko į Braziliją, vėliau į Argentiną. Prisidėjo prie „Aušros“ žurnalo steigimo (1883). Parašė romantinių eilėraščių, pasakėčių, straipsnių lietuvių kalbos, mitologijos, etnografijos, kultūros temomis. Vertė iš lenkų kalbos Juzefo Ignacijaus Kraševskio, Adomo Mickevičiaus patriotinę poeziją.

Rugpjūčio 3-ioji

Okupuota Lietuva tapo sovietų socialistine respublika, 1940 08 03. Okupacijos sąlygomis rinkto prorusiško sovietinio „Liaudies seimo“ sprendimu Lietuva oficialiai įtraukta į SSRS sudėtį.

Mirė Henrikas Nagys (75), 1996 08 03 Monrealyje (Kanada), emigracijoje, palaikai 1997 perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse. Gimė 1920 10 12 Mažeikiuose. Poetas, žemininkas, filologijos daktaras (1949).

Baigė Kėdainių gimnaziją (1940), studijavo Vytauto Didžiojo universitete (1940–1943). Pasitraukė į Vakarus (1944). Studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko (Austrija) universitete (1945–1947), studijas tęsė Freiburgo (Vokietija) universitete (1947–1948). Dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge (1947–1949). Iš Europos persikėlė į JAV, vėliau – į Kanadą (1949). Studijavo Monrealio (Kanada) universitete, dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954–1962), mokytojavo vidurinėje mokykloje. Dirbo „Literatūros lankų“ (1952–1959) redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ redaktorius (1968–1969). Išleido poezijos knygas „Eilėraščiai” (1946), „Lapkričio naktys: lyrika” (1947), „Saulės laikrodžiai” (1952), „Broliai balti aitvarai“ (1969), „Sakalų valanda“ (1996) ir kt. Ankstyvajai poezijai būdingas ekspresionistinis, tapybiškas vaizdas, ryškios spalvos, trūkčiojanti frazė, pauzė, emociškai pabrėžtos metaforos. Ryški vokiečių ekspresionistų, egzistencinės filosofijos įtaka. Vėliau emocinė įtampa atslūgsta. Jo vardu pavadinta gatvė Mažeikiuose.

Rugpjūčio 4-oji

Pasirašyta Astravos sutartis. 1392 08 04 Astravoje (dab. Baltarusija) Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir Vytautas pasirašė sutartį. Pastarasis atgavo Trakų kunigaikštystę ir kitas tėvo Kęstučio žemes, gavo naujų žemių, buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tačiau kaip Lenkijos vasalas. Nepaisant nuolaidų Lenkijai, šia sutartimi Lietuvai iškovotas atskiras valdovas. Skirgailai paliktas valdyti Polockas, vėliau – Kijevo kunigaikštystė.

Gimė Alfonsas Petrulis, 1873 08 04 Kateliškiuose (dab. Biržų r.). Kunigas (1899), visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios  Akto signataras.

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje (iki 1893), baigė Panevėžio gimnaziją (1894). Studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje (1894–1898), Lvovo veterinarijos institute (1895–1897), bet jo nebaigė. Grįžęs į Lietuvą mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje (1897–1898), pasiųstas studijas tęsti Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, tačiau dėl sveikatos grįžęs į Vilnių, paskirtas Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaru (1899). Bagdonavos filialistas, kunigavo Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose, Marcinkonyse, Pivašiūnų klebonas (1909–1927). Įstojo į Lietuvos mokslų draugiją (1908). Su kitais įkūrė „Aušros“ bendriją katalikiškam laikraščiui leisti (1911). Tautos pažangos partijos narys. Lietuvių konferencijos Berne (1917) ir Lozanoje (1918) dalyvis. Dalyvavo Vilniaus konferencijoje (1917 09 18–22), buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919). Už lietuvybės puoselėjimą du kartus lenkų kareivių buvo suimtas (1919), kurį laiką kalėjo Vilniaus kalėjime. Rašė katalikiškajai spaudai. Paskutinius metus klebonavo Paparčiuose (Kaišiadorių r.; 1927–1928). Jo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Musninkuose (Širvintų r.) ir Pivašiūnuose (Alytaus r.). Mirė (54) 1928 06 28 Musninkuose (dab. Širvintų r.). Jo vardu pavadintos gatvės Musninkuose (Širvintų r.), Pivašiūnuose (Alytaus r.), Vilniuje.

Gimė Jurgis Elisonas, 1889 08 04 Palėvenėje (dab. Kupiškio r.). Pedagogas, zoologas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, profesorius (1935).

Baigė Sankt Peterburgo universitetą (1915). Pirmojo pasaulinio karo metais (1915–1917) tarnavo Rusijos karo aviacijos meteorologijos skyriuje. Lietuvos kariuomenės savanoris (1918–1919). Mokytojavo Panevėžio gimnazijoje (1919–1925), Panevėžio apskrities mokyklų inspektorius (1925–1929), Kėdainių gimnazijos direktorius (1929–1932), Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorius (1932–1935), Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius (1935–1940). Dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje (1924–1940) ir Lietuvos universitete (1925–1927). Aktyvus kraštotyrininkas, Panevėžio kraštotyros muziejaus steigėjas (1925). Lietuvių tautosakos archyvo tarybos narys (nuo 1936), vėliau pirmininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą suimtas ir kalintas Panevėžio kalėjime (1940–1941). Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis (1942–1944). Dalyvavo pogrindinėje veikloje, tačiau perspėtas suėmimo išvengė, slapstėsi. Bandė laiveliu pabėgti į Švediją (1944), bet buvo jūroje vokiečių suimtas ir įkalintas Rygos kalėjime, vėliau išvežtas į Vokietiją. Po karo gyveno Vokietijoje. Svarbiausi darbai: „Mūsų šalies žinduoliai“ (3 d., 1932), „Zoologija“ (1932) „Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje“ (1932). Mirė (74) 1964 01 04 Vysbadene (Vokietija). Jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.

Mirė Jonas Jeronimas Chodkevičius (apie 42), 1579 08 04 Vilniuje. Gimė apie 1537 LDK (tikslesnė vieta nežinoma). Užėmė aukštas pareigas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo sistemoje: Žemaičių seniūnas (1564–1579), Kauno seniūnas (1569–1578), LDK didysis maršalka (1566–1579), Vilniaus kaštelionas (1574–1579), Livonijos valdytojas ir etmonas (1566–1578).

Stengėsi išlaikyti LDK sudėtyje rusų žemes. 1569 Liublino seime vadovavo LDK delegacijai ir unijos akivaizdoje gynė LDK valstybingumą ir teisinę lygybę su Lenkija. Reikalavo LDK grąžinti atiduotas Lenkijai Podolę ir Volynę. J. Chodkevičiaus vadovaujami LDK didikai privertė Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Steponą Batorą atskirai prisiekti LDK, atsisakyti Lenkijos ponų peršamos unijos interpretacijos ir sutikti su LDK didikų pažiūromis į uniją. Prisidėjo prie Vilniaus akademijos ir universiteto įkūrimo.

PASAULYJE

Gimė Knutas Hamsunas (Knut Hamsun, tikroji pavardė Pedersenas), 1859 08 04 Lome (Norvegija). Norvegų rašytojas, impresionistas.
Mirė (92) 1952 02 19 Grimstade (Norvegija).

Rugpjūčio 5-oji

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. 1772 08 05 Rusijos, Austrijos ir Prūsijos atstovai pasirašė I Peterburgo konvenciją, pagal kurią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurinės Rytų Baltarusijos žemės atiteko Rusijai, taip pat jai buvo priskirta ir bendrai su Lenkija valdoma Latgala. Konvencijos nutarimus įtvirtino Varšuvos seimas (1773).

Nutraukta Laikinosios Vyriausybės veikla. 1941 08 05 Vokietijos okupacinė valdžia, siekdama likviduoti Lietuvos savarankiškumo siekius, nutraukė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (įkurta 1941 06 23) veiklą.

Įvesta pereinamoji Lietuvos valiuta – talonas. 1991 08 05 į apyvartą išleista pereinamojo laikotarpio valiuta – bendrieji talonai, kurie iki 1992 10 01 cirkuliavo kartu su iš apyvartos stumiamu rubliu. Vėliau, įvedus litą (1993 06 25), išimti iš apyvartos (galiojo iki 1993 07 20). Laikinai buvo naudojami kaip pereinamoji valiuta iš rublio į litą. Liaudyje dar vadinti „vagnorkėmis” (nuo juos įvedusios tuometės Vyriausybės premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės) ir „žvėreliais” (pagal pavaizduotus Lietuvos gyvūnus).

Pakrikštytas Laurynas Gucevičius, 1753 08 05 Palėvenėje. Gimė 1753 Migonyse (dab. Kupiškio r.). Architektas, žymiausias brandžiojo klasicizmo atstovas, profesorius (1793).

Kilęs iš valstiečių (tėvas Simonas Masiulis). Mokėsi Kupiškio, Palėvenės ir Panevėžio mokyklose. Buvo įstojęs į vienuolyną Vilniuje, bet dėl dvasinio pašaukimo stokos dvasininko kelio nesirinko, studijavo Vilniaus universitete (1773–1775). Vilniaus diecezijos seminarijoje dėstė matematiką (1775). Buvo Vilniaus masonų ložės narys. Architektūros studijas tęsė Romoje (Italija, 1776–1777) ir Paryžiuje (Prancūzija, 1778–1780). Grįžęs į Lietuvą, dirbo Vilniaus vysk. Ignoto Jokūbo Masalskio architektu. Už nuopelnus gavo bajoro titulą (1790). Dėstė Lietuvos inžinerinio korpuso mokykloje prie Vilniaus universiteto (1791–1793). Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas (1793–1794 ir 1797–1798). Per 1794 Tado Kosciuškos sukilimą buvo Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys (1794), suorganizavo Vilniaus civilinę gvardiją ir jai vadovavo. Kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas. Už dalyvavimą sukilime atleistas iš Vilniaus universiteto. Brandžiausias kūrinys – Vilniaus katedros rekonstrukcija (iki 1801), kurią Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis įvertino aukso medaliu. Suprojektavo ir statė Verkių rūmų ansamblį, gyvenamuosius namus Vilniuje ir Kretingoje. Suprojektavo Jonavos, Čiobiškio, Rokiškio, Sudervės architektūrinius kompleksus. Rekonstravo Vilniaus rotušę (pastatytą 1799). Sudarė Vilniaus miesto vakarinės dalies generalinį planą (1790). Mirė (45) 1798 12 10 Vilniuje. Jo vardu pavadintos gatvės Kupiškyje ir Vilniuje.

Mirė Juozas Žilevičius (94), 1985 08 05 Baltimorėje (JAV), emigracijoje. Gimė 1891 03 16 Jerubaičiuose (Plungės vls., dab. Plungės r.). Kompozitorius, pedagogas, muzikologas ir kultūros veikėjas.

Eksternu baigė Palangos progimnaziją (1905), privačiai mokėsi pas Plungės vargonininką N. Sasnauską. Vadovavo chorams Lietuvoje (1908–1914). Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Eksternu baigė Sankt Peterburgo gimnaziją (1918) bei Sankt Peterburgo imperatoriškąją konservatoriją (1919). Rusijoje vadovavo chorams (1918–1920), dėstė Vitebsko konservatorijoje (1918–1920). Grįžęs į Lietuvą, užsiėmė pedagogine veikla Kaune (1920–1924) ir Klaipėdoje (1924–1929). Vienas pirmosios Lietuvos dainų šventės organizatorių (1924). Inicijavo liaudies muzikos instrumentų rinkimą ir su savo mokiniais surinko apie 300 įvairių muzikos instrumentų. Komandiruotas į JAV (1929). Ten įsijungė į Amerikos lietuvių veiklą, organizavo chorus, rengė dainų šventes. Elizabete įkūrė Lietuvių muzikologijos archyvą (1960). Perkeltas į Čikagą (1961). Paliko apie 400 įvairių muzikos kūrinių. Išleido knygą „Česlovas Sasnauskas“ (1936), sudarė Č. Sasnausko vokalinių kūrinių rinkinį „Lietuviška muzika“ (1950), lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“ (1964) ir kt. Apdovanotas Ldk Gedimino III laipsnio ordinu (1935). Jo vardu pavadintos gatvės Jerubaičiuose (Plungės r.) ir Plungėje.

PASAULYJE

Gimė Gi de Mopasanas (Henri René Albert Guy de Maupassant), 1850 08 05 Miromesnilyje (Prancūzija). Prancūzų rašytojas realistas, apsakymų kūrėjas.
Mirė (42)1893 07 06 Paryžiuje.

Rugpjūčio 6-oji

Pasirašyta Aleksandro privilegija bajorams. 1492 08 06 Ldk Aleksandras pasirašė privilegiją, kuria nustatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos kompetencijos ribas. Ponų tarybai suteikta teisė kontroliuoti ir tvarkyti valstybės finansus, kištis į didžiojo kunigaikščio ir bajorijos santykius, reguliuoti užsienio politiką.

Laimėtas Klecko mūšis. KLECKO MŪŠIO PERGALĖS DIENA. 1506 08 06 Klecko mieste (dab. Baltarusija) Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė į šalį įsiveržusius Krymo chano Mengli-Girėjaus sūnų Fatiho ir Burnašo vadovaujamą totorių kariuomenę. Totoriai, kurstomi stiprėjančios Maskvos, buvo įsiveržę į Slucko, Klecko ir Nesvyžiaus apylinkes (dab. Baltarusija). Lietuvos didikai sutelkė apie 7 tūkst. žmonių kariuomenę. Jai vadovavo Stanislovas Kiška (susirgo prieš mūšį) ir valdovo Aleksandro favoritas totorių kilmės Glinskis, kuris ir sumušė totorius, įsirengusius karo stovyklą Klecke (netoli Lydos). Dar dvi dienas po mūšio LDK kariuomenė gaudė į stovyklą grįžtančius totorius. Tai didžiausia istorinė lietuvių pergalė prieš totorius.

Mirė Jonas Krizostomas Gintila, (69) 1857 08 06 Alsėdžiuose (dab. Plungės r.). Gimė 1788 11 14 Gelindėnuose (dab. Plungės r.). Kunigas (1812), kanauninkas (1822), teologijos daktaras (1821), lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, hebraistas, bibliofilas.
Studijavo Kraslavos kunigų seminarijoje (1807–1808), Vilniaus vyriausiojoje kunigų seminarijoje (1808–1812), Vilniaus universitete (1814–1815). Ludzos vikaras (1812–1813), Vilniaus vyriausiosios kunigų seminarijos prefekto pavaduotojas (1814–1815), prefektas (1816–1821). Dėstė Vilniaus seminarijoje ir Vilniaus universitete (1817–1822). Paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku (1822), Kartenos klebonas ir Žemaičių vyskupijos atstovas Dvasinėje katalikų kolegijoje Sankt Peterburge (1828–1835), nuolatinis tos kolegijos narys (1835–1844). Maltos bažnyčios Sankt Peterburge kapelionas (1836–1844). Rusijos valdžios paskirtas sufraganu (1840), bet popiežius nepatvirtino. Išrinktas Žemaičių vyskupijos generaliniu vikaru administratoriumi (1844), paskirtas Žemaičių vyskupu, nors popiežius jo ir nepatvirtino, valdė Žemaičių vyskupiją (iki 1850). Daug nusipelnė lietuvybei leisdamas lietuviškas knygas. Parašė lenkų-hebrajų ir hebrajų-žydų-lenkų žodynus, religinių kūrinėlių lenkų ir hebrajų kalbomis, dvi knygeles žemaičių kalba hebraiškomis raidėmis, išvertė į hebrajų kalbą kūrinėlių, norėdamas skleisti katalikybę tarp žydų. Visų laikų pats garsiausias lietuvis (žemaitis) bibliofilas, turėjęs apie 20 tūkst. tomų asmeninę biblioteką.

Mirė Gintaras Beresnevičius (45), 2006 08 06 Vilniuje, palaidotas Kauno Romainių kapinėse. Gimė 1961 07 07 Kaune. Religijotyrininkas, etnologas ir prozininkas, humanitarinių mokslų daktaras (1993).

Baigė Vilniaus universitetą (1984). Dirbo Kauno politechnikos institute (1986–1989), Kultūros, filosofijos ir meno institute (nuo 1990), Vytauto Didžiojo (1990–1999) ir Vilniaus (1995–2004) universitetuose. Tyrė lietuvių pagoniškąją religiją, kūrė poeziją, romanus ir eseistiką. Publikavo 17 veikalų, apie 60 mokslinių ir 500 publicistinių straipsnių. Žymesni – „Baltų religinės reformos” (1995), „Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose“ (1998), „Lietuvių religija ir mitologija“ (2004) ir kt. Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkas.

PASAULYJE

Žlugo Šv. Romos imperija. 1806 08 06 Šv. Romos imperatorius Francas II, reikalaujant Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I, atsisakė sosto ir taip likvidavo valstybę.

Panaudota atominė bomba. 1945 08 06 8 val. 16 min. Hirosimoje (Japonija) JAV karinis bombonešis numetė pirmąją pasaulyje atominę bombą „Mažylis“. Sprogimo galia siekė 15 tūkst. tonų TNT ekvivalento. Žuvo apie 100 tūkst. žmonių.

Rugpjūčio 7-oji

Pradėtas Kauno tvirtovės puolimas. 1915 08 07 Vokietijos kariuomenė (apie 40 tūkst.) vadovaujama generolo Karlo Licmano, pradėjo atakuoti Kauno tvirtovės pietinius fortus. Devynių fortų gynybinėje Kauno poligoninėje sistemoje buvo dislokuota apie 60 tūkst. Rusijos karių. Gynybai vadovavo tvirtovės komendantas generolas Vladimiras Grigorjevas. Vokiečiai šturmą vykdė galingomis 20 mm kalibro mortyromis „Berta“. Per dešimt dienų trukusius mūšius vokiečiai užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus, kai kuriuos Centrinio gynybos pylimo redutus. Kiek ilgiau Rusijos kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose. Papildomai iš Vakarų fronto buvo atsiųstas apie 30 tūkst. vokiečių karių pastiprinimas. Tvirtovę vokiečiai galutinai palaužė 1915 08 18. Užėmė miestą ir paėmė į nelaisvę apie 20 tūkst. Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų.

Gimė Boleslovas Kajetonas Kolyška, 1837 08 07 Karmoniškėse prie Pabarės. 1863 anticarinio sukilimo veikėjas.
Baigė Vilniaus gimnaziją. Maskvos universitete studijavo teisę. Už dalyvavimą studentų demonstracijose suimtas (1861), tais pačiais metais iškeliavo į Vakarus. Kunėjuje (Italija) baigė lenkų emigrantų karinę mokyklą. Netoli Kauno subūrė sukilėlių būrį (1863 03), prie jo prisijungus B. Žarskio ir A. Norvaišos būriams, rinktinė, pavadinta Dubysos pulku, kovėsi prie Aukštadvario (1863 03 29), Lenčių (1863 04 01), Misiūnų (1863 04 11). Zigmanto Sierakausko įsakymu vadovavo sukilėlių kolonai – dviem batalionams ir raitelių daliniui, kuri kovėsi Biržų kautynėse prie Medeikių, Gudiškio ir Šniurkiškių (1863 05 07–09). Patekęs į nelaisvę, sušaudytas (25) 1863 06 09 Vilniuje.

Gimė Martynas Jankus, 1858 08 07 Bitėnuose (dab. Pagėgių sav.). Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis, Tilžės akto signataras (1918).

Įgijo spaustuvininko profesiją. Turėjo spaustuves Ragainėje (su bendrasavininkiu K. Voska, 1889–1890), Tilžėje (1890–1892), Bitėnuose (1892–1909), Klaipėdoje (1909–1912), Šilutėje (1922–1923). Išleido ir išspausdino apie 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Iš jų 150 knygų ir 10 periodinių leidinių lietuvių kalba, skirtų Mažajai Lietuvai. Palaikė prekybinius ryšius su Lietuvos knygnešiais ir knygynais, bendradarbiavo su JAV lietuviais. Pats parašė arba parengė 46 tautiniam sąmoningumui ugdyti skirtų publicistinių ir grožinių knygų, kalendorių ir kt. Spaudos darbą glaudžiai siejo su lietuvių politiniu judėjimu, skelbė abiejų lietuvių tautos dalių integraciją ir siekė ją įgyvendinti. Vienas iš „Aušros“ atsakingųjų redaktorių ir administratorių (1884–1885). Prisidėjo leidžiant žurnalus „Varpas“, „Ūkininkas“ ir kt. Vokietijos valdžios nuolat sekamas, baustas kalėjimu ir piniginėmis baudomis. Per Pirmąjį pasaulinį karą besitraukiančios Rusijos kariuomenės kartu su šeima ištremtas į Rusiją. Iš jos grįžo 1918. „Buvo Birutės“ (1889–1892), „Lietuvos žvaigždės“, „Lietuwiszkos Konserwatywų Draugystės Komiteto“ (1890) ir kt. draugijų vienas steigėjų ir vadovų. Lietuvių Tautos Tarybos narys, vėliau – Lietuvos Valstybės Tarybos narys (1920). Skatino Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas (1922–1923). Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kauną (1939). Dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto ir grįžtančios rusų imperinės Sovietų Sąjungos okupacijos grįžo į Bitėnus (1944). Iš jų iškeldintas į nacių Vokietijos gilumą. Mirė (87) 1946 05 23 Flensburge (Vokietija), emigracijoje, palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse (1993 05 30). Apdovanotas Ldk Gedimino III laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo II laipsnio (1938) ir Italijos Karūnos II laipsnio (1928) ordinais. Jo vardu visoje Lietuvoje pavadintos 7 gatvės.

 Rugpjūčio 8-oji 

Rusijos kariuomenė pirmą kartą užėmė Lietuvos sostinę Vilnių. VILNIAUS SKERDYNĖS. 1655 08 08 Rusijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo metu Rusijos kariuomenė, vadovaujama paties caro Aleksejaus Michailovičiaus, be didesnio pasipriešinimo užėmė Vilnių ir pradėjo beatodairiškas mieste likusių civilių gyventojų žudynes, kankinimus, plėšimus, nesant jokiam kariniam būtinumui. Buvo išžudyti visi Vilniaus gyventojai, nespėję pabėgti iš miesto – įvairiais skaičiavimais, 10–30 tūkst. žmonių, maždaug trečdalis tuomečio Vilniaus gyventojų. Sužvėrėję rusų užpuolikai nesigailėjo nei vaikų, nei kūdikių, nei nėščiųjų... Pasak amžininko, „(...) priešas jokio amžiaus, jokios lyties nepagailėjo, bet visur ir viską žudynėmis ir krauju užpildė“. Po skerdynių ir šimtais gurguolių prisiplėšto grobio išgabenimo į Maskvą mieste kilo 17 parų trukęs gaisras. Šia baisia diena prasidėjusi rusiškoji okupacija, Lietuvos plėšimas ir naikinimas, prie kurio prisidėjo ir Švedija, truko beveik pusantro šimtmečio (iki 1793). Vilniaus skerdynių diena laikoma vėliau daug amžių Rusijos nuosekliai vykdyto Lietuvos gyventojų genocido pradžia. Po jos Vilnius, buvęs klestintis Europos miestas, niekada nebeatgavo turėtos įtakos. Pati tragiškiausia ir kruviniausia diena Vilniaus ir Lietuvos istorijoje. Ši diena istorinėje tautos atmintyje primiršta, šalyje oficialiai neprisimenama ir neminima.

PASAULYJE

Sumušta „Nenugalimoji armada“. 1588 08 08 anglai prie Didžiosios Britanijos krantų sumušė ispanų „Nenugalimąją armadą“, prieš tai dėl audros buvo patyrusi didžiulių nuostolių. Iš 131 laivo į Ispaniją grįžo tik 65.

Rugpjūčio 9-oji

Įvestas litas. 1922 08 09 Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo nacionalinio Lietuvos piniginio vieneto įvedimą. Ekonominės komisijos narys V. Vaidotas pasiūlė pavadinti litu, o jo sudėtinės dalys pavadintos centais. Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 10 02. Įvedant litą, jo ir JAV dolerio kursų santykis buvo 10:1. Gana greitai naujoji valiuta pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą. Sovietinės okupacijos metais šalia lito 1940 06 17 išleistas rublis, iš banko kasų nebebuvo išleidžiamas nuo 1940 11 25. Galutinai iš apyvartos litai buvo išimti 1941 03 25.

Mirė Antanas Žmuidzinavičius (89), 1966 08 09 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1876 10 31 Seirijuose (dab. Lazdijų r.). Dailininkas tapytojas, profesorius (1947).

Baigė Veiverių mokytojų seminariją (1894). Mokytojavo įvairiose Lenkijos pradžios mokyklose (iki 1899). Studijavo tapybą Varšuvoje (pas V. Gersoną; nuo 1899), privačiose Paryžiaus akademijose (1905–1906). Tobulinosi Miunchene (1908) ir Hamburge (1912). Dėstė piešimą Kauno meno mokykloje (1926–1940), Kauno taikomosios dailės institute (1941–1951). Prorusiškos LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1959–1963). Vienas Pirmosios lietuvių dailės parodos (1907) organizatorių, Lietuvių dailės draugijos kūrėjas. Kaupė lietuvių liaudies ir profesionaliosios dailės kūrinius, archeologinę ir etnografinę medžiagą. Nutapė apie 2 tūkst. kūrinių. Iš jų žymesni: „Gavo laišką” (1904), „Neris ties Antakalniu” (1906), „Per kiaurą naktį” (1906), „Paskutiniai spinduliai” (1908), Tado Daugirdo portretas (1910), Petro Rimšos portretas (1911), „Nemunas prieš audrą” (1917), „Tinklai džiūsta” (1926), „Linų kūlimo talka” (1926), Žemaitės portretas (1935), „Palangos pajūris” (1951), ciklas „Čia bus Kauno jūra“ (1953–1959). Jo vardu pavadintos gatvės Alytuje, Baltkūnuose (Alytaus r.), Kaune, Miroslave (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.).

PASAULYJE

JAV numetė atominę bombą ant Nagasakio. 1945 08 09 JAV bombonešis numetė atominę bombą ant Nagasakio (Japonija). Nuo karščio (daugiau nei 5 tūkst. °C) ir smūgio bangos žuvo 40 tūkst. žmonių, dar 140 tūkst. buvo sužeista, nudegė arba gavo didžiulę apšvitą. 12 km² plote buvo visiškai sugriauti visi pastatai.

Rugpjūčio 10-oji

Gimė Antanas Smetona, 1874 08 10 Užulėnyje (Taujėnų vls., dab. Ukmergės r.). Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos Prezidentas (1919 04–1920 06, 1926 12 19–1940 06 15).

Baigė Palangos progimnaziją (1893), mokėsi Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijoje, bet iš jos pašalintas už tautinę veiklą. Baigė Sankt Peterburgo gimnaziją (1897) ir Sankt Peterburgo universitetą (1902), iš kurio dėl lietuviškos veiklos du kartus šalintas, suimtas ir kalintas. Po studijų dirbo Vilniaus Žemės banke. Priklausė Lietuvos demokratų parijai (1902–1907), dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime (1905). Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko pavaduotojas (1914–1915). Išrinktas Lietuvos (vėliau Valstybės) Tarybos pirmininku (1917 09 24–1919 04 04). Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką (1923–1927), suteiktas docento vardas (1926). Vadovavo Tautos pažangos partijai (1920–1924) ir Lietuvių tautininkų sąjungai (1924–1940). Po valstybės perversmo (1926 12 17) grįžo į valdžią ir įvedė autoritarinį režimą. Okupacinei Sovietų Sąjungos kariuomenei įžengiant į Lietuvą, su šeima pasitraukė iš Lietuvos (1940 06 15), gyveno JAV (nuo 1941). Jaunystėje dalyvavo varpininkų veikloje, redagavo „Lietuvos ūkininką“ (1905–1906), „Viltį“ (1907–1913), „Lietuvos aidą“ (nuo 1917), „Vairą“ (1923–1924). Žuvo (69) 1944 01 09, per buto gaisrą (įtariama, sukeltą J. Stalino siųstų sovietinių smogikų) Klivlende (JAV), emigracijoje, perlaidotas Šardono „All Souls“ kapinėse. Išleisti „Raštai“ (4 t., 1930) ir „Rinktiniai raštai“ (1990). Suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaro vardas (1932). Jo vardu Lietuvoje pavadintos 7 gatvės ir kalnas Neringoje.

Gimė Juozas Lukša-Daumantas, 1921 08 10 Juodbūdyje (Veiverių vls., dab. Prienų r.). Lietuvos partizanas, vienas pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadų.

Baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją (1940), Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. Priklausė Lietuvos aktyvistų frontui (1940–1941), sovietų suimtas ir įkalintas. Išlaisvintas per 1941 Birželio 16 sukilimą. Lietuvos išlaisvinimo tarybos (nuo 1944) narys. Įsitraukė į Lietuvos partizanų sąjūdį (nuo 1945), Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas (nuo 1947). Gyveno Vakaruose (1948–1950). Grįžęs į Lietuvą įsijungė į partizaninę kovą (1950). Parašė knygą apie Lietuvos partizanus „Partizanai: už geležinės uždangos“ (1950). Dvigubo agento išduotas žuvo 1951 09 04 (30) Pakaunėje ties Pabartupiu. Suteiktas Laisvės kovų karžygio vardas (1950), apdovanotas Laisvės kovos I laipsnio kryžiumi (1950). Jo vardu Lietuvoje pavadinta 10 gatvių.

PASAULYJE

Prasidėjo pirmoji kelionė aplink pasaulį. 1519 08 10 Ferdinandas Magelanas su 5-iais laivais išplaukė iš Sevilijos uosto Ispanijoje į kelionę aplink pasaulį.

Rugpjūčio 11-oji

Rusijos kariuomenė antrą kartą užėmė Vilnių. 1794 08 11 Rusijos kariuomenė, malšindama Tado Kosciuškos sukilimą, antrą kartą po Vilniaus skerdynių (1655) užėmė Vilnių ir per rugsėjį–spalį okupavo visą Lietuvos teritoriją iki Nemuno.

Rugpjūčio 12-oji

TARPTAUTINĖ JAUNIMO DIENA. Atmintina valstybės diena. LR Seimo 2006 07 19 nutarimu, rugpjūčio 12-oji paskelbta atmintina valstybės diena – Tarptautine jaunimo diena.

Vorsklos mūšio pralaimėjimas. 1399 08 12 prie prie Vorkslos (dab. Ukraina) Aukso ordos totoriai, vadovaujami emiro Edygo (Edigėjaus) ir Timūro Kutlugo, sumušė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos sąjungininkų (Lenkijos, Vokiečių ordino, chano Tochtamyšo) kariuomenę, vadovaujamą Vytauto. LDK kišosi į Aukso ordos vidaus nesutarimus, siekdama sugrąžinti chaną Tochtamyšą į valdžią ir taip sustiprinti savo įtaką regione prieš augančią Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaką. Aukso ordos kariuomenė (apie 90 tūkst.) viršijo beveik dvigubai LDK ir sąjungininkų kariuomenę (apie 38 tūkst.), iš kurios po mūšio liko mažiau nei pusė, žuvo 50 kunigaikščių. Vorsklos mūšio pralaimėjimas buvo viena didžiausių XIV a. Lietuvos karinių nesėkmių, po kurio Vytautas, siekdamas išsaugoti įtaką regione, privalėjo daryti nuolaidų Lenkijai.

Mirė Petras Vileišis (75), 1926 08 12 Palangoje, perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Vileišių šeimos kape (1936). Gimė 1851 01 25 Mediniuose (Pasvalio vls., dab. Pasvalio r.). Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, inžinierius, leidėjas.

Baigė Šiaulių gimnaziją (1870), Sankt Peterburgo universitetą (1874) ir Sankt Peterburgo kelių institutą (1880). Vadovavo geležinkelių tiesimo ir tiltų statybos darbams Rusijoje (1880–1893). Susisiekimo ministerijos neetatinis inžinierius ir rūmų patarėjas (1893–1896). Dirbo privačiose geležinkelių statybos bendrovėse (1896–1900). Apsigyveno Vilniuje (nuo 1900), įsteigė mechanines žemės ūkio padargų dirbtuves. Įsteigė Vilniuje spaustuvę (1904), lietuvišką knygyną, leido ir redagavo dienraštį „Vilniaus žinios“ (1904–1907), pirmąjį legalų lietuvišką periodinį leidinį Lietuvoje. Vienas iš 1905 Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorių, Lietuvių mokslo draugijos steigėjų (1907) ir valdybos narys (nuo 1907). Po spaustuvės ir knygyno bankroto išvyko uždarbiauti į Rusiją (1908), vadovavo tiltų statyboms. Iš Sovietų Rusijos grįžo į Lietuvą bolševikų apiplėštas (1921), su milijoninėmis valstybės skolomis už atliktus darbus, bet skolų taip ir neatgavo. Išrinktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru (1922 02–1923 02). Lietuviškos spaudos draudimo metais leido rankraštinį laikraštį „Kalvis melagis“ (1875–1876), taip pat rengė, leido ir platino legalią ir nelegalią lietuvišką spaudą (100 lietuviškų knygų). Lietuvos universiteto lietuvių literatūros (1923) ir technikos su inžinieriaus vardu (1926) garbės daktaras. Jo vardu Lietuvoje pavadintos 6 gatvės.

Rugpjūčio 13-oji

Mirė Mykolas Frederikas Čartoriskis (79), 1775 08 13 Varšuvoje (Lenkija). Gimė 1696 04 26 Varšuvoje (Lenkija). Didikas, politikas, masonas. Lietuvos pastalininkas (1720), Vilniaus kaštelionas (1722), Lietuvos pakancleris (1724).

Augusto III valdymo (1733–1763) laikais įgijo didelę įtaką valstybės valdyme. Paskirtas Lietuvos didžiuoju kancleriu (1752). Buvo paveldimos monarchijos ir tvirtos valdžios reikalavusios partijos („familijos“) kūrėjas. Kaip kancleris turėjo pasirašyti Pirmojo valstybės padalijimo sutartį (1773). Apdovanotas Baltojo erelio (ATR, 1726), Apaštalo Šv. Andriejaus pirmojo pašauktojo (Rusija, 1754) ir Juodojo erelio (Prūsija, 1764) ordinais.

PASAULYJE

Baigta statyti Berlyno siena. 1961 08 13 prosovietinė Vokietijos Demokratinė Respublika Berlyne užbaigė statyti sieną, kuri atskyrė tris sąjungininkų kariuomenių kontroliuojamus Berlyno sektorius nuo VDR. Berlynas buvo padalintas į Vakarų Berlyną ir Rytų Berlyną. Nugriauta 1989 11 09.

Rugpjūčio 14-oji

Pasirašyta Krėvos sutartis. 1385 08 14 Krėvos pilyje (dab. Baltarusija) Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir Lenkijos Karalystės delegacija sudarė dinastinės sąjungos sutartį. Jogaila, tapdamas Lenkijos karaliumi, pasižadėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes prijungti prie Lenkijos, apkrikštyti Lietuvą, paleisti lenkų belaisvius ir kt. Susidarė sąlygos LDK ir Lenkijos politiniam, ekonominiai ir socialiniam suartėjimui, kuris buvo LDK svarbus dėl Lenkijos paramos kovose su Kryžiuočių ordinu.

Gimė Mykolas Balinskis, 1794 08 14 Ciarespolyje (netoli Polocko, dab. Baltarusija). Istorikas ir publicistas, sukilėlis.

Baigė Vilniaus universitetą (1818). Kartu su Joachimu Leleveliu buvo žurnalo „Tygodnik Wilenski“ įkūrėjas (1815) ir redaktorius (1816–1822). Priklausė Nenaudėlių (Šubravcų) draugijai, slapyvardžiais Auszławis, Usztaritois, Mokitinis ir kt. bendradarbiavo draugijos laikraštyje „Wiadomości Brukowe“. Dalyvavo 1831 sukilime, buvo suimtas. Gyveno Varšuvoje (Lenkija, 1832–1847) ir Jašiūnuose (nuo 1847). Buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas. Lenkų kalba parašė istorinius veikalus „Vilniaus miesto istorija“ (2 t., 1836–1837; liet. k., 2007), „Senovės Lenkija“ (su T. Lipinskiu, 3 t., 1843–1846; 1885–1886 praplėsta iki 4 t.), „Senoji Vilniaus akademija“ (2 t., 1862) ir kt. Mirė (69) 1864 01 03 Vilniuje, palaidotas Jašiūnuose (dab. Šalčininkų r.). Jo vardu pavadintos gatvės Jašiūnuose (Šalčininkų r.), Šalčininkuose ir Vilniuje.

Mirė Česlovas Milošas (93), 2004 08 14 Krokuvoje (Lenkija), ten ir palaidotas. Lietuvių kilmės lenkų rašytojas, literatūros mokslininkas, diplomatas, profesorius (1961).

Nobelio literatūros premijos laureatas (1980), Pasaulio tautų teisuolis. Mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje (nuo 1920), baigė Vilniaus Stepono Batoro universitetą (1934), persikėlė į Varšuvą (1937). Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone. Lenkijos diplomatas JAV ir Prancūzijoje (1945–1951). Nutraukęs diplomatinę tarnybą (1951) ir pasiprašęs prieglobsčio, apsigyveno Prancūzijoje, vėliau – JAV (1960). Dėstė Berklio, Kalifornijos universitetuose (nuo 1961). Žlugus sovietų imperijai ir jos geležinei uždangai Europoje, grįžo į Lenkiją. Kūryba gausi. Išleido poezijos rinkinius „Karalius Popelis ir kiti eilėraščiai“ (1962), „Miestas be vardo“ (1969), „Kur saulė teka ir kur nusileidžia“ (1974) ir kt. Autobiografiniame romane „Isos slėnis“ bei eseistikos knygoje „Ulro žemė“ (1955) pasakojama apie Lietuvą. Vertė į lenkų kalbą lietuvių poeziją. Gimė 1911 06 30 Šeteniuose (Surviliškio vls., dab. Kėdainių).

PASAULYJE

Pasirašyta Atlanto chartija. 1941 08 14 Atlantos konferencijoje Ardžentijoje (Niufaulendas, dab. Kanada) JAV prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis pasirašė Atlanto chartiją, vieną pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų, kuriame buvo susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo.

Rugpjūčio 15-oji

ŽOLINĖ (ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ DIENA). Valstybės šventė. Viena svarbiausių katalikiškų švenčių. Iš pradžių švęsta kaip atmintina valstybės diena (nuo 1998), vėliau (nuo 2000) paskelbta valstybės švente.

Gimė Laurynas Rokas Ivinskis, 1810 08 15 Šilalės parapijoje. Pedagogas, leksikologas ir leidėjas.

Baigė Kolainių gimnaziją (1831), išlaikęs egzaminus gavo namų (1841) ir miesto (1847) mokytojo teises. Mokytojavo Rietave (1842–1851), Naciūnuose ir Zabieliškyje (1851–1854). Paskirtas parapinės mokyklos mokytoju (1854), mokytojavo Rietavo agronomijos mokykloje (1859–1862). Persikėlė į Joniškėlį, ten dirbo parapinės mokyklos mokytoju (1862–1864). Trumpai Kaune dirbo lietuviškų knygų transkribavimo į rusų abėcėlę komisijoje (1864). Pasitraukęs iš komisijos mokytojavo privačiai Renave (1869–1871), Šiauliuose (1871–1874), vėliau Rietavo muzikos mokykloje (1874–1879). Paskutines dienas praleido Milvydų dvare (nuo 1879). Pirmasis Didžiojoje Lietuvoje rengė ir leido lietuviškus kalendorius „Metskaitlius“ (lotyniška abėcėle 1846–1864, 1879; kirilika 1865–1866). Juose skelbė lietuvių rašytojų kūrybą, žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinias ir patarimus valstiečiams. Užsiėmė vertimais, sudarinėjo žodynus (lietuvių-lenkų, rusų-lenkų, rusų-lietuvių-lotynų-lenkų), rinko lietuvių tautosaką, domėjosi botanika, pasižymėjo lietuviškoje terminologijoje. Išbraižė pirmąjį lietuvišką žemėlapį „Telšių pavietas“ (dingęs Juozapo Zavadzkio spaustuvėje). Jo vardu Lietuvoje pavadintos aštuonios gatvės. Mirė (70) 1881 07 29 Milvydų dvare (dab. Šiaulių r.), palaidotas Kuršėnuose. Jo vardu Lietuvoje pavadinta 10 gatvių.

Gimė Kristupas Jurkšaitis, 1852 08 15 Galbrasčiuose (Prūsija). Evangelikų liuteronų kunigas (1879), spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas.
Mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Mokytojavo ir kunigavo Priekulėje (nuo 1879) ir Saugose (1882–1897). Po to, kai buvo išrinktas Saugų parapijos kunigu, jam buvo pavesta daugybės mokyklų priežiūra. Atvirai priešinosi krašto germanizacijai – surašė peticiją Kultūros ministerijai ir su keliais tūkstančiais parašų nusiuntė į Berlyną. Atsisakęs pastoriaus vietos persikėlė į Krantą, netoli Karaliaučiaus, ir atsidėjo mokslinei veiklai. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, paskelbė straipsnių mokslo populiarinimo klausimais, trumpai redagavo laikraštį „Lietuvos balsas“, „Tilžės keleivis“, priedą „Keleivio draugas“, rengė jo priedą „Tilžės keleivio kalendros“ (1900–1905). Nesutardamas su laikraščio savininku, pasitraukė iš redaktoriaus pareigų ir rengė spaudai įvairius lietuviškus leidinius. Kartais konsistorija siųsdavo jį į įvairias parapijas laikinai pavaduoti sergančių kunigų. Išrinktas antruoju kunigu – precentoriumi Rusnėje (1912). Rinko tautosaką, skelbė tęstiniame Lietuvių literatūros draugijos leidinyje „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Geseuschaft“ (1880, 1883). Parašė kompiliacinę Mažosios Lietuvos istoriją, vokiečių kalbos vadovėlį, populiarių religinių knygelių. Užrašė Ragainės apylinkių tarmės tekstų, rinko žodžius, rengė lietuvių kalbos gramatiką, sudarė lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynus. Žymesni darbai – „Lietuviškos pasakos ir pasakojimai“ (1898), „Lietuvininkų giminės nusidavimai“ (1902). Lietuvių literatūros draugijos valdybos narys. Mirė (63) 1915 06 17 Rusnėje, palaidotas Rusnės bažnyčios šventoriuje. Jo vardu pavadinta gatvė Rusnėje (Šilutės r.).

Nužudytas Kęstutis (apie 80), 1382 08 15 Krėvoje (dab. Baltarusija). Gimė apie 1300 Lietuvoje (tikslesnė vieta nežinoma). Lietuvos submonarchas (1345–1381), Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382).

Talentingas karvedys, pasižymėjęs kovose su Vokiečių ir Livonijos ordinais. Atrėmė daugiau nei 100 jų antpuolių ir įsiveržimų į Lietuvą. Po sūnėno Jogailos sąmokslo 1382 įkalintas Krėvos pilyje ir nužudytas. Jo vardu Lietuvoje pavadintos 66 gatvės. Ldk Gedimino (1275–1341) sūnus, Ldk Vytauto (apie 1350–1430) ir Ldk Žygimanto (apie 1350–1440) tėvas.

PASAULYJE

Prasidėjo pučas Maskvoje. 1991 08 18 naktį Rusijos sostinėje Maskvoje prasidėjo pučas, vadovaujamas vadinamojo Valstybinio ypatingosios padėties komiteto (GKČP), kuris siekė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Atostogaujančiam pirmajam ir paskutiniam jos prezidentui Michailui Gorbačiovui pritaikytas namų areštas jo rezidencijoje Kryme. Maskvoje susidūrimai su pučistais baigėsi po trijų dienų, tada iš miesto išvesti ir kariuomenės daliniai.

PASAULYJE

Į kosmosą sėkmingai paleista raketa su gyvūnais. 1960 08 19 Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido raketą „Sputnik 5“ su šunimis Belka ir Strelka, 40 pelių, 2 žiurkėmis ir augalų pavyzdžiais. Kosminis laivas su sveikais gyvūnais ir augalais sėkmingai nutūpė kitą dieną.

Gimė Orvilis Raitas (Orville Wright), 1871 08 19 Deitone (JAV). JAV išradėjas, aviacijos pradininkas (kartu su broliu), lakūnas.
Mirė (76) 1948 01 30 Deitone (JAV).

Gimė Koko Šanel (Coco Chanel, tikr. Gabrielle Bonheur Chanel), 1883 08 19 Somiure (Prancūzija). Dizainerė, įkūrusi „Chanel“ mados namus.
Mirė (87) 1971 01 10 Paryžiuje.

PASAULYJE

„Prahos pavasario“ sunaikinimas. 1968 08 20 sovietų satelitinės Varšuvos sutarties organizacijos pajėgos, malšindamos „Prahos pavasario“ padarinius, su 200 tūkst. karių ir 5 tūkst. tankų įsiveržė į Čekoslovakiją ir brutalia karine jėga užbaigė politinės prorusiškos socializmo liberalizacijos laikotarpį.

Gimė Jakopas Peris (Jacopo Peri), 1561 08 20 Romoje. Italų kompozitorius ir dainininkas, vadinamas operos pradininku.
Mirė (72) 1633 08 12 Florencijoje (Italija).

PASAULYJE

Prasidėjo Stalingrado mūšis. 1942 08 21 Vokietijos kariuomenė pusę metų (iki 1943 02 02) nesėkmingai kovojo dėl Stalingrado (Rusija) miesto su Sovietų Sąjungos kariuomene.

PASAULYJE

Išsiveržė Vezuvijus. 79 08 24 išsiveržęs Vezuvijaus (Italija) ugnikalnis sunaikino romėnų miestus Pompėją, Stabiją ir Herkulaniumą.

Prasidėjo Šventojo Baltramiejaus nakties skerdynės. 1572 08 24 apie 3 val. nakties nužudžius admirolą Gaspardą de Coligny prasidėjo kitų hugenotų (prancūzų protestantai), buvusių Paryžiuje, žudynės. Vien Paryžiuje jų buvo nužudyta nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst.

PASAULYJE

Belgijoje prasidėjo sukilimas. 1830 08 25 Belgijoje prasidėjo sukilimas, kurio metu paskelbta nepriklausomybė nuo Nyderlandų.

Gimė Ivanas IV Rūstusis, 1530 08 25 Kolomenske (Rusija). Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547).
Mirė (53) 1584 03 18 Maskvoje.

Gimė Johanas Gotfrydas Herderis (Johann Gottfried von Herder), 1744 08 25 Morungene (Prūsija, dab. Lenkija). Vokiečių filosofas, teologas, poetas, literatūros bei istorijos tyrinėtojas, vertėjas, literatūros kritikas.
Mirė (59) 1803 12 18 Veimare (Vokietija).

PASAULYJE

Priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1789 08 26 Prancūzijos revoliucijos metu priimta deklaracija – politinės ir konstitucinės teisės dokumentas – skelbė: visi žmonės gimsta lygūs ir laisvi, valstybė turi garantuoti žmonių laisves, suteikti žodžio, spaudos, susirinkimų ir sąžinės (tikėjimo) laisves, tolygiai paskirstyti mokesčius.

Gimė Deividas Hjumas (David Hume), 1711 06 26 Edinburge (Škotija). Škotų filosofas epyristas ir skepticistas, istorikas.
Mirė (65) 1776 08 26 Edinburge.

PASAULYJE

Įvyko trumpiausias karas istorijoje – Anglų-Zanzibaro karas. 1896 08 27 9 val. ryto priplaukęs britų karinis laivas pradėjo bombarduoti Zanzibaro miestą Zanzibaro saloje. Po maždaug 40 minučių Zanzibaro sultonatas pasidavė.

Pasirašytas Kelogo-Briano paktas. 1928 08 27 Paryžiuje JAV valstybės sekretoriaus Frenko B. Kelogo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro Aristido Briano inicijuotą paktą pasirašė 15 valstybių. Jos atsisakė karo kaip nacionalinės politikos įrankio.

Gimė Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis (Georg Wilhelm Friedrich Hegel), 1770 08 27 Štutgarte (Vokietija). Vokiečių filosofas, vienas vokiečių idealizmo kūrėjų.
Mirė (61) 1831 11 14 Berlyne.

PASAULYJE

Gimė Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe), 1749 08 28 Frankfurte prie Maino (Vokietija). Vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas.
Mirė (82) 1832 03 22 Veimare (Vokietija).

PASAULYJE

Gimė Džonas Lokas (John Locke), 1632 08 29 Raitone (Anglija). Anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas.
Mirė (72) 1704 10 28 Otse (Anglija).

PASAULYJE

Gimė Isakas Levitanas, 1860 08 30 Kybartuose (dab. Vilkaviškio r.). Žydų kilmės rusų tapytojas peizažistas.
Mirė (39) 1900 08 04 Maskvoje.