Širvintos

(39 aut., 99 str., 776 p., 2100 egz., 2000 m., 4-oji serijos knyga)

Apie autorius

Viktoras Alekna – g. 1915 03 19 Pašlynio vnk., Raseinių vls. Literatas, istorikas, publicistas. 1926–1933 mokėsi Raseinių g-joje. 1933–1937 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo u-te. 1937–1938 tarnavo kariuomenėje. 1938–1945 mokytojavo Raseinių, Alytaus, Kauno ir Laukuvos g-jose. 1945 Kaune suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio. Į Lietuvą grįžo 1957. Dirbo melioratoriumi, vėliau Švenčionėlių internatinės m-klos ūkvedžiu. 1960–1975 mokytojavo Padaigų, Bagaslaviškio ir Juodiškių m-klose. 1962–1967 neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus u-tą. Nuo 1975 pensininkas. Gyveno Kantrimiškio k. Tyrinėjo Salomėjos Nėries gyvenimą ir kūrybą. Dabar gyvena Vilniuje. Rašo kultūros istorijos, pokario kovų temomis. Išleido kelias knygas.

Algirdas Baliulis – g. 1936 m. sausio 2 d. Utenos apskrities Daugailių valsčiaus Duobių kaime. Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. 1953 m. baigė Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą, 1958 m. – bibliotekininkystę Vilniaus universitete. Dirbo Paminklų konservavimo institute; nuo 1988 m. Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis ir Archeografijos skyriaus vedėjas. Parašė istorinius veikalus: „Trakų miestas ir pilys“ (su Stanislovu Mikulioniu ir Algimantu Miškiniu, 1991), parengė “Lietuvos metrikos“ I, III, VIII tomus, „Ukmergės apskrities seniūnijų 1756 m. inventorius“ (1994). 1988 m. už „Lietuvos metrikos” rengimą su kolegomis apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Gyvena Vilniuje.

Alfonsas Balsevičius – g. 1925 m. Širvintų r., Čiobiškio apylinkės Pamusių kaime. 1934–1939 m. mokėsi pradinėje mokykloje ir baigė 5 skyrius. 1946–1956 m. buvo tremtyje Vorkutoje. 1957 m. pradėjo dirbti Širvintų poliklinikos tuberkuliozės kabinete. 1962–1966 m. neakivaizdiniu būdu mokėsi ir baigė Kauno medicinos mokyklą. 1960–1972 m. buvo Raudonojo kryžiaus draugijos Širvintų rajono komiteto pirmininko pavaduotojas. 1978 m. suteiktas SSSR Sveikatos ministerijos „Žymūno“ vardas, apdovanotas daugybe padėkos, garbės raštų. Daugelį metų vadovavo ligoninės kraštotyros organizacijai. Parašė kraštotyros darbus: „Prisiminimai apie Pamusių kaimą“, „Širvintų centrinės ligoninės istorija“, „Kai diena su naktim susimaišo“. 1982 m. lengvatinėmis sąlygomis išleistas į pensiją. Mediku išdirbo 50 metų. Gyvena Širvintose.

Jadvyga Barbaravičienė-Saveikytė – g. 1947 m. kovo 20 d. Širvintų rajono Levainių k. Nuo 1949 m. kovo 25 d. iki 1957 m. rugsėjo 27 d. buvo tremtyje Irkutsko apskrityje, Golumetės kaime. Ten baigė keturias klases. Po reabilitacijos grįžo į Lietuvą, apsigyveno Širvintų mieste. 1966 m. baigė Širvintų vidurinę mokyklą, 1970 m. Vilniaus valstybinio universiteto istorijos fakultetą. 1971–1982 m. dirbo Širvintų vidurinės mokyklos istorijos mokytoja, vadovavo mokyklos kraštotyrininkams. Nuo 1982 m. gegužės mėn. iki 1995 m. gegužės mėn. dirbo Širvintų rajono radijo laidų redaktore. Nuo 1995 m. gegužės mėn. iki šiol yra Širvintų rajono savivaldybės atstovė spaudai. Parengė (su kitais autoriais) ir išleido knygelę „Širvintų kraštas“, lankstukus „Susipažinkite – Širvintų kraštas“, „Kviečia Širvintų rajonas“, „Širvintų rajono lankytinos vietos“, atvirukus apie Širvintas, pateikia medžiagą apie Širvintų kraštą įvairioms leidykloms, reprezentuojančioms Lietuvą. Rašo straipsnius į rajono laikraštį „Širvinta“. Gyvena Širvintose.

Aldona Bareckienė-Smailytė – g. 1955 m. liepos 6 d. Širvintų rajono Kairionių kaime. 1973 m. baigė Širvintų vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto filologijos fakultetą. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1974 m. pradėjo dirbti Širvintų rajono laikraščio „Lenino vėliava“ redakcijos literatūrine darbuotoja. Universitetą baigė neakivaizdiniu būdu. Redakcijoje teko dirbti Laiškų skyriaus vedėja, atsakingąja sekretore. Nuo 1996 m. dirba laikraščio „Širvinta“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja. Vyras Česlovas – „Tėviškės“ ŽŪB inžinierius statybininkas. Sūnūs: Almantas – studentas, Alius – moksleivis. Gyvena Širvintose.

Laimutė Bikulčienė-Zinkevičiūtė – g. 1959 m. sausio 23 d. Širvintų rajono Beržės kaime. Baigusi Širvintų vidurinę mokyklą studijavo choreografijos meną Vilniaus kultūros mokykloje. Pagal paskyrimą dirbo Zarasų kultūros namuose. 1983 m. grįžo į Širvintas. 1992 m. baigė Klaipėdos universitete kultūros vadybos specialybę. Šiuo metu dirba Širvintų kultūros centre etninės kultūros specialiste.

Stanislovas Buchaveckas (Buchoveckas) – g. 1951 m. birželio 11 d. Nochtuisko kaime (Oliokminsko r., Jakutija), 1941-ųjų metų tremtinių šeimoje (Lietuvoje nuo 1956 m.). Istorikas, publicistas. 1969 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą. Po istorijos studijų Vilniaus universitete (1969–1974), kaip gimęs tremtyje, nebuvo priimtas į Lietuvos istorijos institutą, vėliau – dar į kelias įstaigas, tarp jų du kartus į Vilniaus pedagoginio instituto etatinio dėstytojo vietą, taigi ten nuo 1974-ųjų beveik dvidešimt metų dirbo valandininku. Pagrindinė darbovietė 1974–1976 m. – Vilniaus muziejai, 1976–1990 m. – Vilniaus jaunųjų turistų stotis. Nuo 1990 m. pabaigos dirba Lietuvos istorijos institute (iš pradžių – vyr. laborantu, vėliau – moksliniu bendradarbiu). Didžiausią dėmesį skiria nacių okupacijos laikotarpio Lietuvos istorijai. Istorijos populiarinimo ir turizmo periodikos straipsnių autorius, publicistas. Parašė straipsnių LTE ir TLE enciklopedijoms, moksliniams leidiniams ir kolektyvinėms monografijoms. Knygų „Verknė“ (1984), „Strėva“ (1985), „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ (1989), „Kaišiadorių rajonas“ (1989), regioninės monografijos „Šalčios žemė“ (1992) bei straipsnių apie nacių okupacijos laikotarpį, Lietuvos mokyklas 1941–1944 m., sovietinius tremtinius i Lietuvos ir kitomis temomis autorius.

Algirdas Černiauskas – g. 1978 m. Molėtų rajone, Giedraičiuose. 1996 m. baigė Giedraičių A. Jaroševičiaus vidurinę mokyklą. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studijuoja socialinę antropologiją ir dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje.

Stanislovas Dačka – g. 1926 m. liepos 21 d. Širvintų valsčiaus Širvintų kaime. Istorijos mokytojas. Mokėsi Širvintų pradinėje mokykloje, Širvintų progimnazijoje, Ukmergės gimnazijoje. Jos nebaigė, nes buvo paimtas į sovietinę kariuomenę. Joje išbuvo nuo 1944 m. rugpjūčio 7 d. iki 1950 m. lapkričio 17 d. Tarnavo įvairiuose daliniuose ir įvairiose vietose. Dalyvavo Antrojo pasaulinio karo fronto mūšiuose prie Berlyno, Potsdamo ir prie Elbės upės. Po demobilizacijos baigė Širvintų darbo jaunimo mokyklą ir Vilniaus pedagoginį institutą. Dirbo Širvintų karinio komisariato administracinės dalies viršininku, Širvintų kultūros namų direktoriumi. 1951 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Širvintų vidurinėje mokykloje, kurioje dirbo iki pensijos. 1981 m. buvo tos mokyklos direktoriumi. Dalyvavo Širvintų Sąjūdžio veikloje. Nepriklausomybės laikotarpio pirmosios rajono tarybos narys. Dabar – pensininkas. Gyvena Širvintose.

Živilė Driskiuvienė-Mickevičiūtė – g. Vilniuje. 1986 m. baigė Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą. Ekonomistė, kraštotyrininkė. 1991 m. Vilniaus universitete baigė ekonomikos studijas, dirbo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, „Versmės“ leidykloje. Tyrinėja ir rašo šeimos etnosociologijos ir sociologijos istorijos klausimais. Dalyvavo Vilniaus universiteto kraštotyrininkų „Ramuvos“, Lietuvos istorijos instituto ir kitose kraštotyros ekspedicijose. Gyvena Vilniuje.

Alfonsas Gudašis – g. 1949 m. sausio 2 d. Pakruojo rajono Žiurkių kaime. Inžinierius mechanikas. Mokėsi Irkutsko srities Tuluno septynmetėje mokykloje (1956–1958 m., I–II klasės), Pakruojo rajono Stačiūnų septynmetėje mokykloje (1959 m., III klasė), Pakruojo rajono Laipuškių pradinėje mokykloje (1960 m., IV klasė), Pakruojo rajono Klovainių aštuonmetėje mokykloje (1961–1964 m., V–VIII klasės), Pakruojo vidurinėje mokykloje (1964–1967 m.), Kauno politechnikos institute (1967–1973 m.). Atsargos karininkas. Tarnybos krašto apsaugoje metu, 1990–1998 m., Širvintų rajono laikraštyje „Širvinta“ spausdino straipsnius tarnybos kariuomenėje temomis. Gyvena Širvintose.

Emilija Ivaškevičienė-Plentaitė – g. 1926 m. balandžio 29 d. Ukmergėje. Baigė šešias Širvintų pradinės mokyklos klases. Iki 1944 m. mokėsi Širvintų progimnazijoje ir baigė dar keturias klases. Iki 1945 m. Širvintų banke mokėsi buhalterijos. Po to slapstėsi, bet 1948 m. buvo ištremta. Sibire 1957 m. ištekėjo, susilaukė dukters. Grįžusi 1958 m. kovo mėn. apsigyveno pas tėvo brolį Alytuje, Balčiūnuose (Rumbonių parapija). Dirbo vaikų darželyje auklėtoja. 1991 m. atgavo namą Širvintose, ten šiuo metu ir gyvena.

Virginijus Jocys – g. 1962 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdoje. Istorikas. 1980 m. baigė Klaipėdos 41-ąją vidurinę profesinę mokyklą, 1992 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1980–1989 m. dirbo Klaipėdos, vėliau Vilniaus restauravimo dirbtuvėse. 1989–1996 m. Paminklų restauravimo institute dirbo istoriku, 1996 m. – Trakų istoriniame nacionaliniame parke – paminklotvarkininku. Šiuo metu dirba Kultūros paveldo centre istoriku tyrėju. Mokslinio darbo sritis – nekilnojamieji kultūros paveldo objektai (Lietuvos dvarų sodybos, miesteliai, kulto pastatai, kapinės). Yra sukaupęs šiomis temomis nemažai medžiagos. Respublikinėje spaudoje ir kolektyvinėse monografijose paskelbta dalis istorinių darbų: „Šiaulių Didžiadvario dvaro sodyba“ (1995), „Šiaulių miesto senosios kapinės“ (1996), „Gruzdžių dvaro sodybos istoriniai tyrimai“ (1996), „Beržoro istorinė urbanistinė raida“ (1999) ir kt. Gyvena Vilniuje.

Bronius Kašelionis – g. 1942 sausio 16 d. Lazdijų rajono Krikštonių kaime. Lituanistas. Baigė Krikštonių vidurinę mokyklą, po to – Vilniaus universiteto Lituanistikos fakultetą. Paskelbė apie 40 kraštotyrinių straipsnių. Ypač domisi Dainavos krašto praeitimi, parengė knygą apie Dainavos partizanus. Gyvena Vilniuje, dirba Kultūros paveldo centre.

Algimantas Kmitas – g. 1962 m. balandžio 10 d. Širvintų rajono Kabaldos kaime. Širvintų sporto mokyklos kūno kultūros dėstytojas. 1976 m. baigė Širvintų vidurinę mokyklą, 1976–1980 m. mokėsi Panevėžio sporto mokykloje-internate. 1981 m. spec. mokykloje įgijo kino mechanikos techniko specialybę. 1981–1985 m. mokėsi KKI. Nuo 1985 m. dirba Širvintų sporto mokyklos treneriu, nuo 1987 m. – šios mokyklos direktoriumi.

Povilas Krikščiūnas – g. 1955 spalio 5 d. Pasvalio rajono Daujėnų apylinkėje. Filologas lituanistas. 1972 m. baigė Daujėnų aštuonmetę, 1975 m. – Pasvalio vidurinę mokyklą, 1981 m. – Vilniaus universitetą. Mokslinio darbo sritis – lietuvių tautosaka, archyvinis darbas. Publikavo „Lietuvių liaudies anekdotus“ (1984), bendradarbiavo „Kraštotyroje“, dabar – „Tautosakos darbuose“, sudarė katalogą „Kraštotyrininkai – tautosakos rinkėjai (1960–1985)“. Dalyvavo Vilniaus universiteto kraštotyrininkų „Ramuvos“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuotose kraštotyros ekspedicijose. Gyvena Vilniuje, dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Boleslovas Krivka – g. 1919 m. rugpjūčio 18 d. Musninkų valsčiaus Skėterių kaime. Agronomas. 1930 m. baigė Kaimynų pradinę mokyklą, eksternu baigė Darkuškių septynmetę mokyklą. 1941–1943 m. mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje (vokiečių laikais – institutas) Vilniuje. 1944 m. baigė devynių mėnesių buhalterijos kursus. Dirbo LSSR Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos valdyboje. Dirbo Bartkuškio sovietiniame valstybiniame ūkyje vyriausiuoju zootechniku. 1952 m. iš Bartkuškio išsiųstas į žemės ūkio vadovų mokyklą Šilutėje. 1955 m. ją baigė su pagyrimu, įgijo agronomo specialybę. 1957–1974 m. vadovavo Šešuolėlių sovietiniam valstybiniam ūkiui, vėliau, pablogėjus sveikatai, iki 1978 m. dirbo tame pačiame ūkyje sodininku. Sovietmečiu gavo respublikinę personalinę premiją, vėliau II laipsnio valstybinę premiją už nuopelnus Lietuvos žemės ūkiui. Šiuo metu gyvena Širvintose, dirba Lietuvos invalidų draugijos Širvintų rajono skyriaus pirmininku. Plačiau žr. p. 376.

Rimvydas Kunskas – g. 1938 m. gegužės 3 d. Panevėžio rajono Lingirio kaime. Geografas-ekologas. 1955 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1960 m. – Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Dirbo Geografijos institute, 1990–1994 m. – Aplinkos apsaugos departamente Ekspertizės valdybos viršininku, nuo 1993 m. – Geografijos instituto Ežerotyros ir pelkėtyros sektoriaus vadovas. Nuo 1996 m. – šio instituto pelkėtyros grupės vadovas. Mokslinio darbo sritys – paleontologija arba landšafto istorija, etnoekologija, ežerotyra-pelkėtyra. Parašė apie 120 straipsnių. Svarbesni darbai: „Nemuno deltos raidos naujoji schema“ (1975–1978), „Augalijos kaita Lietuvos ežerų ir pelkių raidoje“ (1993, monografija), „Ežerų ir pelkių raidos hidrografinės tipologijos principai“ (1988). 1983 m. apdovanotas Nacionaline J. Basanavičiaus premija. Vietoves tyrinėja keliaudamas dviračiu. Gyvena Vilniuje.

Algimantas Lebionka – g. 1951 m. spalio 14 d. Ukmergėje. Biologas, mokslų daktaras. 1969 m. baigė vidurinę mokyklą Vilniuje, 1974 m. – biologijos studijas Vilniaus universitete. Dirba Botanikos institute vyr. moksliniu bendradarbiu. Mokslinė darbo sritis – biochemija. Gyvena Vilniuje.

Juozas Lebionka – g. 1918 09 29 Šešuolėlių II dvare (bažnytkaimyje), Širvintų vls. Literatūros tyrinėtojas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas. Mokėsi Alionių prad. m-kloje, nuo 1929 – Giedraičių vid. m-kloje. Jau 1932 pradėjo bendradarbiauti spaudoje („Mūsų Vilniuje“, „Karyje“, „Skautų aide“). 1939–1941 mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1941–1944 mokytojavo Bajorų (Želvos vls.) prad. m-kloje. 1945–1946 dėstė Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1947–1948 dirbo Ukmergės aps. švietimo skyriaus vedėju. 1948–1950 studijavo Vilniaus pedagoginiame i-te. 1953–1957 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros i-te. 1961 apgynė filosofijos kandidato disertaciją apie Vincą Kudirką. 1962–1966 dėstė Šiaulių pedagoginiame i-te. 1966–1970 Maskvos kooperatinio i-to Vilniaus konsultacinio punkto dėstytojas. 1970–1978 Jašiūnų (Šalčininkų r.) m-klos direktorius, o 1978–1992 ten mokytojavo. Paskelbė daugiau negu 280 mokslinių, kraštotyrinių bei publicistinių straipsnių.

Steponas Liktoravičius – g. 1948 m. gruodžio 12 d. Šiaulių rajono Norutaičių kaime. Matematikas. 1968 m. sidabro medaliu baigė vidurinę mokyklą Maišiagaloje (Vilniaus r.). 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą ir įgijo matematiko specialybę. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto estetinio lavinimo katedrą. 1969–1975 m. Vilniaus universiteto teatre yra sukūręs apie 20 įvairių vaidmenų. Atkūrus nepriklausomybę, 1990–1995 m. buvo Širvintų miesto tarybos pirmininkas. Dirbo matematikos mokytoju Širvintų vidurinėje mokykloje, mokytojavo Alantos (Molėtų r.) vidurinėje mokykloje, buvo Arnionių (Molėtų r.) aštuonmetės mokyklos direktorius, taip pat Molėtų rajono Kultūros skyriaus vedėjas, Širvintų rajono Čiobiškio aštuonmetės mokyklos mokytojas, Čiobiškio kolūkio pirmininko pavaduotojas. Dabar gyvena Širvintose, dirba „Širvintos“ laikraščio redakcijoje apžvalgininku.

Venantas Mačiekus – g. 1937 m. gegužės 13 d. Rokiškio apskrities ir valsčiaus Močiekų kaime. 1948 m. baigė Žiobiškio pradžios mokyklą, 1955 m. – Rokiškio 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959–1964 m. mokėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ir įgijo ekonomisto specialybę. Dirba dėstytoju Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos redaktoriumi. Paskelbė per 40 straipsnių iš paprotinės teisės ir ekonomikos teorijos bei istorijos, yra 1999 m. išleistų knygų „Lietuvos taupomasis bankas“ ir „Kelias nuo Lietuvos žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko“ bendraautoris. 1972–1997 m. vadovavo Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubui „Ramuva“, surengė 25 kraštotyros ekspedicijas. 1997 m. apdovanotas Nacionaline J. Basanavičiaus premija. Gyvena Vilniuje.

Elena Mažulienė – g. 1929 m. spalio 19 d. San Paule (Brazilija). Tautosakininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1939 m. baigė Žiežmarių pradinę mokyklą, 1945 m. – Kaišiadorių gimnaziją. 1949 m. baigė Mokytojų seminariją Trakuose. Mokytojavo Vievio vidurinėje mokykloje. 1949–1954 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytojavo Vilniaus 8-ojoje vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1954–1955 m. buvo Vievio vidurinės mokyklos direktorė. Mokėsi aspirantūroje Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, sistemino Vilniaus konservatorijos, pedagoginio instituto archyvą. Spausdinta publikacijų moksliniuose darbuose: Elena Mažulienė. Jaunimo dainos. Meilės dainos. Lietuvių liaudies dainų katalogas. VI. – V.: Vaga, 1986. Dalyvaudavo kraštotyrininkų, tautosakininkų ekspedicijose. Gyvena Vilniuje.

Sigita Mažuolienė-Liutkevičiūtė – g. 1957 m. Švenčionių rajono, Labanoro apylinkės Padumblės kaime. 1976 m. baigė Molėtų vidurinę mokyklą, 1978 m. – Vilniaus kultūros mokyklą. Įgijo vidurinės kvalifikacijos bibliotekininkės specialybę. Tais pačiais metais atvyko dirbti į Širvintas. Iki šiol tebedirba Širvintų viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja. Augina tris sūnus.

Vacys Milius – g. 1926 m. gruodžio 8 d. Kretingos apskrities, Mosėdžio valsčiaus Šauklių kaime (dabar Skuodo r.). Etnologas, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas, profesorius, habil. daktaras, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas. Iki 1938 m. mokėsi Šačių pradžios mokykloje, 1940 m. baigė Skuodo pradžios mokyklos V–VI skyrius. 1940–1944 m. mokėsi Skuodo gimnazijoje. 1946 m. baigė Telšių mokytojų seminariją, 1951 m. – Vilniaus universiteto muziejininkystės ir etnografijos studijas. 1952–1954 m. studijavo SSSR MA Etnografijos instituto aspirantūroje. Apgynė disertaciją apie lietuvių valstiečių maistą ir namų apyvokos daiktus (1955), taip pat habil. daktaro disertaciją apie Lietuvos kaimo amatus ir techniką (1993). Mokslinės veiklos kryptys – Lietuvos kaimo materialinės kultūros istorija, lietuvių etnologijos istoriografija ir bibliografija.

Kazys Misius – g. 1942 m. gruodžio 5 d. Kvėdarnos valsčiaus Paymėžio kaime. 1961 m. baigė Kvėdarnos vidurinę mokyklą, 1967 m. – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Lietuvos istorijos draugijos narys. Dirba Kultūros paveldo centre Kultūros vertybų paieškų grupės vyr. soecialistu. Tyrinėja lietuviškos spaudos draudimą bei XIX a. pab. ekonominį kultūrinį Lietuvos gyvenimą apskritai; tyrinėja miestelių, kaimų istorijas. Kartu su R. Šinkūnu išleido žinyną „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (1993). Bendradarbiauja kraštotyrinio pobūdžio leidiniuose. Gyvena Vilniuje.

Kazys Morkūnas – g. 1929 m. kovo 4 d. Ukmergės rajono, Pabaisko apylinkės Piliakalnio vienkiemyje. Filologas. Hab. daktaras. 1940 m. baigė Kulniškių pradžios mokyklą, 1942 m. – Gelvonų mokyklos V–VI skyrius, 1949 m. – Ukmergės gimnaziją. 1954 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 1960 m. – aspirantūrą Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Dirba Lietuvių kalbos institute. Mokslinio darbo sritis – lietuvių dialektologija ir kalbos istorija. Paskelbė „Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis“ (1980), su bendraautoriais sudarė ir redagavo chrestomatiją „Lietuvių kalbos tarmės“ (1970), „Lietuvių kalbos atlasą“. III t. (1977–1991) – ats. redaktorius ir vienas iš autorių, 1994 m. už šį darbą apdovanotas Lietuvos mokslo premija; „Lietuvių kalbos enciklopediją“ (1999). Dirba Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoju, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovu. Gyvena Vilniuje.

Dalia Mulevičienė-Lelešytė – g. 1941 kovo 26 d. Vilkaviškyje. Ekonomistė buhalterė. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Rusiją prie Laptevų jūros (Jakutija). Baigė vidurinę mokyklą, 1959 metais įstojo į Žemės ūkio akademiją. Dirbo transporto įmonėje buhaltere, Kultūros namuose kraštotyrininke. Renka kraštotyrinę medžiagą, domisi tautiečių likimu. Turi vyrą, augina du vaikus. Gyvena Širvintose.

Vanda Paulauskienė-Lukošiūnaitė – g. 1951 m. Dusetų apskrities Užpalių valsčiaus Galinių kaime. Baigė Užpalių vidurinę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus universiteto istorijos fakultetą, įgijo bibliotekininkės-bibliografės diplomą. Atvyko dirbti į Širvintas. Čia sukūrė šeimą, užaugino du sūnus. 25 metus dirba bibliotekoje. Šiuo metu yra Širvintų savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.

Vladas Rajeckas – g. 1927 m. lapkričio 23 d. Ukmergės apskrityje, Vidiškiuose. Pedagogas, pedagogikos mokslų hab. daktaras, profesorius. Ukmergės berniukų gimnaziją baigė aukso medaliu. 1950 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1950–1956 m. dirbo Panevėžio pedagoginėje mokykloje, 1956–1960 m. – Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos direktoriumi, 1963–1975 m. – LSSR MA Pedagogikos instituto direktoriumi. 1963 m. baigė Leningrado A. Gerceno pedagoginio instituto pedagogikos aspirantūrą. 1963 m. apgynė pedagogikos mokslo kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1979 m. – daktaro (dabar – hab.) disertaciją. Nuo 1967 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete, nuo 1975 m. – Pedagogikos katedros vedėjas. 1981 m. suteiktas profesoriaus vardas. Mokslinio darbo sritis – „Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas, mokymo proceso tobulinimas“. 4 monografijų, 26 mokymo priemonių, 200 mokslinių straipsnių autorius, kelių pedagogikos vadovėlių bendraautoris, sudaręs ir redagavęs 48 straipsnių rinkinius. Nuo 1968 m. yra prestižinių mokslo darbų leidinio „Pedagogika“ atsakingasis redaktorius. Svarbiausi darbai: „Teigiamo požiūrio į humanitarinius dalykus ugdymas“ (1966), „Mokymo tobulinimo klausimai“ (1972), „Įsitikinimų ugdymas“ (1986), „Mokymo organizavimas“ (1990). Parengė 24 mokslų daktarus, 20 doktorantūros komitetų narys. Gyvena Vilniuje.

Borisas Sockis – g. 1950 m. balandžio 19 d. Molėtų rajone, Giedraičiuose. Fizinio lavinimo dėstytojas. 1957–1963 m. mokėsi Širvintų vidurinėje mokykloje, 1967 m. baigė Ukmergės 3-iąją vidurinę mokyklą, 1970–1973 m. studijavo Vilniaus statybos technikume, 1975–1980 m. – Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. Dirba Širvintų rajono savivaldybės administracijoje kūno kultūros ir sporto koordinatoriumi. Žolės riedulio teisėjas, teisėjavo Europos čempionatuose – Škotijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje. „Sidabrinių balsų“ laureatas. Gyvena Širvintose.

Jonas Stankevičius – g. 1954 m. lapkričio 15 d. Širvintų rajone, Čiobiškyje. Istorijos mokytojas. Užaugo Kernavėje. 1969 m. baigė Kernavės aštuonmetę mokyklą, 1972 m. – Musninkų vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo istorijos mokytojo specialybę. Dirba Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju. Išleido brošiūrą apie Kernavės mokyklą. Liaudies meistras, tautodailininkų sąjungos narys, parodose eksponuoja savo dirbinius iš metalo ir gintaro. Gyvena Širvintose.

Tadas Algimantas Šidiškis – g. 1940 m. spalio 15 d. Kaune. Geografas-kartografas. 1967 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirba Kultūros paveldo centre Memorialinių vietų skyriaus viršininku. Mokslinio darbo sritis – Lietuvos alkviečių ir kitų mitologinių vietų tyrimai. Publikacijos: Šiaurės Rytų Lietuvos sakraliniai mitologiniai objektai. // Mūsų kraštas, 1994–1996. Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8. Lietuvos žygeivių sąjungos koordinacinės tarybos narys. Gyvena Vilniuje.

Ramūnas Trimakas – g. 1973 m. liepos 24 d. Vilniuje. Istorikas. 1991 m. baigė Vilniaus 40-ąją vidurinę mokyklą, 1997 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Nuo 1997 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, doktorantūros studijose. Dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Mokslinio darbo kryptis – etnologija (lietuvių liaudies medicina), folkloristika. Svarbiausi darbai: „Folk healing nowadays in the Lithuanian countryside and the images of folk healers“. – Identity of peripheries. Minorities, borderlands and outskirts 1997. – Tartu, p. 98–101; Prof. Jurijus Novikovas, Ramūnas Trimakas. „Lietuvos rusų sentikių užkalbėjimas“. – Tautosakos darbai. T. VI–VII. – 1997. P. 267–288; „Lietuvių nacionalinis identitetas: etniškumo ir konfesiškumo santykio problema tarpukario Lietuvos Respublikoje (1918–1940)“. – Žrn. Sociologija. – Klaipėda. 1999. Nr. 3. P. 67–80. Interneto žurnalo „Artium unitio“ vyr. redaktorius (www.artium.lt.). Žurnalo „Sociologija“ redakcinės kolegijos narys. Gyvena Vilniuje.

Janina Valsiūnienė-Jokubonytė – g. 1932 m. sausio 2 d. Molėtų rajono Žalvarių kaime. Chemikė. 1950 m. baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, fizikinės chemijos specialybę. 1955–1955 m. dirbo Elfos gamykloje, 1959–1993 metais – MA Chemijos ir cheminės technologijos institute. Mokslinė sritis: oksidacijos-redukcijos reakcijų tyrimas. Publikacijos: 130 mokslinių straipsnių, 16 išradimų. 1964 m. apgynė disertaciją, 1969 m. gavo vyr. mokslinio bendradarbio vardą. Gyvena Vilniuje.

Antanas Vengris – g. 1912 m. vasario 5 d. Pasvalio apskrities, Pušaloto valsčiaus Daglėnų kaime. Teatrologas. Mokėsi Jusėnų pradžios mokykloje, 1924–1926 m. – Joniškėlio progimnazijoje, 1926–1928 m. – Panevėžio mokytojų seminarijos pavyzdinėje vidurinėje mokykloje. 1933 m. Vilniuje baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją. Lenkų valdžios ištremtas studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir 1940 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Lankė Balio Sruogos vadovaujamą teatro seminarą. 1945–1953 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių literatūrą. 1956–1971 m. dirbo žurnalų „Meno saviveikla“ ir „Kultūros barai“ redakcijose, 1971–1984 m. – Istorijos instituto menotyros sektoriuje (nuo 1980 m. vyr. mokslinis bendradarbis, 1981–1984 m. – sektoriaus vadovas). Svarbiausi parašyti veikalai: monografija „Kastantas Glinskis“ (1937, 1965), „Lietuvių teatras 1918–1929“ (1981); sudarė knygas „Teatrinės minties pėdsakais“ (1969–1982), „Petras Kubertavičius“ (1970), „Svajonės ir klajonės“ (1999), parengė poezijos rinkinių, studijų, išvertė į lietuvių kalbą rusų, vokiečių rašytojų kūrinių, parašė per 400 straipsnių literatūros ir teatro klausimais. Yra Teatro sąjungos ir Rašytojų sąjungos narys. Gyvena Vilniuje.

Anelė Vosyliūtė – g. 1944 m. liepos 10 d. Marijampolės rajone, Kazlų Rūdoje. Sociologė, socialinių mokslų daktarė.. 1962 m. baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, 1967 m. – Vilniaus universiteto Matematikos-mechanikos fakultetą. Dirbo Vilniaus universitete (1965–1977 m. – moksline bendradarbe), nuo 1977 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute. Tyrinėja ir rašo vartojimo, moterų, miestų pokyčių, rekreacijos, sociologijos metodologijos ir istorijos klausimais. Penkių leidinių atsakinga redaktorė. Parašiusi apie 40 stambesnių straipsnių, dalyvavusi sociologų konferencijose Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kt. 1993 m. apgynė sociologijos mokslų daktaro disertaciją „Rekreacinės kultūros bruožai“. Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė, keleto leidinių sudarytoja ir redaktorė, žurnalo „Filosofija. Sociologija“ atsakingoji redaktorė, Lietuvos sociologų draugijos viceprezidentė. 1999 m. darbai: Vosyliūtė A. Constructing social space. In: Central and East European countries today: economy, policy and culture. Daugavpils Pedagogiska universitate, 1999 m. A. Vosyliūtė. Rekreacija: tarpdisciplininių tyrimų idėjos ir problematika. – Iš Lietuvos sociologijos istorijos. II t. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1999 m. A. Vosyliūtė. Moterų istorijos: egzistenciniai rūpesčiai. Moterys: identiteto paieškos. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Moterų informacijos centras, 1999 m.; A. Vosyliūtė. Karo meto miesto kasdienybė. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1945 m. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999 m. Vosyliūtė A. Tomas Akvinietis ir šiuolaikinė visuomenė: požiūriai į moterų būvį ir vartojimą. Tomizmas: praeitis ir dabartis. Vilnius: Logos, 1999 m. Vosyliūtė A. Nedidelio miesto socialinės problemos: posocialistinio laikotarpio lūkesčiai. Filosofija, sociologija. 1999. N. 3. Dalyvauja etnografinėse ekspedicijose. Gyvena Vilniuje.

Gintautas Zabiela – g. 1962 m. gegužės 11 d. Anykščių rajono Vaitkūniškio k. Istorikas. Baigė Skiemonių pradinę mokyklą, 1979 m. – Leliūnų (Utenos r.) vidurinę mokyklą, 1985 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos medinės pilys XI–XV a. pradžia“. Dalyvauja tarptautinėse konferencijose. Spaudoje paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių. Įvairių leidinių sudarytojas, redaktorius, vyr. redaktorius. Svarbiausi parašyti veikalai: Anykščių apylinkių proistorė. – Anykščiai istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. 1992 m.; Eduardo Volterio archeologinė veikla Žemaitijoje. – Žemaičių praeitis. 1993 m.; Kur stovėjo Vorutos pilis. Lietuvos istorijos metraštis. 1991–1993 m.; „Lietuvos medinės pilys“ (1995); „Archeologijos istorija (iki 1940 m.)“ (2000); Bečių bei Šeimyniškėlių senkapių medžiagos analizė. – Lietuvos archeologija.; Apie Vorutos pilies lokalizaciją bei Deltuvos žemę. – Lietuvos istorijos metraštis.; Černaučiznos radinių publikacija, V. Kaširskio darbų apžvalga. – Kultūros paminklai.; E. Volterio bei V. Nagevičiaus darbų apžvalgos. – Žemaičių praeitis. 1992 m. stažavosi Stokholmo universitete, 1999–2000 m. – Baumbergo (Vokietija) universitete. Gyvena Vilniuje.

Henrikas Zabulis – g. 1927 m. vasario 18 d. Ukmergės rajono Virkščių kaime. Filologas, filologijos mokslų hab. daktaras, profesorius. Šešuolių pradžios mokykloje baigė 6 skyrius, Ukmergės gimnazijoje – 6 klases. 1945 m. baigė Ukmergės mokytojų seminariją, 1950 m. – Vilniaus universitete klasikinę filologiją, 1958 m. – Maskvos universitete aspirantūrą. 1950–1951 m. Lietuvos radijo pranešėjas. 1952–1955 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 1958 m. dėsto Vilniaus universitete lotynų ir graikų kalbos antikinę literatūrą, estetiką, retoriką. 1962–1966 m. LSSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo komiteto pirmininkas, 1966–1988 m. aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras. 1988–1990 Liaudies švietimo ministras. Svarbiausi darbai: „Respublikos idealai Romos aukso poezijoje“ (1982), „Knygelė apie pakylėtumą, kažkada Longinui priskirta“ (1997), už pastarąją 1999 m. gavo Lietuvos valstybinę mokslo premiją. Išvertė iš graikų ir lotynų kalbų Katulo „Lyriką“ (1969), Euridipo „Hipolitą Apvainikuotąjį“ (1973), Horacijaus „Lyriką“ (1977). Gyvena Vilniuje.

Gražina Žumbakienė – g. 1948 m. rugsėjo 7 d. Biržų rajono, Vabalninko apylinkės Ančiškių kaime. Miškų ūkio inžinierė. 1958 m. baigė Sodelių (Panevėžio r.) pradinės mokyklos tris klases, 1966 m. – Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1966–1968 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektromechanikos fakultete, nuo 1968 m. – Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete, kurį baigė 1974 m. Dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje vyr. etnografe. Tyrinėja sodybų želdinius. Straipsniai šia tema skelbti kraštotyrinėse monografijose. Gyvena Rumšiškėse.

Atgal

Viršun