Storėja knyga apie Gruzdžius

„Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Lietuvos valsčiai“, skirtos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, knygų lentynoje netrukus turėtų pasirodyti monografija „Gruzdžiai“, skiriama miestelio 375-osioms įkūrimo metinėms. Autorių kolektyvo penkerių metų darbas archyvuose, kraštotyros ekspedicijose, pasitelkiant senosios kartos gruzdiečių atmintį vos sutilps į 1300 puslapių didelio formato iliustruotą knygą. Joje atsiskleis Gruzdžių krašto (su Šakyna ir Šiupyliais) gamta, istorija, etninė kultūra, švietimas, tarmė, tautosaka nuo priešistorinių laikų iki dabarties, bus paneigti kai kurie mitai, iki šiol keliavę iš publikacijos į publikaciją.

TARYBA: Antroji Gruzdžių valsčiaus taryba 1921–1924 m.

Pavyzdžiui, mitas apie katalikų sudegintą Gruzdžių reformatų bažnyčią, kurią neva buvo pastatęs vaitas Gruzdys. Kažkodėl nepagalvota, kad vaitai bažnyčių nestatė, juoba karališkoje Šiaulių ekonomijoje (dvare), kuriai Gruzdžiai priklausė. Minėtas religinis konfliktas buvo kilęs visai kituose Gruzdžiuose, bajorų Gruzdžių tėvonijoje. Ši gyvenvietė dabar vadinasi Kiaunoriais, priklauso Kelmės rajonui.

Gruzdžiuose buvo įsikūrusi vyriausioji Gruzdžių–Žagarės dvarų, žlugus Lietuvos valstybei atitekusių rusų didikams Zubovams, vėliau – Naryškinams, kontora. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma apie 11 tūkstančių šių dvarų bylų (717 fondas), siekiančių XVIII a. antrąją pusę. Jose ir buvo ieškota bei surasta daug duomenų apie krašto ekonominį gyvenimą, amatus, malūnus, karčemas, medicinos įstaigas, žydų bendruomenę ir kt. Išsamūs straipsniai šiomis temomis apie Gruzdžius pasirodys pirmą kartą per visą beveik 400 metų rašytinę miestelio istoriją!

PARDAVĖJAS: Gruzdžiai buvo didžiausias skietų gamybos centras Lietuvoje. Nuotraukoje – skietų pardavinėtojas demonstruoja gaminio kokybę

Panaikinus baudžiavą 1861 m. buvo sukurta valsčių sistema. Nuo pat tų metų iki sovietizuojant Lietuvos administracinę struktūrą 1950 m. apžvelgiama Gruzdžių valsčiaus savivaldybės veikla, atskleidžiamas gruzdiečių tautinis sąmonėjimas, ypač miestelio kultūrinė veikla XX a. pradžioje.

Knygoje pirmąkart bus papasakota apie kaimų skirstymąsi į vienkiemius, pateiktos visų valsčiaus kaimų schemos, ūkių sąrašai.

Nemažai puslapių atseikėta Gruzdžių miestelio gyvenimui tarpukaryje.

Daug dėmesio skiriama valsčiaus istorijai bolševikinės ir nacistinės okupacijų sąlygomis, rezistencijai ir genocidui, pateikiami kiek galima išsamesni tremtinių, žuvusių partizanų, politinių kalinių sąrašai, pasakojama apie partizanų kovas.

Atskirą skyrių sudarys pasakojimai apie įžymius gruzdiečius – aušrininkus Joną Šliūpą, Augustiną Baranauską, istoriką Praną Penkauską, vaistininką ir visuomenininką Antaną Trečioką, rašytojus Augustiną Gricių, Marių Katiliškį, žurnalistus Alfonsą Braziulį, Aleksandrą Merkelį ir daugelį kitų.

Knygoje apžvelgiamas dabartinis Gruzdžių ir Šakynos seniūnijų gyvenimas, atsikuriantis žemės ūkis, verslas, aktyvi kultūros centro veikla.

Knygos autorių ir redaktorių kolektyve – akademikai Irena Regina Merkienė, Algimantas Miškinis, profesoriai, mokslų daktarai Libertas Klimka, Vytenis Rimkus,Vytautas Sirtautas, šviesaus atminimo Vacys Milius, Vitalija Maciejauskienė, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Mardosa, Eligijus Morkūnas, Juozas Pabrėža, Martynas Purvinas, Marija Razmukaitė, Juozas Skirius, Birutė Valatkienė, Ilona Vaškevičiūtė, žinomi kraštotyrininkai Venantas Mačiekus, Aurelija Malinauskaitė, Kazys Misius, Nijolė Petraitytė, Irena Rudzinskienė, Genovaitė Žukauskienė ir kiti.

„Versmės“ leidyklos projektas, itin svarbus mūsų kultūrai, suprantama, nėra komercinis. Monografijų rengimą, be leidyklos, remia rajonų savivaldybės, vietos verslininkai. „Gruzdžių“ monografijos rėmimo skrynelę taip pat jau papildė kai kurie Gruzdžių krašto įmonių, ūkių savininkai, nors, tiesa, rėmėjų dar likę nemažai. Tad baigdamas šį straipsnį norėčiau paprašyti kiekvieno, kuriam rūpi Gruzdžių kraštas, pagal išgales paremti šios monografijos išleidimą, nes be žmonių paramos šiai unikaliai knygai nebus kaip išvysti dienos šviesą bei pasiekti skaitytojus.

Visiems rėmėjams nuoširdžiai iš anksto dėkojame, o jų pavardes ir didesnes paaukotas sumas skelbsime leidyklos interneto svetainėje www.versme.lt. 

Žemiau pateikiame leidyklos adresą bei kitus duomenis, kurie gali būti naudingi norint prisidėti prie „Gruzdžių“ knygos išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,

kodas 122732630,

Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,

telefonas ir faksas 8 52130623,

leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,

elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,

atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101

AB Parex bankas, banko kodas 72900.

Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Gruzdžiai“

Apačioje pateikiame monografijos „Gruzdžiai “ turinį. Tikimės, kad jis paskatins prisiminti tai, kas šio krašto žmonėms būtų verta žinoti, bet dar nėra paminėta knygoje. Maloniai lauksime jūsų nuomonių, patarimų, siūlymų.

Knygos „Gruzdžiai“ turinys

GAMTA

1. Vaidutis Riškus. Geologiniai ir geografiniai krašto ypatumai
2. Mykolas Jankauskas. Žagarės–Gruzdžių giria
3. Andrius Kuliešis. Krašto miškai šiandien

ISTORIJA

Archeologija

1. Ilona Vaškevičiūtė. Žiemgališkas Gruzdžių žemė
2. Ilona Vaškevičiūtė. Gruzdžių apylinkės archeologiniai paminklai. Mažeikių kapinynas
3. Adolfas Tautavičius. Iš seniausių laikų
4. Birutė Salatkienė. Valdamų, Račių, Maniūšių ir kiti apylinkių kapinynai. 
5. Birutė Valatkienė. Kiti krašto kapinynai. 

Kraštas nuo seniausių laikų

6. Algimantas Miškinis. Gruzdžių istorinė urbanistinė raida
7. Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida
8. Edmundas Rimša. Gruzdžių ir Šakynos herbai 
9. Virginijus Jocys. Gruzdžių dvaro istoriniai tyrinėjimai
10. Antanas Baronas. Ką prisiminė Maniūšdvario kučeris
11. Povilas Spurgevičius. Gruzdžių ir Šakynos parapijų istorija ir Gruzdžių, Šakynos bei Šiupylių bažnyčių meninės vertybės
12. Užmūšės (Šiupylių–Gruzdžių) parapijos 1788 m. vizito ataskaita. Publikacija 
13. Domas Šniukas. Ekonominis ir tautinis brendimas:Gruzdžių valsčius 1861–1918 metais

Iš kaimų praeities

14. Jonas Šliūpas. Kuo garsūs Rakandžiai?
15. Eugenija Šliūpaitė–Simonavičienė. Anuo metu Biržiuose (1912–1917)
16. Ona Petrauskaitė. Iš Valdomų kaimo praeities. 
17. Elvyra Navickaitė–Bironienė. Čia tetervinai burbuliavo
18. Lionginas Grigiškis. Daujočių kaimo likimas. 
19. Dalia Mikolaitytė–Gelumbauskienė.Vasaros Šepkaičiuose
20. Albina Šopauskienė(Lideikytė). Ražų kaimas ir jo Lideikiai
21. Pranciška Šliažienė, Domas Šniukas. Sauginiai ir sauginiškiai
22. Kodėl Dargaičių kaimas neišsiskirstė į vienkiemius?

1918–1940 metai

23. Domas Šniukas. Gruzdiečiai 1918–1940 m (savivaldybės veikla, pramonė, švietimas, socialinė rūpyba)
24. Juozas Skirius. Šakynos valsčius ir seniūnija 1918–1940 m.
25. Juozas Vaitiekūnas. Mano vaikystės miestelis
26. Kazys Misius. Pašto įstaigos
27. Laima Varkalienė. Gruzdžių gaisrininkų veikla
28. J. Petraitis. Žemaičių veislės arklių žirgynas

Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos

29. Domas Šniukas. Paskutinis valsčiaus dešimtmetis: okupantas keitė okupantą
30. Domas Šniukas. Gruzdžių karinis aerodromas (1938–1945)
31. Domas Šniukas. Žydų bendruomenės pėdsakai
32. Lina Balčiūnaitė, Vaida Griškutė, Vaida Jonaitytė, Diana Zybartaitė, Rasa Navickytė. Žydai šakyniečių atminty. 
33. Arūnas Gumuliauskas. Kolektyvizacija Gruzdžių valsčiuje
34. Arūnas Gumulevičius. Gruzdžių ir Šakynos MTS vaidmuo kolektyvizacijos procese

Sovietinis genocidas ir rezistencija

35. Domas Šniukas. Gruzdžių valsčiaus tremtiniai
36. Aurelija Malinauskaitė. Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės veikla Gruzdžių krašte
37. Domas Šniukas. Sovietinio genocido aukos
38. Domas Šniukas. Pokario šūviai ir mirtys
39. Algimantas Puodžiūnas. Laumakių kaimo tragedija

Švietimas, kultūra, sveikata

40. Nijolė Petraitytė. Knygos keliu. 
41. Nijolė Petraitytė. Gruzdžių krašto knygnešiai ir daraktoriai
42. Jonas Nekrašius. Iš Gruzdžių fotografų – Tautvaišai garsiausi
43. Irena Rudzinskienė. Gruzdžių kultūros įstaigos sovietmečiu
44. Romaldas Samavičius. Švietimas: nuo parapijinių mokyklų iki gimnazijos 
45. Jonas Grigiškis. Račių pradžios mokykla 
46. Stanislovas Buchaveckas. Krašto mokyklos nacių okupacijos metu 
47. Domas Šniukas. Žemės ūkio mokyklos 
48. Leonardas Poviliūnas. Gydymo įstaigų istorija 

Atgimimo metai ir dabartis

49. Arūnas Gumuliauskas. Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis Gruzdžiuose
50. Algimantas Puodžiūnas. Kaip įamžinome savo kraštiečius (A. Gricius, M. Katiliškis, J. Šliūpas, F. Vaitkus )
51. Irena Rudzinskienė. Gruzdžių kultūros namų/centro veikla
52. Nijolė Bagdonavičienė. Gruzdžių seniūnija (ribos, ekonomika, demografija, visuomeninės organizacijos, kultūrinis gyvenimas) 
53. Antanas Rudis. Šakynos seniūnija (ribos, ekonomika, demografija, visuomeninės organizacijos, kultūrinis gyvenimas) 
54. Dalia Skėrytė. Atgimstąs krašto ūkis (pramonės ir prekybos įmonės, ūkininkai, paslaugos)
55. Gruzdžių krašto įvykių chronologija 
56. Sigita Tauterienė. Gruzdžių krašto kultūrinių vertybių sąrašas

ETNINĖ KULTŪRA

1. Martynas Purvinas. Gruzdžių valsčiaus gyvenviečių raida
2. Marija Purvinienė. Senieji pastatai ir sodybos
3. Marija Rupeikienė. Gruzdžių valsčiaus sakralinių pastatų ir Gruzdžių dvaro sodybos architektūra
4. Eligijus Morkūnas. Malūnai Gruzdžių apylinkėse XIX a.–XX a. pirmoje pusėje
5. Genovaitė Žukauskienė. Technikos plitimas Gruzdžių valsčiuje. XIX a. antroji–XX a. pirmoji pusė. 
6. Genovaitė Žukauskienė. Senieji amatai Gruzdžių valsčiuje
7. Genovaitė Pakštienė, Stasys Pakštys. Siuvėjai ir jų mokiniai
8. Domas Šniukas. Kalkių degimas
9. Antanas Stravinskas. Kalvės ir kalviai
10. Danielius Balčiūnas. Skietų gamyba ir prekyba
11. Juozas Vaitiekūnas. Skietų nešiojimas kulkoms zvimbiant
12. Pilypas Jatulis. Taip gyveno ir dirbo rakandiškiai
13. Pilypas Jatulis. Šiaudinių stogų dengimas
14. Laima Lapėnaitė. Bitininkystės verslas, jos papročiai ir darbo papročiai
15. E. Vėdrynaitė. Drabužiai
16. Asta Lekavičiūtė–Venskienė. Moterų galvų sutvarkymas ir puošmenos
17. Juozas Petrulis. Gruzdietės darželis
18. Elvyda Lazauskaitė. Tradiciniai valstiečių baldai ir namų apyvokos daiktai
19. Jonas Mardosa. Religinis gyvenimas
20. Venantas Mačiekus. Papročių teisės reliktai Gruzdžių apylinkėse
21. Marijona Čilvinaitė. Kalendoriniai papročiai
22. Libertas Klimka. Senosios gyvensenos atspindžiai kalendoriniuose papročiuose
23. Domas Šniukas. Smuklių (karčemų) laikai
24. Marijona Čilvinaitė. Alus šiupyliškių gyvenime
25. Antanina Rulinskienė, Liudas Rulinskas. Liaudies medicina
26. Audronė Kiršinaitė. Marinimo ir laidojimo papročiai
27. Jonas Krivickas, Domas Šniukas. Viešosios (buvusios parapinės) laidojimo vietos
28. Domas Šniukas. Krašto kaimų senkapiai
29. Vytenis Rimkus. Kaltos geležies kryžiai Gruzdžių kapinėse
30. Skaidrė Urbonienė. Koplytstulpiai

KALBA

1. Juozas Pabrėža.Gruzdžių apylinkių kalbinės ypatybės
2. Janina Lipskienė. Gruzdžių ir Šakynos frazeologizmai
3. Vitalija Maciejauskienė. Gruzdiečių pavardės
4. Erika Mitkutė. Žmonių pravardės
5. Marija Razmukaitė. Krašto vietovardžiai
6. Vytautas Sirtautas. Iš krašto senovės (variacijos tarmės, vietovardžių ir asmenų tema)
7. Kazys Morkūnas. Vienas archyvinis dokumentas

TAUTOSAKA

1. Edita Korzonaitė. Gruzdžių krašto smulkioji tautosaka
2. Nijolė Kazlauskienė. Iš krašto dainų skrynelės (straipsnis, dainos su gaidomis)
3. Jūratė Šlekonytė. M. Slančiausko Gruzdžių valsčiuje surinktos pasakojamosios tautosakos repertuaro ypatumai

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

1.Bronius Raguotis. Jonas Šliūpas ir Aušra
2. Vytautas Vaitkus. Gruzdžių ir Žagarės žemės sūnus
3. Aleksandras Merkelis. Aušrininkas Augustinas Baranauskas
4. Gintarė Adomaitytė. Mylėtas „kaipo kūdikis“
5. Stanislovas Stašaitis. Kunigas ir istorikas Pranas Penkauskas
6. Robertas Jurgaitis. Bažnyčių statytojas ir poetas iš Dimšių kaimo – Jurgis Rupka
7. Domas Šniukas. Augustinas Gricius – apie gimtas vietas 
8. Domas Šniukas. Alfonsas Braziulis – žurnalistas 
9. Autorius. Žurnalistas, literatūrologas Aleksandras Merkelis 
10. Liudas Rulinskas. Didysis gruzdietis vaistininkas Juozas Trečiokas
11. Jonas Čepas. Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus šaknys – Lukošaičiuose 
12. Domas Šniukas. Dešimtmetis viršaičio pareigose
13. Domas Šniukas. Šiaulių krašto agronomas Vincas Mikolaitis
14. Vytenis Rimkus. Antanas Krištopaitis: tremčių užgrūdinta dailė. 
15. Regina Tamašiūnaitė. Antano Rimavičiaus palikimas
16. Vytenis Rimkus. Stasys Motuzas – drožinėtojas
17. Marijona Čilvinaitė. Gaudentas Rimdeikis – liaudies meistras ir visuomenininkas. 
18. J. Petrulis. Aloyzas Gendvila – Gruzdžių „rokdirbis“
19. Regina Tamašiūnaitė. Dievdirbys Juozas Šauleckas
20. Domas Šniukas. Kas kuo buvo ir yra. Informacinis biografinis žodynas 

Knygoje bus pateikiama joje spausdintų mokslinių straipsnių santraukos (reziumė) anglų kalba, glausta informacija apie autorius, taip pat nuotraukų, žemėlapių, brėžinių, dokumentų faksimilių, bibliografinis sąvadas ir asmenvardžių rodyklės.

Atgal

Viršun