Literatūrinėje popietėje – apie monografijų seriją „Lietuvos valsčiai“

Birželio 8-ąją Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos (ESVB) konferencijų salėje buvo surengta literatūrinė popietė, kurios metu kalbėta apie monografijas „Lietuvos valsčiai: Semeliškės“, „Vievis“. 

Renginyje dalyvavo mūsų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Deimantas Tarulis ir vyriausioji specialistė Ramutė Strebeikienė, Kazokiškių ir Semeliškių seniūnai Vladislava Valantavičienė bei Vytas Barzdaitis, leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas, kt. 

Po ESVB direktorės Genės Dapkevičienės įžanginio žodžio apie minėtą serijinę tiriamąją medžiagą mintimis pasidalijo P. Jonušas. Anot jo, darbų pavadinimas su valsčiais siejamas neatsitiktinai – XIX a. viduryje susiformavę iki jų panaikinimo 1950 m. buvę mažiausi ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai vienetai jungė tapačios etninės kultūros žmones. Valsčių ribos paprastai atitiko ir parapijų, ir šnektų apibrėžtus plotus, todėl siekiant parašyti visos Lietuvos detalią lokalinę istoriją geriausia ją pateikti kaip tokių nedidelių teritorinių darinių, kurių būta apie 400, praeities visumą. 

Kaip sakė svečias, „Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vienodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus bei vienkiemius, jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių bei vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius bei kt. Remdamiesi ekspedicijų metu atliktais tyrimais, žmonių atsiminimais, archyvų duomenimis bei kitais šaltiniais, kiekvieną serijos knygą rašo dideli (iki 120 autorių) kolektyvai, t. y. žinomi šalies mokslininkai, istorikai, archeologai, etnologai, kalbininkai, sociologai, žurnalistai, rašytojai, kraštotyrininkai ir kiti. 

Leidyklos „Versmė“ vadovas pažymėjo, jog ši analogų neturinti, net kelis šimtus tomų galinti siekti serija skiriama Lietuvos Tūkstantmečiui (2009 m.) ir Lietuvos atkūrimo 100-mečiui (2018 m.), taip pat įvairioms kitoms vietovių bei šalies sukaktims. Iki 2010 m. pabaigos jau išleista 20 serijos monografijų (25 tomai). Numatomos išleisti monografijos apie Semeliškių bei Vievio valsčius bus su puikiais viršeliais, išspausdintos ant gero skandinaviško popieriaus. 

Monografiją „Semeliškės“ pristatė viešnia Daiva Červokienė. Miestelį ji apibūdino kaip daugiatautį, paaiškino, kokios dabartinės vietovės priklausė Semeliškių valsčiui. Pažymėjo, kad ją domina istorija ir dabartinė kultūra, informavo, jog jau rado žmonių, kurie galėtų rašyti minėta tema, dar trūksta istorikų ir savo kaimo istoriją parašyti galinčių žmonių. 

Vilniaus universiteto prof. daktaras Ričardas Skorupskas, kalbėdamas apie monografiją „Vievis“, susirinkusiems aiškino, kodėl pasirinkta rinkti medžiagą apie valsčius, o ne apie kitus teritorinius darinius. Jis paminėjo kai kuriuos Vievio istorinius momentus, pavyzdžiui, 1619 m. ten išspausdintą Meletijaus Smotrickio „Slavų gramatiką“, geležinkelio statybos praeitį ir kt. 

Kalbėtojas atkreipė dėmesį, jog minėtą darbą pradėjęs dirbti pernai lapkritį. Dabar ieško galinčių rašyti žmonių. Apie 40 asmenų jau sutiko įsitraukti į tokią veiklą. Artimiausiu metu numatoma ekspedicija, paragino norinčius dalyvauti jos veikloje. 

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas D. Tarulis pasidžiaugė, jog darbai pradėti, palinkėjo kūrėjams sėkmės. Etnografei Onai Šakienei rūpėjo, ar bus leidžiama monografija „Kietaviškės“. Baigiantis popietei P. Jonušas D. Taruliui bei Kazokiškių ir Semeliškių seniūnams V. Valantavičienei ir V. Barzdaičiui įteikė atminimo dovanas – knygas „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

 

Atgal

Viršun