Prisidėkime prie monografijos „Kaltanėnai. Labanoras. Reškutėnai“ rengimo

Iš ko susideda valstybių, tautų istorijos? Iš tų, tegul ir nedidelių, įrašų laiko pergamente, kuriuos palieka kiekvienas gyvenęs, gyvenantis ir paliks gyvensiantis žemėje žmogus. Ir tai natūralu, nors dažniausia istorijos metraščiai išsaugo tik valdovų ar didžiūnų vardus, bet istorijos ratą suko ne tik jie, o ir tūkstančiai paprastų žmonių. Gyvendami XXI amžiuje turime puikias galimybes ateities kartoms išsaugoti atmintį tų, kurie gyveno, kūrė mūsų laike.

Lietuvos istorijoje buvo toks laikotarpis, kai teritorija buvo skirstoma į valsčius, tai, ko gero, būtų dabartinių seniūnijų atitikmuo. Jau kuris laikas „Versmės“ leidykla vykdo projektą, kurio tikslas – išsaugoti, sudėjus į monografijas, valsčių istorijas. Žinoma, tai, ką dar pavyks surasti, surankioti po trupinėlį. Svarbu ir tai, kad į monografijas bus sudėta ne tik praeitis, bet ir dabartis. Į leidyklos projektus įtrauktas ir monografijos apie buvusį Kaltanėnų valsčių išleidimas. Birželio 13–22 dienomis buvo surinkta kompleksinė lokalių tyrimų ekspedicija į Kaltanėnų kraštą. Ekspedicijos metu buvo renkama medžiaga būsimai monografijai. Apie būsimą monografiją „Kaltanėnai, Labanoras, Reškutėnai“ ir ekspediciją paprašiau pasidalinti mintimis monografijos vyriausiąją redaktorę ir sudarytoją Danutę Grigienę.

- Šios ekspedicijos pagrindinis tikslas yra surinkti kuo daugiau autentiškos medžiagos iš apylinkių. Valsčiaus ribas, kurios įeis į monografiją, parinkti buvo gana sudėtinga, nes Kaltanėnų valsčius keitė savo ribas. Buvo laikotarpis, kai Kaltanėnų valsčiui priklausė ir dalis dabartinio Ignalinos rajono. Galvodami apie dabartinius laikus, ribas parinkome remdamiesi dabartiniu administraciniu suskirstymu, ir ši monografija aprėps Kaltanėnus, Reškutėnus ir Labanorą su jų apylinkėmis, – apie būsimas monografijos ištakas pasakoja Danutė Grigienė.

- O kaip su medžiaga? Ar pavyksta rasti ko nors vertingo?

- Medžiagos yra nemažai, ypač Reškutėnuose. Pas mus vyko gana karšti debatai apie Reškutėnų istorinius lobius. Stengiamasi turimą informaciją pervesti į skaitmeninį formatą, kad vėliau būtų galima ramiai ruošti medžiagą. Autentiški dalykai ir Reškutėnų šiluma tiesiog pakerėjo ekspedicijos dalyvius. Norime, kad ir mūsų knyga būtų šilta, paruošta su meile. Monografija turėtų būti ir pažintinė, ir kaip kelionių vadovas, ir kaip statybų vadovas, iš kurios galima būtų mokytis, kaip anksčiau statė pas mus, kaip ir ką augino, kaip rengėsi ir taip toliau. Žinoma, yra tam tikrų sunkumų su archyvine medžiaga, nes ši teritorija buvo okupuota lenkų ir ne viską pavyko surasti. Archyvai išblaškyti. Mūsų tikslas yra pakelti visus turimus klodus ir juos panaudoti. Bendraujame ir su žmonėmis. Renkame viską po kruopelytę. Gavome unikalią medžiagą iš gerb. Igaunio. Ten – tiek medžiagos, tiek informacijos. Tikimės, kad atsilieps ir daugiau žmonių, kurių pateikta informacija, nuotraukos prisidės prie bendro visų mūsų tikslo – išleisti puikią monografiją, kuri apims Kaltanėnus, Labanorą, Reškutėnus. Man, kaip šio krašto žmogui, norisi, kad tai būtų istorinis rašto paminklas apie šį kraštą. Visus, kurie turi vertingos informacijos kviečiu prisidėti. Žmonės gali skambinti man telefonu 868969244 arba rašyti į el. paštą danute.grigiene@gmail.com. Būsime dėkingi už pateiktą informaciją, o ir finansinę paramą. Tenka pripažinti, kad vis mažiau lieka vyresnio amžiaus žmonių, kurie galėtų papasakoti įdomių dalykų iš praeities. Dabar, galima sakyti, atliekame juodą darbą, renkame medžiagą. Turime savo ekspedicijoje daug jaunų, energingų žmonių ir aš džiaugiuosi jauna komanda, kurioje ir magistrai, ir studentai, ir gimnazistai... Turime ir tiek gražaus jaunimo, kuris neabejingas Lietuvos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Ir tai džiugina. Prie monografijos dirbs ir solidūs mokslininkai, nes tai rimtas darbas, kurį planuojame užbaigti iki 2015 m. – atsisveikindama sako Danutė Grigienė ir nuskuba pasitikti sugrįžtančių ekspedicijos dalyvių, o aš „Švenčionių krašto“ skaitytojams siūlyčiau pagalvoti, gal ir jie turi ką nors įdomaus iš Kaltanėnų, Labanoro, Reškutėnų apylinkių ir informuoti apie tai monografijos rengėjus. Logika paprasta – kuo daugiau informacijos, tuo įdomesnė bus monografija.

Atgal

Viršun