Turime ir be Oginskių kuo pasigirti

Rugpjūčio pradžioje Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje vyko susitikimas su „Rietavo“ monografijos autorių lauko tyrimų ekspedicijos dalyviais. Šį mėnesį prasidėjo antroji „Versmės“ leidyklos ekspedicija, tirianti istorinį Rietavo kraštą.

Į muziejų sugužėjęs didelis būrys renginio organizatorių, dalyvių ir svečių net sukėlė sąmyšį dėl vietos. Susitikime dalyvavo įvairių Lietuvos universitetų dėstytojai, studentai, istorikai, geografai, kraštiečiai. Atvyko ir šiuo metu atostogaujantis Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, vicemeras, Žemaitijos kolegijos direktorius Jonas Eugenijus Bačinskas bei daugelis kitų kultūros ir švietimo atstovų. Daug dėmesio šiai ekspedicijai skyrė ir patys rietaviškiai.

Puikios idėjos – išleisti Rietavo monografiją – krikštatėvis, „Versmės“ leidyklos ekspedicijos vadovas istorikas Virginijus Jocys pripažino, kad tai „velniškai sunkus darbas“. Pristatydamas projekto dalyvius, jis kvietė visus pasidalyti mintimis: ką galėtume bendromis jėgomis padaryti, kad atsirastų Rietavo valsčiaus istorija? V. Jocys sakė, kad dažnai nepažįstame savo kaimynų, neįvertiname vieni kitų ir nežinome, kad šalia mūsų esti tikrų talentų. Galbūt visai netoliese kažkas audžia, drožia ar yra puikus pasakotojas. Būtent šis projektas yra galimybė ištraukti į dienos šviesą visus užsislėpusius talentus. Teatro atstovas, Klaipėdos universiteto dėstytojas, profesorius Petras Bielskis ėjo tiesiai prie esmės: „Reikia dirbti – nėra ko šnekėti“, ir akcentavo, kad būsimoje monografijoje būtina pabrėžti teatro istoriją Rietave. „Turime ir be Oginskių kuo pasigirti“, – rietaviškiu prisistatęs kalbėjo profesorius. Įvairių sričių specialistai kvietė gyventojus pasidalyti, kas kuo gali: „Ką turim, neškim į muziejų.“ Vienus ekspedicijos dalyvius domina senovinė technika, kitus – senos knygos, maldaknygės, įvairūs drožiniai, skulptūros, liaudies amatai... Po šiltų diskusijų renginio dalyviai galėjo pamatyti filmą „Lietuviai laike ir erdvėje“ apie mūsų protėvių tyrėjus Vladimirą Toporovą, Zigmą Zinkevičių, Norbertą Vėlių ir kitus.

Tai ne komercinis projektas, o bendras kultūrinis susitelkimas, ir visi gali dalyvauti tame procese, pradedant nuo nuotraukos pateikimo, prisiminimų pasidalijimo ar tiesiog vienas kito palaikymo.

Atgal

Viršun