Žemaičių Naumiesčio kraštiečiai rūpinasi atminimo įamžinimu

Savaitgalį Žemaičių Naumiestyje vyko tradicinės Dagotuvės. Tačiau šie metai jubiliejiniai: miestelis šventė 450 metų jubiliejų, vietos gimnazija – 90. O vienas pirmųjų po spaudos draudimo metų XX a. pradžioje pradėjęs eiti laikraštis „Svečias“ – 100 metų sukaktį. Gal todėl šį kartą ši šventė sutraukė nemažai iš šio krašto kilusių kraštiečių, kurie savo darbais garsina ne tik šalį, bet gimtąjį Žemaičių Naumiestį.

Kraštiečių susitikimas

Kaip ir daugelyje miestelių, gyvenviečių ar tiesiog kaimų, iš šio krašto kilę žmonės labai mielai prisimena savo gimtinę ir mielai joje lankosi. Taip ir atsirado kraštiečių sambūriai. Iš kažkada mielo ir draugiško susitikimo pamažu tapo ne tik juos vienijančiu, bet ir bendrus darbus dirbančių žmonių būreliu. Šiuo metu vienas ir labai svarbus darbas – parengti monografiją „Žemaičių Naumiestis“. Apie tai, kaip sekasi šis darbas, pasakojo jos sudarytojas ir vyriausias redaktorius daktaras Zigmas Malinauskas. Jis yra ir šios kraštiečių bendrijos pirmininkas.

Storėjanti ir tikslėjanti knyga

Šiek tiek pakonkuravę su mokyklos renginiais, į kraštiečių susitikimą, kad ir kiek pavėlavę atėjo jos aktyviausi nariai. Dauguma jų rūpinasi, kad būsimoji monografija būtų visapusiška ir kiek įmanoma tikslesnė. Todėl neseniai beveik tokiu pat pavadinimu pasirodė Z.Malinausko parengtas straipsnis „Storėjant monografijai „Žemaičių Naumiestis“, vis mažėja istorinių pasakų“. Jame pristatomi rengiami straipsniai. Redaktorius rašo, kad pradėti rimti moksliniai tyrimai leido paneigti kai kurias anksčiau viešoje erdvėje platinamas istorines „pasakas“. Pavyzdžiui, kad iki 1750 metų jokio Naumiesčio nebuvo, tad abejotinas ir teiginys apie 1360 metais čia pastatytą kryžiuočių pilį, 1531 metais buvusią pirklių ir amatininkų bendruomenę, 1532 metų mokyklą, o 1650 metais miestelį ir valsčiaus centrą.

Būsimoje monografijoje paneigiama, o apie tai rašoma minėtame straipsnyje, daugelio autorių skelbiami klaidingi teiginiai apie ankstyvą žydų apsigyvenimą Naumiestyje. Čia pabrėžiama, kad pirmas neįvardytas žydų kilmės gyventojas minimas nuomojęs Degučių smuklę 1737 m. O tai bemaž 200 metų vėliau, nei buvo skelbiama anksčiau.

Tačiau labiausiai nuliūs Martyno Mažvydo iš šių kraštų – Gardamo–Naumiesčio – kilmės puoselėtojai. Anot straipsnio autoriaus, „tokį spėjimą paneigia vienalaikiai Gardamo vaitijos istoriniai dokumentai su gyventojų pavardėmis. Tai, kad M.Mažvydo tėvas buvo Vaitkūnas, rodo jo aukštaitišką kilmę. XVI a. pavardės su –ūnas aptinkamos tik ryčiau Raseinių“. Gilesnių argumentų, suprantama, reikės laukti monografijoje.

Ekspedicijos

Z.Malinauskas pasakojo, jog siekiant surinkti mokslinės informacijos monografijai, bemaž prieš dešimtmetį buvo surengtos kelios tiriamosios ekspedicijos. Jų metu ir gauta daug naujų žinių. Kaip specialistas jis atkreipė dėmesį į Žaliakalnio tyrinėjimus. Anot pasakotojo, kalnas bei jo šlaitai buvo tirti šiuolaikiniais radioaktyvumą matuojančiais metodais. Tai labai tikslus būdas amžiui nustatyti. Jie atskleidė iki tol mažai žinomų dalykų. Z.Malinauskas džiaugėsi, kad ekspedicijose ištyrus Degučių bažnyčią ir nustačius jos itin prastą būklę, atsirado galimybė gauti įvairių Europos fondų paramą jos gelbėjimui. Todėl šiandien ši bažnyčia yra restauruota ir atnaujinta.

Archyviniai šaltiniai

Dauguma įvairių, anot redaktoriaus, pasakų buvo galima paneigti tyrinėjant įvairių laikotarpių istorinius archyvinius žemės dokumentus, bažnytinius ir dvarų inventorių aprašus bei kitokius surašymus. Norintys kraštiečiai galėjo patikslinti, ar jie minimi kokiame nors įraše, nes Z.Malinauskas kompiuteryje jų turėjo daugybę.

Jis taip pat paneigė sklandžiausią nuostatą, kad kažkas pasisavino šios monografijos sumanytojo Benedikto Orento parengtą darbą. Jis visiems sakė, kad B.Orento darbas yra atšviestas ir esant reikalui naudojamas. Dabartinis redaktorius pabrėžė, jog pasikeitus koncepcijai bei atsiradus daugiau naujų duomenų, šiek tiek keisis kažkada sudaryta knygos struktūra.

Naumiestiškių tarmė

Apie naumiestiškių tarmę susirinkusiems papasakojo Klaipėdos universiteto filologijos mokslų daktarė Janina Janavičienė. Ji džiaugėsi, kad jai teko nagrinėti gimtąją tarmę. Anot J.Janavičienės, tai leido jai žymiai tiksliau atsakyti, kokiai žemaičių grupei vietos gyventojus priskirti. Juo labiau kad čia, šalia žemaičių, gyveno vokiečiai, rusai, lietuvininkai bei kitų kalbinių grupių atstovai. Tai veikė gyventojų kalbą. Tad galutinai ištyrus tapo aišku, kad naumiestiškiai yra raseiniškių dūnininkų palikuonys. O tai paneigia kažkada vyravusias teorijas.

A. Juškos dovana

Socialinių mokslų daktaras Albertas Juška parengė gražią ir prasmingą dovaną, ją įteikė susirinkusiems bei perdavė saugoti bibliotekai. Tai jo ir dar bemaž dvidešimties naumiestiškių atsiminimai, kaip čia atrodė gyvenimas prieš Antrąjį pasaulinį karą bei jo pradžioje. Jis pabrėžė, kad tai tik atsiminimai, kuriuos galima tikslinti ir taisyti. Tuo iš karto pasinaudojo Z.Malinauskas, kuris atkreipė dėmesį į kai kurias ne visai tiksliai tame atsiminimų rankraštyje paminėtas detales. A.Juška pradėtus rengti atsiminimus pavadino „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“, tuo lyg pabrėždamas, jog atsiminimai yra ne tik apie patį miestelį, bet ir apie jo apylinkes.

„Svečiui“ 100 metų

J.Janavičienė paprašyta trumpai pristatė prieš 100 metų čia pradėjusį eiti laikraštį „Svečias“. Jį leido kantorius Frydrichas Megnis. Ji papasakojo apie jo nelengvą gyvenimą, kurio didžioji dalis, nežiūrint įvairių kataklizmų, prabėgo Naumiestyje. Kraštiečiai parengė kreipimąsi, kad reikėtų įamžinti F.Megniaus atminimą prie namo, kuriame buvo leidžiamas „Svečias“, pakabinant atminimo lentą. Tai verta daryti ne tik pagerbiant Žemaičių Naumiesčio kultūros įvykį, bet ir kaip respublikinės reikšmės faktą: F.Megnio leistas „Svečias“ buvo vienas iš penkių, pradėjusių eiti po spaudos draudimo metų. Ir vienintelis buvo leidžiamas provincijoje, kiti ėjo Vilniuje, Kaune.

Bibliotekininkės susirinkusių kraštiečių klausė, kaip reikėtų įmažinti B.Orento atminimą, kuris yra daug pasidarbavęs Naumiesčio praeities labui. Visi nutarė, kad žiemą, per jo 90 metų jubiliejų, turėtų būti surengta konferencija jo darbams prisiminti ir įprasminti.

Atgal

Viršun