Rengiama unikali knyga apie Kazlų Rūdą

Daugelio šių knygų pagrindą sudaro mokslinės studijos ir straipsniai, archyvų dokumentai, žmonių atsiminimai ir kiti šaltiniai, taip pat kompleksinėse ir specialiose ekspedicijose sukaupti ir moksliškai apdoroti įvairių sričių faktai.

Kompleksinė „Versmės“ leidyklos ekspedicija į Kazlų Rūdą ir jos apylinkes buvo surengta 2000 m. rugpjūčio 4–20 d. Jai vadovavo iš Kazlų Rūdos kilusi socialinių mokslų daktarė Anelė Vosyliūtė (ji – ir knygos sudarytoja bei vyriausioji redaktorė). „Versmėje“ buvo parengtas būsimos Kazlų Rūdos monografijos planas, užsakyti straipsniai ir studijos. Šiuo metu darbas įpusėtas – baigiami redaguoti knygos skelbiniai, trečdalis teksto jau sumaketuota. Rengėjai viliasi šį darbą baigti per 2011-uosius ir jau kitais metais knygą pateikti skaitytojams ypač dar ir todėl, kad  2012 m. bus minima Kazlų Rūdos 275 metų įkūrimo sukaktis.

„Lietuvos valsčių“ knygų serija – enciklopedinio pobūdžio monografijos. Tai reiškia, kad jose spausdinami ne vienadieniai („laikraštiniai“) rašiniai, o rimti, moksliniu pagrindu parengti darbai, turintys išliekamąją vertę – juose objektyviai nagrinėjama ir aprašoma vietos žmonių gyvenamoji aplinka, praeitis, istorija, kalba, buitis, papročiai ir kt.

Dėl to tokių knygų rengimas – ne vienų metų darbas. Į jį kviečiami ir įtraukiami pirmiausia iš tų vietų kilę ar jose gyvenantys mokslininkai ir kraštotyrininkai, taip pat kiti žinomi Lietuvos mokslo žmonės.

Antai savo darbų Kazlų Rūdos monografijai yra pateikę žinomi iš Kazlų Rūdos krašto kilę mokslininkai – istorikas dr. Juozas Banionis, chemijos m. dr., kraštotyrininkas Juozas Savickas, geografas prof. dr. Algirdas Stanaitis ir kt., žinomi kraštotyrininkai Ona Arminienė, Algimantas Lelešius, Vytautas Martinaitis, kun. Ignas Plioraitis, Algimantas Vaičiulevičius, iš kitų Suvalkijos (Sūduvos) krašto vietų kilę mokslininkai ir kraštotyrininkai Ona Aleknavičienė, Kostas Aleksynas, Juozas Kudirka, Selemonas Paltanavičius, Aldona Vasiliauskienė ir daug kitų.

Kazlų Rūdos monografija suskirstyta į 7-is skyrius. Atskiri skyriai skirti gamtai ir geologijai, kalbai, tautosakai, sociologinėms apžvalgoms. Vienas iš plačiausių – istorijos skyrius. Jame yra straipsnių apie buvusio Kazlų Rūdos valsčiaus kultūros įstaigų, mokyklų, parapijų veiklą ir istoriją, kooperatininkų, miškininkų, paštininkų darbus, rašinių apie Kazlų Rūdos, Ąžuolų Būdos, Bagotosios, Jankų, Jūrės miestelių ir kitų kaimų istoriją, rašoma apie žinomus istorinius įvykius, knygnešių veiklą, partizaninį judėjimą ir kt.

Platus etninės kultūros skyrius. Jame išsamiai rašoma apie senovinę medžioklę, geležies lydymą, medžių sakinimą ir medienos perdirbimą, įvairius amatus ir miško verslus (uogavimą, grybavimą ir kt.), linų mynimo ir drabužių siuvimo darbus, kryždirbystę ir kapų priežiūrą ir kt.

Šioje dalyje išsiskiria vienas iš didžiausių Kazlų Rūdos monografijos skelbinių – Agotos Savickienės (1892–1984) atsiminimai. Kilusi iš netolimo Kazlų Rūdai kaimo Senos Rūdos, gyvenusi Purviniškėje, Kaune, Kazlų Rūdoje, Vilniuje, jokio mokslo neišėjusi mažaraštė moteris įtaigiai pasakoja savo giminės ir šeimos istoriją, aprašo įvairius kaimo darbus nuo pat vaikystės (plunksnų rinkimas ir plėšymas, gyvulių ir paukščių ganymas, visokie ūkio darbai) iki pat senatvės – išimtininko („andinarijos“) dalios ar elgetavimo.

Tarsi įgudusios rašytojos plunksna piešiami kaimo žmonių papročiai, nurodomi subtilūs tų žmonių psichologijos dalykai. Man, kalbininkui, dar svarbu, kad šie atsiminimai parašyti itin gyva vietos žmonių kalba.

Autorė rašė savo gimtųjų vietų kalba, atmiešta tam tikrais bendrinės kalbos elementais. Šie atsiminimai patvirtina mintį, kad Kazlų Rūdos ir jos apylinkių kalba nėra grynai tarminė – tai pusiau tarminės kalbos atmaina, kur išlaikomos tik kai kurios tarmybės, o daugelio atsisakoma, nes dėl tarmės ir bendrinės kalbos artumo (panašumo) imama manyti, kad pačių kalba esanti tikrų tikriausia bendrinė kalba. Tad skelbiami atsiminimai yra ir pirmasis rašytinis mūsų gimtųjų vietų pusiau tarminės kalbos paminklas. Šie tekstai gražiai išplės Kazlų Rūdos šnektos faktus, jau išdėstytus prieš kurį laiką išėjusiame „Kazlų Rūdos šnektos žodyne“ (t. I, 2008, t. II, 2009) .

Paskutiniame Kazlų Rūdos monografijos skyriuje skaitysime apie žymius mūsų krašto žmones. Turbūt visiems žinoma, kad prezidento Kazio Griniaus gimtoji vieta – Selemos kaimas (buv. Selemos Būda), gal ne vienas esame ir aplankę memorialines prezidento vietas. Mažiau žinoma darbo bitelė – vertėjas Pranas Povilaitis (1900–1958), nuo 1936 m. tyliai triūsęs Jūrės miestelyje savo namelyje. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs keliolika prancūzų, italų, rusų autorių kūrinių, pavyzdžiui, Viktoro Hugo „Vargdienius“, Alberto Moravijos „Romos apsakymus“, Levo Tolstojaus „Aną Kareniną“ ir kt., nemaža rašęs vertimų ir jų kalbos klausimais.

Kazlų Rūdos monografijoje skaitysime ne tik apie šiuos ir kitus plačiau žinomus mūsų kraštiečius, bet ir apie toli neišgarsėjusius, bet visiems mums mielus saviškius miškininką Zigmantą Paltanavičių, mokytoją Vladą Miknevičių, Štreimikių šeimą ir daugelį kitų.

Turėtume jausti ir žinoti, kad Kazlų Rūdos monografija yra pats didžiausias ir reikšmingiausias visų laikų mūsų gimtosioms vietoms statomas paminklas. Tai nekomercinis kultūrinis leidinys, kurio didelė rengimo ir leidimo dalis padengiama iš neatlygintinos paramos. Taigi knygos rengėjai viliasi, kad buvusiame Kazlų Rūdos valsčiuje gimę, gyvenantys ir dirbantys ar šiaip norintys prisidėti žmonės parems knygos išleidimą, kuris be paramos, deja, nėra įmanomas.

Visiems rėmėjams nuoširdžiai iš anksto dėkojame, o jų pavardes ir didesnes paaukotas sumas skelbsime knygoje bei leidyklos interneto svetainėje www.versme.lt

Pateikiame leidyklos adresą ir kitus duomenis, kurie gali būti naudingi norint prisidėti prie „Kazlų Rūdos“ knygos išleidimo.

Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla,

kodas 122732630,

Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius,

telefonas ir faksas 8 52130623,

leidyklos vadovo telefonas 8 698 20707,

elektroninio pašto adresas leidykla@versme.lt,

atsiskaitomoji sąskaita LT027290000005467101

AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900.

Mokėjimo paskirtis: parama knygai „Kazlų Rūda“

Atgal

Viršun